f712689e-e71f-49d9-b809-dc144b3f6059 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-865-820/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12712-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d., Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,sekretoriaujant Daliai RemeÅ¡kevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. P. ir jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,atsakovei J. L. ir jos atstovui advokato padėjėjui Č. N.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

P. ieÅ¡kinį atsakovams J. L., I. L., Ž. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo.             Teismasnustatė:IeÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindo santraukaIeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir pareiÅ¡kė Å¡iuos reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykas):Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, jog J. L. galimai nusikalstama smurtinio pobÅ«džio veika atėmė gyvybę ieÅ¡kovo motinai V.

P.. IeÅ¡kovÄ su motina siejo labai glaudÅ«s ryÅ¡iai, jis prarado vienintelį artimÄ Å¾mogų, daugiau artimųjų nebeturi, todėl ieÅ¡kovas patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kuriuos įvertino 10 000 EUR suma ir jÄ prašė priteisti. J. L. sau gyvybę atėmė, tačiau atsakovai paveldėjo jo turtÄ , todėl jie turi atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ bei atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, jog be kitų priežasčių, žalos atlyginimas jam padėtų padengti savo turimas skolas.Iki 2016 m. kovo 10 d. ieÅ¡kovas neturėjo duomenų, kas yra paveldėtojai, todėl negalėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimų paveldėtojams.

Paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas 2016 m. vasario 18 d., o įraÅ¡as galioja nuo 2016 m. vasario 18 d. IeÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. e2-11760-816/2016, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, nes jis pareikÅ¡tas mirusiam asmeniui. Sužinojęs apie įpėdinius, ieÅ¡kovas nepraėjus mėnesiui kreipėsi į teismÄ . Akivaizdu, jog ieÅ¡kovas buvo aktyvus savo teisių gynėjas. Teismui pripažinus, jog terminas yra praleistas, prašė jį atnaujinti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes terminas praleistas ne nuo ieÅ¡kovo priklausančių priežasčių.

Atsakovai žinojo, jog J. L. įtariamas nužudymu ir nužudytoji turėjo vaikų, kurie gali reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovo atsikirtimų santraukaAtsakovė J. L. yra įstatyminė Ž. L. atstovė. Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog nuosprendžiu nebuvo nustatyta, jog J. L. padarė nusikaltimÄ , todėl jis nelaikytinas kaltu. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jie neprivalo atsakyti už mirusio J. L. veiksmus. IeÅ¡kovas gali savo teises ginti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka.IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas praėjus daugiau, nei penkiems mėnesiams po J.

L. mirties, t. y. praleidus CK 5.63 straipsnyje nustatytÄ terminÄ . Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimÄ turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarbumÄ , bet ir padarinius, kuriuos sukeltų termino atnaujinimas. Teismaskonstatuoja :Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vadosTeismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).IÅ¡ gimimo liudijimo (1 t., p.

8) matyti, kad ieÅ¡kovas yra V. P. sÅ«nus. V. P. mirė 2015 m. spalio 01 d. (1 t., p. 9). IeÅ¡kovas 2015 m. spalio 16 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-54110-15 buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu patyrusiu 50 000 EUR neturtinę žalÄ (1 t., p. 10-13). IÅ¡ Å¡ių nutarimų matyti, jog ieÅ¡kovÄ atstovavo advokatas Paulius Vinkleris.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ , nes įtariamasis J. L. 2015 m. spalio 04 d. mirė. IÅ¡ nutarimo matyti, jog J. L. pripažino padaręs galimai nusikalstamÄ veikÄ â€“ atėmęs gyvybę ieÅ¡kovo motinai V. P.. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) raÅ¡to (1 t., p.

20) matyti, jog ieÅ¡kovas augo vaikų socialinės globos namuose, tačiau nuolat bendravo su mama V. P., reguliariai kas antrÄ savaitgalį vykdavo pas motinÄ , jo ryÅ¡iai su motina buvo geri.IÅ¡ liudytojos S. M. S. parodymų matyti, kad ieÅ¡kovas bendravo su mama ir jų santykiai gerėjo, o jos netektis padarė įtakÄ jo emocinei bÅ«klei (1 t., p. 107). AiÅ¡kindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikÅ¡mę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v.

D. V.,bylos Nr. 3K-7-190/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).Plėtodama kasacinio teismo formuojamÄ CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. V. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimÄ Ä¯ skolininko įpėdinius įgyvendinimo sÄ lyga.

Tai nėra ieÅ¡kinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi bÅ«ti kreipiamasi į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieÅ¡kinio senaties terminas, tai jam netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieÅ¡kinio senaties terminui. Antai, nereikalingas suinteresuotos bylos Å¡alies praÅ¡ymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiÅ¡kęs apie savo reikalavimÄ Ä¯pėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais bÅ«dais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ reikalavimams palikimÄ priėmusiems įpėdiniams pareikÅ¡ti ir kyla ginčas dėl Å¡io specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus praÅ¡ymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminÄ praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

Taigi pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , taikant šį terminÄ nereikalingas suinteresuotos bylos Å¡alies praÅ¡ymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiÅ¡kęs apie savo reikalavimÄ Ä¯pėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais bÅ«dais ir terminais, todėl teismas turi teisę spręsti šį klausimÄ nepriklausomai nuo to, ar atsakovas atsikirtinėjo Å¡ia aplinkybe teisminio bylos nagrinėjimo metu, ar ne.Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ reikalavimams palikimÄ priėmusiems įpėdiniams pareikÅ¡ti ir kyla ginčas dėl Å¡io specialiojo termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus praÅ¡ymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminÄ praleido, o nustatęs, kad priežastys buvo svarbios, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

Taigi, pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , šį klausimÄ teismas nagrinėja, jei yra praÅ¡ymas dėl jo atnaujinimo.Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobÅ«dį: tai gali bÅ«ti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminÄ praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminÄ praleidusio asmens veiksmai ir Å¡ių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminÄ praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovÄ atlikti teisinį veiksmÄ , kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, Å«mios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai.

Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminÄ praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).Å ioje byloje nustatyta, kad J.

L. mirė 2015 m. spalio 04 d., todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas pareikÅ¡ti savo reikalavimus paveldėtojams baigėsi 2016 m. sausio 04 d. (CK 5.63 str. 1 d.). IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė 2016 m. balandžio 12 d., t. y. praleidęs terminÄ nustatytÄ CK 5.63 straipsnio 1 dalyje. IeÅ¡kovÄ tiek ikiteisminio tyrimo byloje, tiek Å¡ioje byloje atstovavo tas pats advokatas, kuris žinojo arba turėjo žinoti, jog Å¡iems reikalavimams pareikÅ¡ti yra nustatytas įstatyminis trijų mėnesių terminas.

IeÅ¡kovo atstovo teiginiai, jog terminas skaičiuotinas nuo tada, kai paveldėtojai priima palikimÄ yra atmestini, nes teisės normoje yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog terminas skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, o palikimo atsiradimo diena laikoma asmens mirties diena (CK 5.3 str.). Å io termino praleidimas yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas pirmÄ kartÄ ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2016 m. vasario 19 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-11760-816/2016.

Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nes jis pareikštas mirusiam J. L.. Pakartotinai ieškinį ieškovas šioje byloje pareiškė 2016 m. balandžio 11 d., kai sužinojo paveldėtojus. Be to, ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2016 m. sausio 18 d. taigi iki 2016 m. sausio 18 d. ieškovas buvo aktyvus ir gynė savo teises įstatymų nustatyta tvarka, todėl iki 2016 m. sausio 18 d. ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, jog jo teisės bus ginamos.

Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimai iÅ¡duoti 2016 m. vasario 18 d., apie tai įraÅ¡ai apie nuosavybės teisių pasikeitimÄ iÅ¡vieÅ¡inti 2016 m. vasario 29 d. (1 t., p. 37-58). Byloje nėra duomenų, jog termino atnaujinimas esmingai pažeistų atsakovų teises. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, t. y. kad savo reikalavimus buvo pareiÅ¡kęs įstatymo nustatytu terminu ikiteisminiame tyrime, kad terminas baigėsi dar nesibaigus ieÅ¡kovo teisių gynimui ikiteisminiame tyrime, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė nedelsdamas po ikiteisminio tyrimo procedÅ«rų pabaigos, kad terminas praleistas nežymiai, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ dėl svarbių priežasčių, todėl įstatymo praleistas terminas atnaujintinas (CK 5.63 str. 4 d.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

M. ir kt. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog J.

L. atėmė gyvybę V. P. jÄ pasmaugdamas. Akivaizdu, jog gyvybės atėmimas yra neteisėtas veiksmas, yra tiesioginis ryÅ¡ys tarp neteisėto veiksmo ir kilusių padarinių (CK 6.246 – 6.248 str.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog gyvybė atimta pasmaugiant ir atėmus gyvybę auka dar buvo iÅ¡niekinta jÄ iÅ¡rengiant. Byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovas gyveno ne su motina, bet globos namuose, tačiau susitikimai buvo nuolatiniai ir dažni, santykiai tarp ieÅ¡kovo ir jo motinos buvo geri (1 t., p. 20).

IÅ¡ ieÅ¡kovo krikÅ¡to mamos parodymų (1 t., p. 107) matyti, kad ieÅ¡kovo santykiai su mirusia motina buvo artimi ir jos mirtis jam sukėlė emocinius iÅ¡gyvenimus. Motinos netektis ieÅ¡kovui sukėlė didelius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , todėl, teismo vertinimu, jis patyrė neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas prašė priteisti 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Be minėtų aplinkybių, ieÅ¡kovas grįsdamas reikalaujamos neturtinės žalos dydį įrodinėjo, jog jo sunki finansinė padėtis, mama žadėjo jam padėti finansiÅ¡kai, lėšos jam reikalingos padengti asmeninius įsiskolinimus (1 t., p. 100-116).

Asmeninių įsiskolinimų buvimas nepagrindžia asmens patirtos neturtinės žalos dydžio, bet gali rodyti norÄ pasipelnyti, pažeidžiant pilnutinio žalos atlyginimo principÄ (CK 6.251 str.), analogiÅ¡kai vertintinos ir aplinkybės, jog ieÅ¡kovo sunki turtinė padėtis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas patyrė 2 500 EUR neturtinę žalÄ dėl J. L. neteisėtų veiksmų.Atsakovai yra J. L. paveldėtojai, kurie paveldėjo J. L. turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Paveldėtojai už palikėjo skolas atsako solidariai (CK 5.52 str. 1 d.), todėl už J. L. padarytÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovui yra solidariai atsakingi J. L. paveldėtojai, t. y. atsakovai iÅ¡ kurių ir priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Kiti Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v.

Netherlands, bylos Nr. 16034/90).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Teismas patenkino 25 procentų ieÅ¡kovo reikalavimų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 str. 1 d. 4 p.). Ä®vertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ , iÅ¡ atsakovų priteistina 56,25 EUR žyminio mokesčio, t. y. po 18,75 EUR iÅ¡ kiekvieno atsakovo.Atsakovai patyrė iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti: 300 EUR (1 t., p. 74), 100 EUR (1 t., p. 119), 50 EUR (1 t., p. 129), 100 EUR ir 50 EUR, iÅ¡ viso 600 EUR.

Ä®vertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ , atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 450 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti sumokėjo atsakovė J. L., todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos Å¡iam atsakovui. Teismas patyrė 8,60 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IeÅ¡kovas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų yra atleistas (CPK 96 str. 1 d.). Likusi dalis yra 2,15 EUR arba 0,72 EUR, kuri priteistina iÅ¡ kiekvieno atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais, nusprendžia:patenkinti ieškinį dalyje.Priteisti ieškovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo J. L., 2 500 EUR ( du tūkstančius penkis šimtus euro) neturtinės žalos atlyginimo. Atmesti ieškinį likusioje dalyje.Priteisti atsakovei J.

L. (a. k. 4740824039) iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 EUR (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt euro) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ atsakovų J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo J. L., 58,40 EUR (penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis euro ir 40 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai lygiomis dalimis, t. y. po 19,47 EUR (devyniolika euro ir 47 euro centus) iÅ¡ kiekvieno atsakovo. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ :

LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, kvito originalÄ bÅ«tina nedelsiant pateikti teismui.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                   Vaidas Pajeda