f72d06b4-c5a2-4098-897d-bab2fa4b9405 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė bylaNr. e2A-2296-392/2016Proceso Nr. 2-48-3-03559-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.; 2.4.1.; 2.4.1.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2016 m. rugsėjo 6 d.VilniusVilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų (apeliantų) A. K. ir B. K. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A. K. ir B.

K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims D. K., M. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Trakų rajono 2-ojo notarų biurui, VÄ® Turto bankui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,nustatė:pareiÅ¡kėjai A. K. ir B. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai po savo motinos J. K. mirties, mirusios 2003-07-22, priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėję valdyti motinos turtÄ , esantį Gudakiemio kaime, Grendavės Å¡en., Trakų r.

Nurodė, kad 2003-07-22 mirė motina J. K.. Palikėjos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Trakų r. sav. Grendavės Å¡en. Gudakiemio kaime. J. K. po jos vyro P. K. mirties (mirusio 1996-03-30) Trakų rajono Notaro biuro notarė J. K. 1997-03-19 iÅ¡davė paveldėjimo teises liudijimÄ pagal įstatymÄ (notarinio reg. Nr. 2-787), kuriame nurodyta, kad J. K. paveldėjo gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio pastatais ir kiemo įrenginiais, esančiais Gudakiemio kaime, Grendavės seniÅ«nijoje, Trakų r. Tuomet paveldėjimo teisės liudijimas VÄ® Registrų centre buvo neregistruotas iki pat J.

K. mirties (2003-07-22). Pareiškėjų teigimu, jų motina J. K. ir tėvas P. K. užaugino penkis vaikus, iš kurių trys jau yra mirę - duktė J. G., sūnus J. K., sūnus S. K. Šiuo metu tik dviese pareiškėjai yra likę gyvi, t. y. A. K. ir B. K..Pareiškėjų pateiktais duomenimis, po motinos, J. K., mirties liko palikimas - nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagalbiniais statiniais kiemo rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniais (unikalus Nr. 7991-1000-3104), esančiais Gudakiemio kaime 2, Grendavės šen., Trakų r., 380/1517 žemės sklypo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti Gudakiemio kaime, Grendavės šen., Traku r.;

žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Gudakiemio kaime, Grendavės Å¡en. Trakų r. ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Gudakiemio k., Grendavės Å¡en. Traku r. PareiÅ¡kėjai pažymėjo, kad po motinos J. K. mirties (2003-07-22), jie kaip pirmos eiles įpėdiniai palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradedami ji valdyti, kadangi abu rÅ«pinosi sodyba, namo ir statinių priežiÅ«ra, naudojosi visais sodyboje likusiais daiktais, Å¡ienavo ir dirbo aplink namÄ esančiÄ Å¾emę.

Motinos turtu rÅ«pinosiir prižiÅ«rėjo kaip savu. Motina J. K. buvo labai darbÅ¡ti, visiÅ¡kai nevartojo alkoholio, todėl labai nepakęsdavo nuolat girtaujančio pareiÅ¡kėjų brolio (J. K. sÅ«naus) J. K., kuris nuolat girtavo, piktnaudžiavo alkoholiu, o bÅ«damas neblaivus, smurtaudavo prieÅ¡ motinÄ , žiauriai su ja elgdavosi. B. J. visiÅ¡kai neprižiÅ«rėjo nei motinos, nei sodybos, nei aplink esančių žemės sklypų ir niekuo nesirÅ«pino, nemokėjo mokesčių, niekada Gudakiemio kaimedažnai valkataudavo,be to,nebuvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, nuolat sodybojsu savo sutuoktine D.

K. nuosavybės teise turėjo kitÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. 4400- 2161-9769, su gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais, esančiais VaikÅ¡tenių k., VaikÅ¡tenių g. 20, RÅ«diÅ¡kių Å¡en. Trakų r. Dar motinai esant gyvai, jų brolis J. K., kažkurį laikotarpį gyveno pas kitÄ moterį J. F. (netoli motinos namų) Å¡iuo metu gyvenančiÄ adresu Traku r. sav., Grendavės Å¡en., KazokiÅ¡kių k. Motina dėl brolio Jono ir J. F. nuolatinio girtavimo, nepriėmė jų gyventi pas save, tačiau po motinos J.

K. mirties praėjus pusei metų pareiškėjų (brolių Algirdo ir Broniaus) sutikimu, brolis Jonas ir sugyventinė J. F. persikėle gyventi į motinos namus, adresu Gudakiemio kaime, Grendavės šen. Trakų r. tačiau ir toliau namų visiškai neprižiūrėjo.Mirusiojo brolio J. K. sutuoktinė D. K. niekada negyveno pareiškėjų motinos namuose, adresu Trakų r. sav., Grendavės šen., Gudakiemio k. 2, todėl niekaip negalėjo priimti palikimo, pradedamajį faktiškai valdyti, be to, civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 D.

K. nepateikė jokių įrodymų, kad ji po vyro mirties, priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradedama ji valdyti. PareiÅ¡kėjai nurodė žinoję, kad motina J. K. buvo testamentu palikusi visÄ savo turtÄ broliui J. K.. Taigi, po motinos J. K. mirties (2003-07-22) brolis J. K. tapo testamentiniu įpėdiniu, kuriam motina J. K. 2003-06-13 testamentu paliko visÄ savo turtÄ , tačiau brolis J. K. dėl palikimo į notarÄ nesikreipė ir reikiamų dokumentų nesusitvarkė, taigi, mirus motinai J. K., jos palikimo pagal testamentÄ brolis J.

K. nepriėmė. Akivaizdu, kad J. K., turėdamas pareigÄ savo teises ir pareigas įgyvendinti sÄ Å¾iningai per protingÄ laikÄ , savo, kaip testamentinio įpėdinio, teisių tinkamai nevertino ir laiku neįgyvendino, todėl pareiÅ¡kėjams, kaip įstatyminiams pirmos eiles įpėdiniams, atsirado pirmumo teisė po motinos J. K. mirties paveldėti visÄ jai asmeninės nuosavybes teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Mirusysis brolis J. K. per įstatymo nustatytÄ laikotarpį neatliko jokių veiksmų, kuriais bet kokiu bÅ«du bÅ«tų priėmęs palikimÄ , po motinos J.

K. mirties (2003-07-22) J. K. (mirė 2013-04-08) praėjus daugiau nei 12 metų palikimo nepriėmė pagal testamentÄ . Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo, kurio a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktų, o jo sutuoktinė D. K. nesikreipė į notarÄ dėl sutuoktinio J. K. palikimo priėmimo pagal testamentÄ , kadangi teisiniu požiÅ«riu to padaryti jau negalima.J. K. žmona D. K., po savo sutuoktinio mirties palikimo taip pat nepriėmė, kadangi su sutuoktiniu ilgÄ laikÄ gyveno skyriumi, o Å¡iuo metu gyvena su kitu asmeniu taip pat niekada nesinaudojo visais sodyboje likusiais daiktais, nesirÅ«pino nei namo ir statinių priežiÅ«ra, nei dirbo aplink namÄ esančiÄ Å¾emę.PareiÅ¡kėjai nurodė, kad jie, turto įpėdiniai - A.

K. ir B. K. po turto (daiktų) paėmimo su tėvų turtu elgėsi kaip su savu. PareiÅ¡kėjai prižiÅ«rėjo tėvų namus, naudojosi visais paliktais daiktais. Sodyboje nuolatos negyveno, kadangi gyveno Vilniuje, tačiau į sodybÄ su Å¡eimos nariais atvažiuodavo nuolatos, moka mokesčius. Dar motinai gyvai bÅ«nant bÅ«tent jie padėjo jai tvarkytis tiek buityje, tiek rÅ«pinosi pastatų bÅ«kle bei atlikdavo tuomet visus reikiamus Å«kio darbus, todėl motinai mirus niekas nepasikeitė ir toliau abu pareiÅ¡kėjai rÅ«pinasi motinos paliktu turtu kaip savo, taigi Å¡iuo atveju patikimas buvo priimtas faktiÅ¡kai pradėjus motinos turtÄ valdyti.

Nors nei vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų dokumentais nustatyta tvarka palikimo priėmimo nebuvo įforminę tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia palikimo faktinio priėmimu.Trakų rajono apylinkės teismo teisėja R. V. 2015-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 D. K. pareiÅ¡kimÄ patenkino visiÅ¡kai, t. y. nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. K. po savo motinos J. K., mirusios 2003-07-22, mirties, priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D.

K. priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio J. K., mirusio 2013-04-05, mirties, pradedama jį faktiÅ¡kai valdyti. Nurodytame sprendime konstatuota, kad palikėjo J. K. vaikai palikimo atsisakė, tačiau nebuvo žinoma apie kitus galimus turto paveldėtojus, t. y. pareiÅ¡kėjus B. K. ir A. K.. PareiÅ¡kime taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas A. K. su dukra D. K., gimusia 1985-01-02, kartu gyvenančia Dariaus ir Girėno g. 6-12, Naujininkų Å¡en., Vilniaus m., buvo atvykę į Trakų rajono 2-Ä jį notarų biurÄ , pasidomėti dėl paveldėjimo po brolio J.

K. mirties. Dukra D. K. prisimena, kad tuomet notarės D. A. kabinete buvo D. K. ir nepažįstama moteris - M. A.. Tuomet notarė D. H. reikalavo, kad pareiÅ¡kėjas A. K. pasiraÅ¡ytų kažkokius paveldėjimo dokumentus, bet dukra D. K. kategoriÅ¡kai nesutiko, kadangi tėvas turi negaliÄ (yra kurčnebylys). Vėliau, kaip paaiÅ¡kėjo, jog bÅ«tent tÄ pačiÄ dienÄ , 2015-04-16, notarė D. A. sudarė paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį su M. A..Suinteresuoti asmenys M. A. ir D. K. atsiliepime nurodė, kad J.

K. mirė 2003-07-22. Ji 2003-06-13 sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko savo sÅ«nui J. K.. Tokį jos apsisprendimÄ lėmė tai, kad J. K. ilgÄ laikÄ gyveno su motina, padėjo prižiÅ«rėti Å«kį, rÅ«pinosi sodyba, dirbo Å«kio darbus. Po J. K. mirties jos turėtÄ turtÄ t. y. gyvenamÄ jį namÄ su pagalbiniais statiniais, esančiais Gudakiemio k. 2, Grendavės Å¡en., Trakų r., priėmė testamentinis įpėdinis - sÅ«nus, J. K., priėmęs palikimÄ vienu iÅ¡ įstatyme numatytų bÅ«dų, t. y. faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti.

Trakų rajono apylinkės teismas 2015-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. K. po savo motinos J. K., mirusios 2003-07-22 m., mirties priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko vieninteliam įpėdiniui, savo sÅ«nui J. K., todėl faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjai buvo nuÅ¡alinti nuo paveldėjimo po J.

K. mirties, nes paveldėjimo teisės pagal testamentÄ jiems neatsiranda. PareiÅ¡kėjai žinojo jog jų motina buvo testamentu palikusi visÄ savo turtÄ broliui J. K.. Todėl negalėjo likusiu palikimu rÅ«pintis kaip savu ir žinodami savo motinos paskutiniÄ jÄ valiÄ nepretendavo į palikimÄ . Tai patvirtina ir aplinkybė, jog tik 2015 metais, t. y. praėjus daugiau kaip 12 metų po motinos mirties, pareiÅ¡kėjai kreipėsi i teismÄ praÅ¡ydami pripažinti motinos sudarytÄ testamentÄ negaliojančiu.PareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priėmė mirusios motinos palikimÄ , o teismui pateikti įrodymai nepatvirtina tokių faktinių aplinkybių.

PareiÅ¡kėjai nurodė, kad priėmė mirusios motinos J. K. palikimÄ , kadangi rÅ«pinosi sodyba, ten buvusiais statiniais, Å¡ienavo, dirbo aplink žemę, mokėjo mokesčius, pjovė žolę ir tvarkė aplinkÄ , tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas iÅ¡ jų yra atlikęs, be to, kartu su patikslintu pareiÅ¡kimu teismui pateikiama žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija, žemės mokestis yra apskaičiuotas už 2015 m. laikotarpį, tai yra jau vykstant ginčams dėl palikimo, be to, pagal pateiktÄ nurodymÄ - mokestį sumokėjo advokatė B.

J.. Suinteresuotų asmenų teigimu, pareiÅ¡kėjų pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjai per tris mėnesius po motinos mirties, t. y. laikotarpiu nuo 2003-07-22 iki 2003-10-22 atliko aktyvius veiksmus taip iÅ¡reikÅ¡dami valiÄ priimti mirusios motinos palikimÄ .Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių B. K. ir A. K. faktinį paveldimo turto priėmimÄ . Tuo atveju, jei iÅ¡nagrinėjus byloje įrodymus, bÅ«tų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai priėmė palikimÄ , pradėję jį faktiÅ¡kai valdyti, suinteresuotas asmuo nurodė neprieÅ¡taraujantis, jei pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.

Trakų rajono apylinkės teismas 2016-05-02 sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai yra P. K. ir J. K. sÅ«nÅ«s. J. K. gyveno Trakų r. sav., Grendavės Å¡en., Gudakiemio kaime. J. K. turėjo penkis vaikus, iÅ¡ kurių trys - J. G., S. K. ir J. K. yra mirę. PareiÅ¡kėjų tėvas P. K. mirė 1996-03-30. Motina, J. K. mirė 2003-07-22. Po palikėjos J. K. mirties liko gyvi pirmos eilės įpėdiniai, palikėjos sÅ«nÅ«s: A. K., B. K. ir J. K.. PareiÅ¡kėjų B. K. ir A.

K. brolis J. K. mirė 2013-04-08. Palikimas atsiradęs po J. K. mirties, turėjo bÅ«ti priimtas per 3 mėnesius, t. y. iki 2003-10-23. Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 str. 1 d.). Tuo atveju, jei paveldėtojas (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai) priėmė palikimÄ per tris mėnesius nuo palikėjo mirties pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, paveldėtojas, norėdamas įteisinti palikimo priėmimo faktÄ , privalo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ CPK 444 str. - 448 str. nustatyta tvarka.

Testamentų registre yra priimtas saugoti pareiÅ¡kėjų motinos J. K. 2003-06-13 d. testamentas. Nurodytu testamentu visÄ savo turtÄ kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko savo sÅ«nui J. K.. Trakų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015, 2015-03-03 sprendimu nustatė, jog bÅ«tent J. K. buvo J. K. turto testamentinis įpėdinis, kuriam J. K. paliko visÄ savo turtÄ . Nurodytoje byloje teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog J. K., per įstatymo numatytÄ trijų mėnesių terminÄ priėmė palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, todėl teismas nusprendė pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

K. po savo motinos J. K. mirties priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Teismas, iÅ¡ teismo iÅ¡analizuotų faktinių bylos aplinkybių ir į bylÄ pateiktų įrodymų nustatė, kad palikėja J. K. buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko vienam iÅ¡ įstatyminių įpėdinių - J. K.. Byloje nebuvo duomenų, kad nurodytas testamentas bÅ«tų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka - prieÅ¡ingai, nurodytas testamentas galioja ir įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 nustatyta, kad testamentinis įpėdinis priėmė pagal testamentÄ jam paliktÄ turtÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjams buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jų broliui - J. K. įstatymo nustatyta tvarka, pagal jo naudai sudarytÄ testamentÄ , priėmus po J. K. mirties likusį turtÄ , pareiÅ¡kėjai B. K. ir A. K. neteko teisės paveldėti palikėjos turto kaip įstatyminiai įpėdiniai. Taigi pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas, kad pareiÅ¡kėjai priėmė palikėjos turtÄ faktiniu valdymu, objektyviai negalimas įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijus J.

K. testamento ir tokio fakto nustatymas esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, nesukurs pareiÅ¡kėjams jokių teisinių pasekmių.PareiÅ¡kėjai nurodė, kad jie prižiÅ«rėjo tėvų namus, naudojosi visais paliktais daiktais, nors sodyboje nuolatos negyveno, kadangi gyveno Vilniuje, tačiau į sodybÄ su Å¡eimos nariais atvažiuodavo nuolat, mokėjo mokesčius. Tai patvirtina, jog rÅ«pinosi motinos turtu, kaip savo, be to, pavasario, vasaros ir rudens laikotarpiu tvarkė aplinkÄ , pjovė žolę, skynė obuolius, prižiÅ«rėjo ir remontavo esamus pastatus bei atliko visus kitus reikiamus darbus, visus pastatus saugojo užrakindami spynomis.

Tačiau pareiÅ¡kėjai B. K. ir A. K. teismo posėdžio metu, teikdami paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad po jų motinos mirties sodyboje Gudakiemio kaime, Grendavės Å¡en., Trakų r. liko gyventi jų brolis J. K., kuris nors ir bÅ«davo, kad vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau apÅ¡ienaudavo prie namo esančiÄ Å¾olę, sodindavo savo reikmėms darÅ¾Ä , prižiÅ«rėjo ir gyveno sodyboje iki mirties, t. y. 2013 m. Nors pareiÅ¡kėjai ir nurodė, kad atvažiuodavo į sodybÄ , aplankydavo tėvų kapus ir kapus prižiÅ«rėjo, tačiau patvirtino, kad iÅ¡ karto po motinos mirties neėmė iÅ¡ sodybos jokių daiktų, sodyboje paliko gyventi brolį J.

K. ir žinojo, kad jų motina testamentu visÄ turtÄ buvo palikusi bÅ«tent J. K.. Aplinkybę, kad J. K., o ne pareiÅ¡kėjai rÅ«pinosi sodyba ir po motinos mirties valdė jos turtÄ , iÅ¡ esmės patvirtino visi teismo posėdyje apklausti liudytojai. Nors liudytojai ir patys pareiÅ¡kėjai patvirtino, kad po motinos mirties lankėsi sodyboje, tačiau nurodytos aplinkybės neįrodo, kad pareiÅ¡kėjai priėmė J. K. turtÄ faktiniu valdymu, tuo labiau, patys pareiÅ¡kėjai patvirtino teismo posėdžio metu, kad nesiekė po motinos mirties priimti jos turto, kadangi ten gyveno jų brolis.

Teismo nustatytos aplinkybės suponavo iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų suinteresuotumas priimti po J. K. mirties likusį turtÄ , atsirado tik po pareiÅ¡kėjų brolio J. K. mirties 2013 m. Taip pat pareiÅ¡kėjai į bylÄ , kaip įrodymus teikia žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijÄ , A. K. sudarytÄ komunalinių atliekų tvarkymo sutartį, kvitÄ , patvirtinantį elektros energijos apmokėjimÄ , tačiau teismas pastebėjo, kad nurodyti dokumentai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjai ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su turto, esančio Gudakiemio kaime, priežiÅ«ra tik 2015 metais, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas yra susijęs bÅ«tent su 2003 metų liepos - spalio mėnesiais atliktais pareiÅ¡kėjų veiksmais valdant turtÄ .

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių po motinos mirties likusio turto faktinį valdymÄ nurodytu laikotarpiu. PareiÅ¡kėjai pateiktame pareiÅ¡kime ir jų atstovė posėdžio metu dėstė pozicijÄ ir bandė ginčyti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 nustatytÄ juridinį faktÄ , kad po J. K. mirties pareiÅ¡kėjų brolio turtÄ priėmė J. K. sutuoktinė D. K., pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti.

Å iuo klausimu teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos įrodinėjimo ir nagrinėjimo dalykÄ sudaro aplinkybės, susijusios su po J. K. mirties 2003-07-22 likusio turto faktiniu valdymu ir buvo nustatinėjama ar pareiÅ¡kėjai po J. K. mirties priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, taigi pareiÅ¡kėjų nurodyti argumentai dėl to, kokiu bÅ«du po J. K. mirties buvo priimtas pareiÅ¡kėjų brolio palikimas, nebuvo vertintinos ir analizuojamos, kaip nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku.PareiÅ¡kėjai (apeliantai) A.

K. ir B. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad neginčija fakto, kad po palikėjos mirties testamentiniu įpėdiniu tapo J. K., tačiau pastarasis po palikėjos mirties dėl palikimo į notarÄ nesikreipė ir reikiamų dokumentų nesutvarkė, taigi J. K. palikimo nepriėmė. J. K., apeliantų įsitikinimu, nelaikytinas palikimÄ priėmusiu asmeniu nei pagal testamentÄ , nei kaip asmeniu, pradėjusiu faktiÅ¡kai valdyti turtÄ .Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamÄ sprendimÄ , remdamasis suinteresuotų asmenų M.

A. ir D. K. pateiktais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais bei įrodymais. Tačiau D. K. teismui pateikė melagingÄ informacijÄ , nurodydama, kad jos sutuoktinis J. K. yra palikėjos ir jos vyro vienturtis sÅ«nus. Taip pat apeliantai atkreipia dėmesį, jog D. K. niekada negyveno ginčo sodyboje, todėl, apeliantų nuomone, pastaroji niekaip negalėjo priimti palikimÄ po sutuoktinio mirties pradedama faktiÅ¡kai jį valdyti. Apeliantų įsitikinimu, D. K. palikimÄ priėmė neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas kaip pagrindiniu įrodymu vadovavosi Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimu, tačiau, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas pamirÅ¡o, kad minėtas sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 250 str. nuostatas, kad M.

A. ir D. K. melagingų parodymų pagrindu buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Taip pat sprendimas buvo priimtas neįtraukus suinteresuotumÄ turinčių apeliantų, todėl, apeliantų nuomone, pastarieji turi teisę ginti savo pažeistas teises.Apeliantai pažymi, kad nėra jokių įrodymų, jog buvo kada nors pareiÅ¡kėjų atsisakyta priimti atsiradusį palikimÄ po palikėjos mirties. Be to, apeliantai nurodo, kad reikia skirti palikimo priėmimÄ nuo jo įforminimo. Å iuo atveju, palikimas buvo priimtas pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti.

Nors nei apeliantas nei J. K. palikimo priėmimo nebuvo įforminę dokumentais, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia faktinio palikimo priėmimo. Nesant duomenų, jog pastarieji atsisakė priimti palikimÄ , tačiau jiems naudojantis visu palikėjos turtu, galima teigti, kad apeliantai priėmė palikimÄ , pradedami jį faktiÅ¡kai valdyti.Suinteresuoti asmenys D. K. ir M. A. atsiliepimu praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi jame nėra pateikti jokie argumentai dėl ginčijamo sprendimo nepagrįstumo. Suinteresuotų asmenų nuomone, apeliaciniu skundu yra iÅ¡ esmės skundžiamas įsiteisėjęs Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015. Klausimas dėl palikėjos testamento galiojimo yra iÅ¡spręstas minėtu sprendimu, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad J. K. po palikėjos mirties priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.Apeliantai turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad jie per įstatymo nustatytÄ terminÄ priėmė palikimÄ pradedami jį faktiÅ¡kai valdyti, t. y. atliko aktyvius veiksmus palikimo atžvilgiu.

Byloje kaip raÅ¡ytinis įrodymas yra pateiktas mokėjimas už elektrÄ ir mokėjimo knygelės sÄ skaita. Mokėjimas atliktas ne pagal elektros skaitiklių parodymus. Be to, A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad minėto mokėjimo neatlikęs, nors mokėjimas darytas jo vardu. Taip pat B. K. ne vienÄ kartÄ yra nurodęs, kad palikėjos turtas jam buvo nereikalingas. A. K. taip pat yra nurodęs, kad palikėjos turto netvarkė. Minėti pasisakymai patvirtina, kad apeliantai palikėjos turtu nesirÅ«pino ir pripažino J.

K. testamentiniu įpėdiniu.Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepimu praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad Å¡iÄ pozicijÄ buvo iÅ¡dėstęs 2016-01-25 teiktame atsiliepime, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ J. K. palikimo perėjimÄ valstybei.Apeliacinis skundas netenkintinas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex ofjicio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negalioj imo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad J.

K. buvo J. K. sÅ«nus ir testamentinis įpėdinis, kuriam J. K. 2003-06-13 testamentu paliko visÄ savo turtÄ . J. K. 1997-03-19 paveldėjimo teisės liudijimu iÅ¡ sutuoktinio P. K. paveldėjo nekilnojamÄ jį turtÄ (gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais), esantį Gudakiemio kaime, Trakų raj. J. K. mirė 2003-07-22 (t. 1, b. 1. 23), J. K. mirė 2013-04-08 (t. 1, b. 1. 24).Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.50 str. 1 d.).

Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimÄ , nepriklausomai nuo paveldėjimo bÅ«do (pagal įstatymÄ ar pagal testamentÄ ), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ /sutikimÄ priimti palikimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos.

Minėtas trijų mėnesių palikimui priimti terminas teismo gali bÅ«ti pratęstas, pripažinus jo praleidimo priežastis svarbiomis. Pasibaigus Å¡iam terminui palikimas gali bÅ«ti priimtas nesikreipiant į teismÄ tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, mirus J. K. į Trakų rajono apylinkės teismÄ dėl juridinio reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo kreipėsi J. K. sutuoktinė D. K.. D.

K. prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad jos sutuoktinis J. K. po savo motinos J. K. mirties priėmė palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti ir kad ji po savo vyro J. K. mirties priėmėjo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Trakų rajono apylinkės teismas 2015-03- 03 sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad:

1) J. K. po, mirusios 2003-07-22, mirti,ies, priėmė palikimÄ pradėdamas jįsavo motinos J. K. faktiÅ¡kai valdyti;

2) D. K. priėmė palikimÄ po savo vyro J. K., mirusio 2013-04-05, mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.Nagrinėjamu atveju, apeliantai A. K. ir B. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ne J. K., o pareiÅ¡kėjai po savo motinos J. K. mirties, mirusios 2003-07-22, priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėję jį valdyti. Trakų rajono apylinkės teismas 2016-05-02 sprendimu pareÅ¡kimÄ atmetė. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad J.

K. po palikėjos mirties dėl palikimo į notarÄ nesikreipė ir reikiamų dokumentų nesutvarkė, taigi palikimo nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantų argumentais nesutinka. Paminėtina, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2015-03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 konstatavo, kad J. K. per įstatymo numatytÄ trijų mėnesių terminÄ priėmė palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, todėl teismas sprendimu nusprendė pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad bÅ«tent J.

K. po savo motinos J. K. mirties priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti (t. 1, b. 1. 37-39).Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kaip pagrindiniu įrodymu vadovavosi Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimu, tačiau, apeliantų nuomone, minėtas sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 250 str. nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas minėtus apeliantų argumentus laiko nepagrįstais. KompleksiÅ¡kai vertinant apeliacinio skundo argumentus, akivaizdu, kad apeliantai ginčija ne tik Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-296-231/2016, o iÅ¡ esmės revizuoja Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03- 03 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015, kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad J.

K. po savo motinos J. K. mirties, priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, taip pat nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad D. K. priėmė palikimÄ po savo vyro J. K. mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Minėtas sprendimas apskųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs bei galioja. PareiÅ¡kėjai nesutikdami su minėtame sprendime nustatytais faktais turėjo teisę kreiptis dėl proceso byloje atnaujinimo. Tuo tarpu Å¡ioje byloje teismas neturi teisės vertinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimo teisėtumÄ ar pagrįstumÄ .Apeliantai teigia ir tai, jog D.

K. niekada negyveno ginčo sodyboje, todėl, apeliantų nuomone, pastaroji niekaip negalėjo priimti palikimo po sutuoktinio mirties pradedama faktiÅ¡kai jį valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5. 13 str.). Pagal CK 5.11 1 d. 1 p. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ yra palikėjo vaikai. Kaip jau minėta, Trakų rajono apylinkės teismas 2015- 03-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 nustatė, kad palikėjo J.

K. vaikai palikimo atsisakė, J. K. po savo motinos J. K. mirties iki savo mirties gyveno motinos sodyboje, o D. K. po savo vyro J. K. mirties kurį laiko gyveno sodyboje, rÅ«pinosi namo ir statinių priežiÅ«ra, prižiÅ«rėjo aplink namÄ esančiÄ Å¾emę, t. y. ji likusiu turtu rÅ«pinosi kaip savo, juo naudojosi ir prižiÅ«rėjo, siekdama įgyti nuosavybės teisę į palikėjo turtÄ . Teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais pareiÅ¡kėja D. K. faktiÅ¡kai priėmė J. K. palikimÄ ir jį valdė.Apeliantai pažymi, kad nėra jokių įrodymų, jog buvo kada nors pareiÅ¡kėjų atsisakyta priimti atsiradusį palikimÄ po palikėjos mirties, todėl teigia, kad apeliantai priėmė palikimÄ , pradedami jį faktiÅ¡kai valdyti.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantai po palikėjos mirties faktiniu valdymu bÅ«tų priėmę pastarosios turtÄ . Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, nėra pagrįsto pagrindo teigti, kad J. K. bei D. K. turto faktiniu valdymu nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

BylÄ nagrinėjęs teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimÄ , todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti. Taigi, apeliantų apeliacinis skundas atmestinis kaip nepagrįstas.Apeliantų apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. ld.).

M. A. už atsiliepimo į skundÄ suraÅ¡ymÄ prašė iÅ¡ apeliantų priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 480 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais, bylos sudėtingumu bei advokato darbo ir laiko sÄ naudomis, laiko jog pakankama suma už atsiliepimo, kuriame nebuvo analizuojami nauji klausimai suraÅ¡ymÄ yra 200 eurų, todėl priteisia iÅ¡ apeliantų M.

A. 200 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,nutaria:A. K. ir B. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) Virginijus KairevičiusTeisėjas