f72d774c-ab48-400b-90c2-e77c1ae5e767 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-666-594/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12327-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.7.9; 2.1.15.1.2; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

N. ir jo gynėjo advokato Gintauto Malavecko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiÅ«ros įpareigojant jį per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).

Vadovaujantis BK 641 straipsniu M. N. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiÅ«ros įpareigojant jį per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).

Nukentėjusiojo E. L. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas ir jam iÅ¡ M. N. priteista – 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ M. N. priteista 288 eurai proceso iÅ¡laidų valstybei, už advokato Vytauto Polikaičio teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiam. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. N. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. balandžio 19 d., apie 20.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia spyrė vienÄ kartÄ E. L. į veidÄ , taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam E. L. fizinį skausmÄ bei padarė ekchimozę (poodinę kraujosruvÄ ) apatinio žandikaulio kairio kampo projekcijoje ir smakre, apatinio žandikaulio kairio kampo srities ir apatinio žandikaulio kÅ«no (44 danties projekcijoje) lūžius, tai yra tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad M. N. padaryta nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Taip pat nustatęs, kad neturtinė žala nukentėjusiajam E. L. buvo padaryta nusikalstamais M. N. veiksmais, bei įvertinęs nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nuteistojo turtinę padėtį bei teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teismas nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. N. ir jo gynėjas praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį iki 1500 eurų. Taip pat praÅ¡oma nepripažinti apelianto apsvaigimo nuo alkoholio jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. 3.1. Skunde nuteistasis ir jo gynėjas iÅ¡ esmės sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei apelianto pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausme, tačiau jų vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajam tokiÄ didelę sumÄ neturtinei žalai atlyginti ir tokiu bÅ«du buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai teismo padarytos iÅ¡vados dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais, ir teisingai įvertintais įrodymais, tačiau skundžiamas nuosprendis Å¡ių reikalavimų neatitinka. 3.2. Skunde pabrėžiama, kad nukentėjusysis tiek civiliniame ieÅ¡kinyje, tiek ir apklausiamas apylinkės teisme dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio, akcentavo aplinkybes dėl 4 paÅ¡alintų dantų implantavimo kainos, kurie dar nėra implantuoti. Taip pat neturtinę žalÄ grindė tuo, kad gydytojai jam rekomendavo keisti darbÄ , nes dėl įdėtų plokÅ¡telių jam negalima suÅ¡alti, o skrendant lėktuvu teks iÅ¡siimti medicininę pažymÄ , tačiau dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų, patirto streso, baimės nukentėjusysis nieko nepasisakė.

IÅ¡ esmės nukentėjusįjį domina bÅ«sima žala, susijusi su dantų atstatymu, nors jokių įrodymų dėl Å¡ių darbų bei medžiagų įkainių nepateikia. Pažymima, kad medikų iÅ¡vadose nėra jokių duomenų apie dantų paÅ¡alinimÄ , taip pat neužsimenama apie bÅ«tinybę keisti darbÄ . Teismui nepateikti ir dokumentai, kad skrendant lėktuvu nukentėjusiajam bus bÅ«tina pateikti pažymÄ . Visa tai laikytina tik siekiu sugraudinti teismÄ ir pagrįsti neva laukiančius nepatogumus ateityje. 3.3.

Skunde teigiama, kad nors teismas neturtinės žalos priteisimÄ motyvavo ir tuo, jog nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sugaiÅ¡o laikÄ ir dėjo pastangas gydymuisi, taip pat patyrė daug kitų nepatogumų, tačiau kaip matyti iÅ¡ paties nukentėjusiojo parodymų, apklausimas apylinkės teisme jis nurodė, kad „iÅ¡gÄ sčio ir baimės nespėjo patirti, nes viskas įvyko staiga netikėtai, iÅ¡ pradžių nieko nesuprato“. Teismas nekonkretizavo kokius dvasinius iÅ¡gyvenimus patyrė nukentėjusysis, nedetalizavo sugaiÅ¡to laiko, pastangų ir patirtų nepatogumų.

Apeliantas neneigia, kad turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tačiau priteistas žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis. 3.4. Skunde taip pat nesutinkama su teismo argumentu, kad priteisdamas neturtinę žalÄ , jis atsižvelgė ir į nuteistojo materialinę padėtį, nes tikrai nebuvo įvertinta tai, jog nuteistasis gauna minimaliÄ algÄ , iÅ¡laiko du mažamečius vaikus. 3.5. Apeliantas ir jo gynėjas taip pat nesutinka su apylinkės teismo pripažinta M. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Apeliantas teigia, kad net ir bÅ«damas blaivus, pavadintas „(necenzÅ«rinis žodis)“ bÅ«tų pasielgęs lygiai taip pat, t. y. smogęs nukentėjusiajam, todėl jo neblaivumas neturėjo jokios įtakos smÅ«gio sudavimui. Viskas įvyko impulsyviai. Nors teismas akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu apie įžeidžiantį žodį apeliantas neužsiminė, tačiau pats nukentėjusysis patvirtino, kad pavadino apeliantÄ Ä¯Å¾eidžiančiu žodžiu, taip pat ir vienintelis blaivus įvykio liudytojas N. Z..

Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje aiškiai nurodyta, jog jei įtariamojo parodymai nebuvo pakartoti teisme, jie nėra laikomi įrodymais.

4. Atsiliepime į nuteistojo M. N. ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ Kauno prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokuroras Arvydas Bernotavičius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. N. elgesį ir agresyvumÄ sÄ lygojo bÅ«tent neblaivumas. Nukentėjusysis dengė Å¡iltnamį ir nieko neteisėto nedarė, tuo tarpu nuteistasis be aiÅ¡kios priežasties kibo, priėjo ir jį sužalojo. Apie tai, kad buvo neblaivus patvirtino ir pats apeliantas, nurodęs, kad prieÅ¡ įvykį gėrė dvi dienas iÅ¡ eilės, taip pat nukentėjusysis bei liudytojai N. Z. ir K.

Z.. Teismas pagrįstai priteisė 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus, jam buvo konstatuotas apatinio žandikaulio lūžis dviejose vietose, buvo atlikta operacija, paÅ¡alinti 4 dantys, žandikaulis sutvirtintas metalinėmis plokÅ¡telėmis, kurios liks visÄ gyvenimÄ . Nukentėjusysis nurodė, kad juto skausmÄ , gėrė vaistus, neaiÅ¡kios yra ir pasekmės ateityje. Reikalingos papildomos lėšos dantų implantavimui, jam sunku susirasti darbÄ , nes ne visus darbus po patirtų sužalojimų gali dirbti.

Susiduria su finansiniais sunkumais iÅ¡laikant Å¡eimÄ . Nuteistojo suduotas smÅ«gis nukentėjusįjį Å¡okiravo, jis patyrė ne tik skausmÄ , bet ir iÅ¡gÄ stį, baimę. Nuteistojo M. N. ir jo gynėjo advokato G. Malavecko apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo M. N. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ar jam paskirtos bausmės, nesutinkama tik su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu bei nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako tik šiais klausimais. Dėl neturtinės žalos 6. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis N. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 87).

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie jam sukelia iÅ¡gyvenimus. Asmeniui nenaudingÄ poveikį gali daryti fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai asmeniui apmÄ stant įvykio pasekmes.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, kaip ne kartÄ yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , atsižvelgė į tai, kad dėl neteisėtų M. N. veiksmų nukentėjusysis E. L. patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, įvertino padaryto nusikaltimo pasekmes – E. L. sužalotas veidas, keliose vietose lūžęs žandikaulis, atlikta operacija, jam įdėtas svetimkÅ«nis (metalinės plokÅ¡telės), kuris nebus paÅ¡alintas, dėl ko nukentėjusysis jaus jį visÄ likusį gyvenimÄ , tai apribos jo galimybes rinktis darbÄ , jaus nepatogumus buityje, jam bus reikalinga tolimesnė medikų intervencija (reikės implantuoti iÅ¡rautus dantis), kas sÄ lygos nerimÄ dėl ateities. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis dirba, jo materialinę padėtį, taip pat vadovavosi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei suformuota teismų praktika.

9. Teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi visas reikÅ¡mingas civiliniam ieÅ¡kiniui iÅ¡spręsti aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019), sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytas 3 500 eurų neturtinės žalos dydis nėra aiÅ¡kiai per didelis, jis atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

10. Bylos duomenimis, po komentuojamo įvykio dėl patirtų sužalojimų E. L. buvo gydomas ilgÄ laikÄ , jam atlikta sudėtinga žandikaulio operacija, jis sutvirtintas metalinėmis plokÅ¡telėmis, kurios liks visÄ gyvenimÄ , po operacijos jis kurį laikÄ buvo nedarbingas, vartojo vaistus, buvo sutrikęs jos socialinis bendravimas. Remiantis pateiktais duomenimis, nukentėjusiajam ateityje bus bÅ«tinas dantų atstatymas, todėl tai, prieÅ¡ingai nei savo skunde pabrėžia apeliantas ir jo gynėjas, neabejotinai patvirtina liekamuosius reiÅ¡kinius nukentėjusiojo sveikatai.

Nors skunde teigiama, kad nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys yra grindžiamas galimomis iÅ¡laidomis dėl dantų implantų, tačiau nėra pateikiama jokių dokumentų apie tokias iÅ¡laidas, vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis E. L. pateiktu civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti tik neturtinę žalÄ , tuo tarpu reikalavimas dėl turtinės žalos, susijusios su iÅ¡laidomis už dantų atstatymÄ , nėra keliamas, todėl dokumentų, pagrindžiančių galimas iÅ¡laidas ateityje pateikimas nėra bÅ«tinas.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų E. L. jautė didelį skausmÄ , stresÄ ir diskomfortÄ , dėl sudėtų metalinių plokÅ¡telių ateityje taip pat patirs nepatogumų, ateityje jo laukia papildomos medicininės intervencijos, susijusios su dantų implantavimu. IÅ¡ aptarto seka, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų M. N. veiksmų patyrė ir tebepatiria nepatogumus. Atsižvelgiant į jau minėtÄ teismų praktikÄ , matyti, kad nukentėjusiajam E. L. skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis nustatytas kiek didesnis nei teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos vidurkis, tačiau neabejotina, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad po M.

N. tyčinio spyrio nukentėjusiajam į veidÄ buvo padaryti sužalojimai, keliantys didelį skausmÄ bei nepatogumus, liko liekamieji reiÅ¡kiniai sveikatai, kurie kelia diskomfortÄ bei susirÅ«pinimÄ dėl ateityje teksiančių patirti nepatogumų ir skausmo. Taigi, neturtinės žalos dydis įvertintas ir ateities perspektyvoje.

11. Pagrindo keisti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį nesudaro ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis apklausiamas apylinkės teisme nurodė, jog iÅ¡gÄ sčio ir baimės nespėjo patirti, todėl apylinkės teismas nepagrįstai neturtinę žalÄ grindė E. L. patirtais dvasiniais iÅ¡gyvenimais ir nepatogumais. Asmuo, kuris buvo užpultas netikėtai, galėjo pradžioje dėl patirto Å¡oko, netikėtumo ir nepajusti baimės ar iÅ¡gÄ sčio, tai nukentėjusysis ir nurodė apklausiamas apylinkės teisme, tačiau jis taip pat paaiÅ¡kino, kad po to, kai pajuto kraujÄ burnoje, suprato kas įvyko, jautė skausmÄ , buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, atlikta operacija, dėl pasekmių jaučia nerimÄ dėl ateities.

Å ias aplinkybes jis nurodė ir civiliniame ieÅ¡kinyje (t. 1, b. l. 87). Taip pat ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad smÅ«gio sudavimo metu jam buvo Å¡okas, kai pradėjo bėgti kraujas ir norėjo jį iÅ¡spjauti iÅ¡ burnos, pajautė, kad negali prasižioti. Pradžioje nesuprato kas ir kaip čia yra, o atsikėlęs nuo žemės jau pats pasiprašė parvežamas namo. Sugyventinė iÅ¡ karto iÅ¡kvietė medikus. Jautė labai stiprų fizinį skausmÄ , skaudėjo galvÄ , žandikaulį, stipriai maudė ir skaudėjo visus dantis.

Buvo atlikta operacija, įvairÅ«s tyrimai, įdėtos metalinės plokÅ¡telės, kurios liks visam gyvenimui, negali valgyti kieto maisto, turi saugotis perÅ¡alimo (t. 1, b. l. 55-56). Visos Å¡ios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei tai pabrėžia apeliantas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmÄ , tačiau ir neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, todėl aukščiau nurodyti apeliacinio skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

12. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam nekonkretizavo kokius dvasinius iÅ¡gyvenimus patyrė nukentėjusysis, nedetalizavo sugaiÅ¡to laiko, pastangų ir patirtų nepatogumų. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, buvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmÄ , jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo konstatuoti apatinio žandikaulio kairio kampo srities ir apatinio žandikaulio kÅ«no (44 danties projekcijoje) lūžiai, atlikta apatinio žandikaulio komplikuoto lūžio atvira repozicija su vidine fiksacija 42-45 dantų projekcijoje (kas iÅ¡ esmės patvirtina nukentėjusiojo teiginius dėl paÅ¡alintų dantų, svetimkÅ«nių implantavimo), atlikti įvairÅ«s tyrimai, paskirti vaistai nuo skausmo, asmuo buvo gydomas stacionare (nuo 2021-04-20 iki 2021-01-29), negalėjo valgyti kieto maisto, buvo sunku iÅ¡sižioti, dėl patirtos traumos reikės atstatyti paÅ¡alintus dantis, dėl ko nukentėjęs ir ateityje jaus nepatogumus bei jaus nerimÄ dėl ateities.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis.

13. PrieÅ¡ingai nei pabrėžiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, siekdamas iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusio asmens teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgė ir į apelianto turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti žalÄ , t. y. įvertino ir tai, kad jis dirba bei iÅ¡laiko du mažamečius vaikus, kadangi prieÅ¡ingu atveju, neturtinės žalos dydis galėjo bÅ«ti priteistas ir didesnis. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo nustatytas 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Nei nuteistasis, nei jo gynėjas jokių naujų aplinkybių, kurios bÅ«tų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų atsižvelgęs, nagrinėjamu atveju nenurodė. Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės 14. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas ir dėl nustatytos M. N. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y., kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio.

15. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai:

a) kaltininkas padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų;

b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Remiantis teismų praktika, asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-584/2014 ir kt.). Be to, tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.

Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iÅ¡ anksto ir nustatyta iÅ¡ankstinė tyčia padaryti nusikaltimÄ , tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimÄ . Taigi bÅ«tina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situacijÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-942/2018).

16. Nagrinėjamu atveju M. N. neneigia prieÅ¡ įvykį vartojęs alkoholį (apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad dvi dienas iÅ¡ eilės bei įvykio dienÄ gėrė alkoholį), taip pat, kad smÅ«gio sudavimo E. L. metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (t. 2, b. l. 94). Tai patvirtino ir nukentėjusysis, nurodęs, kad matė kaip lauke, prie stalo, M. N. su N. Z. sÅ«numi vartojo alkoholį (t. 2, b. l. 95). Aplinkybę dėl alkoholio vartojimo nurodė ir liudytojas N. Z., parodęs, kad dirbant prie Å¡iltnamio, prie jų atėjo girtas sÅ«naus draugas M.

N., ėmė kabinėtis (t. 1, b. l. 116-121). Kad įvykio metu kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs patvirtino ir liudytojas K. Z., nurodęs, kad atvykus Modestui jie jo kambaryje gėrė degtinę. 2021-04-19 ryte, nuo 10.00 val., vėl pradėjo girtauti. Alkoholį gėrė kieme prie stalo, netoli Å¡iltnamio (t. 1, b. l. 124-129). Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes sprendžia, jog apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino, jog M. N. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Nors nuteistasis nurodo, kad ir bÅ«damas blaivus bÅ«tų pasielgęs lygiai taip pat, t. y. spyręs nukentėjusiajam dėl pastarojo iÅ¡sakyto įžeidimo jo atžvilgiu, todėl neblaivumas neturėjo jokios įtakos jo elgesiui, tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius vertina kaip nepagrįstus ir deklaratyvius. Apylinkės teismas, įvertinęs visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent girtumas įtakojo kaltinamojo elgesį, lėmusį smurto panaudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. N. nusikalstamas sumanymas sužaloti E. L. nebuvo apgalvotas iÅ¡ anksto, o buvo nulemtas bÅ«tent apsvaigimo sukeltos bÅ«senos, kadangi nuteistasis negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos ir nukentėjusiojo E. L. elgesio. Spyris nukentėjusiajam į veidÄ buvo spontaniÅ¡ka žodinio konflikto pasekmė. Apie neblaivumo įtakÄ nusikalstamam elgesiui apylinkės teismas objektyviai sprendė iÅ¡ faktinių nusikalstamų veiksmų aplinkybių. Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas N. Z. nurodė, kad apeliantas, bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, pats prikibo prie nukentėjusio, kuris tuo metu dirbo ir dengė Å¡iltnamį, trukdė dirbti, įžeidinėjo (pavadino „gaidžiu“), jie su nukentėjusiuoju apsižodžiavo (nukentėjusysis M.

N. pavadino „asilu bei (necenzūrinis žodis)“). Liudytojas K. Z. taip pat nurodė, kad nuteistasis, būdamas apsvaigęs, nuėjo prie šiltnamio dirbusio nukentėjusiojo ir jie kažko susikivirčijo, girdėjo, kaip nukentėjusysis M. N. pavadino „asilu“. Pats nuteistasis taip pat patvirtino, kad išgėręs priėjo prie Egidijaus ir su juo apsižodžiavo, kad šis neva blogai dengia šiltnamį. Tuomet Egidijus jį išvadino asilu, tačiau į tai nekreipė dėmesio, bet kai po to pavadino „(necenzūrinis žodis)“, tai jį labai įžeidė, dėl ko nukentėjusiam spyrė.

Gavosi taip netyčia, instinktyviai, nes jam tai baisus įžeidimas, kadangi jis yra normalios pakraipos (t. 2, b. l. 94-95). Å ie parodymai patvirtina, jog nuteistasis buvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu ir, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, adekvačiai neįvertino savo reakcijos į jo paties iÅ¡provokuotÄ konfliktÄ su nukentėjusiuoju. Ä®vertinus nuteistojo M. N. elgesį, kuomet buvo spirta nukentėjusiajam į galvos sritį dėl mažareikÅ¡mės dingsties, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, abejoti apylinkės teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo smurtiniams veiksmams – spyriui nukentėjusiajam, nėra pagrindo.

Nenustačius provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio ar, kad veika buvo padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, pirmosios instancijos teismo išvada, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai sunkina M. N. atsakomybę, yra pagrįsta ir teisėta. Todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė šioje byloje buvo pripažinta pagrįstai.

18. Esant Å¡ioms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo M. N. ir jo gynėjo advokato Gintauto Malavecko apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė