f71d2c61-ba0d-4b3c-8be8-e8a5f60c9bee · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1330-407/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00113-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų A. A. ir R. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmės slėnis“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi UAB „Sėkmės slėnis“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Atenergo“. Teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi UAB „Sėkmės slėnis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.PareiÅ¡kėja bankroto administratorė UAB „Atenergo“ pateikė praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovės BUAB „Sėkmės slėnis“ bankrotÄ tyčiniu.

Nurodė, kad įmonės vadovas A. A. (taip pat ir R. A., kuri buvo įmonės direktorė nuo 2008 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. balandžio 2 d. ir vienintelė akcininkė nuo 2008 m. lapkričio 24 d.) turėjo žymiai ankščiau inicijuoti įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , kadangi pagal UAB „Sėkmės slėnis“ 2010 – 2014 m. balansų duomenis nuo 2010 m. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės įsiskolinimai kreditoriams ženkliai virÅ¡ijo įmonės turtÄ . Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovės direktorius A.

A. nesiėmė jokių sprendimų dėl bendrovės finansinės bÅ«klės gerinimo ar įsiskolinimų mažinimo, sudarinėjo bendrovei nepalankius, nenaudingus bei nuostolingus sandorius. A. A., suprasdamas UAB „Sėkmės slėnis“ finansinius sunkumus ir turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti finansinių įsipareigojimų, įmonės veiklÄ perkėlė į UAB „Švytintis kampas“. Be to, bankroto administratorei nebuvo perduoti įmonės apyvartos žiniaraščiai ir didžioji knyga, dėl ko įmonėje galėjo buti apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi pripažino BUAB ,, Sėkmės slėnis“ bankrotÄ tyčiniu.Teismas nustatė, kad pagal 2010 metų UAB „Sėkmės slėnis“ balansÄ Ä¯monė turėjo turto už      19 502,00 Lt, o įsiskolinimai kreditoriams sudarė 106 644,00 Lt; pagal 2011 metų įmonės balansÄ Ä¯monė turto turėjo už 23 176,00 Lt, o įsiskolinimai kreditoriams – 98 296,00 Lt; 2012 metų balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 16 535,00 Lt, o įsiskolinimai kreditoriams – 120 586,00 Lt; pagal 2013 metų balansÄ Ä¯monė turėjo turto už 3 870,00 Lt, o įsiskolinimai kreditoriams –152 042,00 Lt; 2014 m. balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 1 009,00 Lt, o įsiskolinimai kreditoriams – 187 974,19 Lt.

Todėl teismas sprendė, kad UAB „Sėkmės slėnis“ įsiskolinimai kreditoriams ženkliai virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės ir tuo pagrindu įmonės valdymo organai privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Teismas taip pat konstatavo, kad BUAB „Sėkmės slėnis“ bankroto administratorė nenurodė konkrečių sandorių, kurie buvo nuostolingi bendrovei, nurodydama, kad visuma įmonės vadovo sudarytų sandorių lėmė įmonės bankrotÄ .

Neįrodyti faktai, kad bankroto administratorei buvo neperduoti įmonės dokumentai ir turtas, ir kad įmonės veikla buvo perkelta į UAB „Švytintis kampas“. Bankroto administratorė nepateikė įrodymų, kurie leistų nustatyta Å¡ias aplinkybes, apsiribodama abstrakčiais svarstymais.Teismas sprendė, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai visiÅ¡kai nevykdant pareigų, susijusių su įmonės valdymu, veikiant prieÅ¡ingai įmonės veiklos tikslams, esant įsiskolinimams kreditoriams, kurie virÅ¡ijo įmonės turtÄ ir tuo pagrindu įmonės valdymo organams privalant kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pastarieji Å¡ios pareigos neįvykdė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Suinteresuoti asmenys A. A. ir R. A. atskirajame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas teisingai nustatė, jog bankroto administratorė nenurodė konkrečių sandorių, kurie buvo nuostolingi bendrovei, bei neįrodė, kad jai nebuvo perduoti įmonės dokumentai ar turtas, o įmonės veikla buvo perkelta į UAB „Švytintis kampas“.

Tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad įmonė buvo valdoma blogai ir įmonės bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, bet tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, o įmonės vadovas nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.2014 m. iÅ¡kėlus UAB „Sėkmės slėnis“ bankroto bylÄ bei pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bankroto administratorė nebuvo pareiÅ¡kusi jokių pretenzijų raÅ¡tu ar žodžiu, kad jai nebuvo perduoti įmonės dokumentai ar turtas.

PrieÅ¡ingai, bankroto administratorė susipažinusi su įmonės dokumentais suinteresuotiems asmenims buvo nurodžiusi, kad visi pateikti įmonės dokumentai yra tvarkingi ir nieko netrÅ«ksta.Teismas nenurodė, kokie konkretÅ«s bendrovės vadovo tyčiniai veiksmai privedė įmonę prie bankroto, tik konstatavo, kad įmonės vadovas nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Suinteresuoti asmenys visais bÅ«dais siekė iÅ¡gelbėti įmonę, kad ji nebankrutuotų ir toliau galėtų dirbti, įneÅ¡dami į įmonės sÄ skaitÄ savo asmenines lėšas.

Be to, per visÄ bendrovės valdymo laikotarpį nesudarė nei vieno įmonei nenaudingo ar nuostolingo sandorio, kuris bÅ«tų galėjęs pabloginti įmonės turtinę padėtį. Bendrovės vadovas tarėsi su kreditoriais dėl skolų grÄ Å¾inimo dalimis, kÄ ir patvirtina aplinkybė, kad nė vienas kreditorius nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tikėdamiesi, kad pavyks grÄ Å¾inti susidariusias skolas ir toliau sėkmingai dirbti.PareiÅ¡kėja BUAB „Sėkmės slėnis“ administratorė UAB „Atenergo“ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Suinteresuoti asmenys nepagrįstai teigia, kad bankroto administratorė turėjo nurodyti konkrečius sandorius, nes visuma sandorių, dėl kurių atsirado žala kreditoriams, ir atitinkamų apskaitos dokumentų nevedimas parodo nenaudingų įmonei sudarytų sandorių visumÄ . Nagrinėjant klausimÄ dėl tyčinio bankroto, tikrinama įmonės vadovo atliktų veiksmų seka, o ne konkretaus sandorio tyrimas.Pagal UAB „Sėkmės slėnis“ 2010 – 2014 m. balansų duomenis nuo 2010 m. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės įsiskolinimai kreditoriams ženkliai virÅ¡ijo įmonės turtÄ , todėl įmonės vadovas, žinodamas apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

A. A., bÅ«damas UAB „Sėkmės slėnis“ vadovu, netinkamai organizavo bendrovės veiklÄ bei vykdė savo pareigas, neveikė sÄ Å¾iningai, protingai, atidžiai ir kvalifikuotai, todėl dėl jo neteisėtų veiksmų bendrovė patyrė žalÄ . A. A., sÄ moningai bÅ«damas nelojalus bendrovei, pažeisdamas pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, atliko neteisėtus veiksmus, kurie prieÅ¡tarauja ne tik kreditorių interesams, bet ir juridinio asmens veiklos tikslams bei įmonės sÄ moningo ir tikslingo vedimo prie bankroto.Suinteresuoti asmenys visiÅ¡kai neįrodinėjo, jog įvykdytos tam tikros operacijos buvo atliktos įmonės interesais ir jos yra pagrįstos įmonės apskaitos dokumentais.

Tokie veiksmai rodo, kad įmonės veiklos metu buvo nevedama didžioji knyga, kuri nepateikta bankroto administratoriui.A. A., iÅ¡kėlus UAB „Sėkmės slėnis“ bankroto bylÄ , įmonės veiklÄ bei jos turtÄ perkėlė į UAB „Švytintis kampas“, kurios direktoriumi ir vieninteliu akcininku yra jo sÅ«nus.Ä®monės atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnį, dėl ko susidarė 60 032,29 Lt įsiskolinimas valstybės biudžetui, o įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos (iÅ¡ viso 41 783,89 Lt).

Teismask o n s t a t u o j a :             IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB ,,Sėkmės slėnis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Ankstesnės redakcijos Ä®BÄ® tyčinio bankroto sÄ vokÄ apibrėžė kiek siauriau – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tačiau, keičiantis Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalies redakcijoms, tyčinio bankroto sÄ voka iÅ¡ esmės nesikeitė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).Pirmosios instancijos teismas BUAB ,,Sėkmės slėnis“ bankrotÄ pripažino tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės valdymo organų netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), įmonei esant nemokiai nesikreipimu į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.Atskirajame skunde apeliantai nurodo, jog teismas nepasisakė, kokie konkretÅ«s bendrovės vadovo tyčiniai veiksmai privedė įmonę prie bankroto, tik konstatavo, kad įmonės vadovas nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

PrieÅ¡ingai, įmonė nebuvo privesta prie bankroto tyčiniais veiksmais, apeliantai visais bÅ«dais siekė iÅ¡gelbėti įmonę iÅ¡ sunkios finansinės padėties.Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikalinga požymių (aplinkybių) visuma, leidžianti daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonės vadovo veiksmai privedė įmonę prie bankroto, t. y.

įstatymas nereikalauja, kad bÅ«tų įrodyta įmonės vadovo tyčia, kaip kaltės forma. Ä®monės tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas sÄ moningai nevykdė įstatymo nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl to įmonė galėjo tapti nemokia, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir / ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ â€“ turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma. Bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikÅ¡tų, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sÄ moningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto.

Minėta, kad įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuosekliÄ eigÄ , kurių sistema objektyviai patvirtina blogÄ Ä¯monės valdymÄ , privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimÄ (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumÄ , atitikimÄ Ä¯monės interesams ir pan.) pripažinus bankrotÄ tyčiniu turi bankroto administratorius (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalis), kuriam įstatymas suteiki galimybę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį tiesiogiai asmenims, kaltiems dėl žalos bendrovei padarymo (CK 2.87 straipsnis); taip pat inicijuoti procesÄ dėl tokių asmenų baudžiamosios atsakomybės; galimybę inicijuoti sankcijų numatytų ĮBÄ® 10 straipsnio 14 dalyje taikymÄ .Kaip matyti iÅ¡ UAB „Sėkmės slėnis“ balanso duomenų už 2012, 2013 ir 2014 metus, įmonės įsiskolinimai kreditoriams nuosekliai didėjo, o įmonės turtas mažėjo: 2012 metais įmonės turtas – 16 535,00 Lt, o įsiskolinimai kreditoriams – 120 586,00 Lt; 2013 metais įmonės turtas –        3 870,00 Lt, o įsiskolinimai kreditoriams –152 042,00 Lt; 2014 metais įmonės turtas – 1 009,00 Lt, o įsiskolinimai kreditoriams – 187 974,19 Lt.

Dar 2012 m. UAB „Sėkmės slėnis“ įsiskolinimai kreditoriams keletÄ kartų virÅ¡ijo visÄ Ä¯monės turtÄ , tačiau įmonės valdymo organai žinodami, kad įmonė yra nemoki, pažeisdami Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kelis metus nevykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo ir tokiu savo neveikimu toliau didino įmonės nuostolius ir įsiskolinimÄ kreditoriams. Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareigos nevykdymo ilgas laikas, įsiskolinimo nuolatinis ir žymus didėjimas, įsiskolinimo dydžio santykis su turimu įmonės turtu leidžia pripažinti įmonės valdymo organų blogÄ Ä¯monės valdymÄ , privedusį prie bankroto.Visų Å¡ių aplinkybių visuma patvirtina, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi reikÅ¡mės Å¡ios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,           n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Teisėjas                                                                           Vigintas ViÅ¡inskis