2021-02-24 Nr. AB-3922-3-61-3-00443-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-612-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00443-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Atvykus į Vilniaus PN jam nebuvo atliktas pirminis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, pasitelkiant „OASys“ metodiką. Toks Vilniaus PN administracijos neveikimas užkirto jam kelią būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. LK-145 netaikė jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pareiškėjas ėmėsi priemonių, jog būtų charakterizuojamas teigiamai: ieškojo darbo, teikė prašymus administracijai, tačiau jo elgesio vertinimas „OASys“ metodika buvo nustatytas tik 2019 m. lapkričio 19 d. jam kalint Marijampolės PN.

2.2. Dėl Vilniaus PN administracijos neveikimo pareiškėjui buvo užkirstas kelias būti anksčiau paleistam iš pataisos įstaigos, todėl jis patyrė psichologinių sukrėtimų, dvasinių išgyvenimų, sutriko jo visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. birželio 23 d. jau galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą su apribojimais ar be jų, dirbti, rūpintis vaikais, žmona, valstybe. Dėl šių išgyvenimų pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią vertino 4 000 Eur suma.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktorius 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278 patvirtino Priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, planą (toliau – ir Planas). Įgyvendinant patvirtintą Planą iš Vilniaus PN į Marijampolės PN (Kybartuose) 2019 m. rugpjūčio 21 d. – 2019 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpiu buvo perkelta 250 Vilniaus PN nuteistųjų. Tarp perkeltų nuteistųjų buvo ir pareiškėjas, kuris nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės PN.

3.2. Vilniaus PN reorganizacijos laikotarpiu Resocializacijos skyriaus specialistai prioritetą teikė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimams atlikti tiems nuteistiesiems, kurie pagal terminus turėjo būti teikiami svarstyti Lygtinio paleidimo komisijoje, todėl daliai naujai į įstaigą atvykusių nuteistųjų pirminiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai buvo atlikti kiek vėliau, nei nustatyta teisės aktuose.

3.3. Atsižvelgdama į pareiškėjo pakankamai aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, į tai, kad prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos pareiškėjas galėjo teikti ne anksčiau kaip 2020 m. sausio 12 d., Vilniaus PN administracija, dėl objektyvių priežasčių jo buvimo įstaigoje laikotarpiu neatlikusi pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, jokių pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidė.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas į Vilniaus PN iš Kauno tardymo izoliatoriaus atlikti laisvės atėmimo bausmės atvyko 2019 m. gegužės 2 d. Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278 patvirtino Priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, planą, kurį įgyvendinant iš Vilniaus PN į Marijampolės PN (Kybartuose) 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo perkeltas ir pareiškėjas. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistai 2019 m. lapkričio 19 d. atliko pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, kurios metu pareiškėjui nustatyta vidutinė pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika (92 balai).

6. Atsižvelgdamas į BVK 1371 straipsnio, Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Individualaus socialinės reabilitacijos plano formos ir Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos (toliau – Metodika) 5 ir 16 punktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas turi būti atliekamas per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas neginčijo, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas nustatytas teisinis reglamentavimas, kadangi pareiškėjui 2019 m. gegužės 2 d. atvykus į Vilniaus PN ir būnant įstaigoje iki jo 2019 m. rugpjūčio 21 d. perkėlimo į Marijampolės PN Kybartų sektorių, jam pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas nebuvo atliktas. Tačiau atsakovo atstovas nurodė objektyvias priežastis, pagrindžiančias, dėl ko pareiškėjui kalint Vilniaus PN pirminis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas nebuvo atliktas, t. y. dėl kalinimo įstaigų reorganizacijos jas sujungiant (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 1R-253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namus ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“); reorganizacijos laikotarpiu Vilniaus PN palikusių darbuotojų, atsakingų už nuteistų asmenų resocializaciją; ženkliai padidėjusios Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus darbuotojų darbo apimties; Resocializacijos skyriaus specialistų teikiamo prioriteto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą atlikti tiems nuteistiesiems, kurie pagal terminus turėjo būti teikiami svarstyti Lygtinio paleidimo komisijoje.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad dėl to, jog Vilniaus PN administracija nesiėmė veiksmų nustatyti jo nusikalstamo elgesio riziką, pasitelkiant „OASys“ metodiką, dėl ko buvo suvaržyta jo teisė į lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio nuostatas, teismas nurodė, kad pareiškėjas teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos galėjo ne anksčiau, kai jis faktiškai būtų buvęs atlikęs minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius. Pareiškėjo atveju, trečdalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės jam suėjo 2020 m. sausio 12 d.

9. Teismas vertino, kad tai, jog Vilniaus PN nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. nebuvo atliktas pareiškėjo pirminis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, negalėjo turėti ir neturėjo jokios tiesioginės įtakos jo siekiui pasinaudoti galimybe išeiti į laisvę anksčiau taikant lygtinio paleidimo institutą, kadangi pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos jis galėjo pateikti ne anksčiau, kai jis faktiškai būtų buvęs atlikęs minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 2020 m. sausio 12 d.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje 2019 m. lapkričio 19 d. atlikus pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, taikant „OASys“ sistemą, vertinimą, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika (92 balai), o tai reiškia, kad jis neatitiko BVK 157 straipsnyje numatytų nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

11. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė konkrečios dėl atsakovo atstovo neveikimo kilusios žalos ir jos tiesioginio priežastinio ryšio su neteisėtais Vilniaus PN administracijos veiksmais, pareiškėjo teiginiai dėl patirtos žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais, todėl jo skundas atmestinas.

III. 12. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais pažeidė jo teises į „OASys“ metodikos elgesio vertinimą ir priteisti jam iš atsakovo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Vilniaus PN administracija pati pripažino savo neveikimą, t. y. kad pirminis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pareiškėjui nebuvo atliktas, nors teises aktai atsakovo atstovą įpareigojo tokį vertinimą atlikti. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278 patvirtintas Planas nenurodė, jog vykdant jį, reikia ar privaloma nesilaikyti kitų teises aktų reikalavimų. Dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimas nėra tinkamai argumentuotas, grindžiamas klaidingais duomenimis, teismų praktikai prieštaraujančiais samprotavimais.

12.2. Vilniaus PN administracija pareiškėjui tik atvykus į pataisos namus per vieną mėnesį neatliko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo „OASys“ metodu. Jeigu toks vertinimas būtų atliktas, galbūt pareiškėjui nebūtų atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nors pareiškėjas buvo rengiamas perkėlimui į Kybartų PN, tai neturėjo būti pagrindas Vilniaus PN administracijai nesudaryti pakartotinio ar pirminio nusikalstamo elgesio vertinimo. Šiuo atveju vertinimas nebuvo atliktas, todėl pareiškėjui buvo atimta galimybė siekti pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pareiškėjui nebuvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, šiame plane nustatytų priemonių „OASys“ nesudarymas užkerta kelią lygtiniam paleidimui, neatsižvelgiant į kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

12.3. Šiuo atveju teismas tikrino ne Vilniaus PN administracijos veiksmus dėl „OASys“ metodikos taikymo, o ėmėsi iš naujo nagrinėti klausimą, ar pareiškėjui taikyti lygtinį paleidimą. Toks veikimas nesuderinamas su įstatymų leidėjo valia, įtvirtinta BVK 157, 164 straipsniuose, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnyje.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Vilniaus PN administracija per teisės aktuose nustatytą terminą neatliko jo pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pasitelkiant „OASys“ metodiką, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė spręsdamas, kad pareiškėjas neįrodė konkrečios dėl atsakovo atstovo neveikimo kilusios žalos ir jos tiesioginio priežastinio ryšio su neteisėtais Vilniaus PN administracijos veiksmais. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo išvada nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo esant nustatytiems Vilniaus PN administracijos neteisėtiems veiksmais, t. y. dėl neatlikto pareiškėjo pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pasitelkiant „OASys“ metodiką.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

20. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Vilniaus PN administracija nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. neatlikusi pareiškėjo pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pasitelkiant „OASys“ metodiką, pažeidė Metodikos 16 punkto reikalavimus. Tačiau prašomas neturtinės žalos atlyginimas nebuvo priteistas nenustačius kitų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsirasti: žalos pareiškėjui padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų / neveikimo ir, kaip teigiama, atsiradusios žalos.

21. Šiuo apsektu pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, t. y. neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; kt.).

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

23. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

24. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

25. Pagal administracinių teismų praktiką, teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008; kt.)

26. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad teisė aktų nustatytu terminu neatlikus jo pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo buvo užkirstas kelias jam būti anksčiau paleistam iš pataisos įstaigos; nebuvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, šiame plane nustatytų priemonių „OASys“ nesudarymas užkerta kelią lygtiniam paleidimui; buvo atimta galimybė siekti pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką; pareiškėjas patyrė psichologinių sukrėtimų, dvasinių išgyvenimų, sutriko jo visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, kadangi nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. birželio 23 d. jis galėjo gyventi pilnavertį gyvenimą su apribojimais ar be jų, dirbti, rūpintis vaikais, žmona, valstybe.

27. Pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjas teikti prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos galėjo ne anksčiau, kai jis faktiškai būtų buvęs atlikęs vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius (BVK 157 str. 2 d. 1 p.), t. y. nuo 2020 m. sausio 12 d. Pareiškėjas į Vilniaus PN iš Kauno tardymo izoliatoriaus atlikti laisvės atėmimo bausmės atvyko 2019 m. gegužės 2 d.; 2019 m. rugpjūčio 21 d. jis buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Marijampolės PN; 2019 m. lapkričio 19 d. atliktas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant „OASys“ metodą, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika (92 balai).

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad aplinkybė, jog Vilniaus PN administracija nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. neatliko pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, negalėjo turėti ir neturėjo jokios tiesioginės įtakos jo siekiui pasinaudoti galimybe išeiti į laisvę anksčiau taikant lygtinio paleidimo institutą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jam buvo užkirstas kelias būti anksčiau paleistam iš pataisos įstaigos, yra nepagrįsti. Pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, iš jo buvo atimta galimybė siekti pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat nelaikytini pagrįstais vertinant neturtinės žalos atsiradimo faktą, kadangi pareiškėjas, siekdamas būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatsižvelgiant į tai, kokio laipsnio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta anksčiau, turėtų visuomet rinktis tokį elgesio modelį, kuris nedidintų galimos nusikalstamo elgesio rizikos (vertinant tik dinaminius veiksnius (pareiškėjas įvertintas 52 balais), nes statiniai veiksniai (informacija apie teisės pažeidimus (pareiškėjas įvertintas 40 balų)), taikant „OASys“ metodą, nebesikeičia). Pareiškėjo pakartotinio nesmurtinio nusikalstamo elgesio rizika 2019 m. lapkričio 19 d. įvertinta kaip vidutinė (92 balai), taigi būtent paties pareiškėjo elgesys / vedamas gyvenimo būdas turėjo įtakos jo prašymo dėl lygtinio paleidimo netenkinimui (b. l. 62–75). Byloje taip pat nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo (Vilniaus PN administracijos neveikimo) įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, todėl jo teiginiai apie psichologinius sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus, visaverčio gyvenimo sutrikimą, pasitikėjimo savimi sumažėjimą pagrįstai teismo įvertinti kaip abstraktūs ir deklaratyvūs.

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad dėl Vilniaus PN administracijos neatlikto pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pasitelkiant „OASys“ metodiką, jis objektyviai patyrė neigiamas pasekmes. Byloje nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir, kaip teigiama, atsiradusių pasekmių.

30. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, priėmė sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė