Legislator Case Law & Legislation
f722ca23-14f9-4bbb-8107-bc2f3d70b11f AI generated

f722ca23-14f9-4bbb-8107-bc2f3d70b11f · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number f722ca23-14f9-4bbb-8107-bc2f3d70b11f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 14-18, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje su nukentėjusiuoju D. G. protokolu(b.l. 31-32, t. ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 33-39, t. 1), Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobūdžio pažyma dėl pranešimo apie įvykį(b.l. 106, t.

Legislator headnote

AI generated

f722ca23-14f9-4bbb-8107-bc2f3d70b11f · Vilniaus regiono apylinkės teismas: KÄ sutuoktinė darė po to, kai tas vaikinukas atsigulė į jų lovÄ , pastaroji nepasakojo. Sutuoktinė tik minėjo, kad tas atėjęs vaikinas kažkÄ tai neriÅ¡liai pasakė, bet ji nieko nesupratusi, po ko tas vaikinas iÅ¡ karto nugriuvo į jų Å¡eimos lovÄ , dėl ko sutuoktinė jį ir pažadino. Kai tÄ vaikinÄ vedė į laukÄ , nesimatė, kad Å¡is vaikinas bÅ«tų buvęs sumuÅ¡tas. Jis pats į laukÄ išėjęs nebuvo. Kol jis tÄ vaikinÄ Å¾adino, o po to, kad iÅ¡vesti iÅ¡ namų, jį vedė iki namo lauko durų, jis pats to vaikino tikrai nemušė ir prieÅ¡ jį jokio kitokio fizinio smurto nenaudojo, su kuriuo nebuvo ir jokios kalbos apie kokius nors daiktus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-43-517/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45892-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1 (S) V I L N I A U S R E G I O N O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021m. birželio 15d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Kristinai Stamulienei, dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui, kaltinamajam V. R., gynėjui Valdui Kersnauskui, nukentėjusiajam D. G., specialistui-teismo medicinos ekspertui J.-M.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), vairuotojo pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2020m. liepos 16d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų pagal LR BK 2811 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 641 str.,-60 MGL 3.000,- Eur.(trijų tÅ«kstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda, VMÄ® duomenų paieÅ¡kos bazės apie įmokas duomenimis bauda baigta mokėti 2021m. balandžio 01d., teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ n u s t a t ė:

Kaltinamasis V. R., pavartodamas fizinį smurtÄ (muÅ¡damas), nesunkiai sužalojo kitÄ Å¾mogų, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2019m. spalio 26 d., tarpe 2300-2400 val., vėlai vakare, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nustatytas nebuvo, kaltinamasis V. R., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, stovėdamas savo gyvenamojo namo, esančio namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), lauko durų tarpduryje, įvykusio tarpusavio žodinio konflikto su į sodybÄ atėjusiu pil. D. G. metu, pastarÄ jį užsipuolęs, tyčia ne mažiau kaip du kartus su kumščiu sudavė nukentėjusiajam D.

G. į kairįjį veido skruostÄ , kuris nuo suduotų smÅ«gių pargriuvo Å¡alia gyvenamojo namo laiptų, ant žemės, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiojo D. G. asmenį pasekoje pastarajam buvo padaryti poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairio skruostikaulio lūžis, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžis, 31-o ir 41-o dantų vainikų lūžis bei 23-io ir 33-io dantų emalio įskilimas, kas nukentėjusiajam D.

G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kairio skruostikaulio, kairės akiduobės apatinės sienelės ir kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t.y. kaltinamasis V. R., muÅ¡damas, nesunkiai sužalojo kitÄ Å¾mogų. Kaltinamasis V. R., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , neprisipažino ir teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2019 m. spalio 26d. vakare, jis buvo savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini).

Po pirties jis buvo iÅ¡gėręs apie 200 g degtinės ir pusantros skardinės silpno alaus. Buvęs girtumas jam netrukdė atsiminti įvykių, todėl to vakaro aplinkybes jis gerai atsimena. TÄ vakarÄ namuose be jo buvo ir sutuoktinė-pil. R. R., kuri buvo blaivi. Maždaug apie 2000 val. į namus sugrįžo jo sÅ«nus D. su dviem draugais, kurių vardų ir pavardžių nežino, nes Å¡iuo asmenimis buvo matęs gal kokius tris-keturis kartus. Matėsi, jog visi trys buvo neblaivÅ«s. Tuo metu, kai grįžo sÅ«nus, jis su sutuoktine buvo salono kambaryje.

Grįžęs sÅ«nus D. pasakė, kad eis nusiprausti, persivilks, nes planavo kažkur eiti. Kartu su sÅ«numi atėję draugai pastarojo laukė virtuvėje, kurie su savimi turėjo atsinešę nugertÄ degtinės butelį. SÅ«nus jam pasiÅ«lė iÅ¡gerti atsineÅ¡tos degtinės ir įpylė apie 40-50 g degtinės. IÅ¡gėręs degtinę, jis nuėjo į salono kambarį prie televizoriaus. Ar sÅ«nus su draugais gėrė atsineÅ¡tÄ degtinės butelį, jis negali pasakyti. Kai sÅ«nus su draugais grįžo į namus, jis nepastebėjo, kad kas nors jo namuose bÅ«tų krovęs mobilaus ryÅ¡io telefonÄ .

Taip pat jis negali pasakyti, ar sÅ«naus draugai su savimi turėjo kokius nors daiktus, nes to jis nepastebėjo. DuÅ¡e sÅ«nus užtruko apie 10 minučių, o išėjęs, apsirengė ir kartu su draugais išėjo iÅ¡ namų. Po to jis nuėjo į miegamÄ jį, nes buvo susiruošęs jau miegoti. Maždaug apie 2300 val. jį pažadino sutuoktinė, pasakiusi, kad jų lovoje guli jaunuolis, kaip jis suprato, vienas iÅ¡ tų vaikinų, kuris su jo sÅ«numi prieÅ¡ kurį tai laikÄ buvo atėjęs į jo(kaltinamojo V.

R.) namus. Tas vaikinas gulėjo Å¡alia jo, buvo su drabužiais. Prabudęs iÅ¡ miego, jis buvo stipriai nustebęs, kad sutuoktinės vietoje, lovoje guli kažkoks tai svetimas vaikinas. Sutuoktinė jam pasakė; „ žiÅ«rėk, kas čia per nesÄ monės “. Jis pradėjo tÄ vaikinÄ Å¾adinti, kuris, prabudęs, nelabai orientavosi erdvėje. Jis tam vaikinui pradėjo sakyti, kad čia ne tavo namai, ne tavo lova, eik tu į savo namus. Vaikinas kažkÄ neriÅ¡liai burbuliavo, nebuvo galima suprasti, o keliamas iÅ¡ lovos, nesikėlė.

Tada jis paėmė tÄ vaikinÄ už rankos ar tai už peties, kurį pakėlė ir Å¡iaip ne taip iÅ¡vedė iÅ¡ savo namų. Jis labai nekreipė dėmesio, bet iÅ¡oriÅ¡kai nesimatė, kad tas vaikinas bÅ«tų buvęs sužalotas. Atidaręs namo lauko duris, jis tam vaikinui pasakė, kad Å¡is eitų į namus, kuris Å¡iaip ne taip iÅ¡ namų išėjo. Uždaręs lauko duris, jis savo sutuoktinės pradėjo klausinėti, iÅ¡ kur tas vikinas atsirado jų namuose ir kaip atsitiko, kad Å¡is atsidÅ«rė jų lovoje.

Sutuoktinė ėmė jam pasakoti, kad apie 2130 val. ji buvo priėjusi prie lango, kad į namus įleisti katę, ir kieme, prie automobilio pamatė gulintį žmogų. Sutuoktinė suprato, kad tai buvo vienas iÅ¡ vaikinų, kuris tÄ vakarÄ kartu su sÅ«numi buvo atėjęs į jų namus. Sutuoktinė dar minėjo, kad skambino sÅ«nui, kurio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), praneÅ¡ti apie, kad kieme guli sÅ«naus draugas. Kai prisiskambino sÅ«nui, sutuoktinės žodžiais, Å¡is pasakė, kad jie iÅ¡ baro tÄ vaikinukÄ parvežė į pastarojo namus.

Konkretaus adreso nesakė. Sutuoktinė sakė, kad ji pati į laukÄ išėjusi nebuvo. Toliau pasakodama, sutuoktinė nurodė, kad po kurio tai laiko ji vėl pasižiÅ«rėjo pro langÄ , pasak kurios, tas vaikinas gulėjo toje pačioje vietoje. Pasak sutuoktinės, ji vėl skambino sÅ«nui, kÄ jie kalbėjosi, jis nežino, bet sutuoktinė pasakiusi, jog sÅ«nus neatvažiavo. Po to sutuoktinė nurodė, kad girdėjo, jog kažkas tai užėjo į namus, galvodama, kad sugrįžo sÅ«nus, nes Å¡is, prieÅ¡ iÅ¡eidamas, minėjo, kad grįš nakvoti į namus, todėl prašė lauko durų nerakinti.

KÄ sutuoktinė darė po to, kai tas vaikinukas atsigulė į jų lovÄ , pastaroji nepasakojo. Sutuoktinė tik minėjo, kad tas atėjęs vaikinas kažkÄ tai neriÅ¡liai pasakė, bet ji nieko nesupratusi, po ko tas vaikinas iÅ¡ karto nugriuvo į jų Å¡eimos lovÄ , dėl ko sutuoktinė jį ir pažadino. Kai tÄ vaikinÄ vedė į laukÄ , nesimatė, kad Å¡is vaikinas bÅ«tų buvęs sumuÅ¡tas. Jis pats į laukÄ išėjęs nebuvo. Kol jis tÄ vaikinÄ Å¾adino, o po to, kad iÅ¡vesti iÅ¡ namų, jį vedė iki namo lauko durų, jis pats to vaikino tikrai nemušė ir prieÅ¡ jį jokio kitokio fizinio smurto nenaudojo, su kuriuo nebuvo ir jokios kalbos apie kokius nors daiktus.

IÅ¡lydėjęs vaikinÄ iÅ¡ namų, jis vėl nuėjo miegoti, o po kurio tai laiko į jų namus atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Apie vaikino sumuÅ¡imÄ ar kokį nors jo auklėjimÄ jis policijos pareigÅ«nams nieko nesakė. Å iuos savo parodymus kaltinamasis V. R. patvirtino ir su juo atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 42-53, t. 2). NežiÅ«rint į tai, kad kaltinamasis V. R. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1d., kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo D.

G. ir liudytojų D. D., K. B., D. R., R. R., A. S. ir S. K. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 1-5, t. 3), įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu(b.l. 10-13, t.

1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 14-18, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje su nukentėjusiuoju D. G. protokolu(b.l. 31-32, t.

1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 33-39, t. 1), Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobūdžio pažyma dėl pranešimo apie įvykį(b.l. 106, t.

1) ir priedu prie minėtos pažymos, t.y. CD kompaktiniu disku(laikmena) su įrašytu garso įrašu(b.l. 111, t. 1), kitų objektų apžiūros protokolu su daryta garso įrašo stenograma(b.l. 107-110, t. 1), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu pil. D. G. ligos istorijos Nr. 19PR-13936 su gydytojo darytu įrašu išrašu(b.l. 40, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 46-51, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo 2020m. sausio 03d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos gavimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-45892-19(b.l. 112-113, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo 2019m. gruodžio 03d. tarnybiniu pranešimu dėl gautos informacijos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-45892-19, susipažinus su telefonų išklotinėmis(b.l. 195-196, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2019m. spalio 27d. tarnybiniu pranešimu dėl sulaikyto įtariamojo(b.l. 17-18, t.

2) ir visa kita byloje esančia medžiaga. Nukentėjusysis D. G., duodamas pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019m. spalio 26d. jis ir jo draugas-pil. D. R. buvo prie (duomenys neskelbtini), kur virė kopÅ«stienę, buvo vartojamas ir alkoholis. Jis apgirto, bet nebuvo visiÅ¡kai girtas, viskÄ supranta, žino kas įvyko. Apie 2300 val. grįžus į Ukmergę, užvažiavo į draugo D. namus, esančius adresu: (dumenys neskelbtini), kur draugas persirengė. Namuose buvo draugo tėvas-pil.

V. R., kurį pažįsta iÅ¡ matymo. Draugo tėvas buvo akivaizdžiai neblaivus. Pasėdėjo, paÅ¡nekėjo. Kol draugo laukė virtuvėje, ten pasidėjo savo auksinės spalvos mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€ž Samsung “ su iÅ¡orine baterija, kurį buvo palikęs krauti, ir juodos spalvos piniginę su joje esančiais asmens dokumentais. D. D. persirengus, Å¡is nusprendė eiti toliau linksmintis į Ukmergėje esantį barÄ â€ž Gastro pub “, o jis pats nebenorėjo niekur eiti ir pėsčiomis išėjo link savo namų.

Eidamas pakeliui, pasigedo savo daiktų, t.y. mobilaus ryÅ¡io telefono ir piniginės, prisiminė, kad juos paliko pas savo draugÄ D. Grįžo į pil. R. sodybos kiemÄ . Buvo apie 2350 val. Pasibeldė į gyvenamojo namo duris, kurias atidarė draugo tėvas V. R.. Jis paklausė, ar galėtų pasiimti namuose paliktus savo daiktus, t.y. piniginę su telefonu. V. R. nuėjo į kambarį patikrinti ir, atėjęs atgal, pasakė, kad nieko nerado. Jis dar kartÄ pakartojo, kad savo daiktus tikrai paliko jų(pil.

R.) namuose, į kÄ V. R. atsakė: „ varyk iÅ¡ čia, nieko čia nėra “. Jis norėjo pasiimti savo daiktus, gražiai sakė: „ atneÅ¡k daiktus ir eisiu į namus “, tačiau pats nepaaiÅ¡kino, kur tuos daiktus paliko, o V. R. ant jo rėkė: „ nusiÅ¡neki, varyk iÅ¡ čia “, po ko iÅ¡ niekur nieko jam su kumščiu trenkė į kairį veido skruostÄ . Nuo suduoto smÅ«gio jam nukritus ant žemės, ne mažiau kaip vienÄ kartÄ jam buvo įspirta ir iÅ¡ kojos, tačiau kur spyrė, jis nesuprato.

Po to jis atsikėlė ir parėjo į namus, kur jį sumuÅ¡tÄ pamatė jo tėvai. Tėvams jis paaiÅ¡kino, kas įvyko, po ko su taksi jis buvo palydėtas į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyrių. Po medikų apžiÅ«ros jam buvo nustatytas patinimas nosies ir kairio skruosto srityje, nosies nukrypimas į deÅ¡inę pusę, krepitacija kairiame skruostikaulyje, jaučiamas įdubimas kairėje akiduobėje, buvo nuskelti 31-as ir 4-as dantys(b.l. 23-24, t. 1). Papildomos liudytojo apklausos metu nukentėjusysis D.

G. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus atsimena ir juos tvirtina, papildomai nurodydamas, kad jis negali pasakyti tikslaus laiko, kada įvykio dienÄ kartu su draugu D. nuo upės grįžo pas draugÄ Ä¯ namus. Jis iÅ¡ viso nekreipia dėmesio į laikÄ . Pats įvykis įvyko tarp 2300 ir 2400 val., tačiau tikslaus laiko nurodyti negali. Be to, negali nurodyti ir kitų detalių, kurios įvyko tÄ dienÄ iki įvykio. Neatsimena dėl to, kad jam buvo suduoti smÅ«giai į galvÄ , kas galimai turėjo įtakos.

Daiktų pasigedo prie savo namų. Jis taip pat negali pasakyti, ar jį kas nors su atuomobiliu pavežė iki namų, jam išėjus iÅ¡ pil. R. sodybos. Jis gerai atsimena, kad, eidamas link savo namų, pasigedo daiktų, kuriuos buvo nurodęs ankstesnės apklausos metu. Tada jam iÅ¡ karto toptelėjo mintis, kad tuos daiktus galėjo palikti pas draugÄ D. namuose. Pasigedęs su savimi turėtų daiktų(mobilaus ryÅ¡io telefono ir piniginės), jis į savo namus užėjęs nebuvo, o iÅ¡ karto grįžinėjo link pil.

R. sodybos. Kokiu marÅ¡rutu ėjo pas pil. R. į namus, jis nurodyti negali. Ėjo gatvėmis. Atėjęs iki pil. R. sodybos, sodybos kieme, prie gyvenamojo namo matė stovintį automobilį. Jis tikriausiai pasibeldė į gyvenamojo namo duris. Kaip tuo metu buvo apsirengęs, jis pasakyti negali. Jis stovėjo lauke prie durų, o duris atidaręs draugo D. tėvas V. R. stovėjo tarpduryje. Jis V. R. pasakęs, kad pas juos paliko savo daiktus, kÄ draugo tėvas jam atsakė, kad čia nėra jokių jo daiktų.

Jis dar kartÄ pakartojo: „ kaip tai nėra, nes jis buvo pas juos pirma ir daiktus paliko “. V. R. vėl atsakė, kad daiktų nėra, ir, pradėdamas konfliktuoti, liepė jam varyti iÅ¡ jo sodybos kiemo. Jis draugo D. tėvui du kartus pakartojo, kad jų namuose tikrai paliko savo daiktus. Po antro pasakymo jam buvo smogta su kumščiu į veidÄ . Jis pajuto smÅ«gį, gali bÅ«ti, kad jam buvo suduoti ir du smÅ«giai, tačiau to tiksliai pasakyti negali. Su kuria ranka jam buvo suduota, jis negali pasakyti.

Po smÅ«gio pajuto skausmÄ veide ir parkrito ant žemės. Kai parkrito ant žemės, jam buvo aptemusi sÄ monė, akyse pasidarė juoda, tai galėjo trukti iki 10 sekundžių. Jis susigūžė, rankomis užsidengė galvÄ . Jo manymu, jam iÅ¡ kojos buvo dar ir įspirta, tačiau kur įspyrė, jis negali pasakyti. Gulėdamas, jis tik jautė, kad V. R. ėjo link jo ir bandė kažkÄ tai daryti. Atsimena, kad, atsitokėjęs, rado momentÄ , kada gali iÅ¡eiti iÅ¡ sodybos kiemo. Ar V. R. tuo metu buvo Å¡alia, pasakyti negali.

Tuo momentu jis buvo susijaudinęs ir išsigandęs, todėl nekreipė dėmesio į tai ar buvo kas šalia, ar ne. Jo manymu, arti jo tikrai nieko nebuvo, nes, priešingu atveju, jis būtų nesikėlęs nuo žemėss. Negali pasakyti, ar bėgo iš sodybos kiemo, bet, jo manymu, išėjo greitai ir tiesiu taikymu pasuko link savo namų. Pro kur ėjo į savo namus, pasakyti negali. Kai sumuštas parėjo į savo namus, namuose buvo jo patėvis-pil. A. S. ir motina-pil. I. S., kuriems papasakojo, kas atsitiko.

Kaip ir anksčiau minėjo, jis labai gerai atsimena tÄ momentÄ , kai, eidamas gatve, netoli savo namų pasigedo su savimi turėtų daiktų(mobilaus ryÅ¡io telefono ir piniginės) ir, apsisukęs, ėjo jų pasiimti pas pil. R. į namus. Savo draugo D. merginÄ pažįsta iÅ¡ matymo, jos vardas K. Ar matė K. tÄ vakarÄ , jis negali pasakyti, nes neatsimena. Pil. D. D. yra jo draugas. Kai antrÄ kartÄ atėjo į pil. R. sodybÄ , kad pasiimti pas juos paliktų savo daiktų, neatsimena, kad bÅ«tų buvęs užėjęs į gyvenamojo namo vidų.

Jis sutinka parodyti, kaip jam buvo suduoti smÅ«gis ar smÅ«giai, ir kaip jis nukrito ant žemės, tačiau vykti pas pil. R. į sodybÄ atsisako, nes nenori patirti iÅ¡gyvenimų, aÅ¡trinti situacijos, nes jam tai nėra malonu. Po atliktos apklausos susipažinęs su liudytojo apklausos metu užraÅ¡ytais parodymais, nukentėjusysis D. G. patikslino, kad tuo metu, kai jis buvo atėjęs į pil. R. namus paimti savo daiktų antrÄ kartÄ , jis pas į gyvenamojo namo vidų užėjęs nebuvo(b.l. 27-30, t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kintas įvykio aplinkybes nukentėjusysis D. G. iÅ¡ esmės nurodė ir duodamas parodymus teisme, papildomai paaiÅ¡kindamas, jog gali bÅ«ti, kad jis buvo grįžęs į namus persirengti, nes, jam pasigedus su savimi turėtų daiktų ir grįžus į pil. R. namus, jis mÅ«vėjo džinsinėmis kelnėmis. Pasak nukentėjusiojo D. G., jis kaltinamojo V. R., kaip asmens, prieÅ¡ jį panaudojusio fizinį smurtÄ , neapkalba, kuris lauke vykusio pokalbio dėl pasigestų daiktų atsiėmimo metu, bÅ«damas susierzinęs, stovėdamas tarpduryje, jam galėjo suduoti ir du smÅ«gius su kumščiu į veidÄ , kurie sekė vienas pas kitÄ , o dėl smÅ«giavimo su koja jis nėra tikras, nes, nugriuvus ant žemės, jam buvo aptemusi sÄ monė, todėl jis negali nurodyti į kuriÄ kÅ«no vietÄ jam buvo spirta.

Nukentėjusiojo D. G. žodžiais, apie iÅ¡vakarėse įvykusį konfliktÄ ir prieÅ¡ jį smurtavusį asmenį sekančiÄ dienÄ jis papasakojo ir savo draugui D. D.. Savo parodymus apie pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ jo asmenį aplinkybes, įvardindamas jį sumuÅ¡usį asmenį, nukentėjusysis D. G. patvirtino tiek akistatos su kaltinamuoju V. R. metu, tiek ir su nukentėjusiuoju atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 31-39, 56-60, t. 1). Liudytojas D. D., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad tiek pil.

D. G., tiek ir pil. D. R. gerai pažįsta, nes jie yra jo draugai, su kuriais santykiai nekonfliktiški. Tikslios datos nurodyti negali, tačiau atsimena, kad buvo 2019 m. paskutinis spalio mėn. savaitgalis, t.y. šeštadienis, kada jis kartu su draugais D. G. ir D. R. prie Siesarties upės virė kopūstienę. Jį prie upės apie 1700 val. atvežė sesuo, kur jau rado savo draugus. Prie upės buvo vartojamas alkoholis, visi jie išgėrė maždaug po 300 g degtinės kiekvienas. Tarpe 2030-2100 val. su draugais grįžus į Ukmergę, jie užsuko iki D.

R. namų, esančių (duomenys neskelbtini), nes D. norėjo persirengti, todėl juos pakvietė į vidų. Jie su savimi turėjo vienÄ 0,5 l talpos butelį degtinės. Kiek matė, namuose buvo abu D. tėvai. Jie atsisėdo virtuvėje prie stalo, pasiÅ«lė į virtuvę atėjusiam D. tėvui iÅ¡gerti. Dabar negali pasakyti, ar jie dar gėrė pas D. R. nemuose, nes neatsimena. Taip pta jis negali pasakyti. Pas D. namuose jokių konfliktų nebuvo. D. nusiprausus ir persirengus, jie visi trise išėjo iÅ¡ namų.

D. R. skambino savo draugei, kad Å¡i atvažiuotų iki jo namų ir juos pavežtų iki baro „ Gastro Pub “, nes ten norėjo pasilinksminti. D. liko laukti savo draugės, o jis kartu su D. G. pėsčiomis ėjo iki jo(liudytojo D. D.) namų, nes jis gyvena netoli Antakalnio gatvės esančios parduotuvės „ Maxima “. Jam į namus nuėjus persirenti, D. liko laukti lauke. Kai jis, persirengęs, išėjo į laukÄ , pamatė tik atvažiavusį D. R. draugės vairuojamÄ automobilį, kur jo laukė D., o D.

G. prie namų nebuvo. Jis skambino D. G., klausdamas, kur jis yra, į kÄ Å¡is atsakęs, kad yra prie parduotuvės „ Triratukas “. Atsimena, kad D. G. vežė iki pastarojo namų, esančių KrekÅ¡lių rajone, Ukmergės mieste, kur laukė, kol draugas persirengs. Jis nežino, kiek laiko D. G. užtruko namuose, po ko jie visi važiavo iki baro „ Gastro Pub “. Tik pradėjus važiuoti, D. automobilyje užmigo, todėl jie D. G. vėl parvežė į namus. D. G. iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio, pastarasis sužalotas nebuvo, ant jo veido jokių sužalojimų nematė, nematė ir jokių draugo iÅ¡kritusių daiktų.

TÄ vakarÄ D. G. jis daugiau nematė. KitÄ dienÄ , apie 1100 val., jam paskambino pats D. G. ir paklausė ,ar jis gali iÅ¡eiti į laukÄ . Nerukus D. su automobiliu privažiavo prie jo namų. Jis pamatė, kad draugo veidas yra sutinęs, nuskelti du dantys. Paklausus, kas atsitiko, D. G. atsakė, kad iÅ¡vakarėse D. R. tėvas jam trenkė į veidÄ , nuskėlė du dantis ir sužalojo veidÄ . Dėl ko prasidėjo konfliktas ir kaip buvo sumuÅ¡tas, D. G. smulkiai aplinkybių nepasakojo. Liudytoja K. B., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad ji yra pil.

D. R. draugė. Tikslios datos neatsimena, galimai 2019m. spalio 26 d., tik atsimena, kad buvo Å¡eÅ¡tadienis, vakare, apie 2000 val., jai į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino D., nes jie buvo susitarę vakare susitikti. Draugas paprašė, kad ji atvažiuotų iki jo namų, esančių Antakalnio gatvėje, Ukmergės mieste. Jai su automobiliu atvažiavus iki draugo namų, D. jos laukė vienas. Jai buvo pasakyta važiuoti prie prekybos centro „ Maxima “, kur turėjo laukti D. R. draugai-pil. D. D. ir D., kurio pavardės nežino.

Nuvažiavus prie parduotuvės, ten jų laukė D. ir D. Ji iÅ¡ karto pastebėjo, kad D. yra girtas, nes Å¡is svirduliavo. Matėsi, kad alkoholio buvo vartoję ir jos draugas D. su D, bet pastarieji nebuvo tokie girti, tik lengvai apsvaigę. D. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir atlenkė sėdynę, kad galėtų įsėsti D. su D. Pirmas į automobilį įlipo D., o paskui D., kuris, tik įlipęs į automobilį, iÅ¡ karto užmigo. Kadangi jÄ labai nervina tokie dalykai, ji savo draugui D. pasakė, kad vežam jį(nukentėjusįjį D.

G.) namus, ir kad Å¡is automobilyje nemiegos. D. sutiko, D. parvežė į namus. KeliÄ iki D. namų rodė jos draugas D. Žino, kad vežė į KrekÅ¡lių mikrorajonÄ , tačiau tikslaus adreso pasakyti negali. Kai atvažiavo prie D. namų, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs jos draugas D. atlenkė sėdynę ir liepė D. iÅ¡lipti, kuris buvo toks kaip apsnÅ«dęs. PrieÅ¡ tai D. į namus persirengti nevežė. Ji tikrai įsidėmėjo, kad D. buvo su Å¡viesiomis sportinėmis kelnėmis. Kai D. lipo iÅ¡ automobilio, matė jam iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡krentančius piniginę ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ .

Atsimena, kad piniginė buvo tamsios spalvos, o telefono neįsidėmėjo. D. surinko iÅ¡kritusius daiktus ir padavė D., po ko Å¡is nuėjo link savo namų. Tuo metu D. sužalotas nebuvo, kurio tÄ vakarÄ daugiau nematė. Tada ji su draugu D. ir D. nuvažiavo į barÄ â€ž Gastro Pub “. Kaip buvo sužalotas D., ji nežino ir nematė. Liudytojas D. R., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, buvo 2019m. spalio mėn. paskutinis penktadienis ar tai Å¡eÅ¡tadienis, dienos metu, jis kartu su draugais-pil.

D. G. ir D. D. prie Siesarties upės virė kopÅ«stienę, buvo vartojamas ir alkoholis. Tiek jis, tiek ir jo draugia kiekvienas iÅ¡gėrė maždaug apie 200-300 g degtinės. Maždaug apie 2000 val grįžus į Ukmergę, jis su draugais užsuko į savo namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo abu tėvai, kurie sėdėjo salono kambaryje ir žiÅ«rėjo televizorių. Tėvas Å¡iek tiek irgi jau buvo iÅ¡gėręs. Jis tėvÄ pasikvietė į virtuvę, kuriam pasiÅ«lė iÅ¡gerti, nes nuo upės buvo atsivežę truputį nugertÄ 0,5 l talpos degtinės butelį „ Talka “.

Gal visi iÅ¡gėrė po stikliukÄ degtinės. Jis draugus ir tėvÄ paliko virtuvėje, o pats nuėjo nusiprausti ir persirengti, nes planavo toliau važiuoti pasilinksminti į barÄ â€ž Gastro pub “. Užtruko maždaug apie 15-20 minučių, po ko su draugais išėjo iÅ¡ namų. Tai galėjo bÅ«ti apie 20.30 val. Išėjus iÅ¡ namų, laukė atvažiuojačios savo draugės-pil. K. B., kad Å¡i juos nuvežtų iki baro „ Gastro pub “. Kol laukė atvažiuojančios draugės, D. ir D. pėsčiomis nuėjo link D., gyvenančio prie parduyotuvės „ Maxima “, namų, nes Å¡is taip pat norėjo persirengti.

Kai atvažiavo jo draugė, su ja važiavo prie parduotuvės „ Maxima “, kur jų jau laukė D. ir D. Kai D. ir D. įsėdo į automobilį, D. iÅ¡ karto užmigo, nes buvo gerokai iÅ¡gėręs, todėl buvo nutarta jį parvežti į namus. Tai galėjo bÅ«ti tarpe 2030-2100 val. Parvežę D. iki jo namų, pastarÄ jį prikėlė, kuris pats iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. D. iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio, jam buvo iÅ¡kritę daiktai, t.y. piniginė ir mobilaus ryÅ¡io telefonas, kuriuos jis pakėlė ir atidavė draugui.

Matė, kaip D., svirduoliuodamas, nuėjo link savo namų, kuris tuo metu sužalotas nebuvo. Kada D. iÅ¡leido prie namų, Å¡is buvo apsivilkęs treningais. Tada jis su D. D. draugės vairuojamu automobiliu nuvažiavo į barÄ . Bare prabuvo iki 2400 ar tai iki 0100 val. nakties. Buvimo bare metu jam į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ du kartus skambino motina, kuri pasakė, kad jų sodybos kieme guli kažkoks vaikinas, galimai jo(liudytojo D. R.) draugas. Jis suprato, kad tai gali bÅ«ti D. G.. Jis į tokį motinos pasakymÄ nesureagavo, kadangi buvo iÅ¡gėręs. Motina prašė atvažiuoti, bet jis Å¡io skambučio nesureikÅ¡mino ir niekur nevažiavo.

Maždaug po valandos laiko iÅ¡ motinos sulaukė antro skambučio, kuri pasakė, kad minėtas vaikinas vis dar guli kieme. Kodėl jo tėvai patys neišėjo į kiemÄ ir nepažiÅ«rėjo, kas guli, jis nežino ir paaiÅ¡kinti negali. Ar tuo metu, kai jis su draugais grįžinėjo nuo upės, D. į jo namus buvo atsinešęs kokius nors daiktus, jis pasakyti negali, nes į tai nekreipė dėmesio. Kuriuo metu jis iÅ¡ baro grįžo į namus, pasakyti negali, nes neatsimerna. Pas jį su tėvais yra susitarimas, kad, jeigu jis kur nors iÅ¡eina, tėvai palieka nerakintas lauko duris, kad jis galėtų patekti į namus.

Atsimena, kad nakties metu pas juos į namus buvo atvažiavę policijos pareigÅ«nai, kurie paaiÅ¡kino, kad namuose buvo kažkoks konfliktas ir tėvÄ iÅ¡sivežė. Su motina kalbėjosi tik ryte, kuri jam pasakojo, kad, jam su draugais išėjus iÅ¡ namų, jo draugas D., kuris, motinos žodžiais, gulėjo jų sodybos kieme, buvo užėjęs į namus ir atsigulė į miegamajame kambaryje esančiÄ lovÄ Å¡alia jau gulėjusio jo tėvo. Pasak motinos, ji norėjo neblaivų draugÄ D. iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ namų, tačiau Å¡is neklausė Tada motinÄ pažadino tėvÄ , kuris D. iÅ¡varė iÅ¡ namų.

IÅ¡ pasakojimo jis suprato, kad jokio konflikto tarp tėvo ir jo draugo D. nebuvo, prieÅ¡ kurį tėvas jokio fizinio smurto nenaudojo. Liudytojas A. S., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad pil. D. G. yra jo posÅ«nis, su kuriuo Å¡eimoje gyvena jau apie 13-14 metų. Tikslios datos neatsimena, galimai 2019m. spalio mėn. 26d. posÅ«nis tÄ vakarÄ Ä¯ namus buvo sugrįžęs kelis kartus. Ar posÅ«nis pareidavo pėsčiomis, ar kas nors posÅ«nį atveždavo, jis pasakyti negali, nes nematė.

Kaip tuo metu buvo apsivilkęs posÅ«nis, jis taip pat neatsimena. Ar grįžęs į namus, posÅ«nis persirenginėjo, ar tuo metu su savimi turėjo kokius nors daiktus, jis negali pasakyti, nes į tai nekreipė dėmesio. Kai paskutinį kartÄ vakare matė savo posÅ«nį D., Å¡is iÅ¡ namų išėjo sveikas, ant jo veido jokių sužalojimų nebuvo. SumuÅ¡tas posÅ«nis į namus sugrįžo apie 2400 val., kurio veidas buvo kruvinas, matėsi mėlynė. Sakė, kad skauda skruostikaulį. PosÅ«nis buvo iÅ¡gėręs, bet ne visiÅ¡kai girtas, kalbėjo normaliai.

Paklausus, kas nutiko, posÅ«nis pasakė, kad jis buvo pas draugÄ D. namuose, o išėjus iÅ¡ draugo namų, pasigedo savo piniginės ir mobilaus ryÅ¡io telefono. PosÅ«nio žodžiais, jis grįžo į draugo D. namus pasiimti daiktų, kur tarp jo ir draugo tėvo įvyko konfliktas. Konflikto metu, pasak posÅ«nio, draugo D. tėvas jam sudavė į veidÄ . Ar posÅ«nis sakė, kiek jam buvo suduota smÅ«gių, jis neatsimena, tiesiog konstatavo patį sumuÅ¡imo faktÄ . Apiplovus kruvinÄ veidÄ , jis kartu su posÅ«niu taksi automobiliu nuvyko į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, iÅ¡ kur skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, apie įvykį informuodamas policijÄ .

Ä® ligoninę atvykę policijos pareigÅ«nai posÅ«nį iÅ¡sivežė, o vėliau telefonu bendraujant su posÅ«niu, Å¡is pasakė, kad rado savo pasigestus daiktus. Kiek jam yra žinoma, jo posÅ«nis ir D. tuo metu buvo geri draugai, todėl jis nemato jokios prasmės, kad posÅ«nis galėtų Å¡meižti savo draugo tėvÄ , pastarÄ jį kaltindamas fizinio smurto panaudojimu. Liudytoja R. R., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2019m. spalio mėn. pabaigoje, žino, jog buvo Å¡eÅ¡tadienis, vakare ji kartu su sutuoktiniu Vygandu buvo savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini).

Sutuoktinis buvo šiek tiek išgėręs, o ji buvo blaivi. Apie 2000 val., jiems su sutuoktiniu būnant svetainės kambaryje, išgirdo, kad į namus grįžo jų sūnus D. Kiek iš balsų suprato, kad sūnus grįžo ne vienas, o su savo draugais. Visi vaikinai buvo normalios būsenos, nepastebėjo, kad jie būtų buvę išgėrę. Sūnus su draugais nuėjo į virtuvę. Ar į namus grįžęs sūnus su draugais atsivežė alkoholio, ji negali pasakyti, nespati į virtuvę nuėjusi nebuvo ir nematė.

S. D. pasikvietė sutuoktinį, o savo tėvÄ Ä¯ virtuvę. KÄ jie ten darė, ji nematė. S. D. su atėjusiais draugais namuose prabuvo apie pusvalandį, o po to visi išėjo iÅ¡ namų. SÅ«nus neminėjo, kur iÅ¡eina ir kada planuoja grįžti. Kada sÅ«nus bÅ«na namuose, jam išėjus, jie niekada nerakina lauko durų. Sutuoktinis nuėjo miegoti, o ji dar nemiegojo. Po kurio tai laiko letenomis į langÄ pradėjo belsti jų laikoma katė, kuri pas juos vaikÅ¡to į laukÄ ir atgal per langÄ .

Priėjusi prie lango ir jį atidariusi, kad į namus įleisti katę, kieme pamatė gulinčio žmogaus siluetÄ , kuris gulėjo ant nugaros pakeltomis sulenktomis kojomis netoli kieme stovėjusio automobilio. Yra elektros stulpas, kuris gerai apÅ¡viečia jų sodybos kiemÄ . Pagal veido bruožus atpažino, kad tai sÅ«naus draugas, kurį iÅ¡ matymo jau ne vienÄ kartÄ anksčiau buvo mačiusi. Vaikinas buvo apsivilkkęs su striuke ir džinsais. Tada ji paskambino savo sÅ«nui D. pasakyti, kad kieme galimai guli jo draugas, praÅ¡ydama, kad sÅ«nus atvažiuotų ir kieme gulintį draugÄ parvežtų į namus.

SÅ«nus atsakė, kad neatvažiuos. Ji pati į laukÄ nėjo, nes bijojo, o sutuoktinio taip pat nežadino. Maždaug praėjus valandai, ji vėl pažiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė, kad tas pats vaikinas tebeguli kieme. Ji vėl paskambino sÅ«nui D. ir pasakė, kad, jeigu jis neatvažiuos paimti draugo, ji skambins policijai. SÅ«nus į policijÄ prašė neskambinti. IÅ¡ karto po pokalbio, jai bÅ«nant svetainės kambaryje, iÅ¡girdo, kad kažkas tai įeina į namus, nusiauna batus. Ji paklausė, „ ar tai tu D? “, tačiau niekas neatsakė.

Einant pažiÅ«rėti kas ten atėjo, tarpduryje stovėjęs kažkoks asmuo jÄ nustÅ«mė ir su drabužiais griuvo į miegamajame kambaryje esančiÄ lovÄ , Å¡alia jau gulėjusio jos sutuoktinio. Ji pamatė, kad tai yra tas pats asmuo, kurį prieÅ¡ tai matė gulintį jų sodybos kieme. Tada ji pradėjo žadinti savo sutuoktinį, sakė, kad jų Å¡eimos lovoje guli svetimas žmogus, o Å¡is murmėjo, kad jis nori miegoti ir kad jam reikia antklodės. Prabudęs sutuoktinis, pradėjo žadinti gulintį D. draugÄ , ragino jį keltis.

Matė, kaip sutuoktinis, už pakarpos paėmęs į jų Å¡eimos lovoje gulėjusį vaikinÄ , pastarÄ jį nuvedė iki lauko durų, o Å¡iam apsimovus batus, vaikinÄ iÅ¡vedė pro duris. Buvo apie 2330 val. Toliau ji nebežiÅ«rėjo. Kai vaikinÄ iÅ¡lydėjo pro duris, jokio triukÅ¡mo negirdėjo. Kada jos sutuoktinis vaikinÄ vedė iki lauko durų, kad iÅ¡vesti iÅ¡ namų, vaikino veide jokių sužalojimų nematė. Jokių svetimų daiktų jų namuose, t.y. virtuvėje, ji nematė.

Praėjus maždaug pusvalandžiui, į jų namus atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie pasakė, kad jos sutuoktinis sumušė D. draugÄ . Å iuos savo parodymus liudytoja R. R. patvirtino ir su ja atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 159-171, t. 1). Liudytojas S. K. teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, jau buvo tamsus paros metas, kai pagal gautÄ praneÅ¡imÄ buvo vykta į pil. R. namus. Namuose rastas Å¡eimininkas V. R. buvo neblaivus, dar buvo ir pastarojo sÅ«nus. Bendravimo su V. R. virtuvėje metu jis suprato, kad namuose įvyko konfliktas, kurio metu, pasak namų Å¡eimininko, jis paauklėjo į namus atėjusį sÅ«naus draugÄ , nes Å¡is lindo į sutuoktinės lovÄ , kuriam trenkė.

Jam paklausus, kodėl Å¡is(kaltinamasis V. R.) taip pasielgė, buvo atsakyta žodžiais: „ o ko jis lindo pas žmonÄ Ä¯ lovÄ â€œ. Toks buvo pretekstas, todėl jis suprato, kad dėl to V. R. ir auklėjo tÄ vaikinÄ , t.y. pastarajam trenkė. Vėliau buvo atvykęs Ukmergės raj. PK tyrėjas, kuris, Å¡viesdamasis prožektoriumi, pil. R. sodybos kieme, ant žolės rado daiktus, t.y. piniginę ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , o po to klausinėjo sumuÅ¡tÄ jaunuolį, kuris sėdėjo kitame į įvykio vietÄ atvažiavusiame patrulių automobilyje.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2019m. spalio 27d., 0041 val., buvo užregistruotas pil. A. S. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad pranešėjo sūnų(22 metai) sumušė neblaivus sūnaus draugo tėvas. Kur gyvena draugas, pranešėjas nežino, tačiau sūnus galės nurodyti. Šiuo metu abu yra ligoninės primėimo skyriuje(b.l. 1-5, t. 3).

IÅ¡ byloje esančio įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra yra nuosavo gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), teritorija, kuri yra aptverta tvora. Įėjimas iÅ¡ gatvės pusės. Užėjus į kiemÄ , ant pievos, Å¡alia Å¡viesios spalvos automobilio „ Toyota Avensis “ matomi gulintys daiktais, t.y. auksinės spalvos mobilaus ryÅ¡io telefonas„ Samsung “, juoda piniginė, kurioje yra įvairios kortelės ir pil. D. G. vardu iÅ¡duota asmens tapatybės kortelė, ir iÅ¡orinė telefono baterija.

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu dalyvavęs D. G. parodė, kad daiktus atpažino, kurie priklauso jam, tačiau, pasak minėto asmens, toje vietoje jis nėjo ir žino, kad ten daiktų neiÅ¡mėtė. Tęsiant įvykio vietos apžiÅ«rÄ , toliau einant prie gyvenamojo namo lauko durų, kurios yra iÅ¡ kiemo pusės, ir pačiame kieme daugiau nusikalstamos veikos įrankių, pėdsakų nerasta ir nepaimta(b.l. 10-18, t. 1). IÅ¡ byloje esančios Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobÅ«džio pažymos dėl praneÅ¡imo apie įvykį matyti, kad 2019m. spalio 27d.

Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruoti trys skambučiai iÅ¡ telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Skaitmeninės garso įrašų kopijos buvo iÅ¡siųstos elektroninio paÅ¡to adresu: (duoenys neskelbtini), kurie buvo įraÅ¡yti į CD-R kompaktinį diskÄ (laikmenÄ ) (b.l. 106, 111, t. 1). IÅ¡ byloje esančio 2019m. gruodžio 02d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo su daryta garso įraÅ¡o stenograma matyti, kad 2019m. gruodžio 02d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj.

PK tarnybinėse patalpose buvo perklausyti 2019m. spalio 27d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje užregistruoti telefoniniai praneÅ¡imai(pastaba: skambinta iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pranešėjas-pil. A. S. pagalbos centro dispečerę informuoja apie į ligoninę atvežtÄ jo sumuÅ¡tÄ sÅ«nų, nurodydamas, kad sÅ«nų sumušė draugo tėvas. Pranešėjas nurodo įvykio aplinkybes, aiÅ¡kindamas, kad sÅ«nus buvo atėjęs pas draugÄ Ä¯ namus(pastaba: draugo adreso nurodyti negali, sakydams, kad adresÄ galės pasakyti sÅ«nus), nes ten buvo palikęs savo daiktus, o iššokęs girtas draugo tėvas davė sÅ«nui į „ dÅ«dÄ â€œ, pasak kurio(pranešėjo), sÅ«nus visas kraujuotas, nuskeltas dantis(b.l. 107-110, t. 1).

IÅ¡ byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ iÅ¡duoto pil. D. G. ligos istorijos Nr. 19PR-13936 su gydytojo darytu įraÅ¡u iÅ¡raÅ¡o matyti, kad kad 2019m. spalio 27d., 0039 val., į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo atvykęs nukentėjusysis-pil. D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad buvo užpultas draugo tėvo, gavo smÅ«gį iÅ¡ kumščio į veidÄ , ko pasekoje buvo sužalotas kairysis skruostas, nosis ir nuskelti du dantys.

Paciento apžiÅ«ros metu buvo stebimas patinimas nosies ir kairio skruosto srityje, palpuojant skausminga. Nosis kiek pakrypusi į deÅ¡inę pusę, palpuojant kairiojo skruostikaulio projekcijoje čiuopiama krepitacija, palpuojant skausminga. Palpuojant ties apatine akiduobės siena/kraÅ¡tu, čiuopiamas įdubimas, tačiau akių judesiai laisvi. Stebimi nuskelti du dantys, t.y. 31-o danties nuskelta žemiau pusiaujo, matyti pulpa, o 41-o danties nuskeltas kampas. Atlikus rentgenologinį tyrimÄ , buvo konstatuotas veido kaulų lūžis kairėje(rentgenologiÅ¡kai kairės akiduobės apatinės sienelės) ir po konsultacijų su budinčiu veido ir žandikaulių chirurgu Žalgirio klinikoje pacientas tolimesniam iÅ¡tyrimui, t.y. veido kaulų kompiuterinei tomografijai atlikti, ir gydymui 2019m. spalio 28d. buvo rekomenduotas atvykti į Žalgfirio klinikÄ su skubiu Å¡eimos gydytojo siuntimu(b.l. 40, t. 1).

IÅ¡ byloje esančios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje teismo medicinos ekspertei 2019m. lapkričio 13-14d.d. laikotarpyje susipažinus su pateikto įvykio aplinkybių apraÅ¡ymu ir atlikus iÅ¡sireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo D. G. asmens apžiÅ«rÄ tyrimÄ bei įvertinus papildomai į ekspertinę įstaigÄ atvykusio nukentėjusojo D. G. medicininės apžiÅ«ros duomenis, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam D.

G. konstatuoti sužalojimai, t.y. poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairio skruostikaulio lūžis, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, kairio viršutinio žandikaulio lūžis, 31-o ir 41-o dantų vainikų lūžis bei 23-io ir 33-io dantų emalio įskilimas, galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į veido sritį, paveikus kietu, buku daiktu(daiktais), galimai užduotyje nurodytu būdu ir laiku prieš kreipiantis medicinos pagalbos į Ukmergės ligoninę, t.y. 2019m. spalio 27d., 0039 val.

Visumoje sužalojimai dėl kairio skruostikaulio, kairės akiduobės apatinės sienelės ir kairio viršutinio žandikaulio lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 46-51, t. 1). Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo 2020m. sausio 03d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos gavimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-45892-19 matyti, kad, iškeltoje baudžiamojoje byloje atlikus dalį ikiteisminio tyrimo veiksmų(įtariamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos), buvo nustatyta, jog pil.

D. D. naudojasi mobilaus ryšio telefono abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius-UAB „ Bitė “), pil. K. B. naudojasi mobilaus ryšio telefono abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius-UAB „ Bitė “), pil. D. R. naudojasi mobilaus ryšio telefono abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) („ Bitė “ operatorius), pil. R. R. naudojasi mobilaus ryšio telefono abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius-UAB „ Bitė “), nukentėjusysis D. G. naudojasi mobilaus ryšio telefono abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius-UAB „ Tele 2 “), o įtariamasis V.

R. naudojasi mobilaus ryšio telefono abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius-UAB „ Bitė “). Tikslu patikrinti ar paneigti apklaustų asmenų parodymus ir siekiant nustatyti, kur tuo metu buvo bylos proceso dalyviai, buvo nutarta susipažinti su minėtų asmenų naudojamų mobilaus ryšio telefonų išklotinėmis su celėmis laikotarpyje nuo 2019m. spalio 26d. iki 2019m. spalio 28d.(b.l. 112-113, 180-194, t. 1). Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo 2019m. gruodžio 03d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl gautos informacijos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-45892-19, susipažinus su telefonų išklotinėmis, matyti, kad, susipažinus su mobilaus ryšio telefono abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (liudytoja R.

R.)(operatorius-UAB „ Bitė “) įeinančių/išeinančių skambučių išklotinėmis ir celėmis nuo 2019m. spalio 26d. iki 2019m. spalio 28d., buvo nustatyta, jog liudytoja R. R. skambino savo sūnui-liudytojui D. R. 2019m. spalio 26d., 2137 val., 2231 val. ir 2233 val.(b.l. 195-196, t. 1). Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2019m. spalio 27d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto įtariamojo matyti, kad, dirbant ikiteisminio tyrimo byloje, kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj.

PK vyr. patruliais S. K. ir V. R. buvo nuvykta į įvykio vietÄ , kur 2019m. spalio 27d., 0215 val., buvo sulaikytas įtariamasis-pil. V. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris apie 0225 val. buvo pristatytas į Ukmergės raj. PK. Komisariate patruliai įtariamajam nustatė 2,65 promilių girtumÄ (b.l. 17-18, t. 2). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019m. spalio 26d., dienos metu, nukentėjusysis D. G. kartu su draugais D. R. ir D. D. buvo prie Siesarties upės, Ukmergės rajone, kur virė kopÅ«stienę, buvo vartojamas ir alkoholis, t.y. vaikinai gėrė degtinę.

Pasak visų vaikinų, kiekvienas iÅ¡ jų buvo iÅ¡gėręs po 300 g degtinės. Vakare kompanija, grįždama į Ukmergę, užsuko į D. R. namus, kadangi Å¡is norėjo persirengti, nes vaikinai dar planavo važiuoti linksmintis į Ukmergės mieste esantį restoranÄ -barÄ â€ž Gastro pub “. Namuose buvo D. R. motina ir tėvas-kaltinamasis V. R., kuris tÄ vakarÄ taip pat buvo iÅ¡gėręs. Kol D. R. namuose prausėsi ir persirenginėjo, jo virtuvėje laukę draugai, t.y. nukentėjusysis D.

G. ir D. D., dar iÅ¡gėrė po kelis stikliukus degtinės, nes vaikinai turėjo atsivežę vienÄ nepilnai iÅ¡gertÄ degtinės butelį, su kuriais, pasiÅ«lius kartu iÅ¡gerti, 40-50 g degtinės iÅ¡gėrė ir kaltinamasis V. R.. Pasak nukentėjusiojo D. G., kiek jis atsimena, ant stalo jis buvo pasidėjęs su savimi striukėje turėtus daiktus, t.y. piniginę ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurį buvo padėjęs krauti. Kada D. R. jau susiruošė, kad važiuoti į restoranÄ -barÄ , nukentėjusiojo D.

G. žodžiais, jis persigalvojo važiuoti kartu su draugais, todėl pasuko link namų. Nukentėjusysis D. G., duodamas parodymus byloje, negalėjo tiksliai nurodyti, kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis nusigavo iki namų, nes, pasak jo, dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio jautėsi gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to negalėdamas nei paneigti, nei patvirtinti tos aplinkybės, kad iki namų, užmigusį pakeliui, draugai jį vežė parodymus byloje davusios liudytojos K. B. vairuojamu automobiliu, kÄ ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, duodami parodymus byloje, nurodė tiek Å¡i liudytoja, tiek ir kiti du apklausti liudytojai D.

D. ir D. R.. Visgi čia pažymėtina, kad liudytojų D. D., D. R. ir K. B. duoti parodymai byloje, aiÅ¡kinant vienokias ar kitokias nukentėjusiojo D. G. parvežimo į namus aplinkybes(iÅ¡ kur nukentėjusysis D. G. buvo paimtas iki jo įsėdimo į automobilį, kodėl ir kiek kartų buvo važiuota iki nukentėjusiojo namų), tarpusavyje nesutampa ir yra prieÅ¡taringi. NežiÅ«rint į tai, bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dienÄ nukentėjusysis D. G., išėjęs iÅ¡ pil. R. sodybos, iki jo sumuÅ¡imo buvo grįžęs į namus persirengti, vilkėtus treningus persivilkdamas į džinsus ir striukę, todėl, atsižvelgiant į buvusiÄ nukentėjusiojo fiziologinę bÅ«senÄ , t.y. neblaivumÄ , pilnai tikėtina, kad Å¡is, tiksliai neprisimindamas tos dienos įvykių sekos, galėjo ir suklysti, teigdamas, kad su savimi turėtų daiktų, t.y. piniginės ir mobilaus ryÅ¡io telefono, pasigedo dar pakeliui, eidamas pėsčiomis į savo namus, ir, manydamas, kad Å¡iuos daiktus paliko pas pil.

R. namuose, grįžo atgal. TÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis D. G. buvo parvežtas į namus persirengti, patvirtino ir parodymus byloje davęs liudytojas D. D., o grįžimo į namus faktÄ patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas A. S., pasak kurio, tÄ dienÄ posÅ«nis vakare kelis kartus buvo grįžęs į namus, tačiau paskutinį kartÄ matytas posÅ«nis D. G. nebuvo sužalotas, kuris netrukus vėl išėjo iÅ¡ namų, o jau sumuÅ¡tas grįžo apie 2400 val. Kad atvežtas ir prie namų iÅ¡leistas nukentėjusysis D.

G. buvo nesužalotas, patvirtino ir byloje parodymus davę liudytojai D. D., D. R. ir K. B., kurie daugiau tÄ dienÄ nukentėjusiojo nebematė. Nors pagal byloje iÅ¡aiÅ¡kintas aplinkybes matyti, kad nukentėjusysis D. G. dėl buvusio girtumo sÄ Å¾iningai klydo dėl sugrįžimo į pil. R. sodybÄ momento, tačiau pastasis visÄ laikÄ aiÅ¡kiai įvardijo jo grįžimo pas pil. R. į namus priežastį, t.y. pasigestų piniginės ir mobilaus ryÅ¡io telefono ieÅ¡kojimas, kartu kategoriÅ¡kai teigdamas, kad sodybos kieme, prie gyvenamojo namo laiptų aiÅ¡kinantis dėl daiktų, jį sumušė bÅ«tent kaltinamasis V.

R.. Netikėti tokia nukentėjusiojo D. G. aiÅ¡kinama sugrįžimo į pil. R. namus versija teismas neturi jokio pagrindo, nes, prieÅ¡ingu atveju, kaip galima bÅ«tų paaiÅ¡kinti, kodėl jau vėlai vakare nukentėjusiajam reikėjo trukdyti pil. R. Å¡eimÄ , juolab, kad nukentėjusiojo D. G. pasigesti daiktai(piniginė ir mobilaus ryÅ¡io telefonas) jau po praneÅ¡imo policijai apie galimai padarytÄ nusikaltimÄ buvo rasti bÅ«tent kaltinamojo V. R. sodybos kieme, kÄ patvirtina ir byloje esančiame įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuoti pėdsakai(b.l. 10-18, t. 1).

Tuo tarpu liudytojų K. B. ir D. R. duoti parodymai byloje apie nukentėjusiojo D. G. neva turėtus su savimi daiktus(piniginę ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ) tuo metu, kai Å¡is po išėjimo iÅ¡ pil. R. namų, užmigęs automobilyje, buvo atvežtas prie savo namų ir, lipdamas iÅ¡ automobilio, daiktus buvo iÅ¡metęs, yra nenuoseklÅ«s, iÅ¡ kurių beje liudytojas D. R. Å¡iÄ aplinkybę nurodė, tik bÅ«damas apklaustas teisme, tačiau vertinant tai, kad liudytojas D. R. yra kaltinamojo V. R. Å¡eimos narys(sÅ«nus), o liudytoja K.

B. kaltinamojo sÅ«naus D. R. draugė, Å¡ių liudytojų parodymai byloje apie minėtÄ aplinkybę yra vertintini kritiÅ¡kai, kuriais teismas turi pakankamÄ pagrindÄ netikėti. Kad antrÄ kartÄ pas juos į namus buvo atėjęs nukentėjusysis D. G., patvirtino ir parodymus byloje davusi kaltinamojo sutuoktinė-liudytoja R. R., o Å¡io fakto neneigia ir pats kaltinamasis V. R.. Čia pažymėtina tai, kad kaltinamasis D. G., dėl buvusio girtumo nei paneigdamas, nei patvirtindmas, negalėjo prisiminti liudytojos R.

R. aiškinamų aplinkybių, grindžiamų kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais(liudytojo D. R. parodymai, su liudytoja R. R. atlikto parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir liudytojos R. R. naudojamo mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), skambučių išklotinių analizė(b.l. 159-171, 178-185, 195-197, t. 1)), apie tai, kad vakare, kada kaltinamasis V. R. jau buvo atsigulęs miegoti, ši liudytoja matė jį(nukentėjusįjį D. G.) gulintį pil. R. sodybos kieme, dėl ko buvo skambinta sūnui D.

R., o po to, jam(nukentėjusiajam D. G.) pro buvusias neužrakintas lauko duris užėjus į namo vidų ir su drabužiais atsigulus į jų Å¡eimos lovÄ , kur jau miegojo jos sutuoktinis-kaltinamasis V. R., jis(nukentėjusysis D. G.) buvo iÅ¡praÅ¡ytas iÅ¡ namų. NežiÅ«rint į tai, tikėti liudytojos R. R. aiÅ¡kinama tolimesne įvykių eiga, pasak kurios, ji matė, kaip pažadintas jos sutuoktinis-kaltinamasis V. R. į namus užėjusį nepraÅ¡ytÄ svečiÄ gražiai iÅ¡vedė pro lauko duris, prieÅ¡ kurį jokio fizinio smurto nenaudojo, Å¡iÄ aplinkybę, nepripažįstant savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nurodžius ir pačiam kaltinamajam V.

R., nėra jokio pagrindo, nes Å¡iuos parodymus paneigia tiek visos byloje iÅ¡aiÅ¡kintos aplinkybės, tiek ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Visų pirma, akivaizdu, kad, jeigu ir vadovautis paties kaltinamojo V. R. ir jo sutuoktinės-liudytojos R. R. aiÅ¡kinama situacija(nepraÅ¡yto svetimo ir neblaivaus asmens užėjimas į namo vidų ir jo atsigulimas į Å¡eimos lovÄ ), įvertinus ir tÄ aplinkybę, kad lovoje gulėjo kaltinamasis V. R., kuris irgi buvo neblaivus, namuose neabejotinai buvo kilęs konfliktas, kurio metu nebuvo apseita ir be smurto.

Nors pats nukentėjusysis D. G. ir kitaip įvardija kilusio konflikto tarp jo ir kaltinamojo V. R. aplinkybes, tačiau iÅ¡ nukentėjusiojo duotų parodymų byloje matyti, kad konfliktas, pasibaigęs smurto prieÅ¡ jo asmenį panaudojimu, kilo lauke, kada, jam(nukentėjusiajam D. G.) antro apsilankymo metu papraÅ¡ius atneÅ¡ti jo pas kaltinamÄ jį V. R. namuose paliktus daiktus(piniginę ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ), Å¡is, pasakęs, kad jokių daiktų nėra, stovėdamas lauko durų tarpduryje, ne mažiau kaip du kartus su kumščiu smogė nukentėjusiajam D.

G. į veidÄ , po ko Å¡is pagriuvo ant žolės, Å¡alia gyvenamojo namo laiptų. Nukentėjusiojo D. G. duoti parodymai byloje, aiÅ¡kinant Å¡ias esmines fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ jo asmenį aplinkybes, kuriuos jis patvirtino tiek akistatos su kaltinamuoju V. R. metu, tiek ir su juo atlikto parodymų patikrinimo vietoje Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose adresu: Vytsuto gt. Nr. 109, Ukmergės m., metu(b.l. 31-39, 56-60, t. 1), yra tvirti ir nuoseklÅ«s, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Kadangi byloje įrodymų apie tai, kad nukentėjusysis D. G. įvykio dienÄ , t.y. 2019m. spalio 26d., kokiomis nors aplinkybėmis galėjo pats susižaloti ar bÅ«ti sužalotas kitų asmenų, nėra, o bylos duomenimis kaltinamojo V. R. ir nukentėjusiojo D. G. santykiai iki įvykio buvo neutralÅ«s, nes, pasak nukentėjusiojo, jis tik kelis kartus lankėsi savo draugo D. R. namuose, o pastarojo tėvÄ -kaltinamÄ jį V. R. pažinojo tik iÅ¡ matymo, nukentėjusiojo D. G. duotų parodymų byloje negalima vertinti kaip pastarojo siekimÄ apkalbėti kaltinamÄ jį V.

R. ar šį nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu. PrieÅ¡ingai, kad buvo panaudotas fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį D. G., nurodė ir teismo iniciatyva bylos proceso teisme metu papildomai apklaustas liudytojas S. K., kaip vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, pagal iÅ¡kvietimÄ 2019m. spalio 27d., po vidurnakčio, vykęs į pil. R. sodybÄ adresu: (duomenys neskelbtini), kad iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybių. Pasak liudytojo S. K., atvykus į pil. R. namus, bendravimo su kaltinamuoju V.

R. metu jis suprato, kad namuose įvyko konfliktas, kurio metu, pasak kaltinamojo žodžių, jis paauklėjo į namus atėjusį vaikinÄ , t.y. sÅ«naus draugÄ , kuriam trenkė, o jam(liudytojui S. K.) paklausus, kodėl Å¡is(kaltinamasis V. R.) taip pasielgė, buvo atsakyta žodžiais: „ o ko jis lindo pas žmonÄ Ä¯ lovÄ â€œ. Be to, sumuÅ¡tas nukentėjusysis D. G., grįžęs į namus, apie įvykį iÅ¡ karto pasipasakojo savo patėviui-parodymus byloje davusiam liudytojui A. S., įvardindamas prieÅ¡ jį smurtavusį asmenį, pasak kurio, apie 2400 val. posÅ«nis grįžo į namus su kruvinu veidu, matėsi mėlynė, po ko jie su taksi važiavo į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, iÅ¡ kur liudytojas A.

S. apie įvykį telefonu 112 informavo Bendrajį pagalbos skyrių, kÄ patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t.y. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2019m. spalio 27d. užfiksuotų trijų telefono skambučių(pastaba: buvo skambinta iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinė ir VšĮ „ Uk-mergės ligoninė “ iÅ¡duotoje pil. D. G. ligos istorijoje Nr. 19PR-13936 2017m. spalio 27d., 0039 val., daryto jį apžiÅ«rėjusios gydytojos įraÅ¡o iÅ¡raÅ¡as(b.l. 40, 106-111, t. 1).

SekančiÄ dienÄ apie įvykio aplinkybes, įvardindamas jį sumušį asmenį, nukentėjusysis D. G. papasakojo ir į susitikimÄ pakviestam savo draugui-parodymus byloje davusiam liudytojui D. D., pasak kurio, nukentėjusiojo D. G. kairėje veido pusėje, prie akies buvo patinę, matėsi du nuskelti dantys. Kad prieÅ¡ nukentėjusiojo D. G. asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas patvirtino ir teismo medicinos ekspertė, kuri, susipažinusi su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, paties atvykusio nukentėjusiojo D.

G. įvykio aplinkybių paaiÅ¡kinimu ir atlikusi tiek pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo D. G. tyrimÄ , tiek ir pastarojo asmens papildomÄ medicininę apžiÅ«rÄ , davė iÅ¡vadÄ apie tai, kad pil. D. G. nustatyti sužalojimai, t.y. poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairio skruostikaulio lūžis, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžis, 31-o ir 41-o dantų vainikų lūžis bei 23-io ir 33-io dantų emalio įskilimas, buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į veido sritį, paveikus kietais bukais daiktais, prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “, t.y. 2019m. spalio 27d., 0039 val., galimai aptariamojo įvykio aplinkybėmis(užduotyje nurodytu bÅ«du ir laiku), kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kairio skruostikaulio, kairės akiduobės apatinės sienelės ir kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 35-37, 54-56, 59-60, t. 1).

Ä® teisminį bylos procesÄ atvykęs teismo medicinos ekspertas J.-M. P., patvirtindamas savo kolegės duotÄ iÅ¡vadÄ , kaip specialisto, apklausos teisme metu papildomai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam D. G. padaryti sužalojimai yra bÅ«dingi smÅ«giui į veidÄ kietu bÅ«ku daiktu, kuo galėjo bÅ«ti kumÅ¡tis. Pasak eksperto, jeigu nebÅ«tų sužaloti dantys, tai galima bÅ«tų konstatuoti, jog bÅ«ta vieno smÅ«gio, tačiau nagrinėjamu atveju negalima paneigti antro kontakto buvimo.

Be to, eksperto teigimu, žmogus, krisdamas ant lygios plokštumos(lygaus paviršiaus), taip susižaloti, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis D. G., negali, juolab, kad buvo sužalota ir akis, o jeigu kristų ant laiptų ar ant akmens, būtų paviršiniai sužalojimai(nubrozdinimai), tačiau šiuo nagrinėjamu atveju tokių sužalojimų medicininiuose dokumentuose aprašyta nebuvo. Eksperto žodžiais, jis nežinantis tokių atvejų, kad, krentant, būtų sužalota skruosto sritis. Savo ruožtu paties kaltinamojo V.

R. duoti parodymai byloje, aiÅ¡kinant įvykio aplinkybes, yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo V. R. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiÅ¡kai. Tokiu bÅ«du, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų ir papildomai surinktų įrodymų visumÄ , laikytina, kad kaltinamasis V.

R., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu pavartoto fizinio smurto pasekoje sužalodamas kitÄ Å¾mogų, t.y. į kaltinamojo namus pasigestų daiktų(piniginės ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ) atsiimti atėjusį nukentėjusįjį D. G., kuriam dėl padarytų sužalojimų buvo nesunkai sutrikdyta sveikata(b.l 46-54, t. 1), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1d., t.y. nesunkus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieÅ¡ jį pavartojus fizinį smurtÄ (nesunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinime patikslinant tiek nusikaltimo padarymo laikÄ , tiek ir pačios veikos aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. R. inkriminuojant nusikalstamus veiksmus pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., pastaram yra inkriminuojama ir vieno su koja suduoto smÅ«gio nukentėjusiajam D. G. į veidÄ aplinkybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad po to, kai nukentėjusysis D. G., išėjęs iÅ¡ pil. R. namų, pasigedo su savimi striukėje turėtų daiktų(piniginės ir mobilaus ryÅ¡io telefono) ir, manydamas, kad Å¡iuos daiktus paliko pas pil. R. namuose, grįžo atgal, kieme, prie gyvenamojo namo lauko durų tarp jo ir kaltinamojo V.

R. įvyko konfliktas. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, duris atidariusio kaltinamojo V. R. kelis kartus papraÅ¡ius atneÅ¡ti pastarojo namuose jo(nukentėjusiojo) paliktus daiktus, nukentėjusiojo D. G. žodžiais, kaltinamasis jam atsakė, kad jokių daiktų nėra, ir, jį(nukentėjusįjį) užsipuolęs, du kartus su kumščiu, smÅ«giams sekant paeiliui vienam paskui kitÄ , smogė į veidÄ , po ko jis ant kairio Å¡ono krito ant žolės, Å¡alia gyvenamojo namo laiptų.

Nukentėjusiojo D. G. teigimu, nuo suduotų smÅ«gių jam buvo aptemusi sÄ monė, akyse pasidarė juoda, kas truko apie 10 sekundžių, jis susigūžė, rankomis užsidengė veidÄ ir, gulėdamas, juto link jo einančio žmogaus žingsnius, po ko, jo manymu, jam buvo įspirta ir iÅ¡ kojos, tačiau į kuriÄ kÅ«no vietÄ , jis negali pasakyti. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu atliktus objektų tyrimÄ , pagal duotÄ teismo medicinos eksperto iÅ¡vadÄ nukentėjusiajam D. G. konstatuoti kÅ«no sužalojimai buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į veido sritį, paveikus kietais bukais daiktais, kas, teisminio bylos proceso metu buvusio apklausto teismo medicinos eksperto, kaip specialisto, žodžiais, galėjo bÅ«ti kumÅ¡tis, o paties nukentėjusiojo D.

G. parodymais su kumščiu jam buvo suduoti du smÅ«giai į veidÄ , pastarajam dėl buvusios aptemusios sÄ monės negalint įvardinti jo manymu ir suduoto smÅ«gio su koja kÅ«no vietos, laikytina, kad byloje nėra jokių tvirtų ir neuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusioojo asmenį metu pastarajam į veidÄ buvo įspirta ir iÅ¡ kojos, todėl iÅ¡ kaltinimo kaltinamojo V. R. atžvilgiu yra paÅ¡alintina vieno su koja suduoto smÅ«gio nukentėjusiajam D.

G. į veidÄ aplinkybė. Baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡tas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieÅ¡kovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieÅ¡kinys 1.795,86 Eur.(vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt penkių eurų ir 86 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo D. G. gydymo iÅ¡laidoms, apmokėtoms iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 76-78, t. 1). Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje yra pareiÅ¡kiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo V. R. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, iÅ¡leistas nukentėjusiojo D. G. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 80, t. 1)(LR CK 6.263 str. 2d.). Baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu yra pareikÅ¡tas ir paties nukentėjusiosios D. G. civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo yra praÅ¡oma atlyginti jam nusikaltimu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalai bendroje 4.636,98 Eur.(keturių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų ir 98 eur/ct.) sumoje, tame tarpe 1.836,98 Eur.(vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų ir 98 eur/ct.) sumÄ turtinei žalai ir 2.800,- Eur.(dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų ir 00 eur/ct.) sumÄ neturtinei žalai atlyginti(b.l. 61-63, t. 1).

Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje yra pareiÅ¡kiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Nukentėjusiojo D. G. 2019m. gruodžio 27d. pareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje keliamus turtinius reikalavimus sudaro turėtos kelionės iÅ¡laidos, patirtos iÅ¡laidos už įsigytus vaistus ir jau buvusias suteiktas medicinines(odontologines) paslaugas. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, 2019m. spalio 27d. nukentėjusiojo D. G. policijai raÅ¡yto protokolo-pareiÅ¡kimo dėl fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ jo asmenį fakto pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-45892-19 pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d.(b.l. 1-7, t. 1), nukentėjusysis po pirminės medikų apžiÅ«ros ir atliktų tyrimų VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ pagal siuntimÄ tolimesniam iÅ¡tyrimui ir gydymui ne tik buvo nuvykęs į Vilnių, kur laikotarpyje nuo 2019m. spalio 29d. iki 2019m. lapkričio 06d. imtinai stacionariai buvo gydomas VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninė-Žalgirio klinika “, bet ir ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo įvairiuose procesiniuose veiksmuose(vykimas į ekspertizės įstaigÄ patirtų sužalojimų sunkumo laipsniui nustatyti, apklausos, akistata ir parodymų patikriniumo vietoje policijoje), dėl ko patyrė kelionės iÅ¡laidų.

Be to, dėl patirtų sužalojimų tolimesniam gydymui po iÅ¡leidimo iÅ¡ ligoninės nukentėjusysis D. G. ne tik pirko vaistus, nes jam pagal gydymo planÄ buvo nustatytas ir medikamentinis gydymas, bet ir sužalotų dantų gydymui lankėsi pas odontologus, kur jam jau buvo suteiktos pirminės paslaugos, kÄ patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai(b.l. 46-51, 64-70, 102, t.

1) Kadangi žala nukentėjusiojo D. G. sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo V. R. veiksmais, o prašomos priteisti išlaidos yra priskirtinos patirtai turtinei žalai, kuri atsirado vėliau kaip prieš nukentėjusiojo asmenį pavartoto fizinio smurto padarinys, nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos, sudarančios patirtas kelionės, vaistų pirkimo ir suteiktų medicininių(odontologinių) paslaugų išlaidas, yra tenkintinas pilnai, šias išlaidas visa apimtimi priteisiant iš kaltinamojo V.

R. LR CK 6.263 str. 2d. ir 6.283 str. 1-2d.d. pagrindu. Be to, nukentėjusiojo D. G. keliamų turtinių reikalavimų dalį sudaro ir bÅ«simos odontologo gydymo paslaugų iÅ¡laidos už vieno iÅ¡ sužalotų(lūžusių) dantų atstatymÄ . Ikiteisminio tyrimo metu atliktus objektų tyrimÄ , pagal duotÄ teismo medicinos eksperto iÅ¡vadÄ buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam D. G. Å¡alia kitų sužalojimų buvo konstatuotas ir 31-o ir 41-o dantų vainikų lūžis bei 23-io ir 33-io dantų emalio įskilimai(b.l. 46-51, t. 1).

Kaip matyti iÅ¡ prie baudžiamojoje byloje esančių UAB „ Dantys plius “ užvestoje pil. D. G. asmens sveikatos istorijoje esančių odontologo įrašų, 2019m. spalio 28d. nukentėjusysis D. G. po sumuÅ¡imo patirtos traumos, kurios metu jam buvo sužaloti ir keli dantys, buvo apsilankęs pas odontologÄ , kuris, sutvarkęs kelių dantų, kurie buvo nuskelti ar įskilusi emalė, kraÅ¡telius ir iÅ¡ plombos ir kaiščio atstatęs traumuotÄ 31-Ä dantį, kurio vainikas buvo iÅ¡lūžęs, sudarė minėto danties gydymo planÄ po pusės metų, pagal kurį:

1) tuo atveju, jeigu iÅ¡ plombos atstatytas dantis skiltų, reikėtų jį Å¡alinti ir toje vietoje atlikti naujo danties implantavimÄ , ir 2) tuo atveju, jeigu Å¡is dantis neskiltų, užtektų jį apvilkti vainikėliu, t.y. protezuoti. Kadangi nukentėjusiajam D. G. iÅ¡ plombos atstatytas 31-as dantis neskilo, ateityje jam bus reikalingas antras odontolgo nustatytas danties gydymo planas, t.y. danties apvilkimas vainikėliu(protezavimas), kas preliminariai sudarytų iÅ¡laidas bendroje 420,- Eur. sumoje, tame tarpe:

1. rentgeno nuotrauka, kaina 5,- Eur.;

2. laikino vainikėlio atspaudai, kaina 55,- Eur.;

3. laikinas vainikėlis, kaina 50,- Eur.;

4. cementavimas, kaina 10,- Eur.;

5. nuolatinis bemetalės keramikos vainikėlis, kaina 300,- Eur.(viso: 420,- Eur.)(b.l. 68-70, t. 1, b.l. 22-27, t. 3). Å ias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusįjį D. G. apžiÅ«rėjusi ir, konsultuodama, galimo lūžusio 31-o danties gydymo bÅ«dus nurodžiusi odontologė-pil. S. J.-P., kuri, kaip papildoma liudytoja, buvo apklausta teisminio bylos proceso metu. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei-kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija-kompensavimas. Vadovaujantis LR CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius.

Å i teisės norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalÄ , padarytÄ fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į ankstesnę(iki delikto padarymo) padėtį(lot. restitutio in integrum), t.y. į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų jam nesant sužalotam(pvz. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-276-458/2019).

Nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų buvusi sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos(gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatai grÄ Å¾inti bÅ«tinos iÅ¡laidos). Kasacinėje teismų praktikoje pasisakant dėl bÅ«simos turtinės žalos, yra nurodoma, kad paprastai civilinė atsakomybė yra taikoma už padarytÄ Å¾alÄ , t.y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pvz. jau yra turėjęs atitinkamų iÅ¡laidų(LR CK 6.249 str. 1d., 6.283 str. 2d.).

Tačiau civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma taip pat už bÅ«simÄ Å¾alÄ vadovaujantis LR CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos(tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už bÅ«simÄ Å¾alÄ , kurios dydį(nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimÄ gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ .

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad LR CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikai lėšų, pvz. nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamÄ operacijÄ ar procedÅ«ras, tačiau jis neturi tam pinigų(pvz. kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, Nr. 3K-3-202/2012, Nr. 3K-3-164-1075/2019, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-276-458/2019).

Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių Å¡alinimo atsiradusios gydymo iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar iÅ¡laidos susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos iÅ¡laidos yra realios, bÅ«tinos ir protingos(pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-276-458/2019). Teismo vertinimu, Å¡ios nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja LR CK 6.249 str. 3d. taikymo sÄ lygos dėl nukentėjusiojo D.

G. bÅ«simų nuostolių už odontologines paslaugas atlyginimo. Kadangi bylos duomenimis nukentėjusiajam D. G. 31-o danties vainikas iÅ¡lūžo dėl kaltinamojo V. R. pastarajam suduotų smÅ«gių į kairio veido skruosto pusę kilusio tarpusavio konflikto metu, t.y. žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuris(nukentėjusysis D. G.), neturėdamas reikiamų lėšų ir tokiu bÅ«du dėl sveikatos sužalojimo negalėdamas apsimokėti už mokamas odontologo paslaugas(procedÅ«ras)(pastaba: nukentėjusysis, jau baigęs studijas, Å¡iuo metu niekur nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieÅ¡kantis darbo, pasak kurio, savo asmeninių santaupų neturiu, o jam padeda pragyventi kartu gyvenantys tėvai bei seneliai), juolab, kad lėšų reikia nedelsiant, nes iÅ¡ plombos atstatytÄ iÅ¡lūžusį dantį bÅ«tina protezuoti, o traumuoto danties bÅ«sima gydymo paslaugų kaina yra įrodyta byloje esančiais įrodymais(raÅ¡ytiniais dokumentais ir teisminio bylos proceso metu apklaustos odontologės, kaip liudytojos, parodymais), bylos duomenys teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo D.

G. praÅ¡omas bÅ«simų iÅ¡laidų už odontologines paslaugas atlyginimas yra bÅ«tinas ir realiai tikėtinas, nes yra paremtas byloje pateiktais įrodymais(LR CK 176-177, 185 str.str.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo D. G. pareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti bÅ«simų odontologo gydymo paslaugų iÅ¡laidų suma yra nurodyta pagal pirmÄ iÅ¡lūžusio 31-oi danties gydymo plano variantÄ , t.y. danties Å¡alinimas ir naujo danties implantavimas, nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl bÅ«simų odontologo gydymo paslaugų iÅ¡laidų už lūžusio danties atstatymÄ atlyginimo yra tenkintinas dalinai LR BK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1-2d.d. pagrindu.

Nukentėjusysis D. G., byloje reikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kuriÄ jis patyrė, atlyginimo, pastarajam praÅ¡ant priteisti 2.800,- Eur.(dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų ir 00 eur/ct.) sumÄ . Ä®statymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu Å¡i komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumÄ , yra įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus.

Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas. Tai gali bÅ«ti fizinis skausmas, kÅ«no žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nes asmuo apmÄ sto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sÄ Å¾iningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobÅ«dis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, Å¡eimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtakÄ fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui.

Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t.y. kokiÄ Ä¯takÄ jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirÅ«pinęs savo ateitimi ir iÅ¡likimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtÄ neturtinę žalÄ vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ .

Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011). IÅ¡aiÅ¡kinus visas bylos aplinkybes matyti, kad nukentėjusysis D. G. po patirto fizinio smurto prieÅ¡ jo asmenį 2019m. spalio 26d., vėlai vakare, įvykusio konflikto pil. R. sodybos kieme metu, sekančiÄ dienÄ , po vidurnakčio, t.y. 2019m. spalio 27d. 0039 val., buvo atvykęs į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “, kur buvo apžiÅ«rėtas budėjusių medikų ir atlikti reikalingi rentgenologiniai tyrimai, po kuri nukentėjusiajm buvo diagnozuotas veido kaulų lūžis kairėje(rentgenologiÅ¡kai-kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis).

Po konsultacijų su budinčiu veido ir žandikaulių chirurgu Žalgirio klinikoje pagal skubų Å¡eimos gydytojo siuntimÄ nukentėjusysis D. G. tolimesniam iÅ¡tyrimui ir gydymui 2019m. spalio 28d. buvo įpareigotas nuvykti į VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninė-Žalgirio klinika “. Å ioje gydymo įstaigoje po papildomos gydytojų apžiÅ«ros ir atliktų iÅ¡samesnių tyrimų nukentėjusysis D. G. buvo hospitalizuotas ir stacionariai buvo gydomas 1-ame veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje laikotarpyje nuo 2019m. spalio 29d. iki 2019m. lapkričio 06d., 2019m. spalio 31d. bendroje nejautroje jam atlikus operacijÄ , t.y. skruostikaulio lūžio atvirÄ repozicijÄ su vidine fiksacija vienoje vietoje ir akiduobės rekonstrukcijÄ su implantu.

Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai(b.l. 30, 49-51, 55, 86-103, t. 1). Pasak nukentėjusiojo D. G., dėl sumuÅ¡imo patirtų sužalojimų jam ne tik buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, nes buvo lūžę skruostikaulis ir virÅ¡utinis žandikaulis bei keli dantys, bet jis patyrė ir didelį didelį Å¡okÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir dvasinį sukrėtimÄ bei nepatogumus, nes po atliktos operacijos kurį tai laikÄ negalėjo valgyti, buvo aptirpusi viena veido pusė, du mėnesius negalėjo sportuoti, o pusę metų negalėjo užsiimti ir dziudo imtynėmis, kurias lanko.

Be to, nukentėjusiojo D. G. žodžiais, tuo metu studijuodamas Vilniaus Gedimino technikos universitete, dėl sužaloto veido, kol buvo iÅ¡imti siÅ«lai, jis turėjo mokytis nuotoliniu bÅ«du, o diskomfortÄ dėl patirtų sužalojimų jis tebejaučia ir Å¡iuo metu, nes jam kartas nuo karto jis pamaudžia buvusį sužalotÄ kairį skruostÄ . Tokiu bÅ«du, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ , teismas, nustatydamas neturtinės žalos Å¡ioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į paties žalÄ padariusios kaltinamojo V.

R. kaltės formÄ -tyčiÄ ir pastarojo pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiojo asmenį sukeltas pasekmes(dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajam D. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius byloje nėra, iÅ¡skyrus tai, kad smurtavimo pasekoje vienÄ iÅ¡ iÅ¡lūžusių dantų teks protezuoti, kurio bÅ«simas gydymo paslaugas praÅ¡oma atlyginti), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis D.

G., gim. (duomenys nesklbtini), yra pilnametis asmuo, ir jo užimtumÄ , t.y. nukentėjusysis Å¡iuo metu yra bedarbis), bet ir į kaltinamojo V. R. turtinę padėtį(kaltinamasis yra dirbantis asmuo(b.l. 67-68, t. 2)) ir į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį ir bÅ«simas odontologo gydymo paslaugų iÅ¡laidas už vieno iÅ¡ lūžusių dantų atstatymÄ ) bei formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR BK 138 straipsnį, o taip pat vadovaujasi ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo D.

G. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai pagrįstas, kuris atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nes praÅ¡oma priteisti suma nėra aiÅ¡kiai per didelė ir nepažeidžia paties kaltinamojo interesų. Esant tokioms aplinkybėms, iÅ¡ kaltinamojo D. G. yra priteistina visa nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos suma, nes Å¡i žala buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo V.

R. veiksmais, kuriÄ Å¡is privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.). Spręsdamas kaltinamojo V. R. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Kaltinamojo V. R. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.).

Svarstant klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo V. R. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmÄ kartÄ , kuris 2020m. liepos 16d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu jau buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už vėliau padarytÄ nusikaltimÄ transporto eismo saugumui(b.l. 158-163, t. 2). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo V. R. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo V. R. atžvilgiu byloje nėra. Ä®statymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (LR BK 41 str. 1-2d.d.). Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.).

Ä®statyme vartojama sÄ voka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymÄ laiko su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. BÅ«tent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiÄ ja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas.

Tik iÅ¡skirtiniais, netipiÅ¡kais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę. LR BK 27 str. prasme kaltinamasis V. R. nėra laikytinas recidyvistu ir Å¡ioje byloje yra laikytinas pirmÄ kartÄ teisiamu asmeniu, nes apkaltinamasis baudžiamasis sprendimas, t.y. teismo baudžiamasis įsakymas, už vėliau padarytÄ veikÄ transporto eismo saugumui Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje buvo priimtas 2020m. liepos 16d., t.y. jau po nusikaltimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje padarymo(b.l. 158-163, t. 2).

Tokiu bÅ«du, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos pobÅ«dį ir jos sukeltas pasekmes, ir Å¡iuo metu dirbančio ir teigiamai charakterizuojamo kaltinamojo V. R., kaip vedusio asmens, asmenybę(b.l. 164, 170-171, t. 2), tiek ir į paties bylos nagrinėjimo teisme procese dalyvavusio nukentėjusiojo, kuris griežtai bausti kaltinamojo V. R. nepraÅ¡o, iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo atžvilgiu taikymo, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip pirmÄ kartÄ teisiamu laikytinam asmeniui, už padarytÄ veikÄ yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-laisvės apribojimas, paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 3-6d.d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. n u s p r e n d ė: V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus:

a) įpareigoti toliau tęsti darbÄ (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo atveju, per vienÄ mėnesį nuo atlieidimo iÅ¡ darbo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

b) įpareigoti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam D. G. priteistÄ turtinę žalÄ bendroje 796,98 Eur.(septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų ir 98 eur/ct.) sumoje(kelionės iÅ¡laidos, patirtos iÅ¡laidos už įsigytus vaistus ir jau buvusias suteiktas medicinines(odontologines) paslaugas bei bÅ«simos odontologo gydymo paslaugų iÅ¡laidos už vieno iÅ¡ sužalotų(lūžusių) dantų atstatymÄ )), ir c) įpareigoti neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos žinios.

Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Ä® paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikotarpį nuo nuo 2019m. spalio 27d., 0215 val., iki 2019m. spalio 27d., 1317 val., t.y. vienÄ kardomojo kalinimo(suėmimo) dienÄ , kada kaltinamasis V. R. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimÄ , Å¡iÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamojoje byloje paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę-raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti. Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ nukentėjusiojo D. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo V. R. 796,98 Eur.(septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 98 eur/ct.)(kelionės iÅ¡laidos, patirtos iÅ¡laidos už įsigytus vaistus ir jau buvusias suteiktas medicinines(odontologines) paslaugas bei bÅ«simos odontologo gydymo paslaugų iÅ¡laidos už vieno iÅ¡ sužalotų(lūžusių) dantų atstatymÄ )) turtinės žalos ir 2.800,- Eur.(du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieÅ¡kovo, civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo V. R. 1.795,86 Eur.(vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt penkių eurų ir 86 eur/ct.) sumÄ valstybinės ligonių kasos naudai valstybės turėtoms iÅ¡laidoms, iÅ¡leistoms nukentėjusiojo gydymui, atlyginti. Daiktinius įrodymus-2019m. spalio 27d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu rastus ir paimtus auksinės spalvos mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€ž Samsung “, juodos spalvos piniginę ir ir iÅ¡orinę mobilaus ryÅ¡io telefono baterijÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti jų teisėtai savininkui-nukentėjusiajam D.

G., o daiktinius įrodymus-CD-R kompaktinį diskÄ (laikmenÄ ) su telefoninių skambučių garso įraÅ¡ais ir CD-R kompaktinį diskÄ (laikmenÄ ) su gydymo įstaigoje nukentėjusiajam D. G. darytomis rentgenogramomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visÄ bylos saugojimo teisme laikÄ . Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus. Teisėjas Rinaldas Adamonis