Legislator Case Law & Legislation
f72a87ce-d78c-466d-beaf-b386022e697a AI generated

f72a87ce-d78c-466d-beaf-b386022e697a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number f72a87ce-d78c-466d-beaf-b386022e697a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-4870-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-04247-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Jolantos Malijauskienės ir Margaritos Srambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K. (V. K.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Legislator headnote

AI generated

f72a87ce-d78c-466d-beaf-b386022e697a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014-08-28 raÅ¡tu Nr. 13-15(2.1)-2-10449 „Dėl V. K. skundo persiuntimo“ skundÄ dalyje dėl nesudarytų sÄ lygų naudotis Å¡aldymo įrenginiu pagal kompetencijÄ perdavė nagrinėti Kalėjimų departamentui (b. l. 49, 66). Kalėjimų departamentas 2014-08-05 sprendime Nr. 2S-4592 „Dėl skundo“ nurodė pareiÅ¡kėjui teisės aktus, kuriais remiantis LukiÅ¡kių TI-K įrengiamos kameros ir pažymėjo, kad Å¡iuose teisės aktuose Å¡aldytuvai nenumatyti (b. l. 55, 72).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-4870-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-04247-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Jolantos Malijauskienės ir Margaritos Srambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K. (V. K.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas V. K., kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5) praÅ¡ydamas įpareigoti Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - ir Kalėjimų departamentas) parengti atitinkamÄ Ä¯sakymÄ dėl sÄ lygų sudarymo naudotis Å¡aldymo įrenginiu ir mikrobangų krosnelėmis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) bei priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad Kalėjimų departamentas 2014-08-05 sprendime Nr. 2S-4592 pažymėjo, kad teisės aktai Å¡aldytuvų kamerose nenumato. Kalėjimų departamentas minėtame sprendime siÅ«lo parduotuvėje įsigyti tik tokius papildomai perkamus maisto produktus, kurie negestų esamomis sÄ lygomis. LukiÅ¡kių TI-K patalpose, kuriose bÅ«na ir valgo pareigÅ«nai, yra Å¡aldytuvai ir mikrobangų krosnelės, galimai skirtos nuteistiesiems ir suimtiesiems, tačiau naudojami tik pareigÅ«nų. IÅ¡ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 210 punkto matyti, kad greitai gendantys produktai dedami į Å¡aldytuvÄ .Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punkte nurodyta, kad asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę apsipirkti.

Perkami pieno produktai, margarinas, vaisiai, tam tikri mėsos gaminiai greitai genda. Galimybė greitai suvartoti visus produktus, o po to pusę savaitės laukti kitos galimybės apsipirkti, kelia didelius nepatogumus, susirÅ«pinimÄ , žalÄ sveikatai, kurios įstaigoje neskubama tikrinti. Dėl to jautėsi pažemintas, patyrė dvasinę skriaudÄ . PraÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės neturtinę žalÄ . Be to, praÅ¡o įpareigoti Kalėjimų departamentÄ parengti įsakymÄ dėl sÄ lygų sudarymo naudotis esančiais Å¡aldytuvais ir mikrobangų krosnelėmis ar dėl tokio inventoriaus įsigijimo ir naudojimosi gyvenamosiose kamerose.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje, remdamasis iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais skunde iÅ¡dėstytiems motyvams, prašė skundÄ tenkinti.Kalėjimų departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 45–48, 58–61). Nurodo, kad nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato galimybės naudotis Å¡aldytuvais ir mikrobangų krosnelėmis. Kalėjimų departamentas neturi kompetencijos priimti teisės aktų pakeitimus.

Svarbiausia įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos – parlamento funkcija – įstatymų, reguliuojančių įvairias visuomenės gyvenimo sritis, leidyba. Teisės aktų priėmimo procese paprastai dalyvauja ir vykdomosios valdžios institucijos, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Vyriausybei nėra suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, savo galia prilygstančius įstatymams. Įstatymų leidėjas įstatymu gali suteikti Vyriausybei teisę vykdant įstatymus ir Seimo nutarimus sureguliuoti tuos santykius, kurių nereguliuoja įstatymas.

Vyriausybei suteikta teisė priimti atitinkamus poįstatyminius teisės aktus, kurie negali prieÅ¡tarauti ne tik aukščiausiam Å¡alies teisės aktui – Konstitucijai, bet ir įstatymams. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės yra teisės aktas, nustatantis nuteistųjų elgesio taisykles, todėl Bausmių vykdymo kodekso taikymo požiÅ«riu laikytinas poįstatyminiu teisės aktu, kuris yra patvirtinamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu.PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kuriuos galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ tariamÄ neturtinę žalÄ .

Žalai atsirasti nėra bÅ«tinų sÄ lygų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ neturtinę žalÄ .Skundas atmestinas.             Ginčas byloje kilo dėl Kalėjimų departamento pareigos priimti įsakymÄ , kuriuo bÅ«tų sudarytos sÄ lygos naudotis Å¡aldymo įrenginiu ir mikrobangų krosnelėmis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bei dėl pareiÅ¡kėjo V. K. teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl tokių sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinimo.             Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimais, pateiktais dokumentais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su 2014-08-04 praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ , kuriame, be kita ko, nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K nesudarytos sÄ lygos naudotis Å¡aldytuvu (b. l. 50–54, 67–71).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014-08-28 raÅ¡tu Nr. 13-15(2.1)-2-10449 „Dėl V. K. skundo persiuntimo“ skundÄ dalyje dėl nesudarytų sÄ lygų naudotis Å¡aldymo įrenginiu pagal kompetencijÄ perdavė nagrinėti Kalėjimų departamentui (b. l. 49, 66). Kalėjimų departamentas 2014-08-05 sprendime Nr. 2S-4592 „Dėl skundo“ nurodė pareiÅ¡kėjui teisės aktus, kuriais remiantis LukiÅ¡kių TI-K įrengiamos kameros ir pažymėjo, kad Å¡iuose teisės aktuose Å¡aldytuvai nenumatyti (b. l. 55, 72).

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės sÄ lygomis, leidžiama naudotis tokiais įsigytais ar perduotais daiktais: radijo imtuvais, barzdaskutėmis, vaizdo leistuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, garso grotuvais, televizoriais, kurių ekranų įstrižainės ne didesnės kaip 51 centimetras, kompiuteriais, vandens Å¡ildytuvais, plaukų džiovintuvais, elektriniais virduliais, skrudintuvais, sumuÅ¡tinių keptuvėmis, muzikos instrumentais, kompaktiniais diskais ir kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis, stalinėmis lempomis, patalyne (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raÅ¡tu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Taigi, kaip matyti iÅ¡ ginčui aktualaus teisinio reguliavimo, teisė naudotis Å¡aldytuvais ir mikrobangų krosnelėmis nuteistiesiems nenumatyta.

             Teikdamas teismui skundÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti Kalėjimų departamentÄ parengti atitinkamÄ Ä¯sakymÄ dėl sÄ lygų sudarymo naudotis Å¡aldymo įrenginiu ir mikrobangų krosnelėmis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Kalėjimų departamentas teigia neturintis kompetencijos priimti teisės aktų (Å¡iuo atveju Bausmių vykdymo kodekso ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių) pakeitimus, kadangi Å¡i teisė nagrinėjamu atveju suteikta atitinkamai Seimui ir Teisingumo ministrui.

Å iuo atveju svarbu pažymėti, kad valstybės politikÄ suėmimo, bausmių ir probacijos srityse formuoja Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, be kitų atlieka ir Å¡ias funkcijas: rengia nacionalinės teisinės sistemos plėtros, civilinės teisės, civilinio proceso, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo, ir pan. įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus; sistemina civilinės teisės, civilinio proceso, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo, administracinės teisės, administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo proceso, administracinių bylų teisenos srities teisės aktus, rengia konsoliduotus Å¡ių sričių teisės aktų rinkinius (kodeksus), organizuoja jų leidimÄ ; analizuoja Lietuvos Respublikos teisės aktų atitiktį asmens teisėms ir laisvėms ir teikia iÅ¡vadas Vyriausybei ir kt. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatai).Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Tačiau, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi administracinis teismas neturi įgaliojimo, t.y. teisinio pagrindo, įpareigoti institucijÄ priimti norminį teisės aktÄ , kuriuo bÅ«tų atitinkamai sureguliuoti tam tikri visuomeniniai santykiai.

Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti Kalėjimų departamentÄ priimti teisės aktÄ , kuriuo bÅ«tų reglamentuotas sÄ lygų naudotis Å¡aldymo įrenginiu ir mikrobangų krosnelėmis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sudarymas atmestinas kaip nepagrįstas. Sprendžiant, ar yra pagrindas pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, pažymėtina, kad atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiÄ Å¾alÄ privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neturtinės žalos atlyginimas sureguliuotas CK 6.250 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.245–6.250 straipsniuose nustatytos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltės. Nesant nors vienai iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentas, jog Lukiškių TI-K patalpose, kuriose būna ir valgo pareigūnai, yra šaldytuvai ir mikrobangų krosnelės, galimai skirtos nuteistiesiems ir suimtiesiems, tačiau naudojami tik pareigūnų, nėra pagrįstas nei faktais, nei teisės aktų nuostatomis. Remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:pareiškėjo V.

K. (V. K.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                               ArÅ«nas Kaminskas                                                                               Jolanta Malijauskienė                                                                                                                                      Margarita Stambrauskaitė