2018-10-17 Nr. AB-18697-3-61-3-03284-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1243-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03284-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) sprendimus Nr. 96-899, Nr. 96-1974, Nr. 96-2033, Nr. 96-2095 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 2S-4220 bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K negaudavo tinkamo maitinimo, porcijos būdavo nepakankamos. Jam nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su savo šeimos nariais telefonu, nebuvo išvedamas į lauką pasivaikščioti. Pasak pareiškėjo, iš jo buvo paimti keramikiniai ir metaliniai indai ir negrąžinti. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė kankinimus, žeminantį orumą elgesį.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18–21) nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašė skundo netenkinti.

4. Atsiliepime nurodė, kad 2016 m. gegužės 23 d. apie 19 val. 08 min. pareiškėjas buvo atvestas į telefoninių pokalbių kambarį. Apie 19 val. 09 min. pareiškėjas pradėjo skambinti numeriu 838751001. Pareiškėjui pradėjus skambinti, kompiuterinės sistemos „Suimtųjų ir nuteistųjų telefoniniai skambučiai“ prižiūrėtoja I. O. pažymėjo, kad pokalbis buvo pradėtas, 19 val. 24 min. baigus pokalbį, prižiūrėtoja pažymėjo registre pokalbio pabaigą. Dalį pokalbiui skirto laiko pareiškėjas išnaudojo rinkdamas numerius ir laukdamas, kol abonentas atsilieps. Nei I. O., nei kiti Lukiškių TI-K pareigūnai nereikalavo iš pareiškėjo nutraukti pokalbį bei netrukdė pareiškėjui pokalbio metu. Nurodė, kad pareiškėjui sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į skambučius telefonu bendra tvarka, todėl Lukiškių TI-K nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos sverti maisto davinį maisto dalinimo metu. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Maistas yra gaminamas ir išduodamas pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta pasivaikščioti gryname ore, tačiau pareiškėjas tai daryti atsisakė. Apie pareiškėjo atsisakymą pasivaikščioti yra pažymėta Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti registracijos žurnale. Dėl daiktų paėmimo nurodė, kad pareiškėjo nurodyti daiktai buvo paimti saugoti į sandėlį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pakeitimo įstatymo 94 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią pataisos įstaigos iki 2016 m. liepos 1 d. paima iš iki 2016 m. balandžio 1 d. į jas atvykusių nuteistųjų maisto produktus, daiktus ir reikmenis, kurie nenumatyti Sąraše, ir perduoda juos nuteistojo nurodytiems asmenims arba saugoti į pataisos įstaigų sandėlį.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. 1. 64–67), kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti.

6. Kalėjimų departamento nuomone, Lukiškių TI-K sprendimai, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo skundus, yra parengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytų reikalavimų, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad šis atsakymas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2016 m. gegužės 3 d. pateikė skundą Lukiškių TI-K, kuriame nurodė, kad jam buvo netinkamai organizuojamas maitinimas, maisto porcijos buvo per mažos (b. 1. 35).

9. Lukiškių TI-K 2016 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 96-1899 atsakė į pareiškėjo 2016 m. gegužės 3 d. skundą dėl netinkamo maitinimo, kuriame nurodė, kad visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos (b. 1. 8).

10. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 24 d. pateikė skundą Lukiškių TI-K, kuriame nurodė, kad jam nebuvo leista bendrauti telefonu su artimais giminaičiais (b. 1. 31).

11. Lukiškių TI-K 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. 96-1974 atsakė į pareiškėjo 2016 m. gegužės 24 d. skundą, nurodė, kad pareiškėjui tinkamai buvo užtikrinta teisė paskambinti telefonu (b. 1. 9).

12. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 27 d. pateikė skundą Lukiškių TI-K, kuriame nurodė, kad jo neišveda į pasivaikščiojimą (b. 1. 25).

13. Lukiškių TI-K 2016 m. birželio 9 d. raštu Nr. 96-2033 atsakė į pareiškėjo 2016 m. gegužės 27 d. skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui 2016 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, tačiau pareiškėjas pats atsisakė eiti pasivaikščioti (b. 1. 10).

14. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 20 d. pateikė skundą Lukiškių TI-K, kuriame nurodė, kad iš jo be jokio teisinio pagrindo buvo atimtos lėkštės (b. 1. 23).

15. Lukiškių TI-K 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. 96-2095 atsakė į pareiškėjo 2016 m. gegužės 20 d. skundą dėl iš pareiškėjo paimtų daiktų, kuriame nurodė, kad pareiškėjo nurodyti daiktai buvo paimti saugoti į sandėlį, vadovaujantis 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo 94 straipsnio 4 dalimi (b. 1. 11).

16. Pareiškėjas 2016 m. birželio 30 d. Lukiškių TI-K sprendimus Nr. 96-899, Nr. 96-1974, Nr. 96-2033, Nr. 96-2095 apskundė Kalėjimų departamentui (b. 1. 68).

17. Kalėjimų departamentas 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 25-4220 atsakė į pareiškėjo 2016 m. birželio 30 d. skundą bei nurodė, kad pareiškėjo skundai dėl netinkamo maitinimo, pasivaikščiojimo, bendravimo telefonu ir daiktų paėmimo yra nepagrįsti (b. 1. 13–15).

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų.

19. Dėl pareiškėjo bendravimo telefonu teismas vadovavosi BVK 102 straipsnio 2, 3 dalimis ir pažymėjo, kad, kaip matyti iš minėtos BVK nuostatos, kalinamajam ar nuteistajam turi būti sudaroma galimybė paskambinti iš laisvės atėmimo vietoje esančio taksofono vieną kartą per savaitę 15 min. pokalbiui. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė paskambinti telefonu. Pareiškėjas skundėsi, kad skambinimo laikas buvo pradėtas skaičiuoti nuo tada, kai buvo nuimtas telefono ragelis, tačiau, pasak pareiškėjo, skambinimo laikas turi būti fiksuojamas nuo tada, kai asmuo prisiskambina. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos I. O. tarnybinio pranešimo, nustatyta, kad pareiškėjui 2016 m. gegužės 23 d. 19 val. 09 min. pradėjus skambinti kompiuterinės sistemos „Suimtųjų ir nuteistųjų telefoniniai skambučiai“ registre buvo pažymėta, kad telefoninis pokalbis pradėtas, o pokalbiui pasibaigus 19 val. 24 min., buvo pažymėta, kad pokalbis baigtas (b. 1. 30). Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pokalbio pradžia turi būti fiksuojama tik pokalbiui prasidėjus. Kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, pareiškėjas dalį laiko, skirto skambinti, išnaudojo rinkdamas numerius ir laukdamas, kol atsilieps abonentas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pokalbio pradžia negali būti siejama su prisiskambinimu abonentui, kadangi gali susiklostyti situacija, kada pareiškėjas ilgą laiką negalės prisiskambinti ir Lukiškių TI-K atsakingi pareigūnai tokiu atveju turėtų praktiškai neribotą laiką laukti, kol nuteistasis prisiskambins norimiems asmenims. Teismas, įvertindamas pareiškėjo teiginius šiuo aspektu, darė išvadą, kad Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta.

20. Dėl maitinimo teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 9 punktu ir pažymėjo, kad HN 76:2010 9 punkte esanti nuoroda [4.21] nukreipia į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Teismas vadovavosi Taisyklių 5, 7 ir 24 punktais ir atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai, jog maitinimo porcijos yra per mažos, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Kaip 2016 m. gegužės 31 d. rašte Nr. 96-1899 nurodė Lukiškių TI-K, visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos jo porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato pareigos sverti kiekvieno maisto davinio maisto dalinimo metu. Maisto dalinimo metu maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais. Atkreipė dėmesį, kad dalinant maistą samčiais porcijos negali ženkliai skirtis, o tam tikri nedideli maisto svorio neatitikimai negali būti pagrindas neturtinei žalai kilti. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maitinimo organizavimo yra nepagrįsti.

21. Dėl pasivaikščiojimo teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad iš Lukiškių TI-K 2016 m. birželio 9 d. rašto Nr. 96-2033 matyti, jog pareiškėjui 2016 m. gegužės 26 d. apie 8 val. 49 min. buvo pasiūlyta pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore, tačiau pareiškėjas atsisakė eiti pasivaikščioti (b. 1. 24). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atsisakymas pasivaikščioti gryname ore yra užfiksuotas Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti registracijos žurnale (b. 1. 27–28). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas pareiškėjo teiginius šiuo aspektu atmetė kaip nepagrįstus.

22. Dėl daiktų paėmimo teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo buvo paimti keramikiniai ir metaliniai indai ir negrąžinti jam. Vadovavosi 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo 94 straipsnio 4 dalimi ir pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai turėjo teisę paimti minėtus daiktus. Kaip skunde nurodė pats pareiškėjas, jam buvo duoti analogiški metaliniai indai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jam kilo žala, tai, kad buvo paimti keramikiniai indai, niekaip neigiamai nepaveikė pareiškėjo, kadangi jam buvo duoti kiti indai.

23. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, kad Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, skundžiami Lukiškių TI-K sprendimai ir Kalėjimų departamento sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, taip pat nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimo.

24. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrindo.

III. 25. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 108–111), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

26. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad vienas telefoninis pokalbis negali trukti daugiau kaip 15 min., tačiau pareiškėjo atveju pokalbis truko 3 min., tada buvo liepta baigti pokalbį. Prašo teismo išreikalauti telefoninių pokalbių kambario 2016 m. gegužės 23 d. vaizdo įrašą, nes pirmosios instancijos teismas atsisakė tai padaryti. Pažymi, kad Kalėjimų departamentas 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. SS-4220 yra konstatavęs, kad kai suimtajam / nuteistajam asmeniui atrodo, jog jam išduota maisto porcija yra per maža, tai prašant maistą pasverti, maistas turi būti sveriamas. Prašo aptariamą dokumentą išsireikalauti iš Kalėjimų departamento.

27. Pasisakydamas dėl teisės pasivaikščioti, teismas vadovavosi Suėmimo vykdymo įstatymu, nors pareiškėjas yra nuteistasis ir reikėjo vadovautis BVK normomis, kur numatyta galimybė kasdien pasivaikščioti pusantros valandos. 2016 m. gegužės 26 d. pareiškėjui nebuvo pasiūlyta eiti pasivaikščioti, todėl jis negalėjo atsisakyti. Pareiškėjui tą dieną buvo pasiūlyta eiti į paskaitą apie integraciją į visuomenę, ką daryti jis atsisakė.

28. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 3 dalimi ir mano, kad teismas aptariamų reikalavimų nesilaikė.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 118–120) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsiliepime nurodo, kad bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTĮ 56 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Pritaria teismo argumentams, kuriais vadovaujantis atmesti visi pareiškėjo reikalavimai, ir pažymi, kad teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas.

31. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 122–125) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Apeliantas nekonkretizuoja, kuo pasireiškė tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, o apeliantas naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių nepateikia. Todėl mano, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) sprendimų Nr. 96-899, Nr. 96-1974, Nr. 96-2033, Nr. 96-2095 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 2S-4220 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

34. Pirmosios isntancijos teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.

35. Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, nesutinka su teismo vertinimu dėl telefoninio pokalbio trukmės.

36. Dėl šio aspekto pažymėtina, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 24 d. pateikė skundą Lukiškių TI-K, kuriame nurodė, kad jam nebuvo leista bendrauti telefonu su artimais giminaičiais (b. 1. 31). Lukiškių TI-K 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. 96-1974 atsakė į pareiškėjo 2016 m. gegužės 24 d. skundą, nurodė, kad pareiškėjui tinkamai buvo užtikrinta teisė paskambinti telefonu (b. 1. 9).

37. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.) 2 dalyje numatyta, jog nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.

38. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė paskambinti telefonu. Iš Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos I. O. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjui 2016 m. gegužės 23 d. 19 val. 09 min. pradėjus skambinti kompiuterinės sistemos „Suimtųjų ir nuteistųjų telefoniniai skambučiai“ registre buvo pažymėta, kad telefoninis pokalbis pradėtas, o pokalbiui pasibaigus 19 val. 24 min., buvo pažymėta, kad pokalbis baigtas (b. 1. 30). Pareiškėjas teigia, jog nuo tada, kai jam pavyko prisiskambinti, pokalbis truko 3 min.

39. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus dėl pareiškėjo galimybės įgyvendinti savo teisės aktuose numatytą teisę paskambinti telefonu, vertina, kad šiuo atveju atsakovo atstovas nurodė reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teise paskambinti telefonu, kurios patvirtina, jog ši teisė pareiškėjui buvo užtikrinta. Minėta išvada daroma įvertinus tai, kad Lukiškių TI-K nurodė, jog pareiškėjas 2016 m. gegužės 23 d. pradėjo skambinti 19 val. 09 min. ir dėl to ginčo byloje nėra, kaip ir dėl aplinkybės, kad pareiškėjas pokalbį baigė 19 val. 24 min. (minėti duomenys atsispindi ir kompiuterinės sistemos „Suimtųjų ir nuteistųjų telefoniniai skambučiai“ registre). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog BVK 102 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė paskambinti telefonu buvo pažeista, o pirmosios isntancijos teismas pagrįstai nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų minėtu aspektu. Nesant ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas pradėjo skambinti 19 val. 09 min., o pakalbis baigtas 19 val. 24 min., nėra pagrindo išreikalauti telefoninių pokalbių kambario 2016 m. gegužės 23 d. vaizdo įrašą, nes nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti.

41. Dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjo argumentus dėl maisto porcijų dydžio, pareiškėjo teisės pasivaikščioti galimo pažeidimo 2016 m. gegužės 26 d. ir iš pareiškėjo paimtų keramikinių ir metalinių indų išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

43. Sutiktina su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog teismas, pasisakydamas dėl pasivaikščiojimų trukmės, be pagrindo vadovavosi Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis, nors turėjo vadovautis BVK. Tačiau šis aspektas teismo sprendimo teisėtumui įtakos nedaro, nes byloje nebuvo keliamas ginčas dėl pasivaikščiojimo trukmės, pareiškėjas teigė, kad 2016 m. gegužės 26 d. jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore.

44. Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016, 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013 ir kt.).

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytų faktinių aplinkybių visumą, vertina, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų buvimo ir atitinkamai dėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, egzistavimo iš esmės nėra tikslinga pasisakyti.

46. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialinės teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė