f70f8e86-fa97-4672-aefb-dfc5ac502cdb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1055-340/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17396-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.11.2; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Greitasis kurjeris“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Greitasis kurjeris“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos ir palÅ«kanų priteisimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 38 354 Lt vertės draudimo iÅ¡mokÄ , 597 Lt palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013-10-01 tarp Å¡alių sudaryta transporto priemonių draudimo sutartimi buvo apdrausta transporto priemonė „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-10 eismo įvykio metu apdraustas automobilis buvo nepataisomai sudaužytas.

Veiklos nuomos sutarties pagrindu automobilį valdė ir naudojo ieÅ¡kovas. Apie eismo įvykį atsakovas buvo informuotas Draudimo taisyklių nustatyta tvarka. 2014-01-20 ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė ieÅ¡kovui raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad eismo įvykio metu asmuo vairavęs automobilį buvo neblaivus. Å i informacija buvo perduota atsakovui. Automobilį vairavusio ieÅ¡kovo darbuotojo blaivumu buvo įsitikinta prieÅ¡ leidžiant jam naudotis automobiliu. Automobilio valdymas prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo, kaip įgalioto valdytojo valiai ir iÅ¡ esmės buvo neteisėtas.

Atsakovas netinkamai įvertino visas ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ dėl įvykusio eismo įvykio ir atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl sudaužyto automobilio, kaip nemokėjimo pagrindÄ nurodydamas tai, jog įvykis pagal Draudimo taisyklių 8.1.4 punktÄ yra tariamai laikytinas nedraudžiamuoju. IeÅ¡kovas su tokia atsakovo pozicijÄ nesutinka ir praÅ¡o priteisti draudiminę iÅ¡mokÄ . Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad atsakovui administruojant žalÄ ir nustačius, jog įvykęs eismo įvykis nėra draudžiamasis, buvo priimtas sprendimas nemokėti draudimo iÅ¡mokos.

Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, kad automobilis buvo neteisėtai valdomas. Neteisėtas daikto užgrobimas, pasisavinimas ar kitoks užvaldymas yra draudžiamas pagal teisės aktus ir atitinkamai yra kvalifikuojamas vagyste, pasisavinimu, sukčiavimu ar kita nusikalstama veika. Neteisėtas valdymas siejamas su nusikalstama veika, o ne su bet kokių vidinių normatyvinių įmonės aktų pažeidimo faktu, kadangi jų kompetentingos institucijos netiria ir apie jos neturi būti informuojamos. Trečiasis asmuo „Swedbank lizingas“, UAB pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2013-10-01 tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Greitasis kurjeris“ buvo sudaryta veiklos nuomos sutartį Nr. LT102044, kurios pagrindu UAB „Greitasis kurjeris“ buvo perduotas valdyti ir naudotis automobilis „Citroen Berlingo“ (identifikavimo Nr. VF77DHN0DJ769986).

UAB „Greitasis kurjeris“ 2013-12-16 praÅ¡ymu Å¡alys pasirašė susitarimÄ dėl veiklos nuomos nutraukimo. 2013-12-16 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LT102044/PPS, kurios pagrindu pardavėjas „Swedbank lizingas“, UAB „Greitasis kurjeris“ pardavė nuosavybėn automobilį „Citroen Berlingo“ (identifikavimo Nr.VF77DHN0DJ769986). GinÄÄ praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sÄ lygomis. Tarp Å¡alių sudarytos Transporto priemonių draudimo sutarties neatskiriama dalis yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovas, spręsdamas įvykio pripažinimo draudiminiu, turėjo pagrindÄ vadovautis Å¡alių sutartų Taisyklių Nr. 021 nuostatomis. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo nustatytas ieÅ¡kovo darbuotojo neblaivumas, M.

T. suteiktas leidimas vairuoti transporto priemonę negaliojo, o automobilio valdymas buvo neteisėtas. IeÅ¡kovas 2013-12-10 (eismo įvykio diena) suteikdamas savo darbuotojui leidimÄ vairuoti transporto priemonę, negali jo atÅ¡aukti, tik sužinojęs, kad neblaivus ieÅ¡kovo darbuotojas sukėlė eismo įvykį ir sugadino transporto priemonę. IeÅ¡kovas, argumentuodama, kad automobilį vairavusio ieÅ¡kovo darbuotojo blaivumu buvo įsitikinta prieÅ¡ leidžiant jam naudotis transporto priemone, teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (pvz. alkotesterio parodymų), patvirtinančių, jog bÅ«tent eismo įvykio dienÄ (2013-10-12) buvo tikrintas M.

T. blaivumas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad M. T. iÅ¡duotas leidimas vairuoti transporto priemonę galiojo nuo įmonės automobilio naudojimo tvarkos pasiraÅ¡ymo, o taip pat ir 2013-12-10 eismo įvykio metu, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, susijusius su transporto priemonės neteisėtu valdymu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai          Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Greitasis kurjeris“ praÅ¡o panaikinti 2015 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų nuspręsta visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kovo UAB „Greitasis kurjeris“ ieÅ¡kinį; priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovo UAB „Greitasis kurjeris“ naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas; priimti naujÄ kartu su Å¡iuo apeliaciniu skundu pateikiamÄ Ä¯rodymÄ (t.y. 2013 m. gruodžio mėn. asmenų blaivumo patikros akto patvirtintÄ kopija), pagrindžiantį tai, kad eismo įvykio dienÄ , prieÅ¡ suteikiant automobilį naudotis, buvo įsitikinta ieÅ¡kovo UAB „Greitasis kurjeris“ darbuotojo M.

T. blaivumu. Nurodė Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus:Atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtos draudimo taisyklės (standartinės sutarties sÄ lygos) yra neaiÅ¡kios ne tik ieÅ¡kovui, bet net ir pačiam atsakovui (jo darbuotojams). Teismas Draudimo taisyklių 1.31 p. įtvirtintÄ neteisėto valdymo sÄ vokÄ , nepaisant to, kad dėl jos kilo abejonių, sprendime aiÅ¡kino ne sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies (t.y. ieÅ¡kovo naudai), bet neaiÅ¡kias standartines sÄ lygas vienaÅ¡aliÅ¡kai parengusios Å¡alies naudai (t.y. atsakovo naudai) ir dėl to nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Atsakovo parengtuose dokumentuose pateikiami neteisėto valdymo sÄ vokos aiÅ¡kinimai ne tik neatitinka Draudimo taisyklių 1.31 p. tiesiogiai įtvirtinto Å¡ios sÄ vokos apibrėžimo, bet net yra prieÅ¡taringi ir vienas kitam prieÅ¡tarauja;IÅ¡ teismo sprendimo apskritai nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis teismas aiÅ¡kina neteisėto valdymo sÄ vokÄ , nes teismo aiÅ¡kinimas neatitinka Draudimo taisyklių 1.31 p. įtvirtintos sÄ vokos – neteisėto valdymo požymių, kurie tiesiogiai numatyti minėtoje Draudimo taisyklių nuostatoje.

Draudimo taisyklių 1.31 p. įtvirtinta, kad neteisėtu valdymu yra laikomas bet koks transporto priemonės savininko ar jo įgalioto valdytojo valiai prieštaraujantis valdymas, apie kurį yra pranešta kompetentingoms įstaigoms. Tai, jog ieškovas darbo dienos pradžioje teisėtai suteikė automobilį savo darbuotojui naudotis, jokiu būdu nereiškia, kad toks darbuotojas šį automobilį darbo dienos metu naudos paisydamas ieškovo valios, ieškovo patvirtintos automobilių naudojimo tvarkos, su kuria darbuotojas buvo tinkamai supažindintas.

Atsižvelgus į Draudimo taisyklių 1.31 p. įtvirtintÄ neteisėto valdymo sÄ vokÄ bei neaiÅ¡kių sutarties nuostatų aiÅ¡kinimo taisykles, sprendžiant, ar draudžiamojo įvykio metu automobilio valdymas buvo neteisėtas, turėtų bÅ«ti vertinama tik tai, ar Å¡io draudžiamojo įvykio metu automobilis buvo valdomas nesuderinamai su IeÅ¡kovo valia, bet ne tai, ar automobilis prieÅ¡ tai darbuotojui buvo suteiktas teisėtai naudotis;Aplinkybė, jog automobilį vairavusio ieÅ¡kovo darbuotojo blaivumu buvo įsitikinta prieÅ¡ leidžiant jam naudotis automobiliu, buvo nurodyta jau ieÅ¡kinyje ir Å¡ios aplinkybės prieÅ¡inga Å¡alis pasirengimo bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir nekvestionavo.

Nepaisant to, 2015 m. vasario 17 d. nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu atsakovo atstovei iÅ¡kėlus su vairuotojo blaivumu susijusį klausimÄ , kuris turėjo bÅ«ti keliamas pasirengimo bylos nagrinėjimo metu, ieÅ¡kovas pateikė M. T. paaiÅ¡kinimÄ (t.y. automobilį vairavusio asmens paaiÅ¡kinimÄ ), iÅ¡ kurio aiÅ¡kiai matyti, kad darbuotojas alkoholį vartojo jau po to, kai jam buvo suteiktas automobilis ir atsakingi ieÅ¡kovo darbuotojai dėl to apie alkoholio vartojimÄ apskritai nieko nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti.

Vadinasi, bÅ«tent atsakovas turėjo įrodyti, kad Draudimo taisyklių 1.4 p., 1.6 p., 1.31 p. bei 8.1.4 p., juos aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai, yra visiÅ¡kai aiÅ¡kÅ«s, ir kad negalėjo bÅ«ti klaidingai suprasti ieÅ¡kovo, bei kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra įvykęs Draudimo taisyklių 8.1.4 p. numatytas nedraudžiamasis įvykis, atleidžiantis atsakovÄ nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pareigos.        Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimÄ .

Nurodė Å¡iuos atsikirtimus į apeliacinį skundÄ :Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, neatskiriama draudimo sutarties dalis yra draudimo taisyklės. Ginčo sutarties esminės sÄ lygos yra iÅ¡dėstytos Transporto priemonių draudimo taisyklėse, kurios yra aprobuotos ir nustatyta tvarka patvirtintos, todėl nėra pagrindo Taisykles pripažinti pažeidžiančiomis ieÅ¡kovo interesus ir nesÄ Å¾iningomis. Vien tai, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas verslininku, neva nesupranta Draudimo taisyklėse įtvirtintų sÄ lygų reikÅ¡mės nereiÅ¡kia, jog jos iÅ¡ties yra neaiÅ¡kios ir nesÄ Å¾iningos pastarojo atžvilgiu.

Neteisėtas valdymas reiÅ¡kia valdymÄ , kuris prieÅ¡tarauja teisėto valdytojo valiai. Atsakovo darbuotojas niekur nenurodė, kad įvykis yra pripažįstamas draudžiamuoju, buvo sprendžiamas klausimas dėl įmokos, o ieÅ¡kovas savaip interpretavo minėtÄ susiraÅ¡inėjimÄ , dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Atsakovo įsitikinimu, bÅ«tent ieÅ¡kovas nesuprantamai interpretuoja minėtÄ sÄ vokÄ , be to, keista, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas verslininku, kuriam taikomi didesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai, neva nesupranta visiÅ¡kai elementarios sÄ vokos prasmės ir bando jÄ interpretuoti sau palankia linkme;Teismas pagrįstai nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo nustatytas ieÅ¡kovo darbuotojo neblaivumas, automobilio vairuotojui suteiktas leidimas vairuoti transporto priemonę negaliojo, o automobilio valdymas buvo neteisėtas.

Teismas pagrįstai nustatė, kad M. T. išduotas leidimas vairuoti transporto priemonę galiojo nuo įmonės automobilio naudojimo tvarkos pasirašymo, o taip pat ir 2013 m. gruodžio 10 d. eismo įvykio metu, todėl transporto priemonės valdymas šiuo atveju yra laikomas teisėtu. Vadovaujantis ieškovo logika, valdytojas, pradėdamas valdyti transporto priemonę dar buvo teisėtas valdytojas, pradėjus vartoti alkoholį (nuo draudžiamo alkoholio kiekio ribos) staiga tampa neteisėtu valdytoju, vėliau, vairuotojui išsiblaivius, jis vėl tampa teisėtu valdytoju.

Toks vertinimas yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas. Nepagrįsta ieškovo nurodyta aplinkybė, jog automobilį vairavusio ieškovo darbuotojo blaivumu buvo įsitikinta prieš leidžiant jam naudotis automobiliu, buvo nurodyta jau ieškinyje ir šios aplinkybės priešinga šalis pasirengimo bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir nekvestionavo. Ieškovas, argumentuodamas, kad automobilį vairavusio ieškovo darbuotojo blaivumu buvo įsitikinta prieš leidžiant jam naudotis transporto priemone, teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Akivaizdu, jog vien subjektyvÅ«s paaiÅ¡kinimai negali patvirtinti ieÅ¡kovo teiginių pagrįstumo. IeÅ¡kovo teiginys, jog atsakovas teismo posėdžio metu neprašė pateikti įrodymų, bylojančių apie blaivumo patikrinimo faktÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Visų pirma, teismo posėdžio metu atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯rodyti Å¡iÄ aplinkybę, tačiau ieÅ¡kovas tai padaryti atsisakė, teigdamas neva jis tame procese nedalyvavo, dėl to negalintis to paneigti ar patvirtinti. Galiausiai, atsakovas netgi neprivalėjo to ginčyti ar kvestionuoti, kadangi kiekviena civilinio proceso Å¡alis turi bÅ«ti suinteresuota proceso vedimu ir teismui pateikti tik tas aplinkybes, kurių pagrįstumÄ gali įrodyti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias Å¡alių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 176, 185 str.).

Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.). Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 1 d. tarp ieškovo UAB „Greitasis kurjeris“ ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis, kuria transporto priemonė Citroen Berlingo, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta nuo sunaikinimo ar sugadinimo dėl bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų arba vagystės, pasireiškiančios kaip transporto priemonės ar atskirų jos dalių pagrobimas arba užvaldymas plėšimo būdu.

Draudimo laikotarpio pradžia – 2013 m. spalio 1 d. 2013 m. gruodžio 10 d. 14.30 val. Naujamiesčio ir Kauno gatvių sankryžoje, Panevėžyje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nepataisomai sudaužytas aukščiau nurodytas apdraustas automobilis, kurį veiklos nuomos sutarties pagrindu valdė ir naudojo ieÅ¡kovas. Apie eismo įvykį buvo informuotas atsakovas, kuris 2013 m. gruodžio 12 d. atliko automobilio apžiÅ«rÄ ir surašė Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ . Atsakovui pripažinus, kad automobilio remontas nėra tikslingas ekonominiu požiÅ«riu, automobilis buvo parduotas atsakovo organizuoto aukciono metu už 8 236,00 Lt. 2014 m. sausio 20 d.

ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ieÅ¡kovui pateikė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-01-10 raÅ¡to Nr. 50R-5937813-14 kopijÄ , kurioje buvo nurodyta, kad eismo įvykio metu automobilį vairavęs asmuo buvo neblaivus. Atsakovui administruojant žalÄ buvo nustatyta, kad įvykęs eismo įvykis nėra draudžiamasis ir buvo priimtas sprendimas draudimo iÅ¡mokos nemokėti. IeÅ¡kovas su tokia atsakovo pozicija nesutiko ir kreipėsi į teismÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, nurodydamas, jog eismo įvykis turėtų bÅ«ti laikomas draudžiamuoju, nes automobilis įvykio metu buvo valdomas tariamai neteisėto valdytojo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovas eismo įvykio dienÄ suteikdamas savo darbuotojui leidimÄ vairuoti transporto priemonę, negalėjo jo atÅ¡aukti, tik sužinojęs, kad neblaivus ieÅ¡kovo darbuotojas sukėlė eismo įvykį ir sugadino transporto priemonę, t.y. ieÅ¡kovas neįrodė neteisėto valdymo. Be to, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, argumentuodama, jog automobilį vairavusio ieÅ¡kovo darbuotojo blaivumu buvo įsitikinta prieÅ¡ leidžiant jam naudotis transporto priemone, teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Nesutikdamas su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas skunde nurodė, jog teismas Draudimo taisyklių 1.31 p. įtvirtintÄ neteisėto valdymo sÄ vokÄ , nepaisant to, kad dėl jos kilo abejonių, sprendime aiÅ¡kino ne sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies (t.y. ieÅ¡kovo naudai), bet neaiÅ¡kias standartines sÄ lygas vienaÅ¡aliÅ¡kai parengusios Å¡alies naudai (t.y. atsakovo naudai). Pasak apelianto, atsakovo parengtuose dokumentuose pateikiami neteisėto valdymo sÄ vokos aiÅ¡kinimai ne tik neatitinka Draudimo taisyklių 1.31 p. tiesiogiai įtvirtinto Å¡ios sÄ vokos apibrėžimo, bet net yra prieÅ¡taringi ir vienas kitam prieÅ¡tarauja.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas rizikÄ , draudimo sutartimi nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas – nedraudžiamuosius įvykius. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai draudimo rizika įvyksta, tačiau Å¡alys yra susitarusios, kad Å¡is įvykis dėl konkrečių aplinkybių arba savitų sÄ lygų nelemia draudiko pareigos iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ .

Tais atvejais, kai nedraudžiamieji įvykiai yra aiÅ¡kiai apibÅ«dinti draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse, draudėjas neturi teisinio pagrindo gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Tokia praktika Å¡ios kategorijos bylose yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2012, 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2013). Pažymėtina, kad neatskiriama Å¡alių sudarytos draudimo sutarties dalimi yra aprobuotos ir nustatyta tvarka patvirtintos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021.

IÅ¡ esmės byloje kilo ginčas dėl Taisyklių 8.1.4 ir 1.31 punktų bei jų aiÅ¡kinimo. Taisyklių 8.1.4 punkte nurodyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi įvykiai, jei žala atsirado tuo metu, kai apdraustasis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ar apsvaigęs nuo vaistų, narkotikų ar kitų svaiginamųjų medžiagų; taip pat, kai vartojo alkoholį ar kitas svaiginamÄ sias medžiagas po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikros.

Tuo tarpu Taisyklių 1.31 punkte įtvirtinta, jog neteisėtu valdymu laikomas bet koks transporto priemonės savininko ar jo įgalioto valdytojo valiai prieÅ¡taraujantis valdymas, apie kurį praneÅ¡ta kompetentingoms institucijoms. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo darbuotojas, eismo įvykio metu vairavęs draustÄ automobilį, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir byloje dėl to ginčo nekilo (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacinė pažyma Nr. 50R-5937813-14), tačiau ieÅ¡kovas teigia, kad įvykis turėtų bÅ«ti laikomas draudžiamuoju, nes transporto priemonė įvykio metu buvo valdoma tariamai neteisėto valdytojo, t.y.

įmonės darbuotojas transporto priemonę valdė iÅ¡ esmės negavęs UAB „Greitasis kurjeris“ sutikimo ar leidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kalbant apie neteisėtÄ valdymÄ yra pažymėta, jog neteisėtas valdymas yra valdymas be savininko (valdytojo) sutikimo, leidimo ar žinios. Neteisėto užvaldymo atveju esminę reikÅ¡mę turi valdytojo valia ir neteisėtas trečiojo asmens veikimas. Turi bÅ«ti nustatyta, kad valdytojas neperdavė transporto priemonės, neleido ja naudotis ar kokiu kitu bÅ«du neiÅ¡reiÅ¡kė pritarimo, jog automobiliu naudosis kitas asmuo, o prieÅ¡ingai – kad trečiasis asmuo užvaldė transporto priemonė prieÅ¡ valdytojo valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugpjūčio 8 d. apžvalga Nr. A2-13).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Taisyklių 1.31 punkte numatyta neteisėto valdymo sÄ voka iÅ¡ esmės atitinka kasacinio teismo pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad nuostata yra neaiÅ¡ki ar nesuprantama ieÅ¡kovui ir/ar pačiam atsakovui. Be to, pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu transporto priemonę valdė ieÅ¡kovo UAB „Greitasis kurjeris“ darbuotojas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog automobilį vairavusio ieÅ¡kovo darbuotojo blaivumu buvo įsitikinta prieÅ¡ leidžiant jam naudotis transporto priemone.

Dėl iÅ¡dėstyto, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo darbuotojas M. T. tiesiog nesilaikė nustatytos transporto priemonės naudojimo tvarkos, todėl tokia situacija negali bÅ«ti traktuojama kaip neteisėtas transporto priemonės valdymas. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad darbuotojas užvaldė įmonei priklausančiÄ transporto priemonę prieÅ¡ valdytojo, t.y. ieÅ¡kovo valiÄ (CPK 178 straipsnis).Taip pat atmetamas apelianto skundo argumentas, jog iÅ¡ teismo sprendimo apskritai nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis teismas aiÅ¡kina neteisėto valdymo sÄ vokÄ .

Pažymėtina, jog nustatinėdamas, ar ieÅ¡kovo darbuotojo veiksmai eismo įvykio metu galėtų bÅ«ti traktuojami kaip neteisėtas transporto priemonės valdymas, pirmosios instancijos rėmėsi bÅ«tent Taisyklių 1.31 punktu, kuriame yra apibrėžta neteisėto valdymo sÄ voka ir tokio valdymo požymiai. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino ir įmonės automobilio naudojimo tvarkÄ , kurioje buvo nustatytos transporto priemonės naudojimosi taisyklės (b.l. 45). Apelianto skunde nurodytas teiginys, jog tai, kad jis darbo pradžioje suteikė teisę darbuotojui naudotis automobiliu, nereiÅ¡kia, jog darbuotojas šį automobilį darbo dienos metu naudos paisydamas ieÅ¡kovo valios, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi tiek UAB „Greitasis kurjeris“ atsako už savo darbuotojo veiksmus darbo metu, tiek naudojimosi tvarkÄ pasirašęs darbuotojas privalo paisyti joje numatytų taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad eismo įvykio dienÄ suteikdamas savo darbuotojui leidimÄ vairuoti transporto priemonę, ieÅ¡kovas negalėjo Å¡ios teisės atÅ¡aukti sužinojęs, jog jo neblaivus ieÅ¡kovo darbuotojas sukėlė eismo įvykį ir sugadino transporto priemonę, t.y. ieÅ¡kovo leidimas vairuoti transporto priemonę darbuotojui buvo suteiktas iÅ¡ esmės visai dienai. Akivaizdu, kad ginčo atveju transporto priemonės vairuotojas pažeidė įmonės automobilio valdymo tvarkÄ , nes vairavo iÅ¡gėręs, tačiau tai automatiÅ¡kai nepadarė automobilio valdymo neteisėtu.           Skunde apeliantas nurodė, kad aplinkybė, jog automobilį vairavusio ieÅ¡kovo darbuotojo blaivumu buvo įsitikinta prieÅ¡ leidžiant jam naudotis automobiliu, buvo nurodyta jau ieÅ¡kinyje ir Å¡ios aplinkybės prieÅ¡inga Å¡alis pasirengimo bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir nekvestionavo.

Be to, bÅ«tent atsakovas turėjo įrodyti, kad Draudimo taisyklių 1.4 p., 1.6 p., 1.31 p. bei 8.1.4 p., juos aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai, yra visiÅ¡kai aiÅ¡kÅ«s, ir kad negalėjo bÅ«ti klaidingai suprasti ieÅ¡kovo, bei kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra įvykęs Draudimo taisyklių 8.1.4 p. numatytas nedraudžiamasis įvykis, atleidžiantis atsakovÄ nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pareigos.          Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog atsakovas neginčijo aplinkybės, kad vairuotojo blaivumu buvo įsitikinta prieÅ¡ leidžiant jam naudotis automobiliu, nereiÅ¡kia, jog minėtos aplinkybės neturi vertinti ir teismas.

Byloje nustatyta, kad draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovui UAB „Greitasis kurjeris“ buvo nesumokėta bÅ«tent dėl tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovo darbuotojas eismo įvykį padarė ir automobilį sugadino bÅ«damas neblaivus, kas pagal Taisyklių 8.1.4 punktÄ yra laikoma nedraudžiamuoju įvykiu, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar pagrįstai AB „Lietuvos draudimas“ neiÅ¡mokėjo iÅ¡mokos, privalėjo vertinti aplinkybes dėl ieÅ¡kovo darbuotojo blaivumo ir ar ieÅ¡kovas galėjo Å¡iuos darbuotojo veiksmus kontroliuoti.

Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyta aplinkybe, kad darbuotojo paaiÅ¡kinimai, kuriuos pateikė ieÅ¡kovas, yra gana subjektyvÅ«s ir objektyviai negali patvirtinti ieÅ¡kovo nurodomų teiginių.            Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

                     Dėl su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų.           Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Greitasis kurjeris“ prašė priimti naujÄ pateikiamÄ Ä¯rodymÄ , t.y. 2013 m. gruodžio mėn. asmenų blaivumo patikros akto patvirtintÄ kopijÄ , pagrindžiančiÄ tai, kad eismo įvykio dienÄ , prieÅ¡ suteikiant automobilį naudotis, buvo įsitikinta ieÅ¡kovo UAB „Greitasis kurjeris“ darbuotojo M.

T. blaivumu. Apeliantas nurodė, kad šių įrodymų objektyviai negalėjo pateikti anksčiau, t.y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, dėl atliktų procesinio pobūdžio pažeidimų.           Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, kadangi jie galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nurodydamas, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti tam tikri procesiniai pažeidimai, dėl kurių UAB „Greitasis kurjeris“ negalėjo pateikti teikiamų įrodymų, apeliantas nenurodė jokių šį savo teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).          Konstatuotina, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.).Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegijan u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                       JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                                            Andrius Verikas                                                                                            Tatjana Žukauskienė