2021-03-17 Nr. AB-5508-3-65-3-00173-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2300-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00173-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. prašymą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. 2020 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) viršininko 2020 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 50-TE-177 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į Panevėžio AVPK 2020 m. balandžio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-31 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pareigūno A. B. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas savo kaltais aplaidžiais veiksmais (neveikimu), kurie vertinti kaip nerūpestingumas, pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5 punkte reglamentuotą atsakomybės principą, netinkamai vykdė Panevėžio AVPK viršininko 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 50-V-204 patvirtinto Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.1, 6.4 papunkčiuose įtvirtintas funkcijas. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekse reglamentuotą atsakomybės principą, tačiau joje šio principo pažeidimo sudėtis nebuvo nurodyta ir konstatuota, t. y. tarnybinio patikrinimo metu neįvardinta, kokia neteisėta veika pasireiškė jo nesąžiningumas.

2.2. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 567 straipsnį, tačiau šis straipsnis yra bendro pobūdžio, jame nėra apibrėžta imperatyvų atlikti privalomus veiksmus. Administracinio nusižengimo bylos teiseną, kurios pagrindu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, jis ištyrė vadovaudamasis ANK 569 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais reikalavimais, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl Etikos kodekse įtvirtinto sąžiningumo principo pareiškėjas nepažeidė.

2.3. Pareiškėjas nepažeidė ir Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.4 papunkčių reikalavimų, nes jo kaip pareigūno funkcijos ir pareigos tiesiogiai nereikalavo, kad nagrinėjamu atveju jis atliktų kažkokius konkrečius veiksmus. Jis yra pripažintas kaltu, kad pažeidė bendro pobūdžio pareigą registruoti ir nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priimti procesinius sprendimus, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą, priimti nutarimus šiose byloje, vykdyti administracinių nusižengimų bylos teiseną. Šias funkcijas jis atliko – medžiagą rinko, tyrimą vykdė, įrodymus vertino, sprendimą priėmė. Funkcijas, susijusias su administraciniais nusižengimais, jis faktiškai vykdo tik nuo 2018 metų, nors charakteristikoje nurodyta, kad tai jis atlieka nuo 2017 m. spalio 10 d.

2.4. Pagal Pareigybės aprašymo 7 punktą, pareiškėjas yra tiesiogiai pavaldus Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai M. M.. Nagrinėjamu atveju užduotį, susijusią su administracinio nusižengimo tyrimu, jam suformulavo jo tiesioginė vadovė. Atlikęs veiksmus pagal gautą pavedimą, pareiškėjas priėmė procesinį sprendimą, šį sprendimą įvertino jo tiesioginė vadovė, kuri jokių pastabų neturėjo. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas ir dėl jo tiesioginės vadovės veiksmų, tačiau jos atžvilgiu tarnybinė atsakomybė nebuvo taikoma. Tarnybinės atsakomybės taikymas tik pareiškėjo atžvilgiu yra nepagrįstas. Pareiškėjo padarytuose veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl jo atžvilgiu tarnybinė atsakomybė negalima.

3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai ir jam pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas, remiantis Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos poskyrio viršininkės D. Ž. 2020 m. kovo 31 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-3838 „Dėl A. B. priimto sprendimo įvertinimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas). Jame nurodyta, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje ROIK 20109401974, tai padarė, neatlikęs visų pareiškimo tyrimo veiksmų, neapklausęs visų pareiškime nurodytų įvykį mačiusių asmenų, spendimą priėmė nepagrįstai, remdamasis vienos apklausos protokolu.

3.2. Išvadoje, apibendrinus tyrimo metu gautą informaciją, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas savo veiksmais, kurie pasireiškė neveikimu, pažeidė pareigūno veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nesilaikė pareigybės aprašyme numatytų funkcijų.

3.3. Administracinio nusižengimo ROIK 20109401974 teisena 2020 m. balandžio 27 d. buvo atnaujinta. Visapusiškai atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, 2020 m. birželio 23 d. administraciniam atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta 30 Eur dydžio bauda už ANK 481 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-31 konstatuota, jog pareiškėjas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, turėdamas pareigą imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, apsiribojo formalaus pobūdžio 2020 m. vasario 10 d. A. P. apklausa, elgėsi neatsakingai ir šios vienos apklausos pagrindu 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje ROIK 20109401974. Esant nurodytoms aplinkybės, konstatuota, kad pareiškėjas savo kaltais aplaidžiais veiksmais (neveikimu), kurie vertintini kaip nerūpestingumas, pažeidė Etikos kodekso 5 punkte reglamentuotą atsakomybės principą, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.4 papunkčiuose įvirtintas funkcijas ir padarė tarnybinį nusižengimą. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė aplaidžiais veiksmais (neveikimu), kurie vertintini kaip nerūpestingumas. Remiantis Išvada, pareiškėjui 2020 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 50-TE-177 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

6. Teismas vertino Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punktą, kuriame nustatyta, kad policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo; Pareigybės aprašymo 6.1 papunktį, kuriame nustatyta, kad vyresniojo tyrėjo pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka priima, registruoja ir nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priima procesinius sprendimus; Pareigybės aprašymo 6.4 papunktį, pagal kurį – priima nutarimus šiose byloje, vykdo administracinių nusižengimų bylų teiseną.

7. Teismas sprendė, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje ROIK 20109401974. Prie tokios išvados teismas priėjo, įvertinęs byloje esančius įrodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjui buvo pavesta užduotis patikslinti įvykio aplinkybes dėl I. J. skundo ir, nustačius administracinio nusižengimo požymius, surašyti asmeniui administracinio nusižengimo protokolą. Kai pareiškėjui buvo pavesta užduotis patikslinti įvykio aplinkybes administracinio nusižengimo bylos teisenoje ROIK 20109401974, tyrėjai M. T. ir M. K. jau buvo atlikę pradinius tyrimo veiksmus, apklausė I. J., nurodė, kad įvykį matė liudytojai A. S. ir G. J..

8. Teismas pritarė Išvadoje konstatuotai aplinkybei, kad, tirdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK 20109401974, pareiškėjas apsiribojo tik formalia A. P. apklausa ir tuo pagrindu priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nors pareiškėjas prašyme nurodė, kad, tirdamas administracinio nusižengimo bylą, vadovavosi ANK 569 straipsnio 5 dalimi (administracinio nusižengimo bylos teisenos įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikimą), teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo bylos teisenos įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikimą galima tik tada, kai surenkami visi įmanomi ir reikšmingi bylos įrodymai vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas turėjo informacijos, kad įvykį matė liudytojai, tačiau šių liudytojų neapklausė. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, teismo vertinimu, pareiškėjas tokią išvadą galėjo padaryti tik juos apklausęs. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje pareiškėjo neteisėta veika nurodyta aiškiai ir suprantamai, t. y. nevisapusiškas ir neobjektyvus administracinio nusižengimo bylos teisenos ištyrimas.

9. Teismas atmetė pareiškėjo prašymo argumentus, kad dėl jo padarytų veiksmų nekilo jokių neigiamų pasekmių, pažymėdamas, kad Išvadoje yra aiškiai nurodyta, jog dėl pareiškėjo padarytų veiksmų kilo neigiamos pasekmės – nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirta administracinio nusižengimo byla (nebuvo nustatytas ir nubaustas administracinį nusižengimą padaręs asmuo). Teismas taip pat pažymėjo, kad, kaip nurodė atsakovas atsiliepime, administracinio nusižengimo bylos teisena buvo ištirta papildomai ir administracinį nusižengimą padaręs asmuo buvo nubaustas.

10. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, kuriems esant yra pagrindas konstatuoti buvus tarnybinį nusižengimą, sukeliantį tarnybinę atsakomybę. Tačiau teismas vertino, kad Išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 6.1 papunktį, nes nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas jokių skundų nepriėmė, neregistravo, jokių prašymų nenagrinėjo, o procesinį sprendimą, nors ir neteisėtą, priėmė, todėl Pareigybės aprašymo 6.1 papunkčio pažeidimas iš Išvados šalinamas, ši aplinkybė šalinama ir iš Įsakymo. Teismo vertinimu, tarnybinė nuobauda už padarytą nusižengimą pareiškėjui paskirta nepažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Atsakovas, skirdamas pareiškėjui pačią švelniausią Vidaus tarnybos statute numatytą nuobaudą, atsižvelgė į pareiškėjo charakteristiką, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą Įsakymą.

III. 11. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti ir panaikinti atsakovo Panevėžio AVPK viršininko 2020 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 50-TE-177, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, nors jos net nenustatė. Nenustatyta Etikos kodekso 5 punkte reglamentuoto atsakomybės principo pažeidimo sudėtis, todėl tarnybinės atsakomybės taikymas pareiškėjo atžvilgiu negalimas.

12.2. Pareigybės aprašymo 6.4 papunktyje pareiškėjui yra nustatyta funkcija – pagal kompetenciją atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir priimti nutarimus šiose bylose, vykdyti administracinių nusižengimų bylų teiseną. Nei Išvadoje, nei pirmosios instancijos teismo sprendime šios pareiškėjui nustatytos funkcijos pažeidimo sudėtis neatskleista, t. y. tarnybinio patikrinimo medžiagoje, atitinkamai ir Išvadoje, nėra jokių duomenų apie tai, kokio administracinio nusižengimo tyrimo pareiškėjas neatliko ir kokio nutarimo nepriėmė, kokios teisenos nevykdė. Pareiškėjas šio Pareigybės aprašymo punkto nepažeidė, nes priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, šį procesinį sprendimą įvertino vyriausioji tyrėja M. M., apie priimtą procesinį sprendimą ji informavo pareiškėją.

12.3. Pareigybės aprašymo 6.4 papunktyje tiesiogiai nenurodyta apie visapusišką ir objektyvų administracinio nusižengimo bylos tyrimą. Be to, priešingai nei nurodo teismas, Pareigybės aprašymo 6.4 papunktyje nekalbama apie tai, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimas turi būti atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų. Šiuo atveju nei teismo sprendime, nei Išvadoje neatskleista, kokią teisės aktuose nustatytą tvarką, kokias nustatytas pagrindines procedūras pareiškėjas pažeidė. Nei konkrečios tvarkos, nei pagrindinių procedūrų Pareigybės aprašymo 6.4 papunktis nereglamentuoja.

13. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

13.1. Jis sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Priešingai nei teigia pareiškėjas, tarnybinio nusižengimo sudėtis teismo įvardijama kaip aiškiai ir suprantamai atskleista Išvadoje. Teismas išsamiai pasisakė dėl visų tarnybinės atsakomybės elementų ir konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas elgėsi priešingai nustatytiems teisiniams reikalavimams arba nevykdė teisėtai kylančios pareigos veikti konkrečiu būdu.

13.2. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekse įtvirtintų principų ir jų pažeidimų turinį. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas atsakomybės principo turinį, yra nurodęs, kad šis principas inter alia (be kita ko) reiškia bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo imperatyvą, o atsakomybės principo pažeidimas yra kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ir pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai atliko jam pavestas funkcijas, t. y. netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.4 papunktį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVPK viršininko 2020 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 50-TE-177 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas vertino, kad Išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 6.1 papunktį, todėl šį pažeidimą pašalino iš Išvados ir Įsakymo. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo toje dalyje, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintą atsakomybės principą ir Pareigybės aprašymo 6.4 papunktį, atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, nors jos net nenustatė. Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad Pareigybės aprašymo 6.4 papunktis nereglamentuoja nei konkrečios tvarkos, nei pagrindinių procedūrų. Taip pat nenustatyta Etikos kodekso 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo pažeidimo sudėtis, todėl tarnybinės atsakomybės taikymas pareiškėjo atžvilgiu negalimas.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino bylos įrodymus.

19. Primintina, kad LVAT administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6 (16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011).

20. Ginčijamas Įsakymas priimtas, vadovaujantis, be kita ko, Panevėžio AVPK 2020 m. balandžio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-31 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pareigūno A. B. veiksmų“, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, turėdamas pareigą imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, apsiribojo formalaus pobūdžio 2020 m. vasario 10 d. A. P. apklausa, elgėsi neatsakingai ir šios vienos apklausos pagrindu 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusiengimo bylos teiseną medžiagoje ROIK 20109401974, todėl kaltais aplaidžiais veiksmais (neveikimu), kurie vertintini kaip nerūpestingumas, pažeidė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintą atsakomybės principą ir netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.4 papunktyje nustatytas funkcijas.

21. Etikos kodekso 5 punkte nustatyta, kad policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama, be kita ko, atsakomybės principu. Aiškindamas atsakomybės principo turinį, LVAT yra nurodęs, kad šis principas inter alia reiškia bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo imperatyvą, o atsakomybės principo pažeidimas yra kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ir pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (žr., pvz., 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1046-415/2019). Šiuo atveju Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 6.4 papunktyje (šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir priima nutarimus šiose bylose, vykdo administracinių nusižengimų teiseną) nustatytas funkcijas.

22. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad nors Pareigybės aprašymo 6.4 papunktyje konkrečiai nenurodyti pareigūno veiksmai, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, tačiau aptartos pareigūno funkcijos neabejotinai yra susijusios su visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu. Administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės; nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

23. Byloje nėra ginčo dėl tarnybinio patikrinimo metu ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad, tirdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK 20109401974, pareiškėjas turėjo informacijos, kad įvykį matė liudytojai, tačiau šių liudytojų neapklausė, apsiribojo tik formalia A. P. apklausa ir tuo pagrindu priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikta ir pirmosios instancijos teismo įvertinta tarnybinio tyrimo medžiaga, be kita ko, tyrėjo M. K. 2019 m. gruodžio 24 d. tarnybinis pranešimas „Dėl įvykio“, kuriame nurodyta, kad įvykį galėjo matyti su I. J. gyvenantis vyras A. S. ir jos mama G. J., pareiškėjo 2020 m. balandžio 20 d. tarnybinis pranešimas „Dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo“, kuriame jis paaiškino, kad liudytojus apklausti buvo netikslinga dėl jų suinteresuotumo tyrimo baigtimi ir galimo šališkumo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad išvadą dėl liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi ir šališkumo pareiškėjas galėjo padaryti tik juos apklausęs. Tačiau kaip matyti pareiškėjo 2020 m. vasario 10 d. priimtame nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną jis neaptarė ir nemotyvavo, kodėl minėti liudytojai, kurie, kaip nurodė tyrėjas, galėjo matyti įvykį, nebuvo apklausti. Tai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirta administracinio nusižengimo byla (nebuvo nustatytas ir nubaustas administracinį nusižengimą padaręs asmuo).

24. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovas ginčijamu Įsakymu pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. jis pažeidė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintą atsakomybės principą, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.4 papunktyje nustatytas funkcijas, ir pagrįstai už tai pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

25. Konstatuotina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pareiškėjo procesinį veiksmą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną įvertino vyriausioji tyrėja M. M. ir apie tai pareiškėją informavo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės taikymo, nes administracinio nusižengimo tyrimą atliko ir nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną priėmė pareiškėjas.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė