2020-11-11 Nr. AB-21284-3-61-3-00067-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1855-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00067-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir Ministerija) ir vidaus reikalų ministrą išnagrinėti bei raštu atsakyti į pareiškėjo 2018 m. sausio 7 d. skundą „VRM 2018-01-07 SK KAVPK 2017-11-30 AKTAS NR. 20-S-120298 INFO GINKLAS–RIMEISYTE–LEMZIAKOV–BURBA“ (toliau – ir Skundas Nr. 1) ir 2018-01-07 skundą „VRM 2018-01-07 SK 2017-02-20 SK KAVPK ATSISAK TEIKTI INFO–GINKLAS–LEMZIAKOV“ (toliau – ir Skundas Nr. 2) (toliau kartu – ir Skundai) ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate įdarbintas S. N. L. bei Garliavos policijos nuovadoje dirbantis V. B. 2011 m. sausio 11 d. užpuolė pareiškėją. Nurodė, kad minėti asmenys 2011 m. sausio 19 d. pareiškėjo kaimyną sukurstė parašyti pareiškimą dėl to, kad pareiškėjas tariamai grasino susidoroti su jo kaimynu. V. B. 2011 m. sausio 19 d. atvyko į pareiškėjo namo laiptinę ir penkiems pareiškėjo kaimynams surašė pareiškėją šmeižiančius paaiškinimus, kuriuose prašoma imtis veiksmų prieš pareiškėją bei neleisti pareiškėjui įsigyti ginklo. Dėl šių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2011 m. vasario 18 d. buvo nutrauktas nutarus įvertinti pareiškėjo psichikos būklę. K. T. 2016 m. gruodžio 29 d. atsiliepime civilinėje byloje Nr. 2-30881-955/2016 pranešė, kad ji 2011 m. sausio 19 d. paaiškinime apie pareiškėją tikrovės neatitinkančius, jo garbę ir orumą žeminančius teiginius V. B. paskleidė todėl, jog V. B., 2011 m. sausio 19 d. atvykęs į jos darbovietę, pranešė, kad pareiškėjas prašo jam išduoti leidimą ginklui gauti. Tas pačias aplinkybes civilinėje byloje Nr. 2-21835-713/2016 teismui pranešė ir L. S. Z..

3. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundas paduotas teismui nesant ginčo. Dėl pareiškėjo Skundo Nr. 1 paaiškino, kad jame skundžiami Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmai, prašoma ištirti komisariato veiksmus, atlikti veiksmus ir suteikti informaciją, keliami tarnybinės atsakomybės klausimai, nors atšaukti policijos pareigūnų veiksmus gali tik generalinis komisaras, todėl prašomi atlikti veiksmai ir prašomos informacijos suteikimas yra policijos, o ne vidaus reikalų ministro ar ministerijos kompetencija. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo Skundas Nr. 1 buvo persiųstas Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Dėl pareiškėjo Skundo Nr. 2 paaiškino, kad jis kartoja 2017 m. vasario 20 d. skundą. Skunde Nr. 1 skundžiami Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmai, prašoma ištirti komisariato veiksmus, atlikti veiksmus ir suteikti informaciją, keliami tarnybinės atsakomybės klausimai. Vadovaujantis policijos generalinio komisaro ir ministro kompetencijų atskyrimu, pareiškėjo Skundai buvo persiųsti elektroniniu būdu Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, apie priimtus sprendimus pareiškėjas buvo informuotas raštu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas Vidaus reikalų ministerijai 2018 m. sausio 8 d. pateikė Skundą Nr. 1, kuriame nurodė, kad jį teikia dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų. Pareiškėjas Skunde dėsto aplinkybes dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 20-S-120298. Pareiškėjas Vidaus reikalų ministerijai 2018 m. sausio 8 d. pateikė Skundą Nr. 2, kuriame nurodė, kad skundą teikia dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų, nes Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo prašymų ir nepagrįstai atsisakė teikti jam informaciją. Vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų A. G. ir Č. M. rezoliucijomis, pareiškėjo Skundai persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, šių rezoliucijų vykdytoja nurodyta V. T.. Vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 1D-132 (rašto rengėja V. T.) pareiškėjas informuotas, kad jo Skundai gauti ir perduoti nagrinėti Policijos departamentui. Teismas konstatavo, kad iš pareiškėjo skundo ir kitų teismui teiktų procesinių dokumentų turinio matyti, jog jis siekia skųsti Vidaus reikalų ministerijos neveikimą nepriėmus administracinės procedūros sprendimo dėl pareiškėjo Skundų, t. y. pareiškėjas nesutinka su Vidaus reikalų ministerijos veiksmais, kuriais jo Skundai persiųsti nagrinėti Policijos departamentui.

7. Teismas, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reguliavimu, pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus vidaus reikalų ministrui ir Vidaus reikalų ministerijai nesuteikta kompetencija nagrinėti skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas vertino, kad Policijos departamentas turi kompetenciją dėl pareiškėjo Skundų nagrinėjimo. Vidaus reikalų ministerija, gavusi pareiškėjo Skundus, 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 1D-132 perdavė juos nagrinėti kitam viešojo administravimo subjektui, taigi atsakovas atliko jai priskirtus atlikti veiksmus, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neveikimą. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų įpareigoti atsakovus išnagrinėti bei raštu atsakyti į pareiškėjo Skundus; netenkinus šių pareiškėjo skundo reikalavimų, teismas netenkino ir reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 8. Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

9. Pareiškėjo teigimu, Ministerija neteisėtai atsisakė kontroliuoti pavaldžios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato – veiksmus. Pareiškėjas negavo prašytos informacijos, kuri reikalinga jo teisių gynimui nuo Ministerijos neteisėtai atsisakytų kontroliuoti pavaldžių institucijų ir įstaigų. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų šių ir kitų aplinkybių bei reikalavimų, konstatavęs, kad Ministerija atliko jai priskirtus veiksmus. Teismas nepateikė jokių įrodymų, kad policijos generalinis komisaras išnagrinėjo pareiškėjo skundus teisės aktų nustatyta tvarka, nepagrįstai atsisakė nustatyti, ar atsakovai pažeidė įstatymus, nenustatė esminių bylos aplinkybių, neteisėtai iš bylos pašalino susijusius trečiuosius asmenis, kuriems bylos išsprendimas gali sukelti teisinių pasekmių. Prašo bylą sustabdyti, kreiptis į Konstitucinį Teismą, į Europos Sąjungos teisminę instituciją.

10. Atsakovai Ministerija ir vidaus reikalų ministras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.

11. Atsakovai teigia, kad įstatymai nenumato, kad vidaus reikalų ministras nagrinėtų skundus dėl policijos veiksmų ir jai nurodinėtų konkrečius sprendimus ar veiksmus. Apeliaciniame skunde nurodyti Vidaus reikalų ministerijos nuostatų (Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 291) 9.2, 9.3 punktai nereiškia, kad ministerija nagrinėja skundus dėl teritorinių policijos įstaigų konkrečių sprendimų, veiksmų ir neveikimo. Skunde nurodyti nuostatų 13.1, 13.2 punktai nesusiję su ginču, nes juose numatytos funkcijos valstybės tarnybos (tarnybinių santykių srityje). Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kurio veiksmus pareiškėjas skundė ministrui, nėra pavaldus vidaus reikalų ministrui, todėl skundas dėl komisariato veiklos negalėjo būti nagrinėjamas pagal nuostatų 16.9 ir 16.14 punktus, kuriais remiasi apeliantas. Skunde nurodyti nuostatų 16 punkto kiti papunkčiai nesusiję su ginču. Pareiškėjo skundai pagrįstai buvo perduoti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei nesant aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14. Pareiškėjas iš esmės skundžia Vidaus reikalų ministerijos veiksmus, kuriais jo Skundai persiųsti nagrinėti Policijos departamentui.

15. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų A. G. ir Č. M. rezoliucijas pareiškėjo Skundai buvo persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos; Vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. 1D-132 pareiškėjas informuotas, kad jo Skundai gauti ir perduoti nagrinėti Policijos departamentui.

16. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus bei pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodamas, papildydamas juos, pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi subsidiarumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui; jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

17. Pažymėtina, kad vidaus reikalų ministro kompetencija policijos veiklos srityse yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 10 straipsnyje ir jame nėra nustatyta, kad Ministerija nagrinėja asmenų skundus dėl teritorinių policijos įstaigų konkrečių sprendimų, veiksmų ar neveikimo. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, jo Skundai visiškai pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, buvo persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Be to, pagal Policijos įstatymą policijos generalinis komisaras prižiūri, koordinuoja ir kontroliuoja Policijos departamentui pavaldžių įstaigų veiklą; atsako už policijai nustatytų uždavinių įgyvendinimą (Policijos įstatymo 19 str. 1 d. 2, 6 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina bylos duomenys, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis deklaratyvūs argumentai vertintini kaip pareiškėjo bylos aplinkybių subjektyvus traktavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas teismo sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui konstatuoti.

19. Dėl nurodytų aplinkybių taip pat atmestini kaip nepagrįsti bei deklaratyvūs ir pareiškėjo prašymai, susiję su prašymais kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir į Europos Sąjungos teisminę instituciją, nes teisėjų kolegijai nekilo jokių abejonių dėl pareiškėjo nurodytų teisės aktų nuostatų atitikimo Konstitucijai ar tarptautinių teisės aktų nuostatoms.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinti nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė