f72e4e02-84d8-4b5e-9fd0-162303b32ab2 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1580-221/2017 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08775-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės, Gintauto Koriagino ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. M. ieÅ¡kinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr.

65) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes „M.“ ir „B.“; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno Vytauto bažnyčioje, (duomenys neskelbtini) santuokÄ Ä¯registravo Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Å alys santuokoje susilaukė dviejų sÅ«nų, kurie Å¡iuo metu yra pilnamečiai. Gyvenant santuokoje ėmė ryÅ¡kėti skirtingi Å¡alių požiÅ«riai į kasdieninius gyvenimo įvykius, kilo konfliktai. Atsakovas dirbo menkai apmokamus darbus puse etato, o visÄ likusį laikÄ ir laisvadienius skirdavo nemokamai visuomeninei veiklai.

Atsakovas buvo labai pavydus, ieÅ¡kovė buvo žlugdoma psichologiÅ¡kai, nuolat susilaukdavo atsakovo priekaiÅ¡tų. Nuo 2015 m. lapkričio mėnesio atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ bÅ«sto, kuriame gyveno su Å¡eima. Å alių santuokos iÅ¡irimÄ lėmė ir materialiniai nepritekliai, nes nuo santuokos sudarymo atsakovas didžiÄ jÄ dalį laiko skyrė iÅ¡imtinai visuomeninei veiklai, Å¡eima gyveno ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje iÅ¡ jos pajamų. IeÅ¡kovė ne visada buvo pakankamai nuolanki ir paslaugi atsakovui.

Santuokos iÅ¡irimÄ lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, atsakovo nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Gyvendamos santuokoje, Å¡alys 2012 m. rugsėjo 17 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria buvo aptarti turto teisinio režimo klausimai.

3. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė savo elgesiu žemino atsakovÄ kitų Å¡eimos narių akivaizdoje, pamynė Å¡eimos vertybes, taip pat ir santuokines pareigas. Dėl ieÅ¡kovės rodomos nepagarbos ir nuolat jaučiamos įtampos Å¡alių bendras gyvenimas tapo labai sudėtingas. Atsakovas vertino Å¡eimÄ , ilgÄ laikÄ taikėsi su ieÅ¡kovės nebrandžiu požiÅ«riu į Å¡eimÄ , ieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip padėti ieÅ¡kovei atsisakyti žalingų įpročių (alkoholizmo), ne vienÄ kartÄ padėjo jai surasti darbÄ , stengėsi jÄ suprasti ir atleisti, sÄ Å¾iningai vykdyti sutuoktinio pareigas, rÅ«pinosi ieÅ¡kove ir vaikais, tuo tarpu ieÅ¡kovė nesiskaitė su atsakovu ir vaikais, nevykdė sutuoktinės pareigų, piktnaudžiavo alkoholiu, neprisidėdavo prie bendro Å«kio vedimo.

Dėl ieÅ¡kovės arogantiÅ¡ko elgesio atsakovas jautėsi gniuždomas, nuolat patirdavo psichologinį ir fizinį smurtÄ , stresÄ , susirgo depresija. IeÅ¡kovė buvo neiÅ¡tikima atsakovui ir nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. Gruzijoje, Kutaisio mieste, bendravo su R. F. IeÅ¡kovė darė neįmanomas gyventi sÄ lygas kartu, sukeldama barnius namie, fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai smurtaudama prieÅ¡ atsakovÄ , leisdama Å¡eimos pinigus ne Å¡eimos naudai, tenkindama savo žalingus įpročius.

Dėl ieÅ¡kovės veiksmų atsakovas patyrė negatyvius iÅ¡gyvenimus, po neiÅ¡tikimybės fakto paaiÅ¡kėjimo buvo priverstas apriboti bendravimÄ su Å¡eimos draugais ir giminėmis dėl patirtos didžiulės gėdos. IeÅ¡kovės netinkamas elgesys, neiÅ¡tikimybė padarė didelę žalÄ atsakovo asmenybei: buvo sugniuždytas saugumo jausmas, atsirado nuolatinė įtampa, nerimas, bejėgiÅ¡kumo jausmas, iÅ¡siblaÅ¡kymas, pasimetimas, nuolatinė prislėgta nuotaika dėl jaučiamos gėdos ir bandymo nuslėpti sutuoktinės netinkamÄ elgesį, Å¡eimos bendro gyvenimo irimÄ , atsakovas tapo uždaras.

Vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, neiÅ¡tikimybė yra sutuoktinio kaltės prezumpcijos atvejis, todėl santuoka nutrauktina ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o dėl ieÅ¡kovės kaltės. Atsakovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas Å¡eimos poreikiams tenkinti, atsakovas finansiÅ¡kai prisidėjo prie buto įsigijimo, nuolat darė buto pagerinimus, todėl butas laikytinas abiejų sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir po santuokos nutraukimo dalintinas abiem Å¡alims per pusę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kinį: nutraukė Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr.

65) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko turėtÄ pavardę „M.“, atsakovui paliko pavardę „B.“.

5. Teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, dokumentais, padarė iÅ¡vadÄ , kad jie nėra informatyvÅ«s, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės kaltės. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai patvirtino prieÅ¡ingas atsakovo pateiktiems raÅ¡ytiniams paaiÅ¡kinimams aplinkybes. Teismas kaip nepagrįstÄ atmetė atsakovo argumentÄ , kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl dalintinas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis.

Teismas, iÅ¡klausęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismÄ nagrinėti iÅ¡ naujo; nesant pagrindo perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, priimti naujÄ sprendimÄ , atmetant ieÅ¡kinio dalį ir pripažįstant santuokÄ nutrÅ«kus dėl ieÅ¡kovės kaltės. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1.

Nenurodyta, remiantis kokiomis materialinėmis ir procesinėmis teisės normomis vertintos ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės ir atmestos atsakovo pateiktos faktinės aplinkybės, jas įrodantys raÅ¡ytiniai įrodymai. 1.2. Netirtos esminės bylos aplinkybės dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės, nepagrįstai nurodyta, jog atsakovas neįrodinėjo ieÅ¡kovės kaltės teismo posėdžio metu. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį, į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais siekė įrodyti, jog santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovės kaltės. Vertinant atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, įrodymus, apsiribota bendro pobÅ«džio iÅ¡vada, kad jie nėra informatyvÅ«s, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės kaltės. 1.3.

Nevertinta, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodė, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė grindžia bendrais ir neapibrėžtais kaltinimais, nepateikdama įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes. 1.4. Nenustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, nukrypta nuo vyraujančios teismų praktikos, teismo sprendimas aiÅ¡kiai ir racionaliai nemotyvuotas, nenurodyti nukrypimÄ pagrindžiantys argumentai, aiÅ¡kinant ir taikant teisę neatsižvelgta į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, nevertintos esminės bylos aplinkybės, apie jas pasisakyta formaliai, padarant bendras iÅ¡vadas, grįstas prielaidomis, taip pažeidžiant CPK 265 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 2 dalį, 57 straipsnio 2 ir 3 dalis. 1.5.

Nevertinta liudytojų D. S., V. R., R. S. paaiÅ¡kinimų, teiktų teismo posėdžio metu, įrodomoji vertė, jų ryÅ¡ys su byla, Å¡ios aplinkybės vertintos klaidingai, liudytojų paaiÅ¡kinimai glaustai perraÅ¡yti į sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį be atskiro jų vertinimo, taip pažeidžiant CPK 59 straipsnį, 65 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 4 dalį. D. S. daugiau kaip penkeri metai negyvena greta sutuoktinių, todėl ji galėjo paliudyti tik tas aplinkybes, kurios vyko daugiau kaip prieÅ¡ penkerius metus ir neturi ryÅ¡io su nagrinėjama byla.

V. R. taip pat negalėjo pateikti paaiÅ¡kinimų apie Å¡alių santykius per pastaruosius penkerius metus. R. S. galėjo paliudyti tik tas aplinkybes, kurias pati ieÅ¡kovė jai yra seniai pasakojusi, negalėjo pateikti tikslių paaiÅ¡kinimų apie Å¡alių santykius per pastaruosius penkerius metus. 1.6. Nepagrįstai atsakovo nurodyta nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis (liga) pripažinta nesvarbia. Pagal teismų praktikÄ tokios kategorijos bylose ir esant analogiÅ¡koms aplinkybėms, teismui pripažinus priežastis, dėl kurių atsakovas neatvyko į teismo posėdį, nesvarbiomis, gali bÅ«ti priimta nutartis atvesdinti atsakovÄ (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-256-399/2014;

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-749-598/2013). Teismas, nesivadovaudamas teismų praktika, nevertindamas į bylÄ pateiktų atsakovo praÅ¡ymų, elgdamasis Å¡aliÅ¡kai, palankiai vertindamas tik ieÅ¡kovės pateiktus paaiÅ¡kinimus ir procesinius praÅ¡ymus, nepagrįstai bylÄ nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, apribodamas atsakovo teisę į teisminę gynybÄ , teisę pateikti klausimus liudytojams, teisę teikti atsikirtimus į ieÅ¡kovės argumentus, nepagrįstai neatnaujino bylos nagrinėjimo, kad atsakovas galėtų atsikirsti į ieÅ¡kovės atstovės baigiamosiose kalbose pakeistÄ ieÅ¡kinio pagrindinį reikalavimÄ (santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės). 1.7.

Neatsižvelgta, kad ieškovė ieškiniu reiškia tris reikalavimus, iš kurių du yra atskiri neturtiniai reikalavimai, apmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl už ieškinį mokėtinas 82 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 41 Eur žyminį mokestį.

7. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 7.1. Atsakovas civilinėje byloje nepareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio ir nekėlė jokių savo reikalavimų. Dėl to atsakovo apeliaciniame skunde keliami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės negali bÅ«ti nagrinėjami apeliacine tvarka (CPK 312 straipsnis). Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė ir dabar nepateikia įrodymų apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. 7.2.

Ieškovė ieškinyje nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (atsakovo elektroniniais laiškais ir kt.), šalių pilnamečių vaikų paaiškinimais, liudytojų parodymais. Atsakovas ieškovės kaltės teismo posėdžio metu neįrodinėjo, apsiribojo atsiliepimo į ieškinį ir rašytinių įrodymų pateikimu. Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai paneigė atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. 7.3.

Atsakovas ir/ar jo atstovas L. Z. apeliaciniame skunde nurodė su iÅ¡nagrinėta civiline byla nesusijusias teisės normas – CPK 57, 59, 65, 214, 222 straipsnius. Atsakovas nenurodė nė vieno iÅ¡ pagrindų perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 7.4. Atsakovo nurodytos liudytojos D. S., V. R., R. S., teikdamos parodymus civilinėje byloje, pasakojo apie Å¡alių santuokinį gyvenimÄ Ä¯vairiais jų gyvenimo laikotarpiais. Visi civilinėje byloje apklausti liudytojai pažinojo sutuoktinių Å¡eimÄ , su abiem sutuoktiniais bendravo vienu ar kitu laikotarpiu.

IÅ¡ visų liudytojų parodymų teismas galėjo susidaryti vaizdÄ apie Å¡alių gyvenimÄ santuokoje. Atsakovo nurodytų liudytojų parodymai nesiskyrė vieni nuo kitų, taip pat nuo kitų liudytojų parodymų, neprieÅ¡taravimo vieni kitiems. 7.5. Atsakovas, nurodydamas, jog serga ir neturi galimybės atvykti į teismo posėdį, teikdavo ne specialiÄ medicininę pažymÄ dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , prokuratÅ«rÄ , teismÄ , o elektroninių medicininių pažymėjimų kopijas.

Byloje yra pakankamai duomenų, jog atsakovas visÄ civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį buvo pasyvus. Dėl paties atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, t. y. procesinių dokumentų neėmimo, neteikimo laiku, susirgimų prieÅ¡ kiekvienÄ paskirtÄ teismo posėdį, nevykimo į teismo posėdžius, civilinė byla buvo nagrinėjama beveik metus, tokiu bÅ«du pažeidžiant proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, neužtikrinant operatyvaus teismo proceso. Tenkinus atsakovo 2017 m. kovo 22 d. praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, nepagrįstai bÅ«tų pailgėjusi bylos iÅ¡nagrinėjimo trukmė, padidėjusios proceso dalyvių ir teismo iÅ¡laidos, bÅ«tų buvusi pažeista ieÅ¡kovės teisė į bylos iÅ¡sprendimÄ per kuo trumpesnį laikÄ .

Dėl to neigiamų procesinių padarinių taikymas atsakovo atžvilgiu dėl jo paties neatvykimo į teismo posėdį atitinka CPK nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ , proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. 7.6. VisÄ civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį nei ieÅ¡kovės, nei jos atstovės pozicija nekito ir ieÅ¡kinio reikalavimai niekada nebuvo keičiami. 7.7. Santuokos nutraukimo byloje neturtinio pobÅ«džio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuokÄ klausimų ratÄ , kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobÅ«džio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Reikalavimas dėl pavardžių yra neatskiriamai susijęs su santuokos nutraukimu, todėl, kai toks reikalavimas reiÅ¡kiamas santuokos nutraukimo byloje, jis atskirai žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas. 7.8. Prie apeliacinio skundo nėra pateikta susitarimo tarp atsakovo ir teisininkų kontoros „Juris“ patvirtinančio dokumento kopija. Atsakovo pateikta sÄ skaita patvirtina faktines aplinkybes, kad nei advokatas, nei advokato padėjėjas atsakovui nesuteikė teisinių paslaugų, o atsakovas, veikdamas savo rizika, kreipėsi pagalbos į teisininkų kontorÄ â€žJuris“, kuri, remiantis CPK normomis, neturi teisinio pagrindo atstovauti atsakovui.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl faktinių bylos aplinkybių 9. Byloje nustatyta, kad Å¡alys (duomenys neskelbtini) susituokė Kauno Vytauto bažnyčioje. (duomenys neskelbtini) santuokÄ Kauno miesto Civilinės Metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o numeris 65). Santuokoje nepilnamečių vaikų neturi. 2016 m. gegužės 3  d. E. M. kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, praÅ¡ydama palikti santuokoje turėtas pavardes (M. ir B.).

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino. Su sprendimu nesutinka atsakovas. Dėl sutuoktinių kaltės, įrodymų vertinimo 10. Apelianto teigimu, Å¡alių santuoka nutrÅ«ko ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bet dėl santuokos iÅ¡irimo kalta tik ieÅ¡kovė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos, nenurodė nukrypimo argumentų, neatsižvelgė į teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, netinkamai vertino įrodymus.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

11. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

12. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė teigė, kad dėl santuokos iširimo kaltas tiek atsakovas, tieki ji pati. Todėl atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimais, savo teiginius dėl ieškovės kaltės turėjo pagrįsti įrodymais. Byloje pirmosios instancijos teismas vertinto ne tik ieškovės, bet ir atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, juos pagrįstai laikė nepakankamais ieškovės kaltei dėl santuokos iširimo pagrįsti.

13. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų D. S., V. R., R. S. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, įrodomosios vertės, sÄ sajumo su byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, vertino bylos duomenų visumÄ , nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, egzistavusias iki santuokos nutraukimo, kurias patvirtino ne tik minėtos liudytojos, davusios parodymus apie sutuoktinių ankstesnius santykius, bet ir kiti liudytojai.

Tiek liudytoja J. R., kaip liudytojai apklausta kaimynė D. C., Å¡alių pilnamečiai sÅ«nÅ«s V. ir D., davė parodymus tiek apie ankstesnį Å¡alių gyvenimÄ , tiek apie jų santykius paskutiniaisiais gyvenimo kartu metais. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus (liudytojų parodymus), pagal savo vidinį įsitikinimÄ padarė neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos, atsižvelgiant į pačios ieÅ¡kovės pripažinimÄ savo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, darytina iÅ¡vada, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iÅ¡ esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi visa Å¡eima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus (CK 3.26–3.30 straipsniai). Minėta, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo vien tik atsakovo kaltės, atsakovas nepagrindė teiginio dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nė vienas liudytojų nepatvirtino apelianto atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų aplinkybių (nei dėl ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo alkoholiu, nei dėl neiÅ¡tikimybės, nei dėl kitų ieÅ¡kovei pareikÅ¡tų kaltinimų).

IÅ¡ byloje pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo akivaizdu, kad ieÅ¡kovė nebuvo gerbiama atsakovo, atsakovas liguistai nepasitikėjo ieÅ¡kove. Å ios faktinės aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro, nes abu sutuoktiniai prisidėjo prie to, pažeisdami CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas savo, kaip sutuoktinių, lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ne CK 3.60 straipsnio 3 dalies, o CK 3.61 straipsnio 2 dalies nuostatas.

15. Kolegija pažymi ir tai, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Dėl procesinių teisių apribojimo 16.

Apeliantas nurodo, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas bÅ«tinu, tačiau byla buvo iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant, jo nurodytÄ neatvykimo į teismo posėdį priežastį (ligÄ ) nepagrįstai pripažinus nesvarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Apelianto teigimu, tokiu bÅ«du jam buvo apribota teisė į teisminę gynybÄ , jis negalėjo atsikirsti į ieÅ¡kovės argumentus, pateikti klausimus liudytojams, nepagrįstai neatnaujino bylos tam, kad apeliantas galėtų atsikirsti į ieÅ¡kovės atstovės baigiamosiose kalbose pakeistÄ ieÅ¡kinio pagrindinį reikalavimÄ .

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai, Å¡aukimas į parengiamÄ jį teismo posėdį (posėdis buvo paskirtas 2016 m. rugsėjo 27 d. 9.15 val.) G. B. buvo įteikti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (elektroniniu paÅ¡tu) 2016 m. liepos 15 d. Posėdžio dienÄ teisme buvo gautas G. B. praÅ¡ymas atidėti teismo posėdį nurodant, jog tÄ dienÄ jam bus atliekama operacija Respublikinėje Kauno ligoninėje, nepateikiant jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo praÅ¡ymo netenkino, pravedė parengiamÄ jį teismo posėdį. Kadangi atsakovas buvo informuotas apie parengiamÄ jį posėdį, teismas nusprendė pereiti į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, teismo posėdį paskyrė 2016 m. lapkričio 21 d. Atsakovas posėdžio dienÄ informavo teismÄ , kad serga, negalės dalyvauti posėdyje, prašė posėdį atidėti, tačiau įrodymų, patvirtinančių nurodytÄ neatvykimo priežastį nepateikė. Teismas atsakovo praÅ¡ymo netenkino, bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės, išėjo priimti procesinio sprendimo.

Pirmosios instancijos teismas, 2016 m. lapkričio 30 d. gavęs atsakovo praÅ¡ymÄ atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, neatvykimÄ Ä¯ posėdžius pateisinančius dokumentus, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, pripažino atsakovo dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, posėdį paskyrė 2016 m. gruodžio 19 d. Posėdžio metu teismas tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ skirti terminÄ Å¡alims susitaikyti, tam skyrė dviejų mėnesių terminÄ ir bylÄ sustabdė.

Å alims nesusitaikius, 2017 m. vasario 27 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas, posėdis paskirtas 2017 m. kovo 22 .d., tačiau atsakovas į posėdį neatvyko, atsiuntė praÅ¡ymÄ atidėti posėdį, nurodydamas, jog serga, pateikdamas praneÅ¡imo apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ kopijÄ , o ne Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989 (2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-823 redakcija) patvirtintÄ specialiÄ medicininę pažymÄ dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , prokuratÅ«rÄ , teismÄ .

Pirmosios instancijos teismas, nelaikydamas neatvykimo priežasties svarbia, nutarė bylÄ nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, tačiau prieÅ¡ baigiamÄ sias kalbas bylos nagrinėjimÄ atidėjo 2017 m. kovo 28 d., taip dar kartÄ sudarydamas galimybę atsakovui atvykti į kitÄ teismo posėdį. Tačiau atsakovas vėl atsiuntė praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, nurodydamas, kad serga. Pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymo netenkino, bylÄ toliau nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

18. Nurodytos aplinkybės, leidžia kolegijai pripažinti, kad apeliantas visÄ civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį elgėsi netinkamai, t. y. neteikė savalaikiai procesinių dokumentų, nedalyvavo teismo posėdžiuose, neteikė tinkamos formos medicininių pažymėjimų, patvirtinančių neatvykimo į teismo posėdžius priežastis, nepasirÅ«pino tinkamu atstovavimu.

19. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis), privalo bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta (CPK 8 straipsnis), privalo veikti, siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, teikti įrodymus ir kt. (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

20. Apeliantas nurodo, kad remiantis CPK 384 straipsnio 2 dalimi, pripažinus atsakovo dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, už neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį skiriama bauda ir jis gali bÅ«ti atvesdinamas, nurodo Marijampolės rajono ir Jonavos rajono apylinkės teismų bylas, kuriose buvo priimti analogiÅ¡ki sprendimai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vienodos teismų praktikos formavimÄ užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis teismas (CPK 4 straipsnis).

21. Å alių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės įtvirtintos CPK 246 straipsnyje. Remiantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, teismas atideda bylos nagrinėjimÄ tuo atveju, kai atsakovas, kuriam tinkamai nepraneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir jis neturi atstovo. Bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas atsakovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai į teismo posėdį neatvyksta Å¡alis, kurios dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu, teismas priima sprendimÄ už akių. Å eimos bylose draudžiama priimti sprendimÄ už akių (CPK 378 straipsnis). Minėta, kad pirmosios instancijos teismas iki bylos sustabdymo buvo pripažinęs atsakovo dalyvavimÄ bÅ«tinu, tačiau tai, kad įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, apie kurias pasisakyta nutarties 17–18 punktuose, iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant, nepaskyrus jam baudos už neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį ar nepasinaudojus įstatymo suteikta galimybe atvesdinti atsakovÄ , kolegijos vertinimu, neleidžia sutikti su apeliantu, jog teismas pažeidė procesines teisės normas, apribodamas, kaip teigia apeliantas, jo teises į teisminę gynybÄ .

Dėl žyminio mokesčio 22. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kusi du neturtinio pobÅ«džio reikalavimus, tačiau žyminį mokestį sumokėjusi tik už vienÄ reikalavimÄ , Å¡io pažeidimo apeliacinės instancijos teisme negalima paÅ¡alinti, todėl praÅ¡o grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.

23. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieÅ¡kinys ar prieÅ¡ieÅ¡kinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris nustatomas pagal bendrÄ reikalavimų sumÄ (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Turtiniai reikalavimai apmokami žyminiu mokesčiu, kuris nustatomas procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo ieÅ¡kinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už neturtinius reikalavimus nustatytas žyminis mokestis tikslia pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2–5 punktai). IeÅ¡kinio priėmimo metu galiojusioje CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcijoje už neturtinio pobÅ«džio reikalavimus buvo numatytas 41 Eur žyminis mokestis.

24. Santuokos nutraukimo bylose yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/09; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).

25. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobÅ«džio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuokÄ klausimų ratÄ , kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobÅ«džio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

26. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi reikalavimÄ nutraukti santuokÄ ir palikti sutuoktiniams pavardes „B.“ ir „M.“. Akivaizdu, kad reikalavimas dėl pavadžių yra neatskiriamai susijęs su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, todėl toks reikalavimas atskirai žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas. Dėl bylos grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 327 straipsnį byla gali bÅ«ti perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neiÅ¡spręstų reikalavimų grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis iÅ¡nagrinėjama apeliacine tvarka.

CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla ir Å¡io pažeidimo negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Apeliantas nenurodė nė vieno iÅ¡ aukščiau nurodytų pagrindų bylos gražinimui pirmosios instancijos teismui.

28. Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

29. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi procesinės ir materialiosios teisės normomis, kasacinio taikymo praktika, priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 30. Apeliacinį skundÄ atmetus, tenkintinas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ sumokėjo 1 000 Eur, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. IÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.] Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apelianto G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Nijolia Indreikienė Gintautas Koriaginas Virginija Lozoraitytė