Court dismissed road servitude claim but allowed sewer servitude claim while reducing legal fees.
Legislator summary
AI generatedThe court partially overturned the first-instance judgment, dismissing the request to establish a road servitude while ordering a new trial on the sewer line servitude. The plaintiff argued for access to their fields and sewage infrastructure, while the defendant contested the necessity of the road easement. The appellate court found the road claim lacked merit but upheld the sewer servitude, reducing the defendant's legal costs to 1,200 Litas.
Legislator headnote
AI generatedCivil Procedure Code Art. 325; Art. 326(1)2,4: The court may dismiss specific claims while remanding others for retrial if the appeal does not fundamentally overturn the lower court's reasoning on the remaining issues.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. 2A-1047-823/2011Procesinio sprendimo kategorija: 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsÄjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos Godos AmbrasaitÄs-BalynienÄs,kolegijos teisÄjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, sekretoriaujant Agnei BajarÅ«naitei,dalyvaujant apeliantui V. Z., apelianto atstovui advokatui Daliui Boreikai,ieÅ¡kovei V. P., ieÅ¡kovÄs atstovei advokatei Irinai Kizinai,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo V.
Z. apeliacinį skundÄ dÄl Å irvintų rajono apylinkÄs teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs V. P. ieÅ¡kinį atsakovui V. Z. dÄl kelio ir kanalizacijos trasos servitutų nustatymo, tretysis asmuo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ byla, n u s t a t Ä: GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ ir atsakovas yra gretimų žemÄs sklypų, esanÄių Å irvintų rajone, VileikiÅ¡kių kaime, savininkai.
IeÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui S. P. nuosavybÄs teise priklauso 0,4944 ha žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsiterpÄs tarp atsakovui grÄ Å¾intų žemÄs sklypų. IÅ¡ vakarinÄs pusÄs ieÅ¡kovÄs sklypas ribojasi su atsakovui priklausanÄiu sklypu, pane pažymÄtu žyma Nr. 1051IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti atsakovo sklype, plane pažymÄtame žyma 1051, kelio servitutÄ nuo kelio (duomenys neskelbtini)iki lauko rÅ«sio, nustatyti kanalizacijos trasos servitutÄ atsakovo sklype, plane pažymÄtame žyma 1051, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad jos ir jos sutuoktinio S. P. nuosavybÄs teise valdomame 49,44 arų žemÄs sklype be gyvenamojo namo yra ir Å«kiniai pastatai, taip pat vietinÄ lauko kanalizacija. IÅ¡ vakarinÄs sklypo pusÄs yra atsakovo žemÄs sklypas 1051, o iÅ¡ rytinÄs pusÄs atsakovo žemÄs sklypas 1054. Atsakovui nuosavybÄs teisÄ Ä¯ minÄtus žemÄs sklypus buvo atkurta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimu. Atkuriant atsakovui nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemÄ ir formuojant jam žemÄs sklypÄ 1051, nebuvo nustatytas kelio servitutas ir ieÅ¡kovų kanalizacijos trasos, esanÄios atsakovo žemÄs sklype, servitutas.
Iki atkuriant atsakovui nuosavybes teisÄ Ä¯ žemÄ, ieÅ¡kovai naudojosi atsakovo žemÄs sklype įrengta aikÅ¡tele ir ja patekdavo į savo kiemÄ , rÅ«sį, taip pat privažiuodavo prie kanalizacijos Å¡ulinio ir kanalizacijos trasos. Atsakovas kurį laikÄ netrukdÄ naudotis nusistovÄjusia tvarka, taÄiau 2004 metais įvažiavimÄ užtvÄrÄ ir neleidžia juo naudotis. IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ , kuri pripažino, kad servitutas reikalingas, taÄiau atsakovas nesutinka, kad bÅ«tų nustatytas servitutas.
DÄl tokių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovÄ negali patekti į savo namų valdÄ , privažiuoti prie rÅ«sio, taip pat aptarnauti kanalizacijos trasos, kuri yra užsikimÅ¡usi ir kuriÄ reikia remontuoti. Širvintų rajono apylinkÄs teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 17 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . 2008 m. gegužÄs 22 d. ieÅ¡kovÄ V. P. kreipÄsi į pirmosios instancijos teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Kaip naujai paaiÅ¡kÄjusias esmines bylos aplinkybes ieÅ¡kovÄ nurodÄ tai, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau â VAVA) 2003 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. 89-9561 dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į žemÄ kaimo vietovÄje pilieÄiui V. Z. nurodyta kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona nebuvo įraÅ¡yta į atsakovo žemÄs sklypo, plane pažymÄto žyma 105-1, registracijos pažymÄjimÄ , taip pat tai, kad 1995 m. vasario 1 d. S. P. namų valdos abrise parodytas vienintelis įvažiavimas į namų valdos žemÄs sklypÄ vakarinÄje dalyje ir kelias iki rÅ«sio.
Pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismai ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ atmetÄ, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikino žemesnÄs instancijos teismų procesinius sprendimus ir perdavÄ ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ dÄl proceso atnaujinimo nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad sprÄsdami proceso atnaujinimo klausimÄ Å¾emesnÄs instancijos teismai nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovÄ turi galimybÄ tinkamai aptarnauti atsakovo žemÄs sklype esanÄius savo kanalizacijos tinklus nesinaudojant atsakovo sklypo dalimi, be to, teismai nesiaiÅ¡kino, ar be ieÅ¡kovÄs praÅ¡omo nustatyti kelio servituto jai bÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis (negriaunant esanÄių statinių ir pan.) savo sklypÄ naudoti pagal paskirtį. 2010 m. gegužÄs 11 d. nutartimi Å irvintų rajono apylinkÄs teismas tenkino V.
P. praÅ¡ymÄ ir atnaujino procesÄ Å¡ioje civilinÄje byloje. NagrinÄjant bylÄ atnaujintame procese, ieÅ¡kovÄ palaikÄ savo ieÅ¡kinio reikalavimus. Atsakovas V. Z. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. NurodÄ, kad žemÄs sklypas, plane pažymÄtas 1051, yra jo nuosavybÄ ir jis turi teisÄ ieÅ¡kovei neleisti juo naudotis. Nustatyti servitutus jo nuosavybÄs teise valdomame sklype nÄra bÅ«tinybÄs. IeÅ¡kovÄ naudojasi kitais dviem įvažiavimais į savo sklypÄ , taip pat netrukdomai naudojasi lauko rÅ«siu.
Tai, kad nustaÄius atsakovo sklype servitutÄ , ieÅ¡kovei bus patogiau naudotis rÅ«siu, nÄra pakankamas pagrindas servitutui nustatyti. Be to, byloje pateiktas servitutinis planas nepasiraÅ¡ytas žemÄs savininko S. P. ir nesuderintas su Nacionaline žemÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos. NÄra įrodyta, kad kanalizacija priklauso V. P. ir yra įrengta teisÄtai. IÅ¡ uždarosios akcinÄs bendrovÄs âÅ irvintų vandenysâ pasiÅ«lymo matyti, kad visas komunikacijas galima iÅ¡dÄstyti ir ieÅ¡kovÄs sklype, todÄl ieÅ¡kovÄ turÄtų jas iÅ¡ atsakovo sklypo iÅ¡kelti.
Pateiktame servituto plane kalbama tik apie kelio servitutÄ , kas rodo, jog ieÅ¡kovÄ nori pasidaryti treÄiÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ savo kiemÄ . NustaÄius servitutÄ atsakovo sklype, reikÄtų sprÄsti nuostolių atlyginimo klausimÄ .TreÄiojo asmens NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos atstovas nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nurodÄ, kad 2003 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu atsakovui yra atkurta nuosavybÄs teisÄ natÅ«ra į dalį laisvos žemÄs (duomenys neskelbtini).
Iki nuosavybÄs teisių atsakovui atkÅ«rimo ieÅ¡kovÄ turÄjo įvažiavimÄ Ä¯ savo namų valdÄ per atsakovo sklypÄ 1051, taip pat Å¡iame atsakovo sklype yra ieÅ¡kovų kanalizacijos dalis. TreÄiojo asmens atstovas iÅ¡ esmÄs pripažino, kad atsakovo sklype turi bÅ«ti nustatyta apsauginÄ zona ar servitutas kanalizacijai aptarnauti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Å irvintų rajono apylinkÄs teismas 2010 m. spalio 19 d. sprendimu panaikino Å irvintų rajono apylinkÄs teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimÄ , V.
P. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nustatÄ atsakovo V. Z. žemÄs sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini)Nr. 1051, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), servitutus: kelio servitutÄ , kuris suteikia teisÄ privažiuoti prie S. P. kanalizacijos įrenginių, esanÄių atsakovo sklype, ir S. P. lauko rÅ«sio, taip pat kanalizacijos trasos servitutÄ , kuris suteikia teisÄ aptarnauti S. P. gyvenamojo namo požeminÄs kanalizacijos komunikacijas, esanÄias atsakovo žemÄs sklype ir jomis netrukdomai naudotis pagal 2010 m. rugpjÅ«Äio 5 d. individualios įmonÄs âTikslÅ«s matavimaiâ parengtÄ planÄ , priteisÄ iÅ¡ V.
Z. V. P. jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, taip pat 2 775 Lt sumokÄtų atsakovui bylinÄjimosi iÅ¡laidų pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikintas Å irvintų rajono apylinkÄs teismo 2009 m. balandžio 3 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjÅ«Äio 10 d. nutartis. PriteisÄ iÅ¡ V. Z. valstybei procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas â 83,18 Lt (40 Lt Lietuvos AukÅ¡Äiausiajame Teisme ir 43,18 Lt Å irvintų rajono apylinkÄs teisme).
Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustaÄius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 4.126 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovei priklausanÄiame gyvenamajame name yra įrengtas vietinis nuotekų Å¡alinimas. IÅ¡ žemÄs sklypo plano matyti, kad vietinÄ nuotekų Å¡alinimo kanalizacija yra įrengta ieÅ¡kovÄs žemÄs sklype, taÄiau dalis nuo kanalizacijos Å¡ulinio einanÄio vamzdyno link iÅ¡siurbimo duobÄs yra atsakovo žemÄs sklype 1051. 2003 m. gruodžio 18 d.
Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu atkÅ«rus nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemÄ ir suformavus žemÄs sklypÄ 1051, jame nebuvo nustatyta vandentiekio, lietaus ir fekalinÄs kanalizacijos tinklų įrenginių apsaugos zona, taip pat nebuvo nustatytas servitutas kanalizacijos trasai aptarnauti. BuitinÄs kanalizacijos iÅ¡leistuvo techninÄs bÅ«klÄs nustatymo aktu, liudytojo V. N. parodymais nustatyta, kad Å¡iuo metu kanalizacija yra užsikimÅ¡usi ir jÄ bÅ«tina taisyti, o kad tai bÅ«tų galima padaryti, reikia prie jos privažiuoti.
IeÅ¡kovÄs lauko rÅ«sio durys remiasi į atsakovo žemÄs sklypÄ , todÄl ieÅ¡kovÄs patekimas iÅ¡ savo sklypo į rÅ«sį yra apribotas, ieÅ¡kovÄ naudotis lauko rÅ«siu gali tik per atsakovo žemÄs sklypÄ . IÅ¡ 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenų matosi, kad palei ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypÄ iÅ¡ vakarinÄs jo pusÄs atsakovo sklype buvo įrengtas įvažiavimas prie kanalizacijos trasos ir lauko rÅ«sio. Pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad servituto nustatymas atsakovo sklype yra bÅ«tinas, nes ieÅ¡kovÄ negali tinkamai aptarnauti kanalizacijos trasos ir naudotis lauko rÅ«siu, nepasinaudodama atsakovo žemÄs sklypu.
Atsakovo pozicijÄ , kad ieÅ¡kovÄ gali kanalizacijos komunikacijas iÅ¡sikelti ir įsirengti savo sklype, teismas laikÄ nepagrįsta ir nurodÄ, kad atsakovo pateiktos UAB âÅ irvintų vandenysâ sÄ matos patvirtina darbų kainas, IÄ® âTikslÅ«s matavimaiâ planas pasiÅ«lo variantÄ , taÄiau neįrodo, kad yra galimybÄ tinklus ir komunikacijas iÅ¡montuoti ir iÅ¡kelti. ApžiÅ«rÄjus vietoje, nustatyta, kad siÅ«lomoje iÅ¡siurbimo duobÄ Ä¯rengti vietoje yra skysto kuro talpa, kiti statiniai.
Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, kad atsakovas nepateikÄ argumentų, kuriais remiantis galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio patenkinimas iÅ¡ esmÄs pažeis atsakovo nuosavybÄs teisÄs sudÄtines dalis, t. y. teisÄ naudotis, valdyti žemÄ ar ja disponuoti. Atsakovas savo žemÄs sklypÄ 1051 taip pat naudoja įvažiavimui į savo namus. IeÅ¡kovei kelio kanalizacijai aptarnauti reikia tik kai kanalizacija sugenda, patekti į lauko rÅ«sį, kad susivežti derlių, daugiausia rudenį ir pavasarį.
IeÅ¡kovÄs praÅ¡ymÄ nustatyti kelio servitutÄ Ä¯važiavimui į jos sklypÄ pirmosios instancijos teismas atmetÄ ir nurodÄ, kad, nors iÅ¡ 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenų matosi, kad atsakovo sklypo rytinÄje pusÄje ieÅ¡kovÄ buvo įsirengusi ir įvažiavimÄ Ä¯ savo sklypÄ , taÄiau Å¡iuo metu ieÅ¡kovÄ naudojasi dviem naujais įvažiavimais, gali normaliomis sÄ naudomis patekti į savo sklypÄ ir juo naudotis. Tai rodo, kad ieÅ¡kovÄ pasinaudojo kita įmanoma galimybe ir yra iÅ¡sprendusi patekimo į žemÄs sklypÄ klausimÄ .
CK 4.113 straipsnio 1 dalis numato, jog servituto suteikiama teisÄ turi bÅ«ti įgyvendinama taip, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujanÄio daikto savininkui. IeÅ¡kovÄ neįrodÄ kelio servituto bÅ«tinumo treÄiam įvažiavimui į jos žemÄs sklypÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. praÅ¡o panaikinti Å irvintų rajono apylinkÄs teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti arba perduoti bylÄ nagrinÄti pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1) AplinkybÄ, jog asmuo, praÅ¡antis nustatyti servitutÄ , patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybÄs teisÄ, nÄra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybÄs teisÄ. Teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas Å¡ios kategorijos bylose yra pabrÄžÄs, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik įrodžius, jog jis yra objektyviai bÅ«tinas.
Servitutas gali bÅ«ti nustatytas tik tada, kai jo nenustaÄius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliÅ«Äių naudotis daiktu paÅ¡alinimas bÅ«tų susijÄs su neprotingomis ir nepateisinamomis iÅ¡laidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis bÅ«das paÅ¡alinti objektyvias kliÅ«tis naudotis daiktu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-496/2005). SÄ lyga, kad nenustaÄius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį, nebuvo iÅ¡pildyta âkanalizacijos trasos aptarnavimas galimas be įsikiÅ¡imo į atsakovo sklypÄ ;
Å¡iltnamis ir požeminis rÅ«sys, bÅ«dami nesudÄtingi statiniai, esantys Å¡alia atsakovo žemÄs sklypo, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog jais naudotis galima tik per atsakovo žemÄs sklypÄ ; sklypai atskirti vieline tvora ir nÄra požymių, kad Å¡iais objektais buvo naudotasi per atsakovo sklypÄ . IeÅ¡kovei bÅ«tų patogiau naudotis įvažiavimu į savo sklypÄ iÅ¡ vakarinÄs pusÄs, bet jo bÅ«tinumas nÄra akivaizdus ir ieÅ¡kovÄs nebuvo įrodytas;
2) IÄ® âTikslÅ«s matavimaiâ parengtas servitutinis planas negalÄjo bÅ«ti tvirtinamas teismine tvarka, nes neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 30 d. žemÄs Å«kio ministro įsakymu Nr. 522 (toliau â ir TaisyklÄs), 15 ir 16 punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. jame nÄra pamatuoti ir pažymÄti statiniai ir objektai, kuriems nustatyti servitutai, planas nÄra pasiraÅ¡ytas plano užsakovo S. P. ar jo įgaliotos atstovÄs V.
P., planas nÄra suderintas su derinanÄia institucija â Nacionaline žemÄs tarnyba. Nors teismo sprendime yra nurodyta, kad nustatomi servitutai V. Z. žemÄs sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), taÄiau akivaizdu, kad IÄ® âTikslÅ«s matavimaiâ parengtame plane pateiktas ne V. Z. sklypo planas, o S. P. žemÄs sklypo planas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba yra Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos funkcijų perÄmÄja, žemÄs sklypo planas turÄjo bÅ«ti suderintas su NacionalinÄs žemÄs tarnybos Å irvintų žemÄtvarkos skyriumi ir tik po to galÄjo bÅ«ti svarstomas ir tvirtinamas teisme.
IeÅ¡kovas nesikreipÄ Ä¯ derinanÄiÄ institucijÄ su praÅ¡ymu suderinti planÄ , o be suderinimo planas negali bÅ«ti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;
3) NacionalinÄs žemÄs tarnybos Å irvintų žemÄtvarkos skyriaus atstovÄ teisminio nagrinÄjimo metu nurodÄ, kad Å¡iuo atveju bÅ«tų netikslinga nustatyti servitutÄ , bet ieÅ¡kovÄ turÄtų kreiptis dÄl apsaugos zonos nustatymo â taigi, NacionalinÄs žemÄs tarnyba prieÅ¡tarauja IÄ® âTikslÅ«s matavimaiâ parengto plano derinimui. Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad neva NacionalinÄs žemÄs tarnybos Å irvintų žemÄtvarkos skyriaus atstovÄ iÅ¡ esmÄs pripažįsta, kad turi bÅ«ti nustatytas servitutas kanalizacijai aptarnauti, nors atstovÄ aiÅ¡kiai patvirtino teismui, kad ieÅ¡kovÄ turÄtų kreiptis ne dÄl servituto nustatymo, o dÄl apsaugos zonos nustatymo;
4) Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ naudotis lauko rÅ«siu gali tik per atsakovo žemÄs sklypÄ , motyvavo 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenimis. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄs lauko rÅ«sio durys remiasi į atsakovo žemÄs sklypÄ ir ieÅ¡kovÄs patekimas iÅ¡ savo sklypo į rÅ«sį yra apribotas, neatitinka tikrovÄs ir nebuvo konstatuota atliekant apžiÅ«rÄ vietoje. IeÅ¡kovÄs rÅ«sys yra jos sklype, o rÅ«sio durys atsidaro ir tam netrukdo netgi sklypus skirianti tvora, todÄl ieÅ¡kovÄ turi laisvÄ priÄjimÄ prie rÅ«sio iÅ¡ visų pusių.
ApžiÅ«ros vietoje metu teismas nebuvo priÄjÄs prie rÅ«sio durų, todÄl teismo motyvas, kad ieÅ¡kovÄs patekimas iÅ¡ savo sklypo į rÅ«sį yra apribotas, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybÄms. UAB âMatininkų konsultacijų biurasâ ir IÄ® âTikslÅ«s matavimaiâ parengtuose ieÅ¡kovų žemÄs sklypo planuose nurodyta, kad rÅ«sio pastatas yra apie kelis metrus nutolÄs nuo V. Z. žemÄs sklypo. Be to, V. P. teisminio nagrinÄjimo metu pati nurodÄ, kad Å¡iuo metu naudojasi rÅ«siu ne per V.
Z. žemÄs sklypÄ . Taigi ieÅ¡kovÄ reikalauja tik patogesnio priÄjimo prie rÅ«sio, ir nÄra bÅ«tinumo nustatyti kelio servitutÄ ;5) 2008 m. birželio 13 d. Å irvintų rajono žemÄtvarkos skyrius pateikÄ teismui S. P. asmeninio Å«kio ir namų valdos žemÄs sklypų abrisus, parengtus 1995 m. vasario 1 d., kuriuose âparodytas 30 m ilgio, 6 m ploÄio vienintelis įvažiavimas į namų valdos žemÄs sklypÄ vakarinÄje sklypo dalyje ir 31 m ilgio, 3 m ploÄio privažiavimas prie rÅ«sioâ.
Pasak ieÅ¡kovÄs V. P., tai yra įrodymas, kad Å¡is įvažiavimas, o tuo paÄiu ir kelio servitutas yra bÅ«tinas. TaÄiau abrisas yra lauko matavimo brÄžinys, preliminarus žemÄs sklypo planas, atliekamas žemÄs sklypo ribų paženklinimo vietoje metu, ir tai yra tik pagalbinÄ, preliminari priemonÄ Å¾emÄs sklypo kadastrinių matavimų procese žemÄs sklypo kadastriniams duomenims nustatyti. IeÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui priklausanÄio žemÄs sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti 1998 m. balandžio 15 d., vadovaujantis visais surinktais kadastriniais duomenimis, jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginÄyti įstatymų nustatyta tvarka. Abrise (preliminariame žemÄs sklypo plane) nurodytų duomenų neatitikimas su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pagrindas teigti, kad reikia vadovautis abrise nurodytomis aplinkybÄmis;6) pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad ieÅ¡kovÄs sklype esantis inžinerinis įrenginys â požeminÄ kanalizacija, nÄra inventorizuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinis įrenginys, nuosavybÄs teise priklausantis S. P..
NeaiÅ¡ku, ar požeminÄ kanalizacija nuosavybÄs teise priklauso S. P., ar kanalizacijos trasa, kurios dalis galimai iÅ¡sidÄsÄiusi atsakovo V. Z. žemÄs sklype, įrengta laikantis teisÄs aktuose nustatytų tokiems įrenginiams ir jų projektinei dokumentacijai keliamų reikalavimų, ar dÄl nesandarios kanalizacijos ir netinkamo nuotekų Å¡alinimo iÅ¡ iÅ¡griebimo duobÄs nÄra terÅ¡iama gamta ir daroma žala V. Z. sklypui. TeisÄs aktuose yra nustatyti minimalÅ«s atstumai nuo iÅ¡griebimo duobių.
Å ie atstumai priklauso nuo nuotekų Å¡alinimo į iÅ¡griebimo duobÄ bÅ«do ir nuotekų tvarkymo bÅ«do. IÅ¡griebimo duobÄ turi bÅ«ti įrengta kaip nelaidus vandeniui nuotekų kaupimo rezervuaras, į kurį suteka buitiniai nutekamieji vandenys ir specialiu transportu iÅ¡siurbiamas bei iÅ¡vežamas rezervuaro turinys. S. P. kanalizacijos trasa negali bÅ«ti eksploatuojama ir remontuojama neparengus jokios projektinÄs dokumentacijos, Å¡i kanalizacija be dokumentacijos iÅ¡ viso negalÄtų bÅ«ti registruota Nekilnojamojo turto registre kaip inžinerinis įrenginys;7) pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetÄ atsakovo argumentus, patvirtinanÄius, kad ieÅ¡kovai gali kanalizacijos komunikacijas įsirengti savo sklype.
V. Z. praÅ¡ymu IÄ® âTikslÅ«s matavimaiâ 2010 m. rugsÄjo 21 d. parengtame plane aiÅ¡kiai matosi, kad yra visos sÄ lygos ieÅ¡kovams įsirengti kanalizacijos trasÄ nuo Å¡ulinio iki siÅ«lomos iÅ¡siurbimo duobÄs savo sklype. PabrÄžtina ir tai, kad atsakovas pateikÄ teismui dvi UAB âÅ irvintų vandenysâ parengtas sÄ matas. UAB âÅ irvintų vandenysâ vyriausiasis inžinierius atliko skaiÄiavimus ir parengÄ pirmÄ jÄ sÄ matÄ senos kanalizacijos trasos iÅ¡montavimui ir naujos paklojimui jos vietoje (suma â 3 640,03 Lt) ir antrÄ jÄ sÄ matÄ naujos kanalizacijos trasos ir iÅ¡siurbimo duobÄs sumontavimui ieÅ¡kovų sklype, neapsunkinant atsakovo sklypo (suma â 2 243,38 Lt).
Akcentuotina, kad 2010 m. vasario 18 d. buitinÄs kanalizacijos iÅ¡leistuvo techninÄs bÅ«klÄs nustatymo akte nurodyta, kad normaliam iÅ¡leistuvo (kiemo nuotakyno) funkcionavimui bÅ«tinas vamzdyno asbocementinių vamzdžių renovavimas pakeiÄiant jį PVC ar kitais moviniais vamzdžiais. V. N. Å¡iame akte nurodÄ, kad reikia iÅ¡kasti tranÅ¡ÄjÄ iki gylio, kuriame paklotas senas vamzdynas, ir vietoj jo pakloti naujÄ . Teismo posÄdyje V. N. nurodÄ, kad be naujo vamzdyno paklojimo toje paÄioje vietoje, gali bÅ«ti ir kitų sprendimų.
Atsižvelgiant į Å¡iÄ V. N. iÅ¡vadÄ kartu su UAB âÅ irvintų vandenysâ parengtomis sÄ matomis bei 2010 m. balandžio 12 d. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Å irvintų rajono agentÅ«ros privalomuoju nurodymu Nr. VR 10.2-10-10 akivaizdu, kad ieÅ¡kovei yra daug racionaliau, pigiau ir greiÄiau įsirengti naujÄ kanalizacijos trasÄ savo sklype, taÄiau ji, piktnaudžiaudama savo teise kreiptis į teismÄ , siekia bet kokia kaina įsirengti komunikacijas atsakovo sklype ir įgyti treÄiÄ jį įvažiavimÄ Ä¯ savo sklypÄ .
Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apžiÅ«rÄjus vietoje nustatyta, jog siÅ«lomoje iÅ¡siurbimo duobÄ Ä¯rengti vietoje yra skysto kuro talpa, kiti statiniai, prieÅ¡tarauja teismo sprendimu patvirtinto 2010 m. rugpjÅ«Äio 5 d. IÄ® âTikslÅ«s matavimaiâ parengto plano duomenims. Å iame plane, kuris buvo parengtas pagal VÄ® âRegistrų centrasâ turimus tikslius Å¡io sklypo kadastrinius matavimus, siÅ«lomoje įrengti iÅ¡siurbimo duobÄs vietoje nÄra jokių skysto kuro talpų ar kitų statinių.
Be to, ieÅ¡kovų namų valdos sklypas yra 0,4944 ha dydžio, kas laikytina didele namų valda, todÄl ieÅ¡kovai turi visas galimybes Å¡ioje valdoje įsirengti kanalizacijos trasÄ ir iÅ¡siurbimo duobÄ;
8) Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovas nepateikÄ byloje argumentų, kuriais remiantis galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio patenkinimas iÅ¡ esmÄs pažeis atsakovo nuosavybÄs teisÄs sudÄtines dalis, yra nelogiÅ¡kas ir nepagrįstas. Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybÄs nelieÄiamumo principÄ . NuosavybÄs teisÄ, kaip daiktinÄ teisÄ, yra absoliutaus pobÅ«džio. Tai reiÅ¡kia, kad savininkas Å¡iÄ teisÄ gali naudoti prieÅ¡ visus asmenis.
Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinÄti ir iÅ¡ bet kurio pažeidÄjo gali reikalauti paÅ¡alinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susijÄ su valdymo netekimu. NuosavybÄs teisÄ, kaip civilinio pobÅ«džio teisÄ, gali bÅ«ti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu â teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Servituto nustatymas yra įstatymo pagrindu atliekamas civilinÄs nuosavybÄs teisÄs ribojimas. Ä® žemÄs sklypÄ , kaip tarnaujantįjį svetimÄ daiktÄ , teismo sprendimu gali bÅ«ti nustatomas servitutas, jeigu jo nenustaÄius nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis naudoti daikto pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis).
Jeigu privatiems asmenims priklausantys inžineriniai tinklai ir komunikacijos buvo nutiesti ar iÅ¡dÄstyti valstybÄs valdytame žemÄs sklype, kuris vÄliau buvo perduotas atkuriant nuosavybÄs teises, tai tinklų ir komunikacijų savininko reikalavimu gali bÅ«ti nustatytas servitutas, nesant galimybÄs tinklus ir komunikacijas iÅ¡montuoti, iÅ¡kelti ar kitaip paÅ¡alinti. NagrinÄjamoje byloje yra visos galimybÄs iÅ¡montuoti S. ir V. P. kanalizacijos trasÄ arba, nieko neiÅ¡montuojant, įsirengti naujÄ trasÄ , todÄl nÄra jokio teisinio pagrindo konstatuoti bÅ«tinumÄ nustatyti servitutÄ .
S. ir V. P. elgÄsi nerÅ«pestingai, savo rizika įsirengdami kanalizacijos trasÄ valstybinÄje žemÄje, kurioje nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemÄs sklypÄ vÄliau atgavo V. Z.;
9) TarnaujanÄiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemÄs sklypas, tai bÅ«tina tiksliai apibrÄžti žemÄs sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritorijÄ , kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi bÅ«ti apibrÄžta žemÄs sklypo plane (schemoje), kuriame bÅ«tų duomenys apie apribojimų iÅ¡sidÄstymÄ sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Pirmosios instancijos teismo sprendimu servitutas nustatytas nesilaikant Å¡ių reikalavimų, nes V.
P. servituto plano (schemos) su tokiais duomenimis nepateikÄ, o teismas to nepareikalavo ir sprendimo rezoliucinÄje dalyje dÄl jo nepasisakÄ. Teismo sprendimu negalÄjo bÅ«ti tvirtinamas servitutas pagal planÄ , kurio užsakovas nÄra pasiraÅ¡Äs, o rengÄjas nenurodytas, nÄra plano numerio ir suderinimo valstybÄs žemÄtvarkos institucijose datos, taigi trÅ«ksta esminių Å¡io dokumento identifikavimo duomenų. Teismas sprendimo rezoliucinÄje dalyje negalÄjo pasisakyti dÄl kanalizacijos trasos servituto, nes 2010 m. rugpjÅ«Äio 5 d.
IÄ® âTikslÅ«s matavimaiâ servituto plane yra pažymÄtas tik kelio servitutas. Servituto plane (schemoje) nÄra pažymÄtas tarnaujantysis daiktas â atsakovo V. Z. žemÄs sklypas, nenurodyta Å¡io sklypo lokalizacija, ribos, todÄl teismas negalÄjo nustatyti servituto plane nepažymÄtam atsakovo V. Z. sklypui;10) Servitutu yra varžoma savininko nuosavybÄs teisÄ, todÄl tarnaujanÄiojo daikto savininkas dÄl jo nustatymo gali patirti nuostolių. Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, taÄiau priklausomai nuo civilinio santykio Å¡alių valios jis gali bÅ«ti ir neatlygintinis.
Sprendžiant dÄl servituto atlygintinumo ir nuostolių atlyginimo dydžio yra įgyvendinamas Å¡alių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrÄžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimÄ racionalu iÅ¡sprÄsti nustatant servitutÄ . Tai gali turÄti reikÅ¡mÄs sprendžiant dÄl servituto bÅ«tinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi savininko nuostoliai dÄl suvaržymų gali bÅ«ti tokie, kad verstų ieÅ¡koti kitų situacijos sprendimų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismui nustatant servitutÄ viena iÅ¡ reikÅ¡mingų bylos aplinkybių yra servituto atlygintinumo klausimo iÅ¡sprendimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-69/2009;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Nors atsakovo atstovas 2010 m. spalio 12 d. teismo posÄdžio metu nurodÄ teismui, kad teismas turÄtų nusprÄsti servituto atlyginimo klausimÄ (CK 4.129 straipsnis) ir netgi nurodÄ atlyginimo ir kompensacijos dydžius ir jų apskaiÄiavimo kriterijus, taÄiau teismas ignoravo šį praÅ¡ymÄ . Atsakovo manymu, materialiosios teisÄs normų pažeidimas nustatant servituto turinį ir nukrypimas nuo teismų praktikos sprendžiant dÄl servituto atlygintinumo yra pagrindas panaikinti teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi tinkamas Å¡ios bylos iÅ¡sprendimas susijÄs su naujų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių nustatymu, bÅ«tinumu užtikrinti iÅ¡samų didelÄs apimties tyrimÄ , o dÄl to bÅ«tų pagrįsta užtikrinti bylos Å¡alių teisÄ Ä¯ apeliacijÄ ;11) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisÄ iÅ¡ V.
Z. V. P. jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas ir sumokÄtas atsakovui bylinÄjimosi iÅ¡laidas pagal panaikintas teismo nutartis, taip pat priteisÄ iÅ¡ V. Z. valstybei procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas. Teismo sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas nevisiÅ¡kai, galima teigti, kad 50 procentų, todÄl nepagrįstai viso bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteistos iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ V. P. praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti 2010 m. spalio 19 d.
Å irvintų rajono apylinkÄs teismo sprendimÄ . Nurodo, kad apeliaciniame skunde ignoruojamos Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties iÅ¡vados dÄl proceso Å¡ioje byloje atnaujinimo. Atkuriant atsakovui nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemÄ, ieÅ¡kovÄs gyvenamojo namo kanalizacijos trasos dalis liko V. Z. žemÄje, o lauko rÅ«sio įÄjimo laiptai atsirÄmÄ Ä¯ V. Z. žemÄ, tuo buvo pažeistos V. ir S. P. teisÄs. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas pasisakÄ, kad papildomai pateiktas 2009 m. liepos 7 d. parengtas namų valdos planas patvirtina, kad dalis pareiÅ¡kÄjai priklausanÄios kanalizacijos trasos yra atsakovo žemÄs sklype, ir Å¡i aplinkybÄ gali turÄti neabejotinÄ teisinÄ svarbÄ jau iÅ¡nagrinÄtos bylos baigÄiai.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas taip pat pabrÄžÄ, kad servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliuÄiu negalÄjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausanÄiu daiktu, o su sÄ lyga, jog nenustaÄius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirt ir nurodÄ, kad teismai neiÅ¡siaiÅ¡kino, kaip dažnai reikia aptarnauti ieÅ¡kovÄs kanalizacijos tinklus, esanÄius atsakovo sklypo dalyje. Jei pareiÅ¡kÄja negali tinkamai aptarnauti kanalizacijos trasos, tai atsisakymas nustatyti kanalizacijos trasos servitutÄ yra racionaliai nepagrįstas.
Be to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad 1995 m. vasario 1 d. abriso duomenys rodo, jog ieÅ¡kovÄ buvo įsirengusį įvažiavimÄ Ä¯ savo sklypÄ rytinÄje atsakovo žemÄs sklypo pusÄje, ir teismai turÄjo atsižvelgti į Å¡iÄ aplinkybÄ. Apeliantas savo skundÄ argumentuoja ne Å¡ia Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartimi, o 2007 m. teismų padarytomis iÅ¡vadomis. Å ios iÅ¡vados buvo padarytos netiriant naujai paaiÅ¡kÄjusių aplinkybių ir teismams pažeidus CPK 177, 179, 182, 183, 185 ir 187 straipsnių reikalavimus, todÄl jomis negalima vadovautis.
Å irvintų rajono apylinkÄs teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendime rÄmÄsi žodiniais V. Z. paaiÅ¡kinimais, kad ieÅ¡kovÄs statiniai yra nesudÄtingi. Teismas ignoravo ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimus bei objektyvų raÅ¡ytinį įrodymÄ â Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä apie įregistruotus pastatus. Å iltnamis yra 60 m ploto su betoniniais pamatais, viduje iÅ¡vedžioti 100 mm storio metaliniai Å¡ildymo vamzdžiai. Å iltnamis yra kapitalinis statinys, kurio vertÄ 11 000 Lt ir jo nuvertimas sukeltų neprotingų ir nepateisinamų iÅ¡laidų.
Vilniaus apygardos teismo Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 26 d. nutartyje nurodÄ, kad teismai turÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar be praÅ¡omo nustatyti kelio servituto V. P. bÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis (negriaunant esanÄių statinių ir pan.) savo sklypÄ naudoti pagal paskirtį. Teismai 2007 m. nenurodÄ, kokiu bÅ«du trasÄ galima aptarnauti, jeigu ji yra už 2 m nuo S. P. sklypo ribos. Požeminis rÅ«sys yra už 2 m nuo V. Z. sklypo ribos. Požeminių laiptų aikÅ¡telÄ yra ties V.
Z. sklypu, todÄl privažiavimas įmanomas tik buvusiu keliu, kuris neteisÄtai grÄ Å¾intas V. Z. Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovÄ gali patekti į lauko rÅ«sį iÅ¡ savo sklypo, taÄiau apžiÅ«ros vietoje metu ieÅ¡kovÄ paaiÅ¡kino, kad prie rÅ«sio gali prieiti iÅ¡ kitos pusÄs, taÄiau privažiuoti iÅ¡ tos pusÄs neįmanoma. IeÅ¡kovÄ su Å¡eima lauko rÅ«syje laiko daržoves, todÄl žemÄs Å«kio technikos privažiavimas bÅ«tinas suvežti derliui ir pavasarį iÅ¡vežti sÄklas.
Apeliantas teigia, kad S. P. sklype esantis inžinerinis įrenginys nÄra įregistruotas VÄ® Registrų centre, taÄiau 2010 m. gegužÄs 25 d. VÄ® Registrų centras ieÅ¡kovei pateikÄ iÅ¡raÅ¡Ä apie registruotÄ S. P. turtÄ ir pažymÄjo, kad yra vietinis nuotekų Å¡alinimas. Seniems namams kanalizacijos trasų registravimas buvo atliekamas kartu su namu kaip namo priklausinys. Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovÄ gali įsirengti naujÄ kanalizacijÄ jos sklype, taÄiau jo siÅ«lomoje vietoje yra užkasta 4 m3 statinÄ supilti skystam kurui namui Å¡ildyti ir nutiestas vamzdis į namÄ (tai matÄsi apžiÅ«ros vietoje metu). 2010 m. balandžio 12 d.
Å irvintų rajono aplinkos apsaugos departamentas privalomuoju nurodymu Nr. VR 102-10.10 nepatvirtino, kad ieÅ¡kovams reikia įrengti naujÄ kanalizacijÄ ir naujÄ iÅ¡griebimo duobÄ, bet nurodÄ sutvarkyti senÄ , nenaudojamÄ , likusiÄ nuo kolÅ«kio laikų iÅ¡griebimo duobÄ. Å is privalomas nurodymas buvo įvykdytas. IeÅ¡kovÄs pateiktas nenuginÄytas įrodymas, kad gyvenamojo namo kanalizacijos trasÄ bÅ«tina remontuoti â tai kvalifikuoto specialisto V. N. 2010 m. vasario 18 d. iÅ¡vada âDÄl buitinÄs kanalizacijos iÅ¡leistuvo techninio stovioâ, kurioje nurodyta, kad S. P. gyvenamojo namo buitinio nuotakyno, kurio dalis yra kaimyniniame sklype, aptarnavimo ir renovavimo darbams atlikti bei technikos privažiavimui reiktų numatyti per kaimyninį sklypÄ iki nuotakyno bei nuotakyno dalies, esanÄios kaimyniniame sklype, servitutus.
Kelio servitutu ieÅ¡kovÄ naudotųsi tik remontuojant kanalizacijos trasÄ , tikÄtina, kad ne daugiau kaip vienÄ ar du kartus per metus, o kelio servitutu privažiuoti prie savo lauko rÅ«sio â tik kelis kartus rudenį, t. y. suvežti derlių, ir vienÄ -du kartus pavasarį â iÅ¡valyti rÅ«sį ir paruoÅ¡ti sezonui, todÄl kelio servitutas nesuteiks atsakovui didelių nepatogumų. Kadangi V. Z. atkÅ«rus nuosavybÄs teisÄ Ä¯ žemÄ, bendrai naudojamas kelias liko jo žemÄje, V. ir S. P. savo lÄÅ¡omis įrengÄ privažiavimÄ prie namų iÅ¡ vakarinÄs pusÄs, kuriuo ir naudojasi, bet juo negalima privažiuoti prie kanalizacijos, įrengtos dar 1980 m., dalies, esanÄios V.
Z. žemÄje. IeÅ¡kovÄ neturi nei lÄšų kanalizacijos trasos perkÄlimui, nei vietos savo žemÄs sklype, kuriame galÄtų įrengti perkeltÄ kanalizacijÄ . Å irvintų rajono apylinkÄs teismas 2010 m. liepos 23 d. įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti servitutinį planÄ su faktinÄmis sklypo ribomis, todÄl ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į UAB âTikslÅ«s matavimaiâ dÄl servitutinio plano parengimo. Matininkas A. S. pasinaudojo 2008 m. sausio mÄn. UAB âMatininkų konsultacijos biurasâ parengtu planu, kuris yra užregistruotas VÄ® Registrų centre su savininko S. P., žemÄtvarkos skyriaus vedÄjo, teritorijos planavimo specialistų paraÅ¡ais.
Sklypo ribos pažymÄtos kadastrų žemÄlapyje. Servitutinis planas registrų nebus tvirtinamas, nes jis užregistruotas ir patvirtintas 2009 m., o servitutai V. Z. sklype bus įraÅ¡yti remiantis teismo sprendimu.Tretysis asmuo NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos Å irvintų žemÄtvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Å irvintų rajono apylinkÄs teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimÄ .
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teismas iÅ¡tyrÄ visus įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ servituto nustatymÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus, nepažeidÄ nei materialinių, nei proceso teisÄs normų, nenukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotos teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Tretysis asmuo nesutiko su atsakovo teiginiais, kad 2010 m. rugpjÅ«Äio 5 d. IÄ® âTikslÅ«s matavimaiâ parengtas planas negalÄjo bÅ«ti tvirtinamas teisme, nes jis neatitinka teisÄs aktuose jam keliamų reikalavimų.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos ŽemÄs Å«kio ministro įsakymu Nr. 522, 16.5 punktu, kadastrinių matavimų planai yra derinami treÄiojo asmens. Å iuo atveju buvo parengtas ir teisme nagrinÄjamas žemÄs sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plano pagrindu parengtas servitutų vietos nustatymo projektas pagal vienos iÅ¡ Å¡alių praÅ¡ymÄ . Å is projektas su treÄiuoju asmeniu nederinamas, nes nei TaisyklÄs, nei kiti teisÄs aktai to nenumato.
ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Byloje keliamas ginÄas dÄl servitutų nustatymo teismo sprendimu.              Servitutas â tai teisÄ Ä¯ svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujanÄiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisÄs naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dÄl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujanÄiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111straipsnio 1 dalis). Servitutas gali bÅ«ti nustatomas tiek Å¡alių susitarimu, tiek be tarnaujanÄiojo daikto savininko valios â teismo sprendimu.
Kadangi servituto nustatymu ribojama tarnaujanÄiojo daikto savininko nuosavybÄs teisÄ, servituto nustatymas teismo sprendimu yra iÅ¡imtinÄ priemonÄ, kurios, vadovaujantis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, gali bÅ«ti imamasi tik esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) jeigu savininkai nesusitaria, ir 2) nenustaÄius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį.              Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dÄl servituto nustatymo nagrinÄjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybÄs teisÄ ir siekdamas, kad dÄl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybÄs teisÄ bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.
Taigi kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡sprÄsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ ( Žr. pvz.: Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2005 m. gegužÄs 30 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-315/2005; 2002 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1524/2002; 2007 m. birželio 11 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.).
Atsižvelgiant į nuosavybÄs teisÄs svarbÄ , jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todÄl nÄra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti tarnaujanÄio daikto savininko nuosavybÄs teisÄ vien todÄl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-82/2007).Kita vertus, įstatymas nereikalauja, kad siekiant nustatyti servitutÄ bÅ«tų įrodyta, jog jo nenustaÄius daikto apskritai nebÅ«tų galima naudoti.
Servituto nustatymÄ Ä¯statymas sieja su negalimumu daiktÄ naudoti pagal paskirtį normaliomis sÄ naudomis. SÄ voka ânormalios sÄ naudosâ yra vertinamoji ir apie jos egzistavimÄ sprendžiama pagal konkreÄios bylos faktines aplinkybes. IÅ¡ paminÄtos sÄ lygos taip pat akivaizdu, jog vertinant servituto nustatymo bÅ«tinybÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į įprastinÄ vieÅ¡pataujanÄiojo daikto naudojimo paskirtį, o ne į jo naudojimo ypatumus, sÄ lygotus konkretaus savininko valios. Nustatant servitutÄ svarbu laikytis tarnaujanÄiojo ir vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininkų interesų proporcingumo.
Vienas iÅ¡ proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujanÄiajam daiktui gali bÅ«ti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie bÅ«tini siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujanÄiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ . Nustatant servitutÄ turi bÅ«ti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujanÄiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemÄs sklypas, tai bÅ«tina tiksliai apibrÄžti žemÄs sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritorijÄ , kurioje ribojimai yra taikomi.
Teritorija turi bÅ«ti apibrÄžta žemÄs sklypo plane (schemoje), kuriame bÅ«tų duomenys apie apribojimų iÅ¡sidÄstymÄ sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutÄ daliai žemÄs sklypo nustato teismas, tai į bylÄ turi bÅ«ti pateiktas planas (schema) su Å¡iais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinÄje dalyje turi bÅ«ti nurodyta, kad Å¡is servitutas nustatytas pagal konkretų planÄ (schemÄ ), įraÅ¡ant, kas yra plano (schemos) rengÄjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti Å¡io dokumento identifikavimo duomenys (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkriÄio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-527/2009).
GinÄijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo žemÄs sklype nustatyti du servitutai:
1) kelio servitutas, kuris suteikia teisÄ privažiuoti prie S. P. kanalizacijos įrenginių, esanÄių atsakovo sklype, ir S. P. lauko rÅ«sio, taip pat 2) kanalizacijos trasos servitutas, kuris suteikia teisÄ aptarnauti S. P. gyvenamojo namo požeminÄs kanalizacijos komunikacijas, esanÄias atsakovo žemÄs sklype. Servitutai nustatyti pagal UAB âTikslÅ«s matavimaiâ parengtÄ planÄ (b.l. 128, t. 3). DÄl kelio servituto ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginÄijamÄ sprendimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ servituto nustatymÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir nepagrįstai nusprendÄ esant bÅ«tinybÄ nustatyti atsakovo žemÄs sklype kelio servitutÄ .
IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad iki nuosavybÄs teisių į žemÄ atkÅ«rimo atsakovui ieÅ¡kovÄ naudojosi Å¡iuo metu atsakovui priklausanÄiame žemÄs sklype esanÄiu keliu patekimui į savo žemÄs sklypÄ ir privažiavimui prie lauko rÅ«sio. Atsižvelgdamas į tai, kad įvažiavimas į ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypÄ per atsakovui priklausantį sklypÄ Nr. 1051  pagal 1995 m. vasario 1 d. S. P. namų valdos abrisÄ buvo vienintelis, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi nurodÄ teismams iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar be ieÅ¡kovÄs praÅ¡omo nustatyti kelio servituto jai bÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis (negriaunant esanÄių statinių ir pan.) savo sklypÄ naudoti pagal paskirtį, t.y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar dÄl ilgÄ laikÄ naudoto įvažiavimo į sklypÄ bÅ«tent iÅ¡ atsakovo sklypo ieÅ¡kovei priklausanÄio žemÄs sklypo apstatymas nepakito taip, kad nenustaÄius ieÅ¡kovÄs praÅ¡omo kelio servituto ieÅ¡kovÄ negalÄtų patekti į savo žemÄs sklypÄ ir jo naudoti normaliomis sÄ naudomis.
GinÄijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu be kita ko konstatuota, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovÄ naudojasi dviem naujais įvažiavimais, gali normaliomis sÄ naudomis patekti į savo sklypÄ ir juo naudotis. Å i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis Å¡alių neginÄijama. Taigi byloje konstatuota, kad patekti į savo žemÄs sklypÄ , t.y. naudoti jį pagal paskirtį, ieÅ¡kovÄ gali ir nenustaÄius kelio servituto atsakovo sklype. Kelio servituto nustatymo poreikį pirmosios instancijos teismas grindÄ bÅ«tinybe ieÅ¡kovei privažiuoti prie jos žemÄs sklype esanÄio lauko rÅ«sio taip pat atsakovo žemÄs sklype esanÄių kanalizacijos įrenginių.
Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija nesutinka. GalimybÄ privažiuoti prie atsakovo žemÄs sklype esanÄių kanalizacijos vamzdynų esant poreikiui juos remontuoti prieÅ¡ tai įspÄjus žemÄs savininkÄ pagal savo turinį apima kanalizacijos trasos servitutas (1992 m. gegužÄs 12 d. Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų XLIX skyriaus 200 punktas), todÄl ginÄijamu sprendimu atskirai nustaÄius atsakovo žemÄs sklype kanalizacijos trasos servitutÄ , papildomas kelio servitutas patekimui prie atsakovo sklype esanÄių kanalizacijos vamzdžių, nebuvo reikalingas.
Byloje esanÄiais įrodymais nustatyta, kad kanalizacijos duobÄ yra ieÅ¡kovÄs namų valdoje, prie jos įvažiuojama ieÅ¡kovÄs valda iÅ¡ rytinÄs pusÄs (b.l. 152, t. 2), bÅ«tinybÄ privažiuoti prie kanalizacijos duobÄs iÅ¡ atsakovo sklypo pusÄs byloje nenustatyta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovei priklausanÄiame žemÄs sklype esantis lauko rÅ«sys yra greta ieÅ¡kovÄs ir atsakovo sklypų ribos (nutolÄs apie 2 metrus), rÅ«sio laiptų aikÅ¡telÄ nukreipta į atsakovo sklypÄ .
IeÅ¡kovÄ neneigia, kad ir Å¡iuo metu naudojasi lauko rÅ«siu, kadangi į jį galima patekti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs sklypo pusÄs. Tiek nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinÄs instancijos teismo proceso metu poreikį nustatyti kelio servitutÄ patekimui į lauko rÅ«sį ieÅ¡kovÄ grindÄ tuo, kad prie paminÄto lauko rÅ«sio ji negali privažiuoti kitu bÅ«du, tuo tarpu bÅ«tent privažiavimas prie rÅ«sio žemÄs Å«kio technika reikalingas suvežti derliui ir pavasarį iÅ¡vežti sÄklas.
Kaip jau minÄta, sprendžiant dÄl servituto nustatymo bÅ«tinumo turi bÅ«ti atsižvelgiama į įprastinÄ konkretaus daikto naudojimo paskirtį. TeisÄjų kolegijos nuomone, lauko rÅ«sio įprastinÄ naudojimo paskirtis nereikalauja bÅ«tino privažiavimo prie pat jo žemÄs Å«kio technika. TeisÄjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovÄs argumentu, kad atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovÄ yra Å«kininkÄ, dabartinis rÅ«sio naudojimas (nenustaÄius kelio servituto) yra nepatogus, taÄiau, kaip pagrįstai pažymi apeliantas, vien ta aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovei nepatogu naudotis jai priklausanÄiu daiktu, nÄra pakankama priežastis, pagrindžianti kelio servituto nustatymo atsakovo sklype teismo sprendimu bÅ«tinybÄ.
Priverstinis servituto nustatymas visais atvejais riboja žemÄs sklypo savininko teises, todÄl tuo atveju, kai jis atliekamas be daikto savininko valios, vien ta aplinkybÄ, kad ilgÄ laikÄ buvo naudojamasi konkreÄiu privažiavimu prie rÅ«sio ar tai, kad nustaÄius kelio servitutÄ ieÅ¡kovÄ juo naudosis retai, nesudaro pakankamo pagrindo servituto nustatymui. Atsižvelgdama į iÅ¡dÄstytus argumentus teisÄjų kolegija sprendžia, kad ginÄijamu pirmosios instancijos sprendimu kelio servitutas atsakovo žemÄs sklype buvo nustatytas nesant bÅ«tinosios servituto nustatymo sÄ lygos â byloje surinktais įrodymais nepatvirtinus, kad nenustaÄius kelio servituto ieÅ¡kovÄ negali normaliomis sÄ naudomis pagal paskirtį naudoti savo lauko rÅ«sio, todÄl ginÄijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas â ieÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl kelio servituto nustatymo atmetamas.
DÄl kanalizacijos trasos servituto Primosios instancijos teismas ginÄijamu sprendimu taip pat nustatÄ atsakovo sklype kanalizacijos trasos servitutÄ , kuris suteikia teisÄ aptarnauti S. P. gyvenamojo namo požeminÄs kanalizacijos komunikacijas, esanÄias atsakovo žemÄs sklype ir jomis netrukdomai naudotis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paminÄtÄ servitutÄ nepagrįstai nevertino fakto, kad ieÅ¡kovÄs sklype esantis inžinerinis įrenginys â požeminÄ kanalizacija, nÄra inventorizuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, be to, apelianto teigimu, neaiÅ¡ku, ar kanalizacijos trasa, kurios dalis galimai iÅ¡sidÄsÄiusi atsakovo V.
Z. žemÄs sklype, įrengta laikantis teisÄs aktuose nustatytų tokiems įrenginiams ir jų projektinei dokumentacijai keliamų reikalavimų. Su Å¡iuo apelianto argumentu teisÄjų kolegija nesutinka. Apeliantas neįrodÄ, kad tokio pobÅ«džio įrenginys turi bÅ«ti privalomai registruojamas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, ypaÄ atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei priklausantis gyvenamasis namas, kurio priklausinys yra paminÄta trasa, pastatytas 1982 metais (b.l. 92, t. 3), t.y. dar iki Nekilnojamojo turto registro sistemos sukÅ«rimo.
VietinÄ nuotÄkų Å¡alinimo sistema yra nekilnojamojo daikto â gyvenamojo namo, priklausinys, todÄl jos egzistavimui patvirtinti pakankamas įraÅ¡as apie tokios sistemos egzistavimÄ pagrindinio daikto registro duomenų byloje. Be to, nekilnojamojo daikto registracija vieÅ¡ajame registre atlieka tik nuosavybÄs teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ ir nÄra siejama su nuosavybÄs teisÄs atsiradimu. Ä®rodinÄjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikÄtina atitinkama faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Žr. pvz.:
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-569/2002). ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visiÅ¡kai pakanka sprÄsti, kad ieÅ¡kovei priklausanÄiame gyvenamajame name yra įrengta vietinÄ nuotÄkų Å¡alinimo sistema, kuri, kaip gyvenamojo namo priklausinys, priklauso ieÅ¡kovei, o Å¡ios sistemos vamzdyno dalis patenka į atsakovo sklypo ribas.
Byloje nÄra jokių duomenų ir apie tai, kad ieÅ¡kovÄs kanalizacijos trasa įrengta neteisÄtai ar neatitinka teisÄs aktų reikalavimų. Civilinių teisinių santykių subjektų veiksmų neteisÄtumas pagal įstatymÄ nÄra preziumuojamas, todÄl pareiga įrodyti atitinkamų ieÅ¡kovÄs veiksmų, įsirengiant vietinÄ nuotÄkų Å¡alinimo sistemÄ , neteisÄtumÄ , tenka atsakovui. Be to, jei ieÅ¡kovÄ ateityje bÅ«tų atsakingų institucijų įpareigota paÅ¡alinti Å¡iuo metu atsakovo sklype iÅ¡sidÄsÄiusiÄ kanalizacijos trasÄ , teismo nustatytas servitutas pasibaigtų (CK 4.133 straipsnis), taigi apelianto prielaida, kad ieÅ¡kovÄs kanalizacijos trasa galbÅ«t įrengta neteisÄtai, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti svarstyti servituto nustatymo klausimÄ .
Teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad kanalizacijos trasos servitutas galÄjo bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, jei byloje bÅ«tų neginÄijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ neturi jokios galimybÄs iÅ¡montuoti atsakovo sklype esanÄiÄ kanalizacijos trasos dalį ir vietinio nuotÄkų Å¡alinimo sistemÄ Ä¯sirengti savo sklype. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymÄjÄs, jog vadovautis kasacinio teismo suformuota teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika teismai turi ne a priori, o atsižvelgdami į konkreÄios nagrinÄjamos bylos aplinkybes (Žr. pvz.:
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-52/2003; 2008 m. gegužÄs 6 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2008 m. rugpjÅ«Äio 11 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-362/2008; 2008 m. rugpjÅ«Äio 14 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-399/2008, kt.). Teismas, sprÄsdamas servituto nustatymo klausimÄ yra saistomas ne tik bÅ«tinųjų servituto nustatymo sÄ lygų, bet ir bendros pareigos nustatant civilinių teisinių santykių subjektų teises ir pareigas vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei priklausanti vietinÄ nuotÄkų Å¡alinimo sistema įrengta valstybei priklausanÄioje žemÄje gerokai anksÄiau nei buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs atsakovui. Byloje nÄra duomenų apie tai, kad valstybÄ, kaip ankstesnÄ Å¾emÄs sklypo savininkÄ, bÅ«tų reiÅ¡kusi kokias nors pretenzijas dÄl paminÄtos kanalizacijos įrengimo per visÄ jos egzistavimo laikotarpį. Kaip jau minÄta, byloje nÄra duomenų apie tai, kad paminÄta trasa įrengta neteisÄtai.
Esant tokioms aplinkybÄms valstybÄ, atkurdama nuosavybÄs teises atsakovui, turÄjo iÅ¡sprÄsti realiai egzistuojanÄios kitam asmeniui priklausanÄios kanalizacijos trasos aptarnavimo klausimÄ , nustatydama atitinkamÄ apsaugos zonÄ , kÄ iÅ¡ esmÄs pirmosios instancijos teisme patvirtino ir NacionalinÄs žemÄs tarnybos atstovÄ (b.l. 169, t. 3). NenustaÄius atitinkamos apsaugos zonos atkuriant nuosavybÄs teises, registro duomenų pakeitimas be žemÄs sklypo savininko (atsakovo) valios tapo įmanomas tik esant atitinkamam teismo sprendimui (b.l. 203, t. 3).
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad vien turto savininko pasikeitimo faktas negali paneigti ieÅ¡kovÄs teisių į ilgÄ laikÄ egzistuojantį ir ankstesnio žemÄs sklypo savininko neginÄytÄ jai priklausantį daiktÄ , kadangi niekas negali kitam asmeniui perduoti daugiau teisių, nei turi pats. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad į atsakovo sklypo ribas patenka nedidelÄ kanalizacijos trasos vamzdyno dalis, iÅ¡sidÄsÄiusi netoli ieÅ¡kovÄs ir atsakovų sklypo ribos. IeÅ¡kovÄs sklypas kryptimi nuo gyvenamojo namo link kanalizacijos duobÄs yra apstatytas statiniais.
Taigi, atsižvelgiant į faktines nagrinÄjamos bylos aplinkybes, bÅ«tinas reikalavimas, kad ieÅ¡kovÄ iÅ¡montuotų esamÄ kanalizacijos trasÄ , nepripažintinas atitinkanÄiu teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų bei racionalumo kriterijaus, kuriuo be kita ko nurodÄ vadovautis Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas savo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartyje. Be to, atsakovas nagrinÄjant bylÄ nereiÅ¡kÄ prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo dÄl įpareigojimo ieÅ¡kovei iÅ¡kelti iÅ¡ jam priklausanÄio sklypo jai priklausanÄius kanalizacijos tinklus.
GalimybÄ iÅ¡kelti kanalizacijos tinklus iÅ¡ atsakovo sklypo nÄra kanalizacijos trasos servituto nustatymo sÄ lyga, nes tokiu bÅ«du yra sunaikinamas pats daiktas, kuriam naudoti praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , taigi teismo galÄjo bÅ«ti iÅ¡ esmÄs svarstoma tik esant pareikÅ¡tam tokio turinio prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimui. Atsižvelgdama į iÅ¡dÄstytus argumentus, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dÄl kanalizacijos trasos servituto nustatymo atsakovo sklype bÅ«tinybÄs pripažįsta iÅ¡ esmÄs pagrįsta.
TaÄiau kartu apeliacinÄs instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliaciniame skunde nurodytÄ argumentÄ , kad paminÄto servituto turinys ginÄijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nÄra aiÅ¡kiai apibrÄžtas, ir dÄl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodytu klausimu negali bÅ«ti laikomas teisÄtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas ginÄijamame sprendime nurodÄ, kad sevitutai nustatomi pagal 2010 m. rugpjÅ«Äio 5 d. IÄ®âTikslÅ«s matavimaiâ parengtÄ planÄ (b.l. 128, t. 3).
TaÄiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, Å¡iame plane tÄra pažymÄtas kelio servitutas, o duomenų apie kanalizacijos trasos servitutÄ nÄra. IÅ¡ Å¡io plano nÄra galimybÄs daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados apie atsakovo sklypo teritorijÄ , kurioje taikytini kanalizacijos trasos servitutu nustatyti apribojimai (pagal Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1992 m. gegužÄs 12 d. nutarimu Nr. 343, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginÄijamÄ sprendimÄ , patvirtintų Specialiųjų žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 197 punktÄ , vandentiekio, lietaus ir fekalinÄs kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemÄs juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų aÅ¡ies, taigi atitinkama teritorija turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau pažymÄta servitutiniame plane).
Be to, vadovaujantis CK 4.113 straipsniu, servituto suteikiamos teisÄs turi bÅ«ti įgyvendinamos tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų kuo mažiau nepatogumų tarnaujanÄiojo daikto savininkui. Kadangi kanalizacijos trasos servitutas apima ir teisÄ privažiuoti prie kanalizacijos įrenginių, o byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad toje atsakovo sklypo pusÄje yra kelias, kurį pats atsakovas naudoja įvažiavimui į savo sklypÄ , apibrÄžiant servituto turinį svarbu nustatyti, ar aptarnauti ieÅ¡kovÄs kanalizacijos įrenginius įmanoma privažiuojant prie jų jau esamu keliu, tokiu bÅ«du mažiau varžant atsakovo kaip žemÄs sklypo savininko teises.
PaminÄto pažeidimo paÅ¡alinimas susijÄs su bÅ«tinybe parengti ir teismui pateikti kitÄ servitutinį planÄ , aiÅ¡kintis naujas faktines bylos aplinkybes, kurių patvirtinti ar paneigti byloje surinktais įrodymais negalima, todÄl minÄtas klausimas grÄ Å¾inamas iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 punktas). DÄl servituto atlygintinumo CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dÄl servituto nustatymo atsiradÄ nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujanÄiojo daikto savininko prievolÄ mokÄti vienkartinÄ ar periodinÄ kompensacijÄ tarnaujanÄiojo daikto savininkui.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pažymÄjÄs, kad Å¡i įstatymo norma, be kita ko, nustato servituto atlygintinumÄ . Servituto atlygintinumas reiÅ¡kia tiek nuostolių atlyginimÄ , tiek kompensacijÄ , kaip atlyginimÄ , už savininko teisių suvaržymÄ . (Žr. pvz.: Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, civilinÄje byloje V Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ servitutas yra atlygintinis, iÅ¡skyrus atvejus, kai kitaip susitaria Å¡alys (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-581/2009).
Teismo sprendimu nustaÄius servitutÄ ir neiÅ¡sprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujanÄiojo daikto savininkas nepraranda teisÄs reikalauti kompensacijos, Å¡i jo teisÄ gali bÅ«ti įgyvendinta Å¡alių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje, taÄiau pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismo sprendimu nustatant servitutÄ tikslinga iÅ¡sprÄsti jo atlygintinumo tarnaujanÄiojo daikto savininkui klausimÄ , taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo, siekio kuo greiÄiau atkurti teisinÄ taikÄ principų įgyvendinimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-157/2009).
Atsižvelgdama į nurodytÄ kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, ginÄijamu sprendimu nustatydamas atsakovo sklype servitutÄ , nesprendÄ atlyginimo už servitutÄ klausimo. Nors servituto atlygintinumo klausimo neiÅ¡sprendimas pirmosios instancijos teisme nÄra per se pakankamas pagrindas ginÄijamam sprendimui panaikinti (kadangi, kaip jau minÄta, tarnaujanÄiojo daikto savininko teisÄs tokiu bÅ«du nÄra suvaržomos ir jis jas gali ginti pareikÅ¡damas savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atskiroje civilinÄje byloje), nustaÄius, kad pirmosios instancijos teisme kanalizacijos trasos servituto nustatymo klausimas nebuvo tinkamai iÅ¡sprÄstas, ir dÄl Å¡ios priežasties grÄ Å¾inant bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui, kartu atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dÄmesys į minÄtÄ teismų praktikÄ , pabrÄžianÄiÄ tikslingumÄ servituto atlygintinumo klausimÄ spÄsti toje pat civilinÄje byloje, juolab, kad Å¡is klausimas atsakovo atstovo buvo keliamas.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Patenkinus apeliacinį skundÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistinos jo apeliacinÄs instancijos teisme turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos â už apeliacinio skundo padavimÄ sumokÄtas žyminis mokestis, bei iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokÄti (b.l. 184, 210-211, t. t. 3). Atsižvelgdama į teismui pateiktuose dokumentuose nurodytÄ atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, taip pat įvertinusi tai, kad kanalizacijos trasos servituto nustatymo bÅ«tinybÄ apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡ esmÄs nebuvo paneigta, vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais atsakovui priteistinÄ iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti sumÄ teisÄjų kolegija sumažina iki 1200 Lt.
Kadangi byla dÄl vieno iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų perduodama iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui, ginÄijamu teismo sprendimu nustatytas bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymas apeliacinÄs instancijos teisme nekeiÄiamas, pavedant tai padaryti pirmosios instancijos teismui priimant galutinį sprendimÄ (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, teisÄjų kolegija n u t a r Ä:              Panaikinti Å irvintų rajono apylinkÄs teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo V.
Z. žemÄs sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini)Nr. 1051, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas kelio servitutas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ dÄl kelio servituto nustatymo atmesti.              Širvintų rajono apylinkÄs teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo V. Z. žemÄs sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini)Nr. 1051, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas kanalizacijos trasos servitutas, panaikinti ir grÄ Å¾inti šį klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui.              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs V.
P. atsakovo V. Z. naudai 133 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt tris litus) už apeliacinio skundo padavimÄ sumokÄto žyminio mokesÄio ir 1200 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme.              Kolegijos pirmininkÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Goda AmbrasaitÄ-BalynienÄ TeisÄjai                                                                                                        Antanas Rudzinskas Vytautas Zelianka