Legislator Case Law & Legislation
f70e6cab-b01d-4ae7-875a-73bad05485ea AI generated

Lithuanian court remands bankruptcy director liability case for new trial on missing evidence of asset misappropriation.

Case Number f70e6cab-b01d-4ae7-875a-73bad05485ea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court partially overturned the first-instance judgment dismissing the claim for damages against the bankrupt company's former director. The court found that the lower court failed to evaluate critical evidence regarding the disappearance of timber assets, violating the requirement to examine the case fully. Consequently, the portion of the decision rejecting the claim for 98,739.89 EUR in damages was annulled and remanded for retrial, while the ruling on procedural costs remained in effect.

Legislator headnote

AI generated

CPK 326 s. 1 d. 4 p.; CPK 327 s. 1 d. 2 p.: If the first-instance court fails to evaluate a significant portion of the evidence, the appeal court must examine the case fully and annul the relevant part of the judgment, remanding it for a new trial.

Keywords

AI generated
bankruptcy director liability asset misappropriation evidence appellate remand procedure timber asset valuation civil procedure code

Cited Legislation

AI generated
CPK 326 s. 1 d. 4 p.
Tačiau, kaip teismas nurodė skundžiamame sprendime, dėl atsakovo veiksmų nėra galimybės nustatyti, koks medžiagų kiekis buvo nuraÅ¡ytas pagal sÄ skaitas. 11.10.
CPK 327 s. 1 d. 2 p.
Tačiau, kaip teismas nurodė skundžiamame sprendime, dėl atsakovo veiksmų nėra galimybės nustatyti, koks medžiagų kiekis buvo nuraÅ¡ytas pagal sÄ skaitas. 11.10.
CPK 212 s. 1 d.
Tačiau, kaip teismas nurodė skundžiamame sprendime, dėl atsakovo veiksmų nėra galimybės nustatyti, koks medžiagų kiekis buvo nuraÅ¡ytas pagal sÄ skaitas. 11.10.
CPK 93 s.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-483-881/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02547-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Falkona“ ir atsakovo S. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1779-431/2018 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Falkona“ ieÅ¡kinį atsakovui S. S. dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „Falkona“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo S. S. 99 200,24 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sÄ raÅ¡as, kuris 2017 m. sausio 27 d. nutartimi buvo patikslintas, bendrÄ kreditorių reikalavimų sumÄ padidinant iki 121 819,83 Eur.

Atsakovas buvo įmonės vadovas nuo 2004 m. birželio 14 d. iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas neperdavė bankroto administratorei 460,35 Eur vertės ilgalaikio materialaus turto ir be pagrindo nurašė 98 739,89 Eur vertės įmonės turtÄ (medžiagas). Dėl tokių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė ir jos kreditoriai patyrė 99 200,24 Eur žalos, kuriÄ atsakovas privalo atlyginti.

2. Atsakovas S. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 460,35 Eur vertės ilgalaikį turtÄ yra pasirengęs bet kada perduoti bankroto administratorei ir yra nurodęs tikslų Å¡io turto saugojimo vietos adresÄ . Tačiau bankroto administratorė reikalauja iÅ¡ atsakovo ne paties turto, o konkrečios pinigų sumos. Toks bankroto administratorės elgesys, anot atsakovo, pripažintinas nesÄ Å¾iningu. Didelės vertės UAB „Falkona“ turtas buvo nuraÅ¡ytas 2016 metais, nes Å¡iais metais buvo aktyviai baigiami gerokai anksčiau pradėti statybos darbai, todėl intensyviai buvo naudojamos medžiagos, buvusios įmonės sandėlyje.

Visos sunaudotos medžiagos yra įrodomos dokumentais. Ieškovės nurodomos 98 739,89 Eur vertės medžiagos buvo nurašytos pagrįstai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės bankroto administravimui skirtų išlaidų 712,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog įmonės vadovas neperduoda balanse užfiksuoto turto, nėra pagrindas pripažinti, jog įmonei yra padaryta Å¡io turto vertės dydžio žala. Tačiau Å¡i aplinkybė yra pagrindas taikyti įmonės vadovui baudÄ pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nuostatas. Atsakovas nurodo, jog 460,35 Eur vertės įmonės turtas nėra prarastas, o yra saugomas aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau bankroto administratorė nesutinka perimti Å¡io turto.

Teismas pažymėjo, jog Å¡is adresas sutampa su bankrutavusios įmonės buveinės adresu. IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokių duomenų, jog kreipėsi į UAB „Falkona“ bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl baudos skyrimo įmonės vadovui ar dėl vykdomojo raÅ¡to dėl teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtÄ ir dokumentus iÅ¡davimo. Taip pat ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, jog bÅ«tų lankiusis atsakovo nurodytu adresu ir neradusi reikalaujamo įmonės turto.

Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė 460,35 Eur dydžio žalos padarymo fakto, tai yra, jog ilgalaikis BUAB „Falkona“ turtas yra prarastas. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 460,35 Eur dydžio žalÄ atmetė.

5. Teismas nustatė, jog 2016 metais iki pat bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo UAB „Falkona“ vykdė statybos darbus net 8 užsakovams, pagal suteiktas paslaugas buvo iÅ¡raÅ¡yta net 17 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų. Tačiau sunaudotos medžiagos buvo nuraÅ¡ytos pagal vienÄ NuraÅ¡ymų dokumentÄ . Todėl, teismo vertinimu, pagal jį negalima tiksliai nustatyti, koks kiekis medžiagų buvo nuraÅ¡ytas, vykdant darbus pagal kiekvienÄ iÅ¡ minėtų 17 sÄ skaitų. Bankroto administratorė pateikė savo atliktÄ minėtų sÄ skaitų ir turimų perduotų atliktų darbų aktų analizę ir nustatė, jog faktiÅ¡kai medžiagų buvo sunaudota mažiau, negu buvo nuraÅ¡yta.

Tuo tarpu atsakovas teigė, jog medžiagos iÅ¡ sandėlio buvo nuraÅ¡omos pagal Priedus prie įvykdytų darbų aktų, kai tuos aktus rengdavo pati ieÅ¡kovė, ir pagal pačius atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, kai juos rengdavo kiti asmenys. Tokiais atvejais medžiagų kaina buvo apskaičiuojama pagal faktines iÅ¡laidas. Kiekvienu atveju medžiagų vertė vidutiniÅ¡kai sudarė 50-70 proc. bendros sÄ skaitose faktÅ«rose nurodomos rangos darbų kainos.

6. Teismas pažymėjo, jog atsakovo pateikti dokumentai iÅ¡ dalies patvirtina, kad vykdant statybos darbus įmonėje, medžiagos buvo daugeliu atveju nuraÅ¡omos pagal jo nurodytÄ sistemÄ , tai yra pagal parengtus Priedus prie įvykdytų darbų arba nuraÅ¡ant tam tikrÄ procentÄ medžiagų nuo pateiktos sÄ skaitos kainos. Tačiau ne visi atsakovo pateikti dokumentai patvirtina visos 177 841,66 Eur vertės nuraÅ¡ytų medžiagų pagrįstumÄ . Jeigu atsakovas bÅ«tų nurašęs maksimalios 70 proc. vertės medžiagas nuo bendros visose sÄ skaitose nurodytos 229 263,75 Eur sumos, jis bÅ«tų galėjęs nuraÅ¡yti tik 160 484,63 Eur vertės medžiagas. Taigi, anot teismo, pripažintina, jog atsakovas netinkamai tvarkė BUAB „Falkona“ buhalterinę apskaitÄ . Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.

7. Vis dėlto teismas sprendė, kad neteisėtų atsakovo veiksmų nustatymas savaime nelemia atsakovo civilinės atsakomybės. IeÅ¡kovė, siekdama savo reikalavimų patenkinimo, turi įrodyti ir kitas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas – žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. IeÅ¡kovė teigia, kad 98 739,89 Eur vertės turtas buvo pasisavintas arba iššvaistytas. Tačiau jokių Å¡ias aplinkybes galinčių patvirtinti duomenų ieÅ¡kovė nepateikė. Teismas pažymėjo, jog turtas buvo nuraÅ¡ytas 2016 metų pirmÄ pusmetį, po kurio iÅ¡ karto UAB „Falkona“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Todėl pripažintina, kad galimybės nustatyti, kur yra tokios didelės vertės statybose naudojamos medžiagos arba kam jos buvo perduotos, nebuvo prarastos. Tačiau tokių duomenų byloje nėra.

8. Teismas nurodė, kad atsakovo parengtame dokumente „Nurašymai iš sandėlio 2016.01.01 – 2016.07.31“, pagal kurį buvo nurašyta iš viso 177 841,66 Eur vertės turtas, detaliai nurodytas kiekvienos prekės kodas, pavadinimas, jų kiekis ir kaina. Tarp nurodytų prekių – statybų darbuose naudojamos darbo priemonės: pirštinės, teptukai, vonelės dažams, šiukšlių maišai, voleliai, cementas, betono mišinys ir kt. Tokius pačius Nurašymus iš sandėlio, kurie apimdavo visas per metus nurašytas medžiagas, atsakovas sudarė ir 2014 metais bei 2015 metais. Tačiau šių dokumentų pagrįstumas bankroto administratorei abejonių nesukėlė.

9. Teismas pažymėjo, jog atsakovas pateikė papildomas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, atliktų darbų aktus ir priedus prie įvykdytų darbų, kurie patvirtina, jog ieÅ¡kovė dar 2014 bei 2015 metais vykdė tam tikrus darbus toms pačioms įmonėms: UAB „CTLF“, UAB „Citus Construction“, UAB „Arginta“, UAB „Nemenčinės statyba“. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad V. E. D. 2016 m. birželio 29 d. iÅ¡raÅ¡yta 27 080,34 Eur dydžio sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta neteisėtai, kadangi atliktų darbų aktas ir rangos sutartis sudaryti 2012 metais, tačiau atsakovas pateikė 2014 m. rugpjūčio 29 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , iÅ¡raÅ¡ytÄ V. E. D. kartu su priedu prie akto, pagal kuriuos tame pačiame objekte atlikta 3 329,18 Eur vertės darbų, sunaudota 2 000 Eur vertės medžiagų. Todėl teismas pripažino, kad atsakovo argumentai, jog UAB „Falkona“ 2016 metais stengėsi baigti anksčiau pradėtus statybos užsakymus ir todėl nurašė medžiagų daugiau, nei prieÅ¡ tai buvusiais metais, yra pagrįsti, o ieÅ¡kovė neįrodė, kad reikalaujamas priteisti 98 739,89 Eur vertės nuraÅ¡ytas turtas buvo iššvaistytas.

Teismo vertinimu, labiau tikėtina pripažintina aplinkybė, jog visas Nurašymuose nurodytas turtas buvo sunaudotas statybos darbų atlikimo metu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovei buvo padaryta 98 739,89 Eur dydžio žala.

10. Spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ teismas nurodė, kad atsakovas pateikė tik 1 125 Eur ir 300 Eur mokėjimo kvitus, tačiau teismui nepateikta papildomai praÅ¡omų 300 Eur mokėjimÄ patvirtinančių dokumentų. Todėl atsakovui priteistina tik 1 425 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.

Tačiau nagrinėjama byla, teismo vertinimu, nepripažintina sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, nebuvo tiriamas didelis kiekis dokumentų bei faktinių aplinkybių, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimo iÅ¡laidų priteistina pusė patirtų iÅ¡laidų sumos, tai yra 712,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė bankrutavusi UAB „Falkona“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas vertino medžiagų nuraÅ¡ymo pagrįstumÄ jokios juridinės galios neturinčios „atsakovo sistemos“ požiÅ«riu. Tokia atsakovo sistema neturi jokios galios, medžiagų nuraÅ¡ymui esant imperatyviai ir detaliai reglamentuotam įstatymu ir poįstatyminiais aktais, bylos atveju, specialiuoju poįstatyminiu teisės aktu – 25-uoju verslo apskaitos standartu „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad atsakovas turėjo vadovautis Å¡iuo teisės aktu. 11.2.

Apeliantė pateikė į bylÄ pirminius įmonės apskaitos dokumentus, iÅ¡ kurių darytina iÅ¡vada, kad pagal dalį iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų medžiagos apskritai negalėjo bÅ«ti nuraÅ¡omos, atsakovui teikus iÅ¡imtinai darbo jėgos suteikimo paslaugas be medžiagų naudojimo. 11.3. Vadovaujantis bankroto administratoriui perduota dokumentacija, visus statybos darbus, už kuriuos iÅ¡raÅ¡ytos sÄ vade nurodytos sÄ skaitos Trakų rajono savivaldybės administracijai, iÅ¡ savo medžiagų ir savo darbo jėgomis atliko UAB „Falkona“ pasamdytas subrangovas „Rumida“.

Å io subrangovo atliktus darbus UAB „Falkona“ perdavė užsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai už neženkliai didesnę kainÄ , nei nurodyta subrangovo aktuose. Taigi atsakovas nurodytų aktų ir sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu negalėjo nuraÅ¡yti jokių UAB „Falkona“ medžiagų. 11.4. Vadovaujantis į bylÄ pateiktais Å¡alių pasiraÅ¡ytais Atliktų darbų aktais, UAB „Falkona“, atlikdama darbus UAB „Nemenčinės statyba“, nenaudojo savo medžiagų (pajamos tik iÅ¡ darbo jėgos), todėl atsakovas nurodytų aktų ir sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu negalėjo nuraÅ¡yti jokių UAB „Falkona“ medžiagų. 11.5.

Atsakovo sistemos duomenys buvo teikiami iÅ¡ atsakovo ranka suraÅ¡ytos lentelės, kurioje atsakovas nurodo, kad 2014 metų sandoryje su UAB „Adavas“ atsakovas galėjo nuraÅ¡yti medžiagų iki 2014 m. liepos mėn. 17 825 Eur sumai. Tačiau iÅ¡ į bylÄ pateikto medžiagų sunaudojimo akto už 2014 m. liepos mėn. nustatyta, kad sunaudotų medžiagų vertė iÅ¡ viso yra 6 345,55 Eur. Tai įrodo, kad atsakovo teismui teikti ranka suraÅ¡ytos lentelės duomenys neturi jokios juridinės galios bei visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. Å is ir kiti nurodyti faktai įrodo, kad įmonėje medžiagų neliko tokiai vertei, kurios itin ženkliai nepagrindžia ir juridinės galios neturinti „atsakovo sistema“ – medžiagų nuraÅ¡ymas vidutiniÅ¡kai apie 50- 70 proc. bendros sÄ skaitose faktÅ«rose nurodomos rangos darbų kainos.

Taigi teismo teiginiai dėl medžiagų nuraÅ¡ymo 70 proc. nuo bendros sÄ skaitose faktÅ«rose nurodomos sumos yra visiÅ¡kai nepagrįsti. 11.6. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, iÅ¡ NuraÅ¡ymo dokumento negalima ne tiksliai nustatyti, o visiÅ¡kai negalima nustatyti, koks medžiagų kiekis buvo nuraÅ¡ytas vykdant darbus pagal kiekvienÄ iÅ¡ 17 sÄ skaitų. Atsakovas buvo statybinės įmonės vadovas ir privalėjo vadovautis 25-ojo verslo apskaitos standarto nuostatomis ir kiekvienam statybos objektui vesti privalomÄ jį medžiagų įsigijimo bei panaudojimo suvestinį registrÄ , to nevykdė, o visas įmonės apskaitoje apskaitytas medžiagas „nurašė“ juridinės galios neturinčiu dokumentu. 11.7.

Turto pasisavinimas ir turto iššvaistymas nebuvo ir negalėjo bÅ«ti ieÅ¡kinio civilinėje byloje pagrindas, todėl apeliantė neprivalėjo ir neįrodinėjo atsakovo veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatytų nusikalstamų veikų požymiams. 11.8. Teismas neteisingai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Apeliantė įvykdė visas jai tenkančias įrodinėjimo pareigas, o atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, privalėjo tai paneigti: pateikti medžiagų įsigijimo bei panaudojimo suvestinius registrus konkretiems statybos objektams (pagrįsti medžiagų nuraÅ¡ymÄ , įrodyti nuraÅ¡ytų medžiagų panaudojimÄ Ä¯monės veiklos tikslams); pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kokiu pagrindu atsakovas medžiagas nurašė vadovaudamasis ne įstatyme nustatyta tvarka, o „atsakovo sistema“. 11.9.

Tai, ar nuraÅ¡ytos įmonės medžiagos buvo ar nebuvo panaudotos įmonės veiklos tikslams, turi bÅ«ti nustatyta remiantis įmonės apskaitos dokumentais, o ne pripažįstama kaip labiau tikėtina aplinkybė. Atmesdamas ieÅ¡kinį teismas privalėjo nustatyti, kokios nuraÅ¡ytos medžiagos, kokios vertės buvo panaudotos įmonės veikloje kiekvienam statybos objektui. Tačiau, kaip teismas nurodė skundžiamame sprendime, dėl atsakovo veiksmų nėra galimybės nustatyti, koks medžiagų kiekis buvo nuraÅ¡ytas pagal sÄ skaitas. 11.10.

Apeliantė ieÅ¡kinyje nurodytais teisiniais pagrindais turėjo teisę teikti ieÅ¡kinį dėl visos be juridinio pagrindo nuraÅ¡ytos įmonės medžiagų vertės (177 841,66 Eur), tačiau atlikusi skaičiavimus pateikė ieÅ¡kinį tik dėl tos nuraÅ¡ytų medžiagų vertės, kurios nuraÅ¡ymas neturi nei juridinio, nei faktinio pagrindo. Taigi apeliantė atsižvelgė į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad netinkamas apskaitos vedimas nėra savarankiÅ¡kas pagrindas konstatuoti įmonės patirtÄ Å¾alÄ visai be juridinio pagrindo nuraÅ¡ytai medžiagų vertei. 11.11.

Teismo motyvas dėl apeliantės tariamai neatliktų procesinių veiksmų nesikreipiant į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja aktualiai teismų praktikai. Kreipimasis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo nėra sÄ lyga teikti ieÅ¡kinį dėl žalos priteisimo, be to, toks praÅ¡ymas bÅ«tų atmestas kaip neatitinkantis teisinio reglamentavimo. 11.12. Apeliantės praÅ¡ymo dėl baudos atsakovui skyrimo dėl teismo nutarties nevykdymo tenkinimas neturėtų jokios įtakos kreditorių interesų gynimui, paskirta bauda nepatektų į bankrutuojančios įmonės turto masę. 11.13.

Bankroto administratorius neturi pareigos tirti, dėl kokių priežasčių atsakovas neperdavė įmonės turto, todėl aplinkybės, kas nutiko su turtu, nėra susijusios su žalos priteisimu. Turto neperdavimo per teismo nustatytÄ terminÄ faktas yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo neperduoto turto vertės dydžio žalÄ nepriklausomai nuo baudinių sankcijų dėl teismo nutarties nevykdymo. 11.14. Skundžiamo teismo sprendimo palikimas galioti formuotų neigiamÄ teisminę praktikÄ , suteikiančiÄ galimybę iÅ¡vengti civilinės atsakomybės nuraÅ¡ant turtÄ be jokių faktinių ir teisinių pagrindų.

12. Atsakovas S. S. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, prijungti prie bylos atsakovo papildomai teikiamus įrodymus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir, esant poreikiui, iÅ¡reikalauti iÅ¡ administratorės likusius nepateiktus atliktų darbų aktus, pasiraÅ¡ytus vykdant rangos darbus užsakovei UAB „Evsta“ statybos objekte „Statinių grupė 13-12-131 (duomenys neskelbtini)“ likusiai 2 667 Eur sumai. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 12.1.

Apeliantė skunde be pagrindo teigia, kad atsakovas medžiagas iÅ¡ ieÅ¡kovės sandėlio nuraÅ¡ydavo vadovaudamasis vadinama „atsakovo sistema“. Tokia apeliantės nuomonė yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir klaidinga iÅ¡ esmės. Atsakovas savo atsiliepime į ieÅ¡kinį bei triplike aiÅ¡kiai paaiÅ¡kino, kad medžiagos buvo nuraÅ¡omos pagal atliktų darbų aktus arba priedus prie Å¡ių aktų, kurių jo turimÄ dalį atsakovas pateikė kartu su savo atsiliepimu, nes visi dokumentai perduoti administratorei, o atsakovo nurodomi sÄ skaitų faktÅ«rų procentinių dalių, kurias sudarė bÅ«tent panaudotos medžiagos, paskaičiavimai yra tik pavyzdžiai, apskaičiuoti pagal byloje esančius dokumentus, patvirtinantys atsakovo teiginių pagrįstumÄ dėl bendrų medžiagų panaudojimo tendencijų, kurios atskleidžia atliktų darbų aktuose arba prieduose prie atliktų darbų aktų nurodytų sunaudotų medžiagų kiekių teisingumÄ . 12.2.

Apeliantės argumentai, kad teismui sprendime apskaičiavus, jog net ir nuraÅ¡ant iÅ¡ sandėlio atsargų 70 proc. kiekvienos sÄ skaitos faktÅ«ros vertės sumai (nors nuraÅ¡ymas iÅ¡ sandėlio nebuvo atliekamas pagal Å¡iÄ sistemÄ ), vis tiek lieka medžiagų, kurių nebuvo pagrindo nuraÅ¡yti, yra pateikiami neįvertinus to, kad teismas, atlikdamas atitinkamus skaičiavimus, visiÅ¡kai neįvertino atsakovo įrodymų, jog kai kurios sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos tik už medžiagas ir pagal jas buvo nuraÅ¡yta 100 proc. vertės medžiagų.

Be to, apeliantė ignoruoja faktÄ , kad pagal kai kurias sÄ skaitas faktÅ«ras medžiagų apskritai nebuvo nuraÅ¡yta, o pagal kitas, minimas atsakovo apeliaciniame skunde, nuraÅ¡yta daugiau nei 70 proc. Tais atvejais, kai apeliantės medžiagos nebuvo sunaudojamos, jos ir nebuvo nuraÅ¡omos. Apeliantė ignoruoja atsakovo argumentus ir neteikia teismui įrodymų, kad pagal sÄ skaitas faktÅ«ras su UAB „Rumida“ bei UAB „Nemenčinės statyba“ kokios nors medžiagos buvo nuraÅ¡ytos. Jokių duomenų apie medžiagų nuraÅ¡ymÄ pagal Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras nėra, nes medžiagos nebuvo naudojamos. 12.3.

Atsakovas atsikirtimus į ieÅ¡kinį galėjo teikti tik remdamasis tais dokumentais, kurie buvo jo žinioje, o tokių dokumentų kiekis yra itin ribotas, kadangi visi apeliantės buhalteriniai dokumentai yra bÅ«tent bankroto administratorės žinioje. Taigi visÄ laikÄ bankroto administratorė buvo ir yra palankesnėje padėtyje už atsakovÄ Ä¯rodymų prieinamumo prasme. Dėl Å¡ių priežasčių itin kritiÅ¡kai vertintinas apeliaciniame skunde pateikiamas požiÅ«ris į atsakovo įrodinėjimo galimybes. 12.4.

Dirbant su užsakove UAB „Adavas“ statybos objekte „Svečių namai, (duomenys neskelbtini), Vilnius“ dalis statybinių medžiagų buvo perkama iÅ¡ pačios UAB „Adavas“ ir bÅ«tent iÅ¡ jos pirktos statybinės medžiagos buvo įtraukiamos į pačios UAB „Adavas“ rengiamus „Medžiagų sunaudojimo aktus“. Tai buvo tik dalis medžiagų, naudotų minėtame statybos objekte. Kita dalis medžiagų buvo perkama ne iÅ¡ UAB „Adavas“, o iÅ¡ kitų tiekėjų, ir tokių statybinių medžiagų kaina buvo įtraukiama į atliktų darbų aktus, kurių bankroto administratorė atlikdama skaičiavimus, nesÄ Å¾iningai ar dėl aplaidumo nevertina.

Taigi administratorė, atlikdama nuraÅ¡ytinų medžiagų kiekių skaičiavimus, nevertina visų reikÅ¡mingų duomenų, o teismui nurodo tik iÅ¡ konteksto iÅ¡trauktus pavienius skaičius ir klaidina teismÄ niekuo nepagrįstais teiginiais, neva nuraÅ¡ytų medžiagų kiekiai neatitinka dokumentų, nenurodydama, nei kokie medžiagų kiekiai, nei kurių tariamai dokumentų jie neatitinka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). 12.5. Bankroto administratorė vengia pateikti visus atsakovo praÅ¡omus dokumentus, o pati nepateikusi dokumentų teigia, kad jai perduotus dokumentus turėjo pateikti jų neturintis (ir negalintis turėti) atsakovas. 12.6.

Apeliantės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 131-687/2015 nagrinėjamu atveju neaktuali, kadangi skiriasi minėtos bylos ir Å¡ios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Be to, apeliantės cituojama teismų praktika niekaip neįrodo žalos apeliantei sukėlimo, o jokių tariamos žalos skaičiavimų apeliantė nepateikia. 12.7. Ä®monei vykdant veiklÄ buvo nuolat konsultuojamasi, be kita ko, su Valstybine mokesčių inspekcija (toliau – VMI) įvairiais klausimais, įskaitant susijusius su medžiagų nuraÅ¡ymu iÅ¡ sandėlio.

Vadovaujantis VMI konsultacija, medžiagos iÅ¡ apeliantės sandėlio buvo nuraÅ¡omos teisėtai, o visi nuraÅ¡ymai buvo grindžiami faktiniais sunaudotų medžiagų kiekiais ir jų verte. Tai, kad medžiagos buvo nuraÅ¡omos pabaigus statybos objektÄ , o ne pagal kiekvienÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡ eilės, savaime nėra neteisėta ir juo labiau tai nesukėlė apeliantei žalos. VMI atliko ne vienÄ apeliantės patikrinimÄ ir niekada jokių pažeidimų nenustatė. 12.8. Apeliaciniame skunde nuolat akcentuojama, kad atsakovas pažeidė 25-Ä jį verslo apskaitos standartÄ â€žStatybos ir kitos ilgalaikės sutartys“ bei konkrečias jo nuostatas, kurių apeliantė niekada nenurodo.

Minėtas apskaitos standartas nenumato asmenų besÄ lygiÅ¡kos pareigos kiekvienam statybos objektui vesti privalomojo medžiagų įsigijimo bei panaudojimo suvestinio registro, o apeliantės buhalteriniai dokumentai atskleidžia, kad sunaudotos medžiagos buvo fiksuojamos kiekvienam objektui. Atsakovas tiek bankroto administratorei perdavė, tiek su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė jo turimus dokumentus, pagrindžiančius apeliantės medžiagų nuraÅ¡ymÄ už trejų metų laikotarpį, todėl teigti, kad medžiagos buvo nuraÅ¡ytos nepagrįstai ir atsakovas nepateikė visiÅ¡kai jokių dokumentų, patvirtinančių medžiagų nuraÅ¡ymÄ , apeliantė neturi pagrindo. 12.9.

Apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai ginčija teismo teiginį „labiau tikėtina“. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), todėl apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai ginčija esminį civilinio proceso principÄ . 12.10. Dėl apeliantės argumentų dėl neperduoto 460,35 Eur vertės turto jau buvo pasisakyta ne kartÄ , kad bankroto administratorė iÅ¡ tikrųjų vengia priimti šį apeliantės turtÄ , ne tik nenurodydama jokio adreso minėtam turtui pristatyti, bet ir vietoje turto iÅ¡ atsakovo reikalaudama konkrečios pinigų sumos.

Ä®statymas nenumato administratoriui teisės nepriimti įmonės turto, o reikalauti piniginių lėšų. Nei dublike, nei apeliaciniame skunde apeliantė net nebandė paneigti atsakovo dėstomų aplinkybių dėl administratorės atsisakymo priimti apeliantės turtÄ , taigi Å¡ių aplinkybių neginčija. Atsakovo atstovė pakartotinai kreipėsi į bankroto administratorę, praÅ¡ydama nurodyti adresÄ , kuriuo bÅ«tų galima pristatyti turtÄ , tačiau administratorė į šį laiÅ¡kÄ neatsakė.

Tai patvirtina, kad administratorė sÄ moningai vengia priimti turtÄ . Bet kokiu atveju visas ieÅ¡kinyje nurodytas 460,35 Eur vertės apeliantės materialusis turtas yra iÅ¡saugotas ir Å¡iuo metu yra saugomas apeliantės buvusios veiklos patalpose. 12.11. Net jei nuraÅ¡ymo dokumentas neatitiktų reikalavimų, tai nereiÅ¡kia, kad pagal tokį dokumentÄ nėra galimybės nustatyti, kokiuose objektuose ir kokios medžiagos buvo naudojamos – atsakovo administratorei perduotuose nuraÅ¡ymo aktuose aiÅ¡kiai matomi tiek objektai, tiek medžiagų numeriai, kaip teisingai sprendime pažymėjo teismas.

Pagal CPK 178 straipsnį būtent administratorė, teigdama, kad medžiagų turėjo būti nurašyta mažiau, pati turėjo pateikti skaičiavimus, kiek kiekviename objekte turėjo būti nurašyta medžiagų ir kiek nurašyta faktiškai, ypač kai tiek bylos dokumentai rodo, tiek teismas aiškiai nustatė, kad galimybės nustatyti, kur yra tokios didelės vertės statybose naudojamos medžiagos arba kam jos buvo perduotos, nebuvo prarastos. 12.12. Apeliantė teigia, kad ne ji, o teismas privalėjo nustatyti, kokios nurašytos medžiagos ir kokiai vertei panaudotos, tačiau apeliantė neįrodinėjo kitokių panaudotų medžiagų ir kitokios jų vertės, kad teismas būtų galėjęs nustatyti kitaip, nei nustatė.

Taigi apeliantė net nebandė įrodinėti tariamos atsakovo sukeltos žalos, net neįvardijo jokio priežastinio ryÅ¡io, bet skundžia pagrįstÄ sprendimÄ dėl savo pačios argumentų netinkamumo. Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). 12.13. Apeliantė teisingai teigia, kad ji neturėjo įrodinėti BK numatytų nusikalstamų veikų požymių, tačiau apeliantė turėjo įrodinėti atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, kurių konkrečiu atveju neįrodė.

13. Apeliaciniu skundu atsakovas S. S. praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį:

1) pakeisti (patikslinti) sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus: „medžiagų vertė vidutiniÅ¡kai sudarė 50-70 proc. bendros sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodomos rangos darbų kainos“ patikslinant, kad tam tikrais atvejais nuraÅ¡ytinų medžiagų vertė sudarė visÄ 100 proc. sÄ skaitos-faktÅ«ros vertės (pavyzdžiui, galima nurodyti: „medžiagų vertė vidutiniÅ¡kai sudarė 50-70 proc. bendros sÄ skaitose faktÅ«rose nurodomos rangos darbų kainos, tačiau pagal sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. FAL 00367, FAL 00369, FAL 00371, FAL 00374, FAL 00377, FAL 00381, FAL 00385, FAL 00389, FAL 00393/1, FAL 00401/1 (el. bylos II tomo lapai Nr. 75, 78, 80, 85, 89, 96, 102, 110, 121, 134-135) nuraÅ¡ytinų medžiagų vertė sudarė 100 proc. sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytos kainos)“;

2) paÅ¡alinti sprendimo motyvuojamosios dalies motyvÄ : „<...> jeigu atsakovas bÅ«tų nurašęs maksimalios 70 proc. vertės medžiagas nuo bendros visose sÄ skaitose nurodytos 229 263,75 Eur sumos, jis bÅ«tų galėjęs nuraÅ¡yti tik 160 484,63 Eur vertės medžiagas“;

3) paÅ¡alinti sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus: „Taigi pripažintina, jog atsakovas netinkamai tvarkė BUAB „Falkona“ buhalterinę apskaitÄ . Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus“; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir atsakovo S. S. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkinti visiÅ¡kai; prijungti prie civilinės bylos atsakovo pateikiamÄ pinigų priėmimo kvitÄ , įrodantį pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ BUAB „Falkona“ administravimui skirtų lėšų.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Teismo konstatavimas, kad atsakovas netinkamai tvarkė BUAB „Falkona“ buhalterinę apskaitÄ , laikytinas nepagrįstu, pertekliniu ir nepatenkančiu į bylos nagrinėjimo ribas, kadangi atsakovo buhalterinės apskaitos tvarkymo tinkamumas nebuvo nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. IeÅ¡kovė neįrodinėjo, o atsakovas, ieÅ¡kovei neįrodinėjant, taip pat nebuvo pasisakęs dėl ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos tvarkymo tinkamumo.

Jeigu atsakovo ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos tvarkymas bÅ«tų buvęs civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas neabejotinai bÅ«tų dėl to pasisakę, bÅ«tų teikę papildomus motyvus bei dokumentus ir Å¡alių ar teismo iniciatyva apklausai į teismo posėdį kaip liudytoja bÅ«tų iÅ¡kviesta ieÅ¡kovės buhalterė, kuri pagal įstatymÄ yra atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Sprendžiant tokį klausimÄ , galimai galėjo bÅ«ti skirta ir teismo ekspertizė. 13.2.

Teismas neįvertino atsakovo įrodymų, jog kai kurios sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos tik už medžiagas ir pagal jas buvo nuraÅ¡yta 100 proc. vertės medžiagų. Esant tokiai atsakovo pozicijai ir galint šį faktÄ nesunkiai patikrinti teismui pateiktuose dokumentuose – sÄ skaitose faktÅ«rose Nr. FAL 00367, FAL 00369, FAL 00371, FAL 00374, FAL 00377, FAL 00381, FAL 00385, FAL 00389, FAL 00393/1, FAL 00401/1), teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pagal kiekvienÄ sÄ skaitÄ be jokių iÅ¡imčių galėjo nuraÅ¡yti maksimaliai 70 proc. vertės medžiagų.

Toks netikslus teismo argumentavimas, neatsižvelgiant į tai, kad pagal kai kurias sÄ skaitas faktÅ«ras buvo nuraÅ¡oma daugiau nei 70 proc. jų vertės medžiagų, negali reikÅ¡ti, kad atsakovas kokiu nors bÅ«du netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , ir dėl tokio teiginio jam ateityje neturėtų kilti neigiamų pasekmių, nes tokia frazė kilusi tik iÅ¡ ne visiÅ¡kai tinkamo įsigilinimo į bylos dokumentus. Å ios atsakovo pozicijos, kad pagal nurodytas sÄ skaitas faktÅ«ras buvo nuraÅ¡oma 100 proc. vertės medžiagų, ieÅ¡kovė net neginčijo, nes tai yra objektyvi tiesa, todėl jų neturėjo pagrindo kvestionuoti ir teismas. 13.3.

Ä®siteisėjus teismo sprendimui, jame iÅ¡dėstyti motyvai įgis res judicata galiÄ â€“ atsakovas jų nebegalės ginčyti, o palikus galioti sprendimÄ su bÅ«tent tokia motyvacija, tai neabejotinai gali turėti įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms ateityje, nes ieÅ¡kovės administratorė ateityje galės atsakovui reikÅ¡ti naujus reikalavimus ir remtis Å¡iuo metu sprendime esančias argumentais kaip turinčiais res judicata galiÄ . 13.4. Teismo iÅ¡vada dėl bylos nesudėtingumo pripažintina nepagrįsta, kaip ir priteistinų atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio mažinimas.

Teismo sprendimas sumažinti atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį sukuria situacijÄ , kuomet atsakovas patiria nuostolių dėl ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamų nepagrįstų reikalavimų, kas akivaizdžiai yra nesÄ Å¾ininga, ypač kai advokatams sumokėtos lėšos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose nustatytus dydžius.

14. IeÅ¡kovė BUAB „Falkona“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 14.1. Apeliacinio skundo 1 punkte nurodytas praÅ¡ymas apskritai negali bÅ«ti tenkinamas, nes praÅ¡oma konstatuoti neegzistuojančio mato reikÅ¡mes. Jeigu skundu praÅ¡oma konstatuoti (turėta omenyje), kad medžiagų vertė sudarė „nuo 50 iki 70 proc.“ bendros sÄ skaitose faktÅ«rose nurodomos rangos darbų kainos, toks praÅ¡ymas prieÅ¡tarautų tame pačiame sakinyje praÅ¡omai konstatuoti aplinkybei, kad pagal skunde iÅ¡vardijamas sÄ skaitas faktÅ«ras nuraÅ¡ytinų medžiagų vertė sudarė 100 proc. sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos kainos.

Be to, pati praÅ¡oma patvirtinti sÄ voka ar dydis „nuraÅ¡ytinų medžiagų vertė nuo bendros sÄ skaitose faktÅ«rose nurodomos rangos darbų kainos“ yra fakto klausimas, ir neaiÅ¡ku, kÄ , kokį dydį ir procentinį santykį apeliacinės instancijos teismas galėtų tikrinti ir konstatuoti, net ir laikant, kad atsakovo sistema apskritai turi kokios nors reikÅ¡mės sprendžiant bylÄ . 14.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ lėmė tai, kad teismas vertino medžiagų nuraÅ¡ymo pagrįstumÄ pagal jokios juridinės galios neturinčiÄ â€žatsakovo sistemÄ â€œ.

Kita vertus, tai, kad teismas nustatė, jog neveikia net ir neteisėta esanti „atsakovo sistema“, tik patvirtina ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ UAB „Falkona“ medžiagų apskaitoje neliko dėl neteisėtų atsakovo veikų. 14.3. Byloje buvo sprendžiamas faktiÅ¡kai vienintelis esminis klausimas, ar teisėta pripažinti tai, kad UAB „Falkona“ apskaitoje neliko itin didelės vertės medžiagų, nesant tam pagrindų, kurių fiksavimas ir apskaita yra reglamentuoti imperatyviomis teisės normomis.

Tad, ieÅ¡kovės nuomone, teisės taikymo aspektu byla nepriskirtina prie sudėtingų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bendrovės vadovo veiksmais, neperdavus bankroto administratoriui dalies materialaus įmonės turto ir dalį turto nepagrįstai nuraÅ¡ius, padarytos žalos atlyginimo. Dėl naujų įrodymų priėmimo 17. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pateikė naujus įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o priimti – nuotraukas ir bankroto administratoriui skirtÄ el. laiÅ¡kÄ .

18. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo teikiami nauji įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme (bankroto administratoriui skirto el. laiÅ¡ko iÅ¡siuntimo laikas priklausė iÅ¡imtinai nuo atsakovo valios), be to, kaip pripažįsta pats atsakovas, teikiamos nuotraukos yra prastos kokybės, todėl nėra pakankamai informatyvios. Atsižvelgdamas į tai, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad teikiami nauji įrodymai neturėtų esminės teisinės reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Dėl 460,35 Eur vertės materialaus turto neperdavimo bankroto administratoriui 20. Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

21. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovas neperdavė bankroto administratoriui 460,35 Eur materialaus įmonės turto – suvirinimo aparato, kampinio Å¡lifuoklio, betono maiÅ¡yklės, akumuliatorinio peilinio pjÅ«klo ir benzininės krÅ«mapjovės. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nurodyto dydžio žalos atlyginimo atmetė, padaręs iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos padarymo fakto, t. y. kad minėtas turtas bÅ«tų prarastas.

22. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad kiti pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, dėl kurių teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo, t. y. kad ieÅ¡kovė nesikreipė į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl sankcijų įmonės vadovui taikymo, pastarajam neįvykdžius Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos, neprašė iÅ¡duoti vykdomojo raÅ¡to, neturi esminės teisinės reikÅ¡mės ir (ar) yra teisiÅ¡kai nepagrįsti vertinant ieÅ¡kovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumÄ , vis dėlto apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad žalos padarymo fakto, kaip bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ieÅ¡kovė nagrinėjamu atveju neįrodė.

23. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės nurodomas įmonės materialus turtas yra saugomas ieÅ¡kovės buvusios veiklos adresu. IeÅ¡kovė tai paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi byloje nustačius, kad ginčo turtas nėra prarastas, ir nesant duomenų, kad atsakovas bÅ«tų piktybiÅ¡kai vengęs perduoti šį turtÄ bankroto administratoriui, pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė patyrė žalos, ir atitinkamai tenkinti jos reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nėra. Dėl nuraÅ¡ytų 98 739,89 Eur vertės medžiagų 24. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo nurašė 98 739,89 Eur vertės įmonei priklausiusių medžiagų, todėl privalo atlyginti ieÅ¡kovei Å¡io dydžio žalÄ .

25. Pagal teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovė, reiÅ¡kianti atsakovui reikalavimÄ atlyginti žalÄ , privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 54 punktas).

26. Anot ieÅ¡kovės, atsakovas, bÅ«damas statybos įmonės vadovas ir nuraÅ¡ydamas įmonės medžiagas, privalėjo vadovautis 25-ojo verslo apskaitos standarto nuostatomis ir kiekvienam statybos objektui vesti privalomÄ jį medžiagų įsigijimo bei panaudojimo suvestinį registrÄ , tačiau atsakovas to nevykdė ir įmonės medžiagas nuraÅ¡ydavo pagal jokios juridinės galios neturinčiÄ sistemÄ â€“ nuraÅ¡ydavo vidutiniÅ¡kai apie 50-70 proc. bendros sÄ skaitose faktÅ«rose nurodomos rangos darbų kainos.

27. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinio teismo praktikoje, netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitÄ , gali bÅ«ti panaudotas įmonės veikloje ar iÅ¡saugotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016, 23 punktas; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 177- 701/2017, 57 punktas).

28. IeÅ¡kovė, teigdama, kad atsakovas įmonės medžiagas nuraÅ¡ydavo pagal paties sukurtÄ , taigi neteisėtÄ , sistemÄ , kurios esmė – nuraÅ¡yti vidutiniÅ¡kai apie 50-70 proc. bendros sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodomos rangos darbų kainos, remiasi paties atsakovo paaiÅ¡kinimais dėl medžiagų nuraÅ¡ymo. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas medžiagų nuraÅ¡ymo klausimu teigė, kad medžiagos buvo nuraÅ¡omos remiantis priedais prie įvykdytų darbų aktų (kai tokius parengdavo pati ieÅ¡kovė) arba pagal pačius atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus (kai tokius parengdavo kiti asmenys), o tais atvejais, kai priedai prie aktų nebuvo rengiami, nuraÅ¡ytinų medžiagų kaina buvo apskaičiuojama pagal faktines ieÅ¡kovės iÅ¡laidas.

Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, atsakovas neteigė, kad medžiagų nuraÅ¡ymo pagrindas buvo savo nuožiÅ«ra parinktas konkrečioje sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodomos rangos darbų kainos procentas (nuo 50 iki 70 proc.), tačiau konkrečios sumos, nurodytos atliktų darbų aktuose arba prieduose prie jų. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės argumentai, kad medžiagos įmonėje buvo nuraÅ¡omos pagal paties atsakovo sukurtÄ ir jokios teisinės galios neturinčiÄ sistemÄ , atmetami kaip nepagrįsti.

29. IeÅ¡kovė teigia, kad, remiantis pirminiais įmonės apskaitos dokumentais, pagal dalį iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų medžiagos apskritai negalėjo bÅ«ti nuraÅ¡omos, ieÅ¡kovei teikus iÅ¡imtinai darbo jėgos suteikimo paslaugas be medžiagų naudojimo, ir kaip pavyzdį nurodo UAB „Rumida“ ir UAB „Nemenčinės statyba“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras. Tačiau atsakovas tvirtina, kad tais atvejais, kai ieÅ¡kovės medžiagos nebuvo naudojamos (pavyzdžiui, ieÅ¡kovės minimi atvejai), jos ir nebuvo nuraÅ¡omos. Ä®rodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad medžiagos buvo nuraÅ¡ytos ir tais atvejais, kai nebuvo faktiÅ¡kai panaudotos, ieÅ¡kovė nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus atmeta kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis).

30. Taigi atsakovas neteigė, kad nuraÅ¡ant medžiagas įmonėje buvo taikoma sistema, pagal kuriÄ kiekvienÄ kartÄ , t. y. nepriklausomai nuo faktinio pagrindo, buvo nuraÅ¡oma nuo 50 iki 70 proc. sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos rangos darbų kainos. Byloje pateikta PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų vien už medžiagas, todėl pagal jas bÅ«tų pagrindas nuraÅ¡yti ir 100 proc. jose nurodytos kainos (pvz., 2 t., b. l. 75, 78, 80, 85), taip pat, kaip minėta, ieÅ¡kovė neįrodė, kad pagal UAB „Rumida“ ir UAB „Nemenčinės statyba“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buvo nuraÅ¡ytos medžiagos, nors jos nebuvo naudojamos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad jo pateikti sÄ skaitų faktÅ«rų procentinių dalių, tenkančių panaudotoms medžiagoms, paskaičiavimai turėtų bÅ«ti vertinami kaip pavyzdiniai, patvirtinantys tam tikras medžiagų panaudojimo tendencijas, bet ne kaip taikytas bÅ«das apskaičiuoti nuraÅ¡ytinų medžiagų kiekį bei vertę. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, kad, jeigu atsakovas bÅ«tų nurašęs maksimalios 70 proc. vertės medžiagas nuo bendros visose sÄ skaitose nurodytos 229 263,75 Eur sumos, jis bÅ«tų galėjęs nuraÅ¡yti tik 160 484,63 Eur vertės medžiagas, yra netikslus, nes jokia maksimali nuraÅ¡omų medžiagų vertė įmonėje nebuvo taikoma.

31. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, apskaičiuodama nepagrįstai nuraÅ¡ytų medžiagų kiekį (žalos dydį) ieÅ¡kovė vadovavosi 17 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų 2016 metais UAB „CTLF“, Trakų rajono savivaldybės administracijai, UAB „Arginta“, UAB „Nemenčinės statyba“, UAB „Citus Construction“, S. N., V. B. ir V. E. D.. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad nagrinėjant medžiagų nuraÅ¡ymo pagrįstumÄ turi bÅ«ti vertinamas medžiagų panaudojimas ne vien 2016 metais, bet ilgesniu – 2014–2016 metų laikotarpiu.

32. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, todėl net ir nustačius, kad atsakovas, nuraÅ¡ydamas ankstesniais metais panaudotas medžiagas 2016 metais, pažeidė buhalterinės apskaitos tvarkymo taisykles (pažymėtina, kad Å¡iuo aspektu teismas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo teisėtumo nenagrinėjo), tai savaime nereikÅ¡tų, jog, nustatant žalos ieÅ¡kovei padarymo faktÄ , medžiagų panaudojimas ankstesniais metais, atsakovui grindžiant tuo savo atsikirtimus, negalėtų bÅ«ti vertinamas. TÄ iÅ¡ esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo argumentais, kad 2016 metais įmonė stengėsi baigti anksčiau pradėtus statybos užsakymus ir todėl nurašė medžiagų daugiau, nei prieÅ¡ tai buvusiais metais.

33. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės ir pritarė atsakovo pozicijai, kad vertinant ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumÄ turi bÅ«ti analizuojamas faktinis medžiagų panaudojimas ne vien 2016 metais, tačiau Å¡iuo aspektu byloje pateiktų įrodymų nevertino, padarydamas apibendrintÄ iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina pripažintina aplinkybė, jog visas nuraÅ¡ymuose nurodytas turtas buvo sunaudotas statybos darbų atlikimo metu. Vis dėlto, kaip pažymima teismų praktikoje, teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, turi bÅ«ti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 121- 421/2019; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 269- 219/2019). Konkrečiai nagrinėjamu atveju tai reikÅ¡tų, kad, sprendžiant, ar atsakovas nepagrįstai nurašė įmonės medžiagas (t. y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovė patyrė žalos), turėjo bÅ«ti vertinama, kiek pagal kiekvienÄ atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktÄ , priedus prie įvykdytų darbų aktų bei sudarytas sutartis 2014–2016 metais galėjo bÅ«ti nuraÅ¡yta medžiagų, ir kokį medžiagų kiekį atsakovas faktiÅ¡kai nurašė.

34. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas byloje pateiktų atliktų darbų aktų, priedų prie įvykdytų darbų aktų bei sudarytų sutarčių minėtu aspektu nevertino; esant procesiniam poreikiui, įrodinėjimo pareigos ieškovei nepatikslino (CPK 225 straipsnio 1 dalis), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalėjo pagrįstai atmesti ieškovės reikalavimo tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė žalos fakto.

35. Pažymėtina, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017).

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neatlikęs didžiosios dalies teismui pateiktų įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos (aptariamos jos dalies) esmės. Atsižvelgiant į tai, byla (jos dalis) apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi, vertinant įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacinio proceso paskirties bei apribotų Å¡alių teisę į apeliacijÄ , todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 98 739,89 Eur žalos atlyginimo, panaikinama ir byla Å¡ioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog tam tikram klausimui išspręsti reikalinga specialių žinių turinčio asmens išvada, byloje spręstinas ekspertizės skyrimo klausimas (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Dėl atsakovo apeliacinio skundo 38. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pašalinti ir (ar) pakeisti kai kuriuos skundžiamo teismo sprendimo motyvus bei priteisti jam visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39. Kadangi atsakovo ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai yra susiję su ta teismo sprendimo dalimi, kuri šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra panaikinama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentų nagrinėjimas netenka prasmės, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

40. GrÄ Å¾inus bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas taip pat turės bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ naujo, atsižvelgiant į visos bylos baigtį (CPK 93 straipsnis). Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertina. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsnio 6 dalis, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Falkona“ ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo S. S. 98 739,89 Eur žalos atlyginimo ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismo nagrinėti iÅ¡ naujo. LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė Vilija Mikuckienė Vigintas ViÅ¡inskis