f70102a1-e9ec-475f-b112-5ec0f5492506 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-58-180/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00133-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bofora“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-788-324/2015 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Optimalus turto valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bofora“, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Optimalus turto valdymas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovo ir atsakovo 2013 m. birželio 7 d. susitarimÄ dėl įskaitymo, kuriame susitarta, kad atsakovas yra sumokėjęs ieÅ¡kovui už nekilnojamojo turto perleidimÄ pagal 2013 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, o ieÅ¡kovas yra tinkamai sumokėjęs atsakovui už reikalavimo teisių perleidimÄ pagal 2013 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 3 990 000 Lt skolÄ pagal 2013 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį (actio Pauliana).

IeÅ¡kovas teigė, kad 2013 m. gegužės 31 d. UAB „Sinvita“ reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido atsakovui 3 990 000 Lt reikalavimo teisę į ,,Hillberg Associates Ltd“ pagal 2012 m. birželio 5 d. paskolos sutartį. 2013 m. gegužės 31 d. atsakovas reikalavimo teisių perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į ,,Hillberg Associates Ltd“ perleido ieÅ¡kovui. Reikalavimo perleidimo kaina – 3 990 000 Lt, turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2013 m. birželio 7 d. IeÅ¡kovas nėra atsiskaitęs su atsakovu pagal Å¡iÄ sutartį. 2013 m. birželio 7 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ jis (ieÅ¡kovas) pardavė atsakovui ilgalaikį turtÄ â€“ pastatÄ -kavinę, garaÅ¾Ä , esančius Basanavičiaus g. 9 Palangoje, už 3 990 000 Lt (turtas įkeistas AB „Šiaulių bankui“). 2013 m. birželio 7 d. buvo sudarytas susitarimas dėl įskaitymo ir susitarta, kad atsakovas yra tinkamai atsiskaitęs (sumokėjęs) už nekilnojamojo turto perleidimÄ pagal 2013 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, o jis (ieÅ¡kovas) yra tinkamai atsiskaitęs (sumokėjęs) atsakovui už reikalavimo teisių perleidimÄ pagal 2013 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

Sandoriai buvo sudaryti prieÅ¡ pat iÅ¡keliant jam (ieÅ¡kovui) bankroto bylÄ . IeÅ¡kovas teigė, kad ginčo susitarimu buvo įskaityti nelygiaverčiai reikalavimai, sumažintas ieÅ¡kovo turtas, pažeisti kreditorių interesai. Sandorio sudarymo dienÄ nebuvo suėjęs atsakovo prievolės sumokėti pirkimo kainÄ ieÅ¡kovui pagal 2013 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį terminas, ieÅ¡kovas neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio. Sandorį pasirašęs įmonės vadovas buvo nesÄ Å¾iningas, nes neabejotinai žinojo apie ieÅ¡kovo nemokumÄ bei tai, kad kiti įsiskolinimai kreditoriams nėra atlyginami.

Abiejų Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tai, kad pirkimo–pardavimo sandoriu ieÅ¡kovas perleido atsakovui nuosavybės teisę į realų turtÄ , o atsakovas perleido reikalavimo teisę į 2012 m. birželio 5 d. paskolos sutartimi ,,Hillberg Associates Ltd“ paskolintus 3 990 000 Lt. Galimybė gauti įvykdymÄ pagal Å¡iÄ sutartį yra abejotina – pats atsakovas Å¡iÄ reikalavimo teisę įgijo tÄ pačiÄ dienÄ , kai reikalavimo teisė buvo perleista ieÅ¡kovui. Per tokį trumpÄ laikÄ (nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki birželio 7 d.) nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas negalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ar yra galimybė skolininkui įvykti paskolos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir pripažino negaliojančiu 2013 m. birželio 7 d. susitarimÄ dėl įskaitymo, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 1 155 583,87 Eur pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas įrodė visas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas. Nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . 2013 m. birželio 7 d.

Å¡alių sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio objektas įkeistas kreditoriui AB Å iaulių bankui skolininko UAB „Kauno arena“ prievolės pagal 2011 m. gegužės 6 d. kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrint; hipotekos lakÅ¡tuose nurodytas prievolės dydis – 23 500 000 Lt. Kreditorius AB Å iaulių bankas 2013 m. gegužės 8 d. raÅ¡te iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ , kad nekilnojamasis turtas atsakovui bÅ«tų perleistas su sÄ lyga, kad turtas toliau bus įkeistas bankui iki UAB „Kauno arena“ prievolių pagal kredito sutartį visiÅ¡ko įvykdymo.

Sutikime nebuvo patvirtinimo, kad įkaito turėtojas sutinka su bet kokiu atsiskaitymo už perleidžiamÄ turtÄ bÅ«du. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo argumentÄ apie įskaitymÄ , nesuėjus atsiskaitymo terminui. 2013 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.3 punkte Å¡alys susitarė, kad visÄ perkamų–parduodamų daiktų kainÄ , t. y. 3 990 000 Lt, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui per vienÄ darbo dienÄ po Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos grynaisiais pinigais, bankiniu pavedimu arba užskaitant Å¡iuos prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus, todėl tÄ pačiÄ dienÄ sudarytas susitarimas dėl įskaitymo, teismo vertinimu, atitinka sutartyje nurodytÄ atsiskaitymo bÅ«dÄ ir laikÄ .

Teismas sutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad ginčijamu susitarimu buvo pažeisti ieÅ¡kovo kreditorių interesai. Sprendė, kad trečiojo asmens banko teisės buvo pažeistos kitu bÅ«du, nepaisant to, kad atsakovui įgijus nekilnojamÄ jį turtÄ ir žemės nuomos teisę, turtas ir toliau liko įkeistas trečiajam asmeniui. Teismas vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti CK 6.66 straipsnio 1 dalyje.

Tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, skolininko mokumo sumažėjimu dėl ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Teismas nustatė, kad visos iš ieškovo turto realizacijos gautinos pajamos bus skirtos kreditoriui – trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui, tačiau šio kreditoriaus finansinis reikalavimas nebus visiškai patenkintas.

Jei už parduotÄ turtÄ bÅ«tų atsiskaityta pinigais, 3 990 000 Lt galėtų bÅ«ti realiai panaudoti trečiojo asmens finansiniams reikalavimams patenkinti kaip hipoteka įkeistos įmonės lėšos, nepriklausomai nuo to, kad trečiasis asmuo galės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , jeigu UAB „Kauno arena“ nevykdys prievolių bankui pagal kredito sutartį. Jeigu lėšų, gautinų už bankroto proceso metu parduotÄ ieÅ¡kovo turtÄ , užtektų trečiojo asmens finansiniams reikalavimams patenkinti, paminėta suma galėtų bÅ«ti panaudota kitų kreditorių reikalavimams patenkinti.

Pinigų realiai negavus, ieÅ¡kovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais sumažėjo. Teismas sprendė, kad ginčijamo susitarimo ieÅ¡kovas neprivalėjo sudaryti, nes susitarimas aiÅ¡kiai buvo jam nenaudingas. Jo sudarymas įrodo abiejų sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad 3 990 000 Lt už reikalavimo teisės į ,,Hillberg Associates Ltd“ perleidimÄ turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2013 m. birželio 7 d., nors tuo metu ieÅ¡kovas buvo nemokus ir skolos kreditoriams sudarė 114 145 697,20 Lt. 2013 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį pasirašė ieÅ¡kovo įmonės direktorius, po mėnesio patvirtinęs bendrovės nemokumÄ Ä¯rodančius finansinės atskaitomybės duomenis.

Atsakovas įgijo nors ir įkeistÄ , tačiau realų ir vertingÄ turtÄ , o nemokus ieÅ¡kovas – menamÄ teisę iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ skolininko, su kuriuo savo Å«kinėje veikloje iki to momento neturėjo jokių ryÅ¡ių. Tarpusavio įsipareigojimų disproporcijÄ Ä¯rodo ir nekilnojamojo turto kainos neatitikimas – hipotekos lakÅ¡te įkeičiamo nekilnojamojo turto, perleisto 2013 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, vertė 6 600 000 Lt. Ginčo susitarimu Å¡is turtas buvo perleistas už pusantro karto mažesnę vertę nei nustatė turto vertintojai.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad mažesnę turto pirkimo kainÄ nulėmė jo įkeitimas, nes teiginiai apie galimÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimÄ Ä¯ parduotÄ turtÄ yra teoriniai – atsakovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Kauno arena“ nevykdytų savo įsipareigojimų AB Å iaulių bankui. Teismas sprendė, kad atsakovo įmonės direktorius, verslininkas, aktyvus komercinių teisinių santykių subjektas, nuolat sudarantis jo veiklai užtikrinti bÅ«tinus sandorius, turi atitinkamos patirties, jam keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi siekiant, kad sandoriu nebÅ«tų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir tesisėti interesai, todėl jis (direktorius) privalėjo pasidomėti ieÅ¡kovo finansine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

Teismo vertinimu, Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo ginčijamo susitarimo pobÅ«dis. Byloje nėra įrodymų apie ieÅ¡kovo galimybę gauti įvykdymÄ pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį. IeÅ¡kovo 2013 m. spalio mėnesį siųstas praneÅ¡imas skolininkui ,,Hillberg Associates Ltd“ dėl skolos sumokėjimo grįžo neįteiktas, todėl tikėtina, kad Å¡is skolininkas nėra realiai veikianti įmonė. Atsakovas, įgijęs reikalavimo teisę, jÄ perleido ieÅ¡kovui tÄ pačiÄ dienÄ , neįsitikinęs ar Å¡i teisė realiai galioja.

Susitarimų datos, jų sudarymo laikas, kai ieÅ¡kovui jau 2013 metų kovo mėnesį buvo žinoma, kad kreditorius AB „Kauno energija“ inicijuoja bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , vienoda kaina, tai, kad ieÅ¡kovas 2013 m. gegužės 8 d. gavo banko sutikimÄ parduoti turtÄ , teismo įsitikinimu, leidžia spręsti, kad jų derybos dėl pirkimo–pardavimo sandorio prasidėjo vėliausiai 2013 metų gegužės pradžioje, o 2013 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis bei 2013 m. birželio 7 d. susitarimas dėl įskaitymo buvo nesÄ Å¾iningai panaudoti tam, kad bÅ«tų iÅ¡ dalies iÅ¡vengta atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu ar kitais kreditoriais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas UAB „Bofora“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teises. IeÅ¡kovo didžiausio kreditoriaus AB Å iaulių banko finansinis reikalavimas yra užtikrintas hipoteka ir įkeitimu, todėl bus patenkintas pirmiau kitų kreditorių reikalavimų pardavus įkeistÄ Ä¯monės turtÄ .

Å is kreditorius sutiko, kad ieÅ¡kovas perleistų įkeistÄ jam turtÄ , tokiu bÅ«du pripažino, kad jo teisės nėra pažeistos. Sutikime buvo nurodytos konkrečios turto perleidimo sÄ lygos, tačiau atsiskaitymas įkaitant tarpusavio prievoles nebuvo draudžiamas. Bankui buvo žinomas turto perleidimo sandorio turinys, tačiau jis jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo bÅ«do nereiÅ¡kė. Jei Å¡alys nebÅ«tų sudariusios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir ginčijamo įskaitymo, turto pardavimo lėšos atitektų bankui, tačiau bÅ«tų dengiama ne ieÅ¡kovo, o UAB ,,Kauno arena“ skola, nes turtas įkeistas Å¡io skolininko prievolių įvykdymui užtikrinti.

AB Šiaulių bankas ir ieškovas būtų buvę analogiškoje padėtyje, tik ieškovas dar būtų papildomai skolingas atsakovui 3 990 000 Lt. Kitų kreditorių teismas neįvardino. Nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo sudaryti įskaitymo sandorius, svarbu nepažeisti kitų kreditorių teisių (CK 6.140 str.). Ta aplinkybė, kad mokumas nepakito ar išliko toks pat, nėra lemianti, sprendžiant dėl kitų kreditorių teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Bankroto byla iÅ¡kelta tik po dviejų mėnesių po ginčijamo įskaitymo sudarymo. Å alys sudarė įprastÄ verslo praktikÄ atitinkantį sandorį, po jo atsakovas atsiskaitė už nekilnojamÄ jį turtÄ , o ieÅ¡kovas sumažino savo įsiskolinimÄ . Teismas nepagrįstai sprendė, kad po atsiskaitymo su banku likusios lėšos galėtų bÅ«ti panaudotos kitų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Kreditorių interesų pažeidimo faktas negali bÅ«ti grindžiamas prielaida. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas niekada nebÅ«tų sutikęs pirkti įkeisto nekilnojamojo turto už 3 990 000 Lt ir atsiskaityti per vienÄ darbo dienÄ , jeigu Å¡alys nebÅ«tų susitarusios dėl kitokios mokėjimo tvarkos.

Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir ginčijamas įskaitymas buvo betarpiÅ¡kai susiję, todėl ieÅ¡kovas, laikydamasis sutarčių privalomumo principu, privalėjo sudaryti ginčijamÄ susitarimÄ dėl įskaitymo. IeÅ¡kovas neginčija nekilnojamojo turto sandorio, tačiau iÅ¡ esmės siekia, kad atsakovo padėtis sutarties vykdymo atžvilgiu taptų nepalyginamai sudėtingesnė.Ginčijamu įskaitymu įskaityti vienodo dydžio prieÅ¡prieÅ¡iniai įsipareigojimai, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.67 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

IeÅ¡kovas neginčijo nei nekilnojamojo turto perleidimo, nei reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, taigi, laiko jas naudingas įmonei. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad reikalavimo teisė yra negaliojanti, pradinis kreditorius neatsako už skolininko prievolės neįvykdymo. Atsakovas iÅ¡naudojo visas galimybes patikrinti, ar sandoris nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių: rÅ«pinosi, kad bÅ«tų gautas banko sutikimas parduoti turtÄ , bankroto byla ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡kelta, notaras patvirtino, kad nėra sÄ lygų, draudžiančių Nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti.

IeÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl restitucija nėra galima, nes jis objektyviai neturės galimybių sumokėti atsakovui už reikalavimo teisės perleidimÄ . Atsakovo padėtis žymiai pablogės. Teismas nepagrįstai taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ ir nepasisakė dėl Å¡alių grÄ Å¾inimo į pradinę padėtį – dėl kainos už reikalavimo teisės perleidimo atsakovui sumokėjimo. IeÅ¡kovas BUAB „Optimalus turto valdymas“ atsiliepime praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nėra nenaudinga ieÅ¡kovui, tačiau prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pagal įprastÄ verslo praktikÄ atsakovas privalėtų sumokėti realiÄ kainÄ už perkamÄ turtÄ , o ne įskaityti tarpusavio dirbtinai sukurtus įsipareigojimus. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad bankui buvo žinomos visos nekilnojamojo turto prikimo–pardavimo sutarties sÄ lygos, taip pat ir apie mokėjimo bÅ«dÄ . Be to, banko leidimas parduoti jam įkeistÄ turtÄ neturi jokios reikÅ¡mės ginčijant įskaitymÄ .

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nesudarius nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio ir ginčijamo įskaitymo, Å¡alys bÅ«tų tokioje pačioje padėtyje. Atsakovui realiai sumokėjus turto kainÄ , ieÅ¡kovas galėtų atsiskaityti su banku. Nors ir nedraudžiama atlikti įskaitymus, tačiau svarbu nepažeisti kitų kreditorių interesų. Sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo nemokus, aplinkybė, kad bankroto byla jam iÅ¡kelta tik po dviejų mėnesių, nepaneigia Å¡alių nesÄ Å¾iningumo.

Pats apeliantas teigia, kad nebÅ«tų pirkęs turto, jei Å¡alys nebÅ«tų susitarusios dėl įskaitymo. Taigi, akivaizdu, kad Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Apeliantas nusprendė perimti reikalavimo teisę iÅ¡ UAB ,,Sinvita“ ir parduoti jÄ ieÅ¡kovui, kad turėtų teisinį pagrindÄ atlikti įskaitymÄ ir iÅ¡vengti pinigų mokėjimo. IeÅ¡kovui sandoris buvo aiÅ¡kiai nenaudingas, nes byloje nėra įrodymų apie galimybę gauti įvykdymÄ pagal reikalavimo teisės perleidimo sandorį. Apeliantas buvo nesÄ Å¾iningas, nes nesidomėjo ieÅ¡kovo finansine padėtimi.

Notaras netikrina šalių mokumo, jų pajėgumo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tai, kad apeliantas atsidūrė blogesnėje padėtyje, nesudaro pagrindo netaikyti restitucijos, nes jis pats atliko rizikingus veiksmus ir pažeidė kreditorių interesus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d., toliau – CPK).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Nei absoliučių, nei kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , nenustatyta. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.).Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla. Pagal ieÅ¡kovo balanso ir kitų įrodymų duomenis įmonė 2013 m. birželio 30 d. turėjo 79 690 798,65 Lt vertės turtÄ , 2012–2013 metais veikė nuostolingai, pradelstos skolos kreditoriams sudarė 114 145 697,20 Lt. 2014 m. sausio 24 d. teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia, patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai: užtikrinti įkeitimu – 49 041 028,88 Lt, pirmosios eilės – 17 718,12 Lt, antrosios eilės – 48 033,54 Lt, trečiosios eilės – 82 146,28 Lt, iÅ¡ viso – 14 338 575,03 Lt. 2013 m. gegužės 31 d.

UAB „Sinvita“ reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido apeliantui 3 990 000 Lt reikalavimo teisę pagal 2012 m. birželio 5 d. paskolos sutartį į ,,Hillberg Associates Ltd“. 2013 m. gegužės 31 d. apeliantas reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Å¡iÄ reikalavimo teisę perleido ieÅ¡kovui už tÄ pačiÄ kainÄ . 2013 m. birželio 7 d. ieÅ¡kovas ir apeliantas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas pardavė turtÄ â€“ pastatÄ -kavinę J. Basanavičiaus gt. 9, Palangoje, už 3 990 000 Lt (turtas įkeistas AB Å iaulių bankui). 2013 m. birželio 7 d. atsakovas ir ieÅ¡kovas sudarė ginčijamÄ susitarimÄ dėl įskaitymo, kad Å¡alys viena kitai neskolingos.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad ginčijamas 2013 m. birželio 7 d. įskaitymas nepažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teisių, nes bankroto byla iÅ¡kelta tik po dviejų mėnesių, o pagrindinis ieÅ¡kovo kreditorius AB Å iaulių bankas, kuriam yra įkeista visa įmonė, sutiko, kad ieÅ¡kovas perleistų jam (apeliantui) bankui įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nenurodė jokių konkrečių sÄ lygų, pretenzijų nereiÅ¡kė, iÅ¡skyrus tai, kad turtas ir toliau liktų įkeistas.

Pagal CK 4.171 straipsnio 6 dalį, perleidžiant įkeistÄ turtÄ , hipoteka seka paskui daiktÄ . Ginčo nekilnojamasis turtas buvo įkeistas AB Å iaulių bankui užtikrinant ne ieÅ¡kovo, bet kito skolininko, t. y. UAB ,,Kauno arena“ prievoles. Taigi iÅ¡ esmės sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovo kreditorių teisių pažeidimo banko sutikimas perleisti turtÄ nėra aktualus. Be to, sutikimas buvo duotas nekilnojamajam turtui perleisti, nedetalizuojant atsiskaitymo sÄ lygų, o ne ginčijamam įskaitymui.

Akivaizdu, kad įskaičius tarpusavio įsiskolinimus vietoj realaus atsiskaitymo už nekilnojamÄ jį turtÄ , sumažėjo ieÅ¡kovo turtas, kuris bÅ«tų realizuotas tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas deklaratyviai teigia, kad ginčijamas susitarimas dėl įskaitymo nepažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teisių, nes juo buvo sumažintas ieÅ¡kovo įsiskolinimas jam, o nesudarius nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, turtas bÅ«tų buvęs realizuotas Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o ieÅ¡kovas jam dar bÅ«tų skolingas 3 990 000 Lt už reikalavimo teisės perleidimÄ .

Ä®vertinus byloje nustatytas faktines sandorių sudarymo aplinkybes, jų laikÄ , pobÅ«dį, kainas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo įsiskolinimas apeliantui iÅ¡ esmės buvo specialiai sukurtas perleidžiant jam abejotinos vertės reikalavimÄ , kurį pats apeliantas įgijo tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ trečiojo asmens, su kuriuo neturėjo jokių verslo santykių. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina paties apelianto teiginiai, kad visi trys sandoriai buvo susiję, juos vertinti reikia kartu, kad jis nebÅ«tų sutikęs pirkti įkeisto nekilnojamojo turto už 3 990 000 Lt ir atsiskaityti per vienÄ darbo dienÄ , jeigu Å¡alys nebÅ«tų susitarusios dėl kitokios mokėjimo tvarkos, t. y. ne realios kainos mokėjimo, bet tarpusavio įsiskolinimų įkaitymo.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į paminėtas byloje nustatytas aplinkybes, ginčijamas susitarimas negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu įprastÄ verslo praktikÄ . Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad pagal įprastÄ verslo praktikÄ atsakovas privalėtų sumokėti realiÄ kainÄ už perkamÄ turtÄ , o ne įskaityti tarpusavio prievoles pagal sukurtÄ Ä¯sipareigojimų schemÄ . Vien tai, kad ieÅ¡kovo bankroto administratorius neginčija reikalavimo perleidimo sutarties, nekilnojamojo turto pardavimo sutarties, kurių pagrindu atliktas ginčijamas įskaitymas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad įskaitymu buvo pažeistos ieÅ¡kovo kreditorių teisės.Atmetami kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir ginčijamas įskaitymas buvo neatsiejamai susiję, todėl ieÅ¡kovas, laikydamasis sutarčių privalomumo principu, privalėjo sudaryti ginčijamÄ susitarimÄ dėl įskaitymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sÄ lygÄ â€žneprivalėjo“ aiÅ¡kina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimÄ . Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje sutartyse, kurių pagrindu buvo sudarytas ginčijamas įskaitymas, nebuvo konkretaus susitarimo ar ieÅ¡kovo įsipareigojimo atsiskaityti už tarpusavio prievoles bÅ«tent tokiu bÅ«du.

Ä®vertinus visų sandorių sudarymo aplinkybes, laikotarpį, sandorių pobÅ«dį, kainÄ , nenustatyta, kad egzistavo teisinė pareiga sudaryti ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ (CK 6.66 str. 1 d.). Nepagrįsti apelianto argumentai, dėl Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Asmuo nesÄ Å¾iningas, jeigu sudarydamas su skolininku sandorį, žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus (kreditorių) teises (CK 6.66 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys (2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Taigi sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.Kaip paminėta, pirmosios instancijos teismas nustatė CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtintÄ nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ â€“ prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcijÄ , įvertinęs jų santykį, t. y. apeliantas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ , o nemokus ieÅ¡kovas, kuris jau 2013 metų kovo mėnesį žinojo apie kreditorių ketinimus kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo – menamÄ teisę iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ skolininko, su kuriuo savo Å«kinėje veikloje iki to momento neturėjo jokių ryÅ¡ių.

Nesutikti su tokia teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nors susitarimas dėl įskaitymo įstatymų nėra draudžiamas, o reikalavimo perleidimas iÅ¡ esmės galioja, ieÅ¡kovui ginčijamas susitarimas yra aiÅ¡kiai nenaudingas. Byloje nėra įrodymų apie ieÅ¡kovo galimybę gauti įvykdymÄ pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Apeliantas (paminėta) pats reikalavimo teisę į ,,Hillberg Associates Ltd“ įgijo tÄ pačiÄ dienÄ , kai perleido ieÅ¡kovui. Ä®keičiamo nekilnojamojo turto, perleisto 2013 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, vertė buvo nurodyta 6 600 000 Lt.

Ginčo susitarimu jis buvo perleistas už pusantro karto mažesnę vertę nei nustatė turto vertintojai. Tokia ginčijamo susitarimo sÄ lyga vertinama kaip nesÄ Å¾ininga ir sudaryta akivaizdžiai ne įmonės naudai. Be to, pats apeliantas skunde net keletÄ kartų pažymi, kad nebÅ«tų sudaręs nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, jei Å¡alys nebÅ«tų susitarusios dėl atsiskaitymo už jį įskaitant tarpusavio įsipareigojimus, patvirtina pirmosios instancijos teiginius, kad Å¡alys buvo iÅ¡ anksto susitarusios veikti bÅ«tent tokiu ieÅ¡kovui nenaudingu bÅ«du.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia vien ta apelianto nurodoma aplinkybė, kad turtas yra įkeistas, nes byloje nėra duomenų, kad skolininkas, kurio naudai Å¡is turtas įkeistas, vykdo savo prievoles netinkamai. Ginčijamo susitarimo ir sutarčių sudarymo aplinkybės, eiga, laikas, manipuliacijos įrodo egzistuojant bÅ«tina actio Pauliana sÄ lygÄ â€“ sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Apeliantas Å¡ios sÄ lygos nepaneigė.Actio Pauliana tikslas – taikant restitucijÄ sugrÄ Å¾inti turtÄ , kuris buvo nesÄ Å¾iningai perleistas ir Å¡io turto sÄ skaita patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, civilinėje byloje priimta Nr. 3K-3-361/2009 ir kt.).

Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti. TokiÄ nuostatÄ lemia actio Pauliana kompensacinis pobÅ«dis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistÄ turtÄ , nebÅ«tų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ negaliojančiu, taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ iÅ¡ apelianto priteisė ieÅ¡kovui sumÄ , mokėtinÄ už įsigytÄ nekilojamÄ jį turtÄ .

Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių restitucija galėtų bÅ«ti netaikoma ar pakeistas taikytos restitucijos bÅ«das (CK6.145 str. 2 d., 6.146 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Nagrinėjamu atveju netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų dokumentų (sÄ skaitos, mokėjimo nurodymo), ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 1 013,60 Eur. Å ių iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteisiamos iÅ¡ apelianto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bofora“ (j. a. k. 302999446) ieÅ¡kovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Optimalus turto valdymas“ (j. a. k. 136025113) 1 013,60 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trylika eurų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                              Konstantinas Gurinas                                                                                                                                                                          Nijolė Piškinaitė                                                                                                                                                                          Egidijus Žironas