2021-09-15 Nr. AB-18840-3-62-3-00114-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1835-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00114-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. T. ir I. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T. ir I. T. skundą atsakovui viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. T. ir I. T. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Transporto kompetencijų agentūros 2019 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 10-1582 „Dėl statinio statybos derinimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjams teigiamą derinimo išvadą dėl sandėliavimo paskirties pastato žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), statybos, patvirtinančią, jog toks statinys gali būti statomas pagal sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus, kuriems Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) vyriausias architektas ir Miesto plėtros departamento direktorius pritarė 2017 m. rugpjūčio 30 d.

2. Pareiškėjai paaiškino, jog jie siekia naudoti Žemės sklypą pagal jo paskirtį ir naudojimo būdą – statyti sandėliavimo paskirties pastatą. Žemės sklypas patenka į esamo Vilniaus aerodromo apsaugos zoną D. Sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektiniuose pasiūlymuose (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai) nurodyta, jog Vilniaus aerodromo žemiausios kilimo tūpimo tako (toliau – ir KTT) slenksčio altitudės yra 181 ir 197 m. Vadovaujantis Projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi, kuriai Administracija pritarė 2017 m. birželio 1 d., ir jų pagrindu parengtais Projektiniais pasiūlymais, projektuojamo pastato absoliutinė altitudė yra 188 m, aukštis – 12 m, taigi, pastato aukštis Vilniaus aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra mažesnis nei 45 m. Atitinkamai, projektuojamas pastatas neatitinka sąlygų, kurioms esant privaloma derinti pastato statybą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 625 patvirtinto Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka. Pareiškėjai, siekdami įsitikinti, kad Projektiniuose pasiūlymuose pateikta informacija dėl KKT slenksčio altitudžių yra teisinga, 2019 m. vasario 13 d. kreipėsi į atsakovą dėl pastato statybos Žemės sklype suderinimo, tačiau atsakovas 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. 10-239 atsisakė derinti bet kokių statinių statybą Žemės sklype. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu panaikino atsakovo 2019 m. vasario 20 d. raštą Nr. 10-239 ir įpareigojo jį iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą. Atsakovas ginčijamu Raštu vėl neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė derinti pastato statybą, Raštas savo turiniu iš esmės nesiskiria nuo pirmojo akto.

3. Pareiškėjai teigė, kad Rašte nepaaiškinta, koks ryšys (santykis) tarp teritorijų planavimo dokumentuose numatyto perspektyvinio / naujo KTT ir Žemės sklypo bei jame planuojamo pastato, be kita ko, kokiu atstumu nuo Žemės sklypo dalies, kurioje numatyta pastato statyba, neva planuojama įrengti perspektyvinį / naują KTT. Rašte nenurodyta, kokie dokumentai ar kiti duomenys (faktai) ir teisės normos pagrindžia, kad Žemės sklypas patenka į perspektyvinio / naujo KTT skrydžių juostą, nekonkretizuota, kurioje vietoje ji yra, koks jos plotis ir kiti matmenys, kokiu teisinę galią turinčiu dokumentu ji numatyta ir numatyta būtent Žemės sklypo ribose, t. y. nėra jokių konkrečių duomenų apie skrydžių juostą (jos nustatymą, dydį ir pan.). Rašte pastato statybos negalimumas susietas su neegzistuojančiu objektu, t. y. perspektyviniu / nauju KTT, dėl kurio nėra jokių faktų (duomenų), patvirtinančių, jog šis perspektyvinis / naujas KTT apskritai bus statomas, t. y. Raštas pagrįstas ne KTT įrengimo realumu, o tik prielaida. Rašte nenurodyta ir tai, kada ir kokiu konkrečiu teisinę galią turinčiu dokumentu nustatyta perspektyvinio / naujo aerodromo apsaugos zona B, į kurią patenka Žemės sklypas. Atsakovas, priimdamas Raštą, nepašalino daugumos esminių pirmojo akto turinio trūkumų, ginčijamas aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

4. Pareiškėjų nuomone, sprendžiant dėl statybos Žemės sklype galimybių vienintelis pagal galiojančius teisės aktus privalomas ir taikytinas kaip žemiausio lygmens kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Atsakovas vadovavosi netaikytinais teritorijų planavimo dokumentais, kas patvirtina, jog atsakovas ne tik pagal teisės aktus neturi įgalinimų, bet ir žinių tinkamam teritorijų planavimo dokumentų ir jų sprendinių supratimui, aiškinimui ir taikymui. Nors Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje ir yra pažymėta preliminari / galima / perspektyvinio / naujo KTT vieta, tačiau šio perspektyvinio / naujo KTT vieta nepatenka i Žemės sklypo ribas, taip pat nėra jokių minėto bendrojo plano sprendinių, sudarančių pagrindą teigti, jog teritorija, į kurią patenka Žemės sklypas, yra rezervuota išimtinai perspektyvinio / naujo KTT statybai ir todėl joje negalima pastato statyba. Kompetentingi subjektai suformavo kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdo Žemės sklypą jau galiojant Rašte minimiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad jokių realių veiksmų dėl naujo KTT statybos nesiimta jau daugiau nei 16 metų, nors tokia statyba turėjo būti vykdoma 2015–2020 metais. Be to, valstybės institucijos yra nurodžiusios, kad mažiausiai prieš 7 metus apsispręsta, jog naujas KTT pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius nebus įrengiamas, o 2018 metų viduryje aiškiai atsisakyta tą daryti. Pareiškėjai teigė, kad atsakovui atsisakius suderinti Žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą atitinkančio pastato statybą dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kurie galiojo ir tokio sklypo suformavimo, taip pat pritarimo Projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai ir patiems Projektiniams pasiūlymams metu, yra ne tik pažeidžiamas pareiškėjų teisėtai įgytas lūkestis naudoti žemę pagal paskirtį ir naudojimo būdą, bet ir paneigiama jų nuosavybės teisė į Žemės sklypą.

5. Atsakovas VšĮ Transporto kompetencijų agentūra atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

6. Atsakovas tvirtino, kad Rašte nurodyti objektyvūs duomenys (faktai), kuriuos įvertinus šis aktas priimtas. Nustatyta, kad dalis Žemės sklypo patenka į Vilniaus oro uosto perspektyvinio kilimo ir tūpimo tako skrydžių juostą ir aerodromo apsaugos zoną B, o kita dalis – į aerodromo apsaugos zoną B, kurioje ribojamas statinių aukštis pagal kliūtis ribojančius paviršius. Prie skundžiamo akto buvo pridėta schema – Perspektyvinio kilimo ir tūpimo tako ašinės linijos, skrydžių juostos, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) aerodromo apsaugos zonų A ir B išdėstymo schema, kurioje vizualiai pažymėtas Žemės sklypo išsidėstymas teritorijoje, kurioje numatoma įrengti naują kilimo ir tūpimo taką. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų Administracijai pateikta projektinio pasiūlymo rengimo užduotis ir jos pagrindu parengtas projektinis pasiūlymas yra tik pasiūlymas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Tokie pasiūlymai nėra galutinis pastato statybos projektas, kurį Administracija vertintų spręsdama dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Administracija nėra išdavusi pareiškėjams nei specialiųjų reikalavimų, nei statybą leidžiančio dokumento.

7. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad galiojančiame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane iki 2015 metų, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 (toliau – ir Bendrasis planas), numatyta teritorija, kurioje bus įrengiamas naujas kilimo ir tūpimo takas. Naujai rengiamame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane taip pat numatytas perspektyvinis kilimo ir tūpimo takas. Rengiamas bendrasis planas skelbiamas viešai Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, nustatyta, jog civilinės aviacijos sektoriuje numatoma: <...> 2) Vilniaus tarptautiniame oro uoste (pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą) būtina nutiesti naują kilimo ir leidimosi taką, nukreipiant skrydžius nuo užstatytos miesto teritorijos. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1568, numatyta: „77. Modernizuoti tarptautinį Vilniaus oro uostą: <....> bus įrengtas naujas kilimo ir tūpimo takas. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams“. Įgyvendinti numatoma 2015–2020 metais.

8. Atsakovas pažymėjo, jog aerodromo apsaugos zonas (atstumus) nustato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Specialiosios sąlygos). Vadovaujantis Specialiųjų sąlygų 16.2 papunkčiu bei įvertinus tai, kad perspektyvinio KTT ilgis numatytas didesnis nei 1200 m, nustatant B apsaugos zonos ribas taikomas 300 m atstumas. Pareiga suderinti statinių statybą ir rekonstrukciją aerodromo apsaugos zonose nustatyta Rašte nurodytuose teisės aktuose: Specialiųjų sąlygų 161 punkte, Aprašo 4.1 papunktyje. Raštas priimtas vadovaujantis ir Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 14 priedo „Aerodromai“ I tomo „Aerodromų projektavimas, naudojimas ir priežiūra“, kuris nurodytas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) aerodromų ir jų kitų statinių (priklausinių) projektavimo, statybos ir naudojimo specialiųjų reikalavimų normatyvinių dokumentų, taikomų Lietuvos Respublikoje, sąraše ir patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 169/137 „Dėl normatyvinių aerodromų statybos techninių dokumentų“, 3.4 skyriaus „Skrydžių juostos“ reikalavimais, pagal kuriuos skrydžių juostoje neturi būti objektų, kurie keltų grėsmę orlaivių skrydžių saugai. Atsakovo vertinimu, projektuojamo pastato statyba trukdytų skrydžių saugai, kadangi Žemės sklype atsirastų kliūtis, dėl kurios nebus galima įrengti perspektyvinį kilimo ir tūpimo taką.

9. Atsakovas teigė, jog jam pavesta derinti statinių statybos ir rekonstrukcijos projektus aerodromų apsaugos ir jų sanitarinėse apsaugos zonose, taip pat jam suteikta diskrecijos teisė vertinti ir priimti sprendimą, ar statinių statyba bei rekonstravimas ir įrenginių įrengimas netrukdys skrydžių saugai, t. y. atsakovo kompetencija apima esamus (pastatytus) aerodromus ir planuojamą statyti kilimo ir tūpimo taką. Kadangi Žemės sklypas patenka į Vilniaus aerodromo esamo ir planuojamo naujo kilimo ir tūpimo takų apsaugos zonas, Raštas priimtas nepažeidžiant teisės aktuose ir atsakovo įstatuose nustatytos kompetencijos ribų, taip pat siekiant užtikrinant viešąjį interesą – aerodromų infrastruktūros plėtrą ir skydžių saugumo užtikrinimą. Ginamas viešasis interesas yra svarbesnis nei privatus interesas Žemės sklype statyti sandėliavimo paskirties pastatą. Atsakovas tvirtino, jog jis negali suderinti pareiškėjų projekto remdamasis tik ta aplinkybe, kad aplinkiniai sklypai yra užstatyti pastatais. Pareiškėjų sklypui artimiausias ir į aerodromų apsaugos zoną patenkantis užstatytas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), kuriame statyba teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo suderinta su atsakovu, todėl galbūt buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nustatantys privalomą derinimo procedūrą. Kiti sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), užstatyti pastatais iki 2007 metų, t. y. iki įsigaliojant Bendrajam planui, todėl pastatai galėjo būti statomi be derinimo su atsakovu procedūros.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į šio ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei teismų praktiką.

11. Administracija paaiškino, kad jos specialistas, patikrinęs pateiktą projektinio pasiūlymo rengimo užduotį, o būtent – ar užpildyta visa projektinio pasiūlymo rengimo užduoties forma, ar pateikti visi privalomi dokumentai, ar projektinio pasiūlymo rengimo užduotis pasirašyta statytojo ir projektuotojo, įvertinęs, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir/ar naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir/ar galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima, 2017 m. birželio 1 d. pritarė pateiktai Projektinio pasiūlymo rengimo užduočiai. Projektinio pasiūlymo rengimo užduotis ir jos pagrindu parengtas Projektinis pasiūlymas yra tik pasiūlymas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, tokie dokumentai pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Tai – ne galutinis pastato statybos projektas, kurį Administracija vertintų spręsdama dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Pareiškėjams nėra išduoti nei specialieji reikalavimai, nei statybą leidžiantis dokumentas. Administracijos įsitikinimu, atsakovui suteikta diskrecijos teisė vertinti ir priimti sprendimą, ar statinių statyba bei rekonstravimas ir įrenginių įrengimas netrukdys skrydžių saugai. Atsakovo kompetencija apima esamus (pastatytus) aerodromus ir planuojamą statyti kilimo ir tūpimo taką. Nesuderinus su atsakovu, draudžiama statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, nepriklausomai nuo jų aukščio.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

13. Susisiekimo ministerija akcentavo, kad Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano, patvirtintame Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1568, Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane ir Vilniaus rajono savivaldybės bendrajame plane numatytos (rezervuotos) teritorijos naujo Vilniaus tarptautinio oro uosto kilimo ir tūpimo tako statybai, taip pat numatyta nustatyti lėktuvų aprūpinimo ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtros poreikius pagal perspektyvinį skrydžių skaičių ir orlaivių tipus, nustatyti oro uosto tako sanitarines ir triukšmo zonas, ištirti jų poveikį esamai ir perspektyvinei miesto plėtrai.

Žemės sklypas, kuriame norima pradėti statyti statinius, patenka į oro uosto naujo kilimo ir tūpimo tako aerodromo apsaugos zoną B ir šio tako skrydžių juostą, kuriose, vadovaujantis Specialiųjų sąlygų 161 punktu, nesuderinus Aprašo nustatyta tvarka, draudžiama statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, nepriklausomai nuo jų aukščio. Susisiekimo ministerija teigė, kad šiuo metu rengiamas naujas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, už kurio rengimą atsakinga Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (planavimo organizatorius), o šį planą tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Susisiekimo ministerija, pagal kompetenciją Aplinkos ministerijai išduodama planavimo sąlygas rengiamam bendrajam planui, nurodė sąlygą – nenumatyti Vilniaus tarptautinio aerodromo perspektyvinio kilimo ir tūpimo tako, atitinkamai pakoreguoti šiam takui rezervuotas teritorijas. Už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimą (keitimą) yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. Ministerija 2018 m. liepos 20 d. raštu Nr. 2-9651 Administracijai dėl Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių nurodė, kad sutinka atsisakyti Vilniaus oro uosto alternatyvaus kilimo ir tūpimo tako įrengimo ir atsisako žemių rezervavimo kitoje nei oro uostas (duomenys neskelbtini) pusėje su sąlyga, kad rengiamo 2030 m.

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano siūlomi sprendiniai užtikrins esamo Vilniaus oro uosto ir Vilniaus miesto darnios plėtros galimybes, keleivių terminalą ir susijusią infrastruktūrą vystant tiek esamoje vietoje, tiek nusprendus perkelti į rytinę kilimo tūpimo tako pusę. Susisiekimo ministerijos nuomone, atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, tinkamai vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis ir veikė pagal nustatytą kompetenciją. Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (atsisakymas derinti projektinius pasiūlymus) yra motyvuotos.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjų A. T. ir I. T. skundą, priteisė iš pareiškėjų atsakovui VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai 881,25 Eur bylinėjimosi išlaidomos atlyginti.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,9859 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Ketindami naudoti Žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį ir naudojimo būdą – statyti sandėliavimo paskirties pastatą, pareiškėjai gavo Administracijos 2017 m. birželio 1 d. pritarimą Projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai bei parengė sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektinius pasiūlymus Nr. PRC17-576-PP. Vadovaujantis Projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi, Projektiniuose pasiūlymuose buvo numatytas 1 aukšto, 12 m aukščio sandėliavimo paskirties pastatas su administracinėmis patalpomis.

16. Atsižvelgdami į tai, kad projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, jog Žemės sklypas patenka į esamo Vilniaus aerodromo apsaugos zoną D, pareiškėjai 2019 m. vasario 13 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl planuojamo statyti pastato statybos suderinimo. Atsakovas 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. 10-239 atsisakė derinti planuojamo statyti pastato statybą Žemės sklype, nurodydamas, jog Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyta Vilniaus oro uoste įrengti naują kilimo ir tūpimo taką; Žemės sklypas ir jame planuojami statiniai patenka į planuojamo naujo kilimo ir tūpimo tako pagal jo ilgį nustatomą aerodromo apsaugos zoną B bei šio planuojamo naujo KTT skrydžių juostą; vadovaujantis Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 14 priedo „Aerodromai“ I tomo „Aerodromų projektavimas, naudojimas ir priežiūra“ 3.4 skyriaus „Skrydžių juostos“ reikalavimais, skrydžių juostoje neturi būti objektų, kurie keltų grėsmę orlaivių skrydžių saugai, o, pagal pateiktus Projektinius pasiūlymus pastačius minėtą pastatą, jis taptų kliūtimi planuojamo naujo KTT įrengimui.

17. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4419-644/2019 konstatavo, kad atsakovo 2019 m. vasario 20 d. rašte Nr. 10-239 tenurodyta, jog, pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius ir šio bendrojo plano priemonių planą, Vilniaus oro uoste 2015–2020 metais numatyta įrengti naują KTT. Pasak atsakovo, Žemės sklypas patenka ne į esamo aerodromo apsaugos zoną D, kaip tai numatyta Projektiniuose pasiūlymuose, o į planuojamo/naujo KTT aerodromo apsaugos zoną B bei jo skrydžių juostą, kurioje negali būti skrydžių saugai grėsmę keliančių objektų.

Teismo vertinimu, 2019 m. vasario 20 d. rašte Nr. 10-239 nėra pagrįsta, koks ryšys (santykis) yra tarp teritorijų planavimo dokumentuose numatyto naujo KTT ir Žemės sklypo bei jame planuojamo pastato, nenurodyta, kokiu atstumu nuo Žemės sklypo dalies, kurioje numatyta pastato statyba, planuojama įrengti naują KTT, taip pat kokie dokumentai ar kiti duomenys (faktai) pagrindžia, kad Žemės sklypas patenka į naujo KTT skrydžių juostą, neaišku, kurioje konkrečioje vietoje ji yra, koks yra jos plotis ir kiti matmenys, kokiu teisinę galią turinčiu dokumentu ji numatyta ir kad numatyta būtent Žemės sklypo ribose.

Iš 2019 m. vasario 20 d. rašto Nr. 10-239 turinio nėra aišku, kada ir kokiu konkrečiu teisinę galią turinčiu dokumentu buvo nustatyta planuojamo aerodromo apsaugos zona B, į kurią patenka Žemės sklypas, o atsakovo prie minėto akto pridėta ištrauka iš www.geoportal.lt nėra informatyvi, nes iš jos neaišku ne tik tai, kada ir kokiu teisinę galią turinčiu dokumentu nustatyta planuojamo aerodromo apsaugos zona B, tačiau ir tai, kur konkrečiai ji yra. Pateiktoje ištraukoje nepažymėti nei Žemės sklypas, nei planuojamo statyti pastato vieta.

Atsakovas pripažino, jog aerodromo apsaugos zonoje B yra galima statinių statyba, tačiau iš 2019 m. vasario 20 d. rašto Nr. 10-239 nėra aišku, ar planuojamas statyti pastatas (ar jo tam tikra dalis) patenka į aerodromo apsaugos zoną B ar (ir) į jo skrydžių juostą. Atsakovo atsakyme į pareiškėjų prašymą nėra nei esminių duomenų (faktų), nei teisės normų, galinčių pagrįsti, jog teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai dėl naujo KTT yra aktualūs Žemės sklypui, o pats Žemės sklypas iš tiesų patenka į naujo KTT aerodromo apsaugos zoną B ir jo skrydžių juostą. 2019 m. vasario 20 d. rašte Nr. 10-239 paminėti Konvencijos 14 priedo 3.4 skyriaus reikalavimai, neatskleidžiant nei tokio priedo ir jame išdėstytų reikalavimų teisinės galios, nei atitinkamų reikalavimų turinio, nei jų ryšio (santykio) su konkrečia faktine situacija, negali būti laikomi tinkamu sprendimo pagrindimu.

Atsižvelgdamas į nustatytus trūkumus, teismas panaikino ginčijamą 2019 m. vasario 20 d. raštą, kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. vasario 13 d. prašymą.

18. Atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjų 2019 m. vasario 13 d. prašymą ir priėmė ginčijamą 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 10-1582, kuriuo taip pat atsisakė derinti pastato Žemės sklype statybą pagal Projektinius pasiūlymus.

19. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad institucijos, išduodamos statybą leidžiančius dokumentus, patikrina, ar asmenys, nurodyti Aprašo 6 ir 8 punktuose, Aprašo nustatyta tvarka suderino statinių statybą ar rekonstravimą, o nesuderinus statinių statybos ar rekonstravimo, statybą leidžiantys dokumentai neišduodami (Aprašo 13 p.). Nagrinėjamu atveju Administracija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi pateiktą Projektinio pasiūlymų rengimo užduotį, kurios pagrindu parengtas Projektinis pasiūlymas, 2017 m. birželio 1 d. išdavė pritarimą. Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, jog Žemės sklypas patenka į esamo Vilniaus aerodromo apsaugos zoną D, taip pat kad Vilniaus aerodromo žemiausios KTT slenksčio altitudės yra 181 ir 197 m. Vadovaujantis Projektinių pasiūlymų rengimo užduotimi ir jų pagrindu parengtais Projektiniais pasiūlymais, projektuojamo pastato absoliutinė altitudė yra 188 m, planuojamo statyti pastato aukštis – 12 m, dėl ko pagal Projektiniuose pasiūlymuose pateiktą informaciją pastato aukštis šiuo metu esančio Vilniaus aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra mažesnis nei 45 m. Vadovaujantis minėtais duomenimis, Žemės sklype planuojamas statyti pastatas formaliai atitiko sąlygas, kurioms esant pagal Specialiųjų sąlygų 161.3 papunktį neprivaloma derinti pastato statybą Aprašo nustatyta tvarka.

20. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, 5 skyriuje „Techninė infrastruktūra“ numatyta, kad Vilniaus tarptautiniame oro uoste (pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą) būtina nutiesti naują kilimo ir leidimosi taką, nukreipiant skrydžius nuo užstatytos miesto teritorijos. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1568, 77 punkte nurodyta priemonė – modernizuojant Vilniaus tarptautinį oro uostą 2015–2020 metais įrengti naują kilimo ir tūpimo taką.

Vilniaus miesto savivaldybės bendrajame plane ir Vilniaus rajono savivaldybės bendrajame plane atitinkamai numatytos (rezervuotos) teritorijos naujo Vilniaus tarptautinio oro uosto kilimo ir tūpimo tako statybai, taip pat numatyta nustatyti lėktuvų aprūpinimo ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtros poreikius pagal perspektyvinį skrydžių skaičių ir orlaivių tipus, oro uosto tako sanitarines ir triukšmo zonas, ištirti jų poveikį esamai ir perspektyvinei miesto plėtrai. Šie duomenys patvirtina, kad Žemės sklypas patenka į Vilniaus tarptautinio oro uosto naujo kilimo ir tūpimo tako aerodromo apsaugos zoną B ir šio tako skrydžių juostą.

Teismas, įvertinęs šiuos duomenis ir Raštą, kurio neatskiriamoji dalis yra schema, sudaryta ant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, kurioje pažymėtos Vilniaus tarptautinio oro uosto perspektyvinio kilimo ir tūpimo tako ašinės linijos, skrydžių juostos, Žemės sklypo ir aerodromo apsaugos zonų A ir B ribos (schemoje pažymėti atstumai, nustatyti vadovaujantis Specialiųjų sąlygų 16.2 p.), Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. rašto Nr. A51- (2.15.1.16-MP3) duomenis, kurie patvirtina, kad Žemės sklypas galiojančiame Bendrajame plane patenka į Infrastruktūros teritoriją (PR 3.1.3), kuri konkrečioje vietoje numatyta oro uosto esamoms ir perspektyvinėms reikmėms (taip pat ir rezervuotam kitos krypties kilimo-tūpimo takui), o rengiamame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitime minėtas žemės sklypas patenka į Inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną (POP-3-1), kuri numatyta esamoms ir perspektyvinėms oro uosto reikmėms (taip pat ir rezervuotam kitos krypties kilimo-tūpimo takui), padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė Aprašo 10.3 papunktyje numatytą išvadą, jog pareiškėjų projektuojamas pastatas nurodytoje vietoje negali būti statomas, nes pastato statyba pagal Projektiniuose pasiūlymuose nurodytus pastato matmenis Žemės sklype yra negalima, t. y. dalis pastato patenka į Vilniaus tarptautinio oro uosto perspektyvinio KTT skrydžių juostą, likusi dalis iškiltų virš kliūtis ribojančios pereinamosios plokštumos.

Žemės sklypo dalyje, kuri patenka į KTT skydžių juostą, statyba negalima vadovaujantis Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 14 priedo „Aerodromai“ I tomo „Aerodromų projektavimas, naudojimas ir priežiūra“ 3.4 skyriaus „Skrydžių juostos“ reikalavimais, jog skrydžių juostoje neturi būti objektų, kurie keltų grėsmę orlaivių skrydžių saugai. Projektiniuose pasiūlymuose numatytas pastatas trukdytų skrydžių saugai, nes patektų į perspektyvinio KTT skrydžių juostą. Pastačius pastatą pagal Projektinius pasiūlymus, atsirastų kliūtis, dėl kurios perspektyvinio KTT nebūtų galima įrengti.

21. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad Raštas turi esminių trūkumų, dėl ko galėtų būti pripažintas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Rašte nurodyti tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai, pakankamai aiškiai ir suprantamai nurodytas pareiškėjams galimo elgesio modelis – projektuojamo pastato statyba negalima. Atsakovas surinko pakankamai duomenų tam, jog pagrįstų Aprašo 10.3 papunktyje galimą priimti išvadą – pastato statyba pagal Projektiniuose pasiūlymuose nurodytus pastato matmenis Žemės sklype negalima, nes pastatas patenka į Vilniaus tarptautinio oro uosto perspektyvinio kilimo ir tūpimo tako skrydžių juostą ir apsaugos zoną B, kuriose draudžiama statyti pastatus nepriklausomai nuo jų aukščio, numatytas Bendrajame plane, dėl akivaizdaus trukdymo skrydžių saugai. Teismo įsitikinimu, skundo argumentai, jog perspektyvinio / naujo KTT nenumatoma statyti, taigi nėra pagrindo nederinti pastato Žemės sklype statybos nei dėl tariamo trukdymo skrydžių saugai, nei dėl tariamo trukdymo šio KTT statybai, nepagrįsti jokiais teisinę galią turinčiais įrodymais ir juos paneigia jau minėto Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. rašto Nr. A51- (2.15.1.16-MP3) duomenys, kad Žemės sklypas galiojančiame Bendrajame plane patenka į Infrastruktūros teritoriją (PR 3.1.3), kuri konkrečioje vietoje numatyta oro uosto esamoms ir perspektyvinėms reikmėms (taip pat ir rezervuotam kitos krypties kilimo-tūpimo takui), o rengiamame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitime minėtas žemės sklypas patenka į Inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną POP-3-1, kuri numatyta esamoms ir perspektyvinėms oro uosto reikmėms (taip pat ir rezervuotam kitos krypties kilimo-tūpimo takui).

22. Teismas konstatavo, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas neviršijant kompetencijos ir įgalinimų, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų panaikinti ginčijamą administracinį aktą ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjams teigiamą derinimo išvadą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų skundas atmestinas, teismas netenkino pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tenkino atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris buvo pagrįstas dokumentais, o atsakovo prašoma suma neviršijo rekomenduojamų maksimalių dydžių.

III. 23. Pareiškėjai A. T. ir I. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir tenkinti jų skundo reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

24. Pareiškėjų nuomone, teismo išvada, jog Žemės sklypas patenka į perspektyvinio KTT aerodromo apsaugos zoną B ir skrydžių juostą, padaryta pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas. Teismas ignoravo skundo argumentus, kad Rašte nenurodyta, kokiu teisinę galią turinčiu dokumentu nustatyta perspektyvinio KTT skrydžių juosta ir aerodromo apsaugos zona B (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 str. 6 d. nuostatų, galiojusių iki 2020 m. sausio 1 d., prasme). Nė vienas byloje esantis įrodymas nepagrindžia, kad perspektyvinio KTT skrydžių juosta ir/ar aerodromo apsaugos zona B yra numatytos Bendrajame plane.

Priešingai, byloje esantys įrodymai paneigia tokią išvadą. Atsakovui nebūtų reikėję rengti teismui pateiktos schemos, kuri neturi jokios teisinės galios ir kurioje jis pats pažymėjo perspektyvinio KTT skrydžių juostą ir aerodromo apsaugos zonas A ir B, jei tai jau būtų buvę numatyta Bendrajame plane. Pareiškėjai pažymi, kad dalį teismo sprendimo motyvų sudaro tik pažodžiui perrašyti Susisiekimo ministerijos atsiliepimo į skundą argumentai, kurie neatitinka tikrovės (nei Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano ir šio plano įgyvendinimo priemonių plano deklaratyvios nuostatos dėl būtinybės Vilniaus oro uoste įrengti naują KTT, nei teiginiai apie Bendrajame plane rezervuotą teritoriją naujo KTT statybai nereiškia, jog kuriame nors iš planų buvo numatyta šio neegzistuojančio KTT skrydžių juosta ir/ar aerodromo apsaugos zona B).

Atsakovo pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. balandžio 14 d. rašte vėlgi nėra duomenų apie perspektyvinio KTT skrydžių juostą ir/ar aerodromo apsaugos zoną B, jų nustatymą ar Žemės sklypo patekimą į šias teritorijas. Pareiškėjų įsitikinimu, teismo išvada dėl absoliutaus statybos draudimo perspektyvinio KTT skrydžių juostos ir aerodromo apsaugos zonos B teritorijose nepagrįsta, nes Specialiųjų sąlygų 161 papunktyje numatytas draudimas tik statyti, prieš tai nesuderinus statybos pagal Aprašą. Pagal Aprašo 4.1 ir 10.3 papunkčius, vienintelis galimas pagrindas nederinti pastato statybos yra trukdymas skrydžių saugai, tačiau šiuo atveju šios aplinkybės nebuvo įvertintos (šiame kontekste pareiškėjai pabrėžia, kad perspektyvinis KTT ir jo skrydžių juosta neegzistuoja, skrydžiai nevykdomi).

Rašte taip pat nenurodyta, kodėl statyba negalima ir Žemės sklypo dalyje, kuri nepatenka į tariamą skrydžių juostą. Nei Rašte, nei teismo sprendime nepaaiškinta, kas yra „kliūtis ribojanti pereinamoji plokštuma“, kokiu pagrindu ji nustatyta ir kokie duomenys įrodo, jog virš tariamos skrydžių juostos esanti projektuojamo pastato dalis iškiltų virš „kliūtis ribojančios plokštumos“. Pareiškėjai mano, kad tuo atveju, jei statyba pagal Projektiniuose pasiūlymuose nurodytus pastato matmenis iš tiesų negalima, tuomet, vadovaujantis Aprašo 10.2 papunkčiu, atsakovas galėjo priimti sąlyginę derinimo išvadą dėl statybos įvykdžius tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, pakeitus statinio vietą ar aukštį.

Pareiškėjai taip pat tvirtina, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jų argumentus bei įrodymus, pagrindžiančius, kad realiai Vilniaus oro uoste nenumatoma statyti naujo KTT. Pareiškėjas skunde buvo išdėstęs savo argumentus ne tik dėl tokius teiginius pagrindžiančių pateiktų dokumentų turinio, bet ir dėl jų teisinės galios. Kiti bylos proceso dalyviai neginčijo prie skundo pridėtų įrodymų. Priešingai, Susisiekimo ministerija, be kita ko, atsiliepime į skundą pripažino, kad ji jau yra išdavusi planavimo sąlygas rengiamam naujam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui, kuriame nurodė nebenumatyti Vilniaus oro uosto perspektyvinio KTT (toks nurodymas turi privalomą teisinę galią pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 24 d. ir 26 str. 3 d. 2 p.).

Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. balandžio 14 d. raštas nepaneigia ir negali paneigti, kad Vilniaus oro uoste perspektyvinis KTT nenumatomas statyti, nes šiame rašte tik pateikta informacija apie vieną iš galiojančio Bendrojo plano sprendinių, bet ne duomenys apie jo įgyvendinimą ir/ar tokio įgyvendinimo realumą, o naujai rengiamas Vilniaus miesto bendrasis planas nėra patvirtintas ir todėl neturi teisinės galios. Kita vertus, šiame rašte pateikta pozicija patvirtina, jog, pagal Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelę, statyba ginčo teritorijoje yra galima, t. y.

Infrastruktūros teritorijoje leidžiamas pramonės ir sandėliavimo teritorijų naudojimo būdas.

25. Atsakovas VšĮ Transporto kompetencijų agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad teismui pateikta schema buvo parengta kompetentingo VšĮ Transporto kompetencijų agentūros specialisto, vadovaujantis galiojančiu Bendruoju planu, o apsaugos zonų atstumai nustatyti vadovaujantis teisės aktais. Schema įrodo, kad Žemės sklypas patenka į perspektyvinio KTT apsaugos zoną B ir skrydžių juostą. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovo nurodytas faktines aplinkybes – galiojančio ir rengiamo Bendrojo plano ištraukos, o pareiškėjų pozicija, jog skrydžių juosta ir aerodromo apsaugos zona B galėjo būti nustatytos tik Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje numatytu teritorijų planavimo dokumentu, nepagrįsta (remiantis tokia pozicija, priimamais teritorijų planavimo dokumentais de facto būtų keičiami Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai, nors tokia kompetencija atsakovui nesuteikta). Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas turėjo įvertinti, ar Vilniaus oro uoste perspektyvinis KTT bus statomas, kadangi Rašto priėmimo metu galioję teisės aktai numatė tokio KTT įrengimą. Atsakovas, priimdamas Raštą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, o jo kompetencijai nepriskirta vertinti, ar perspektyvinis KTT realiai bus statomas. Susiekimo ministerijos atsiliepime į skundą aiškiai nurodyta, jog tik naujajame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane atsisakyta perspektyvinio KTT. Atsakovas tvirtina, kad teismas neturėjo pareigos vertinti visus skundo argumentus, kadangi daugelis skundo argumentų yra neesminiai, atkartojantys vienas kitą, taip pat ir dalis prie skundo pridėtų dokumentų neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, detalus tokių argumentų ir dokumentų neaptarimas nelaikytinas teismo sprendimo trūkumu. Atsakovas pakartoja, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti jį išduoti teigiamą derinimo išvadą dėl projektuojamo pastato statybos Žemės sklype netenkintinas, nes atsakovui suteikta diskrecijos teisė vertinti ir priimti sprendimą, ar statinių statyba bei rekonstravimas ir įrenginių įrengimas netrukdys skrydžių saugai.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą.

28. Susisiekimo ministerija sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad tiek Rašte, tiek teismo sprendime buvo detaliai išvardyti visi galiojantys teisės aktai ir privalomi teritorijų planavimo dokumentai, kurie įrodo, kad perspektyvinis/naujas KTT yra numatytas konkrečioje vietoje. Rašte taip pat nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys aerodromo apsaugos zonų dydžius, šiose zonose taikomas specialiąsias sąlygas ir prašymų vykdyti veiklą šiose zonos pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Pačių pareiškėjų pateiktoje Bendrojo plano pagrindinio brėžinio ištraukoje galbūt matyti grafiškai pažymėtas naujas/perspektyvinis KTT, t. y. siaura horizontali juosta, kuri kairėje jungiasi su esamu KTT. Susisiekimo ministerija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas neįvertino įrodymų, neva patvirtinančių, kad Vilniaus oro uoste nenumatoma statyti naują KTT, ir pažymi, kad sprendimai priimami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais, priimami sprendimai negali būti grindžiami teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų projektais, raštais, kuriuose išreiškiami pasiūlymai, ar, kaip šiuo atveju, ministerijos išduotomis planavimo sąlygomis dar rengiamam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui. Ginčijamas Raštas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teritorijų planavimo dokumentais ir kitais teisės aktais, kurie yra imperatyvūs.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo derinti pastato statybą teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

31. Šios bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Įstatymai turi saugoti visų savininkų, taigi ir valstybės (kaip visos visuomenės organizacijos) bei savivaldybių, nuosavybės teises. Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik vadovaujantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo. Nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, ji įpareigoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti naują ypatingą statinį – sandėliavimo paskirties pastatą. Pagal Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, 2017 m. birželio 1 d. patvirtintą Savivaldybės vyriausiojo architekto (Administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus), pareiškėjai parengė Sandėliavimo paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinius pasiūlymus. Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad Žemės sklypas patenka į esamo Vilniaus aerodromo apsaugos zoną D. Projektiniuose pasiūlymuose pateikta ištrauka iš interneto svetainės www.geoportal.lt, kurioje nurodytas apsaugos zonos tipas – aerodromo apsaugos zona D, šaltinio duomenys – aerodromų apsaugos zonų išdėstymo pagal aerodromus schemos.

33. Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (1 str.). Pagal šį įstatymą, naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai rengiamas statybos projektas (24 str. 1 d. 1 p.). Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (tarp jų – specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti)) bei galiojančiais teisės aktais (24 str. 3 d.). Specialiesiems reikalavimams gauti <...> statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir, be kita ko, projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengti), suderintus su šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, o atvejais, nenustatytais šio įstatymo 37 straipsnyje, – šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų asmenų sutikimus (24 str. 4 d. 2 p.).

34. Pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 10 straipsnio (2011 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XI-1392 redakcija) 1 dalį, statinių statyba bei rekonstravimas ir ūkinė veikla aerodromo apsaugos ir sanitarinėse apsaugos zonose leidžiama Vyriausybės nustatyta tvarka. Aerodromo apsaugos zonos ir aerodromo sanitarinės apsaugos zonos numatytos Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 ir netekusiose galios nuo 2020 m. sausio 1 d. (Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1248). Specialiųjų sąlygų 16 punkte nustatytos šios karinio aerodromo ir civilinio aerodromo apsaugos zonos:

16.1. aerodromo apsaugos zona A <...>;

16.2. aerodromo apsaugos zona B – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas, apribotas linijos, nutolusios nuo KTT išilginės ašies ir KTT slenksčio tokiu atstumu (išskyrus aerodromo apsaugos zoną A):

16.2.1. 200 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – iki 1 200 metrų);

16.2.2. 300 metrų (aerodromo, kurio KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis);

16.3. aerodromo apsaugos zona C <...>;

16.4. aerodromo apsaugos zona D – žemės ir (ar) vandens paviršiaus plotas nuo aerodromo apsaugos zonos C krašto iki linijos, nutolusios nuo KTT išilginės ašies ir KTT slenksčio tokiu atstumu:

16.4.1. 2,7 kilometro (aerodromo, kurio KTT ilgis – iki 800 metrų);

16.4.2. 3,6 kilometro (aerodromo, kurio KTT ilgis – 800 metrų ir didesnis, bet mažesnis nei 1 200 metrų);

16.4.3. 5,1 kilometro (aerodromo, kurio KTT ilgis – 1 200 metrų ir didesnis);

16.5. aerodromo apsaugos zona E <...>.

35. Pagal Specialiųjų sąlygų 161 punktą, nesuderinus Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 625, nustatyta tvarka, draudžiama toliau nurodytose aerodromo apsaugos zonose:

161.1. apsaugos zonose A ir B – statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, nepriklausomai nuo jų aukščio;

161.2. apsaugos zonoje C – statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 20 metrų ir didesnis;

161.3. apsaugos zonoje D – statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 45 metrai ir didesnis;

161.4. apsaugos zonoje E – statyti ir rekonstruoti statinius ir įrengti įrenginius, kurių aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra 100 metrų ir didesnis;

161.5. apsaugos zonose A, B ir C – sodinti želdinius (išskyrus žolinius augalus), įveisti miškus, parkus, medelynus, pramoninius sodus;

161.6. apsaugos zonose A, B, C, D ir E:

161.6.1. tiesti elektros tinklus ir elektroninių ryšių infrastruktūros linijas (išskyrus požemines), statyti statinius ir įrengti įrenginius, kurie skleidžia radijo ir elektromagnetines bangas, spinduliuoja ar atspindi šviesą, keldami pavojų orlaivių skrydžių saugai, ir gali turėti neigiamą įtaką aviacijos ryšių, navigacijos ir stebėjimo sistemų veiklai, taip pat dėl kurių veiklos blogėja matomumas;

161.6.2. statyti ar rekonstruoti fermas, sąvartynus ir kitus statinius, apie kuriuos telksis paukščiai ir laukiniai gyvūnai.

36. Pastebėtina, kad šios Specialiųjų sąlygų nuostatos buvo perkeltos į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, įsigaliojusį 2020 m. sausio 1 d. (14–16 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis aptartomis Specialiųjų sąlygų nuostatomis, sutiktina su pareiškėjų teiginiais, jog tuo atveju, jei projektuojamo pastato vieta patenka į aerodromo apsaugos zoną D, tai jie neturi pareigos pastato statybą suderinti Apraše nustatyta tvarka, nes projektuojamo pastato aukštis aerodromo žemiausio KTT slenksčio altitudės atžvilgiu yra mažesnis nei 45 m (161.3 p.); tuo atveju, jei projektuojamo pastato vieta patenka į aerodromo apsaugos zoną B, pastato statyba yra galima, bet tik ją suderinus Apraše nustatyta tvarka (161.1 p.). Pareiškėjai skunde bei 2019 m. vasario 13 d. prašyme paaiškino manantys, kad pagal Specialiųjų sąlygų 161.3 papunktį ir Aprašo nuostatas Žemės sklype planuojamo statyti pastato statybai išankstinis derinimas nėra privalomas, tačiau jie, siekdami užtikrinti tolesnių investicijų saugumą, vis tiek minėtu 2019 m. vasario 13 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydami išduoti teigiamą derinimo išvadą dėl pastato statybos Žemės sklype, patvirtinančią, jog pastato statyba pagal Projektiniuose pasiūlymuose nurodytus pastato matmenis Žemės sklype yra galima. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas pritarė atsakovo sprendimui atsisakyti išduoti teigiamą derinimo išvadą ne dėl to, kad laikė, jog, vadovaujantis Specialiųjų sąlygų 161.1 papunkčiu, statyba ginčo teritorijoje negalima, nepriklausomai nuo statinių aukščio, o dėl to, kad, teismo vidiniu įsitikinimu, atsakovas surinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog projektuojamo pastato statyba Žemės sklype akivaizdžiai trukdytų skrydžių saugai.

37. Atsakovas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjų 2019 m. vasario 13 d. prašymą, ginčijamame Rašte, priimtame 2019 m. gruodžio 12 d., teigė, kad Vilniaus oro uoste numatyta įrengti naują kilimo ir tūpimo taką. Naujo kilimo ir tūpimo tako įrengimas numatytas šiuose teisės aktuose:

1) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane iki 2015 m., patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, numatyta teritorija, kurioje bus įrengiamas naujas kilimo ir tūpimo takas;

2) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, nustatyta, jog civilinės aviacijos sektoriuje numatoma: <...> 2) Vilniaus tarptautiniame oro uoste (pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą) būtina nutiesti naują kilimo ir leidimosi taką, nukreipiant skrydžius nuo užstatytos miesto teritorijos;

3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1568, numatyta: „77. Modernizuoti tarptautinį Vilniaus oro uostą: <...> bus įrengtas naujas kilimo ir tūpimo takas. Reikės žemę paimti visuomenės poreikiams“, įgyvendinti numatoma 2015–2020 metais. Atsakovas nurodė nustatęs, kad dalis Žemės sklypo patenka į Vilniaus oro uosto perspektyvinio kilimo ir tūpimo tako skrydžių juostą ir aerodromo apsaugos zoną B, o kita Žemės sklypo dalis – į aerodromo apsaugos zoną B, kurioje ribojamas statinių aukštis pagal kliūtis ribojančius paviršius.

Kartu su Raštu atsakovas pateikė pareiškėjams schemą, sudarytą ant Bendrojo plano, kurioje pažymėtos Vilniaus oro uosto perspektyvinio kilimo ir tūpimo tako ašinės linijos, skrydžių juostos, Žemės sklypo ir aerodromo apsaugos zonų A ir B ribos. Paaiškino, kad Schemoje pažymėti atstumai nustatyti vadovaujantis Specialiųjų sąlygų 16.2 papunkčiu, t. y. perspektyvinio KTT ilgis numatytas didesnis nei 1 200 m, todėl nustatant apsaugos zonos B ribas taikytinas 300 m atstumas. Atsakovas, atsižvelgdamas į Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 14 priedo „Aerodromai“ I tomo „Aerodromų projektavimas, naudojimas ir priežiūra“ 3.4 skyriaus „Skrydžių juostos“ reikalavimus, pagal kuriuos skrydžių juostoje neturi būti objektų, kurie keltų grėsmę orlaivių skrydžių saugai, konstatavo, kad Projektiniuose pasiūlymuose numatytas pastatas trukdys skrydžių saugai, nes patenka į perspektyvinio KTT skrydžių juostą, o tuo atveju, jei projektuojamas pastatas būtų pastatytas, atsirastų kliūtis perspektyviniam KTT įrengti.

38. Pagal Aprašą (2018 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1225 redakcija, įsigaliojusi 2019 m. sausio 1 d.), Išvadas dėl statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo teikia VšĮ Transporto kompetencijų agentūra, įvertinusi, ar statinių statyba bei rekonstravimas ir įrenginių įrengimas netrukdys skrydžių saugai (4.1 p.). Asmuo, planuojantis statyti, rekonstruoti statinius ar įrengti įrenginius <...> civilinių ir karinių, naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, aerodromų apsaugos zonose Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 16 punkte nurodytais atvejais ir bendrosiose civilinės aviacijos radiolokatorių apsaugos zonose, – VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai, prieš pradėdamas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras ar įrenginio įrengimą, pateikia dokumentus, nurodytus Aprašo 6 ar 7 punkte (8 p.). VšĮ Transporto kompetencijų agentūra <...> per 20 darbo dienų nuo Aprašo 6 ar 7 punkte nurodytų dokumentų gavimo pateikia prašymą pateikusiam asmeniui vieną iš šių derinimo išvadų: 1. statinys ar įrenginys nurodytoje vietoje gali būti statomas, rekonstruojamas arba įrengiamas (nurodomi pagrindiniai statinio ar įrenginio matmenys) – jeigu statinio statyba, rekonstravimas ar įrenginio įrengimas netrukdys atlikti Aprašo 4 punkte nurodytas funkcijas; 2. statinys ar įrenginys gali būti statomas, rekonstruojamas ar įrengiamas tik įvykdžius nurodomas sąlygas (pakeitus statinio ar įrenginio vietą, aukštį arba kitus matmenis) – jeigu statinio statyba, rekonstravimas ar įrenginio įrengimas netrukdys atlikti Aprašo 4 punkte nurodytas funkcijas tik pakeitus statinio ar įrenginio vietą, aukštį arba kitus matmenis; 3. statinys ar įrenginys nurodytoje vietoje negali būti statomas, rekonstruojamas arba įrengiamas (pateikiami tokios išvados motyvai) – tik jeigu statinio statyba, rekonstravimas ar įrenginio įrengimas trukdo atlikti Aprašo 4 punkte nurodytas funkcijas ir statinio statyba, rekonstravimas ar įrenginio įrengimas neįmanomas net ir pakeitus statinio ar įrenginio vietą, aukštį ar kitus matmenis (10 p.). Išvados dėl statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo teikiamos atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentuose, patvirtintuose po Aprašo įsigaliojimo, nustatytas statinių ir įrenginių vietas ir leistiną didžiausią jų aukštį (11 p.).

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjų keliamas abejones dėl Rašto atitikties Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 8 straipsnio reikalavimams, papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 str. 2 d.). Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2652-1062/2018).

40. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas, Rašte priimdamas pareiškėjams nepalankų sprendimą, vadovavosi ne konkrečiais Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano arba šio bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano sprendiniais, o Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais. Kaip paaiškino atsakovas, prie Rašto pridėta schema (kuri dėl techninės klaidos pareiškėjams nebuvo išsiųsta kartu su Raštu, tačiau jie su šia schema jau buvo susipažinę anksčiau – pirmojo teisminio proceso metu) buvo parengta būtent ant minėto Bendrojo plano ištraukos. Nors dėl ginčo schemoje padarytų žymų nėra visiškai aišku, tačiau iš prie pareiškėjų skundo ir prie Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. rašto Nr. A51-49633/20(3.3.16.1E-AD24) pridėtų Bendrojo plano ištraukų matyti, jog, kaip nurodyta minėtame 2020 m. balandžio 14 d. rašte, Žemės sklypas patenka į Bendrajame plane apibrėžtą Infrastruktūros teritoriją (PER 3.1.3), kuri konkrečioje vietoje numatyta oro uosto esamoms ir perspektyvinėms reikmėms (taip pat ir rezervuotam kitos krypties kilimo-tūpimo takui). Pareiškėjų atstovė 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdyje taip pat pripažino, kad galiojančiame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane yra numatyta teritorija perspektyviniam/naujam kilimo-tūpimo takui įrengti.

41. Kaip minėta, atsakovas Rašte tvirtino, jog viena dalis Žemės sklypo patenka į perspektyvinio kilimo-tūpimo tako skrydžių juostą ir aerodromo apsaugos zoną B, o kita dalis – į aerodromo apsaugos zoną B, kurioje ribojamas statinių aukštis pagal kliūtis ribojančius paviršius. Atsakovas taip pat teigė, kad perspektyvinis KTT ilgis numatytas didesnis nei 1 200 m, todėl, nustatant apsaugos zonos B ribas, taikytinas 300 m atstumas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas netikrino nei šių Rašte pateiktų teiginių, nei prie Rašto pridėtos schemos brėžinių (įskaitant nurodytus skaičiavimus) teisingumo, nepaisant pareiškėjų pretenzijų, kad, be kita ko, Rašte nėra esminių duomenų, pavyzdžiui, neaišku, kokiu atstumu nuo Žemės sklypo dalies, kurioje planuojama pastato statyba, yra perspektyvinis/naujas KTT, koks perspektyvinio/naujo KTT skrydžių juostos plotis ir kiti matmenys, kuri konkrečiai ir kokio tiksliai ploto Žemės sklypo dalis patenka į tariamai nustatytą skrydžių juostą, bei kodėl statyba negalima ir Žemės sklypo dalyje, kuri nepatenka į tariamą skrydžių juostą.

Kaip jau buvo pažymėta, Specialiųjų sąlygų 161 punkte nėra (nebuvo) įtvirtinto absoliutaus draudimo vykdyti statybą aerodromo apsaugos zonoje B, tačiau byloje liko neatskleista, dėl kurių konkrečiai projektuojamo pastato matmenų nesuderinamumo su teisės aktų reikalavimais atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjams pageidaujamą teigiamą derinimo išvadą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Rašte padaryta išvada, kad statyba pagal Projektiniuose pasiūlymuose nurodytus pastato matmenis Žemės sklype negalima dėl akivaizdaus trukdymo skrydžių saugai, tačiau detaliau neišanalizavo keliamam klausimui aktualių faktinių aplinkybių.

Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo ir atsakė į kai kuriuos esminius pareiškėjų argumentus, neatliko objektyvaus ir visapusiško bylos faktinių aplinkybių vertinimo bei iš esmės tik pakartojo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Susiekimo ministerijos argumentus, nepateikdamas pakankamų motyvų, kodėl būtent pareiškėjų argumentai yra atmetami. Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla turi būti nagrinėjama aspektais, kurie iš esmės nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir kurių ištyrimui gali būti tikslinga gauti papildomus įrodymus, paaiškinimus, siekiant nepažeisti ginčo šalių teisės į apeliaciją, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, netinkamai įvykdė savo pareigą motyvuoti priimamą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 4 d.) ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu ginčas nėra išsprendžiamas galutinai, prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekami nenagrinėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. T. ir I. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė