f72e6c06-69b3-49b5-aec1-428b99edd5ff · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1494-1099/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23443-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei, dalyvaujant ieškovės I. G. atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei teisininkei G.

G., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei teisininkei D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų I. G., M. G., P. S. (P. S.), L. S., E. S. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, anot ieÅ¡kovų, kilo, kai ieÅ¡kovės I. G. nepilnamečiams vaikams M. G., P. S. (P. S.), L. S. ir E. S. buvo nustatyta laikinoji globa, t. y. dėl galimai neteisėto vaikų paėmimo iÅ¡ Å¡eimos, vilkinimo vaikus grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ , pareigÅ«nų savavaliÅ¡ko kiÅ¡imosi į Å¡eimos gyvenimÄ . II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2. IeÅ¡kovai I. G., M. G., P. S., L. S. ir E. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami:

1) priteisti solidariai iš atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškovei I. G. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

2) priteisti solidariai iš atsakovių ieškovams M. G., P. S., L. S. ir E. S. po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3. Ieškovai ieškinyje ir dublikuose nurodo, kad ieškovė I. G. (toliau – ieškovė) yra 4 mažamečių vaikų M. G., P. S., L. S. ir E. S. biologinė motina.

4. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, VTAS) 2018 m. vasario 21 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nesudaro tinkamų/saugių sÄ lygų vaikams augti ir vystytis, galimai naudoja fizinį ir psichologinį smurtÄ vaikų atžvilgiu, pasitarimo metu buvo priimtas sprendimas ieÅ¡kovės keturiems vaikams nustatyti laikinÄ jÄ globÄ . Minėtu raÅ¡tu ieÅ¡kovei taip pat priminta, kad pastaroji įsipareigojo sudaryti vaikams tinkamas buitines gyvenimo sÄ lygas (tvarka, Å¡vara ir pan.), užtikrinti saugiÄ aplinkÄ , lankyti tėvystės įgÅ«džių lavinimo grupinius užsiėmimus, bendradarbiauti su VTAS darbuotojais ir su Å¡eima dirbančiu socialiniu darbuotoju, reguliariai lankyti vaikus bei kartu su sÅ«numi lankytis pas vaikus konsultuojantį psichologÄ .

Teigia, kad ieÅ¡kovei 2018 m. vasario 21 d. pasiraÅ¡ytinai buvo nustatytas 2 mėn. terminas įvykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus bei VTAS pateikti įrodymus apie jų įvykdymÄ ; be to, ieÅ¡kovė įspėta, kad jeigu pastaroji nesiims jokių priemonių Å¡eimos situacijai gerinti, VTAS imsis teisinio poveikio priemonių (vaikus atims visam laikui).

5. Anot ieškovų, vadovaujantis Vaiko paėmimo iš šeimos ar kitos jo buvimo vietos tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-1818, 8 punktu, vaikai buvo paimti iš šeimos ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 14 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – įsakymai) ieškovės vaikams M.

G., P. S., L. S. ir E. S. nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. kovo 12 d. bei vaikų globėja paskirta (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai nurodo, kad vaikai buvo apgyvendinti pas skirtingus globėjus, kurie kelis kartus keitėsi. Teigia, kad ieÅ¡kovė, tinkamai vykdydama visus jai nustatytus įpareigojimus, VTAS pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti vaikus į Å¡eimÄ , tačiau 2018 m. birželio 21 d. VTAS įvykus pokalbiui, nuspręsta tęsti globÄ , nors ieÅ¡kovei jokių priekaiÅ¡tų dėl įsipareigojimų vykdymo nebuvo pareikÅ¡ta, taip pat ieÅ¡kovei oficialiai nebuvo pateikti jokie įtarimai dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui sÅ«nui M..

6. IeÅ¡kovai aiÅ¡kina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariatas 2018 m. liepos 4 d. įteikė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti įtarimai, jog ji nenustatytu laiku muÅ¡dama sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui sÅ«nui M. ir taip padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje. Pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu nutraukė minėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

7. IeÅ¡kovė aiÅ¡kina, kad per jai nustatytÄ 2 mėnesių terminÄ tinkamai įvykdė visus jai nustatytus nurodymus, priekaiÅ¡tų jai nebuvo, tačiau vaikai nebuvo grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ , todėl ieÅ¡kovė 2018 m. spalio mėn. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (civilinės bylos Nr. e2-53024-897/2018) panaikinti laikinÄ jÄ globÄ bei vaikus grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ (ieÅ¡kinys buvo atsiimtas vaikus grÄ Å¾inus gera valia). Pabrėžia, kad vaikai 2018 m. gruodžio 17 d. buvo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino laikinÄ jÄ globÄ .

8. IeÅ¡kovai nurodo, kad vadovaujantis tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, tiek Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.) buvo įtvirtinta imperatyvi taisyklė, jog iÅ¡skirti vaikÄ su tėvais galima buvo tik pagal įstatymus vadovaujantis teismo sprendimu, tačiau nagrinėjamu atveju vaikai atimti ir laikinoji globa nustatyta VTAS bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais.

9. Pažymi, kad VTAS ir savivaldybė vaikų atėmimo metu neturėjo jokių duomenų, jog ieÅ¡kovė neužtikrina saugių sÄ lygų vaikų vystymuisi, nei kad ji smurtauja prieÅ¡ savo ketverius vaikus; atsakovės nenurodė kokia grėsmė buvo nustatyta ieÅ¡kovės vaikams bei ar ji buvo reali. IeÅ¡kovės vertinimu, nagrinėjamu atveju galimos grėsmės vaikų sveikatai ar gyvybei realumas bei akivaizdumas nebuvo įvertintas, vaikų paėmimas buvo paremtas ne nustatytais faktais, o tik spėlionėmis. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie ieÅ¡kovės netinkamÄ , neetiÅ¡kÄ , nepadorų ar kriminalinio pobÅ«džio elgesį, ieÅ¡kovė neturi jokių žalingų įpročių, niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, nevartojo jokių psichotropinių medžiagų.

10. Papildomai pabrėžia, kad ieškovės vyriausiajam sūnui M. G. yra diagnozuotas elgesio sutrikimas (prieštaraujantis neklusnumas, irzlumas), t. y. jis linkęs, anot ieškovės, meluoti, fantazuoti. Teigia, kad ieškovė vaikų paėmimo metu jau 6 metus gyveno su savo 4 vaikais vieno kambario (apie 12 kv. m) socialiniame būste, nes neturėjo finansinių galimybių įsigyti kito būsto, tačiau pagalbos iš atsakovių taip ir nesulaukdavo.

11. IeÅ¡kovai nurodo, kad vaikų paėmimo iÅ¡ Å¡eimos istorija iÅ¡ esmės prasidėjo dėl ieÅ¡kovės vyriausiojo sÅ«naus M. prieÅ¡iÅ¡ko ir agresyvaus elgesio mokykloje, sunkiai valdomų emocijų proveržių, taip pat ne pagal amžių seksualizuoto elgesio. IeÅ¡kovė, reaguodama į pedagogų pastabas bei pati matydama sÅ«naus problemas, 2017 m. liepos 7 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gydytojus pagalbos, kurie 2017 m. rugsėjo 11 d. apie tai informavo VTAS. Pažymi, kad tuo pagrindu VTAS 2017 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimÄ kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl mažamečio psichologinio įvertinimo, tačiau įtarimai dėl seksualinės prievartos nepasitvirtino;

VTAS 2017 m. spalio 11 d. buvo priimtas sprendimas M. teikti psichologo pagalbÄ , o motinÄ raÅ¡tu įpareigoti užtikrinti vaikams saugiÄ aplinkÄ , kad vaikai lankytų ugdymo įstaigas, rÅ«pintis vaikų popamokine veikla, vaikų sveikata, lankyti tėvystės įgÅ«džių lavinimo grupinius užsiėmimus.

12. IeÅ¡kovai nurodo, kad VTAS 2017 m. gruodžio 27 d. tapo žinoma, jog galimai ieÅ¡kovė muÅ¡a M. (Å¡iÄ informacijÄ M. nurodė mokytojai); Å¡iÄ informacijÄ 2018 m. sausio 19 d. nurodė ir progimnazijos psichologė, tačiau, anot ieÅ¡kovės, VTAS tuo metu nei pati, nei pasitelkdama profesionalių psichologų pagalbÄ nesiaiÅ¡kino, ar tokie vaiko teiginiai yra pagrįsti, ar vaikas, kuriam diagnozuoti emocijų sutrikimai, nėra linkęs fantazuoti, taip siekdamas pelnyti mokytojos dėmesį ir palankumÄ .

Be to, socialinės atvejo vadybininkės 2018 m. vasario 9 d. praneÅ¡ime VTAS teigiama, kad psichologė pastebėjo (kada tiksliai, nedetalizuojama) ant M. rankos mėlynę ir nubrozdinimÄ , o vaikas nurodė, jog tai ieÅ¡kovės sugyventinis jį iÅ¡spyrė iÅ¡ lovos. Kita vertus, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovės nesiėmė veiksmų iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar vaikas iÅ¡ tikrųjų buvo muÅ¡amas, ar nusibrozdino pats, t. y. nebuvo atlikta nei medicininė, nei kompetentingo psichologo ekspertizė. Pažymi, kad nurodytos aplinkybės – dėl smurto prieÅ¡ M., galiausiai buvo paneigtos nutraukus ikiteisminį tyrimÄ .

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nusiskundimai buvo tik dėl vieno vaiko elgesio, dėl kitų jokių priekaištų nebuvo reiškiama, tačiau atimti buvo visi 4 vaikai.

13. Taigi, ieÅ¡kovų vertinimu, atsakovės ėmėsi neadekvačių ir drastiÅ¡kų priemonių, įsikiÅ¡o į Å¡eimos gyvenimÄ be pagrindo, sutrikdė Å¡eimos gyvenimÄ , prieÅ¡ tai nesiėmus jokių veiksmų atlikti nuodugnų Å¡eimos situacijos vertinimÄ , ataskaitas apie ieÅ¡kovę bei jos vaikus rengė aplaidžiai, jos neatitinka realios tikrovės (kÄ patvirtino ikiteisminio tyrimo nutraukimas).

14. Be to, ieÅ¡kovė nurodo, kad vaikai nebuvo iÅ¡klausyti, prieÅ¡ paimant vaikus su jais nebuvo pravestas joks pokalbis, nebuvo atsižvelgta į tai, kad vaikai nenorėjo bÅ«ti atskirti nuo motinos, į tai, kad vaikai, apgyvendinti pas globėjus, norėjo grįžti pas motinÄ . Pažymi, kad 2018 m. vasario 21 d. buvo priimtas sprendimas nustatyti vaikams laikinÄ jÄ globÄ , tačiau laikinoji globa paskirta tik po 23 dienų – 2018 m. kovo 14 d., t. y. ne per tris dienas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.250 straipsnio 3 dalis.

15. Anot ieÅ¡kovų, atsakovės, prieÅ¡ paimdamos vaikus iÅ¡ motinos, turėjo iÅ¡ pradžių parinkti laikinus globėjus – užtikrinti apgyvendinimÄ CK 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka. Be to, pirmiausia globėjo turėjo bÅ«ti ieÅ¡koma tarp giminaičių. Teigia, kad ieÅ¡kovė turi motinÄ bei seserį, kurios galėjo priimti vaikus, tačiau pastarosioms net nebuvo pasiÅ«lyta laikinai priglausti vaikus. AiÅ¡kina, kad vaikai beveik mėnesį buvo apgyvendinti (duomenys neskelbtini), o 2018 m. kovo 14 d. priėmus įsakymÄ nustatyti vaikams laikinÄ jÄ globÄ , jie buvo apgyvendinti pas skirtingus globėjus, kurie vėliau dar ir keitėsi.

16. IeÅ¡kovai nurodo, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. AiÅ¡kina, kad dėl nepateisinamai ilgÄ laikÄ trunkančio ir neteisėto vaikų paėmimo tiek ieÅ¡kovė, tiek visi mažamečiai jos vaikai, kurie dėl mažo amžiaus nesuprato ir negalėjo suprasti atskyrimo nuo vienintelio jiems artimo žmogaus prasmės ir tikslų, patyrė itin didelius dvasinius pergyvenimus, iÅ¡gyveno drastiÅ¡kas neigiamas emocijas, sutriko įprasti jų Å¡eimyniniai ryÅ¡iai, teko iÅ¡gyventi didelį diskomfortÄ , bandant prisitaikyti prie naujų ir neįprastų gyvenimo sÄ lygų; prievartinis vaikų ir motinos atskyrimas ilgam laikui prieÅ¡ jų valiÄ paliko dideles psichologines traumas, vaikai su motina iki Å¡iol jaučiasi nesaugÅ«s. Pažymi, kad iÅ¡gyventas stresas ir baimė neigiamai paveikė vaikų charakterius, sutrikdė jų gebėjimus prisitaikyti prie aplinkos ir santykius su Å¡eimos nariais, pasitikėti savimi, įgyti naujų įgÅ«džių, prisitaikyti prie aplinkos keliamų reikalavimų; vaikams dėl iÅ¡gyvento streso sunku elgtis natÅ«raliai, iÅ¡reikÅ¡ti save – laisvai kalbėti, klausyti, užmegzti pažintį, pasakyti savo nuomonę; sumažėjusi vaikų savivertė, pasitikėjimas savimi.

Pabrėžia, kad M. atskyrimas nuo Å¡eimos sukėlė neigiamÄ psichologinę reakcijÄ , agresijÄ prieÅ¡ intervencijÄ Ä¯ privatų Å¡eimos gyvenimÄ , pastarasis gyvendamas pas globėjus apsivogė.

17. IeÅ¡kovai, nesutikdami su atsakovių argumentais, pažymi, kad vaiko paėmimas iÅ¡ tėvų yra trauma vaikui, todėl VTAS sprendimas paimti vaikus turi bÅ«ti pagrįstas, o ne remtis abejonėmis ir spėjimais, kaip buvo nagrinėjamu atveju. AiÅ¡kina, kad nagrinėjamu atveju jokios realios valstybės pagalbos iÅ¡ Skyriaus pusės ieÅ¡kovė dėl tinkamų gyvenimo sÄ lygų nesulaukė, iÅ¡skyrus įpareigojimus pagerinti gyvenimo sÄ lygas bei nuolatinius konstatavimus apie Å¡ių įpareigojimų nevykdymÄ ; vietoje pagalbos ieÅ¡kovei buvo skirta bausmė (atimant vaikus). Pažymi, kad atsakovės nenurodė koks esminis ieÅ¡kovės elgesio pasikeitimas buvo nustatytas, t. y. dėl kokių priežasčių vaikai buvo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovai taip pat teigia, kad sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ lemia ne aplinkybė, ar sprendimas buvo skųstas, o tinkamas teisės aktų, reglamentuojančių tokio sprendimo priėmimÄ , taikymas.

18. IeÅ¡kovai, nesutikdami su atsakovių argumentais, kad vaikų laikinosios globos trukmė priklausė ne nuo jų veiksmų, o nuo ikiteisminio tyrimo trukmės, nurodo, jog atsakovės nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuris draustų spręsti globos nutraukimo klausimÄ , kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas. Pakartotinai pabrėžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik dėl galimai netinkamo elgesio Å¡eimoje su vienu vaiku, o VTAS be jokio pagrindo paėmė iÅ¡ motinos visus 4 vaikus. Anot ieÅ¡kovų, net ir ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nėra globos skyrimo pagrindas, nes bÅ«tent VTAS (ir vėliau jos perėmėja – Tarnyba) pagal teisės aktų reikalavimus turi vertinti grėsmės lygį Å¡eimoje prieÅ¡ nusprendžiant paimti prievarta vaikus iÅ¡ Å¡eimos.

19. IeÅ¡kovai pažymi, kad specialistų – psichologų vertinimai, kÄ patiria vaikas, prievarta paimamas iÅ¡ Å¡eimos, yra tinkamas įrodinėjimo Å¡altinis; be to, tai, kÄ patyrė ir kaip jaučiasi ieÅ¡kovės vaikai, nurodoma 2019 m. sausio 20 d. psichologo iÅ¡vadoje. Teigia, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratÄ , pasižymi atitinkama specifika, kuriai negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus, ji paprastai pasireiÅ¡kia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sÄ monės lygmens reiÅ¡kiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma.

20. IeÅ¡kovė ir jos atstovas teismo posėdžių metu ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes ir argumentus. IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad VTAS 2018 m. vasario 21 d. pakvietė jÄ su sÅ«numi M. į posėdį, kurio metu pranešė, jog jį paima (tariamai dėl nesaugumo), o kitus vaikus paėmė iÅ¡ darželio (vaikai lankė savaitinį darželį). Nurodė, kad viena augino keturis mažamečius vaikus bendrabučio viename kambaryje, valstybė ir savivaldybė realios pagalbos jai nesuteikė (naujo bÅ«sto).

Pažymėjo, kad abejonės dėl elgesio ir įtarimai jai buvo pareikÅ¡ti tik dėl vieno vaiko (M.), priekaiÅ¡tų dėl kitų vaikų nebuvo, tačiau atimti buvo visi vaikai ir negrÄ Å¾inti iki pat ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Pripažino, kad nuo 2016 m. jų Å¡eima buvo įraÅ¡yta į apskaitÄ dėl D. S. smurto prieÅ¡ jÄ (dÅ«rė peiliu); be to, D. S. buvo teistas už smurtÄ prieÅ¡ M.. PaaiÅ¡kino, kad po vaikų atėmimo ji nuolatos lankė vaikus (duomenys neskelbtini), susitikdavo su visais vaikais iÅ¡ karto; anot ieÅ¡kovės, vaikai nuolat praÅ¡ydavosi namo, jog ji juos paimtų.

Ieškovė nurodė, kad nesutinka su byloje pateiktais VTAS raštais ir kita rašytine medžiaga; nesutiko, jog M. buvo išsakęs suicidalines mintis; taip pat nesutiko dėl M. galimai seksualizuoto elgesio; nurodė nebuvusi gydyta psichiatrinėje ligoninėje ir jokios ligos jai nediagnozuotos. Teigė, kad iš mokyklos jokių nusiskundimų dėl M. nebuvo ir nėra. Pripažino, kad M. pats važinėjo pas psichologę; taip pat jog nuo 2017 m. pabaigos gyveno su sugyventiniu. Atstovas papildomai pažymėjo, kad 2018 m. vasario 20 d.

VTAS darbuotojai lankėsi ieÅ¡kovės namuose, tačiau jokių pažeidimų nesurado/nekonstatavo, bet vis tiek kitÄ dienÄ atėmė vaikus, todėl, anot atstovo, galimai viskas iÅ¡ anksto buvo surežisuota ir tik vėliau ieÅ¡kota priežasčių (siekiant pateisinti vaikų paėmimÄ ), nes tuo metu jokios realios grėsmės nebuvo. Pažymėjo, kad iÅ¡ esmės buvo remtasi tik M. paaiÅ¡kinimais, tačiau jų niekas net netikrino.

21. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

22. Atsakovė kategoriÅ¡kai nesutinka, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygos – visų pirma, nėra neteisėtų veiksmų. Anot atsakovės, ieÅ¡kovė neįrodė (ir iÅ¡ esmės net neįrodinėjo) kilusios neturtinės žalos, o byloje esantys įrodymai apie ieÅ¡kovės Å¡eimos gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas leidžia daryti prielaidÄ , kad ieÅ¡kovės nurodomos vaikų emocijos ir iÅ¡gyvenimai Å¡eimoje buvo patiriami dar iki 2018 m. kovo 14 d. įsakymų priėmimo.

23. Atsakovė pažymi, kad įsakymai, bÅ«tent kurių priėmimÄ ieÅ¡kovė laiko neteisėtais savivaldybės veiksmais, buvo priimti teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis CK 3.254 straipsnio 3 punkte, CK 3.155 straipsnyje nurodytais pagrindais. Teigia, kad institucijų abejonės dėl ieÅ¡kovės tinkamo CK 3.155 straipsnyje nurodytų pareigų įgyvendinimo buvo pakankamai rimtos. Pažymi, kad prieÅ¡ paskiriant laikinÄ jÄ globÄ , ieÅ¡kovės Å¡eima apie pusę metų buvo nuolatos prižiÅ«rima ir buvo dedamos pastangos siekiant pagerinti situacijÄ Å¡eimoje (psichologo konsultacijos sÅ«nui M. bei ieÅ¡kovei, siÅ«lyti tėvystės lavinimo grupiniai užsiėmimai bei VTAS specialistų ir socialinių darbuotojų pagalba), tačiau ieÅ¡kovė teigiamų savo elgesio pokyčių nerodė.

AiÅ¡kina, kad VTAS 2018 m. vasario 21 d. vykusio tarpžinybinio pasitarimo metu buvo konstatuota, jog situacija ieÅ¡kovės Å¡eimoje yra nestabili, motina nesudaro tinkamų/saugių sÄ lygų vaikams augti ir vystytis, galimai naudoja fizinį ir psichologinį smurtÄ vaikų atžvilgiu, todėl nuspręsta ieÅ¡kovės vaikams skirti laikinÄ jÄ globÄ bei nustatyti įsipareigojimai ieÅ¡kovei, su tikslu grÄ Å¾inti vaikus į Å¡eimÄ . Atsakovė taip pat nurodė, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iÅ¡ vaikų galimai patiriamo smurto ieÅ¡kovės Å¡eimoje, todėl siekiant apsaugoti vaikus nuo galimų pavojų ir vadovaujantis iÅ¡imtinai vaikų interesais, buvo priimtas toks sprendimas, kuris, atsižvelgus į buvusiÄ faktinę situacijÄ , buvo visiÅ¡kai pagrįstas ir teisėtas.

Anot atsakovės, įsakymai, kuriuos ieškovė laiko priimtais neteisėtai, buvo priimti savivaldybei (jos administracijai) vykdant įstatymuose jai numatytas funkcijas (CK 3.264 straipsnio 1 dalyje).

24. Atsakovė pabrėžia, kad su priimtais įsakymais ir jų apskundimo tvarka, nurodyta pačiuose įsakymuose, ieÅ¡kovė buvo tinkamai supažindinta, tačiau nustatyta tvarka ir terminais jų neskundė – dėl įsakymų panaikinimo į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi tik 2018 m. spalio 1 d., tačiau civilinė byla Nr. e2-35024-897/2018 dėl įsakymų panaikinimo buvo nutraukta ieÅ¡kovei atsiėmus ieÅ¡kinį po to, kai vaikai buvo grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ CK 3.255 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Nurodo, kad vaikai ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾inti ne dėl to, jog paimant vaikus iÅ¡ Å¡eimos buvo padaryta kokių nors teisinių klaidų, o dėl to, kad buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovė pradėjo teigiamai keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , kuris duoda pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovė ir ateityje stengsis tinkamai įgyvendinti CK 3.155 straipsnyje numatytas tėvo (motinos) pareigas. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė, atlikdama aktyvius veiksmus, kurie rodė jos teigiamÄ gyvenimo pokytį, įgyvendino teisę susigrÄ Å¾inti visateisę motinos valdžiÄ , kas tik patvirtina, kad priimant įsakymus dėl laikinos globos nustatymo, Å¡ių motinos gyvenimo pokyčių ir tinkamo motinos valdžios įgyvendinimo dar nebuvo, dėl to įsakymai dėl laikinos globos skyrimo buvo priimti pagrįstai, nesant jokių neteisėtų atsakovės veiksmų.

25. Taigi, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė vienos iÅ¡ pagrindinių ir bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų savivaldybės (jos administracijos) veiksmų, t. y. kad įsakymai, kurių pagrindu ieÅ¡kovės vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, buvo priimti neteisėtai, neatlikus kokių nors įstatyme atsakovei numatytų veiksmų ar pažeidus bendro pobÅ«džio taisyklę elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; Å¡ie įsakymai nebuvo pripažinti neteisėtais ir tuo pagrindu panaikinti.

26. Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovų argumentais, kad pats žalos atsirado ieÅ¡kovei faktas patvirtina buvus neteisėtus valdžios institucijų veiksmus, nurodo, jog teisę nustatyti vaikams laikinÄ globÄ valdžios institucijoms suteikia įstatymas, o vien tai, kad Å¡ios teisės įgyvendinimas subjektams sukelia atitinkamas pasekmes, nedaro Å¡ių veiksmų neteisėtais ir atitinkamai nesukuria teisės į žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad teismas kitoje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-316-590/2019) netiesiogiai jau pasisakė dėl ieÅ¡kovės nurodomų atsakovės veiksmų teisėtumo ir nenustatė, jog atsakovė bÅ«tų veikusi prieÅ¡ingai teisės aktų reikalavimams.

27. Atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamu atveju neįrodė savo teiginių, jog neva neteisėti institucijų veiksmai lėmė tai, kad vaikai su motina iki Å¡iol jaučiasi nesaugÅ«s, iÅ¡gyventas stresas ir baimė neigiamai paveikė vaikų charakterius, sutrikdė jų gebėjimus prisitaikyti prie aplinkos bei santykius su Å¡eimos nariais ir pan.; anot atsakovės, Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovė grindžia tik savo pačios teiginiais ir bendro pobÅ«džio psichologų straipsniais spaudoje, iÅ¡ esmės be jokių konkrečių įrodymų apie Å¡ių teiginių pagrįstumÄ .

Nurodo, kad byloje pateikta psichologo iÅ¡vada tik dėl vieno ieÅ¡kovės vaiko (L.), tačiau ieÅ¡kovė nepagrįstai vertina, jog joje iÅ¡dėstyti teiginiai taikytini ir kitiems vaikams. Teigia, kad patikrinimų metu vaikai pas globėjus jautėsi gerai, darė pažangÄ socialiniuose įgÅ«džiuose, savarankiÅ¡kume, mokymesi, taip pat nurodė, kad su globėjais jiems patinka gyventi labiau, negu su motina. Taigi, pačių vaikų liudijimai iÅ¡ esmės paneigia ieÅ¡kinyje dėstomus teiginius apie vaikų iÅ¡gyventÄ koÅ¡marÄ .

28. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovė sau reikalauja didžiausios neturtinės žalos sumos, t. y. net 10 000 Eur, nors apie savo pačios patirtÄ neturtinę žalÄ beveik nedetalizuoja ir nepagrindžia jos jokiais raÅ¡ytiniais, tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais – nepateikia nė vieno objektyvaus ar subjektyvaus, tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, kuris jos teiginius patvirtintų ar suteiktų bent minimalios informacijos apie tai kaip, kada ir kokiu konkrečiu bÅ«du ieÅ¡kovei pasireiÅ¡kė neturtinė žala dėl vaikų paėmimo. Taigi, atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovai neįrodė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžių, kaip ir priežastinio ryÅ¡io tarp galimai neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.

29. Atsakovė neginčija, kad paėmus vaikus iÅ¡ Å¡eimos jie patiria laikinÄ diskomfortÄ ir emocinius iÅ¡gyvenimus bandydami prisitaikyti prie naujų gyvenimo sÄ lygų, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog siekiant iÅ¡vengti Å¡io laikino diskomforto vaikai turėtų bÅ«ti paliekami augti Å¡eimoje, kurioje, institucijų turimais duomenimis, vaikų interesai nėra užtikrinami. Pažymi, kad institucijos, turėdamos įstatyme numatytÄ pareigÄ užtikrinti, jog vaikais bÅ«tų rÅ«pinamasi ir jie turėtų galimybes, kiek tai įmanoma augant institucijų globoje, įgyti savarankiÅ¡kam gyvenimui bÅ«tinų įgÅ«džių, privalo imtis atitinkamų priemonių, jeigu atitinkamo auklėjimo ir priežiÅ«ros vaikams nesuteikia patys tėvai. Anot atsakovės, už vaikų patirtus nepatogumus ir galimus neigiamus iÅ¡gyvenimus atsakinga, visų pirma, yra pati ieÅ¡kovė.

30. Atsakovė taip pat sutinka, kad neturtinė žala yra padaroma dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, tačiau nesutinka, jog Å¡ių pakenkimų negalima ir, kaip nurodo ieÅ¡kovė, neva net neįmanoma įrodyti tiesioginiai įrodymais. Atsakovė pažymi, kad patirtus ypatingus dvasinius iÅ¡gyvenimus, jų sunkumo laipsnį ir jų pasekmes sveikatai, asmens darbingumui, bendravimui bei kitoms gyvenimo sritims neabejotinai gali nustatyti konkrečių sričių gydytojai specialistai. Kita vertus, anot atsakovės, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė apsiriboja deklaratyviais teiginiais apie tai, kad ji myli savo vaikus, todėl neva natÅ«ralu, kad dėl jų atskyrimo iÅ¡gyveno. Pažymi, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (pavyzdžiui, ieÅ¡kovės vaikų liudijimai) patvirtina netinkamÄ ieÅ¡kovės elgesį savo vaikų atžvilgiu.

31. Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. IÅ¡ esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Pakartotinai nurodė, kad, anot atsakovės, ieÅ¡kovai neįrodė visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų (nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryÅ¡io, nei pačios neturtinės žalos), todėl pagrindo ieÅ¡kinio tenkinimui nėra. Pažymėjo, kad savivaldybė nagrinėjamu atveju įgyvendino jai suteiktÄ teisę bei pareigÄ reaguoti į galimus pažeidimus vaikų atžvilgiu. Teigė, kad įtarimai dėl smurto ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino, tačiau tiek VTAS, tiek savivaldybė turėjo reaguoti į sužinotas aplinkybes/galimas grėsmes, o ne laukti jų pasekmių. Pažymėjo, kad tuo metu galioję teisės aktai suteikė teisę VTAS paimti vaikus, o savivaldybei nustatyti jiems laikinÄ jÄ globÄ .

32. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba), atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

33. Atsakovė nurodo, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPÄ®) redakcija, pagal kuriÄ savivaldybėms anksčiau deleguota valstybinė vaiko teisių apsaugos funkcija perduota Tarnybai; teigia, jog savivaldybių administracinių vaiko teisių skyriai tapo Tarnybos teritoriniais padaliniais savivaldybėse.

34. Pažymi, kad ieÅ¡kovės Å¡eima VTAS žinoma jau nuo 2014 m., o VTAS vedėjo 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įraÅ¡yta į Vilniaus miesto socialinių įgÅ«džių stokojančių Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä . Nuo to laiko Å¡eimoje lankosi (duomenys neskelbtini) socialiniai darbuotojai, kurie teikė socialines paslaugas (socialinių įgÅ«džių ugdymo ir palaikymo, informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir pan.) bei kitÄ reikiamÄ socialinę pagalbÄ .

AiÅ¡kina, kad atsižvelgiant į nestabiliÄ situacijÄ ieÅ¡kovės Å¡eimoje (motina nesudaro tinkamų/saugių sÄ lygų vaikams augti ir vystytis, galimai naudoja fizinį ir psichologinį smurtÄ vaikų atžvilgiu), 2018 m. vasario 21 d. VTAS įvykusio pasitarimo metu buvo priimtas sprendimas nustatyti vaikams laikinÄ jÄ globÄ , taip pat susitarta su ieÅ¡kove dėl jos įsipareigojimų su tikslu grÄ Å¾inti vaikus į Å¡eimÄ ; tÄ pačiÄ dienÄ vaikai buvo paimti iÅ¡ Å¡eimos bei nuvežti ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini).

35. Atsakovė nurodo, kad laikinoji globa visiems keturiems ieškovės vaikams nustatyta 2018 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, kurių kopijos buvo nedelsiant išsiųstos ieškovei. Teigia, kad kadangi artimųjų, galinčių tinkamai pasirūpinti vaikais, nebuvo, priimtas sprendimas apgyvendinti vaikus (duomenys neskelbtini), budinčių globėjų šeimose. Aiškina, kad kiekviename iš minėtų įsakymų yra nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau ieškovė šia teise ir galimybe nesinaudojo.

36. Atsakovė pažymi, kad (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų Å¡eimai padalinio socialinė atvejo vadybininkė 2018 m. balandžio 18 d. raÅ¡tu informavo VTAS apie ieÅ¡kovės 2018 m. vasario 21 d. posėdyje prisiimtų įsipareigojimų vykdymÄ ir nurodė, kad gyvenimo sÄ lygos ieÅ¡kovės namuose nesikeičia į gerÄ , moteris gyvena socialiniame bÅ«ste, bendrabučio tipo kambaryje, kuriame nėra sÄ lygų vaikams; bÅ«tini patogumai yra tik bendro naudojimo patalpose, o kaimynystėje gyvena alkoholį bei narkotines medžiagas vartojantys asmenys.

IeÅ¡kovė buvo įsipareigojusi lankyti tėvystės įgÅ«džių lavinimo grupinius užsiėmimus, tačiau juose dalyvavo nenuosekliai, atvykdavo neįsisavinusi teorinės medžiagos, aptariant veiksmingus bendravimo su vaikais bÅ«dus bei pozityviosios disciplinos taikymÄ , ieÅ¡kovė teigė, kad jos vaikams tai netinka ir neveikia, buvo linkusi įvertinti vaikų klaidas ir netinkamÄ elgesį, tačiau savo veiksmų neanalizavo. IeÅ¡kovei buvo pasiÅ«lytos individualios konsultacijos, tačiau susitarusi dėl konsultacijos laiko ji vis tiek neatvykdavo.

Atsakovė teigia, kad anot socialinių darbuotojų, dirbusių su vaikus globojančiais globėjais, ieÅ¡kovė su vaikais susitikdavo, į susitikimus atvykdavo laiku, atveždavo vaikams lauktuvių, tačiau ieÅ¡kovei bendraujant su vaikais bÅ«davo sudėtinga sukontroliuoti vaikų elgesį, organizuoti bendras veiklas, susitikimuose vyraudavo chaosas, todėl pati ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , kad susitikimai bÅ«tų organizuojami ne su visais vaikais vienu metu.

37. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė 2018 m. birželio 4 d. pateikė VTAS praÅ¡ymÄ dėl vaikų grÄ Å¾inimo. 2018 m. birželio 19 d. neeilinės vaikų laikinosios globos peržiÅ«ros metu VTAS įvertinęs, jog ieÅ¡kovės gyvenimo aplinkybės iÅ¡ esmės nepasikeitė, neįvyko ir akivaizdžių teigiamų pokyčių ieÅ¡kovės elgesyje, motinystės suvokime, nutarė tęsti visų 4 vaikų laikinÄ jÄ globÄ ir kol kas vaikų ieÅ¡kovei negrÄ Å¾inti; nutarta pakartotinai svarstyti vaikų grÄ Å¾inimo į Å¡eimÄ klausimÄ pasibaigus pradėtam ikiteisminiam tyrimui, kuriame nukentėjusiaisiais tuo metu buvo pripažinti M. G., P. S. ir L. S..

38. Atsakovė nurodo, kad 2018 m. spalio 29 d. įvyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo identifikuoti Å¡eimos rizikos veiksniai: tėvams kilo sunkumų užtikrinant reikiamÄ pagalbÄ M., tėvai ignoravo vaikų problemas, buvusios krizės Å¡eimoje neįveiktos, neigiamos patirtys vaiko atžvilgiu kartojosi, Å¡eima neturi namų arba gali netekti bÅ«sto, bÅ«ti iÅ¡keldintiems, Å¡eimai kyla sunkumų siekiant savarankiÅ¡kai patenkinti vaikų poreikius, rÅ«pintis jų auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigas, esant galimybei, priimti pagalbÄ , Å¡eimos biudžeto planavimo įgÅ«džiai nėra pakankami, todėl nutarta teikti socialinių įgÅ«džių ir palaikymo paslaugas (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų Å¡eimai padalinyje bei tęsti laikinÄ jÄ globÄ ieÅ¡kovės vaikams.

39. Atsakovė pažymi, kad gavus Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), buvo organizuotas 2018 m. gruodžio 11 d. atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo priimtas sprendimas tęsti socialinių įgÅ«džių ugdymosi ir palaikymo paslaugų teikimÄ ieÅ¡kovei (duomenys neskelbtini), nutraukti laikinÄ jÄ globÄ ieÅ¡kovės vaikams ir juos grÄ Å¾inti motinai. Tuo pagrindu 2018 m. gruodžio 19 d. panaikinta laikinoji globa ieÅ¡kovėms vaikams.

40. Anot atsakovės, VTAS abejonės dėl ieÅ¡kovės tinkamo pareigų įgyvendinimo paimant vaikus ir nustatant laikinÄ jÄ globÄ buvo pakankamai rimtos; visos institucijos veikė savo kompetencijų ribose.

41. Atsakovė nurodo, kad vaikai ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾inti ne dėl to, jog buvo padaryta teisinių klaidų, o dėl to, kad buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovė pradėjo teigiamai keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovė, atlikdama aktyvius veiksmus, kurie rodė jos teigiamÄ gyvenimo pokytį, įgyvendino teisę susigrÄ Å¾inti visateisę motinos valdžiÄ , todėl Å¡ioje situacijoje atsakovės kaltės nėra. Pakartotinai pabrėžia, kad ieÅ¡kovė neskundė įsakymų dėl laikinosios globos vaikams nustatymo, pastarieji nebuvo panaikinti kaip neteisėti ar nepagrįsti, jie pasibaigė įstatymo pagrindu, ieÅ¡kovei pradėjus keisti gyvenimo bÅ«dÄ , įgyvendinant atsakingų institucijų rekomendacijas.

42. Atsakovė pažymi, kad VTAS teisinių procedÅ«rų dėl vaikų laikinosios globos nustatymo inicijavimÄ lėmė tik pačios ieÅ¡kovės elgesys ir gyvenimo bÅ«das. Be to, nurodo, kad ieÅ¡kovei buvo pareikÅ¡ti įtarimai ir pritaikytos kardomosios priemonės, todėl tai taip pat buvo svarbus veiksnys sprendžiant kitų Å¡eimoje likusių vaikų paėmimo klausimÄ . Anot atsakovės, VTAS iniciatyva paėmus vaikus iÅ¡ Å¡eimos, jiems buvo teikiama pagalba, užtikrinamas nuolatinis vaikų bendravimas su tėvais, iÅ¡laikomi Å¡eimos tarpusavio ryÅ¡iai, užtikrinama saugi aplinka bei emociniai ir socialiniai poreikiai.

43. Atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kovų reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovių iÅ¡ esmės kildinamas iÅ¡ galimai neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės priimtų sprendimų, tačiau jokių žalos atsiradimo aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylÄ nepateikta, tik nukreipta į straipsnių nuorodas, kurios neidentifikuoja Å¡ios konkrečios situacijos, tačiau abstrakčiai kalba apie psichologų pastebėtas neigiamas pasekmes vaikÄ atskyrus nuo Å¡eimos. Taigi, anot atsakovės, ieÅ¡kovai nenurodė jokių objektyvių kriterijų, pagrindžiančių praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį.

Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu VTAS (ir vėliau Tarnybos skyrius) turėjo užtikrinti vaikams saugias gyvenimo sÄ lygas ir tai ji padarė; be to, nebuvo galimybių objektyviai nustatyti M. sužalojimų aplinkybių. Atsakovės teigimu, ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl objektyvių duomenų nesurinkimo nėra pagrindas vertinti, kad vaikai buvo paimti iÅ¡ Å¡eimos be teisinio pagrindo ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atsakovė nurodo, kad vaiko paėmimas iÅ¡ Å¡eimos gali bÅ«ti taikomas ne tik kaip pasekmė, tačiau ir kaip prevencinė priemonė, siekiant apsaugoti vaikÄ nuo galimos bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta.

44. Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. IÅ¡ esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Pakartotinai pažymėjo, kad pagrindai ieÅ¡kovės vaikų paėmimui ir laikinosios globos nustatymui buvo – tiek poliklinika, tiek mokykla, tiek psichologė informavo apie galimus pažeidimus/neigiamas aplinkybes, todėl turėjo bÅ«ti užkirstas kelias blogesnėms pasekmėms atsirasti. Be to, pabrėžė, kad Å¡eima tarnyboms buvo jau žinoma – joje ir anksčiau buvo smurtauta, iÅ¡ sÄ raÅ¡o nebuvo iÅ¡braukta, nes situacija negerėjo.

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiaisiais buvo pripažinti net trys vaikai, kurie pasakojo, jog juos mušė; vien tai, jog vėliau jis buvo nutrauktas, nepaneigia aplinkybių, jog vaikai paimti buvo pagrįstai. PaaiÅ¡kino, kad vaikai pas globėjus buvo patenkinti; nors iÅ¡ pradžių dėl iÅ¡skyrimo galimai ir patyrė tam tikrų sunkumų, tačiau tokiu bÅ«du buvo užtikrintos jų teisės į saugiÄ aplinkÄ . Teigė, kad vaikai po laikinosios globos nustatymo buvo apgyvendinti pas skirtingus globėjus, tik juos kuravo viena įstaiga, nes 4 vaikams nebuvo paprasta surasti vienÄ globėjÄ ; be to, nurodė, jog giminaičių taip pat neatsirado, kurie galėtų apsiimti globoti visus vaikus.

Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju jokie priimti įsakymai/sprendimai nebuvo panaikinti, todėl dėl teisėtų sprendimų vykdymo žala negali atsirasti; tuo labiau, anot atstovės, ieÅ¡kovai neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų. Nurodė, kad teismo leidimo dėl vaikų paėmimo reikėjo tik nuo 2018 m. liepos 1 d., pasikeitus teisiniam reglamentavimui; iki tol dėl vaiko paėmimo spręsdavo VTAS ir savivaldybė. III. Byloje nustatytos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti aplinkybės 45. IÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos, prijungtos Vilniaus miesto apylinės teismo civilinės bylos Nr. e2-35024-897/2018, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS vedėjo 2016 m. kovo 16 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės I. G. ir D. S. Å¡eima įraÅ¡yta į Vilniaus miesto socialinių įgÅ«džių stokojančių Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä .

46. Vilniaus lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 8 d. raÅ¡te nurodoma, kad motina nepakankamai rÅ«pinasi vaikų (P. S. ir L. S.) sveikata, retai skambina į darželį pasiteirauti kaip jaučiasi vaikai, ne visada pedagogai gali jai prisiskambinti; vaikai aprengti tvarkingai, bet visi drabužiai turi cigarečių kvapÄ , kartais trÅ«ksta drabužėlių persirengimui; motina susirinkimuose ir renginiuose nedalyvauja. 47. 2017 m. rugsėjo 11 d. VTAS gautas (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imas, kuriame nurodoma, jog psichologo konsultacijos metu kilo įtarimų, jog M. galimai patyręs seksualinę prievartÄ (vaiko elgesys pernelyg seksualizuotas, neatitinkantis amžiaus); ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog dėl tokio sÅ«naus elgesio pati kreipėsi į poliklinikÄ . Taip pat nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos pateiktoje charakteristikoje apie M. nurodoma, jog įstaigoje pastebimas seksualizuotas mažamečio elgesys.

48. Tuo pagrindu 2017 m. rugsėjo 14 d. VTAS priimtas sprendimas kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl M. psichologinio įvertinimo; pagal bylos duomenis, įtarimai dėl seksualinės prievartos nepasitvirtino, tačiau 2017 m. rugsėjo 29 d. gautos rekomendacijos dėl ilgalaikės kompleksinės pagalbos M. teikimo. Tuo pagrindu 2017 m. spalio 11 d. VTAS nutarta M. teikti psichologo pagalbÄ ; ieÅ¡kovė įpareigota sudaryti vaikams tinkamas buitines sÄ lygas, užtikrinti saugiÄ aplinkÄ , vaikų ugdymo įstaigų lankymÄ , bendradarbiavimÄ su pedagogais, rÅ«pintis vaikų sveikata, lankyti tėvystės įgÅ«džių lavinimo grupinius užsiėmimus ir pan. 49. 2017 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) socialinės atvejo vadybininkės raÅ¡te nurodoma, kad ieÅ¡kovė bendradarbiauja su socialine atvejo vadybininke, dalinai vykdo įsipareigojimus lankyti tėvystės įgÅ«džių grupes ir psichologės konsultacijas, rÅ«pinasi vaikais, tačiau stokoja pozityvios tėvystės įgÅ«džių. 50. 2017 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) socialinės atvejo vadybininkės raÅ¡te nurodoma, kad ieÅ¡kovės Å¡eimoje apsigyveno moters draugas ir nuo tada padaugėjo praneÅ¡imų iÅ¡ mokyklos ir nusiskundimų M. elgesiu; vaikas prasitarė, jog motina su draugu jį muÅ¡a diržu.

RaÅ¡te taip pat nurodoma, kad vaikams nesudaromos tinkamos sÄ lygos augti ir vystytis, nes vaikai neturi asmeninės erdvės; ieÅ¡kovė stokoja pozityvios tėvystės įgÅ«džių, nėra motyvuota keisti savo elgesį su vaikais. 51. 2018 m. sausio 19 d. VTAS tarpžinybinio pasitarimo metu Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos psichologė nurodė, jog situacija labai prasta, M. nedirba per pamokas, Å¡aukia, mėto daiktus, nenori po pamokų grįžti namo, yra prasitaręs, jog taikomos fizinės bausmės (Å¡i aplinkybė nurodyta ir progimnazijos 2018 m. sausio 18 d. raÅ¡te).

Taip pat nurodyta, jog situacija pablogėjo atsiradus naujam ieÅ¡kovės sugyventiniui; tÄ patvirtino ir Vaikų dienos centro (duomenys neskelbtini) atstovai. Pažymėta, kad ieÅ¡kovė nustojo lankyti konsultacijas, jai trÅ«ksta adekvatumo, ji negeba užtikrinti vaikų poreikių. Pasitarimo metu svarstytas klausimas dėl laikinosios globos nustatymo, tačiau nutarta dar teikti pagalbÄ Å¡eimai.

52. VTAS 2018 m. sausio 19 d. informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-Ä jį policijos komisariatÄ , jog ieÅ¡kovės sÅ«nus M. galimai patiria fizinį smurtÄ artimoje aplinkoje; Å¡is praneÅ¡imas 2018 m. vasario 9 d. buvo papildytas. 53. 2018 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) socialinės atvejo vadybininkės raÅ¡te nurodoma, kad ieÅ¡kovė 2018 m. vasario 7 d. informavo, jog M. jai pasakė, kad geriau nusižudys, nei gyvens su ieÅ¡kove; be to, ugdymo įstaigos psichologė nurodė, jog M. elgiasi seksualizuotai; taip pat psichologė pastebėjo ant vaiko rankos mėlynę ir nubrozdinimÄ â€“ vaikas papasakojo, jog motinos sugyventinis iÅ¡spyrė jį iÅ¡ lovos.

Rašte nurodoma, kad ieškovė dalinai vykdo įsipareigojimus, tačiau nėra linkusi prisiimti atsakomybės už vaikams kylančias problemas, sunkiai įsisavina rekomendacijas dėl elgesio su vaikais, moters elgesyje vyrauja drausminimas, kritika, draudimai. 54. 2018 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) socialinė atvejo vadybininkė VTAS persiuntė M. konsultuojančios psichologės pastebėjimus, kuriuose psichologė nurodė, jog M. praeitais ir užpraeitais metais pas psichologę buvo vedamas po kelis kartus, tuomet motina konsultacijas nutraukdavo.

Å iemet vaikas važiuoja į konsultacijas pats, jas lanko nuosekliai. Konsultacijų metu susidaro įspÅ«dis, jog yra iÅ¡gÄ sdintas atskleisti su Å¡eimos situacija susijusiÄ informacijÄ . Motina sutartu laiku į konsultacijas atvyksta nereguliariai; susidaro įspÅ«dis, jog motinai sunku suprasti vaiko iÅ¡gyvenimus, raidos poreikius ir elgesį, specialisto rekomendacijas; ieÅ¡kovė neprisiima atsakomybės už vaikų sunkumus ir pagalbos jiems organizavimÄ ; nors motina vaikus ir myli, tačiau susidaro įspÅ«dis, jog jai nepavyksta vaikų poreikių laikyti prioritetiniais ir tinkamai juos patenkinti. 55. 2018 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) socialinė atvejo vadybininkė nurodė VTAS, kad situacija Å¡eimoje nestabili, vaikams namuose nėra saugu, motina M. sako, jog per jį Å¡eimoje lankosi specialistai, per jį vaikai gali bÅ«ti paimti.

Anot psichologės, M. neturi mokymuisi reikalingų priemonių, paskutiniu metu ateina nešvarus, nuo jo sklinda nemalonus kvapas, vaiko emocinė būsena prasta, vėl stebimas vaiko seksualizuotas elgesys.

56. VTAS 2018 m. vasario 21 d. pasitarimo metu priimtas sprendimas paimti vaikus iÅ¡ Å¡eimos ir apgyvendinti juos (duomenys neskelbtini), taip pat kreiptis dėl laikinosios globos nustatymo. Buvo nuspręsta, kad ieÅ¡kovė nesudaro tinkamų/saugių sÄ lygų vaikams augti ir vystytis bei galimai naudoja psichologinį ir fizinį smurtÄ vaikų atžvilgiu. Taip pat ieÅ¡kovė raÅ¡tiÅ¡kai įsipareigojo sudaryti vaikams tinkamas buitines gyvenimo sÄ lygas, užtikrinti saugiÄ aplinkÄ , lankyti tėvystės įgÅ«džių lavinimo grupinius užsiėmimus, bendradarbiauti su Skyriaus darbuotojais ir su Å¡eima dirbančiu socialiniu darbuotoju, reguliariai lankyti vaikus ir kartu su sÅ«numi lankytis pas vaikÄ konsultuojantį psichologÄ .

57. Tuo pagrindu 2018 m. vasario 21 d. surašyti Vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos ir apgyvendinimo aktai (dėl keturių vaikų); aktuose, be kita ko, nurodyta, jog vaikai sutiko ir/arba neprieštaravo vykimui/važiavimui.

58. VTAS 2018 m. kovo 12 d. aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose nurodyta, kad I. G. dėl įgÅ«džių stokos neįsisavina teikiamų rekomendacijų kaip elgtis su vaikais, negeba užtikrinti vaikų poreikių; moteris ant vaikų Å¡aukia, rėkia, M. ne kartÄ teigė, kad mama jį muÅ¡a diržu, klupdo į kampÄ ; berniukas po pamokų nenori grįžti namo. Dėl mažo bÅ«sto ploto vaikai neturi kur pailsėti, Å¡eimoje situacija visada įtempta, o atsiradus naujam moters sugyventiniui dar labiau pablogėjo.

Skyriuje ne kartÄ gauti praneÅ¡imai (mokyklos, poliklinikos) apie seksualizuotÄ M. elgesį, galimai patirtÄ prievartÄ . Kitiems vaikams bÅ«dingas nekontroliuojamas elgesys, M. ir P. Å¡lapinasi į lovÄ , vaikai ne visuomet Å¡varÅ«s, prižiÅ«rėti. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) duomenimis, I. G. diagnozuoti miÅ¡rÅ«s elgesio ir emocijų sutrikimai; lengvas protinis atsilikimas; vaikų tėvas D. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini); vyrui diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį; priklausomybės sindromas.

59. VTAS 2018 m. kovo 12 d. sudarė vaikų laikinosios globos planus. 2018 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) atliko vaikų socialinės globos poreikio vertinimus.

60. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. kovo 14 d. priėmė įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais nustatė ieÅ¡kovės vaikams laikinÄ jÄ globÄ ir laikinÄ ja globėja paskyrė (duomenys neskelbtini); 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymais minėta laikinoji globa buvo pratęsta. 61. (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 16 d. raÅ¡tu informavo VTAS, kad M. G., P. S. ir L. S. prasitarė paskirtiems globėjams, jog jie bÅ«davo muÅ¡ami (ieÅ¡kovės, D.

S., S.). 62. (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų Å¡eimai padalinio socialinė atvejo vadybininkė 2018 m. balandžio 18 d. raÅ¡tu nurodė, kad gyvenimo sÄ lygos ieÅ¡kovės namuose nesikeičia į gerÄ , moteris gyvena socialiniame bÅ«ste, bendrabučio tipo kambaryje, kuriame nėra sÄ lygų vaikams; kambaryje tik viena lova, ant kurios miega ieÅ¡kovės motina, pati ieÅ¡kovė miega ant čiužinių, kitos lovos iÅ¡mestos; bÅ«tini patogumai yra tik bendro naudojimo patalpose, o kaimynystėje gyvena alkoholį bei narkotines medžiagas vartojantys asmenys.

IeÅ¡kovė buvo įsipareigojusi lankyti tėvystės įgÅ«džių lavinimo grupinius užsiėmimus, tačiau juose dalyvavo nenuosekliai, atvykdavo neįsisavinusi teorinės medžiagos, aptariant veiksmingus bendravimo su vaikais bÅ«dus bei pozityviosios disciplinos taikymÄ , ieÅ¡kovė teigė, kad jos vaikams tai netinka ir neveikia, buvo linkusi įvertinti vaikų klaidas ir netinkamÄ elgesį, tačiau savo veiksmų neanalizavo. IeÅ¡kovei buvo pasiÅ«lytos individualios konsultacijos, tačiau susitarusi dėl konsultacijos laiko ji vis tiek neatvykdavo.

63. IeÅ¡kovė 2018 m. birželio 4 d. pateikė VTAS praÅ¡ymÄ dėl vaikų grÄ Å¾inimo, tačiau VTAS, įvertinęs, jog ieÅ¡kovės gyvenimo aplinkybės iÅ¡ esmės nepasikeitė, neįvyko ir akivaizdžių teigiamų pokyčių ieÅ¡kovės elgesyje, motinystės suvokime, 2018 m. birželio 21 d. nutarė tęsti visų 4 vaikų laikinÄ jÄ globÄ ir kol kas vaikų ieÅ¡kovei negrÄ Å¾inti.

64. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariatas 2018 m. liepos 4 d. įteikė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti įtarimai, jog ji nenustatytu laiku muÅ¡dama sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui sÅ«nui M. ir taip padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. IÅ¡ esmės identiÅ¡kas praneÅ¡imas apie įtarimÄ pateiktas R. G. ir D. S.. Nukentėjusiaisiais ikiteisminiame tyrime pripažinti M. G., P. S. ir L. S.. 65. 2018 m. spalio 29 d. tarpžinybinio pasitarimo metu nutarta tęsti laikinÄ jÄ globÄ ieÅ¡kovės vaikams; ieÅ¡kovei ir vaikų tėvui teikti socialinių įgÅ«džių ugdymo ir palaikymo paslaugas; sudarytas pagalbos planas (toks planas sudarytas ir 2019 m. balandžio 9 d.).

66. IeÅ¡kovė 2018 m. spalio mėn. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (civilinės bylos Nr. e2-53024-897/2018) panaikinti laikinÄ jÄ globÄ bei vaikus grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ , tačiau byla buvo nutraukta, ieÅ¡kovei atsisakius nuo ieÅ¡kinio (grÄ Å¾inus vaikus ieÅ¡kovei).

67. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu nutraukė minėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini); nutarime, be kita ko, konstatuota, jog nenustačius patikimų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. S., I. G. ir R. G. padarė inkriminuotas veikas, jiems baudžiamoji atsakomybė negalima.

68. Nustatyta, kad vaikai 2018 m. gruodžio 17 d. buvo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino/pripažino netekusius galios įsakymus dėl laikinosios globos nustatymo ieÅ¡kovės vaikams.

69. IeÅ¡kovės į bylÄ pateiktoje 2019 m. sausio 20 d. psichologo iÅ¡vadoje, be kita ko, nurodyta, kad L. bÅ«senÄ galima įvardinti kaip krizinę, kuriai bÅ«dinga fragmentacija, dezintegracija, disociacija, jausmų izoliacija, IeÅ¡kinys atmestinas. IV. Teismo argumentai ir motyvai Dėl vaiko teisių apsaugos principų ir jo paėmimo iÅ¡ Å¡eimos atvejų 70. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (be kita ko, nepakankamos fizinės ir socialinės brandos).

IÅ¡ Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kuriÄ valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamÄ ir efektyviÄ nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ , Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Å is imperatyvas suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus bÅ«tų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebÅ«tų sudaroma prielaidų juos pažeisti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimÄ ir auklėjimÄ , jų iÅ¡laikymÄ iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal iÅ¡gales teikti paramÄ Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose.

71. Geriausių vaiko interesų apsaugos principas yra plačiai iÅ¡analizuotas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, nurodant, kad geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobÅ«džio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi bÅ«ti užtikrintas vaiko ryÅ¡ių su Å¡eima palaikymas (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai paaiÅ¡kėjo ypatingas Å¡eimos netinkamumas), nes Å¡ių ryÅ¡ių suvaržymas reiÅ¡kia vaiko atskyrimÄ nuo jo Å¡aknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas, priimtas byloje Pontes prieÅ¡ PortugalijÄ , peticijos Nr. 19554/09).

72. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi bÅ«ti suteikta galimybė turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi bÅ«ti įvertinama reikÅ¡mingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų bÅ«ti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvacijÄ veikti – pasirÅ«pinti savimi ir Å¡alia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iÅ¡ esminių tėvų pareigų. Taigi, tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

73. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindÄ Ä¯statyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina jÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams ir Å¡ie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiÅ¡kumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

74. Viena iÅ¡ tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iÅ¡ Å¡eimos, nes vaikas praranda galimybę augti tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymÄ prižiÅ«rimas, o Å¡ie praranda galimybę rÅ«pintis vaiku, jį auklėti ir ugdyti. Vaiko paėmimas iÅ¡ tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ yra kraÅ¡tutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui iÅ¡likti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymÄ globoje, nes tai bÅ«tų nesuderinama su jo geriausiais interesais. BÅ«tent todėl vaikas gali bÅ«ti paimamas iÅ¡ Å¡eimos tik tuomet, kai:

1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala;

2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti.

75. Aptariamame kontekste reikÅ¡minga Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei Å¡ios teisės turinio aiÅ¡kinimas EŽTT praktikoje. Remiantis EŽTT jurisprudencija, esminis Konvencijos 8 straipsnio tikslas yra apsaugoti asmenį nuo valdžios institucijų savavaliÅ¡ko kiÅ¡imosi; be to, gali egzistuoti pozityviosios valstybės pareigos, neatskiriamai susijusios su efektyviu Å¡eimos gyvenimo gerbimu ir pasireiÅ¡kiančios bÅ«tinybe priimti priemones privačių asmenų tarpusavio santykių srityje (X. and Y. v.

Netherlands, judgment of 26 March 1985, Series A no. 91, Bevacqua and S. v. Bulgaria, no. 71127/01, judgment of 5 June 2008). Sprendžiant globos klausimus, egzistuoja valstybės institucijų pareiga atlikti nuodugnų Å¡eimos situacijos ir suinteresuotų asmenų, ypač vaiko, interesų vertinimÄ , siekiant rasti sprendimÄ , geriausiai užtikrinantį galimybę suteikti vaikui saugiÄ aplinkÄ kaip bÅ«tinÄ sÄ lygÄ sveikai ir subalansuotai jo raidai (Koons v. Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008).

76. Pagal EŽTT jurisprudencijÄ Å¡eimos iÅ¡skyrimas yra labai rimto pobÅ«džio apribojimas; toks žingsnis turi bÅ«ti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieÅ¡ Å vedijÄ (nr.1), peticijos Nr. 10465/83). EŽTT ne vienoje byloje taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrÄ Å¾inimas į biologinę Å¡eimÄ ne visada atitiktų jo interesus (EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Z. J. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimas byloje Y. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10). Sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesÄ ir ar vaikas buvo iÅ¡klausytas.

77. EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė Å¡eimos gyvenimo sudedamoji dalis (EŽTT Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996 III; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002; Pontes c. Portugal, Requ?te no 19554/09, 10 avril 2012). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus Å¡ios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas pagal įstatymÄ , atitiks teisėtÄ tikslÄ Å¡io straipsnio 2 dalies prasme ir bus bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje.

BÅ«tinumo sÄ voka reiÅ¡kia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir bÅ«ti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl bÅ«tinumo patikėti vaikÄ ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (EŽTT Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002). Dėl vaiko paėmimo iÅ¡ Å¡eimos procedÅ«ros ir subjekto, turinčio teisę tai atlikti, nustatymas aktualiu ginčo laikotarpiu 78.

Nagrinėjamu atveju ieškovai, be kita ko, nurodo, kad VTAS (Skyrius) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės be teismo leidimo paimti ieškovės mažamečius vaikus.

79. Viena vertus, VTAPÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d., t. y. aktualiu Å¡iai bylai laikotarpiu) buvo nustatyta, kad iÅ¡skirti vaikÄ su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais prieÅ¡ vaiko, taip pat tėvų (teisėtų jo atstovų) valiÄ galima tik iÅ¡imtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks iÅ¡skyrimas vaikui yra bÅ«tinas (siekiama iÅ¡vengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, bÅ«tina pasirÅ«pinti jo priežiÅ«ra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus).

80. Kita vertus, VTAPÄ® 60 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d., t. y. aktualiu Å¡iai bylai laikotarpiu) buvo nustatyta, kad vaiko teisių apsaugÄ savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones. Å ių numatytų institucijų veiklÄ bei kompetencijÄ nustato atitinkami įstatymai bei kiti teisės aktai (2 dalis).

81. VTAPÄ® 61 straipsnio 2 ir 3 dalyse buvo numatyta, kad prie savivaldybių tarybų veikia savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos. Jas sudaro ir jų nuostatus tvirtina savivaldybių tarybos. Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybas sudaro vietos savivaldos institucijų, vaiko teisių apsaugos institucijų (tarnybų), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektorių, Å¡vietimo, vaiko globos įstaigų atstovai, taip pat į tarybÄ gali įeiti vaikų (jaunimo) organizacijų ar (ir) mokyklų moksleivių tarybų, vaiko teisių apsaugos srityje veikiančių visuomeninių organizacijų ar (ir) tradicinių bei valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai.

Savivaldybių bendruomenių vaiko teisių apsaugos tarybos savivaldybės teritorijoje pagal kompetencijÄ teikia siÅ«lymus vietos savivaldos institucijoms dėl bendruomenių vaiko teisių apsaugos politikos ir strategijos formavimo bei prioritetų nustatymo, dėl vaiko teisių apsaugos ir vaiko teisių pažeidimų prevencijos priemonių rengimo ir įgyvendinimo, taip pat vykdo kitas Å¡ių tarybų nuostatuose numatytas funkcijas.

82. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. minėtų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarybų (tarnybų) veiklÄ perėmė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri, be kita ko, užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ , galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situacijÄ , inicijuoja atvejo nagrinėjimÄ , priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų (VTAPÄ® 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas; dabar galiojančios redakcijos), taip pat atlieka kitas jai priskirtas funkcijas.

83. Bendrųjų vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų (toliau – Nuostatai) (redakcija, galiojusi aktualiu laikotarpiu iki 2018 m. birželio 30 d.) 1 punkte buvo numatyta, kad Å¡ie nuostatai reglamentuoja savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių, biurų, tarnybų (toliau – skyrius) uždavinius, funkcijas, teises, pareigas ir darbo organizavimÄ . Skyriaus paskirtis – pagal kompetencijÄ Ä¯gyvendinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir vaiko teisių apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams ir ginti juos teisės aktų nustatyta tvarka (2 punktas).

Nurodytų nuostatų 3 punkte buvo numatyta, kad Skyrius yra savivaldybės administracijos struktÅ«rinis padalinys. Skyriaus veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nuostatų 8.3 papunktyje buvo nustatyta, kad Skyrius turi teisę, be kita ko, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paimti vaikÄ iÅ¡ Å¡eimos ar kitos jo buvimo vietos, kai tėvai pažeidžia vaiko teises ir teisėtus interesus, ir laikinai apgyvendinti jį Å¡eimoje arba socialinės globos įstaigoje, iki iÅ¡sprendžiami vaiko grÄ Å¾inimo tėvams arba vaiko globos (rÅ«pybos) nustatymo klausimai.

84. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 patvirtintų Vaiko laikinosios globos (rÅ«pybos) nuostatų (redakcija, galiojusi aktualiu laikotarpiu) 8 punktas reglamentavo kokių veiksmų turi imtis vaiko teisių apsaugos skyrius darbo metu gavęs informacijÄ apie piktnaudžiavimÄ tėvų valdžia ir dėl to kylančiÄ realiÄ grėsmę vaiko sveikatai. Pagal Å¡ių nuostatų 8.2 papunktį Skyrius turi teisę, be kita ko, įvertinti aplinkÄ ir grėsmę vaiko sveikatai, gyvybei, saugumui ir esant bÅ«tinybei paimti vaikÄ iÅ¡ jo buvimo vietos ir organizuoti vaiko laikinÄ apgyvendinimÄ Å¡ių nuostatų nustatyta tvarka; 8.3 papunktyje numatyta, kad esant galimybei, prieÅ¡ paimdami vaikÄ , informuoti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymÄ (jeigu jie dalyvauja) apie jų teisę vaikÄ susigrÄ Å¾inti arba skųsti Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimÄ dėl vaiko paėmimo, o nesant tos galimybės – skubiai raÅ¡tu informuoti vaiko tėvus (jeigu jie yra žinomi) ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymÄ apie vaiko paėmimÄ ir jo laikino apgyvendinimo vietÄ ; 8.4 papunktyje nustatyta, kad Skyrius turi teisę suraÅ¡yti Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktÄ (1 priedas) vaiko paėmimo dienÄ , o 8.5 papunktyje – apie vaiko laikinÄ apgyvendinimÄ informuoti savivaldybės administracijos struktÅ«rinį padalinį, atsakingÄ už socialinių paslaugų organizavimÄ ir socialinių iÅ¡mokų skyrimÄ ir mokėjimÄ dėl trumpalaikės socialinės globos organizavimo.

Nurodytų nuostatų 10.3 papunktyje nurodyta, kad vaiko teisių apsaugos skyriui kartu su savivaldybės socialiniu darbuotoju iÅ¡siaiÅ¡kinus vaiko padėtį bei surinkus informacijÄ apie vaikÄ ir jo tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymÄ , skyrius, be kita ko, priima sprendimÄ dėl teikimo nustatyti vaikui laikinÄ jÄ globÄ (rÅ«pybÄ ).

85. Vaiko paėmimo iÅ¡ Å¡eimos ar kitos jo buvimo vietos tvarkos apraÅ¡o (redakcija, galiojusi aktualiu laikotarpiu), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-1818, 8 punkte buvo numatyta, kad esant grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei vaikÄ iÅ¡ Å¡eimos ar kitos jo buvimo vietos paima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus SeniÅ«nijų inspektorių ir mobiliosios pagalbos poskyrio vyriausiasis inspektorius arba vyriausiasis specialistas.

86. Taigi, viena vertus, VTAPÄ® 23 straipsnio 2 dalyje iÅ¡ tiesų buvo nustatyta, kad iÅ¡skirti (iÅ¡ esmės paimti) vaikÄ su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais galima buvo tik teismo sprendimu. Kita vertus, minėtoje dalyje taip pat buvo numatyta, jog vaikÄ iÅ¡skirti galima įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, kuri iÅ¡ esmės tuo metu buvo reglamentuojama tiek pačiame VTAPÄ®, tiek kituose aukščiau nurodytuose teisės aktuose, kuriais Å¡i teisė, kaip minėta, buvo deleguota/suteikta Vaiko teisių apsaugos skyriams, veikusiems prie savivaldybių.

87. Pažymėtina, kad tik vėliau, nuo 2018 m. liepos 1 d., be kita ko, siekiant paÅ¡alinti tam tikrus teisės aktų neatitikimus bei dar labiau sugriežtinant vaikų atskyrimo nuo tėvų procedÅ«ras, buvo priimti teisės aktų pakeitimai, remiantis kuriais, pirmiausia CK 3.2541 straipsniu, teisę paimti vaikÄ , kai yra Å¡io kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, iÅ¡ atstovų pagal įstatymÄ suteikta valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai VTAPÄ® nustatyta tvarka, tačiau numatyta, jog valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaikÄ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismÄ dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ . PraÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinėjamas nuo 2018 m. liepos 1 d. CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

88. Teismas, apibendrindamas aukščiau iÅ¡vardintÄ teisinį reglamentavimÄ , pažymi, kad teismo leidimas dėl vaiko paėmimas tapo bÅ«tinas tik nuo 2018 m. liepos 1 d., todėl nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės vaikų paėmimÄ vykdė/įvykdė kompetentinga institucija – Å¡iuo atveju VTAS, kuri veikė pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus.

89. Pažymėtina, kad VTAS, 2018 m. vasario 21 d. nusprendusi paimti ieÅ¡kovės vaikus, laikėsi, be kita ko, ir Vaiko laikinosios globos (rÅ«pybos) nuostatų, t. y. surašė Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktus vaikų paėmimo dienÄ , apie vaikų laikinÄ apgyvendinimÄ informavo savivaldybės administracijos struktÅ«rinį padalinį, taip pat priėmė sprendimÄ dėl teikimo nustatyti vaikams laikinÄ jÄ globÄ (rÅ«pybÄ ).

90. Ieškovai, be kita ko, nurodo, kad nors vaikai paimti 2018 m. vasario 21 d., tačiau laikinoji globa paskirta tik po 23 dienų – 2018 m. kovo 14 d., t. y. ne per tris dienas, kaip to reikalauja CK 3.250 straipsnio 3 dalis.

91. Viena vertus, CK 3.250 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi aktualiu laikotarpiu) iÅ¡ tiesų buvo nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi informacijÄ apie vaikÄ , kuriam reikalinga globa (rÅ«pyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rÅ«pybos) jam paskyrimÄ per tris dienas. Byloje nekilo ginčo, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės vaikams laikinoji globa buvo nustatyta 2018 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Atsakovės aiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju minėtas reikalavimas nebuvo iÅ¡laikytas iÅ¡ esmės dėl to, jog buvo ieÅ¡kota globėjų, galinčių priimti keturis vaikus, be to, buvo laukta įstaigos, kurioje vaikai buvo iÅ¡ karto po paėmimo apgyvendinti, iÅ¡vados/vertinimo, kuri buvo pateikta 2018 m. kovo 13 d.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas atsakovių aplinkybes, laiko jas pagrįstomis – tikėtina, kad globėjų suradimas net keturiems vaikams užtrÅ«ko, be to, pagrįstai buvo laukiama nurodytos iÅ¡vados (vertinimo), kurioje, be kita ko, buvo užfiksuota vaikų bÅ«sena, pačių vaikų nuomonė (kurie galėjo jÄ pareikÅ¡ti) ir dar kartÄ Ä¯vertintas poreikis vaikams nustatyti laikinÄ jÄ globÄ , todėl nurodytÄ CK 3.250 straipsnio 3 dalies nuostatų nesilaikymÄ /pažeidimÄ vertina kaip mažareikÅ¡mį, kuris neturėjo esminės reikÅ¡mės bendrai situacijai ir nepažeidė vaikų/ar ieÅ¡kovės teisių ir/ar interesų.

Byloje nustatyta, kad vaikų laikinoji globa buvo panaikinta tik 2018 m. gruodžio 19 d., todėl šiuo atveju laikinosios globos nustatymo uždelsimas nebuvo esminis.

92. Byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl to, kad laikinÄ jÄ globÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius turėjo kompetencijÄ /teisę nustatyti; tai patvirtina ir CK 3.262 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi aktualiu laikotarpiu), kurioje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rÅ«pyba) nustatoma nuo praÅ¡ymo įregistravimo rajono (miesto) savivaldybės administracijoje dienos savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimÄ .

Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė nei vaikų paėmimo sprendimo, nei nurodytų 2018 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų per įstatymų nustatytÄ terminÄ neskundė; dėl jų panaikinimo į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. spalio mėn. (tačiau ieÅ¡kinys buvo atsiimtas, nes laikinoji globa buvo panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais). Kita vertus, teismas iÅ¡ esmės sutinka su ieÅ¡kovų pozicija, kad teisės į žalos atlyginimÄ atsiradimui teisės aktai nereikalauja, jog galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai bÅ«tų skųsti bei panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl neturtinės žalos, patirtos dėl galimai neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, (ne)atlyginimo 93. Remiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

94. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Pagal jį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (1 dalis).

Å iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis). Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 dalis).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 dalis).

95. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡ys. Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

96. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sÄ lyga nustatomi pagal tai, ar vieÅ¡osios valdžios institucijos turėjo teisinę pareigÄ , ar objektyviai jÄ vykdė ir ar vykdė tinkamai. Kartu turi bÅ«ti įvertinta, ar vieÅ¡osios valdžios institucijos nepažeidė bendrosios rÅ«pestingumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016).

97. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl galimai neteisėto vaikų paėmimo iÅ¡ Å¡eimos, vilkinimo vaikus grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ , pareigÅ«nų savavaliÅ¡ko kiÅ¡imosi į Å¡eimos gyvenimÄ .

98. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Kaip minėta, neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

99. IeÅ¡kovai, įrodinėdami atsakovių galimai neteisėtus veiksmus, be kita ko, nurodė, kad VTAS neturėjo teisės/kompetencijos be teismo leidimo paimti vaikus, tačiau dėl Å¡ių aplinkybių jau pasisakyta sprendimo 79-88 punktuose, kuriuose konstatuota, jog ieÅ¡kovės vaikų paėmimÄ vykdė/įvykdė kompetentinga institucija – VTAS, kuri veikė pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovų argumentai dėl galimai neteisėtų atsakovių veiksmų laikytini neįrodytais ir nepagrįstais. 100.

IeÅ¡kovai galimai neteisėtus atsakovių veiksmus grindė tuo, kad, anot ieÅ¡kovų, nebuvo jokio pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovės paimti jos vaikus, t. y. nebuvo jokios realios grėsmės jų saugumui ir pan.; be to, abejonės/įtarimai dėl galimų pažeidimų buvo dėl vieno vaiko, tačiau atimti buvo visi keturi ieÅ¡kovės vaikai. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieÅ¡kovų pozicija. 101. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ yra nepajėgÅ«s jos priimti ar atsisako jÄ priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos institucija (tuo metu – VTAS) sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti.

Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis iÅ¡saugoti vaiko jo biologinėje Å¡eimoje, vaikas paimamas iÅ¡ jos, nustatant jam laikinÄ jÄ globÄ (rÅ«pybÄ ), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rÅ«pyba) arba jis įvaikinamas. 102. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pateiktų į bylÄ duomenų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovei ir jos Å¡eimai VTAS ir kitos institucijos pagalbÄ pradėjo teikti nuo 2016 m., kai Å¡eima buvo įraÅ¡yta į socialinių įgÅ«džių stokojančių Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä â€“ buvo teikiamos konsultacijos, paskirta socialinė atvejo vadybininkė, kuri konsultavo ieÅ¡kovę, skirta psichologo pagalba, ieÅ¡kovė siųsta į mokymų kursus ir pan., tačiau, anot atsakovių, padėtis Å¡eimoje nepagerėjo/negerėjo, todėl buvo nuspręsta taikyti iÅ¡ esmės jau kraÅ¡tutines priemones. 103.

Vaiko paėmimas iÅ¡ tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ yra trauminė patirtis vaikui, todėl valstybės vaiko teisių apsaugos institucija turi bÅ«ti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė skirta tėvams pagÄ sdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kÅ«rimÄ . 104. Pažymėtina, kad pirmiausia valstybės vaiko teisių apsaugos institucija siekia suteikti pagalbÄ Å¡eimai, tačiau jei tėvų elgesys nekinta, tai, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų bÅ«ti paimamas iÅ¡ Å¡eimos, jei joje jam nesudaromos sÄ lygos saugiai augti ir vystytis.

Tai atitinka ir EŽTT praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, kad kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingÄ interesų pusiausvyrÄ , ypatingÄ dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali bÅ«ti virÅ¡esni už tėvų; tėvams negali bÅ«ti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalÄ vaiko sveikatai ir raidai, taikymÄ (1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieÅ¡ NorvegijÄ , peticijos Nr. 17383/90). VaikÄ paėmus iÅ¡ Å¡eimos tėvams ir toliau teikiama pagalba ir jie gali keisti savo elgesį ir požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ nesant vaiko Å¡alia. 105.

Teismas, remdamasis sprendimo 45-55 punktuose nustatytomis aplinkybėmis, trumpai reziumuoja: – ieÅ¡kovės Å¡eima į Vilniaus miesto socialinių įgÅ«džių stokojančių Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yta dar 2016 m. kovo 16 d.; byloje nekilo ginčo dėl to, jog iki Å¡iol ji iÅ¡ minėto sÄ raÅ¡o nėra iÅ¡braukta; – 2017 m. kovo 8 d. darželio raÅ¡te nurodyta, kad motina nepakankamai rÅ«pinasi vaikų (P. S. ir L. S.) sveikata, retai skambina į darželį pasiteirauti kaip jaučiasi vaikai, ne visada pedagogai gali jai prisiskambinti; vaikai aprengti tvarkingai, bet visi drabužiai turi cigarečių kvapÄ , kartais trÅ«ksta drabužėlių persirengimui; motina susirinkimuose ir renginiuose nedalyvauja;

– (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 11 d. informavo VTAS, jog M. galimai patyręs seksualinę prievartÄ (vaiko elgesys pernelyg seksualizuotas, neatitinkantis amžiaus); tokia informacija buvo nurodyta ir 2017 m. rugsėjo 7 d. progimnazijos pateiktoje charakteristikoje apie M.; – įtarimai dėl seksualinės prievartos nepasitvirtino, tačiau 2017 m. rugsėjo 29 d. gautos rekomendacijos dėl ilgalaikės kompleksinės pagalbos M. teikimo (vaikui nustatytos psichologinės problemos); – 2017 m. lapkričio 29 d. socialinė atvejo vadybininkė nurodė, kad ieÅ¡kovė, nors myli ir rÅ«pinasi vaikais, tačiau stokoja pozityvios tėvystės įgÅ«džių;

– 2017 m. gruodžio 27 d. socialinė atvejo vadybininkė nurodė, kad ieÅ¡kovės Å¡eimoje apsigyveno moters draugas ir nuo tada padaugėjo praneÅ¡imų iÅ¡ mokyklos ir nusiskundimų M. elgesiu; vaikas prasitarė, jog motina su draugu ji muÅ¡a diržu; nurodyta, kad vaikams nesudaromos tinkamos sÄ lygos augti ir vystytis, nes vaikai neturi asmeninės erdvės; ieÅ¡kovė stokoja pozityvios tėvystės įgÅ«džių, nėra motyvuota keisti savo elgesį su vaikais; – progimnazijos psichologė 2018 m. sausio 19 d.

VTAS informavo, kad situacija labai prasta, M. nedirba per pamokas, Å¡aukia, mėto daiktus, nenori po pamokų grįžti namo, yra prasitaręs, jog taikomos fizinės bausmės (Å¡i aplinkybė nurodyta ir progimnazijos 2018 m. sausio 18 d. raÅ¡te); nurodyta, kad ieÅ¡kovė nustojo lankyti konsultacijas, jai trÅ«ksta adekvatumo, ji negeba užtikrinti vaikų poreikių; – VTAS 2018 m. sausio 19 d. informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-Ä jį policijos komisariatÄ , jog ieÅ¡kovės sÅ«nus M. galimai patiria fizinį smurtÄ artimoje aplinkoje; tuo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas;

– 2018 m. vasario 9 d. socialinės atvejo vadybininkės raÅ¡te nurodyta, kad ieÅ¡kovė 2018 m. vasario 7 d. informavo, jog M. jai pasakė, kad geriau nusižudys, nei gyvens su ieÅ¡kove; be to, ugdymo įstaigos psichologė nurodė, jog M. elgiasi seksualizuotai; taip pat psichologė pastebėjo ant vaiko rankos mėlynę ir nubrozdinimÄ â€“ vaikas papasakojo, jog motinos sugyventinis iÅ¡spyrė jį iÅ¡ lovos. RaÅ¡te nurodoma, kad ieÅ¡kovė dalinai vykdo įsipareigojimus, tačiau nėra linkusi prisiimti atsakomybės už vaikams kylančias problemas, sunkiai įsisavina rekomendacijas dėl elgesio su vaikais, moters elgesyje vyrauja drausminimas, kritika, draudimai;

– 2018 m. vasario 9 d. socialinė atvejo vadybininkė VTAS persiuntė M. konsultuojančios psichologės pastebėjimus, kuriuose psichologė nurodė, jog motina sutartu laiku į konsultacijas atvyksta nereguliariai; susidaro įspÅ«dis, jog motinai sunku suprasti vaiko iÅ¡gyvenimus, raidos poreikius ir elgesį, specialisto rekomendacijas; ieÅ¡kovė neprisiima atsakomybės už vaikų sunkumus ir pagalbos jiems organizavimÄ ; jai nepavyksta vaikų poreikių laikyti prioritetiniais ir tinkamai juos patenkinti;

– 2018 m. vasario 21 d. socialinė atvejo vadybininkė nurodė, kad situacija Å¡eimoje nestabili, vaikams namuose nėra saugu, motina M. sako, jog per jį Å¡eimoje lankosi specialistai, per jį vaikai gali bÅ«ti paimti; M. neturi mokymuisi reikalingų priemonių, paskutiniu metu ateina neÅ¡varus, nuo jo sklinda nemalonus kvapas, vaiko emocinė bÅ«sena prasta, vėl stebimas vaiko seksualizuotas elgesys; – be to, VTAS taip pat turėjo informacijÄ , jog ir anksčiau prieÅ¡ M. buvo smurtauta – pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, vaiko tėvas D.

S. buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimÄ M. (Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2016 m. lapkričio 17 d. baudžiamasis įsakymas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)); taip pat ieÅ¡kovė patvirtino, jog anksčiau buvo smurtauta ir prieÅ¡ jÄ ; – M., bÅ«damas 8 metų, pats važinėjo (labiausiai tikėtina, su vieÅ¡uoju transportu) pas psichologę; pati ieÅ¡kovė Å¡ių psichologo konsultacijų nelankė (lankė nereguliariai); ieÅ¡kovė, teikdama paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu, neįžvelgė nieko neįprasto, jog mažametis vaikas pats po miestÄ keliaudavo vieÅ¡uoju transportu bei nepaaiÅ¡kino, kodėl ji jo nelydėdavo. 106.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kurios VTAS buvo žinomos 2018 m. vasario 21 d., t. y. vaikų paėmimo dienÄ , teismas sprendžia, kad minėta institucija turėjo pagrindÄ taikyti Vaiko paėmimo iÅ¡ Å¡eimos ar kitos jo buvimo vietos tvarkos apraÅ¡o (redakcija, galiojusi aktualiu laikotarpiu), patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-1818, 8 punktÄ , CK 3.254 straipsnio 3 punktÄ , bei paimti vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡eimos. 107.

CK 3.253 straipsnis nustato, kad vaiko laikinoji globa (rÅ«pyba) yra laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiÅ«ra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas Å¡eimoje, Å¡eimynoje ar institucijoje, laikinosios globos tikslas – grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ . CK 3.254 straipsnyje numatyti vaiko laikinosios globos (rÅ«pybos) nustatymo pagrindai. Minėta teisės norma numato, kad vaiko laikinoji globa (rÅ«pyba) nustatoma, kai vaiko:

1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais);

2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių;

3) tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų nesirÅ«pina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. 108. Nagrinėjamu atveju vaikai paimti ir vėliau laikinoji globa, atsižvelgiant į 2018 m. vasario 21 d. VTAS raÅ¡to motyvus, buvo nustatyta CK 3.254 straipsnio 3 punkto pagrindu, t. y. kai vaiko tėvai nesirÅ«pina, nesidomi vaiku, jo neprižiÅ«ri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtÄ , ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. 109.

Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Å is principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir VTAPÄ® 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 110. Kaip minėta, teismas, atsižvelgęs į visų įvykių/aplinkybių chronologijÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog sprendimai paimti vaikus iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡eimos ir nustatyti jiems laikinÄ jÄ globÄ buvo priimti atsižvelgiant iÅ¡imtinai į vaikų interesus.

Matyti, kad tokie sprendimai nebuvo priimti skubotai (po vieno neigiamo atvejo nustatymo/duomenų gavimo) – iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog jau 2018 m. sausio mėn. buvo svarstytas klausimas dėl vaikų paėmimo ir laikinosios globos nustatymo, tačiau dar buvo tikėta ieÅ¡kove ir jai suteikta galimybė pasitaisyti (nors jau ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas), nutarta toliau jai teikti pagalbÄ , bei tik pakartotinai gavus informacijÄ dėl netinkamos vaikų priežiÅ«ros – dėl M. suicidalinių kalbų, seksualizuotÄ jo elgesį (kuris jau tam tikrÄ laikÄ nebuvo pastebėtas), psichologei pastebėjus ant vaiko rankos mėlynę ir nubrozdinimÄ , M. pasakojimus, jog jis Å¡eimoje yra muÅ¡amas, socialinės atvejo vadybininkės informacijÄ apie vaiko mokymosi priemonių neužtikrinimÄ , tinkamos higienos nesirÅ«pinimÄ , ieÅ¡kovės elgesio nesikeitimÄ (prieÅ¡ingai, jo pablogėjimÄ , Å¡eimoje apsigyvenus dar ir ieÅ¡kovės sugyventiniui) ir kt. reikÅ¡mingas aplinkybes, priimtas sprendimas paimti vaikus ir nustatyti jiems laikinÄ jÄ globÄ . 111.

IeÅ¡kovė, be kita ko, nurodė, kad VTAS ir kitos institucijos iÅ¡imtinai rėmėsi M. pasakojimais, tačiau nesiaiÅ¡kino ar tokie vaiko teiginiai yra pagrįsti, ar vaikas nėra linkęs fantazuoti ir pan. Teismas kritiÅ¡kai vertina tokius ieÅ¡kovės teiginius ir pažymi, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog M. iki vaikų paėmimo tam tikrÄ laikÄ (preliminariai nuo 2017 m. spalio mėn.) teikta psichologo pagalba – tiek (duomenys neskelbtini), tiek mokykloje, ir psichologės nebuvo konstatavusios, jog vaikas linkęs fantazuoti ar meluoti (ypač dėl su Å¡eima susijusių dalykų/aplinkybių) (bent jau byloje tai patvirtinančių įrodymų nepateikta).

Taigi, spręstina, kad VTAS neturėjo pagrindo abejoti/netikėti vaiko pasakojimais; tuo labiau, kaip nustatyta aukščiau ir bus dar pasisakyta toliau sprendime, kraÅ¡tutinių veiksmų imtasi remiantis ne vien M. pasakojimais. 112. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ , todėl ieÅ¡kovė, siekdama iÅ¡saugoti tėvų valdžiÄ , turėjo nuoÅ¡irdžiai ir rÅ«pestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rÅ«pintis vaikais, vykdyti specialistų rekomendacijas, stengtis pakeisti tiek savo elgesį, tiek gyvenimo bÅ«dÄ /sÄ lygas – be kita ko, ir bÅ«stÄ , kuris, byloje nekilo dėl to ginčo, nebuvo tinkamas vaikams; ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu tik nurodė, jog valstybė ir savivaldybė neteikė jai pagalbos dėl naujo bÅ«sto suteikimo, tačiau byloje nepateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovė rÅ«pintųsi Å¡iuo klausimu – pateikti įrodymai dėl galimo naujo bÅ«sto apžiÅ«ros tik jau po vaikų paėmimo; pagal galimybes įsidarbintų – ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad M. lankė mokyklÄ , o kiti mažamečiai vaikai lankė savaitinį darželį; viena vertus, tokia galimybė/teisė tėvams yra suteikta, kita vertus, visų vaikų, net ir dviejų bei ketverių metų amžiaus, atidavimas į savaitinį darželį (tačiau tuo metu ieÅ¡kovei nedirbant ir nenurodžius objektyvių priežasčių dėl tokio poreikio), iÅ¡ esmės patvirtina specialistų/psichologų konstatuotas iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovė neteikė prioriteto vaikų poreikiams ir interesams.

Pažymėtina, kad vien mylėti vaikus ir norėti jiems gero neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). 113.

Kaip minėta, sprendimas paimti vaikus buvo priimtas ne vien tuo pagrindu, jog gauti nusiskundimai M. elgesiu ir/ar jo pasakojimais apie muÅ¡imÄ , pastebėtÄ nubrozdinimÄ , o kaip ieÅ¡kovės visų veiksmų iÅ¡dava, reaguojant į susiklosčiusiÄ ir iÅ¡ esmės blogėjančiÄ situacijÄ Å¡eimoje. Nors ieÅ¡kovei buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau ji visų rekomendacijų nevykdė (vykdė nevisas), nesugebėjo tinkamai pasirÅ«pinti vaikais, jų sveikata, pagal tuo metu turimus duomenis – galimai ir smurtavo (leido kitiems smurtauti) prieÅ¡ vaikÄ , dėl ko kilo pavojus vaikų sveikatai, kas pagrįstai buvo įvertinta kaip vaikų nepriežiÅ«ra.

Vien ta aplinkybė, kad 2018 m. vasario 20 d. apsilankymo metu šeimoje nebuvo nustatyta pažeidimų, nesudarė pagrindo nevertinti kitų žinomų/nustatytų aplinkybių. 114. Be to, pažymėtina, kad nors ieškovė nurodė, jog vaikai nenorėjo buvo išskirti su motina, tačiau iš esmės tai pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta; priešingai, kaip minėta, 2018 m. vasario 21 d. Vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos ir apgyvendinimo aktuose, be kita ko, nurodyta, jog vaikai sutiko ir/arba neprieštaravo vykimui/važiavimui.

Nekvestionuotina, kad Å¡i aplinkybė vaikams turėjo bÅ«ti netikėta ir sukrečianti, tačiau sutiktina su atsakovių pozicija, jog tai užtikrino jų teisę į saugiÄ aplinkÄ ; be to, Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės lėmė bÅ«tent ieÅ¡kovės elgesys ir gyvenimo bÅ«das. 115. Be to, kaip minėta, vaikų paėmimo metu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto naudojimo prieÅ¡ M.; tuo metu nebuvo jokių duomenų, jog galimai smurtas buvo naudotas/galėjo bÅ«ti naudotas ir prieÅ¡ kitus vaikus, tačiau pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, vaikas, gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, taip pat yra laikomas patyrusiu smurtÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovės netinkamas elgesys (darželio informacija apie netinkamÄ priežiÅ«rÄ , drausminimas, pozityvių tėvystės įgÅ«džių stoka ir kt.) buvo konstatuotas ne vien M., bet visų vaikų atžvilgiu. 116. Å iuo atveju reikÅ¡minga ir tai, kad nei nacionaliniai, nei tarptautiniai teisės aktai neįtvirtina neigiamų įvykių įvykimo fakto konkrečiam vaikui bÅ«tinumo siekiant apsaugoti ar užtikrinti jo interesus. Atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuosekliai formuojamÄ pozicijÄ , vaiko paėmimas iÅ¡ Å¡eimos turėtų bÅ«ti taikomas ne tik kaip pasekmė, bet ir kaip priemonė, galinti padėti vaikÄ apsaugoti nuo galimos žalos atsiradimo ateityje, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta.

EŽTT praktikoje taip pat yra nurodoma, kad įtarimai dėl vaiko teisių pažeidimų Å¡eimoje, nors tuo metu ir nėra paremti tvirtais įrodymais, ir netgi vėliau visiÅ¡kai nepasitvirtina, yra pakankama priežastis iÅ¡ karto nustatyti laikinÄ jÄ globÄ , siekiant iÅ¡vengti galimų vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimo tęstinumo (EŽTT sprendimas byloje B. B. prieÅ¡ VokietijÄ , bylos Nr. 18734/09 ir 9424/11). 117. Taigi, vien ta aplinkybė, jog vėliau ieÅ¡kovės (ir kitų asmenų) atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieÅ¡ vaikus buvo nutrauktas, tai nesudaro pagrindo savaime teigti, kad nebuvo pagrindo vaikų paėmimui, nes ikiteisminiame tyrime ir Å¡eimos situacijos vertinime, sprendžiant dėl vaikų gerovės, taikomi kitokie įrodinėjimo principai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu/baudžiamojoje byloje yra taikomi gerokai griežtesni įrodinėjimo standartai nei sprendžiant dėl vaiko paėmimo (kurio metu, kaip minėta, iÅ¡ esmės užtenka įtarimų dėl galimų vaikų teisių pažeidimų). 118.

IeÅ¡kovė teigė, kad ataskaitas apie jÄ bei jos vaikus institucijos rengė aplaidžiai, jos neatitinka realios tikrovės; Å¡iÄ aplinkybę grindė tik tuo, jog vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais, nes ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės net nenurodė kokia informacija, užfiksuota institucijų raÅ¡tuose/sprendimuose, neatitiko tikrovės; be to, nepateikė jokių tas užfiksuotas aplinkybes paneigiančių objektyvių įrodymų, deklaratyviai remdamasi tik ikiteisminį tyrimÄ nutraukusiu nutarimu.

Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu įprastai (ir Å¡iuo atveju) vertinamos kitokios aplinkybės ir vadovaujamasi kitokiais įrodinėjimo standartais, kurie negali bÅ«ti taikytini sprendžiant vaiko paėmimo iÅ¡ Å¡eimos klausimÄ , t. y. sprendžiant klausimÄ dėl vaikų paėmimo iÅ¡ Å¡eimos negali bÅ«ti laukiama vien faktais paremtų vaiko teisių pažeidimų ir/ar baudžiamosios bylos perdavimo teismui (ar realaus asmenų nuteisimo), nes tokiais atvejais – delsiant operatyviai reaguoti, pasekmės gali bÅ«ti itin skaudžios.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ir bylos nagrinėjimo metu neigė didžiÄ jÄ dalį byloje nustatytų aplinkybių, kurias iÅ¡ dalies patvirtino ir jos atstovas (pavyzdžiui, dėl nustatyto M. seksualizuoto elgesio, nusiskundimų dėl jo elgesio iÅ¡ mokyklos ir kt.), taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai. 119. Apibendrindamas, teismas pakartotinai pažymi, kad VTAS turėjo pagrindÄ (tuo metu įtarimų/abejonių dėl galimo vaikų teisių pažeidimo) paimti vaikus ir spręsti klausimÄ dėl laikinosios globos jiems nustatymo, t. y.

šiuo atveju minėti veiksmai atitiko primygtinį socialinį poreikį ir buvo proporcingi siekiamam teisėtam tikslui – vaikų teisių apsaugai. 120. Ieškovai, be kita ko, nurodė, jog be pagrindo buvo vilkinama atiduoti vaikus ieškovei, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais ieškovų argumentais. 121. Byloje nustatyta (ir ginčo dėl šių aplinkybių nekilo), kad (duomenys neskelbtini), t. y. paskirtas vaikų laikinasis globėjas, 2018 m. balandžio 16 d. raštu informavo VTAS, kad M.

G., P. S. ir L. S. prasitarė paskirtiems globėjams, jog jie bÅ«davo muÅ¡ami (ieÅ¡kovės, D. S., S.). IÅ¡ 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ matyti, jog nukentėjusiaisiais tyrime pripažintas ne tik M., bet ir P. bei L.. Ikiteisminis tyrimas praÅ¡ymo grÄ Å¾inti vaikus metu – 2018 m. birželio mėn., dar nebuvo užbaigtas; įtarimai ieÅ¡kovei ir kitiems asmenims pareikÅ¡ti 2018 m. liepos mėn. 122. Be to, nustatyta, kad socialinė atvejo vadybininkė 2018 m. balandžio 18 d. raÅ¡tu nurodė, jog gyvenimo sÄ lygos ieÅ¡kovės namuose nesikeičia į gerÄ , moteris gyvena socialiniame bÅ«ste, bendrabučio tipo kambaryje, kuriame nėra sÄ lygų vaikams; kambaryje tik viena lova, ant kurios miega ieÅ¡kovės motina, pati ieÅ¡kovė miega ant čiužinių, kitos lovos iÅ¡mestos; bÅ«tini patogumai yra tik bendro naudojimo patalpose, o kaimynystėje gyvena alkoholį bei narkotines medžiagas vartojantys asmenys.

IeÅ¡kovė buvo įsipareigojusi lankyti tėvystės įgÅ«džių lavinimo grupinius užsiėmimus, tačiau juose dalyvavo nenuosekliai, atvykdavo neįsisavinusi teorinės medžiagos, aptariant veiksmingus bendravimo su vaikais bÅ«dus bei pozityviosios disciplinos taikymÄ ; ieÅ¡kovė teigė, kad jos vaikams tai netinka ir neveikia, buvo linkusi įvertinti vaikų klaidas ir netinkamÄ elgesį, tačiau savo veiksmų neanalizavo. IeÅ¡kovei buvo pasiÅ«lytos individualios konsultacijos, tačiau susitarusi dėl konsultacijos laiko ji vis tiek neatvykdavo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovei tik 2018 m. birželio 21 d. buvo iÅ¡duotas pažymėjimas dėl dalyvavimo pozityvios tėvystės įgÅ«džių užsiėmimuose; byloje nepaneigta informacija, jog ieÅ¡kovė juos lankė nereguliariai; iÅ¡ viešų Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų matyti, jog ieÅ¡kovė įsidarbino 2018 m. balandžio mėn., tačiau tinkamo (protingo dydžio) iÅ¡laikymo vaikams neteikė – ieÅ¡kovė nurodė, jog bendrai sumokėjo/pervedė tik virÅ¡ 100 Eur per visÄ laikotarpį (per beveik 10 mėn.). 123.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad VTAS ir savivaldybė neturėjo tuo metu pagrįsto pagrindo ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti vaikus, todėl atmestini ieÅ¡kovų argumentai, jog vaikų grÄ Å¾inimas buvo vilkinimas. Pažymėtina, kad nutraukus ikiteisminį tyrimÄ ir specialistams konstatavus ieÅ¡kovės elgesio pasikeitimus – į teigiamÄ pusę, iÅ¡ esmės nedelsiant (per protingÄ laikotarpį) laikinoji globa buvo panaikinta ir vaikai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. 124. Teismas laiko nepagrįstus ir ieÅ¡kovės argumentus, kad vaikai neteisėtai/be pagrindo buvo iÅ¡skirti vienas nuo kito, t. y. jiems paskirti skirtingi globėjai, taip pat jog nebuvo ieÅ¡kota/siÅ«lyta ieÅ¡kovės giminaičiams pasiimti vaikus.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovių paaiÅ¡kinimais, kad nebuvo galimybių surasti vienÄ globėjÄ /globėjų Å¡eimÄ , kuris/kuri apsiimtų globoti visus keturis vaikus; be to, ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, jog jos giminaičiai galėjo/turėjo galimybių pasiimti vaikus globai, apsiribodama vien deklaratyviais teiginiais ir iÅ¡keltomis abejonėmis; be to, nėra duomenų, jog ir patys giminaičiai bÅ«tų rodę iniciatyvÄ globoti ieÅ¡kovės vaikus (imtųsi bent minimaliai aktyvių veiksmų). 125.

IeÅ¡kovė, be kita ko, nurodė, kad institucijos turėjo iÅ¡ pradžių parinkti laikinus globėjus, o tik tada spręsti klausimÄ dėl vaikų paėmimo ir laikinosios globos nustatymo. Teismas neturi pagrindo pritarti Å¡iems ieÅ¡kovės argumentams, nes teisės aktai tokios pareigos nenustatė; be to, kaip minėta, institucijos, gavusios informacijÄ apie galimus vaiko teisių pažeidimus, privalo reaguoti nedelsiant. 126. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovai neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų; atitinkamai nenustačius vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma, todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas. 127.

Kita vertus, teismas pažymi, kad ieÅ¡kovai neįrodė ir jų nurodomos patirtos neturtinės žalos bei priežastinio ryÅ¡io tarp galimos žalos ir neteisėtų veiksmų. 128. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas. Juo siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus atlyginta.

Pagal KonstitucijÄ asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi bÅ«ti realus ir teisingas. Ä®statymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, patyręs žalÄ , be kita ko, moralinę, negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). 129. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamÄ jÄ neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.

Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja bÅ«tinybę ne tik atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo principo, t. y. kad analogiÅ¡kos bylos bÅ«tų sprendžiamos panaÅ¡iai, taip pat proporcingumo principo. Dėl Å¡ios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

Teismų praktika teismai turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstÄ . Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . 130. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir Å¡ios žalos įrodinėjimo specifikÄ . Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). 131. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus.

Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi bÅ«ti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas jų atskirai. Teisingam kompensacijos už neturtinę žalÄ dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukÅ¡tesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų bÅ«ti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vienÄ iÅ¡ kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobÅ«dį, specifikÄ , kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). 132.

Viena vertus, kaip jau minėta, vaikų paėmimas iÅ¡ Å¡eimos ir laikinosios globos jiems nustatymas neabejotinai sukėlė tiek vaikams, tiek ieÅ¡kovei tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių sunkumų/iÅ¡gyvenimų; kita vertus, vien ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų ir/ar žiniasklaidos straipsnių neturtinei žalai (jos dydžiui) pagrįsti neužtenka; be to, kaip minėta, vaikų paėmimÄ iÅ¡ esmės lėmė bÅ«tent ieÅ¡kovės elgesys ir gyvenimo bÅ«das, todėl ji turėtų priimti ir dėl to kilusias pasekmes.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nustatyta Å¡iame sprendime, teisėti valdžios institucijų veiksmai negalėjo sukelti ieÅ¡kovams neturtinės žalos, nes institucijos tik vykdė joms pavestas pareigas, o ne, kaip teigia ieÅ¡kovė, savavaliÅ¡kai kiÅ¡osi į jos Å¡eimos gyvenimÄ . 133. Kiti Å¡alių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 134. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . 135. Kadangi ieÅ¡kinys netenkintas, bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis); tuo labiau ji nenurodė jų patyrusi ir neprašė jų priteisti. 136. Atsakovės taip pat nepateikė praÅ¡ymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir/ar jų pagrindžiančių įrodymų iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, todėl joms jos taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). 137.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis); be to, ieškovė, teikiant ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų, atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovų I. G., M. G., P. S. (P. S.), L. S., E. S. ieÅ¡kinio atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Pavel Liubkevič