f70841bd-e953-4d62-b085-649d860f1d64 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-380/2012                                                                                              Proceso Nr. 2-58-3-00105-2010-7                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.1; 44.2.4.1; 121.21 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ ir atsakovo akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo žemės ūkio bendrovės „Minaičiai“ ieškinys atsakovui akcinei bendrovei „Žemaitijos pienas“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-258-357/2011.

Teisėjų kolegija              n u s t a t ė :I. Ginčo esmė              Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuostolių, atsiradusių vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį, atlyginimo.              IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , nurodė, jog atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Å¡alių 2008-07-16 sudarytÄ Pieno pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15115. Sutarties nutraukimo neteisėtumas konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010.

IeÅ¡kovas prašė teismo priteisti dėl Å¡ių neteisėtų atsakovo veiksmų atsiradusius nuostolius, kuriuos sudaro: 1) 982 107,03 Lt ieÅ¡kovo negautos pajamos, t.y. kainų skirtumas tarp ieÅ¡kovo realiai gautų pajamų už parduotÄ pienÄ už 2008-11-01 – 2010-01-31 laikotarpį pagal sutartį, sudarytÄ su nauju pieno pirkėju – AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ ir pajamų, kurias ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs, jei bÅ«tų vykdoma su atsakovu sudaryta sutartis, superkant pienÄ pagal su atsakovu sudarytoje sutartyje numatytas kainas;

2) pavėluoto mokėjimo palÅ«kanos, apskaičiuotos pagal LR Atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statymo (toliau – AUŽŪPÄ®) 5 str. 6 d., atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tinkamai vykdant su ieÅ¡kovu sudarytÄ sutartį, atsakovas bÅ«tų sumokėjęs ieÅ¡kovui 982 107,03 Lt sumÄ , tačiau Å¡i suma nebuvo sumokėta, tad priteistinos 69 684,22 Lt palÅ«kanos; 3) 393 678,98 Lt nuostoliai negautų pajamų pavidalu, susidarę dėl atsakovo nenupirkto pieno kiekio, t.y. ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai parduoto pieno kiekio ir sutartyje sutarto parduoti pieno kiekio skirtumas; 4) 20 845,56 Lt pavėluoto mokėjimo palÅ«kanos pagal AUŽŪPÄ®.

IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nurodydamas, jog, vadovaujantis AUŽŪPÄ® nuostatomis, taikytinos palÅ«kanos ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu yra 8,28 proc.Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Å¡alių sudarytoje sutartyje buvo numatyta ribota atsakomybė, t.y. pagal sutarties 25 punktÄ pardavėjas, nenupirkęs pieno pagal sutartyje numatytÄ grafikÄ , moka baudÄ , sudarančiÄ 5 proc. nenupirkto pieno vertės. Å is maksimalus galimų nuostolių dydis atitinka LR Vyriausybės 2003-06-04 nutarimu Nr. 726 patvirtintas tipines pieno pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas, taigi, vadovaujantis CK 6.251 str. 1 d., Å¡iuo atveju taikytina ribota atsakomybė.

IeÅ¡kovo reikalavimai dėl tariamai patirtų nuostolių atlyginimo laikotarpyje nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes atsakovui įspėjus apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ , Å¡alys nebesiekė tęsti sutartinių santykių, nebevykdė veiksmų pagal sutartį, o ieÅ¡kovas netgi sudarė sutartį su kita pienÄ superkančia bendrove, todėl sutartis turi bÅ«ti pripažįstama nutraukta 2009 m. sausio 31 d. Tuo atveju, jeigu nebÅ«tų pripažįstama, jog sutartis buvo nutraukta 2009 m. sausio 31 d., ji negalėtų galioti ilgiau negu iki 2009 m. kovo 31 d., kadangi pagal sutarties 35 punktÄ , ji galioja kvotos metus.

Atsakovo manymu, ieÅ¡kovo nurodytas nuostolių dydis yra nepagrįstas, nes 1) ieÅ¡kovo tariamai pagal sutartį turėta gauti suma už 1 kg pieno yra ne 0,95 Lt, o 0,93 Lt, nes ieÅ¡kovo parduotas pieno kiekis nevirÅ¡ijo 6 t per dienÄ ribos, tad pagal sutartį atsakovas turėjo mokėti 930 Lt už tonÄ ;

2) atsakovas savo pasiÅ«lyme dėl sutarties pakeitimo, kurio ieÅ¡kovas nepriėmė, kas sÄ lygojo sutarties nutraukimÄ , nurodė siÅ«lomÄ 0,80 Lt/kg kainÄ , todėl, jeigu ieÅ¡kovas sudarė sutartį su AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ dėl mažesnės kainos, atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už bet kokiÄ ieÅ¡kovo laikotarpyje nuo 2008-11-01 iki 2009-03-31 galimai patirtÄ Å¾alÄ dėl mažesne nei 800 Lt už tonÄ kaina parduodamo pieno;

3) negautos pajamos suprantamos kaip grynasis pelnas, todėl iÅ¡ praÅ¡omų priteisti nuostolių sumos atskaitytinos sÄ naudos;

4) ieÅ¡kovo argumentai dėl patirtų nuostolių negautų pajamų pavidalu, susidarę dėl atsakovo nenupirkto pieno kiekio, atmestini, nes ieÅ¡kovas neįrodė savo siekio didinti gamybos apimtis. Atsakovas prašė atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo, motyvuodamas tuo, kad palÅ«kanos yra įskaitomos į nuostolių dydį, todėl reikalavimas priteisti palÅ«kanas, virÅ¡ijančias patirtų nuostolių dydį, atmestinas. Be to, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo reikalaujamoms priteisti pavėluoto mokėjimo palÅ«kanoms AUŽŪPÄ® 5 str. 6 d. nuostatos netaikytinos, nes ieÅ¡kovas ginčo laikotarpiu atsakovui nepateikė jokios žemės Å«kio produkcijos, todėl nėra pagrįsta teigti, kad atsakovas vėluoja atsiskaityti už Å¡iÄ produkcijÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                          Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 143 037,92 Lt nuostolių atlyginimo ir 14 967,52 Lt palūkanų, taip pat 8,28 procentus palūkanų nuo 158 005,44 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 010,01 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 652,44 Lt advokato atstovavimo išlaidų, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygas, Å¡alių 2008 m. spalio mėnesį vykusio susiraÅ¡inėjimo turinį bei į Å¡alių veiksmus, patvirtinančius jų valiÄ sutarties nevykdyti ir nebetęsti, pasibaigus pirmiesiems kvotos metams, sutarties vykdymas tarp Å¡alių nutrauktas nuo 2008-11-01, o sutartis neteko galios nuo 2009-03-31. Atitinkamai teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai savo nuostolius skaičiuoja laikotarpyje nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad, nutraukus sutarties vykdymÄ nuo 2008-11-01 ir konstatavus atsakovo kaltę dėl sutarties nutraukimo, ieÅ¡kovo teisė į nuostolių atlyginimÄ iÅ¡lieka iki kvotos metų pabaigos t.y. iki 2009-03-31. Vertindamas ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti nuostolių dydžio pagrįstumÄ , teismas laikė teisingu ieÅ¡kovo argumentÄ , kad ieÅ¡kiniu reikalaujama priteisti iÅ¡ atsakovo ne visÄ kainÄ už nenupirktÄ pieno kiekį per 2008-11-01 - 2009-03-31 laikotarpį, bet tik kainų skirtumÄ tarp gautos kainos iÅ¡ AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ ir kainos numatytos Å¡alių sutartyje, todėl nepaneigtas ieÅ¡kovo teiginys, kad pieno pagaminimo savikainÄ ir kitas iÅ¡laidas padengia AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ apmokėta pieno supirkimo kaina, o iÅ¡ atsakovo reikalaujamas tik grynasis pelnas.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę sudaryti sutartį su AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ ar bet kuria kita pienÄ superkančia bendrove sutartine kaina ir neprivalėjo priimti 2008 m. spalio 13 d. praneÅ¡imu atsakovo pasiÅ«lyme diktuojamų sÄ lygų. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimÄ , skaičiuojamÄ ne nuo atsakovo siÅ«lytos 0,80 Lt iki sutartinės 0,93 Lt kainos, bet nuo realiai gautos iÅ¡ AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ supirkimo kainos iki sutartyje nurodytos 0,93 Lt kainos laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2009-03-31.

Byloje nustatyta, kad parduodamo pieno kiekiai nevirÅ¡ijo sutarties priede nustatyto 6 t per dienÄ kriterijaus, todėl kainų skirtumas sudarantis ieÅ¡kovo nuostolius, gali bÅ«ti skaičiuojamas pagal 0,93 Lt/kg kainÄ , o ne ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti 0,95 Lt/kg. Tokiu bÅ«du, perskaičiuotas pieno kiekis iki 2009 m. kovo 31 d. yra 1 100 291,71 kg ir kainų skirtumas sudaro 143 037,92 Lt, kurie priteistini ieÅ¡kovui. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija dėl sutarties sÄ lygos, nustatančios Å¡alims 5 procentų neparduoto ar nenupirkto pieno vertės baudos mokėjimÄ už vykdymo pažeidimus, nurodęs, jog Å¡iuo atveju sutarties sÄ lyga netaikytina, nes sutarties vykdymas ir jos galiojimas pasibaigė.Teismas atmetė ieÅ¡kinio dalį dėl nuostolių, susidariusių kaip ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai parduoto pieno kiekio ir sutartyje sutarto parduoti pieno kiekio skirtumas, konstatavęs, jog ieÅ¡kovo motyvas, kad dėl neteisėto pieno pardavimo sutarties nutraukimo sumažėjus gaunamoms pajamoms ėmė stokoti apyvartinių lėšų ir negalėjo plėsti galvijų bandos ir tuo pačiu - didinti pieno žaliavos gamybos iki sutartyje numatytų apimčių, dėl ko atsirado žala, yra neįrodytas.

IeÅ¡kovas raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindė siekio didinti gamybos apimtis, plėsti galvijų bandÄ , nepagrindė ir aplinkybės, kad sutartyje nurodytÄ pieno kiekį ieÅ¡kovas bÅ«tų pardavęs nenutraukus sutarties vykdymo. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas parduodavo mažiau pieno nei nustatyta sutartyse, o pieno pardavimas augdavo nežymiai, statybos leidimas statyti kompleksÄ nepatvirtina realių galimybių plėsti gamybÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo preliminariai planuotos pajamos negali bÅ«ti laikomos negautomis pajamomis.

Dėl palÅ«kanų priteisimo teismas sprendė, jog taikytinos AUŽŪPÄ® 5 str. 6 d. nuostatos ir palÅ«kanų skaičiavimui taikytina vieno mėnesio VILIBOR palÅ«kanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais, galiojusi tÄ metų pusmetį, kurį pirkėjui atsirado pareiga mokėti pavėluoto mokėjimo palÅ«kanas. Nuo priteistinų 143 037,92 Lt nuostolių sumos turi bÅ«ti mokamos pavėluoto mokėjimo palÅ«kanos, sudarančios 14 967.52 Lt. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ .

Vadovaujantis Atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statymo nuostatomis, taikytinos palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo yra 8,28 proc. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas ŽŪB „Minaičiai“ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimÄ panaikinti ir byloje priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo sutarties pasibaigimÄ 2009-03-31, todėl nepagrįstai netenkino reikalavimo atlyginti žalÄ už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-01-31.

Sutartis numatė, kad Å¡alys turi teisę atsisakyti sutarties, praneÅ¡damos kitai Å¡aliai apie atsisakymÄ sutartinius santykius tęsti kitiems kvotos metams. Atsakovo neteisėtas sutarties nutraukimas negali bÅ«ti prilyginamas teisėtam praneÅ¡imui apie atsisakymÄ sutartį pratęsti kitiems kvotos metams. Teismas nepaaiÅ¡kina, kodėl sutarties galiojimas antrus kvotos metus po sutarties sudarymo bÅ«tų neteisingas abiejų Å¡alių atžvilgiu. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad valiÄ nebetęsti sutartinių santykių pareiÅ¡kė ir ieÅ¡kovas, sudaręs sutartį su nauju pirkėju.

Sutarties sudarymas su nauju pirkėju buvo sÄ lygotas neteisėtų atsakovo veiksmų, ieÅ¡kovas neturėjo kito pasirinkimo, todėl tokio jo elgesio negalima vertinti kaip valios nebetęsti sutartinių santykių su atsakovu pareiÅ¡kimÄ . Be to, atsisakymas sutartį tęsti kitiems kvotoms metams nėra absoliuti teisė; atsakovas, motyvuodamas savo apsisprendimÄ nebetęsti sutartinių santykių, atsakovui nesutikus sumažinti kainos, pažeidė sÄ Å¾iningumo, kooperavimosi, proporcingumo ir interesų pusiausvyros principus.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs parduoti su atsakovu sudarytoje sutartyje nurodytų pieno kiekių ir nepagrįstai žalos dydį apskaičiavo, vertindamas tik ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai parduoto pieno kiekius bei taikė ne 950 Lt/t, o 930 Lt/t kainÄ .

Jeigu atsakovas bÅ«tų vykdęs sutartinius įsipareigojimus, gaunamų pajamų ieÅ¡kovui bÅ«tų pilnai pakakę, kad galvijų banda bÅ«tų didinama sparčiais tempais, taip užtikrinant sutartyje numatytų pieno kiekių pardavimÄ . Teismas nepagrįstai nevertino ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų, patvirtinančių karvių bandos padidėjimÄ iÅ¡kart po sutarties su atsakovu sudarymo, taip pat aplinkybės, jog visÄ sutarties vykdymo laikotarpį ieÅ¡kovas pardavė visÄ su atsakovu sutartÄ pieno kiekį.

Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai visas atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai netaikė sutartyje numatytų atsakomybės sÄ lygų, konstatavęs, kad sutarties sÄ lygos netaikytinos, nes sutarties vykdymas yra nutrauktas, o galiojimas – pasibaigęs. IeÅ¡kovo teisė reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl galimų sutartinių nuostolių atlyginimo atsirado dar sutarčiai galiojant, o sutarties nutraukimas ar pasibaigimas tokios ieÅ¡kovo teisės nepanaikina.

IeÅ¡kovas neturėjo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dėl negautų pajamų priteisimo, nes, vadovaujantis sutarties nuostatomis, jis galėjo reikalauti tik sutartyje nustatyto dydžio sutartinių nuostolių atlyginimo.Teismas, nurodęs, kad sutartis pasibaigė 2009 m. kovo 31 d., pasibaigus kvotos metams, nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad sutartis pasibaigė 2009 m. sausio 31 d., tad ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo už laikotarpį, vėlesnį negu Å¡i data. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010 analizavo ir konstatavo neteisėtÄ sutarties nutraukimÄ pagal sutarties 32 punktÄ ir nepasisakė dėl sutarties nutraukimo pagal sutarties 31 punktÄ .

Sutarties 31 punktas suteikia teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį CK nustatytais pagrindais ir tvarka, kitÄ Å¡alį įspėjus prieÅ¡ 3 mėnesius, o esant sutarties esminiam pažeidimui – įspėjus prieÅ¡ mėnesį. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo 2008-10-13 ir 2008-10-28 praneÅ¡imuose sutarties pagrindu nėra nurodomas sutarties 31 punktas ar sutarties nutraukimo data – 2009-01-31, nepaneigia fakto, kad sutartis teisėtai nutraukta nuo 2009 m. sausio 31 d. pagal sutarties 31 punktÄ .Teismo priteistų ieÅ¡kovui nuostolių dydis yra nepagrįstas.

IeÅ¡kovas galėtų reikalauti nuostolių tik tokiu atveju, jei įrodytų, kad dėjo maksimalias pastangas tam, kad naujÄ sutartį sudarytų kuo aukÅ¡tesnėmis pardavimo kainomis. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (2003-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003). Tuo tarpu ieÅ¡kovas atsisakė atsakovo pasiÅ«lymo dėl 800 Lt/t kainos ir sudarė mažiau pelningÄ sutartį su kita pienÄ superkančia bendrove. Todėl tarp atsakovo veiksmų ir bet kokių ieÅ¡kovo nuostolių, patirtų dėl pieno pardavimo mažesne negu atsakovo ieÅ¡kovui siÅ«lyta 800 Lt/t kaina, nėra priežastinio ryÅ¡io.

Be to, teismo sprendimu priteistos žalos dydis neatitinka teismo sprendimo tekste nurodomos Å¡ios žalos apskaičiavimo metodikos. Teismo priteistas palÅ«kanų dydis yra nepagrįstas. Sprendime nenurodyta palÅ«kanų dydžio apskaičiavimo metodika, o Å¡alių į bylÄ pateikti palÅ«kanų apskaičiavimai dėl palÅ«kanų yra mažesni negu teismo priteista palÅ«kanų suma.              Atsiliepimu į ieÅ¡kovo ŽŪB „Minaičiai“ apeliacinį skundÄ atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai visas atsakovo byloje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atmestini apelianto ŽŪB „Minaičiai“ argumentai, kad sutartis nėra pasibaigusi 2009-03-31. Atsakovas laikosi pozicijos, kad sutartis buvo nutraukta nuo 2009-01-31, vadovaujantis sutarties 31 punkto nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010 konstatavo neteisėtÄ sutarties nutraukimÄ nuo 2008-01-01 pagal sutarties 32 punktÄ , tačiau ne valiÄ nutraukti sutartį apibrėžusius atsakovo raÅ¡ytinius praneÅ¡imus ieÅ¡kovui.

Taigi, sutarties nutraukimas nuo 2009-01-31 pagal sutarties 31 punktÄ , pagal kurį nutraukimo motyvas nėra svarbus, laikytinas teisėtu. Kita vertus, net jeigu sutartis nebÅ«tų buvusi nutraukta nuo 2009-01-31, ji bÅ«tų pasibaigusi 2009-03-31, pasibaigus kvotos metams pagal sutarties 35 punktÄ . Pažymėtina, kad sutarties 35 punktas nereikalauja raÅ¡ytinio praneÅ¡imo kitai sutarties Å¡aliai apie valiÄ nebetęsti sutartinių santykių kitiems kvotos metams. Todėl sutarties vertinimas kaip pratęstos dar vieniems kvotos metams, nepaisant to, kad 2009-03-31 Å¡i sutartis buvo jau penkis mėnesius faktiÅ¡kai nevykdoma, yra nelogiÅ¡kas, neprotingas, vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovo siekis pasipelnyti atsakovo sÄ skaita.

Atmestini apelianto argumentai, kad jo veiksmai, sudarant sutartį su kitu pirkėju, nevertintini kaip valia nebetęsti sutartinių santykių. Atsakovo nuomone, sudaręs sutartį su AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ mažiau palankiomis sÄ lygomis negu siÅ«lė atsakovas ir jokiais aktyviais veiksmais neiÅ¡reiÅ¡kęs valios pratęsti sutartinius santykius, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės patvirtino sutartinių santykių su atsakovu nutraukimÄ . Atmestini apelianto argumentai dėl žalos dydžio. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai nepagrindžia jo reikalavimo priteisti negautas pajamas, t.y. tikėtinumo tas pajamas gauti.

IeÅ¡kovo pateiktas karvių bandos dydžio pokyčių grafikas yra paties ieÅ¡kovo sudarytas ir nepatvirtintas papildomais įrodymais, be to, bandos dydis ir jo pokyčiai nėra tiesiogiai susiję bei proporcingi parduodamo pieno kiekiui. Tai patvirtina bylos duomenys – nors 2008 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovas karvių bandos dydį padidino 48 proc., parduoto pieno kiekis padidėjo tik 20,5 proc. Be to, nuo 2008 m. spalio mėnesio karvių bandos dydis mažėjo. IeÅ¡kovo į bylÄ pateiktas statybos leidimas neįrodo ieÅ¡kovo pagaminamo pieno apimties pokyčių.

Apelianto argumentas, kad jis tinkamai vykdė sutartį, yra klaidingas, nes laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-11-01 ieÅ¡kovas 17 mėnesių pardavė mažesnį pieno kiekį negu buvo numatyta sutartyje. Taip pat atmestini ieÅ¡kovo argumentai dėl už parduotÄ pienÄ mokėtinos kainos, nes ieÅ¡kovo teiginiai, kad nenutraukus sutarties, pieno kiekiai bÅ«tų pasiekę sutartyje numatytÄ ribÄ , nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog net ir atmetus atsakovo argumentÄ , kad ieÅ¡kovas apskritai neturi teisės reikalauti negautų pajamų atlyginimo, nes pagal sutarties 24-25 p. jis galėtų reikalauti nebent sutartinių nuostolių atlyginimo, o jų Å¡ioje byloje nereikalauja, negautos pajamos turėtų atitikti grynÄ jį pelnÄ , tad, atsakovo skaičiavimais, ieÅ¡kovo tariamai patirti nuostoliai, įskaitant palÅ«kanas, už laikotarpį iki 2009-01-31, sudarytų 72 313,07 Lt, o už laikotarpį iki 2009-03-31 – 129 499,28 Lt.

             Atsiliepimu į atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas ŽŪB „Minaičiai“ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atmestini apelianto argumentai dėl ribotos atsakomybės taikymo. Pirma, ieÅ¡kovo nuostoliai atsirado dėl atsakovo kaltės, Å¡iam vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartį, atsakovas, bÅ«damas Å¡ios verslo srities profesionalas, nutraukdamas sutartį, sÄ moningai prisiėmė neigiamų pasekmių atsiradimo rizikÄ , jo veiksmai traktuotini kaip tyčiniai, o pagal CK 6.252 str. 1 d., susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius, atsiradusius dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo, negalioja.

Antra, sutarties 24-25 p. normos ne riboja, o nustato minimalias netesybas, kurios neriboja Å¡alių teisės reikalauti visų nuostolių atlyginimo tuo atveju, jei sutartyje numatytos netesybos jų nepadengia. Å iuo atveju, kadangi sutartyje numatytos netesybos dengia tik dalį patirtų nuostolių, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne dėl sutartinių netesybų, o dėl nuostolių atlyginimo.Atmestinas apelianto argumentas, kad sutarties galiojimas baigėsi 2009-03-31. IeÅ¡kovo nuomone, sutartis galiojo visÄ ginčo laikotarpį (2008-11-01 – 2010-02-31) ir vėliau.

Vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010, darytina iÅ¡vada, kad sutarties priede įtvirtintas susitarimas nekeisti pieno kainos, nors ir nenaikino sutarties 32 punkte įtvirtintos teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tačiau Å¡iÄ teisę apribojo - Å¡ia teise galima naudotis tik be pagrindo nepažeidžiant kitos Å¡alies interesų. Atitinkamai sutarties nutraukimas tiek nuo 2008-11-01, tiek nuo 2009-01-31 laikytinas neteisėtu. Be to, pabrėžtina, kad ieÅ¡kovas nesiekė nutraukti su atsakovu sudarytÄ sutartį.

Siekdamas sudaryti sÄ lygas sutarties vykdymo atnaujinimui, ieÅ¡kovas su kitu pieno pirkėju – AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ sudarydavo pieno pirkimo-pardavimo sutartis kas mėnesį sekančiam mėnesiui.Atmestini apelianto argumentai dėl nuostolių dydžio, esÄ ieÅ¡kovas nedėjo maksimalių pastangų, kad parduotų pienÄ didesne kaina, todėl esÄ atsakovas nelaikytinas atsakingu už ieÅ¡kovo nuostolius, patirtus dėl pieno pardavimo mažesne negu atsakovo ieÅ¡kovui siÅ«lyta 800 Lt/t kaina.

Pažymėtina, jog atsakovui nutraukus sutartį, jo pienovežis neatvyko į ieÅ¡kovo įmonę paimti produkcijos, tad, nesudarius sutarties su kitu pirkėju, pienÄ bÅ«tų tekę utilizuoti, tuo dar padidinat ieÅ¡kovo nuostolius. IeÅ¡kovo manymu, atsakovas privalėjo vykdyti sutartį esamomis sÄ lygomis ir galėjo kreiptis į teismÄ dėl atitinkamo sutarties pakeitimo. IÅ¡ atsakovo atsiųsto praneÅ¡imo ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo laikyti, kad sutartis bus nutraukta nuo 2009-01-31, todėl, tikėdamasis sutarties vykdymo atnaujinimo, sutartis su nauju pirkėju sudarydavo vieno mėnesio laikotarpiui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tad byloje pagal apeliacinius skundus nagrinėjama, ar teismas teisingai nustatė Å¡alių sutartinių santykių pasibaigimo momentÄ , taip pat- nuostolių pagrįstumo bei dydžio, palÅ«kanų priteisimo pagrindo bei dydžio, nustatytų teismo sprendimu, klausimai. Kadangi ieÅ¡kovas skundžia teismo sprendimÄ atmestų jo reikalavimų, o atsakovas- patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalyse, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama apeliacinių skundų bei pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ , pasiako tik dėl tų argumentų, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, nagrinėjant konkretų klausimÄ .

             Dėl momento, nuo kurio Å¡alių sudaryta sutartis laikoma nutraukta (pasibaigusia). Byloje nustatyta, kad Å¡alis- ieÅ¡kovÄ Å½ÅªB ,,Minaičiai“ ir atsakovÄ AB ,,Žemaitijos pienas“ siejo prievoliniai santykiai 2008-07-16 pieno pirkimo-pardavimo sutarties Nr.15115 (1 t., 22-25 b.l.) pagrindu. Atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ 2008 m. spalio 13 d. praneÅ¡imu pasiÅ«lė pakeisti sutarties sÄ lygÄ dėl pieno pirkimo- pardavimo kainos, nuo 2008 m. lapkričio 1 d. mokant 800 Lt/t bazinio pieno bei informavo, jog ieÅ¡kovui nesutikus keisti sutartį, nutraukia jÄ nuo 2008 m. lapkričio 1 d. (1 t., 26 b.l.).

Apie sutarties nutraukimÄ atsakovas ieÅ¡kovÄ papildomai informavo 2008-10-28 raÅ¡tu (1 t., 29 b.l.). IeÅ¡kovas, grįsdamas savo reikalavimÄ priteisti jam negautas pajamas (kainų skirtumÄ tarp realiai gautų pajamų už parduotÄ pienÄ ir pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jį parduodamas atsakovui sutartyje sulygta kaina) už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d., remiasi aplinkybe, jog sutarties nutraukimas remiantis atsakovo 2008 m. spalio 13 d. praneÅ¡imu, sutarties 32 punkto pagrindu, yra pripažintas neteisėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu (TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-773-344/2009, Å iaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-497-154/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010- 1 t., 30-49).

Taigi, ieÅ¡kovas remiasi argumentu, kad sutarties nutraukimÄ pripažinus neteisėtu, o atsakovui atskiru praneÅ¡imu neinformavus ieÅ¡kovo apie ketinimÄ nebetęsti sutartinių santykių naujiems kvotos metams (2009-04-01- 2010-03-31 laikotarpiui), sutartis galiojo iki 2010 m. kovo 31 d.. Tokia ieÅ¡kovo pozicija nepripažįstama pagrįsta. Visų pirma, pažymėtina tai, kad nagrinėdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo, Lietuvos Aukščiausiais Teismas pripažino nepagrįstais ieÅ¡kovo ŽŪB ,,Minaičiai“ argumentus, jog atsakovas apskritai neturėjo teisės nutraukti sutartį remiantis sutarties 32 punktu; kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teisė nutraukti sutartį pagal Tipinių pieno pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų 32 punktÄ turi bÅ«ti suprantama kaip papildoma sutarties Å¡alių interesų apsaugos garantija, nustatyta tam, kad sutarties Å¡alys ja galėtų pasinaudoti, kai tolesnis sutarties vykdymas nepakeitus pieno pirkimo-pardavimo kainos pažeidžia jų teisėtus interesus.

Å alių pasiraÅ¡ytas sutarties priedas nepanaikino 32 punkte įtvirtintos teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį nutraukti, tačiau papildomai įpareigojo sutarties Å¡alis Å¡ia teise naudotis be pagrindo nepažeidžiant kitos Å¡alies interesų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad AB ,,Žemaitijos pienas“ teise nutraukti ginčo sutartį pasinaudojo nesant tam teisėto pagrindo, jo veiksmai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant ginčo sutartį neatitinka sutarties Å¡alių sÄ Å¾iningumo, kooperavimosi ir proporcingumo bei interesų pusiausvyros principų, todėl bylÄ nagrinėjusių teismų sprendimus, kuriais sutarties nutraukimas pripažintas negaliojančiu, paliko nepakeistus.

Taigi, aptariamoje byloje nagrinėtas sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas remiantis vienu iÅ¡ sutarties punktų, beje, Å¡iame punkte numatytas sutarties pagrindas yra specialusis lyginant su bendraisiais sutarties nutraukimo pagrindais, numatytais sutarties 31 punkte. BÅ«tent, jis yra specifinis dėl sutarties nutraukimo pagrindo (Å¡alims nesusitarus dėl pieno kainų pakeitimo), sutrumpinto praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ termino (ne vėliau kaip prieÅ¡ 15 kalendorinių dienų), privalomos praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ formos (raÅ¡tu).

Nurodomoje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas sutarties nutraukimo teisėtumo kitais pagrindais, klausimas. Å alys, sudarydamos sutartis, neiÅ¡eidamos už įstatymų nustatytų ribų, laisvai disponuoja savo teisėmis ir sprendžia dėl pareigų prisiėmimo. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams, be to, gali sudaryti sutartis, turinčias kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų; sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos.

Tiek, kiek nedraudžia įstatymas, Å¡alių teisė susitarti dėl sudaromos sutarties sÄ lygų priklauso nuo jų valios, laisvo apsisprendimo, tačiau Å¡i teisė turi bÅ«ti įgyvendinama sÄ Å¾iningai (CK 6.158 str.). Kita vertus, sudariusios sutartį ir prisiėmusios tam tikras sutartines teises ir pareigas, Å¡alys privalo laikytis sutarties sÄ lygų ir tinkamai jas vykdyti, t. y. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, tai įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienaÅ¡aliÅ¡kai (nesikreipiant į teismÄ ) nutraukti sutartį remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus; teisė nutraukti sutartį tokiu atveju nesiejama su esminio sutarties pažeidimo sÄ lyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-577/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-300/2009; kt.).

Apeliantas atsakovas AB ,,Žemaitijos pienas“ pagrįstai nurodo, jog be sutarties 32 punkte numatyto jos nutraukimo pagrindo, sutartis galėjo bÅ«ti ir buvo nutraukta ir remiantis jos 31 punktu. Remiantis Å¡alių sudarytos sutarties 31 punktu, sutartis gali bÅ«ti nutraukiama CK nustatytais pagrindais ir tvarka; apie sutarties nutraukimÄ , iÅ¡skyrus sutarties 32 ir 35 punktuose nurodytus atvejus, privaloma praneÅ¡ti kitai Å¡alai prieÅ¡ tris mėnesius, o dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo įvykdymo ir esant esminiam sutarties pažeidimui- prieÅ¡ mėnesį.

Taigi, sutartis numato galimybę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, įspėjus kitÄ Å¡alį prieÅ¡ tam tikrÄ terminÄ , priklausomai nuo sutarties nutraukimo pagrindo (dėl kitos Å¡alies kaltės ar jos nesant). Kadangi sutarties 31 punkte nėra formalizuojama praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ forma, pakanka, kad sutarties Å¡alis, kuri remiasi sutarties nutraukimo aplinkybe aptariamu pagrindu, įrodytų, jog kitai sutarties Å¡aliai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nebetęsti juos siejančių sutartinių santykių, t.y. valiÄ nutraukti sutartį.

Nagrinėjamu atveju tokiais įrodymais, patvirtinančiais, jog atsakovo valia nutraukti sutartį buvo iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, yra 2008-10-13 raÅ¡tas (1 t., 26 b.l.) bei 2008-10-28 raÅ¡tas (t.1, 29 b.l.) (CK 1.64 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino atsakovo valios nutraukti sutartinius santykius, iÅ¡raiÅ¡kÄ . Nors atsakovo 2008-10-13 ir 2008-10-28 praneÅ¡imuose sutarties nutraukimo pagrindu nėra nurodomas sutarties 31 punktas, tai nepaneigia jo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos valios sutartį nutraukti.

Å iÄ atsakovo valiÄ (nebetęsti sutartinių santykių) aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė ir atsakovo veiksmai- nuo 2008-11-01 jis nebepirko iÅ¡ ieÅ¡kovo pieno. Tokioje situacijoje nebuvo jokio pagrindo formuotis ieÅ¡kovo teisėtiems lÅ«kesčiams dėl sutartinių santykių tęstinumo praėjus trims mėnesiams po aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to atsakovo ketinimo nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimas atleidžia Å¡alis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.). Atitinkamai, atsakovo veiksmai, kai jis nepirko iÅ¡ ieÅ¡kovo pieno po 2009-01-31, t.y. sutarties nebevykdė, negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti, taigi, negali bÅ«ti pagrindu jo civilinei atsakomybei (CK 6.246, 6.256 str.).

Kadangi Å¡iuo atveju viena vertus yra konstatuota, kad atsakovas neturėjo teisino pagrindo sutartį nutraukti remiantis jos 32 punktu, t.y. specialiÄ ja tvarka, kita vertus, atsakovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nutraukti sutartį, laikytina, jog sutartiniai santykiai pasibaigė tuomet, kai suėjo sutarties 31 punkte numatytas terminas, t.y. 2009 m. sausio 31 d.. Atsakovo veiksmai, kai jis nevykdė sutartinių įsipareigojimų pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovo pienÄ laikotarpiu, kada sutartis galiojo (nebuvo teisėtai nutraukta), t.y. 2008-11-01- 2009-01-31, vertintini kaip neteisėti (CK 6.246 str. 1 d.).

Konstatuodama Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl Å¡alių argumentų, susijusių su sutartinių santykių pasibaigimu, pasibaigus kvotos metams (2009-03-31), nes jie neturi įtakos sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimÄ . Dėl sutartinių netesybų ir nuostolių santykio Remiantis CK 6.221 str. 2 d., sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Sutartines netesybas numato sutarties 24 bei 25 punktai- nepardavusi ar nenupirkusi pieno pagal iÅ¡ankstinį grafikÄ , Å¡alis per 5 darbo dienas sumoka kitai Å¡aliai baudÄ - 5 procentus neparduoto/nenupirkto pieno vertės. Å iuo atveju ieÅ¡kovas nėra pareiÅ¡kęs reikalavimo dėl sutartinių netesybų taikymo atsakovui, tačiau tokio reikalavimo nepareiÅ¡kimas, viena vertus, neatima iÅ¡ jo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, kita vertus, Å¡i sutarties nuostata nėra ribojanti sutarties Å¡alies (nagrinėjamu atveju- ieÅ¡kovo) teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl sutarties nevykdymo.

Dėl to kaip nepagrįstas atmetamas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, esÄ ieÅ¡kovas neturi teisė reikalauti nuostolių atlyginimo, kadangi pirkėjo atsakomybės ribos yra nustatytos sutartyje (konkrečiai- jos 25 punkte). Atsakovas Å¡iuo atveju nepagrįstai remiasi CK 6.251 str. 1 d. nuostata, kad nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ribotÄ atsakomybę, kadangi aptariamoje sutartyje nėra sÄ lygos, ribojančios bet kurios iÅ¡ Å¡alių teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, t.y. sutartyje nėra nustatyta ribota atsakomybė.

Tai reiÅ¡kia, jog už laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2009-01-31, kai Å¡alis siejo sutartiniai teisniai santykiai, tačiau sutartis atsakovo nebuvo vykdoma, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Dėl nuostolių dydžio. Konstatavus, jog ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo už laikotarpį, kuomet galiojant sutarčiai, atsakovas jos vykdymÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo nutraukęs, tampa aktualus nuostolių dydžio skaičiavimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu pasirinktÄ nuostolių dydžio apskaičiavimo metodikÄ apeliaciniais skundais skundžia abi Å¡alys: ieÅ¡kovo tvirtinimu, nuostoliai turėtų bÅ«ti skaičiuojami kaip skirtumas tarp jo realiai gautos už parduotÄ pienÄ kainos ir sutartyje numatytos kainos (950 Lt/t), kai parduodama daugiau kaip 6 tonai pieno per dienÄ ; atsakovo tvirtinimu, nuostoliai galėtų bÅ«ti skaičiuojami kaip skirtumas tarp 800 Lt/t (atsakovo siÅ«lytos mokėti kainos) ir sutartyje numatytos 930 Lt/t kainos, be to, atskaičius visas ieÅ¡kovo sÄ naudas atitinkamam pelnui gauti.

Sprendžiant nuostolių dydžio klausimÄ , aktualÅ«s Å¡ie aspektai:

1) ar ieÅ¡kovas įrodė, jog atsakovui nenutraukus sutarties vykdymo 2008-11-01, jis (ieÅ¡kovas) bÅ«tų turėjęs realias galimybes parduoti daugiau negu 6 t. pieno per dienÄ ;

2) ar ieÅ¡kovas dėjo visas nuo jo priklausančias pastangas gauti maksimaliÄ kainÄ už parduodamÄ pienÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių padidėjimo;

3) ar ieÅ¡kovo negautos pajamos yra realios (ar įvertintos bÅ«tinos sÄ naudos grynajam pelnui gauti).Dėl pirmosios aplinkybės teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai apie ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai parduotÄ pieno kiekį 2008-11-01- 2009-01-31 laikotarpiu paneigia Å¡iÄ ieÅ¡kovo galimybę: 2008 m. lapkričio mėnesį ieÅ¡kovas pardavė 179 382 kg. pieno, 2008 m. gruodžio mėnesį- 175 358 kg, 2009 m. sausio mėnesį- 174 797 kg. Atitinkamai, vienos dienos pieno kiekis nurodytais mėnesiais yra 5 979,40 kg; 5656,71 kg. bei 5638,61 kg., t.y. nei vienu atveju nesiekė 6 t. per dienÄ ribos, kuriai esant, pieno kaina remiantis sutarties priedu nuo 930 Lt už tonÄ turėtų padidėti iki 950 Lt už tonÄ .

IeÅ¡kovas, skaičiuodamas pieno kainÄ 950 Lt už tonÄ remiasi sutartyje numatytais parduotino pieno kiekiais (2008 m. lapkričio mėnesį- 190 t, 2008 m. gruodžio bei 2009 m. sausio mėnesiais- po 200 t- 1 t., b.l. 22). Å iuo aspektu pažymėtina, jog viena vertus, sutarties 2 punkte buvo numatyta 10 procentų neatitikimo lentelėje nurodytiems pieno kiekiams galimybė, antra vertus, atsakovas pateikė paskaičiavimus bei įrodymus, jog vykdant sutartį per visÄ 22 mėnesių trukmės Å¡alių sutartinių santykių laikotarpį (nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d.) net 17 mėnesių ieÅ¡kovas pardavė jam mažesnį negu buvo numatytas sutartyje, pieno kiekį (1 t. 14, 22 b.l.; 2 t., 22, 35-102 b.l.).

Pažymėtina ir tai, jog realiai ieÅ¡kovo 2009-11-01- 2009-01-31 parduotas pieno kiekis AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“ taip pat yra mažesnis už sutartyje su pastarÄ ja bendrove numatytus pieno kiekius (1 t., 50-57 b.l.). Taigi, sutarties nuostatos negali bÅ«ti vertinamos kaip įrodymas, patvirtinantis, kad ieÅ¡kovas 2008 m. gruodžio bei 2009 m. sausio mėnesiais bÅ«tų pardavęs tokį pieno kiekį, už kurį turėtų bÅ«ti mokama 950 Lt/t kaina, atitinkamai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai virÅ¡utine riba, skaičiuojant ieÅ¡kovo negautas pajamas, laikė 930 Lt/t kainÄ .

Dėl antrosios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje yra nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2008-11-01 sudarė sutartį su AB ,,VilkyÅ¡kių pienine“ ir susitarė dėl 700 Lt/t pieno kainos. Taigi, ieÅ¡kovas susitarė dėl pieno paradavimo mažesne kaina, negu siÅ«lė atsakovas 2008-10-13 raÅ¡tu (800 Lt/t). Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieÅ¡kovas neprivalėjo sutikti su atsakovo siÅ«lymu parduoti pienÄ už 800 Lt/t kainÄ , yra pagrįstas: ieÅ¡kovas tokios pareigos iÅ¡ tiesų neturėjo.

Tačiau vertinant, ar atsakovas yra atsakingas ir už tÄ kainos sumažėjimÄ , kurį ieÅ¡kovas pasirinko sudarydamas naujÄ sutartį ir atsisakydamas ekonomiÅ¡kai naudingesnio atsakovo pasiÅ«lymo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog viena iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų yra priežastinis ryÅ¡ys tarp skolininko (atsakovo) neteisėtų veiksmų bei kilusių pasekmių, t.y. nuostolių atsiradimo (CK 6.247 str.). Byloje nėra duomenų, nuo kada ir kaip vyko derybos tarp ieÅ¡kovo ir AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“ dėl pieno pirkimo-pardavimo, taigi, ir dėl kainos.

Kadangi sutartis buvo pasiraÅ¡yta tÄ pačiÄ dienÄ , kada sutarties vykdymÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė atsakovas, yra pagrindo manyti, jog derybos vyko tam tikrÄ laiko tarpÄ nuo 2008-10-13 atsakovo raÅ¡to gavimo iki sutarties, kaip Å¡alių suderintos valios iÅ¡raiÅ¡kos, pasiraÅ¡ymo. Taigi, ieÅ¡kovas, turėdamas tam tikrÄ laiko tarpÄ , per kurį turėjo galimybę derėtis dėl pieno pardavimo kuo palankesne kaina, tuo pačiu turėjo galimybę ir įvertinti atsakovo pateikto pasiÅ«lymo dėl sutarties pakeitimo ekonominį naudingumÄ /nenaudingumÄ .

Todėl nepripažintinas pagrįstu ieÅ¡kovo argumentas, jog jis buvo priverstas parduoti pienÄ mažesne kaina AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“, siekdamas iÅ¡vengti dar didesnių nuostolių (pagaminto pieno utilizavimo, nesant pirkėjo). Å ioje situacijoje ieÅ¡kovas turėjo galimybę arba sutikti su sutarties sÄ lygų pakeitimu, pasiÅ«lytu atsakovo, arba sudaryti naujÄ sutartį su kita pienÄ superkančia bendrove, kÄ ir padarė. Kadangi ieÅ¡kovas, turėdamas galimybę pasirinkti vienÄ iÅ¡ dviejų galimų variantų, pasirinko ekonomiÅ¡kai mažiau naudingÄ AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“ pasiÅ«lymÄ , tuo pačiu iÅ¡saugodamas galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ atsakovo, Å¡io pasirinkimo rizikÄ jis ir prisiėmė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo gautos mažesnės negu 800 Lt/t kainos nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io, kuris bÅ«tų pagrindu nuostoliams atlyginti. Todėl, skaičiuojant nuostolių dydį, vadovaujamasi argumentu, kad atsakovas privalo atlyginti tik tuos nuostolius, kurie susidarė kaip kainų skirtumas tarp sutartyje numatytos pieno kainos (930 Lt/t) ir kainos, kuriÄ siÅ«lė mokėti atsakovas (800 Lt/t). Taip pat pažymėtina, jog remiantis ŽŪM vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis (3t., 79 b.l.), kai kurios bendrovės 2008 m. lapkričio mėnesį už pienÄ mokėjo didesnes kainas, negu nustatyta ieÅ¡kovo sutartyje su AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog bÅ«tų derėjęsis dėl palankesnės kainos su kitomis bendrovėmis (CPK 178 str.).Pasisakydama dėl trečiosios aplinkybės (sÄ naudų, reikalingų atitinkamam pelnui gauti įskaitymo į reikalaujamÄ priteisti nuostolių sumÄ ), kolegija pažymi, jog sÄ naudos turi bÅ«ti suprantamos kaip tam tikros ieÅ¡kovo iÅ¡laidos sutartyje nustatytam pieno kiekiui pagaminti.

Kadangi su AB ,,VilkyÅ¡kų pieninė“ sudarytoje sutartyje numatyti parduoti pieno kiekiai nebuvo didesni už numatytus sutartyje, sudarytoje su atsakovu (1 t., 22, 50 b.l.) nėra pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovas turėtų patirti didesnes sÄ naudas, parduodamas pienÄ AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“, negu bÅ«tų jų turėjęs, parduodamas pienÄ atsakovui. Todėl pripažįstamas pagrįstu ieÅ¡kovo argumentas, jog jo sÄ naudas padengia kaina, kuria sulygta pienÄ parduoti AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“, o skirtumas tarp Å¡ios kainos (700 Lt/t) ir su atsakovu sudarytoje sutartyje numatytos kainos (930 Lt/t) bÅ«tų ieÅ¡kovo grynasis pelnas.

Kadangi dėl aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų nuostoliai skaičiuojami kaip skirtumas nuo minimalios 800 Lt/t, o ne nuo 700 Lt/t kainos, tai iÅ¡ esmės atitinka ir ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus apie jo iÅ¡laidas 1 tonai pieno gauti (Žemės Å«kio bendrovės (įmonės) gyvulininkystės produkcijos gamybos ir savikainos metinės ataskaitos už 2008 ir 2009 m. (3 t., 56 b.l.). Ä®vertinant tai, kad Å¡ios ataskaitos teikiamos už visus kalendorinius metus, o byloje sprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas už du 2008 m. mėnesius (lapkritį ir gruodį) bei 2009 m. sausio mėnesį, bei į tai, kad duomenų apie sÄ naudas kiekvienÄ konkretų šį mėnesį nėra, 800 Lt/t suma, nuo kurios skaičiuojami nuostoliai vertintina kaip iÅ¡ esmės nenukrypstanti nuo metinio sÄ naudų vidurkio, kuris 2008 m. buvo 839 Lt, o 2009 m. 765 Lt.

Nustatydamas priteistinÄ nuostolių dydį, apeliacinės instancijos teismas remiasi Å¡alių pateiktais įrodymais bei skaičiavimais apie ginčo laikotarpiu (2008 m. lapkričio mėn.- 2009 m. sausio mėn. įskaitytinai) parduotÄ pieno kiekį bei kainų skirtumÄ tarp atsakovo siÅ«lytos kainos 800 Lt/t) ir sutartyje numatytos kainos (930 Lt/t). Tokio pobÅ«džio suvestinį skaičiavimÄ yra pateikęs atsakovas (2t., 25 b.l.). Pagal pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovas Å¡iuo laikotarpiu yra pardavęs 681 303,05 kg. perskaičiuoto pieno kiekio, kas yra 681,303 t..

Skirtumas tarp kainų, nuo kurių skaičiuojami nuostoliai, yra 130 Lt/t (930- 800) arba 0,13 Lt/kg. Taigi, ieÅ¡kovo negautos pajamos, remiantis Å¡iais skaičiavimais, sudaro 88 569,40 Lt (681 303,05 kg x 0,13 Lt).Be nuostolių, pasireiÅ¡kiančių kaip kainų skirtumas tarp sutartyje nustatytos ir ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai gautos kainos už pienÄ , ieÅ¡kovas taip pat prašė priteisti 393 678,98 Lt nuostolių negautų pajamų pavidalu, kurie susidarė dėl atsakovo nenupirkto pieno kiekio, t.y. ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai parduoto pieno kiekio ir sutartyje sutarto parduoti pieno kiekio skirtumas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡io reikalavimo netenkino, kadangi ieÅ¡kovas nepagrindė Å¡ių nuostolių realumo. Visų pirma, pažymėtina, jog ieÅ¡kovo skaičiavimai apie didėsiančias pardavimų apimtis grindžiami laikotarpiu, kuomet sutartiniai santykiai tarp Å¡alių jau buvo nutrÅ«kę ir, atsižvelgiant į anksčiau Å¡ioje nutartyje nurodytus argumentus, jie nuo 2009 m. vasario 1 d. nutrÅ«kę teisėtai. Taigi, byloje galėtų bÅ«ti svarstomas tik nuostolių atlyginimo klausimas už laikotarpį, kada atsakovas elgėsi neteisėtai, t.y. egzistuojant Å¡alių sutartiniams santykiams, jis vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo nutraukęs sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ (2008-11-01 – 2009-01-31).

Remiantis byloje esančiais įrodymais, ieÅ¡kovas aptariamu laikotarpiu AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“ pardavė mažesnį pieno kiekį, ne tik lyginant su kiekiu, numatytu ginčo sutartyje (sudarytoje su atsakovu), bet mažesnį ir už kiekį, kuris buvo aptartas su Å¡ia bendrove (AB ,,VilkyÅ¡kių pieninė“) sudarytoje sutartyje. IeÅ¡kovas neįrodė, kad mažesnio pieno kiekio pardavimas yra sÄ lygotas atsakovo neteisėtų veiksmų- t.y. sutarties vykdymo nutraukimo 2008-11-01. Visi jo argumentai dėl planų didinti pieno gamybÄ , plėsti karvių bandos dydį galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi ilgame laikotarpyje.

Konstatavus, jog atsakovas yra atsakingas tik už kilusias pasekmes, kai nevykdė sutarties, nors tuo metu ji nebuvusi teisėtai nutraukta, Å¡ie ieÅ¡kovo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Dėl palÅ«kanų priteisimo pagrindo ir jų dydžio. Pirmosios instancijos teismas priteisė palÅ«kanas, vadovaudamasis CK 6.37, 6.258 str. bei Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statymo 5 str. 6 d.. Pagal CK 6.37 str. 1 d., palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (to paties straipsnio 2 d.). Pasisakydama dėl ieÅ¡kovo reikalavimo bei teismo sprendimo priteisti palÅ«kanas pagal Atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statymÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡is įstatymas reglamentuoja žemės Å«kio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sÄ lygas, atsiskaitymo už Å¡iÄ produkcijÄ sÄ lygas ir tvarkÄ (1 straipsnio 1 dalis).

Å io įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymo už parduotÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ tvarkÄ , o jo 5-6 dalys- sankcijas, taikomas žemės Å«kio produkcijos pirkėjui neatsiskaičius su pardavėju. Taigi, palÅ«kanų mokėjimas bei jų dydis aptariamose teisės normose numatytas už prievolės atsiskaityti už parduotÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ pažeidimÄ . Nagrinėjamoje byloje konstatuotas visiÅ¡kai kitokio pobÅ«džio pažeidimas- atsakovas, nesant teisėtai nutrauktos sutarties tam tikrÄ laikÄ (2008-11-01- 2009-01-31) nevykdė sutarties, nepirkdamas žemės Å«kio produkcijos (pieno) iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Taigi, Å¡iuo atveju deliktas yra visiÅ¡kai kitas, negu numatytas Atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statymo 5 str. 6 d., todėl Å¡iame įstatyme numatytos palÅ«kanos nagrinėjamo ginčo atveju negali bÅ«ti priteisiamos. Å iuo atveju teismo sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo yra priteisimai nuostoliai, kuriuos ieÅ¡kovas patyrė, atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nevykdant sutarties. PalÅ«kanų priteisimas už nuostolius numatytas CK 6.258 straipsnio 7 dalyje: palÅ«kanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita.

Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti palÅ«kanų nuo prievolės nupirkti pienÄ neįvykdymo momento, t.y. nuo 2008 m. lapkričio 1 d., tačiau Å¡iuo atveju tampa aktualus palÅ«kanų normos klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra spręsta, jog tuo atveju, kai priteisiami nuostoliai už prievolės, nesusijusios su mokėjimais (jų pavėlavimu), neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , priteistinos CK 6.210 str. numastyto dydžio palÅ«kanos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-132/2008).

Nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.210 str. 2 d. numatyta 6 procentų dydžio metinių palūkanų norma. Taigi, už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos (2010 m. kovo 15 d.) ieškovui iš atsakovo priteistina 7289,40 Lt palūkanų. Teismas vadovaujasi šiais skaičiavimais: laikotarpis, už kurį priteisiamos palūkanos yra 1 metai 4 mėnesiai ir 14 dienų. Metinė palūkanų suma yra 5314,16 Lt (88 569,40 x 0,06 = 5314,16); vieno mėnesio palūkanų suma yra 442,85 Lt (5314,16 : 12 = 442,85) , atitinkamai už 4 mėnesius - 1771,4 (442,85 x 4 = 1771,40).

Vienos dienos palÅ«kanų suma- 14,56 Lt (5314,16 : 365 = 14,56), atitinkamai už 14 dienų- 203,84 Lt (14,56 x 14 = 203,84). IÅ¡ viso- 7289,40 Lt (5314,16 + 1771,4 + 203,84 =7289,40)Taip pat, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiamos 6.210 str. straipsnio 2 dalyje numatytos palÅ«kanos už priteistÄ nuostolių sumÄ (pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jas priteisė ir už priteistÄ palÅ«kanų sumÄ , kadangi remiantis CK 6.37 str. 4 d., palÅ«kanos už priskaičiuotas palÅ«kanas neskaičiuojamos) nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija keičia skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , sumažindama ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistÄ nuostolių sumÄ iki 88 569,40 Lt, priteistÄ palÅ«kanų sumÄ iki 7289,40 Lt bei nustato, kad procesinės palÅ«kanos nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo skaičiuojamos už priteistÄ 88 569,40 Lt sumÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Remiantis CPK 93 str., Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Patenkinta ieÅ¡kovo reikalavimų suma yra 95858,80 Lt. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisiamas žyminis mokestis sudaro 2875,76 Lt (95858,80 x 3 %). Kadangi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo atlikta daug procesinių veiksmų (Å¡alys teikė procesinius dokumentus- ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ , dublikÄ , triplikÄ , įvairius praÅ¡ymus, įrodymus), vyko penki teismo posėdžiai ir, atsižvelgiant į tai, jog nei viena iÅ¡ Å¡alių savo apeliaciniuose skunduose neginčija prieÅ¡ingos Å¡alies patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio bei jų pagrįstumo, teisėjų kolegija, paskirstydama Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių, dėl jų dydžio pagrįstumo nepasisako (CPK 320 str.).

Nustatant patenkintų/atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijÄ , remiamasi Å¡iais skaičiavimais: ieÅ¡kovas byloje buvo pareiÅ¡kęs 1 466 315,70 Lt dydžio reikalavimÄ , patenkinta reikalavimų proporcija yra 6,54 % (95858,80 x 100 : 1466315,70). Vadinasi, atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcija yra 93,46 %. Å iomis proporcijomis Å¡alys viena kitai turi atlyginti jų patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidasIeÅ¡kovas yra pateikęs įrodymus apie 6057,94 Lt dydžio atstovavimo iÅ¡laidas (1 t., 133 b.l.); 6,54 % nuo Å¡ios sumos yra 396,19 Lt.

Atsakovas yra pateikęs įrodymus apie 16456 Lt dydžio atstovavimo iÅ¡laidas (2 t., 185- 186 b.l.). 93,46 % nuo Å¡ios sumos yra 15379,78 Lt.Kadangi Å¡ios vienai iÅ¡ kitos Å¡alies priteistinos sumos yra vienarūšės, ieÅ¡kovo atsakovui priteistina suma įskaitytina, nustatant galutinę atstovavimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų sumÄ , kuri priteisiam atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo- 14 983,59 Lt. Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos pagal patenkintų/atmestų apeliacinių skundų reikalavimų proporcijas.

IeÅ¡kovas skundė teismo sprendimÄ atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteista 158005,44 Lt, o ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu prašė jo ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, vadinasi, apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 1 308 310,30 Lt. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkinamas, o žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundÄ jam buvo atidėtas (3 t., 159 b.l.), iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 17083 Lt dydžio žyminis mokestis į valstybės biudžetÄ (CPK 96 str.).

Atitinkamai, ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jam neatlyginamos. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo sprendimÄ patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalyje, t.y. dėl 158005,44 Lt sumos. Å iÄ sumÄ apeliacinės instancijos teismui sumažinus iki 95858,80 Lt, patenkinta atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų vertinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 62146,64 Lt (158005,44 - 95858,80 = 62146,64), o proporcine iÅ¡raiÅ¡ka- 39,33 % (62146,64 x100 : 158005,44 = 39,33). Atsakovas pateikė įrodymus apie 11253 Lt dydžio patirtas iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje (rengiant apeliacinį skundÄ bei atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ).

Spręsdamas dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 str. 2 d. nuostatomis, jog iÅ¡ kitos Å¡alies priteisiamos iÅ¡laidos ne didesnės, negu nustatyta teisingumo ministro kartu su advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 7, 8,10, 8.11 punktais, už apeliacinį skundÄ , jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, maksimalus užmokesčio dydis yra 1600 Lt, o už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , maksimalus užmokesčio dydis yra 1200 Lt., taigi, iÅ¡ viso maksimali priteistina suma yra 2800 Lt.

Kadangi byla sudėtinga, nuo Å¡ios maksimalios sumos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo ir priteistina 39,33 %, t.y. 1101,24 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimÄ pakeisti.PriteistÄ ieÅ¡kovui žemės Å«kio bendrovei „Minaičiai“ iÅ¡ atsakovo akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ nuostolių sumÄ sumažinti iki 88 569,40 Lt, priteistÄ palÅ«kanų sumÄ sumažinti iki 7289,40 Lt ir nustatyti, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama 95858,80 Lt (devyniasdeÅ¡imt penki tÅ«kstančiai aÅ¡tuoni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai ir 80 centų).

Priteisti ieÅ¡kovui žemės Å«kio bendrovei „Minaičiai“ iÅ¡ atsakovo akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 88 569,40 Lt nuostolių sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti ieÅ¡kovui žemės Å«kio bendrovei „Minaičiai“ iÅ¡ atsakovo akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ 2875,76 Lt (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis litus ir 76 centus) žyminio mokesčio.Priteisti atsakovui akcinei bendrovei „Žemaitijos pienas“ iÅ¡ ieÅ¡kovo žemės Å«kio bendrovės „Minaičiai“ 14 983,59 Lt. bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų ir 1101,24 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų, iÅ¡ viso- 16084,83 Lt (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturi litus ir 83 centus).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo žemės Å«kio bendrovės „Minaičiai“ į valstybės biudžetÄ 17083 Lt (septyniolika tÅ«kstančių aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris litus) žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                                                                      Rasa Gudžiūnienė  Rimvydas Norkus                                                                                                                                    Alvydas Poškus