2018-08-29 Nr. AB-14852-3-61-3-04011-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-818-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04011-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas), išnagrinėti jo 2016 m. gegužės 16 d. prašymą dėl adreso suteikimo žemės sklypui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), ir priimti individualų administracinį sprendimą per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2) nustatyti 50 Eur baudą nuo kiekvienos pradelstos dienos priimant sprendimą, įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjo naudai.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2013 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sandoriu įsigijo žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be registruoto viešajame registre apribojimo naudoti žemės sklypo žemės paviršių ir virš jo esančią erdvę. Dėl adreso suteikimo žemės sklypui Vilniaus mieste pareiškėjas pateikė 2016 m. gegužės 16 d. prašymą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamentas 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. A51-48083/16(2.14.2.12-MP8) informavo, kad pareiškėjo prašymo pagrindu individualus administracinis sprendimas bus priimtas tik tada, kai VĮ Registrų centras pateiks dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo įrašytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypo naudojimo būdas. Pareiškėjo teigimu, nurodytą informacinį raštą atsiuntė neįgaliotas asmuo. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė, nepateikdama išsamaus atsakymo į jo 2016 m. gegužės 16 d. prašymą, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 34 ir 47.3 punktus. Šiuos atsakovo veiksmus pareiškėjas vertino kaip vilkinimą priimti individualų administracinį aktą. Teigė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė jo konstitucinę teisę tikėtis, jog viešojo administravimo subjektas tarnaus jam, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 1 straipsnis.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 30-1487 kaip laisvas (neužstatytas) ir grąžintinas nuosavybėn natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas su sąlyga, kad sklypo savininkai, norėdami plėtoti veiklą sklype, privalo parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, t. y. sklypo naudojimo būdas suformavimo dokumentuose nustatytas nebuvo. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 13 d. jau buvo pateikęs prašymą dėl adreso suteikimo minėtam sklypui, kurio Vilniaus miesto savivaldybės administracija netenkino. Pareiškėjo skundas dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti skundą, buvo atmestas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-2466-171/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. vasario 17 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-216-822/2015) minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Kadangi pareiškėjo žemės sklype nėra įregistruotų statinių, taip pat nėra parengtas detalusis planas, kuriame būtų numatyta pastatų statyba, todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintas Adresų formavimo taisykles, sklypas nėra adreso objektas.

5. Atsakovas taip pat nurodė, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre yra įrašyti ginčo sklypo kadastro duomenys ir nurodyta, kad sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. A51-48084/16(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į VĮ Registro centro Vilniaus filialą ir į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrių su prašymu pateikti dokumentus, kurių pagrindu duomenų banke buvo įrašytas žemės sklypo naudojimo būdas.

Pareiškėjas apie tai buvo informuotas raštu. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. liepos 18 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1016 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įrašytas žemės sklypo naudojimo būdas. Analogišką dokumentą 2016 m. liepos 27 d. pateikė ir NŽT Vilniaus miesto skyrius.

Minėtame sprendime nurodyta, kad tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geovisata“ matininko S. Č. 2014 m. sausio 31 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tačiau NŽT Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 49SFN-513-(14.49.104) pareiškėjas ir matininkas S. Č. buvo informuoti apie tai, kad sklypo kadastro duomenys nustatyti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl matininkas buvo įpareigotas iki 2015 m. birželio 1 d. pataisyti kadastro duomenų bylas ir jas pateikti dėl klaidos ištaisymo ir kadastro duomenų pakeitimo.

Atsižvelgdamas į tai, kad klaidingai nustatyti sklypo kadastro duomenys nėra pakeisti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. A51-62148/16(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas informuoti, kokie sprendimai yra priimti dėl klaidingai nustatytų sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų panaikinimo. Jeigu tokie sprendimai nepriimti, paprašyta kuo skubiau imtis veiksmų dėl klaidos ištaisymo ir informuoti apie priimtą sprendimą.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. spalio 25 d. telefonu informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, kad 2016 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi būdo pakeitimo be savininko sutikimo.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 m. spalio 27 d. raštu Nr. A51-80556/16(2.14.2.12-MP8), atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. raštą, atsisakė ginčo sklypui suteikti adresą motyvuodamas tuo, kad vien tik faktas, jog Nekilnojamojo turto kadastre ir registre žemės sklypui yra įregistruotas minėtas naudojimo būdas, nelemia sklypo tapimo adreso objektu. Taip pat rašte konstatuojama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialųjį planą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialųjį planą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagal šią nuostatą pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimas (nustatymas) yra vietos savivaldos institucijų, o ne NŽT kompetencija, todėl pakeitimai Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, susiję su vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo nustatymu minėtam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu negalėjo būti įrašyti. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi duomenis bei informaciją iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus, išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. prašymą dėl adreso suteikimo žemės sklypui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), ir priėmė sprendimą prašymo netenkinti.

7. Be to, atsiliepime teigiama, kad tinkamu atsakovu šioje byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 1-1531 „Dėl vykdomosios institucijos įgaliojimų suteikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybėms“ suteikė vykdomosios institucijos įgaliojimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybėms (1 p.). Vadovaudamasis minėta nuostata, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-2431 patvirtino Adresų žemės sklypams, pastatams ar jų kompleksams, žemės sklypams su pastatais ir numerių patalpoms suteikimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) ir įgaliojo administracijos direktoriaus pavaduotoją suteikti adresų objektams adresus ir numerius. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad fizinių ir juridinių asmenų prašymus suteikti (keisti, panaikinti) adresus žemės sklypams, pastatams ar jų kompleksams (korpusams) priima ir registruoja E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyrius, vėliau Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius juos nagrinėja ir rengia Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymų projektus dėl adresų ir numerių suteikimo. Minėtame Apraše nėra įpareigojimo rengti administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą dėl atsisakymo suteikti adresą. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir nustatęs, kad nėra pagrindo adreso suteikimui, apie tai 2016 m. spalio 27 d. raštu Nr. A51-80556/16(2.14.2.12-MP8) informavo pareiškėją.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę priimti administracinį sprendimą dėl L. R. 2016 m. gegužės 16 d. prašymo „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui Vilniaus mieste“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Visų pirma, teismas pažymėjo, kad atsižvelgdamas į atsakovo poziciją, išreikštą atsiliepime, teismo posėdyje pareiškėjui išaiškino teisę tikslinti šalių procesinę padėtį, atsakovu nurodant Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Tačiau pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 23 d. raštas Nr. A51-48083/16(2.14.2.12-MP8) jo netenkina, nes atsakymą į 2016 m. gegužės 16 d. prašymą turėjo pateikti Vilniaus miesto savivaldybė, t. y. subjektas, kuriam prašymas buvo adresuotas. Kadangi tai nebuvo padaryta, pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę įvykdyti įstatymu nustatytas pareigas – pateikti atsakymą į jo prašymą, nesvarbu kokio turinio jis būtų. Taigi, įvertinęs pareiškėjo šioje byloje suformuluotą skundo reikalavimą ir šį reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, kurios sudaro skundo pagrindą, teismas nurodė, kad byloje ginčas yra kilęs dėl to, jog Vilniaus miesto savivaldybė per teisės aktuose nustatytą terminą nepriėmė administracinio sprendimo dėl pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. prašymo.

10. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra viešojo administravimo subjektas, todėl atsakovo veiklai yra taikytinos VAĮ normos. VAĮ nustato 3 kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 str. 14 d.). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 15 d.). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 16 d.). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ 3 skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 str. 3 d.). Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 str. 1 d.), t. y. pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles.

11. Šiame kontekste teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei pateiktas pareiškėjo prašymas suteikti adresą žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), pagal savo turinį atitinka VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo apibrėžimą. Šiuo atveju pareiškėjo pateiktas prašymas, atsižvelgiant į jo turinį, vertintinas kaip prašymas priimti administracinį sprendimą. Taisyklių 34 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje. Taisyklėse yra aiškiai nustatyti atvejai, kada prašymai laikytini nenagrinėtinais (Taisyklių 39–42 p.), ir visais atvejais viešojo administravimo subjektas turi pareigą asmeniui pateikti prašymo nenagrinėjimo priežastis. Vadovaujantis Taisyklių 47.3 punkto nuostatomis, į tokį pareiškėjo prašymą turėjo būti atsakyta pateikiant atitinkamo dokumento (priimto sprendimo ir pan.) kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis. Taisyklių 8 punkte numatyta, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje išsiunčia prašymą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, kartu praneša apie tai asmeniui, paaiškina jo prašymo persiuntimo priežastis.

12. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, nustatęs, kad jis neįgaliotas spręsti pareiškėjo prašyme išdėstytų klausimų, prašymą pagal kompetenciją persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tačiau neinformavo pareiškėjo apie aplinkybes, kad jo prašymas nėra priskirtas jo kompetencijai, nesusijęs su atsakovo veikla, vykdant teisės aktais pavestas funkcijas, todėl prašymas perduotas nagrinėti pagal kompetenciją. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog atsakovas įvykdė Taisyklių 8 punkte nustatytą pareigą raštu pranešti asmeniui, kad prašymas išsiųstas kompetentingai institucijai, ir paaiškinti apie prašymo persiuntimo priežastis t. y. pažeidė VAĮ ir Taisyklių nuostatas, todėl Vilniaus miesto savivaldybė įpareigotina priimti administracinį sprendimą dėl L. R. 2016 m. gegužės 16 d. prašymo „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui Vilniaus mieste“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. prašymą, vadovaudamasi atsakingo valdymo principu ir kitais iš jo išplaukančiais principais, kaip viešojo administravimo institucija, turėjo pateikti atsakymą.

13. Teismas taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatomis, administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, priima vieną iš nurodytų sprendimų: panaikina skundžiamą aktą (ar jo dalį), įpareigoja atitinkamą administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, išsprendžia ginčą kitu įstatymų nustatytų būdu, atlygina turtinę ar (ir) moralinę žalą. Tačiau pareiškėjo reikalavimas nustatyti 50 Eur baudą nuo kiekvienos pradelstos dienos priimant sprendimą, įsiteisėjus teismo sprendimui, neatitinka teismo galimų priimti sprendimų rūšių, todėl atmestinas.

III. 14. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę priimti administracinį sprendimą dėl L. R. 2016 m. gegužės 16 d. prašymo „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui Vilniaus mieste“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – informaciją iš Savivaldybės informacinės dokumentų valdymo sistemos „@vilys“ (toliau – ir IVS „@vilys“) apie gautą dokumentą (pareiškėjo prašymą) registracijos Nr. A170-837/16 su šio dokumento istorija, kurioje nurodomas tikslus dokumento sukūrimo, registravimo, perdavimo, kliento (pareiškėjo) informavimo apie dokumento persiuntimą nagrinėti pagal kompetenciją ir kitų atliktų funkcijų laikas, nes būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo vėliau.

15. Atsakovas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidus materialiosios bei proceso teisės normas, o tai lėmė neteisingą šios bylos išnagrinėjimą. Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja savo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytas aplinkybes ir papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas visiškai nesiaiškino pareiškėjo prašymo gavimo Vilniaus miesto savivaldybėje bei šio prašymo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją aplinkybių, t. y. netyrė aplinkybių, kokiu būdu atsakovui buvo pateiktas pareiškėjo prašymas, ar jis buvo persiųstas nagrinėti kompetentingai institucijai, teismas šiuo aspektu iš šalių nereikalavo jokių įrodymų bei visapusiškai, objektyviai jų netyrė, todėl pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, bei netinkamai taikė VAĮ ir Taisyklių nuostatas.

Šiame kontekste atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 16 d. prašymą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui Vilniaus mieste“ pateikė elektroniniu paštu. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 40-79 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir interesantų aptarnavimo reglamentu (toliau – ir Reglamentas), kuris nustato dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo ir interesantų aptarnavimo raštu, elektroniniu paštu, telefonu ir jiems apsilankius Vilniaus miesto savivaldybėje tvarką, pareiškėjo prašymas buvo registruotas IVS „@vilys“ 2016 m. gegužės 17 d., registracijos Nr. A170-837/16(3.3.2.13K-EM4).

Pareiškėjas elektroniniu paštu tą pačią dieną (2016 m. gegužės 17 d.) buvo informuotas, kad laiškas gautas, užregistruotas ir persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją (Reglamento 10.34 p.). Atsakovas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, pareiškėjo prašymas buvo perduotas nagrinėti Vilniaus mieto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriui, kuris IVS „@vilys“ registruotame gautame dokumente Nr. A170-837/16(3.3.2.13K-EM4) nurodomas kaip „gavėjas“.

Atsakovas kartu akcentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-2431 patvirtintame Adresų žemės sklypams, pastatams ar jų kompleksams, žemės sklypams su pastatais ir numerių patalpoms suteikimo tvarkos apraše nėra įpareigojimo rengti Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą dėl atsisakymo suteikti adresą. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, iš kitų institucijų (NŽT ir VĮ Registrų centro) gavęs reikiamus dokumentus bei išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir nustatęs, kad nėra pagrindo adreso suteikimui, apie tai 2016 m. spalio 27 d. raštu Nr. A51-80556/16(2.14.2.12-MP8) informavo pareiškėją.

Taigi, atsakovo teigimu, pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. prašymas, adresuotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, buvo perduotas nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (Miesto plėtros departamentui) ir yra išnagrinėtas, todėl teismas visiškai nepagrįstai nusprendė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę priimti administracinį sprendimą dėl L. R. 2016 m. gegužės 16 d. prašymo „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui Vilniaus mieste“ per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Be to, atsakovo manymu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. prašymas buvo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui (Žemės duomenų administravimo skyriui), darytina išvada, kad tinkamu atsakovu šioje byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Šiame kontekste, remdamasis ABTĮ 53 straipsnio nuostatomis, atsakovas nurodė, kad pareiškėjui teismo posėdžio metu nesutikus tikslinti šalių procesinės padėties, t. y. atsakovu nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, teismas vien tuo pagrindu, kad skundas pareikštas netinkamam atsakovui, turėjo jį atmesti.

16. Dėl prašymo prijungti prie bylos naujus įrodymus atsakovas pažymi, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis numato galimybę priimti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo aspektu paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino pareiškėjo prašymo gavimo Vilniaus miesto savivaldybėje bei jo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją aplinkybių ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad prašymas nebuvo persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją, atsakovui būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo vėliau.

17. Pareiškėjas L. R. atsiliepime į apeliacinį skundą apeliacinį procesą nutraukti, o šio prašymo netenkinus – palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą nepakeistą ir atmesti apeliacinį skundą.

18. Pareiškėjas mano, kad atsakovo vardu apeliacinį skundą surašęs ir pateikęs teismui subjektas bei jį pasirašęs asmuo nėra tinkamai įgalioti atsakovo atstovai, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų ginčui reikšmingų aplinkybių. Be to, pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad nėra įpareigojimo rengti Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą dėl atsisakymo suteikti adresą ir pakanka informacinio rašto. Šiuo aspektu pabrėžia, kad tokiu atveju būtų paneigta pareiškėjo konstitucinė teisė kreiptis į teismą, kadangi tik individualus administracinis aktas sukuria teises ir pareigas, o informacinis laiškas nėra administracinių ginčų objektas ir jo negalima skųsti administraciniam teismui. Pareiškėjas kartu akcentuoja, kad atsakovas nepagrindė, jog Vilniaus mieto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas yra įgalioti teikti administracines paslaugas, susijusias su adresu suteikimu. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 27 punktą savarankiška savivaldybės funkcija yra ir adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, t. y. pagal įstatymą viešojo administravimo funkcija suteikta Vilniaus miesto savivaldybei ir nėra nurodyta, kad ji gali šios funkcijos vykdymą įgalioti kitą subjektą. Todėl pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Apibendrindamas, pareiškėjas akcentuoja, kad apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė, kokias materialiosios ar proceso teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

19. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė papildomai teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pirmosios instancijos teismui teikiant atsiliepimą į pareiškėjo skundą buvo pateiktas ir patvirtintas 2016 m. liepos 26 d. įgaliojimo Nr. A117-88/16(3.11.5-EM4), kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėja J. U. (pasirašiusi atsiliepimą į skundą bei apeliacinį skundą) įgaliojama atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Tarybos kolegijos, valdybos ir mero interesams teismuose (apygardos administraciniame, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme) ir kitose valstybės bei savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, atliekant atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus: taikos sutarties sudarymą, skundo (pareiškimo, prašymo) atsisakymą, skundo (prašymo, pareiškimo) atsiėmimą, perįgaliojimą, turto gavimą, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimą, nuorašas. Kaip matyti iš šio įgaliojimo turinio, jis suteikia teisę teikti ne tik atsiliepimą į skundą, bet ir apeliacinį skundą bei atstovauti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę ne tik Vilniaus apygardos administraciniame teisme, bet ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Taip pat minėtame įgaliojime buvo nurodyta, kad įgaliojimas galioja iki 2019 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vardu teikiant apeliacinį skundą įgaliojimas atstovauti Vilniaus miesto savivaldybę pakartotinai nebuvo teikiamas, kad neapkrauti teismo jau pateiktais į bylą dokumentais, o buvo pateiktas tik įgaliojimas atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kadangi šis įgaliojimas anksčiau nebuvo pateiktas į bylą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, atsakovas mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, susijusius su apeliacinio proceso nutraukimu, vertinti kaip teisiškai pagrįstus ir jais vadovautis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Pareiškėjas inicijavo ginčą dėl adreso suteikimo jo žemės sklypui unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Reikalavimą priimti sprendimą šiuo klausimu adresavo Vilniaus miesto savivaldybei, kurią nurodė šios bylos atsakovu, bei nesutinka jos pakeisti kitu asmeniu. Apeliantas savo ruožtu nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė suteikė įgaliojimus sprendimus šiais klausimais priimti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl ko Vilniaus miesto savivaldybė negali būti tinkamu atsakovu.

21. Šis ginčo pobūdis lemia, kad apeliacinės instancijos teisme iš esmės yra kilęs ginčas dėl to, kuri institucija – Vilniaus miesto savivaldybė ar jos administracija – yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

22. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad „Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl <...> savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus“. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4, 5 dalies ir Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 11 ir 29 straipsnių nuostatas tiek savivaldybė, tiek jos institucijos – savivaldybės taryba ir savivaldybės administracija, gali būti savarankiškomis administracinės bylos šalimis, o tuo pačiu ir atsakovais (ABTĮ 46 str.).

23. Tinkamu atsakovu yra pripažįstamas tas savivaldybės administravimo subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikti įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą, įskaitant ir sprendimų priėmimą atitinkamoje teisinių santykių srityje (ABTĮ 53 str.; Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d., 41 str.).

24. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 27 punktą adresų suteikimas žemės sklypams yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kurią savivaldybė turi įgyvendinti pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarką. Tokia tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092, kuriuo buvo patvirtintos Adresų formavimo taisyklės. Iš šių taisyklių matyti, kad jos nereglamentuoja savivaldybės institucijų kompetencijos klausimų, t. y. nenustato konkrečių įgaliojimų konkrečiai savivaldybės institucijai šioje srityje. Pažymėtina ir tai, kad šios funkcijos vykdymas nėra priskirtas išimtinei savivaldybės tarybos ar mero kompetencijai (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d., 20 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad savivaldybės tarybai, kaip savivaldybę atstovaujančiai institucijai, nėra draudžiama šios funkcijos vykdymą perduoti savivaldybės vykdomosioms institucijoms (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 6 d.). Priešingai, teisę perduoti įgaliojimus šioje srityje savivaldybės vykdomosioms institucijoms numato Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis.

25. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 1-1531 „Dėl vykdomosios institucijos įgaliojimų suteikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų pareigybėms“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 30-2431 „Dėl adresų žemės sklypams, pastatams ar jų kompleksams, žemės sklypams su pastatais ir numerių patalpoms suteikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 2 punktu administracijos direktoriaus pavaduotojas buvo įgaliotas suteikti adresų objektams adresus ir numerius.

26. Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, kad pareiškėjo prašymą dėl adreso žemės sklypui suteikimo nagrinėti bei priimti sprendimą kompetentinga buvo savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

27. Ginčo atsiradimo metu galiojusi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies redakcija nustatė, kad „Jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.“

28. Apeliacinės instancijos teismui apelianto pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas elektroniniu paštu atsakovui 2016 m. birželio 17 d. pateikė aptariamą prašymą. Tą pačią dieną pareiškėjas elektroniniu paštu buvo informuotas, kad jo prašymas perduotas nagrinėti kompetentingai institucijai. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. A51-48083/16(2.14.2.12-MP8) pareiškėją informavo, kad jo prašymo pagrindu individualus administracinis sprendimas bus priimtas tik tada, kai VĮ Registrų centras pateiks dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke buvo įrašytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypo naudojimo būdas, o 2016 m. spalio 27 d. raštu Nr. A51-80556/16(2.14.2.12-MP8), atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. birželio 16 d. raštą, informavo pastarąjį, kad jo prašymas yra netenkinamas.

29. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliojo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją spręsti klausimus dėl adreso suteikimo žemės sklypams. Gautą pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją persiuntė šiai institucijai, apie tai informuodamas pareiškėją. Visa tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, padarė neteisingą išvadą dėl asmens, atsakingo už pareiškėjo 2016 m. birželio 16 d. prašymo nagrinėjimą, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą ir įpareigojo šį prašymą pakartotinai nagrinėti instituciją, kuri nėra kompetentinga šiuo klausimu.

30. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byloje priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas. Minėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2016 m. spalio 27 d. raštu Nr. A51-80556/16(2.14.2.12-MP8) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, t. y. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti prašymą. Tai reiškia, kad dėl pareiškėjo 2016 m. birželio 16 d. prašymo yra priimtas sprendimas, kuris ir turėtų būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau pareiškėjas jo šioje byloje neginčija.

31. Byloje pateikti įgaliojimai patvirtina, kad Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėjai J. U. tiek Vilniaus miesto savivaldybės taryba, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra suteikę įgaliojimus teikti teismui jų vardu apeliacinius skundus, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti bei neteisingi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo L. R. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė