2019-10-09 Nr. AB-19405-3-62-3-00049-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1836-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00049-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos, kurias atlikdavo baudos izoliatoriuje arba kamerų tipo patalpose. Pareiškėjo teigimu, minėtose patalpose jis buvo laikomas pažeidžiant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, šiose kamerose buvo laikoma nuo 3 iki 10 asmenų, dalį kamerų ploto užėmė jose buvę baldai ir sanitarinis mazgas, todėl visą parą buvo varžoma pareiškėjo judėjimo laisvė, jis buvo priverstas nuolat gulėti ar sėdėti gulte.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl kamerų perpildymo trūko vietos prie stalo, todėl valgydavo sėdėdamas lovoje. Dėl vietos trūkumo kamerose tvyrojo įtampa tarp nuteistųjų, kildavo kivirčai. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, pasidarė irzlus, sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, pablogėjo mąstymas, negali susikaupti, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur.

4. Atsakovo atstovas Kybartų PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Kybartų PN pripažino, kad pareiškėjui tam tikrais laikotarpiais nebuvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma, tačiau šis pažeidimas negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuotas didesniu gyvenamuoju plotu, kuomet ginčo kamerose gyveno 2 nuteistieji arba tik pareiškėjas. Kybartų PN pažymėjo, kad drausmės grupės pastate sumontuota mechaninė-elektrinė ištraukiamosios ventiliacijos sistema, taip pat galima natūrali ventiliacija per langus. Pareiškėjas dėl netinkamos ventiliacijos, pelėsio, drėgmės, nešvaros Kybartų PN administracijai nesiskundė.

6. Kybartų PN nurodė, kad Kybartų PN nuolat yra tikrinami Visuomenės sveikatos centro specialistų, pažeidimų nebuvo nustatyta. Nuteistieji baldais ir kitu inventoriumi aprūpinami pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas nuolat pažeidinėjo nustatytą tvarką, todėl turėjo atlikti jam paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose. Dėl pablogėjusios emocinės būklės ar fizinės sveikatos, susijusios su prastomis kalinimo sąlygomis atliekant bausmę Kybartų PN, pareiškėjas nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybos ar Psichologinės grupės specialistus.

7. Kybartų PN prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2011 m. liepos 14 d. iki 2016 m. liepos 29 d., taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo L. B. skundą tenkino iš dalies, t. y. pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, priteisė 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

9. Teismas, vertindamas Kybartų PN prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, nurodė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie pažeidimus, į teismą kreipėsi 2018 m. sausio 3 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl patirtos neturtinės žalos nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. sausio 2 d. atlyginimo pareikšti. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. sausio 2 d., atlyginimo atmetė. Teismas konstatavo, kad sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo Kybartų PN kamerų tipo patalpose sąlygos nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d.

10. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad reglamentuota vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. vasario 2 d. (pareiškėjui teko 3,45 kv. m), nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. (pareiškėjui teko 3,3 kv. m), nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. birželio 9 d. (teko 3,45 kv. m), nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 1 d. (teko 3,16 kv. m) ir nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. liepos 29 d. (teko nuo 2,26 kv. m iki 3,16 kv. m). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šių duomenų neginčijo, todėl teismas vadovavosi Kybartų PN pateiktais duomenimis.

11. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas Kybartų PN, pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą kamerų tipo patalpose, buvo laikomas 54 paras, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai, be to, pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą mažino kamerose buvusių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas, tačiau atsižvelgęs į tai, kad pažeidimas nebuvo tęstinis, didžiąją kalėjimo kamerų tipo patalpose dalį pareiškėjui teko daugiau nei reglamentuota gyvenamojo ploto, nenustatęs, kad pažeidimai galėjo negrįžtamai pakenkti pareiškėjo sveikatai, nesant duomenų apie tai, kad jis ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais būtų kreipęsis į Kybartų PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, atsižvelgęs į tai, kad buvimą kamerų tipo patalpose lėmė paties pareiškėjo valiniai veiksmai – bausmės atlikimo režimo pažeidimai bei atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas išvadą, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma.

12. Teismas vertino, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 300 Eur, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d.), o kitą skundo dalį atmetė.

III. 13. Atsakovo atstovas Kybartų PN apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti, t. y. pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, o pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

14. Kybartų PN nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Atsakovo atstovas pažymi, kad 17 parų pareiškėjui trūko 0,15 kv. m, 6 paras trūko 0,3 kv. m t. y. 23 paras labai nežymiai buvo pažeista reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma. Šis pažeidimas buvo kompensuojamas, kai didžiąją kalėjimo kamerų tipo patalpose dalį pareiškėjui teko daugiau nei reglamentuota gyvenamojo ploto. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad šie pažeidimai nebuvo tęstiniai ir negalėjo negrįžtamai pakenkti pareiškėjo sveikatai.

15. Kybartų PN akcentuoja, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, sąmoningai aktyviais veiksmais siekė savo teisinės padėties pabloginimo – tyčia darė režimo pažeidimus, puikiai suvokdamas, jog už tai bus perkeltas į drausmės grupę, kurioje sąlygos objektyviai blogesnės negu bendrabučio tipo patalpose. Be to, atlikdamas bausmę drausmės grupėje, jis buvo ne kartą baustas drausmine nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas.

16. Kybartų PN atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų skundais ar prašymais į Kybartų PN administraciją nesikreipė ir nėra nustatyta, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui pablogėtų sveikata ar jis patirtų dvasinius išgyvenimus.

17. Kybartų PN pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Kybartų PN teigimu, įvertinus pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę ir mastą, darytina išvada, kad šie kalinimo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Kybartų PN nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas L. B. prašo jį atmesti.

19. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė neturtinę žalą dėl Kybartų PN veiksmų, todėl ji turi būti jam atlyginta, pažymi, jog nesutinka su atsakovo atstovo pozicija, kad ploto trūkumas gali būti kompensuojamas pareiškėjui suteikiant didesnį plotą vėliau. Pareiškėjas akcentuoja, kad kameroje esantis inventorius užima didžiąją dalį ploto kameroje ir laisvai judėti joje yra neįmanoma. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, susijusius su ploto trūkumu ir nepatogumais, kurie atsiranda dėl minėtos aplinkybės.

20. Dėl nuobaudų skyrimo pareiškėjas pažymi, kad nesutinka su atsakovo atstovo pozicija, jog jis (pareiškėjas) tyčia darė pažeidimus, nes, pareiškėjo teigimu, sveiku protu būtų nesuprantama, jei pareiškėjas pats sau blogintų kalinimo sąlygas, taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Kybartų PN skiria jam pernelyg griežtas nuobaudas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, pareiškėjui L. B. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų PN nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas 54 paras nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. buvo laikomas Kybartų PN pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą kamerų tipo patalpose, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl patirtos neturtinės žalos nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki 2015 m. sausio 2 d. atlyginimo pareikšti.

23. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas, kuris nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir jos atlyginimo, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir neįsigilino į bylos esmę, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Taip pat atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo nurodomi argumentai dėl drausminių nuobaudų griežtumo nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl jų nenagrinėja.

25. Vienam asmeniui tenkančią minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto normą tardymo izoliatoriuje ir areštinėje nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, pagal kurio 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

26. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu (laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas kameros tipo patalpose) 54 paras teko mažiau nei 3,6 kv. m (b. l. 12–14), t. y. mažiau nei teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tuo laikotarpiu, kai nebuvo užtikrintas minimalus pareiškėjui tenkantis plotas, jam teko nuo 2,26 kv. m iki 3,45 kv. m. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, o tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Atsakovo atstovas nagrinėjamu atveju neginčija, kad pareiškėjui trūko teisės aktuose nustatyto minimalaus gyvenamojo ploto, tačiau pažymi, kad pažeidimai buvo nenuolatiniai, trumpalaikiai, todėl negalėjo sukelti neigiamų padarinių pareiškėjui. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad faktas, jog pareiškėjui kitomis dienomis teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto, niekaip nekeičia vertinimo, kad 54 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (šiuo atveju pareiškėjas nurodė negalėjimą judėti, pavalgyti, vietos prie stalo trūkumą) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; kt.).

28. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas pakankamai detalizavo, kokius nepatogumus sukėlė ploto trūkumas (negalėjo vaikščioti kameroje, trūko vietos prie stalo ir kt.).

29. Akcentuotina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių jo byloje pateiktų įrodymų, kurių neįvertino ar netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas ir kurie patvirtintų atsakovo argumentus apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą būtent ginčo laikotarpiu. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus, pažeisdamas ABTĮ 56 straipsnio nuostatas.

30. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, teisėjų kolegija pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

31. Akcentuotina, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 300 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

35. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė