2017-04-25 Nr. ANB-400-4-06-3-01456-2016-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-32-489/2017

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01456-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.10.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje D. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1821 straipsnio 2 dalį 216 Eur dydžio bauda už tai, kad 2016 m. kovo 30 d., apie 18.45 val., ties namu Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), su nepažįstamu vyru susitarė už 60 Eur suteikti jam seksualines paslaugas, t. y. vertėsi prostitucija, kai jau buvo bausta per metus už tokį patį pažeidimą.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. sausio 25 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. prašymas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

4. Pareiškėja, vadovaudamasi ANK 658, 662 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir bylą jai nutraukti.

4.1. Pareiškėja nurodo, kad administracinėn atsakomybėn už vertimąsi prostitucija ji patraukta nepagrįstai, jos veika pagal ATPK 1821 straipsnio 2 dalį kvalifikuota neteisingai. Pasak pareiškėjos, asmuo pagal ATPK 1821 straipsnio 2 dalį atsako, jeigu verčiasi prostitucija ar naudojasi prostitucijos paslaugomis ir yra anksčiau už tai baustas administracine nuobauda. Pareiškėjos teigimu, šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu dar nebuvo suėjęs trijų mėnesių anksčiau jai pagal ATPK 1821 straipsnio 1 dalį surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole su administraciniu nurodymu nurodytos baudos apskundimo terminas, todėl teismai nepagrįstai sprendė, kad ji per metus jau buvo bausta už tą patį pažeidimą. Pareiškėja pažymi, kad administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija užtraukia tik tyčiniai, sistemingi veiksmai, pasireiškiantys daugkartiniu klientų priėmimu, sąlygų tam sukūrimu, klientų aprūpinimu reikmenimis ir kt., tačiau byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad ji galėjo atlikti tokius veiksmus, kad, suprasdama apie savo veiksmų neteisėtumą, turėjo tikslą užsiimti prostitucija. Dėl to pareiškėja mano, kad jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pareiškėja nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai nepatikrino bylos įrodymų vertinimo aspektu, o tiesiog pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir savo sprendimo tinkamai nepagrindė.

4.2. Pareiškėja teigia, kad byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, taip pat ATPK 2571 straipsnio, 3029 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-489/2016, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, prieš tai tinkamai nepranešus pareiškėjai ir jos atstovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nesudarius galimybės pareikšti nuomonės dėl paduoto atsiliepimo, nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių gynyba, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos rungtyniškame teismo procese ginčyti įrodymus ir kitas aplinkybes, kuriomis remiantis buvo padarytos išvados dėl jos kaltumo padarius ATPK 1821 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

4.3. Pareiškėja, prašyme plačiai aptardama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl atsakomybės už teisės pažeidimus teisingumo, protingumo bei proporcingumo, taip pat vadovaudamasi ATPK normomis, reglamentuojančiomis administracinių nuobaudų skyrimą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai baudą ir nustatydamas jos dydį, tokio savo sprendimo nemotyvavo, neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, jo apimtį, į tai, kad nepadaryta jokia žala, negauta jokių pajamų ar kitokios naudos, o apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių taip pat neįvertino. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, neteko galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, tačiau teismai skundžiamus sprendimus priėmė ir nuobaudą paskyrė vadovaudamiesi nebegaliojančiu įstatymu. Anot pareiškėjos, pagal ANK 3 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo iki 2016 m. balandžio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šioje byloje teismai to nepadarė. Pareiškėjos teigimu, teismas vietoj jai paskirtos administracinės nuobaudos turėjo paskirti įspėjimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Be to, anot pareiškėjos, buvo pažeistos ATPK 35 straipsnio nuostatos, nes administracinė nuobauda paskirta praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo jai inkriminuoto pažeidimo padarymo dienos.

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Andrius Leliuga atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jį atmesti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad administracinės nuobaudos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, taip siekiama prevencijos tikslų. Be to, įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti įstatymų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Dėl to, atsiliepimo autoriaus manymu, pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 (ANK 22) straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl D. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn už vertimąsi prostitucija

7. Iš prašymo atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad jame nesutinkama su teismų išvadomis dėl D. B. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1821 straipsnio 2 dalyje. Neigdama tai, kad ji tyčia vertėsi prostitucija, pareiškėja ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybės ir nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu.

7.1. Pažymėtina, kad, pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių, byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjos teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje numatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

7.2. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei nurodyta prašyme atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje, administracinio teisės pažeidimo – vertimosi prostitucija – sudėtis D. B. veikoje įrodyta bylos duomenų visuma, teismams išsamiai ir nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių padarius dėl to motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogiškus pareiškėjos skundo argumentus, dar kartą įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad D. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1821 straipsnyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame D. B. nurodė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi, policijos pareigūnų M. M. ir G. Š. tarnybiniais pranešimais, jų parodymais teisme, duomenimis, pateiktais iš interneto puslapio pažintysxxx.lt, kita rašytine bylos medžiaga.

Dėl administracinio nurodymo įvykdymo teisinių padarinių ir administracinių teisės pažeidimų pakartotinumo

8. Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje pagrįstai ginčija teismų sprendimą jai inkriminuotą pažeidimą traktuoti kaip padarytą pakartotinai, tačiau pateikia netinkamus motyvus. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 1821 straipsnio 1 dalyje, padarymą 2016 m. sausio 21 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kurį ji tą pačią dieną įvykdė. Teismų praktikoje, galiojant ATPK, nuosekliai buvo laikomasi nuostatos, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4446/2011, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-26-134/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATPK-41-282/2013 ir kt.). Sutiktina, kad ši teismų praktikoje susiformavusi nuostata nėra vienareikšmė. Nei ATPK 36, nei 2601 straipsnyje nebuvo tiesioginės nuorodos į tai, kad administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo. Apie tai nebuvo užsimenama ir teisingumo ministro, teikusio administracinio nurodymo institutą įtvirtinančių įstatymų projektą, aiškinamajame rašte (dokumento Nr. 10-733-02; registracijos data: 2010 m. kovo 23 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu klausimu įstatymo leidėjo pozicija aiškiai išreikšta Administracinių nusižengimų kodekse. Šio kodekso 40 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai ir tais atvejais, kai jis padarytas per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos.

8.1. Teismų sprendimai netaikyti pakartotinumo požymio buvo pagrįsti ilgalaike teismų praktika, todėl savaime nelaikytini klaidingais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-788/2016, 2AT-4-895/2017). Pažymėtina, kad šiuo metu galioja ANK, pagal kurio nuostatas bus formuojama ir administracinių nusižengimų pakartotinumo instituto taikymo praktika. Taigi keisti teismų praktikos dėl administracinio nurodymo įvykdymo teisinių padarinių ir administracinių teisės pažeidimų pakartotinumo remiantis jau šiuo metu negaliojančio ATPK nuostatomis nėra prasmės.

8.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ATPK 2601 straipsnio 4 dalį administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Taigi, nors pareiškėja prašyme neteisingai nurodo, kad teismai jai inkriminuotą pažeidimą nepagrįstai traktavo kaip padarytą pakartotinai, nes administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 1821 straipsnio 2 dalį surašymo metu dar nebuvo suėjęs anksčiau jai pagal ATPK 1821 straipsnio 1 dalį surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu apskundimo terminas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismų sprendimai D. B. pripažinti kalta padarius ATPK 1821 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, iš esmės konstatuojant, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas užtraukia asmeniui baustumą, neatitiko to laikotarpio teismų praktikos, todėl yra keistini. Kartu pažymėtina, kad kadangi administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo, D. B. už 2016 m. kovo 30 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą nuobauda turėjo būti skiriama vadovaujantis pažeidimo metu galiojančio ATPK 2601 straipsnio nuostatomis, t. y. jai turėjo būti skiriama bauda, lygi pusei minimalios baudos, numatytos ATPK 1821 straipsnio 1 dalyje. D. B. pažeidimo padarymo metu galiojančio ATPK 1821 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta baudą nuo 86 iki 144 Eur. Taigi pagal ATPK 2601 straipsnį už D. B. padarytą administracinį teisės pažeidimą jai turėjo būti skiriama 43 Eur dydžio bauda. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas organui (pareigūnui), kurio sprendimu buvo pradėta atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla, administracinio nurodymo instituto taikymui nepagrįstai užvilkintų teisingo sprendimo šioje byloje priėmimą. Tai neatitiktų teisingumo, operatyvumo, protingumo principų, kuriais vadovaujantis turi būti nagrinėjamos ir administracinių teisės pažeidimų bylos. Siekiant užtikrinti minėtų principų įgyvendinimą ši byla nėra perduodama iš naujo nagrinėti, o sprendžiama iš esmės, taikant ATPK 2601 straipsnio nuostatas.

Dėl ATPK 35 straipsnio 1 dalies taikymo

9. Pareiškėja nurodo, kad byloje buvo pažeistos ATPK 35 straipsnio nuostatos, nes administracinė nuobauda paskirta praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo jai inkriminuoto pažeidimo padarymo dienos.

9.1. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 redakcija).

9.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas padarytas 2016 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, dar nesuėjus šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, skaičiuojamam nuo pažeidimo padarymo dienos, šis terminas buvo pratęstas vieneriems metams iki 2017 m. kovo 30 d. Teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad iki 2016 m. kovo 30 d. objektyviai nebuvo galima išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, nes D. B. sirgo, be to, reikėjo apklausti liudytoją G. Š., o D. B. parodymus sutiko duoti tik po liudytojų apklausos. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimą, kuriuo D. B. patraukta administracinė atsakomybėn už 2016 m. kovo 30 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą, administracinės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pažeistas ir įstatymas (ATPK 35 straipsnio 3 dalis) taikytas tinkamai.

Dėl kitų prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą argumentų

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu galiojusio ATPK 30210 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. To paties straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad nagrinėjant bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdyje nedalyvauja, teismo posėdžio protokolas nerašomas, apie teismo posėdį pranešama teismo skelbimų lentoje ir teismo interneto svetainėje.

10.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. pranešimu Nr. 1R-69792 (b. l. 94) D. B. buvo pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos su jos apeliaciniu skundu persiuntimą Klaipėdos apygardos teismui, kartu išaiškinant pareiškėjai pirmiau nurodytas ATPK 30210 straipsnio 3 dalies nuostatas. Bylą pagal D. B. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, laikydamasis ATPK normų, reglamentuojančių apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų. Dėl to nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, taip pat ATPK 2571 straipsnio, 3029 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos prašyme nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-489/2016 išdėstytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo tų, kurios nustatytos šioje byloje. Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas apie bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka laiką ir vietą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo atstovui pranešė ne įstatymo numatyta tvarka, tuo tarpu, minėta, kad šioje byloje D. B. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir pareiškėja apie tai buvo informuota nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

11. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad teismai skundžiamus sprendimus priėmė ir nuobaudą jai paskyrė vadovaudamiesi nebegaliojančiu įstatymu. Pažymėtina, kad pareiškėja prašyme neteisingai nurodo Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo datą. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsniu, Administracinių nusižengimų kodeksas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. (2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2275 redakcija). Taigi, šioje byloje D. B. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas padarytas dar galiojant ATPK, todėl teismai, kvalifikuodami D. B. veiką ir priimdami skundžiamus sprendimus, pagrįstai šiuo įstatymu vadovavosi.

11.1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nurodyti švelnesnės administracinės atsakomybės atvejai, kada administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., perkvalifikuojamas pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, arba asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo tvarka numatyta minėto įstatymo 4 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje (4 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują įstatymą – Administracinių nusižengimų kodeksą – ANK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste nenumatė neriboto jo nuostatų atgalinio veikimo, t. y. nenumatė, kad vykstant procesui dėl administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo veikos būtų perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-303/2017). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, nagrinėdama šią atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, neturi teisinio pagrindo, remiantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, D. B. veiką perkvalifikuoti pagal atitinkamą ANK straipsnį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir D. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1821 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 43 (keturiasdešimt trijų) Eur dydžio baudą.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas