Legislator Case Law & Legislation
f70cba0e-ecdb-41ba-b5df-72429af3ab71 AI generated

Court dismissed road servitude claim but allowed sewer servitude claim while reducing legal fees.

Case Number f70cba0e-ecdb-41ba-b5df-72429af3ab71
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially overturned the first-instance judgment, dismissing the request to establish a road servitude while ordering a new trial on the sewer line servitude. The plaintiff argued for access to their fields and sewage infrastructure, while the defendant contested the necessity of the road easement. The appellate court found the road claim lacked merit but upheld the sewer servitude, reducing the defendant's legal costs to 1,200 Litas.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 325; Art. 326(1)2,4: The court may dismiss specific claims while remanding others for retrial if the appeal does not fundamentally overturn the lower court's reasoning on the remaining issues.

Keywords

AI generated
servitude establishment road easement dismissal sewer line easement legal costs reduction appellate remand civil procedure code property access rights

Cited Legislation

AI generated
CPK 93 straipsnio 4 dalis
CPK 325 straipsnis
CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85
Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1047-823/2011Procesinio sprendimo kategorija: 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės,kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, sekretoriaujant Agnei BajarÅ«naitei,dalyvaujant apeliantui V. Z., apelianto atstovui advokatui Daliui Boreikai,ieÅ¡kovei V. P., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Irinai Kizinai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį atsakovui V. Z. dėl kelio ir kanalizacijos trasos servitutų nustatymo, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę byla, n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovė ir atsakovas yra gretimų žemės sklypų, esančių Å irvintų rajone, VileikiÅ¡kių kaime, savininkai.

IeÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui S. P. nuosavybės teise priklauso 0,4944 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsiterpęs tarp atsakovui grÄ Å¾intų žemės sklypų. IÅ¡ vakarinės pusės ieÅ¡kovės sklypas ribojasi su atsakovui priklausančiu sklypu, pane pažymėtu žyma Nr. 1051IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti atsakovo sklype, plane pažymėtame žyma 1051, kelio servitutÄ nuo kelio (duomenys neskelbtini)iki lauko rÅ«sio, nustatyti kanalizacijos trasos servitutÄ atsakovo sklype, plane pažymėtame žyma 1051, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad jos ir jos sutuoktinio S. P. nuosavybės teise valdomame 49,44 arų žemės sklype be gyvenamojo namo yra ir Å«kiniai pastatai, taip pat vietinė lauko kanalizacija. IÅ¡ vakarinės sklypo pusės yra atsakovo žemės sklypas 1051, o iÅ¡ rytinės pusės atsakovo žemės sklypas 1054. Atsakovui nuosavybės teisė į minėtus žemės sklypus buvo atkurta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimu. Atkuriant atsakovui nuosavybės teisę į žemę ir formuojant jam žemės sklypÄ 1051, nebuvo nustatytas kelio servitutas ir ieÅ¡kovų kanalizacijos trasos, esančios atsakovo žemės sklype, servitutas.

Iki atkuriant atsakovui nuosavybes teisę į žemę, ieÅ¡kovai naudojosi atsakovo žemės sklype įrengta aikÅ¡tele ir ja patekdavo į savo kiemÄ , rÅ«sį, taip pat privažiuodavo prie kanalizacijos Å¡ulinio ir kanalizacijos trasos. Atsakovas kurį laikÄ netrukdė naudotis nusistovėjusia tvarka, tačiau 2004 metais įvažiavimÄ užtvėrė ir neleidžia juo naudotis. IeÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , kuri pripažino, kad servitutas reikalingas, tačiau atsakovas nesutinka, kad bÅ«tų nustatytas servitutas.

Dėl tokių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė negali patekti į savo namų valdÄ , privažiuoti prie rÅ«sio, taip pat aptarnauti kanalizacijos trasos, kuri yra užsikimÅ¡usi ir kuriÄ reikia remontuoti. Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 17 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . 2008 m. gegužės 22 d. ieÅ¡kovė V. P. kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Kaip naujai paaiÅ¡kėjusias esmines bylos aplinkybes ieÅ¡kovė nurodė tai, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau – VAVA) 2003 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. 89-9561 dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę kaimo vietovėje piliečiui V. Z. nurodyta kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona nebuvo įraÅ¡yta į atsakovo žemės sklypo, plane pažymėto žyma 105-1, registracijos pažymėjimÄ , taip pat tai, kad 1995 m. vasario 1 d. S. P. namų valdos abrise parodytas vienintelis įvažiavimas į namų valdos žemės sklypÄ vakarinėje dalyje ir kelias iki rÅ«sio.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ atmetė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikino žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perdavė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad spręsdami proceso atnaujinimo klausimÄ Å¾emesnės instancijos teismai nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovė turi galimybę tinkamai aptarnauti atsakovo žemės sklype esančius savo kanalizacijos tinklus nesinaudojant atsakovo sklypo dalimi, be to, teismai nesiaiÅ¡kino, ar be ieÅ¡kovės praÅ¡omo nustatyti kelio servituto jai bÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis (negriaunant esančių statinių ir pan.) savo sklypÄ naudoti pagal paskirtį. 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi Å irvintų rajono apylinkės teismas tenkino V.

P. praÅ¡ymÄ ir atnaujino procesÄ Å¡ioje civilinėje byloje. Nagrinėjant bylÄ atnaujintame procese, ieÅ¡kovė palaikė savo ieÅ¡kinio reikalavimus. Atsakovas V. Z. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypas, plane pažymėtas 1051, yra jo nuosavybė ir jis turi teisę ieÅ¡kovei neleisti juo naudotis. Nustatyti servitutus jo nuosavybės teise valdomame sklype nėra bÅ«tinybės. IeÅ¡kovė naudojasi kitais dviem įvažiavimais į savo sklypÄ , taip pat netrukdomai naudojasi lauko rÅ«siu.

Tai, kad nustačius atsakovo sklype servitutÄ , ieÅ¡kovei bus patogiau naudotis rÅ«siu, nėra pakankamas pagrindas servitutui nustatyti. Be to, byloje pateiktas servitutinis planas nepasiraÅ¡ytas žemės savininko S. P. ir nesuderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Nėra įrodyta, kad kanalizacija priklauso V. P. ir yra įrengta teisėtai. IÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų vandenys“ pasiÅ«lymo matyti, kad visas komunikacijas galima iÅ¡dėstyti ir ieÅ¡kovės sklype, todėl ieÅ¡kovė turėtų jas iÅ¡ atsakovo sklypo iÅ¡kelti.

Pateiktame servituto plane kalbama tik apie kelio servitutÄ , kas rodo, jog ieÅ¡kovė nori pasidaryti trečiÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ savo kiemÄ . Nustačius servitutÄ atsakovo sklype, reikėtų spręsti nuostolių atlyginimo klausimÄ .Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2003 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu atsakovui yra atkurta nuosavybės teisė natÅ«ra į dalį laisvos žemės (duomenys neskelbtini).

Iki nuosavybės teisių atsakovui atkÅ«rimo ieÅ¡kovė turėjo įvažiavimÄ Ä¯ savo namų valdÄ per atsakovo sklypÄ 1051, taip pat Å¡iame atsakovo sklype yra ieÅ¡kovų kanalizacijos dalis. Trečiojo asmens atstovas iÅ¡ esmės pripažino, kad atsakovo sklype turi bÅ«ti nustatyta apsauginė zona ar servitutas kanalizacijai aptarnauti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å irvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. sprendimu panaikino Å irvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimÄ , V.

P. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė atsakovo V. Z. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)Nr. 1051, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), servitutus: kelio servitutÄ , kuris suteikia teisę privažiuoti prie S. P. kanalizacijos įrenginių, esančių atsakovo sklype, ir S. P. lauko rÅ«sio, taip pat kanalizacijos trasos servitutÄ , kuris suteikia teisę aptarnauti S. P. gyvenamojo namo požeminės kanalizacijos komunikacijas, esančias atsakovo žemės sklype ir jomis netrukdomai naudotis pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. individualios įmonės „TikslÅ«s matavimai“ parengtÄ planÄ , priteisė iÅ¡ V.

Z. V. P. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat 2 775 Lt sumokėtų atsakovui bylinėjimosi išlaidų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikintas Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartis. Priteisė iš V. Z. valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 83,18 Lt (40 Lt Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir 43,18 Lt Širvintų rajono apylinkės teisme).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.126 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovei priklausančiame gyvenamajame name yra įrengtas vietinis nuotekų Å¡alinimas. IÅ¡ žemės sklypo plano matyti, kad vietinė nuotekų Å¡alinimo kanalizacija yra įrengta ieÅ¡kovės žemės sklype, tačiau dalis nuo kanalizacijos Å¡ulinio einančio vamzdyno link iÅ¡siurbimo duobės yra atsakovo žemės sklype 1051. 2003 m. gruodžio 18 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu atkÅ«rus nuosavybės teisę į žemę ir suformavus žemės sklypÄ 1051, jame nebuvo nustatyta vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų įrenginių apsaugos zona, taip pat nebuvo nustatytas servitutas kanalizacijos trasai aptarnauti. Buitinės kanalizacijos iÅ¡leistuvo techninės bÅ«klės nustatymo aktu, liudytojo V. N. parodymais nustatyta, kad Å¡iuo metu kanalizacija yra užsikimÅ¡usi ir jÄ bÅ«tina taisyti, o kad tai bÅ«tų galima padaryti, reikia prie jos privažiuoti.

IeÅ¡kovės lauko rÅ«sio durys remiasi į atsakovo žemės sklypÄ , todėl ieÅ¡kovės patekimas iÅ¡ savo sklypo į rÅ«sį yra apribotas, ieÅ¡kovė naudotis lauko rÅ«siu gali tik per atsakovo žemės sklypÄ . IÅ¡ 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenų matosi, kad palei ieÅ¡kovės žemės sklypÄ iÅ¡ vakarinės jo pusės atsakovo sklype buvo įrengtas įvažiavimas prie kanalizacijos trasos ir lauko rÅ«sio. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad servituto nustatymas atsakovo sklype yra bÅ«tinas, nes ieÅ¡kovė negali tinkamai aptarnauti kanalizacijos trasos ir naudotis lauko rÅ«siu, nepasinaudodama atsakovo žemės sklypu.

Atsakovo pozicijÄ , kad ieÅ¡kovė gali kanalizacijos komunikacijas iÅ¡sikelti ir įsirengti savo sklype, teismas laikė nepagrįsta ir nurodė, kad atsakovo pateiktos UAB „Širvintų vandenys“ sÄ matos patvirtina darbų kainas, IÄ® „TikslÅ«s matavimai“ planas pasiÅ«lo variantÄ , tačiau neįrodo, kad yra galimybė tinklus ir komunikacijas iÅ¡montuoti ir iÅ¡kelti. ApžiÅ«rėjus vietoje, nustatyta, kad siÅ«lomoje iÅ¡siurbimo duobę įrengti vietoje yra skysto kuro talpa, kiti statiniai.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė argumentų, kuriais remiantis galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio patenkinimas iÅ¡ esmės pažeis atsakovo nuosavybės teisės sudėtines dalis, t. y. teisę naudotis, valdyti žemę ar ja disponuoti. Atsakovas savo žemės sklypÄ 1051 taip pat naudoja įvažiavimui į savo namus. IeÅ¡kovei kelio kanalizacijai aptarnauti reikia tik kai kanalizacija sugenda, patekti į lauko rÅ«sį, kad susivežti derlių, daugiausia rudenį ir pavasarį.

IeÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nustatyti kelio servitutÄ Ä¯važiavimui į jos sklypÄ pirmosios instancijos teismas atmetė ir nurodė, kad, nors iÅ¡ 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenų matosi, kad atsakovo sklypo rytinėje pusėje ieÅ¡kovė buvo įsirengusi ir įvažiavimÄ Ä¯ savo sklypÄ , tačiau Å¡iuo metu ieÅ¡kovė naudojasi dviem naujais įvažiavimais, gali normaliomis sÄ naudomis patekti į savo sklypÄ ir juo naudotis. Tai rodo, kad ieÅ¡kovė pasinaudojo kita įmanoma galimybe ir yra iÅ¡sprendusi patekimo į žemės sklypÄ klausimÄ .

CK 4.113 straipsnio 1 dalis numato, jog servituto suteikiama teisė turi bÅ«ti įgyvendinama taip, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui. IeÅ¡kovė neįrodė kelio servituto bÅ«tinumo trečiam įvažiavimui į jos žemės sklypÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. praÅ¡o panaikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1) Aplinkybė, jog asmuo, praÅ¡antis nustatyti servitutÄ , patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ios kategorijos bylose yra pabrėžęs, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik įrodžius, jog jis yra objektyviai bÅ«tinas.

Servitutas gali bÅ«ti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu paÅ¡alinimas bÅ«tų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis iÅ¡laidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis bÅ«das paÅ¡alinti objektyvias kliÅ«tis naudotis daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-496/2005). SÄ lyga, kad nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį, nebuvo iÅ¡pildyta –kanalizacijos trasos aptarnavimas galimas be įsikiÅ¡imo į atsakovo sklypÄ ;

Å¡iltnamis ir požeminis rÅ«sys, bÅ«dami nesudėtingi statiniai, esantys Å¡alia atsakovo žemės sklypo, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog jais naudotis galima tik per atsakovo žemės sklypÄ ; sklypai atskirti vieline tvora ir nėra požymių, kad Å¡iais objektais buvo naudotasi per atsakovo sklypÄ . IeÅ¡kovei bÅ«tų patogiau naudotis įvažiavimu į savo sklypÄ iÅ¡ vakarinės pusės, bet jo bÅ«tinumas nėra akivaizdus ir ieÅ¡kovės nebuvo įrodytas;

2) IĮ „Tikslūs matavimai“ parengtas servitutinis planas negalėjo būti tvirtinamas teismine tvarka, nes neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 30 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės), 15 ir 16 punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. jame nėra pamatuoti ir pažymėti statiniai ir objektai, kuriems nustatyti servitutai, planas nėra pasirašytas plano užsakovo S. P. ar jo įgaliotos atstovės V.

P., planas nėra suderintas su derinančia institucija – Nacionaline žemės tarnyba. Nors teismo sprendime yra nurodyta, kad nustatomi servitutai V. Z. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau akivaizdu, kad IĮ „Tikslūs matavimai“ parengtame plane pateiktas ne V. Z. sklypo planas, o S. P. žemės sklypo planas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos funkcijų perėmėja, žemės sklypo planas turėjo būti suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyriumi ir tik po to galėjo būti svarstomas ir tvirtinamas teisme.

IeÅ¡kovas nesikreipė į derinančiÄ institucijÄ su praÅ¡ymu suderinti planÄ , o be suderinimo planas negali bÅ«ti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;

3) Nacionalinės žemės tarnybos Å irvintų žemėtvarkos skyriaus atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Å¡iuo atveju bÅ«tų netikslinga nustatyti servitutÄ , bet ieÅ¡kovė turėtų kreiptis dėl apsaugos zonos nustatymo – taigi, Nacionalinės žemės tarnyba prieÅ¡tarauja IÄ® „TikslÅ«s matavimai“ parengto plano derinimui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neva Nacionalinės žemės tarnybos Å irvintų žemėtvarkos skyriaus atstovė iÅ¡ esmės pripažįsta, kad turi bÅ«ti nustatytas servitutas kanalizacijai aptarnauti, nors atstovė aiÅ¡kiai patvirtino teismui, kad ieÅ¡kovė turėtų kreiptis ne dėl servituto nustatymo, o dėl apsaugos zonos nustatymo;

4) Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė naudotis lauko rÅ«siu gali tik per atsakovo žemės sklypÄ , motyvavo 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenimis. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės lauko rÅ«sio durys remiasi į atsakovo žemės sklypÄ ir ieÅ¡kovės patekimas iÅ¡ savo sklypo į rÅ«sį yra apribotas, neatitinka tikrovės ir nebuvo konstatuota atliekant apžiÅ«rÄ vietoje. IeÅ¡kovės rÅ«sys yra jos sklype, o rÅ«sio durys atsidaro ir tam netrukdo netgi sklypus skirianti tvora, todėl ieÅ¡kovė turi laisvÄ priėjimÄ prie rÅ«sio iÅ¡ visų pusių.

Apžiūros vietoje metu teismas nebuvo priėjęs prie rūsio durų, todėl teismo motyvas, kad ieškovės patekimas iš savo sklypo į rūsį yra apribotas, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. UAB „Matininkų konsultacijų biuras“ ir IĮ „Tikslūs matavimai“ parengtuose ieškovų žemės sklypo planuose nurodyta, kad rūsio pastatas yra apie kelis metrus nutolęs nuo V. Z. žemės sklypo. Be to, V. P. teisminio nagrinėjimo metu pati nurodė, kad šiuo metu naudojasi rūsiu ne per V.

Z. žemės sklypÄ . Taigi ieÅ¡kovė reikalauja tik patogesnio priėjimo prie rÅ«sio, ir nėra bÅ«tinumo nustatyti kelio servitutÄ ;5) 2008 m. birželio 13 d. Å irvintų rajono žemėtvarkos skyrius pateikė teismui S. P. asmeninio Å«kio ir namų valdos žemės sklypų abrisus, parengtus 1995 m. vasario 1 d., kuriuose „parodytas 30 m ilgio, 6 m pločio vienintelis įvažiavimas į namų valdos žemės sklypÄ vakarinėje sklypo dalyje ir 31 m ilgio, 3 m pločio privažiavimas prie rÅ«sio“.

Pasak ieškovės V. P., tai yra įrodymas, kad šis įvažiavimas, o tuo pačiu ir kelio servitutas yra būtinas. Tačiau abrisas yra lauko matavimo brėžinys, preliminarus žemės sklypo planas, atliekamas žemės sklypo ribų paženklinimo vietoje metu, ir tai yra tik pagalbinė, preliminari priemonė žemės sklypo kadastrinių matavimų procese žemės sklypo kadastriniams duomenims nustatyti. Ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti 1998 m. balandžio 15 d., vadovaujantis visais surinktais kadastriniais duomenimis, jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Abrise (preliminariame žemės sklypo plane) nurodytų duomenų neatitikimas su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis šiuo atveju negali būti pagrindas teigti, kad reikia vadovautis abrise nurodytomis aplinkybėmis;6) pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad ieškovės sklype esantis inžinerinis įrenginys – požeminė kanalizacija, nėra inventorizuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinis įrenginys, nuosavybės teise priklausantis S. P..

Neaišku, ar požeminė kanalizacija nuosavybės teise priklauso S. P., ar kanalizacijos trasa, kurios dalis galimai išsidėsčiusi atsakovo V. Z. žemės sklype, įrengta laikantis teisės aktuose nustatytų tokiems įrenginiams ir jų projektinei dokumentacijai keliamų reikalavimų, ar dėl nesandarios kanalizacijos ir netinkamo nuotekų šalinimo iš išgriebimo duobės nėra teršiama gamta ir daroma žala V. Z. sklypui. Teisės aktuose yra nustatyti minimalūs atstumai nuo išgriebimo duobių.

Šie atstumai priklauso nuo nuotekų šalinimo į išgriebimo duobę būdo ir nuotekų tvarkymo būdo. Išgriebimo duobė turi būti įrengta kaip nelaidus vandeniui nuotekų kaupimo rezervuaras, į kurį suteka buitiniai nutekamieji vandenys ir specialiu transportu išsiurbiamas bei išvežamas rezervuaro turinys. S. P. kanalizacijos trasa negali būti eksploatuojama ir remontuojama neparengus jokios projektinės dokumentacijos, ši kanalizacija be dokumentacijos iš viso negalėtų būti registruota Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinis įrenginys;7) pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė atsakovo argumentus, patvirtinančius, kad ieškovai gali kanalizacijos komunikacijas įsirengti savo sklype.

V. Z. praÅ¡ymu IÄ® „TikslÅ«s matavimai“ 2010 m. rugsėjo 21 d. parengtame plane aiÅ¡kiai matosi, kad yra visos sÄ lygos ieÅ¡kovams įsirengti kanalizacijos trasÄ nuo Å¡ulinio iki siÅ«lomos iÅ¡siurbimo duobės savo sklype. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovas pateikė teismui dvi UAB „Širvintų vandenys“ parengtas sÄ matas. UAB „Širvintų vandenys“ vyriausiasis inžinierius atliko skaičiavimus ir parengė pirmÄ jÄ sÄ matÄ senos kanalizacijos trasos iÅ¡montavimui ir naujos paklojimui jos vietoje (suma – 3 640,03 Lt) ir antrÄ jÄ sÄ matÄ naujos kanalizacijos trasos ir iÅ¡siurbimo duobės sumontavimui ieÅ¡kovų sklype, neapsunkinant atsakovo sklypo (suma – 2 243,38 Lt).

Akcentuotina, kad 2010 m. vasario 18 d. buitinės kanalizacijos iÅ¡leistuvo techninės bÅ«klės nustatymo akte nurodyta, kad normaliam iÅ¡leistuvo (kiemo nuotakyno) funkcionavimui bÅ«tinas vamzdyno asbocementinių vamzdžių renovavimas pakeičiant jį PVC ar kitais moviniais vamzdžiais. V. N. Å¡iame akte nurodė, kad reikia iÅ¡kasti tranšėjÄ iki gylio, kuriame paklotas senas vamzdynas, ir vietoj jo pakloti naujÄ . Teismo posėdyje V. N. nurodė, kad be naujo vamzdyno paklojimo toje pačioje vietoje, gali bÅ«ti ir kitų sprendimų.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ V. N. iÅ¡vadÄ kartu su UAB „Širvintų vandenys“ parengtomis sÄ matomis bei 2010 m. balandžio 12 d. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Å irvintų rajono agentÅ«ros privalomuoju nurodymu Nr. VR 10.2-10-10 akivaizdu, kad ieÅ¡kovei yra daug racionaliau, pigiau ir greičiau įsirengti naujÄ kanalizacijos trasÄ savo sklype, tačiau ji, piktnaudžiaudama savo teise kreiptis į teismÄ , siekia bet kokia kaina įsirengti komunikacijas atsakovo sklype ir įgyti trečiÄ jį įvažiavimÄ Ä¯ savo sklypÄ .

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apžiūrėjus vietoje nustatyta, jog siūlomoje išsiurbimo duobę įrengti vietoje yra skysto kuro talpa, kiti statiniai, prieštarauja teismo sprendimu patvirtinto 2010 m. rugpjūčio 5 d. IĮ „Tikslūs matavimai“ parengto plano duomenims. Šiame plane, kuris buvo parengtas pagal VĮ „Registrų centras“ turimus tikslius šio sklypo kadastrinius matavimus, siūlomoje įrengti išsiurbimo duobės vietoje nėra jokių skysto kuro talpų ar kitų statinių.

Be to, ieÅ¡kovų namų valdos sklypas yra 0,4944 ha dydžio, kas laikytina didele namų valda, todėl ieÅ¡kovai turi visas galimybes Å¡ioje valdoje įsirengti kanalizacijos trasÄ ir iÅ¡siurbimo duobę;

8) Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovas nepateikė byloje argumentų, kuriais remiantis galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio patenkinimas iÅ¡ esmės pažeis atsakovo nuosavybės teisės sudėtines dalis, yra nelogiÅ¡kas ir nepagrįstas. Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principÄ . Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobÅ«džio. Tai reiÅ¡kia, kad savininkas Å¡iÄ teisę gali naudoti prieÅ¡ visus asmenis.

Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iÅ¡ bet kurio pažeidėjo gali reikalauti paÅ¡alinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisė, kaip civilinio pobÅ«džio teisė, gali bÅ«ti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Servituto nustatymas yra įstatymo pagrindu atliekamas civilinės nuosavybės teisės ribojimas. Ä® žemės sklypÄ , kaip tarnaujantįjį svetimÄ daiktÄ , teismo sprendimu gali bÅ«ti nustatomas servitutas, jeigu jo nenustačius nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis naudoti daikto pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis).

Jeigu privatiems asmenims priklausantys inžineriniai tinklai ir komunikacijos buvo nutiesti ar iÅ¡dėstyti valstybės valdytame žemės sklype, kuris vėliau buvo perduotas atkuriant nuosavybės teises, tai tinklų ir komunikacijų savininko reikalavimu gali bÅ«ti nustatytas servitutas, nesant galimybės tinklus ir komunikacijas iÅ¡montuoti, iÅ¡kelti ar kitaip paÅ¡alinti. Nagrinėjamoje byloje yra visos galimybės iÅ¡montuoti S. ir V. P. kanalizacijos trasÄ arba, nieko neiÅ¡montuojant, įsirengti naujÄ trasÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti bÅ«tinumÄ nustatyti servitutÄ .

S. ir V. P. elgėsi nerÅ«pestingai, savo rizika įsirengdami kanalizacijos trasÄ valstybinėje žemėje, kurioje nuosavybės teisę į žemės sklypÄ vėliau atgavo V. Z.;

9) Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai bÅ«tina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritorijÄ , kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi bÅ«ti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame bÅ«tų duomenys apie apribojimų iÅ¡sidėstymÄ sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Pirmosios instancijos teismo sprendimu servitutas nustatytas nesilaikant Å¡ių reikalavimų, nes V.

P. servituto plano (schemos) su tokiais duomenimis nepateikė, o teismas to nepareikalavo ir sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl jo nepasisakė. Teismo sprendimu negalėjo bÅ«ti tvirtinamas servitutas pagal planÄ , kurio užsakovas nėra pasirašęs, o rengėjas nenurodytas, nėra plano numerio ir suderinimo valstybės žemėtvarkos institucijose datos, taigi trÅ«ksta esminių Å¡io dokumento identifikavimo duomenų. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje negalėjo pasisakyti dėl kanalizacijos trasos servituto, nes 2010 m. rugpjūčio 5 d.

IĮ „Tikslūs matavimai“ servituto plane yra pažymėtas tik kelio servitutas. Servituto plane (schemoje) nėra pažymėtas tarnaujantysis daiktas – atsakovo V. Z. žemės sklypas, nenurodyta šio sklypo lokalizacija, ribos, todėl teismas negalėjo nustatyti servituto plane nepažymėtam atsakovo V. Z. sklypui;10) Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių. Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, tačiau priklausomai nuo civilinio santykio šalių valios jis gali būti ir neatlygintinis.

Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo ir nuostolių atlyginimo dydžio yra įgyvendinamas Å¡alių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimÄ racionalu iÅ¡spręsti nustatant servitutÄ . Tai gali turėti reikÅ¡mės sprendžiant dėl servituto bÅ«tinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi savininko nuostoliai dėl suvaržymų gali bÅ«ti tokie, kad verstų ieÅ¡koti kitų situacijos sprendimų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismui nustatant servitutÄ viena iÅ¡ reikÅ¡mingų bylos aplinkybių yra servituto atlygintinumo klausimo iÅ¡sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Nors atsakovo atstovas 2010 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu nurodė teismui, kad teismas turėtų nuspręsti servituto atlyginimo klausimÄ (CK 4.129 straipsnis) ir netgi nurodė atlyginimo ir kompensacijos dydžius ir jų apskaičiavimo kriterijus, tačiau teismas ignoravo šį praÅ¡ymÄ . Atsakovo manymu, materialiosios teisės normų pažeidimas nustatant servituto turinį ir nukrypimas nuo teismų praktikos sprendžiant dėl servituto atlygintinumo yra pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi tinkamas Å¡ios bylos iÅ¡sprendimas susijęs su naujų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių nustatymu, bÅ«tinumu užtikrinti iÅ¡samų didelės apimties tyrimÄ , o dėl to bÅ«tų pagrįsta užtikrinti bylos Å¡alių teisę į apeliacijÄ ;11) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ V.

Z. V. P. jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir sumokėtas atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal panaikintas teismo nutartis, taip pat priteisė iÅ¡ V. Z. valstybei procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas. Teismo sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas nevisiÅ¡kai, galima teigti, kad 50 procentų, todėl nepagrįstai viso bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė V. P. praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti 2010 m. spalio 19 d.

Å irvintų rajono apylinkės teismo sprendimÄ . Nurodo, kad apeliaciniame skunde ignoruojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties iÅ¡vados dėl proceso Å¡ioje byloje atnaujinimo. Atkuriant atsakovui nuosavybės teisę į žemę, ieÅ¡kovės gyvenamojo namo kanalizacijos trasos dalis liko V. Z. žemėje, o lauko rÅ«sio įėjimo laiptai atsirėmė į V. Z. žemę, tuo buvo pažeistos V. ir S. P. teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad papildomai pateiktas 2009 m. liepos 7 d. parengtas namų valdos planas patvirtina, kad dalis pareiÅ¡kėjai priklausančios kanalizacijos trasos yra atsakovo žemės sklype, ir Å¡i aplinkybė gali turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sÄ lyga, jog nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirt ir nurodė, kad teismai neiÅ¡siaiÅ¡kino, kaip dažnai reikia aptarnauti ieÅ¡kovės kanalizacijos tinklus, esančius atsakovo sklypo dalyje. Jei pareiÅ¡kėja negali tinkamai aptarnauti kanalizacijos trasos, tai atsisakymas nustatyti kanalizacijos trasos servitutÄ yra racionaliai nepagrįstas.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenys rodo, jog ieÅ¡kovė buvo įsirengusį įvažiavimÄ Ä¯ savo sklypÄ rytinėje atsakovo žemės sklypo pusėje, ir teismai turėjo atsižvelgti į Å¡iÄ aplinkybę. Apeliantas savo skundÄ argumentuoja ne Å¡ia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, o 2007 m. teismų padarytomis iÅ¡vadomis. Å ios iÅ¡vados buvo padarytos netiriant naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių ir teismams pažeidus CPK 177, 179, 182, 183, 185 ir 187 straipsnių reikalavimus, todėl jomis negalima vadovautis.

Å irvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendime rėmėsi žodiniais V. Z. paaiÅ¡kinimais, kad ieÅ¡kovės statiniai yra nesudėtingi. Teismas ignoravo ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus bei objektyvų raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä apie įregistruotus pastatus. Å iltnamis yra 60 m ploto su betoniniais pamatais, viduje iÅ¡vedžioti 100 mm storio metaliniai Å¡ildymo vamzdžiai. Å iltnamis yra kapitalinis statinys, kurio vertė 11 000 Lt ir jo nuvertimas sukeltų neprotingų ir nepateisinamų iÅ¡laidų.

Vilniaus apygardos teismo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 26 d. nutartyje nurodė, kad teismai turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar be praÅ¡omo nustatyti kelio servituto V. P. bÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis (negriaunant esančių statinių ir pan.) savo sklypÄ naudoti pagal paskirtį. Teismai 2007 m. nenurodė, kokiu bÅ«du trasÄ galima aptarnauti, jeigu ji yra už 2 m nuo S. P. sklypo ribos. Požeminis rÅ«sys yra už 2 m nuo V. Z. sklypo ribos. Požeminių laiptų aikÅ¡telė yra ties V.

Z. sklypu, todėl privažiavimas įmanomas tik buvusiu keliu, kuris neteisėtai grÄ Å¾intas V. Z. Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovė gali patekti į lauko rÅ«sį iÅ¡ savo sklypo, tačiau apžiÅ«ros vietoje metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad prie rÅ«sio gali prieiti iÅ¡ kitos pusės, tačiau privažiuoti iÅ¡ tos pusės neįmanoma. IeÅ¡kovė su Å¡eima lauko rÅ«syje laiko daržoves, todėl žemės Å«kio technikos privažiavimas bÅ«tinas suvežti derliui ir pavasarį iÅ¡vežti sėklas.

Apeliantas teigia, kad S. P. sklype esantis inžinerinis įrenginys nėra įregistruotas VÄ® Registrų centre, tačiau 2010 m. gegužės 25 d. VÄ® Registrų centras ieÅ¡kovei pateikė iÅ¡raÅ¡Ä apie registruotÄ S. P. turtÄ ir pažymėjo, kad yra vietinis nuotekų Å¡alinimas. Seniems namams kanalizacijos trasų registravimas buvo atliekamas kartu su namu kaip namo priklausinys. Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovė gali įsirengti naujÄ kanalizacijÄ jos sklype, tačiau jo siÅ«lomoje vietoje yra užkasta 4 m3 statinė supilti skystam kurui namui Å¡ildyti ir nutiestas vamzdis į namÄ (tai matėsi apžiÅ«ros vietoje metu). 2010 m. balandžio 12 d.

Å irvintų rajono aplinkos apsaugos departamentas privalomuoju nurodymu Nr. VR 102-10.10 nepatvirtino, kad ieÅ¡kovams reikia įrengti naujÄ kanalizacijÄ ir naujÄ iÅ¡griebimo duobę, bet nurodė sutvarkyti senÄ , nenaudojamÄ , likusiÄ nuo kolÅ«kio laikų iÅ¡griebimo duobę. Å is privalomas nurodymas buvo įvykdytas. IeÅ¡kovės pateiktas nenuginčytas įrodymas, kad gyvenamojo namo kanalizacijos trasÄ bÅ«tina remontuoti – tai kvalifikuoto specialisto V. N. 2010 m. vasario 18 d. iÅ¡vada „Dėl buitinės kanalizacijos iÅ¡leistuvo techninio stovio“, kurioje nurodyta, kad S. P. gyvenamojo namo buitinio nuotakyno, kurio dalis yra kaimyniniame sklype, aptarnavimo ir renovavimo darbams atlikti bei technikos privažiavimui reiktų numatyti per kaimyninį sklypÄ iki nuotakyno bei nuotakyno dalies, esančios kaimyniniame sklype, servitutus.

Kelio servitutu ieÅ¡kovė naudotųsi tik remontuojant kanalizacijos trasÄ , tikėtina, kad ne daugiau kaip vienÄ ar du kartus per metus, o kelio servitutu privažiuoti prie savo lauko rÅ«sio – tik kelis kartus rudenį, t. y. suvežti derlių, ir vienÄ -du kartus pavasarį – iÅ¡valyti rÅ«sį ir paruoÅ¡ti sezonui, todėl kelio servitutas nesuteiks atsakovui didelių nepatogumų. Kadangi V. Z. atkÅ«rus nuosavybės teisę į žemę, bendrai naudojamas kelias liko jo žemėje, V. ir S. P. savo lėšomis įrengė privažiavimÄ prie namų iÅ¡ vakarinės pusės, kuriuo ir naudojasi, bet juo negalima privažiuoti prie kanalizacijos, įrengtos dar 1980 m., dalies, esančios V.

Z. žemėje. IeÅ¡kovė neturi nei lėšų kanalizacijos trasos perkėlimui, nei vietos savo žemės sklype, kuriame galėtų įrengti perkeltÄ kanalizacijÄ . Å irvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. įpareigojo ieÅ¡kovę pateikti servitutinį planÄ su faktinėmis sklypo ribomis, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į UAB „TikslÅ«s matavimai“ dėl servitutinio plano parengimo. Matininkas A. S. pasinaudojo 2008 m. sausio mėn. UAB „Matininkų konsultacijos biuras“ parengtu planu, kuris yra užregistruotas VÄ® Registrų centre su savininko S. P., žemėtvarkos skyriaus vedėjo, teritorijos planavimo specialistų paraÅ¡ais.

Sklypo ribos pažymėtos kadastrų žemėlapyje. Servitutinis planas registrų nebus tvirtinamas, nes jis užregistruotas ir patvirtintas 2009 m., o servitutai V. Z. sklype bus įraÅ¡yti remiantis teismo sprendimu.Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å irvintų žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimÄ .

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teismas iÅ¡tyrė visus įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė servituto nustatymÄ reglamentuojančius teisės aktus, nepažeidė nei materialinių, nei proceso teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Tretysis asmuo nesutiko su atsakovo teiginiais, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d. IÄ® „TikslÅ«s matavimai“ parengtas planas negalėjo bÅ«ti tvirtinamas teisme, nes jis neatitinka teisės aktuose jam keliamų reikalavimų.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministro įsakymu Nr. 522, 16.5 punktu, kadastrinių matavimų planai yra derinami trečiojo asmens. Å iuo atveju buvo parengtas ir teisme nagrinėjamas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plano pagrindu parengtas servitutų vietos nustatymo projektas pagal vienos iÅ¡ Å¡alių praÅ¡ymÄ . Å is projektas su trečiuoju asmeniu nederinamas, nes nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai to nenumato.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Byloje keliamas ginčas dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu.              Servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111straipsnio 1 dalis). Servitutas gali bÅ«ti nustatomas tiek Å¡alių susitarimu, tiek be tarnaujančiojo daikto savininko valios – teismo sprendimu.

Kadangi servituto nustatymu ribojama tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisė, servituto nustatymas teismo sprendimu yra iÅ¡imtinė priemonė, kurios, vadovaujantis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, gali bÅ«ti imamasi tik esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) jeigu savininkai nesusitaria, ir 2) nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį.              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.

Taigi kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ ( Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2005; 2002 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1524/2002; 2007 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.).

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).Kita vertus, įstatymas nereikalauja, kad siekiant nustatyti servitutÄ bÅ«tų įrodyta, jog jo nenustačius daikto apskritai nebÅ«tų galima naudoti.

Servituto nustatymÄ Ä¯statymas sieja su negalimumu daiktÄ naudoti pagal paskirtį normaliomis sÄ naudomis. SÄ voka „normalios sÄ naudos“ yra vertinamoji ir apie jos egzistavimÄ sprendžiama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes. IÅ¡ paminėtos sÄ lygos taip pat akivaizdu, jog vertinant servituto nustatymo bÅ«tinybę turi bÅ«ti atsižvelgiama į įprastinę vieÅ¡pataujančiojo daikto naudojimo paskirtį, o ne į jo naudojimo ypatumus, sÄ lygotus konkretaus savininko valios. Nustatant servitutÄ svarbu laikytis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo.

Vienas iÅ¡ proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali bÅ«ti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ . Nustatant servitutÄ turi bÅ«ti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai bÅ«tina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritorijÄ , kurioje ribojimai yra taikomi.

Teritorija turi bÅ«ti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame bÅ«tų duomenys apie apribojimų iÅ¡sidėstymÄ sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutÄ daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylÄ turi bÅ«ti pateiktas planas (schema) su Å¡iais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodyta, kad Å¡is servitutas nustatytas pagal konkretų planÄ (schemÄ ), įraÅ¡ant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti Å¡io dokumento identifikavimo duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).

Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo žemės sklype nustatyti du servitutai:

1) kelio servitutas, kuris suteikia teisę privažiuoti prie S. P. kanalizacijos įrenginių, esančių atsakovo sklype, ir S. P. lauko rÅ«sio, taip pat 2) kanalizacijos trasos servitutas, kuris suteikia teisę aptarnauti S. P. gyvenamojo namo požeminės kanalizacijos komunikacijas, esančias atsakovo žemės sklype. Servitutai nustatyti pagal UAB „TikslÅ«s matavimai“ parengtÄ planÄ (b.l. 128, t. 3). Dėl kelio servituto Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė servituto nustatymÄ reglamentuojančias teisės normas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir nepagrįstai nusprendė esant bÅ«tinybę nustatyti atsakovo žemės sklype kelio servitutÄ .

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad iki nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo atsakovui ieÅ¡kovė naudojosi Å¡iuo metu atsakovui priklausančiame žemės sklype esančiu keliu patekimui į savo žemės sklypÄ ir privažiavimui prie lauko rÅ«sio. Atsižvelgdamas į tai, kad įvažiavimas į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ per atsakovui priklausantį sklypÄ Nr. 1051  pagal 1995 m. vasario 1 d. S. P. namų valdos abrisÄ buvo vienintelis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi nurodė teismams iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar be ieÅ¡kovės praÅ¡omo nustatyti kelio servituto jai bÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis (negriaunant esančių statinių ir pan.) savo sklypÄ naudoti pagal paskirtį, t.y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar dėl ilgÄ laikÄ naudoto įvažiavimo į sklypÄ bÅ«tent iÅ¡ atsakovo sklypo ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo apstatymas nepakito taip, kad nenustačius ieÅ¡kovės praÅ¡omo kelio servituto ieÅ¡kovė negalėtų patekti į savo žemės sklypÄ ir jo naudoti normaliomis sÄ naudomis.

Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu be kita ko konstatuota, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė naudojasi dviem naujais įvažiavimais, gali normaliomis sÄ naudomis patekti į savo sklypÄ ir juo naudotis. Å i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis Å¡alių neginčijama. Taigi byloje konstatuota, kad patekti į savo žemės sklypÄ , t.y. naudoti jį pagal paskirtį, ieÅ¡kovė gali ir nenustačius kelio servituto atsakovo sklype. Kelio servituto nustatymo poreikį pirmosios instancijos teismas grindė bÅ«tinybe ieÅ¡kovei privažiuoti prie jos žemės sklype esančio lauko rÅ«sio taip pat atsakovo žemės sklype esančių kanalizacijos įrenginių.

Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Galimybę privažiuoti prie atsakovo žemės sklype esančių kanalizacijos vamzdynų esant poreikiui juos remontuoti prieÅ¡ tai įspėjus žemės savininkÄ pagal savo turinį apima kanalizacijos trasos servitutas (1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų XLIX skyriaus 200 punktas), todėl ginčijamu sprendimu atskirai nustačius atsakovo žemės sklype kanalizacijos trasos servitutÄ , papildomas kelio servitutas patekimui prie atsakovo sklype esančių kanalizacijos vamzdžių, nebuvo reikalingas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kanalizacijos duobė yra ieÅ¡kovės namų valdoje, prie jos įvažiuojama ieÅ¡kovės valda iÅ¡ rytinės pusės (b.l. 152, t. 2), bÅ«tinybė privažiuoti prie kanalizacijos duobės iÅ¡ atsakovo sklypo pusės byloje nenustatyta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype esantis lauko rÅ«sys yra greta ieÅ¡kovės ir atsakovo sklypų ribos (nutolęs apie 2 metrus), rÅ«sio laiptų aikÅ¡telė nukreipta į atsakovo sklypÄ .

IeÅ¡kovė neneigia, kad ir Å¡iuo metu naudojasi lauko rÅ«siu, kadangi į jį galima patekti iÅ¡ ieÅ¡kovės sklypo pusės. Tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo proceso metu poreikį nustatyti kelio servitutÄ patekimui į lauko rÅ«sį ieÅ¡kovė grindė tuo, kad prie paminėto lauko rÅ«sio ji negali privažiuoti kitu bÅ«du, tuo tarpu bÅ«tent privažiavimas prie rÅ«sio žemės Å«kio technika reikalingas suvežti derliui ir pavasarį iÅ¡vežti sėklas.

Kaip jau minėta, sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo turi būti atsižvelgiama į įprastinę konkretaus daikto naudojimo paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, lauko rūsio įprastinė naudojimo paskirtis nereikalauja būtino privažiavimo prie pat jo žemės ūkio technika. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra ūkininkė, dabartinis rūsio naudojimas (nenustačius kelio servituto) yra nepatogus, tačiau, kaip pagrįstai pažymi apeliantas, vien ta aplinkybė, kad ieškovei nepatogu naudotis jai priklausančiu daiktu, nėra pakankama priežastis, pagrindžianti kelio servituto nustatymo atsakovo sklype teismo sprendimu būtinybę.

Priverstinis servituto nustatymas visais atvejais riboja žemės sklypo savininko teises, todėl tuo atveju, kai jis atliekamas be daikto savininko valios, vien ta aplinkybė, kad ilgÄ laikÄ buvo naudojamasi konkrečiu privažiavimu prie rÅ«sio ar tai, kad nustačius kelio servitutÄ ieÅ¡kovė juo naudosis retai, nesudaro pakankamo pagrindo servituto nustatymui. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu pirmosios instancijos sprendimu kelio servitutas atsakovo žemės sklype buvo nustatytas nesant bÅ«tinosios servituto nustatymo sÄ lygos – byloje surinktais įrodymais nepatvirtinus, kad nenustačius kelio servituto ieÅ¡kovė negali normaliomis sÄ naudomis pagal paskirtį naudoti savo lauko rÅ«sio, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo atmetamas.

Dėl kanalizacijos trasos servituto Primosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu taip pat nustatė atsakovo sklype kanalizacijos trasos servitutÄ , kuris suteikia teisę aptarnauti S. P. gyvenamojo namo požeminės kanalizacijos komunikacijas, esančias atsakovo žemės sklype ir jomis netrukdomai naudotis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paminėtÄ servitutÄ nepagrįstai nevertino fakto, kad ieÅ¡kovės sklype esantis inžinerinis įrenginys – požeminė kanalizacija, nėra inventorizuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, be to, apelianto teigimu, neaiÅ¡ku, ar kanalizacijos trasa, kurios dalis galimai iÅ¡sidėsčiusi atsakovo V.

Z. žemės sklype, įrengta laikantis teisės aktuose nustatytų tokiems įrenginiams ir jų projektinei dokumentacijai keliamų reikalavimų. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Apeliantas neįrodė, kad tokio pobūdžio įrenginys turi būti privalomai registruojamas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklausantis gyvenamasis namas, kurio priklausinys yra paminėta trasa, pastatytas 1982 metais (b.l. 92, t. 3), t.y. dar iki Nekilnojamojo turto registro sistemos sukūrimo.

Vietinė nuotėkų Å¡alinimo sistema yra nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, priklausinys, todėl jos egzistavimui patvirtinti pakankamas įraÅ¡as apie tokios sistemos egzistavimÄ pagrindinio daikto registro duomenų byloje. Be to, nekilnojamojo daikto registracija vieÅ¡ajame registre atlieka tik nuosavybės teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ ir nėra siejama su nuosavybės teisės atsiradimu. Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Žr. pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka spręsti, kad ieškovei priklausančiame gyvenamajame name yra įrengta vietinė nuotėkų šalinimo sistema, kuri, kaip gyvenamojo namo priklausinys, priklauso ieškovei, o šios sistemos vamzdyno dalis patenka į atsakovo sklypo ribas.

Byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad ieÅ¡kovės kanalizacijos trasa įrengta neteisėtai ar neatitinka teisės aktų reikalavimų. Civilinių teisinių santykių subjektų veiksmų neteisėtumas pagal įstatymÄ nėra preziumuojamas, todėl pareiga įrodyti atitinkamų ieÅ¡kovės veiksmų, įsirengiant vietinę nuotėkų Å¡alinimo sistemÄ , neteisėtumÄ , tenka atsakovui. Be to, jei ieÅ¡kovė ateityje bÅ«tų atsakingų institucijų įpareigota paÅ¡alinti Å¡iuo metu atsakovo sklype iÅ¡sidėsčiusiÄ kanalizacijos trasÄ , teismo nustatytas servitutas pasibaigtų (CK 4.133 straipsnis), taigi apelianto prielaida, kad ieÅ¡kovės kanalizacijos trasa galbÅ«t įrengta neteisėtai, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti svarstyti servituto nustatymo klausimÄ .

Teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad kanalizacijos trasos servitutas galėjo bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, jei byloje bÅ«tų neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovė neturi jokios galimybės iÅ¡montuoti atsakovo sklype esančiÄ kanalizacijos trasos dalį ir vietinio nuotėkų Å¡alinimo sistemÄ Ä¯sirengti savo sklype. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, jog vadovautis kasacinio teismo suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika teismai turi ne a priori, o atsižvelgdami į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes (Žr. pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2003; 2008 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2008; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008, kt.). Teismas, spręsdamas servituto nustatymo klausimÄ yra saistomas ne tik bÅ«tinųjų servituto nustatymo sÄ lygų, bet ir bendros pareigos nustatant civilinių teisinių santykių subjektų teises ir pareigas vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei priklausanti vietinė nuotėkų Å¡alinimo sistema įrengta valstybei priklausančioje žemėje gerokai anksčiau nei buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad valstybė, kaip ankstesnė žemės sklypo savininkė, bÅ«tų reiÅ¡kusi kokias nors pretenzijas dėl paminėtos kanalizacijos įrengimo per visÄ jos egzistavimo laikotarpį. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad paminėta trasa įrengta neteisėtai.

Esant tokioms aplinkybėms valstybė, atkurdama nuosavybės teises atsakovui, turėjo iÅ¡spręsti realiai egzistuojančios kitam asmeniui priklausančios kanalizacijos trasos aptarnavimo klausimÄ , nustatydama atitinkamÄ apsaugos zonÄ , kÄ iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė (b.l. 169, t. 3). Nenustačius atitinkamos apsaugos zonos atkuriant nuosavybės teises, registro duomenų pakeitimas be žemės sklypo savininko (atsakovo) valios tapo įmanomas tik esant atitinkamam teismo sprendimui (b.l. 203, t. 3).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien turto savininko pasikeitimo faktas negali paneigti ieÅ¡kovės teisių į ilgÄ laikÄ egzistuojantį ir ankstesnio žemės sklypo savininko neginčytÄ jai priklausantį daiktÄ , kadangi niekas negali kitam asmeniui perduoti daugiau teisių, nei turi pats. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad į atsakovo sklypo ribas patenka nedidelė kanalizacijos trasos vamzdyno dalis, iÅ¡sidėsčiusi netoli ieÅ¡kovės ir atsakovų sklypo ribos. IeÅ¡kovės sklypas kryptimi nuo gyvenamojo namo link kanalizacijos duobės yra apstatytas statiniais.

Taigi, atsižvelgiant į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, bÅ«tinas reikalavimas, kad ieÅ¡kovė iÅ¡montuotų esamÄ kanalizacijos trasÄ , nepripažintinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų bei racionalumo kriterijaus, kuriuo be kita ko nurodė vadovautis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartyje. Be to, atsakovas nagrinėjant bylÄ nereiÅ¡kė prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo dėl įpareigojimo ieÅ¡kovei iÅ¡kelti iÅ¡ jam priklausančio sklypo jai priklausančius kanalizacijos tinklus.

Galimybė iÅ¡kelti kanalizacijos tinklus iÅ¡ atsakovo sklypo nėra kanalizacijos trasos servituto nustatymo sÄ lyga, nes tokiu bÅ«du yra sunaikinamas pats daiktas, kuriam naudoti praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , taigi teismo galėjo bÅ«ti iÅ¡ esmės svarstoma tik esant pareikÅ¡tam tokio turinio prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimui. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl kanalizacijos trasos servituto nustatymo atsakovo sklype bÅ«tinybės pripažįsta iÅ¡ esmės pagrįsta.

Tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliaciniame skunde nurodytÄ argumentÄ , kad paminėto servituto turinys ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra aiÅ¡kiai apibrėžtas, ir dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodytu klausimu negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad sevitutai nustatomi pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. IĮ„TikslÅ«s matavimai“ parengtÄ planÄ (b.l. 128, t. 3).

Tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, Å¡iame plane tėra pažymėtas kelio servitutas, o duomenų apie kanalizacijos trasos servitutÄ nėra. IÅ¡ Å¡io plano nėra galimybės daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados apie atsakovo sklypo teritorijÄ , kurioje taikytini kanalizacijos trasos servitutu nustatyti apribojimai (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 197 punktÄ , vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų aÅ¡ies, taigi atitinkama teritorija turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau pažymėta servitutiniame plane).

Be to, vadovaujantis CK 4.113 straipsniu, servituto suteikiamos teisės turi bÅ«ti įgyvendinamos tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Kadangi kanalizacijos trasos servitutas apima ir teisę privažiuoti prie kanalizacijos įrenginių, o byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad toje atsakovo sklypo pusėje yra kelias, kurį pats atsakovas naudoja įvažiavimui į savo sklypÄ , apibrėžiant servituto turinį svarbu nustatyti, ar aptarnauti ieÅ¡kovės kanalizacijos įrenginius įmanoma privažiuojant prie jų jau esamu keliu, tokiu bÅ«du mažiau varžant atsakovo kaip žemės sklypo savininko teises.

Paminėto pažeidimo paÅ¡alinimas susijęs su bÅ«tinybe parengti ir teismui pateikti kitÄ servitutinį planÄ , aiÅ¡kintis naujas faktines bylos aplinkybes, kurių patvirtinti ar paneigti byloje surinktais įrodymais negalima, todėl minėtas klausimas grÄ Å¾inamas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 punktas). Dėl servituto atlygintinumo CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Å¡i įstatymo norma, be kita ko, nustato servituto atlygintinumÄ . Servituto atlygintinumas reiÅ¡kia tiek nuostolių atlyginimÄ , tiek kompensacijÄ , kaip atlyginimÄ , už savininko teisių suvaržymÄ . (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, civilinėje byloje V Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ servitutas yra atlygintinis, iÅ¡skyrus atvejus, kai kitaip susitaria Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009).

Teismo sprendimu nustačius servitutÄ ir neiÅ¡sprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos, Å¡i jo teisė gali bÅ«ti įgyvendinta Å¡alių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismo sprendimu nustatant servitutÄ tikslinga iÅ¡spręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimÄ , taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ principų įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).

Atsižvelgdama į nurodytÄ kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, ginčijamu sprendimu nustatydamas atsakovo sklype servitutÄ , nesprendė atlyginimo už servitutÄ klausimo. Nors servituto atlygintinumo klausimo neiÅ¡sprendimas pirmosios instancijos teisme nėra per se pakankamas pagrindas ginčijamam sprendimui panaikinti (kadangi, kaip jau minėta, tarnaujančiojo daikto savininko teisės tokiu bÅ«du nėra suvaržomos ir jis jas gali ginti pareikÅ¡damas savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atskiroje civilinėje byloje), nustačius, kad pirmosios instancijos teisme kanalizacijos trasos servituto nustatymo klausimas nebuvo tinkamai iÅ¡spręstas, ir dėl Å¡ios priežasties grÄ Å¾inant bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kartu atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į minėtÄ teismų praktikÄ , pabrėžiančiÄ tikslingumÄ servituto atlygintinumo klausimÄ spęsti toje pat civilinėje byloje, juolab, kad Å¡is klausimas atsakovo atstovo buvo keliamas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Patenkinus apeliacinį skundÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – už apeliacinio skundo padavimÄ sumokėtas žyminis mokestis, bei iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 184, 210-211, t. t. 3). Atsižvelgdama į teismui pateiktuose dokumentuose nurodytÄ atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, taip pat įvertinusi tai, kad kanalizacijos trasos servituto nustatymo bÅ«tinybė apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės nebuvo paneigta, vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais atsakovui priteistinÄ iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti sumÄ teisėjų kolegija sumažina iki 1200 Lt.

Kadangi byla dėl vieno iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčijamu teismo sprendimu nustatytas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas apeliacinės instancijos teisme nekeičiamas, pavedant tai padaryti pirmosios instancijos teismui priimant galutinį sprendimÄ (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, teisėjų kolegija n u t a r ė:              Panaikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo V.

Z. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)Nr. 1051, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas kelio servitutas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl kelio servituto nustatymo atmesti.              Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo V. Z. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)Nr. 1051, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas kanalizacijos trasos servitutas, panaikinti ir grÄ Å¾inti šį klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V.

P. atsakovo V. Z. naudai 133 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt tris litus) už apeliacinio skundo padavimÄ sumokėto žyminio mokesčio ir 1200 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.              Kolegijos pirmininkė                                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė Teisėjai                                                                                                        Antanas Rudzinskas Vytautas Zelianka