2022-10-12 Nr. AB-25086-3-63-3-00269-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-578-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00269-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko, laikinai atliekančio Viešosios tvarkos tarnybos viršininko funkcijas, 2021 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 20-IL-30-00194-e, kuriuo nuspręsta: 1) panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai Nr. L1-0005035; 2) pistoletus (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) realizuoti įstatymų nustatyta tvarka (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos AVPK 2018 m. gegužės 30 d. išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2023 m. gegužės 30 d., tačiau 2021 m. vasario 12 d. buvo priimtas ginčijamas Sprendimas.

3. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas neaiškus, nekonkretus (nesukonkretinta kaip pasireiškia keliama grėsmė gyvybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui), neproporcingas, išvados grindžiamos teisinės reikšmės neturinčiais argumentais, nenurodomi konkretūs faktoriai, duomenys, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, netinkamai įvertintas pažeidimų pobūdis, kaltės forma. Teigė, kad nėra nė vienos aplinkybės, kuri nebūtų buvusi žinoma išduodant 2018 m. gegužės 30 d. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjo asmenybė ir išvardinti faktoriai jau buvo įvertinti. Manė, kad pareiškėją apibūdinanti informacija, policijos naudojamų registrų, įskaitų duomenys nesudarė pagrindo matyti, jog asmuo, turėdamas teisę nešioti savigynai išduotą ginklą, gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pateikęs naujus išaiškinimus, kuriais įstatyme numatytą perteklinių ir neproporcingų ribojimų taikymą dėl leidimų išduoti ginklą pripažino neteisėtais ir neproporcingais. Taigi, padarytos išvados bei išaiškinimai yra aktualūs ne tik kuriant teisinį reguliavimą, bet ir šiam ginčui dėl teisės aiškinimo bei taikymo.

4. Pareiškėjo teigimu, atitinkamai keitėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, o nagrinėjamu atveju leidimas nešioti ginklus buvo išduotas dėl savigynos. Pareiškėjas turi įmones, valdančias didelės vertės turtą, taip pat yra kilę ginčai, kurių metu buvo pagrasinta, kad priklausančių įmonių valdymas bus perimtas, o pareiškėją, melagingai apkaltinus, pasodins į kalėjimą. Pareiškėjas argumentavo, kad išvardinti administraciniai nusižengimai formalios sudėties (dėl jų padarymo nesukeltos pasekmės, žala), netyčiniai, pagal saugomas vertybes nepriskirtini prie pažeidimų, kuriais gali būti kėsinamasi į kitų asmenų ar savo gyvybę, sveikatą, viešąją tvarką ar visuomenės saugumą. Paaiškino, jog dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo apie kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, kurie užfiksuoti ne pažeidėjo akivaizdoje, nebuvo informuotas, nagrinėjant bylas nedalyvavo, apie tai, kad atimta teisė vairuoti sužinojo atsitiktinai, nes policija apie teisės vairuoti atėmimą neinformavo.

5. Pažymėjo, kad laiko atžvilgiu neribotas leidimo laikyti ginklą apribojimas yra sietinas tik su itin pavojingų nusikaltimų padarymu. Teistumas yra išnykęs, nėra duomenų, kad būtų įvykdęs naujus nusikaltimus, kurie keltų grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

6. Pareiškėjas informavo, kad faktiškai visi išvardinti kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus vairavimą neužsisegus saugos diržo, buvo užfiksuoti ne pareiškėjo akivaizdoje. Siekiant objektyviai įvertinti ir ištirti nustatytų pažeidimų padarymo aplinkybes ar jų padarymu nekeliama grėsmė gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, būtina įvertinti pažeidimų fiksavimo ir administracinių bylų išnagrinėjimo aplinkybes, t. y. ar pareiškėjas apie išvardintus pažeidimus buvo informuotas, ar šie pažeidimai padaryti tyčine kaltės forma ar dėl neatsargumo, kam priklausė užfiksuotos transporto priemonės. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nesukonkretina ir nenurodo kaip Sprendime išvardinti Administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) ir Kelių eismo taisyklių pažeidimai susiję su pareiškėjo keliama grėsme kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Vien tik formalus pažeidimų padarymas pats savaime tokios grėsmės nesukelia. Pareiškėjas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir teigė, kad atsakovas Sprendime nei nemotyvavo, kuo skiriasi jo 2019 m. liepos 4 d. priimant sprendimą turėtų duomenų visuma nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. turėtos, nei nurodė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) bei jį šiuo aspektu įgyvendinančių Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, nuostatas, įgalinančias iš naujo (antrame etape) vertinti tokius duomenims. Pažymėjo, kad atsakovas nenurodo ir nemotyvuoja, kokios atsirado naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos 2018 m. gegužės 30 d. išduodant leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurios patvirtintų keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

7. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Nurodė, kad Sprendimas priimtas atsižvelgus į trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, trečiasis suinteresuotas asmuo) Viešosios policijos valdybos 2021 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 30-G-1812 nurodytas faktines aplinkybes. Paaiškino, jog pažyma surašyta Departamentui atlikus nuotolinę stebėseną Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau – ir PLVIS) ir buvo tikrinami visų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų licencijavimo padalinių darbuotojų priimti sprendimai dėl apsaugos darbuotojų pažymėjimų ir leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ar panaikinimo asmenims, apie kuriuos PLVIS 2020 m. buvo gauti automatiniai pranešimai iš kitų informacinių sistemų. Nurodė Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro informaciją, pažymos turinį ir pažymėjo, kad 17 kelių eismo taisyklių pažeidimų padaryta neturint teisės vairuoti transporto priemonę. Manė, kad toks pareiškėjo neatsakingas, tyčinis ir sistemingas administracinių teisės pažeidimų padarymas yra keliantis grėsmę sau ir aplinkiniams; elgesys rodo, kad pareiškėjas suvokė savo veiksmų padarinius, suprato, jog taip elgiasi neteisėtai, pažeidinėja įstatymus. Nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nutarta, jog pareiškėjas savo veiksmais gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes padarytos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai yra tyčinės veikos ir todėl buvo priimtas Sprendimas. Atkreipė dėmesį, kad nuo leidimo išdavimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas padarė 104 administracinius nusižengimus. Taip pat pažymėjo, kad 2021 m. vasario 28 d. pareiškėjas vairavo automobilį neužsisegęs saugaus diržo, kai yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę ir Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariatas nutarimu Nr. 31-ANR N-902-2021 paskyrė 500 Eur baudą. Tvirtino, kad skirtingai nei nurodyta skunde, šios aplinkybės nebuvo žinomos iki leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo ir charakterizuoja kaip linkusį sistemingai ir nuolat pažeidinėti įstatymus.

9. Atsakovas nurodė, kad nors skunde pažymėta, jog ginklas pareiškėjui yra būtinas savigynai, nes turėjo ginčų, kurių metu jam buvo pagrasinta, tačiau apie tai policijai nepranešė ir tai įrodančių faktinių duomenų nepateikė, išskyrus nepagrįstas prielaidas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas pritarė išvadai, kad pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Teigė, kad tokia išvada grindžiama pateiktais išrašais, o būtent iš administracinių nusižengimų registro išrašo. Pažymėjo, jog pareiškėjas klaidina teismą, kadangi iš pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, jog jis sistemingai daro administracinius nusižengimus, nuo 2018 m. gegužės 30 d. yra padaręs netoli 100 administracinių nusižengimų. Atkreipė dėmesį, jog toliau, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pradedami ikiteisminiai tyrimai, nors ir kai kurie yra nutraukti, vienas susidedantis iš 4 nusikalstamų veikų, vis dar tyrimo stadijoje. Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo padarė išvadą, kad iš byloje esančių duomenų visumos akivaizdu, jog pareiškėjas akivaizdžiai ir sąmoningai paneigia visuomenėje priimtas socialinio elgesio taisykles – ne tik automobilį vairuoti saugiai, bet ir pranešti apie ginklo laikymo vietą, todėl pareiškėjo, laikyti nekeliančio grėsmės sau ir visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar nuosavybei, – nėra pagrindo. Manė, kad 2021 m. sausio 20 d. pažyma yra pagrįsta, joje esančios išvados atitinka faktus ir yra teisingos, o Sprendimas visiškai atitinka valstybės saugomų interesų tikslus.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas visų pirma nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 7 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai Nr. (duomenys neskelbtini) ir užregistravo pistoletus (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą, išduoti, panaikinti, pakeisti leidimus) Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė panaikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai Nr. (duomenys neskelbtini) ir pistoletus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.

14. Teismas apžvelgė bylai aktualų teisinį reguliavimą: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009; 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. ir 1997 m. vasario 13 d. nutarimus, Įstatymo 1 straipsnio 2 dalį).

15. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nurodyta, jog tikrinant informaciją apie pareiškėją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre nustatyta, jog Palangos miesto apylinkės teismas pareiškėją pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2321 straipsnio l dalį („Neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas arba siuntimas, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti“); 2005 m. balandžio 19 d. pareiškėjui buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 32-1-00333-05 pagal BK 187 str. 1 d. („Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą“) ir BK 284 straipsnio 1 dalį („Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką“), vadovaujantis BK 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindais (kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko BK 38 str. numatytais atvejais).

Nurodyta, kad tikrinant informaciją apie pareiškėją Administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. jis baustas už 124 administracinius nusižengimus: 1 kartą už buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimą ANK 205 str. 1 d.; 1 kartą už ginklo, kuriam įsigyti ir laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, įrašymo į policijos įstaigos įskaitą pasikeitus gyvenamajai vietai tvarkos pažeidimą (ANK 228 str. 1 d.); 1 kartą už tai, kad nepateikė Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ informacijos apie statybos pradžią, rangovo pasamdymą ar paskyrimą, taip pat apie pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą (ANK 357 str. 1 d.); 88 kartus už nustatyto greičio viršijimą (ANK 416 str.), iš kurių 7 kartus greitį viršijo daugiau nei 50 km/h, 15 kartų už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (ANK 417 str.); 16 kartų už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus (ANK 418 str.); 1 kartą už lenkimą draudžiamoje vietoje (ANK 420 str. 1 d.) ir 1 kartą už tai, kad vairavo automobilį su įrengtais saugos diržais jų neužsisegęs (ANK 432 str.).

Pažymėta, kad 17 kelių eismo taisyklių pažeidimų padaryta neturint teisės vairuoti transporto priemonę.

16. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas įvertino pareiškėjo veiksmus (išnykusį teistumą, periodiškai ir nuolat daromus kitus pažeidimus, ignoruojant galiojančias teisės normas), kurie neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenybę, jo elgesio pobūdį, ir vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, padarė išvadą, kad pareiškėjas, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl išnykusio teistumo, teismas atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Apibendrinęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas pažymėjo, kad negalima tokia situacija, kai dėl praeityje padaryto nusikaltimo iš fizinio asmens visam laikui atimama teisė įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams. Atsakovas, vertindamas išnykusį teistumą, be kita ko, turi argumentuoti, kokiu būdu asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

18. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato atsakovui teisę panaikinti leidimus nešiotis ir laikyti ginklus, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus. Sprendime nurodytame Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismas pažymėjo, kad policija nurodė atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismas įvertino, kad šiuo atveju policija nurodė atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Aiškindama minėtą teisės normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, teisėjų kolegija pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Todėl, vertinant tokius duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas.

19. Teismas taip pat pažymėjo, kad aiškindamas Įstatymas nuostatas, LVAT ne kartą konstatavo, jog šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-261/2019, 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017 ir kt.). Šiuo aspektu teismas akcentavo ir tai, kad Įstatymu nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-261/2019, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, kt.).

20. Teismas nurodė, kad Sprendime nurodytų pareiškėjo padarytų nusižengimų daugumą sudaro Kelių eismo taisyklių administraciniai pažeidimai ir tik 2 iš jų yra sietini su pavojumi visuomenei – neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas arba siuntimas, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti; svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas ir demonstruota nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 18 d. pažeidė reikalavimą, susijusį su leidimo nešioti (laikyti) ginklą pareigomis, t. y. pakeitęs ginklo laikymo vietą, apie tai neinformavo policijos įstaigos.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog Sprendime nurodytas teistumas yra išnykęs, o ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo nutrauktas pareiškėjui ir nukentėjusiajam susitaikius. Kita vertus, taikant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę, nėra būtina nustatyti, jog asmuo būtent padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą, ar kad teistumas nebūtų išnykęs. Vadovaujantis LVAT praktika, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019, 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-261/2019 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovo nurodytas pareiškėjo veikų pobūdis, tiek jų padarymo laikas suponuoja Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę. Pareiškėjo padaryti pažeidimai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, teismas pažymėjo, jog negalima teigti, kad padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, nes nuo administracinių pažeidimų padarymo dar praėjęs trumpas laikas. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos LVAT teisėjų kolegija laikosi, vertindama panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (žr., pvz., LVAT procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014, Nr. A-1091-575/2017, A-664-261/2019 ir kt.).

21. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius duomenis apie nuo leidimo išdavimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo padarytus 104 administracinius nusižengimus, nusprendė, jog jie akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs sistemingai daryti administracinius nusižengimus. Atsižvelgęs į byloje pateiktų duomenų visumą, padarė išvadą, jog atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros ir jo naikinti nėra pagrindo.

22. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentas, jog nėra nė vienos aplinkybės, kuri nebūtų buvusi žinoma išduodant 2018 m. gegužės 30 d. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjo asmenybė ir išvardinti faktoriai jau buvo įvertinti, susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principo galimu pažeidimu. Tačiau teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, turėjo teisę panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Dėl Sprendimu panaikintos teisės laikyti (nešiotis) ginklus proporcingumo teismas pažymėjo, jog Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinumu, pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017). Taigi, aplinkybė, jog atsakovas išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir vėliau jį panaikino, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu.

23. Pareiškėjas teigė, kad yra įmonių direktorius, todėl galėjo būti užfiksuota bet kuri pareiškėjui priklausančios įmonės nuosavybės teise valdoma transporto priemonė, kurią galėjo valdyti ir kiti asmenys. Paaiškino, kad dauguma juridinių asmenų vadovų nesigilina ir sumoka pagal administracinį nurodymą pusę baudos, nes bylinėjantis dėl paskirtos nuobaudos administracinių nusižengimų bylose bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, todėl advokato pagalba tampa brangesnė nei pati nuobauda. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, pažymėjo, kad atsakovo pateiktos pažymos iš administracinių nusižengimo registro apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus charakterizuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, ir tai atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas.

Teismas pažymėjo, kad būtent pareiškėjas, o ne kiti asmenys, yra baustas už nurodytus pažeidimus. Pats pareiškėjas pasirinko savo elgesio modelį – neginčyti paskirtų administracinių nuobaudų, todėl būtent jam, o ne kitiems asmenims atsiranda visos teisinės pasekmės, susijusios su nustatytais administraciniais nusižengimais. Be kita ko, pareiškėjas, būdamas įmonių vadovu, prieš sumokėdamas nustatytas baudas, privalėjo nurodyti asmenis, kurie iš tiesų vairavo transporto priemones ir padarė nusižengimus. Kadangi administracinės nuobaudos yra galiojančios ir nenuginčytos, šiuo metu nustatyti ar vertinti, kad transporto priemones vairavo kiti asmenys, nėra šios administracinės bylos dalykas, inter alia (be kita ko) administracinio teismo prerogatyva.

Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ne kartą vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir neprisisegęs saugos diržų (nuo 2020 m. birželio mėn. apie 20 administracinių nusižengimų). Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, jis pats asmeniškai darė administracinius nusižengimus. Dėl pareiškėjo teiginių, kad informaciją apie pasikeitusią gyvenamąją vietą atsakovui pateikė telefonu, teismas pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad jis buvo raštu informavęs atsakovą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą.

Taigi, byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų nurodytą teiginį.

24. Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad leidimas nešioti ginklus buvo išduotas dėl savigynos; yra kilę ginčai, kurių metu buvo pagrasinta, kad priklausančių įmonių valdymas bus perimtas, o jį patį melagingai apkaltinus pasodins į kalėjimą. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus pareiškėjo skundo argumentus, pažymėjo, jog atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą nešioti (laikyti) ginklus, nurodė, jog ginklas reikalingas apsaugos darbuotojo darbui. Pareiškėjas aplinkybių, kad dirba apsaugos darbuotoju, nepagrindė. Be kita ko, pats pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad jam niekas negrasino. Inter alia (be kita ko) pareiškėjas neteikė duomenų, o teisėjų kolegija nenustatė, kad yra pradėtas koks nors ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo pareiškėjui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ginklas nėra vienintelė priemonė savigynai, t. y. panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pareiškėjas, kilus realiam pavojui ar jausdamasis nesaugus, turi teisę naudotis kitomis leistinomis savigynos priemonėmis (pvz., dujų balionėliu, samdyti apsaugą ir pan.).

25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytus pažeidimus ir jam reikštus įtarimus dėl nusikalstamos veikos, neturėjo pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog pareiškėjas, turėdamas ginklą, tikrai ateityje nekeltų grėsmės. Dėl nurodytų priežasčių teismas nusprendė, kad faktai apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, padarymo laiką, t. y. vertinant juos kaip visumą, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatyto teisinio reglamentavimo, jo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, ir linkusį daryti teisės pažeidimus. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus. Teismas nurodė, kad Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, o pareiškėjo argumentai apie Sprendimo nemotyvavimą yra nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsakovas pateikė pakankamai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios nulėmė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto tinkamą taikymą. Teismas nurodė, kad iš Sprendimo turinio galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas, todėl galima daryti išvadą, kad jis visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į faktines aplinkybes ir teisme teiktus pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimus. Teigia, kad teismo sprendimas neaiškus, nekonkretus, konkrečiai nenurodoma, kaip pasireiškia pareiškėjo keliama grėsmė gyvybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Teismo išvados grindžiamos teisinės reikšmės neturinčiais argumentais, nenurodomi konkretūs duomenys, kad asmuo kelia realią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, netinkamai įvertintas pažeidimų pobūdis, kaltės forma. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas atsisako paaiškinti pareiškėjo asmenybės charakterizavimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas sprendimas panaikinti leidimą ginklui, susijusias su tuo, kad pažeidimai buvo konstatuoti pareiškėjui nedalyvaujant, nesuteikus galimybės pasiaiškinti ir preziumuojant kaltę, t. y. pažeidus asmens teisę į teisingą procesą. Atsižvelgiant į tai, yra būtinas pakartotinis įrodymų tyrimas.

28. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai neįvertino teiktų paaiškinimų, jog tik po to, kai pareiškėją sustabdė policijos pareigūnas dėl nenaudojamų saugos diržų, pareiškėjas sužinojo apie jam atimtą teisę vairuoti. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti: kuo grindžia išvadą apie pareiškėjo tyčinę kaltės formą; kodėl pareiškėjas nebuvo informuotas ir nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti, dalyvauti bylos nagrinėjime, kaip tai numatyta ANK; kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; kaip bus užtikrintas pareiškėjo ir jo šeimos narių saugumas pasikėsinimo atveju, nes pareiškėjui buvo grasinta; kodėl Vilniaus, o ne Klaipėdos teritorinis policijos padalinys ilgą laiką tyrė O. R. melagingą pranešimą apie nusikaltimą, kurio nebuvo, o vėliau tyrimą nutraukė; kas yra O. R. neįvardintas asmuo, kuris davė užsakymą melagingai įskųsti R. P. dėl dokumentų klastojimo; kokios naujos aplinkybės atsirado, kad R. P. tapo pavojingu visuomenei; Policijos departamentas negalėjo paaiškinti, kokios dar keturios nusikalstamos veikos yra tyrimo stadijoje, ar pateikti kaltinimai, Policijos departamento atstovas nepaaiškino, pagal kokio asmens skundą atliktas tyrimas; aplinkybės, kaip pareiškėjas susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, kai nėra nurodomas transporto priemonės valstybinis numeris; kaip su pareiškėju susiejo transporto priemones; atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nepaneigė pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad priimant Sprendimą negalėjo dalyvauti Policijos departamento pareigūnas Algimantas Martinkus, kuris iš pareiškėjo nurodomo asmens – V. U., su kuriuo pareiškėjas turi turtinį ginčą, galėjo priimti atlygį – namą ant upės kranto.

29. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių: Kelių eismo taisyklių pažeidimai fiksuoti ne pareiškėjo akivaizdoje, apie jų padarymą nežino ir nebuvo informuotas; klaidą galėjo padaryti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tilžės turgus“ administratorė, kuri dėl visų pažeidimų nurodydavo pareiškėją; pareiškėjas yra kelių įmonių savininkas ir šių įmonių naudojamų automobilių pažeidimai formaliai įforminami jo vardu; paprasčiau yra sumokėti baudą nei ją apskųsti; baudų sumokėjimą, jų neginčijant, pareiškėjas vertino kaip paramą valstybei; po to, kai sustabdžius dėl neužsegto saugos diržo pareiškėjas sužinojo apie atimtą teisę vairuoti, nebuvo padaryti nauji administraciniai nusižengimai.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendime visi nurodyti nusižengimai yra padaryti neatsargia kaltės forma, išvardintais nusižengimais nesikėsinta į sveikatą, gyvybę, viešąją tvarką, visuomenės saugumą. Faktiškai visi išvardinti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus vairavimą neužsisegus saugos diržo, buvo užfiksuoti ne pareiškėjo akivaizdoje, todėl galėjo būti užfiksuota bet kuri pareiškėjui priklausančios įmonės nuosavybės teise valdoma transporto priemonė, kurią galėjo valdyti ir kiti asmenys. Teigia, kad Sprendime nėra nė vienos aplinkybės, kuri nebūtų žinoma išduodant 2018 m. gegužės 30 d. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini).

31. Pareiškėjas, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu byloje Nr. 1/2019-6/2019, pažymi, jog jo atveju teistumas išnykęs, nėra padarytos naujos nusikalstamos veikos, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų įtariamas naujų panašaus pobūdžio veikų padarymu. Priešingai, pareiškėjas pateikė patikimus tiesioginius įrodymus, kad anoniminių asmenų užsakymu pareiškėjas buvo melagingai apkaltintas nebūtų nusikaltimu – dokumento suklastojimu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad procese dalyvavo aukštas pareigas užimantis Policijos departamento pareigūnas, kuris iš suinteresuoto ir grasinimus išsakiusio asmens per su juo susijusią įmonę įsigijo didelės vertės turtą. Pareiškėjas taip pat nurodo LVAT praktiką, kuri, jo vertinimu, yra analogiška ginčo situacijai (žr. 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3308-624/2020).

32. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas kelia klausimus, iš esmės susijusius su administraciniais nusižengimais (jų aplinkybėmis, pareiškėjo ryšį su transporto priemonėmis), taip pat su ikiteisminiais tyrimais (jų stadijomis, pradėjimu ir pan.), tačiau administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės ar ikiteisminių tyrimų aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl neturi ir negali turėti teisinės reikšmės šioje byloje. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas kelia su bylos dalyku nesusijusius klausimus, t. y. klausimus dėl praeityje buvusių eilės administracinių nusižengimų aplinkybių ir jų teisėtumo, ikiteisminių tyrimų detalių. Atsakovas taip pat pažymi, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. nusižengimų išraše nustatyta nauja aplinkybė, t. y. kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 5 d. vairavo transporto priemonę – automobilį, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmestinas.

35. Teigia, kad pareiškėjas kelia su bylos dalykus nesusijusius klausimus, t. y. klausimus dėl praeityje buvusių administracinių nusižengimų aplinkybių ir jų teisėtumo, ikiteisminių tyrimų detalių, dėsto argumentus, jų nepagrindžiant.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

37. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nes nustatė, kad atsakovas, įvertinęs turimus duomenis, padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas kelia ar gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 10 p., 40 str. 1 d. 10 p.). Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą.

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

39. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pažymi, kad Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus.

40. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimai).

41. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su viešuoju interesu užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių. Priimant sprendimą dėl leidimo panaikinimo (Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.), kaip ir priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo (Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p.), turi būti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-503-629/2020; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-502/2020; kt.).

42. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

43. Aiškindamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esantys pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (nuo 2018 m. gegužės 30 d. leidimo išdavimo laikyti (nešiotis) ginklus iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas padarė apie 100 administracinių nusižengimų; 2020 m. lapkričio 18 d. pažeidė reikalavimą, susijusį su leidimo nešioti (laikyti) ginklą pareigomis; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nusižengimų išraše nustatyta nauja aplinkybė, t. y. kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 5 d. vairavo transporto priemonę – automobilį, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones; kt.), nepaisant to, kad Sprendime nurodytas teistumas yra išnykęs, neabejotinai rodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus.

45. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo pažeidimai nebuvo tokio pavojingumo, kuris būtų pakankamas pagrindas taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, pažymėtina, kad pareiškėjo daromi pažeidimai, jų sistemiškumas leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas nepaklūsta pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, jo veiksmai liudija demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą.

46. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį (nuo 2021 m. sausio 1 d. 7 dalis), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

47. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybes, susijusias su administraciniais nusižengimais ir ikiteisminiais tyrimais, tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti, nes įvardintos pareiškėjo aplinkybės nėra šios bylos dalykas.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

50. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismas atmeta pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius