f7112eb8-651d-4d49-982c-e3e99ec8dea7 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-610-638/2020 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00417-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.10; 1.3.6.3.2.9; 1.3.6.4.1.3 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovo A.

D. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5996-393/2019 pagal ieÅ¡kovo A. D. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė teismo pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 58 straipsnį neteisėtu, iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2019 m. balandžio 26 d.) iki sprendimo įvykdymo pilna apimtimi dienos, priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį – 647,55 Eur.

2. IeÅ¡kovas nurodė ir paaiÅ¡kino, kad su atsakove VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbitni)“ 2019 m. balandžio 2 d. sudarė darbo sutartį Nr. 980, pagal kuriÄ pas atsakovę nuo 2019 m. balandžio 3 d. turėjo dirbti direktoriaus patarėjo pareigose 0,25 etato darbo krÅ«viu, 10 valandų per savaitę už 838 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Pokalbio dėl darbo metu su atsakove, kuriÄ tuo metu atstovavo K. M., buvo susitarta dėl individualaus darbo grafiko – 0,25 krÅ«vio paskirstymo per vienÄ â€“ dvi dienas per savaitę, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas dar dirba ir įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, kuri yra Kauno mieste.

IeÅ¡kovas kelis kartus žodžiu prašė pateikti jam balandžio mėnesio darbo grafikÄ , tačiau jam darbo grafikas pateiktas nebuvo. Pas atsakovę 2019 m. balandžio 17 d. grįžo po ilgo nedarbingumo direktorius V. Å ., kuris nedelsiant inicijavo ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo, neįgyvendinęs DK 58 straipsnio nuostatų, nepareikalavo pasiaiÅ¡kinimo. Darbdavys nesilaikė DK 58 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir neiÅ¡mokėti iÅ¡eitinės paÅ¡alpos, jei darbuotojas Å¡iurkščiai pažeidžia darbuotojo darbo pareigas.

To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbdavys sprendimÄ nutraukti darbo sutartį turi priimti tik įvertinęs pažeidimo sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigia, kad darbo drausmės pažeidimo jis nepadaręs, nes jis turėjo dirbti 0,25 etato krÅ«vio, jam nebuvo aiÅ¡ku, kaip darbdavys paskirstė šį krÅ«vį, koks buvo balandžio mėnesio darbo grafikas, kada jis turėjo bÅ«ti darbe.

Darbo sutartyje nėra nustatyta, kaip darbo krÅ«vis turi bÅ«ti paskirstytas, tik žodžiu su K. M. buvo susitarta krÅ«vį iÅ¡dėstyti per vienÄ dvi darbo dienas per savaitę. Atsakovė sÄ moningai nepateikė darbo grafiko, todėl Å¡io ginčo nepavyko iÅ¡vengti. Atsakovė neįrodė, kad neatvykimu į darbÄ padaryta žala ar sukelti kiti neigiami padariniai. Atsakovė neįrodė, kokių darbų ieÅ¡kovas neatliko, ir kokiÄ Å¾alÄ dėl to patyrė atsakovė. Pagal patarėjo pareigybės apraÅ¡ymÄ , patarėjas yra tiesiogiai pavaldus direktoriui, visas užduotis skiria direktorius.

Ieškovas atliko visas užduotis, kurios buvo pavestos. Atsakovė dėl ieškovo darbų nesiskundė, nebuvo skyrusi drausminių nuobaudų ar pateikusi pastabų dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo. Ieškovas visada tinkamai vykdė darbo funkcijas ir neturėjo jokių pagrindų tyčia kenkti darbdavio interesams. Atsakovė sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodė, kad 2019 m. balandžio 19 d. registruotu paštu buvo išsiųstas reikalavimas pasiaiškinti. Tačiau jokio reikalavimo iš atsakovės ieškovas nėra gavęs. Sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovė nenurodė nei reikalavimo pasiaiškinti sudarymo datos, nei dokumentui suteikto eilės numerio, nei registruotos siuntos numerio.

Kyla abejonė, ar toks reikalavimas iÅ¡ viso buvo iÅ¡siųstas. GinÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje nekilo ginčo, kad ieÅ¡kovui reikalavimas nebuvo įteiktas. Vien reikalavimas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ nereiÅ¡kia, kad atsakovė tinkamai įgyvendino DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatas. Apie reikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ ir jo iÅ¡siuntimÄ ieÅ¡kovas nežinojo, atsakovė niekaip nebuvo informavusi, negavo jokio praneÅ¡imo atsiimti siuntÄ . Atsakovės reikalavimo iÅ¡siuntimas laikytinas formaliu veiksmu, kadangi reali galimybė ieÅ¡kovui pasiaiÅ¡kinti nebuvo suteikta.

3. Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė ir paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu darbo sutartis buvo nutraukta dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, dėl to, kad jis neatvyko į darbÄ 2019 m. balandžio 17, 18, 19 dienomis. IeÅ¡kovas į darbÄ buvo priimtas dabartinio vadovo nedarbingumo laikotarpiu. Lazdijų rajono savivaldybės meras 2018 m. lapkričio 19 d. priėmė potvarkį Nr. 8P-113 „Dėl VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavadavimo“, kuriuo pavedė K.

M., VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patarėjui pavaduoti direktorių, kol po ligos grįš V. Å .. K. M. įdarbino ligoninėje naujus darbuotojus, taip pat ir A. D.. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 3 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr.2-860-743/2019, kuriuo minėtas potvarkis buvo panaikintas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 3 d., todėl yra susiklosčiusi situacija, kad ieÅ¡kovas į darbÄ buvo priimtas įgaliojimų neturėjusio asmens. Pasibaigus V.

Å . nedarbingumo laikotarpiui ir jam sugrįžus į darbÄ , nuo Å¡io momento darbe nepasirodė K. M., nei jo į darbÄ priimtas ieÅ¡kovas. Direktoriui sužinojus, kad į darbÄ priimtas dar vienas patarėjas, kurio darbo vietoje nebuvo matęs nei vienas darbuotojas, 2019 m. balandžio 19 d. A. D. buvo iÅ¡siųstas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti, kodėl jis nepasirodė 17, 18, 19 dienomis darbe. Reikalavimas buvo iÅ¡siųstas darbo sutartyje nurodytu adresu. IeÅ¡kovas pasiaiÅ¡kinimo nepateikė nei nurodytu terminu, t. y. 2019 m. balandžio 25 d., nei vėliau.

Atsakovei 2019 m. balandžio 27 d. grįžo A. D. siųstas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti. IeÅ¡kovui ir toliau neatvykstant į darbÄ 2019 m. balandžio 23 d. buvo suÅ¡auktas ligoninėje susirinkimas, kurio metu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas į darbÄ buvo priimtas 2019 m. balandžio 2 d., tačiau darbo grafikas nebuvo rastas, o darbuotojo darbo vietoje niekas nematė. Susirinkimo metu A. P. papraÅ¡ius pasiaiÅ¡kinti apie darbuotojų priėmimÄ Ä¯ darbÄ , darbo sutarčių sudarymÄ ir darbo grafikus, ji tai atsisakė daryti.

Nesulaukus ieÅ¡kovo darbe, taip pat iÅ¡ darbuotojų gavus informacijÄ , kad ieÅ¡kovo darbe nieks nematė, bei ieÅ¡kovui ir toliau 2019 m. balandžio 23, 24, 25, 26 dienomis nepasirodžius darbe, buvo priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį. Akivaizdu, kad jei ieÅ¡kovas bÅ«tų dirbęs dvi ar vienÄ dienÄ per savaitę, tai jis bÅ«tų atvykęs į darbÄ jei ne 17, 18, 19 dienomis, tai bent kažkuriÄ darbo dienÄ nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. Todėl ieÅ¡kovo teiginiai apie darbo periodiÅ¡kumÄ po vienÄ ar dvi dienas per savaitę yra deklaratyvÅ«s. IeÅ¡kovui nebuvo nustatytas nuotolinio darbo pobÅ«dis, todėl 10 valandų per savaitę jis privalėjo dirbti ligoninėje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas priimtas dirbti direktoriaus patarėjo pareigoms, žinojo ir suprato, kad nuo darbo sutarties sudarymo ieÅ¡kovas nevyksta į darbÄ , kÄ ir pats pripažino teismo posėdžio metu, jis turėjo galimybę pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ priežasties iki sprendimo dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo priėmimo, tokia teise nepasinaudojo. Pateikdamas ieÅ¡kinį teismui ieÅ¡kovas nurodė adresÄ korespondencijai(duomenys neskelbitni). DK 24 straipsnyje yra nurodyta, kad darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo teiginiai, jog jis neturėjo realios galimybės pasiaiÅ¡kinti, neįrodyti. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui sprendimas atleisti iÅ¡ darbo buvo taip pat iÅ¡siųstas adresu į Marijampolę, tačiau Å¡iÄ siuntÄ paÅ¡tas persiuntė į KaunÄ paties ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, nes pats paÅ¡tas adresato nekeičia. Å iÄ siuntÄ ieÅ¡kovas atsiėmė 2019 m. gegužės 29 d. Su darbdaviu taip pat per visÄ laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki siuntos atsiėmimo 2019 m. gegužės 27 d. jis nekontaktavo.

IeÅ¡kovui siųstame reikalavime pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ buvo praÅ¡oma pateikti atliktų darbų ataskaitÄ , tačiau jokie įrodymai apie atliktus darbus nebuvo pateikti ir bylÄ nagrinėjant teisme, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , kad jis domėjosi, kiek yra gyventojų Lazdijų mieste, kiek yra soliariumų ir jis turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip galima efektyviau iÅ¡naudoti ligoninės penktÄ aukÅ¡tÄ . Taip pat ieÅ¡kovas posėdžio metu nurodė, kad jis darbų neatliko, nes juos turėjo atlikti iki gegužės mėnesio, o iÅ¡ darbo buvo atleistas 2019 m. balandžio 26 d.

Teismas nurodė, kad tokie ieÅ¡kovo argumentai yra neįtikinantys, jie jokiu bÅ«du neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas dirbo realiai ligoninėje ir atliko kokias nors užduotis. IeÅ¡kovas į darbÄ buvo priimtas direktoriaus nedarbingumo laikotarpiu. Jis į darbÄ neatvyko pačiÄ pirmÄ dienÄ ir neatvyko nei vienÄ dienÄ iki atleidimo dienos. Jokios pateisinančios priežasties, nedarbingumo, atostogų ar kitokių aplinkybių ieÅ¡kovas nenurodė. Su darbdaviu visiÅ¡kai nebendravo. Ligoninės patvirtinto direktoriaus patarėjo pareigybės apraÅ¡ymo 5 punkte nurodyta, kad patarėjas pavaldus ligoninės direktoriui, taip pat 8.10 punkte nurodyta, kad teikia ligoninės direktoriui darbų veiklos ataskaitÄ už ataskaitinį mėnesį.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nuo darbo sutarties pasiraÅ¡ymo piktybiÅ¡kai nevyko į darbÄ , nebendravo su darbdaviu, netgi prieÅ¡ingai, klaidino darbdavį nurodydamas neteisingÄ gyvenamosios vietos adresÄ , nepateikdamas jokių kitų kontaktinių duomenų, Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos darbdavio apsisprendimui. Be to ieÅ¡kovas ligoninėje buvo priimtas eiti direktoriaus patarėjo pareigas, kurių specifika lemia ir Å¡ių pareigų atsakomybės ypatumus. Tokios pareigos ligoninėje yra svarbios ir atsakingos, jų neatlieka eilinis ligoninės darbuotojas, tokiai pareigybei keliami ir aukÅ¡ti specialieji reikalavimai, turėti aukÅ¡tÄ jį teisinį, medicininį ar vadybos iÅ¡silavinimÄ bei eilė kitų aukÅ¡tų reikalavimų, nurodytų pareigybės apraÅ¡e nuo 6 p. iki 7.8 p. Todėl ieÅ¡kovui taikytini aukÅ¡tesni atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, ieÅ¡kovas turėjo tinkamai suderinti savo darbo grafikÄ , nurodyti visus kontaktus teisingai, kad darbdavys galėtų su juo susisiekti, bendradarbiauti su ligonine, tai yra veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje darbuotojo elgesys tiek padarant darbo drausmės pažeidimÄ , tiek vėliau, rodo, kad darbdavys turėjo pagrindÄ prarasti pasitikėjimÄ darbuotoju ir dėl to nutraukti darbo santykius su juo. Darbdavys atsižvelgė ir tinkamai įvertino darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas. Darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius su ieÅ¡kovu buvo priimtas nepažeidžiant DK 58 straipsnio 4, 5, 6 dalyse reglamentuotos tvarkos ir terminų: prieÅ¡ priimant sprendimÄ buvo pareikalauta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas sprendimui priimti, darbo sutarties nutraukimas įformintas darbdavio sprendimu, su kuriuo darbuotojas supažindintas registruotu laiÅ¡ku(duomenys neskelbtini).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas savo elgesiu sukÅ«rė sau nenaudingÄ situacijÄ , pažeidė pareigÄ bÅ«ti darbe ir vykdyti pareigas, todėl darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovu yra adekvatus padarytam pažeidimui.

7. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas darbo sutartį pasirašė 2019 m. balandžio 2 d., pradėti dirbti turėjo nuo 2019 m. balandžio 3 d., tačiau į darbÄ nei vienÄ dienÄ neatvyko. IeÅ¡kovui buvo žymimos pravaikÅ¡tos nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 26 d., darbo užmokestis ieÅ¡kovui pagrįstai nebuvo skaičiuojamas, tuo pačiu ir iÅ¡mokėtas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo darbo sutarties pasiraÅ¡ymo darbe nepasirodė, nepateikė pasiaiÅ¡kinimo, nebendravo su darbdaviu, jam nebuvo nustatyta galimybė dirbti nuotoliniu bÅ«du, nes Å¡i sÄ lyga turi bÅ«ti įforminta raÅ¡tu, jokių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė, todėl jis pagrįstai buvo atleistas iÅ¡ darbo, darbdaviui konstatavus Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ .

Teismas sprendė, kad darbdavys ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ darbo tinkamai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. D. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, prijungti prie bylos naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti praÅ¡omus liudytojus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1.

Teismas klaidingai įvertino apelianto nurodyto adreso (duomenys neskelbtini)aplinkybes. Apeliantas teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai įvardino, kad darbinantis pas atsakovę jis su E. D. buvo sutaręs, kad dėl ekonomijos, mažesnių atstumų keliais, kuriuos reikės įveikti automobiliu, gyvens nurodytu adresu Marijampolėje. Atsakovė apeliantui netgi nebuvo suteikusi darbo vietos, darbo priemonių. Todėl negalima sutikti su teismo padaryta išvada, kad apeliantas tyčia klaidino darbdavį.

Apelianto veiksmuose nebuvo tyčios ar siekio pakenkti darbdaviui. Be kita ko, svarstytina, kaip ne nuolatinės, o laikinos gyvenamosios vietos adreso pakeitimas gali pakenkti darbdavio interesams. 8.2. Teismas klaidingai vertino apelianto nurodytas buvimo darbovietėje aplinkybes. Darbo sutartis tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta 2019 m. balandžio 2 d. Pagal sutarties 7 punktÄ , darbo sutartis įsigaliojo 2019 m. balandžio 3 d. Apeliantas 2019 m. gruodžio 2 d. (laikas 29:50) teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. balandžio 3 d. jis fiziÅ¡kai buvo darbovietėje, kur buvo supažindintas su jam pavedama užduotimi.

Darbovietėje apeliantas praleido visÄ dienÄ . Å ias aplinkybes taip pat bÅ«tų patvirtinęs liudytojas K. M., kurio teismas neiÅ¡klausė. 8.3. Teismas klaidingai vartojo sÄ vokas „dirbti“ ir „bÅ«ti darbe“. Apeliantui jo tiesioginio vadovo K. M. pavedimu buvo suformuota užduotis parengti ligoninės penkto aukÅ¡to efektyvinimo planÄ . Terminas darbams atlikti - 2019 m. gegužės mėn. pradžia. Apeliantas pagal darbo sutarties sudarymo metu pasiektÄ susitarimÄ Ä¯ ligoninę kaip darbovietę, dirbdamas 0,25 etato darbo krÅ«viu, turėjo atvykti vienÄ -dvi dienas per savaitę.

Visgi, apeliantas iÅ¡ darbovietės darbo grafiko taip ir negavo, todėl su K. M. žodžiu buvo susitarta dėl darbo nuotoliniu bÅ«du. Å ias aplinkybes apeliantas pagarsino ir 2019 m. gruodžio 2 d. posėdžio metu. 8.4. Apeliantas rinko informacijÄ apie Lazdijų miestÄ , jame veikiančius sporto klubus, soliariumus, kultÅ«ros renginius, muziejus, tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokių paslaugų pasiÅ«los mieste trÅ«ksta, kokiai veiklai bÅ«tų galima iÅ¡naudoti ligoninės penkto aukÅ¡to patalpas (surinkta ir iÅ¡likusi (nesunaikinta) informacija pridedama).

Taip pat apeliantas paruošė raÅ¡tÄ Lazdijų rajono merei, susijusį su minėtų patalpų eksploatavimu (pridedama). Apeliantas dirbo 0,25 etato darbo krÅ«vio, t. y. 10 valandų per savaitę, kas sudaro 1,25 darbo dienos. 8.5. Apeliantui nebuvo įteiktas darbo grafikas, jis nežinojo, kada turi pasirodyti darbe, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. Apeliantui priklausė dirbti viso labo 20 darbo valandų, kas sudaro 2,5 darbo dienos. Apelianto įsitikinimu, jo surinkta informacija, atlikta analizė, parengtas raÅ¡tas yra pakankamas darbo rezultatas dviejų darbo dviejų darbo dienų laikotarpiui. 8.6.

Teismas sprendime, vadovaujantis atsakovės byloje formuota pozicija, yra įtvirtinęs, kad atsakovė apelianto darbo lankomumu pradėjo domėtis tik 2019 m. balandžio 17 d. Nepaisant to, kad nėra apelianto darbo grafiko, taip pat to, kad ankstesnė atsakovės valdžia apelianto darbo lankomumo nekvestionavo, juos tenkino apelianto darbas nuotoliniu bÅ«du, atsakovė jau po 2019 m. balandžio 17 d. atgaline data savavaliÅ¡kai sužymėjo apelianto pravaikÅ¡tas. Tai, kad apeliantas vykdė savo darbo funkcijas iki 2019 m. balandžio 17 d., buvo ne kartÄ posėdžiuose pažymėta ir pačio apelianto.

Å iÄ aplinkybę bÅ«tų patvirtinę ir teismo neiÅ¡klausyti liudytojai - laikinai direktoriaus pareigas ėjęs K. M.. 8.7. Teismas į bylÄ neprijungė ir visiÅ¡kai nevertino apelianto 2019 m. gruodžio 2 d. posėdžio metu apelianto į posėdį atsineÅ¡tų dokumentų, įrodančių jo atliktus darbus (posėdžio protokolo laikas nuo 23:00 min.). Apelianto įsitikinimu, nevisapusiÅ¡kas ir neiÅ¡samus įrodymų iÅ¡tyrimas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ , kuris prieÅ¡tarauja ne tik materialinėms, bet ir procesinėms teisėms. 8.8.

Atsakovė visiÅ¡kai neįrodė, kad sprendime dėl atleidimo iÅ¡ darbo nurodytomis dienomis, dėl kurių apeliantas ir buvo atleistas (2019 m. balandžio 17-19 d.), apeliantas apskritai turėjo bÅ«ti darbe ir vykdyti darbo funkcijas. Atsakovė 2019 m. balandžio 26 d. sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) tik deklaratyviai konstatavo, kad 2019 m. balandžio 17-19 d. ieÅ¡kovas nebuvo darbe. Tačiau visiÅ¡kai neįrodė, kad neatvykimas į darbÄ buvo Å¡iurkÅ¡tus apelianto darbo pareigų pažeidimas, nulemtas tyčios, aplaidumo, siekio kenkti darbdavio interesams ir pan. 8.9.

Atsakovė taip pat visiÅ¡kai neįrodė darbo funkcijų galimo pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumo, t. y. nenurodė, kokių konkrečių atsakovės pavestų darbų Å¡iomis dienomis apeliantas neatliko ir kokiÄ Å¾alÄ atsakovė patyrė dėl Å¡ių darbų neatlikimo, t. y. nenurodo, kokias užduotis, kurių neva tai apeliantas neatliko, atsakovė buvo pateikusi nurodytomis dienomis.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovas savo teiginius, jog atsakovė žinojo jo telefono numerį ir elektroninį paÅ¡tÄ , bylos nagrinėjimo metu norėjo įrodinėti tik liudytojo K. M. pagalba, t. y. liudytojo parodymais norėjo įrodinėti tokias aplinkybes, kurios privalėjo bÅ«ti raÅ¡tu nurodytos darbo sutartyje.

Å is liudytojas neatvyko nei į 2019 m. lapkričio 11 d., nei į 2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžius, be to, Å¡io liudytojo bet kokie parodymai, kuriuos jis bÅ«tų davęs, turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi K. M. pats buvo atleistas iÅ¡ darbo ligoninėje bei kreipėsi į teismÄ Å¡Ä¯ atleidimÄ ginčydamas. Todėl jo liudijimai nebÅ«tų objektyvÅ«s. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas jokių elektroninių laiÅ¡kų neminėjo, į bylÄ nepateikė ir E. D. apklausti neprašė. 9.2.

Teismas visiÅ¡kai teisingai nustatė ieÅ¡kovo ginčijamas faktines aplinkybes, t. y., kad ieÅ¡kovas nebuvo nurodęs atsakovei savo telefono ir elektroninio paÅ¡to, o gyvenamÄ jÄ vietÄ sÄ moningai nurodė klaidingÄ . IeÅ¡kovas reikalavimo pasiaiÅ¡kinti negavo dėl savo paties kaltų veiksmų, nurodžius neteisingÄ gyvenamosios vietos adresÄ , ieÅ¡kovui nebuvo nustatytas nuotolinio darbo pobÅ«dis. Å ių faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo teisėtai ir pagrįstai.

Ligoninė žinojo tik ieÅ¡kovo nurodytÄ gyvenamosios vietos adresÄ (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu ligoninė siuntė jam reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti bei sprendimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, todėl jokio procedÅ«rinio pažeidimo nepadarė. 9.3. IeÅ¡kovas ligoninėje buvo priimtas eiti direktoriaus patarėjo pareigas, kurių specifika lemia ir Å¡ių pareigų atsakomybės ypatumus. Å ios pareigos ligoninėje yra svarbios, jų neatlieka eilinis ligoninės darbuotojas. Todėl ieÅ¡kovui taikytini griežtesni atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai.

IeÅ¡kovas turėjo nurodyti visus aktualius kontaktus, kaip su juo susisiekti, bendrauti su ligonine, t. y. veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise, o ne elgtis savavaliÅ¡kai ir absoliučiai abejingai darbdavio interesams. 9.4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai patvirtino, kad ligoninėje jis buvo tik vienÄ kartÄ , t. y. 2019 m. balandžio 2 d., pasiraÅ¡ant darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad net teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas painiojosi, keitė savo pozicijÄ dėl nebuvimo darbe, iÅ¡ pradžių teigdamas, kad neturėjo darbo grafiko, o po to, kad neturėjo darbo vietos ir dirbo nuotoliniu bÅ«du. 9.5.

Nors ieÅ¡kovas teigia, kad aplinkybes dėl jam nustatyto nuotolinio darbo galėtų paliudyti jį į darbÄ priėmęs K. M., tačiau nuotolinio darbo pobÅ«dis yra darbo sutarties sÄ lyga, kuri turi bÅ«ti įforminta raÅ¡tu. Todėl jokie žodiniai susitarimai neturi teisinės reikÅ¡mės, o liudytojo parodymais negalima įrodyti darbo sÄ lygų, kurios raÅ¡tu nebuvo užfiksuotos. 9.6. IeÅ¡kovas siekia tik suklaidinti apeliacinės instancijos teismÄ , kad jis neva realiai atliko kažkokias užduotis.

IeÅ¡kovas, įrodinėdamas, kÄ jis nuveikė darbo ligoninėje laikotarpiu, nebuvo aktyvus, abejotinos reikÅ¡mės surastÄ informacijÄ pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu, be to, pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad iki galo užduoties jis neatliko ir informacijos ligoninei nepateikė. 9.7. IeÅ¡kovas posėdžio metu teismui nepateikė jokio praÅ¡ymo prijungti papildomus įrodymus, net neiÅ¡vardijo, kokius jis dokumentus turi atsinešęs. Todėl nei teismas, nei atsakovė negalėjo žinoti, kokius dokumentus ieÅ¡kovas turi.

Tačiau tai negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kovo teisių pažeidimas, kadangi dar 2019 m. spalio 10 d. posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino (posėdžio garso įraÅ¡as 11 min.), kad daugiau jokių įrodymų jis neturi, viskas pridėta prie ieÅ¡kinio, kÄ turėjo, tÄ pateikė. Jeigu ieÅ¡kovas papildomai rado kažkokių dokumentų, tačiau jų 2019 m. gruodžio 2 d. posėdžio metu papildomai neteikė, tai yra ieÅ¡kovo, o ne teismo klaida. 9.8. Visi įrodymai, kuriuos ieÅ¡kovas pateikė su apeliaciniu skundu, galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme ir netgi darbo ginčų komisijoje, kurioje ieÅ¡kovas buvo toks pasyvus, kad net neatvyko į bylos nagrinėjimÄ .

IeÅ¡kovas buvo pasyvus, nesirÅ«pino tinkamu savo pozicijos pagrindimu arba atstovavimu, todėl nėra pagrindo priimti su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

11. Apeliantas (toliau – ir ieškovas) prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus: (duomenys neskelbtini) 12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise.

14. Teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto A. D. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, kadangi ieÅ¡kovas turėjo galimybę juos pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad absoliučiai visi ieÅ¡kovo teikiami įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, paskutinis posėdis pirmosios instancijos teisme įvyko 2019 m. gruodžio 2 d. IÅ¡klausius Å¡io posėdžio garso įraÅ¡Ä nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 2 d. posėdyje ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai ir konkrečiai neprašė prijungti naujai pateikiamų įrodymų, savo paaiÅ¡kinime teismui aptakiai minėjo, kad galėtų surasti savo darytos įvairių dokumentų paieÅ¡kos rezultatus, galėtų parodyti popierius, jeigu bÅ«tų reikalinga, jam davė pastato planus, bet jis juos gal iÅ¡metė, be to, jis profilaktiÅ¡kai nuolat iÅ¡trina elektroninio paÅ¡to laiÅ¡kus, nes kitaip paÅ¡tas stringa, buvo paruošęs merei laiÅ¡kÄ , galėtų padaryti kopijÄ ir t. t.

Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas kokius nors įrodymus iÅ¡ ieÅ¡kovo bÅ«tų gavęs ir atsisakęs priimti. Spręstina, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise, jų priėmimas gali užvilkinti bylos apeliacine tvarka nagrinėjimÄ . Be to, dalis pateiktų įrodymų, pavyzdžiui, susiraÅ¡inėjimas tarp adresatų „(duomenys neskelbtini)“, vykęs 2019 m. kovo mėnesį, kai ginčo darbo sutartis dar nebuvo sudaryta, neturi jokio ryÅ¡io su nagrinėjama byla.

15. Apeliantas taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti du liudytojus: K. M. ir E. D.. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismui, kaip jis suprato iÅ¡ priimto sprendimo, nepakako duomenų dėl ieÅ¡kovo atliktų darbų visumos ir dėl apelianto rekvizitų bei gyvenamosios vietos adreso Marijampolėje. Taigi, pasak apelianto, faktinės bylos aplinkybės apeliacinėje instancijoje negali bÅ«ti iÅ¡tirtos raÅ¡ytinio proceso tvarka.

16. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui.

Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo. Be to, teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

17. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) formuojama praktika, kurioje pažymima, kad žodinio teismo posėdžio antrojoje instancijoje gali nebÅ«ti, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma ir atsižvelgiant į proceso aukÅ¡tesnės instancijos teisme ypatumus (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Nr. 11826/85, Helmers prieÅ¡ Å vedijÄ ; 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Nr. 25717/03, Oganova prieÅ¡ GruzijÄ ). RaÅ¡ytinis procesas galimas, jei nėra sprendžiami teisės ar fakto klausimai, kurie negalėtų bÅ«ti adekvačiai iÅ¡spręsti remiantis bylos medžiaga ir raÅ¡ytiniais Å¡alių paaiÅ¡kinimais (EŽTT 1991 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nr. 12033/86, Fredin prieÅ¡ Å vedijÄ ; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Nr. 37950/97, Fischer prieÅ¡ AustrijÄ , kt.).

18. Nagrinėjamu atveju bÅ«tinybę bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantas grindžia netinkamu (nepakankamu) bylos faktinių aplinkybių iÅ¡tyrimu pirmosios instancijos teisme ir poreikiu byloje apklausti liudytojus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto praÅ¡yme nurodyti argumentai nepatvirtina iÅ¡imtinio bÅ«tinumo skirti Å¡iÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su darbo sutarties sudarymu, vykdymu, Å¡alių komunikavimu, atitinkamai ir galimai pirmosios instancijos teismo neįvertintas (neiÅ¡tirtas) aplinkybes, apeliantas turėjo galimybę detaliai aptarti apeliaciniame skunde. Be to, apeliantas, praÅ¡ydamas žodinio bylos nagrinėjimo, neįvardijo konkrečių aplinkybių, kurių nebÅ«tų galima tinkamai nustatyti ir įvertinti iÅ¡ bylos raÅ¡ytinės medžiagos ar pirmosios instancijos teisme Å¡alių duotų paaiÅ¡kinimų, užfiksuotų teismo posėdžio garso įraÅ¡uose.

19. Teisėjų kolegija, vertindama poreikį byloje liudytojais apklausti apelianto nurodytus asmenis, visų pirma atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo iÅ¡spręsta teisingai. K. M. buvo kviečiamas atvykti į du teismo posėdžius 2019 m. lapkričio 11 d. ir gruodžio 2 d., tačiau neatvyko, nurodė, kad serga, todėl spręstina, kad teismas buvo sudaręs galimybę liudytojui atvykti, tačiau dėl liudytojo ligos teismo procesas negali bÅ«ti atidėliojamas nuolat.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad K. M., o tuo labiau E. D. parodymai gali turėti esminę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę teisingam bylos iÅ¡sprendimui, kadangi teisiniai santykiai pagal darbo sutartį buvo sudaryti tarp ieÅ¡kovo ir (duomenys neskelbtini) ligoninės kaip juridinio asmens, ieÅ¡kovo bendravimas su kitais asmenimis žodine forma esminės reikÅ¡mės neturi. Taigi nurodytų asmenų parodymų iÅ¡klausymas apeliacinėje instancijoje laikytinas netikslingu ir sudarantis prielaidas proceso vilkinimui.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apelianto praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į bylos nagrinėjimÄ kviesti K. M. ir E. D. atmestini kaip nepagrįsti.

20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad jis tyčia klaidino darbdavį nurodydamas savo gyvenamosios vietos adresÄ M. K. gatvėje, be to jam nesuprantama, kaip ne nuolatinės, o laikinos gyvenamosios vietos adreso pakeitimas gali pakenkti darbdavio interesams. Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus atmeta ir pažymi, kad darbuotojas, nurodęs netikrÄ savo gyvenamosios vietos adresÄ ir nenurodęs jokio kito bÅ«do su juo susisiekti (nei elektroninio paÅ¡to, nei telefono), pirmiausia pakenkė pats savo interesams, kitaip tariant, apsunkino darbdavio susižinojimÄ su darbuotoju.

Jau minėtame 2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡e ieÅ¡kovas aiÅ¡kino, kad sÄ moningai nurodė E. D. giminaičio butÄ Marijampolėje, nes tikėjosi vėliau dar gauti iÅ¡ darbdavio kompensacijÄ už kurÄ atvažiuoti į darbÄ , o iÅ¡ tikrųjų gyvena Kaune nuo 1987 metų. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas klaidino darbdavį ir pats sukÅ«rė sau nenaudingÄ situacijÄ , yra pagrįsta ir atitinkanti surinktus įrodymus. Kitaip vertinti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus nėra jokio pagrindo.

21. Pažymėtina, kad sÄ Å¾iningumas ir bendradarbiavimas yra esminiai darbo teisės principai, įtvirtinti Darbo kodekso 24 straipsnyje. Savo teises ir pareigas kiekviena Å¡alis privalo įgyvendinti taip, kad kita Å¡alis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sÄ naudų. Kiekviena iÅ¡ Å¡alių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojų ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties Å¡alies teisėtų interesų gynimo. Darbuotojas taip pat privalo veikti sÄ Å¾iningai, bedradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Tačiau jau vien tik neteisingos gyvenamosios vietos nurodymas darbo sutartyje verčia manyti, kad darbuotojas nebuvo sÄ Å¾iningai bendradarbiaujantis su darbdaviu.

22. Negana to, apeliantas viso proceso pirmoje teismo instancijoje metu nebuvo užėmęs nuoseklios pozicijos dėl savo darbo pobÅ«džio. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas dėstė, kad buvo žodžiu susitaręs dėl individualaus darbo grafiko- vienos-dviejų dienų per savaitę, 2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje jau pradėjo kalbėti apie nuotolinį darbÄ , jam paskirtas užduotis, o apeliaciniame skunde jau nurodo, kad gavo užduotį ir darbus vykdė nuotoliniu bÅ«du. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek individualus darbo grafikas, tiek susitarimas dėl nuotolinio darbo turėjo bÅ«ti įforminti pagal DK 33 str. ar 52 str.

Nė vienos iÅ¡ paminėtų darbo sutarties sÄ lygų buvimo ieÅ¡kovas neįrodė. Byloje be ieÅ¡kovo vienas kitam prieÅ¡taraujančių paaiÅ¡kinimų apie žodinio susitarimo turinį (apimtį) jokių kitų įrodymų nėra. Tačiau Å¡alies vienoks ar kitoks aiÅ¡kinimas savaime nereiÅ¡kia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita Å¡alis nepripažįsta, turi bÅ«ti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai).

23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovas į darbo vietÄ buvo atvykęs tik pasiraÅ¡yti darbo sutarties 2019 m. balandžio 3 d., vėliau iki pat atleidimo iÅ¡ darbo 2019 m. balandžio 26 d. darbo vietoje nebuvo, darbo grafikÄ ar darbo užduotis gauti raÅ¡tu nesirÅ«pino ir negavo, todėl darbdavys pagrįstai kvalifikavo darbuotojo veiksmus – neatvykimÄ Ä¯ darbÄ keletÄ dienų iÅ¡ eilės - kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , nustatytÄ DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte, ėmėsi proporcingų priemonių gauti iÅ¡ darbuotojo paaiÅ¡kinimÄ , paaiÅ¡kinimo negavo, todėl pagrįstai nutraukė darbo sutartį.

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, pagal kuriÄ darbo sutarties nutraukimas dėl neatvykimo į darbÄ pripažįstamas pagrįstu tik konstatavus dvi esmines faktines aplinkybes: pareigos atvykti į darbÄ pažeidimÄ ir priežasčių, kurios pakankamai pateisintų tokį elgesį, nebuvimÄ . Pareigos pažeidimÄ turi įrodyti darbdavys, o neatvykimo priežasčių svarbÄ â€“ darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-687/2015, 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-415/2017).

Å ioje byloje darbdavys įrodė, ir darbuotojas to nepaneigė, kad į darbÄ nebuvo atvykta, o darbuotojas neįrodė, kad buvo svarbi priežastis neatvykti į darbÄ .

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ , todėl teismas nepasisako dėl tų apeliacinių skundų argumentų, kurie yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas.

25. Bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus priteistinas dydis, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė