f6ff9ef6-5ea2-401d-aec1-cb8c3634f95b · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-305-855/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29896-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.2.; 2.8.2.7.; 2.8.2.8.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. M. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metausta“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. M. kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas 1) nutraukti tarp ieÅ¡kovo R. M. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Metausta“ sudarytÄ sutartį dėl paspirtuko „Insportline Saturian“ (toliau – Paspirtukas, Prekė) pirkimo-pardavimo;

2) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 960,00 Eur sumÄ , sumokėtÄ už paspirtukÄ ;

3) priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas ieškovo naudai nuo 960,00 Eur sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki pilno skolos išieškojimo iš atsakovės;

4) priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį grindė Å¡iais argumentais: 1.1. 2018 m. birželio 14 d. tarp ieÅ¡kovo R. M. ir atsakovės UAB „Metausta“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo iÅ¡ atsakovės paspirtukÄ â€žInsportline Saturian“. Pradėjus naudotis paspirtuku, pradėjo iÅ¡sijunginėti jo valdymas, dingo trauka. 2018 m. liepos 10 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl gedimų. 2018 m. liepos 12 d. atsakovė informavo ieÅ¡kovÄ , jog paÅ¡alino paspirtuko trÅ«kumus.

Atvykus atsiimti prekę, atsakovė informavo, jog už remontÄ reikės sumokėti 80,00 Eur. IeÅ¡kovui prieÅ¡taraujant ir siekiant iÅ¡vengti konflikto, ieÅ¡kovas sutiko ir sumokėjo atsakovei 60,00 Eur. 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieÅ¡kovas pastebėjo, jog vairo mechanizme yra trÅ«kę du varžtai. SekančiÄ dienÄ nuvežė ir paspirtukÄ paliko atsakovei, papildomai informuodamas, jog nerimÄ kelia ir galinio rato variklio padidėjusi temperatÅ«ra. Po kelių dienų atsakovė informavo, jog bandys susisieti su prekės gamintoju ir iÅ¡spręs problemÄ , o kol tai įvyks, pasiÅ«lė ieÅ¡kovui pasiimti paspirtukÄ pas save.

Nuo to laiko ieÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į atsakovę, bet negavo jokio atsakymo. 2019 m. gegužės 3 d. ieÅ¡kovas raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę ir 2019 m. gegužės 14 d. gavo atsakymÄ , jog gamintojas atsakė, kad gedimai yra mechaniniai, atsiradę dėl netinkamo paspirtuko naudojimo, todėl garantinis aptarnavimas nėra teikiamas. Kadangi ieÅ¡kovas negalėjo toliau naudotis paspirtuku, jis kreipėsi į atsakovę, pasiÅ«lydamas pasiimti parduotÄ prekę ir grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus. 1.2.

Atsakovei atsisakius grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pinigus už nekokybiÅ¡kÄ prekę, ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ (toliau – ir Tarnyba), kuri 2019 m. liepos 10 d. atsakovės patalpose, dalyvaujant ieÅ¡kovui, atliko paspirtuko apžiÅ«rÄ . ApžiÅ«ros metu nustatyta, jog paspirtuko rida 2300 km., nustatyta, jog iÅ¡lūžę vairo tvirtinimo varžtai, kurie prilaiko paspirtuko vairo iÅ¡traukimÄ . 2019 m. rugpjūčio 6 d. Tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ , jog paspirtuko pažeidimai nėra gamyklinio pobÅ«džio ir yra atsiradę dėl netinkamos jo eksploatacijos. 2019 m. rugsėjo 13 d.

Tarnyba priėmė nutarimÄ , kuriuo netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo, tačiau ieÅ¡kovas su Å¡iuo Tarnybos nutarimu nesutinka. 1.3. Paspirtukas po įsigijimo (2018 m. birželio 14 d.) pirmÄ kartÄ sugedo ir buvo priduotas taisyti 2018 m. liepos 12 d. AntrÄ kartÄ paspirtukas sugedo praėjus 1,5 mėnesio po įsigijimo, todėl akivaizdu, jog jis buvo perduotas su trÅ«kumais. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, paspirtuko trÅ«kumai turi bÅ«ti laikomi trÅ«kumais, buvusiais perdavimo metu.

Be to, Å¡iuo metu paspirtuko pagal paskirtį naudoti negalima. 1.4. PirmÄ kartÄ sugedus paspirtukui, kai ieÅ¡kovas juo naudojosi nepilnÄ mėnesį, už paspirtuko remontÄ , atsakovei pareikalavus, ieÅ¡kovas sumokėjo 60,00 Eur. Tačiau ieÅ¡kovas mano, kad atsakovė turi sugrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo sumokėtÄ sumÄ už paspirtuko remontÄ , kadangi neturėjo teisės reikalauti sumokėti už remontÄ garantiniu laikotarpiu.

2. Atsakovė UAB „Metausta“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 2.1. 2019 m. gegužės 3 d., t. y. suėjus beveik 1 metams po sutarties sudarymo (2018 m. birželio 14 d.), ieÅ¡kovas pareikalavo pakeisti netinkamos kokybės paspirtukÄ tinkamos kokybės daiktu arba grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus. Atsakovė nesutiko su pretenzija ir nurodė, jog garantija nebus taikoma, kai mechaniniai pažeidimai atsirado dėl netinkamo paspirtuko eksploatavimo, nes tokiÄ iÅ¡vadÄ nurodė ir prekės gamintojas. 2.2.

IeÅ¡kovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ , praÅ¡ydamas nutraukti sutartį ir grÄ Å¾inti pinigus. Tarnyba atliko paspirtuko apžiÅ«rÄ ir nustatė mechaninius pažeidimus: nubrozdinimus, iÅ¡lūžusius vairo tvirtinimo varžtus, įlinkusį pagrindÄ . Buvo nustatyta, jog buvo pakeisti paspirtuko variklio parametrai – nuimtas greičio ribotuvas siekiant padidinti paspirtuko greitį. Paspirtuko gamintojo instrukcijoje nurodytas greitis yra 25 km/h, o apžiÅ«ros metu buvo pasiektas net 46 km/h greitis.

Paspirtuko gamintojo instrukcijoje yra nurodyta, jog prekei garantinis aptarnavimas nėra taikomas, jeigu yra atlikti tyčiniai projekto ar konstrukcijos pakeitimai. Tarnyba atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus. 2.3. Nors ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti paspirtuko trÅ«kumų faktÄ , tačiau ieÅ¡kovas neįrodė jokių konkrečių defektų. Atsiradę mechaniniai pažeidimai – lūžę vairo tvirtinimo varžtai ir įlinkusi stovimoji dalis atsirado dėl to, jog nuėmus gamintojo uždėtÄ greičio ribotuvÄ , paspirtuku buvo važinėjama didesniu nei maksimaliu 25 km/h gamintojo nurodytu greičiu, dėl ko tapo sudėtingiau valdyti paspirtukÄ .

Staigiai stabdant ar staigiai pradedant važiuoti, atraminės konstrukcijos dalims teko didesnė nei įprasta pasiprieÅ¡inimo inercinė jėga. Dėl to ir galėjo lūžti vairo tvirtinimo varžtai ir įlinko korpuso detalės. Tokie pažeidimai galėjo atsirasti ir dėl kitokio fizinio poveikio, pvz. smÅ«gio. Atsakovas, savavaliÅ¡kai keisdamas paspirtuko technines savybes, neteko teisės į garantinį prekės aptarnavimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, darė iÅ¡vadÄ , jog aplinkybės – du sulūžę paspirtuko vairo mechanizmo varžtai ir kaistantis paspirtuko galinio rato variklis – yra įrodytos, tačiau į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių paspirtuko elektros sistemos gedimus. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadoje nustatyta, jog paspirtukas veikia ir važiuoja be trikdžių, o 2018 m. rugpjūčio 30 d. el. laiÅ¡ku ieÅ¡kovas yra nurodęs atsakovui, jog po gedimo paÅ¡alinimo paspirtuko elektros sistema veikia gerai. Atsižvelgiant į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, jog paspirtukas turi elektros sistemos gedimus. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog paspirtukas turi paÅ¡alintÄ greičio ribotuvÄ ir gali važiuoti didesniu nei 25 km/h greičiu.

5. Teismas pažymėjo, jog vien aplinkybių, jog atsakovės parduotas paspirtukas turi du sulūžusius vairo mechanizmo varžtus ir kaistantį galinio rato variklį, nustatymas pats savaime neįrodo, jog atsakovė ieÅ¡kovui pardavė netinkamos kokybės prekę, todėl ieÅ¡kovas turi įrodyti, jog prekės trÅ«kumai yra netinkamos prekės kokybės pasekmė. Be to, Å¡ioms aplinkybėms nustatyti ir įrodyti reikia specialiųjų žinių, o byloje Å¡alys atsisakė skirti ekspertizę, tad dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendimÄ priėmė pagal byloje esančius įrodymus, vertindamas juos pagal savo vidinį įsitikinimÄ .

6. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodytos varžtų sulūžimo priežastys, o Å¡alys ir jų atstovai teismo posėdžio metu nurodė tik galimas prielaidas, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog paspirtuko galinio rato variklio kaitimas neatitinka jo normalių savybių, todėl teismas sprendė, jog paspirtuko galinio rato variklio kaitimo faktÄ nėra pagrindo pripažinti netinkama jo kokybe. Taip pat byloje esant nepaneigtų duomenų, jog varžtų sulūžimas yra mechaninio poveikio pasekmė, teismas sprendė, kad jų sulūžimo priežastimi yra ne netinkama jų kokybė, tačiau stiprus paspirtiko naudotojo mechaninis poveikis.

7. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes ir motyvus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje įrodytos faktinės aplinkybės nelaikytini ieÅ¡kovui perduoto paspirtuko netinkamos kokybės įrodymu, todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.364 straipsnio 7 dalies 4 punktu, neturi pagrindo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti ieÅ¡kovui sumokėtÄ paspirtuko kainÄ .

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sutarties nutraukimas turi bÅ«ti taikomas kaip paskutinė ir kraÅ¡tutinė priemonė. Nagrinėjamu atveju vien dėl sulūžusių dviejų vairo mechanizmo varžtų, kurių teismo vertinimu, kaina su darbo kaina, vertinant su viso paspirtuko verte, yra nežymi, įvertinus tai, kad Tarnybos iÅ¡vadoje nurodoma, jog paspirtukas veikia ir važiuoja be trikdžių, sutarties nutraukimas ir įpareigojimas grÄ Å¾inti visÄ paspirtuko, kuris buvo naudojamas ir turi aiÅ¡kių nusidėvėjimo požymių, kainÄ neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų.

9. Teismas nurodė, kad netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl sutarties nutraukimo, netenkintinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl 60,00 Eur, sumokėtų už paspirtuko remontÄ . Be to, ieÅ¡kovas neįrodė, jog pirmas paspirtuko gedimas buvo priskirtas prie garantinių gedimų, kuris turėjo bÅ«ti atliktas atsakovės sÄ skaita. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliantas (ieÅ¡kovas) pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys buvo atmestas ir prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 14 d. priimtÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog į bylÄ nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių paspirtuko elektros sistemos gedimus. Teismui buvo pateiktas susiraÅ¡inėjimas su atsakove dėl paspirtuko gedimo sutvarkymo, o taip pat teismui pateiktas mokėjimo kvitas už paspirtuko remontÄ . 10.2. IÅ¡skyrus atsakovę paspirtuko remontu daugiau niekas neužsiėmė, ieÅ¡kovas neturi net minimalių žinių, kaip funkcionuoja paspirtuko kompiuteris, kaip galima pakeisti variklio parametrus.

Be to, pačios atsakovės atstovas nurodo, jog buvo paspirtuko gedimas, kurį remontavo atsakovė, tačiau, kokį remontÄ atliko atsakovė, niekas nesigilino, tačiau akivaizdu, kad be atsakovės paspirtuko daugiau niekas neremontavo, todėl apeliantas nesutinka ir su teismo argumentu, jog nustatyti paspirtuko pažeidimai nėra gamyklinio pobÅ«džio, o atsiradę iÅ¡skirtinai dėl netinkamos paspirtuko eksploatacijos. 10.3. Nagrinėjamu atveju ne ieÅ¡kovas turėjo teismo praÅ¡yti skirti ekspertizę ir įvertinti paspirtuko gedimus, kadangi ieÅ¡kovui pakako įrodyti paspirtuko gedimus, kuriuos jis ir nurodė, tai, kad paspirtuko vairo mechanizme trÅ«kę du varžtai, dėl ko vairo mechanizmo sistema tapo nesaugi.

Aplinkybė dėl paspirtuko elektros sistemos gedimų ieÅ¡kovas taip pat įrodė, teismui pateikdamas susiraÅ¡inėjimÄ dėl paspirtuko elektros gedimo sutvarkymo ir pateikdamas mokėjimo kvitÄ , todėl tų gedimų priežastį turėjo įrodyti atsakovė. 10.4. Vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 11 dalimi, vartojimo prekės kokybės trÅ«kumams paaiÅ¡kėjus per Å¡eÅ¡erių mėnesių terminÄ , preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trÅ«kumai, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trÅ«kumo pobÅ«džiu.

Todėl nagrinėjamu atveju paspirtukui sugedus per 25 dienas nuo pirkimo, ir vėl po kurio laiko pastebėjus, kad paspirtuko vairo mechanizme yra įtrÅ«kę du varžtai, akivaizdu, kad atsakovė turėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pinigus už prekę, pasiimdamas pačiÄ prekę.

11. Atsakovė UAB „Metausta“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Paspirtuko trÅ«kumų faktÄ teko įrodyti ieÅ¡kovui, o atsakovė galėjo į ieÅ¡kovo reikalavimus atsikirsti tiek neigdama trÅ«kumų faktÄ , tiek įrodinėdama, jog trÅ«kumai atsirado jau po paspirtuko perdavimo ieÅ¡kovui ir dėl ieÅ¡kovo atliktų paspirtuko naudojimo taisyklių pažeidimo.

Esamu atveju atsakovė jai tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ Ä¯vykdė – Vartotojų teisių apsaugos tarnybos apžiÅ«ros metu padaryta iÅ¡vada, kur nurodyta, jog atsakovė perdavė ieÅ¡kovui tinkamos kokybės prekę, o ieÅ¡kovui pažeidus paspirtuko gamintojo nustatytas eksploatavimo sÄ lygas, ieÅ¡kovas neteko teisės į paspirtuko garantinį aptarnavimÄ , dėl to atsakovė negali bÅ«ti laikoma atsakinga už trÅ«kumus, atsiradusius dėl tokių ieÅ¡kovo veiksmų. Tuo tarpu ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, galinčių paneigti tokiÄ iÅ¡vadÄ , o taip pat neprašė skirti ekspertizės trÅ«kumų priežasčiai nustatyti. 11.2.

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu panaikinti sutartį bei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui lėšas, kadangi esamu atveju dėl dviejų sulūžusių vairo mechanizmo varžtų veikianti paspirtuko pirkimo-pardavimo sutartis negali bÅ«ti nutraukta bei grÄ Å¾inta visa paspirtuko kaina. Paspirtukas yra akivaizdžiai nusidėvėjęs, todėl tokio reikalavimo tenkinimas reikÅ¡tų, jog ieÅ¡kovas neatlygintinai metus laiko naudojosi paspirtuku ir juo nuvažiavo 2300 km atstumÄ , o atsakovei bÅ«tų grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovo modifikuotas bei nudėvėtas paspirtukas, kuriam nebetaikomas gamintojo garantinis aptarnavimas.

Tad Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas ieÅ¡kovui suteiktų neproporcingÄ naudÄ atsakovės sÄ skaita. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje ieÅ¡kovas laikosi pozicijos, jog atsakovė, pardavusi ieÅ¡kovui netinkamos kokybės prekę (paspirtukÄ ), kuris gedo iÅ¡ esmės iÅ¡kart po jo įsigijimo, turi prisiimti atsakomybę ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pinigus, sumokėtus už įsigytÄ netinkamos kokybės prekę, kurios tolimesnis eksploatavimas negalimas, ir praÅ¡o teismo nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ paspirtuko pirkimo-pardavimo sutartį, ieÅ¡kovui grÄ Å¾inant jo sumokėtÄ prekės kainÄ . Apeliantas taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neteisingai paskirstė Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ , kadangi, anot ieÅ¡kovo, jis įrodė prekės trÅ«kumus, atsiradusius iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po prekės įsigijimo, todėl Å¡iuo atveju bÅ«tent atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad ji nėra atsakinga už pirkėjo nurodytus prekės trÅ«kumus.

16. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei Å¡alių teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų, tarp ieÅ¡kovo R. M. ir UAB „Metausta“ 2018 m. birželio 14 d. buvo sudaryta prekės – paspirtuko „Insportline Saturian“ (900,00 Eur) pirkimo-pardavimo sutartis. 2018 m. liepos 10 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę dėl paspirtuko elektros sistemos trÅ«kumų (iÅ¡sijunginėjo paspirtuko valdymas, dingdavo paspirtuko trauka), kuriuos atsakovė 2018 m. liepos 12 d. paÅ¡alino ir ieÅ¡kovas už tai sumokėjo atsakovei 60,00 Eur. 2018 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovas pranešė atsakovei, jog paliko paspirtukÄ , nes jame yra lūžę du vairo mechanizmo laikymo varžtai ir neramina galinio rato perkaitimas.

Kartu ieÅ¡kovas paklausė, ar perkaitimas yra normalu, ar turi taip kaisti. Taip pat ieÅ¡kovas pranešė, jog sutvarkyti laidai, kurie trumpino ir atjunginėjo paspirtuko valdymÄ , dabar veikia gerai, problema nesikartoja kaip anksčiau. 2019 m. gegužės 3 d. elektroniniu laiÅ¡ku atsakovė informavo ieÅ¡kovÄ , jog gautas gamyklos atsakymas, kuriame teigiama, kad tai yra mechaniniai pažeidimai, atsiradę dėl netinkamo paspirtuko eksploatavimo, todėl Å¡iuo atveju garantinis aptarnavimas nėra suteikiamas.

17. IeÅ¡kovas 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ , praÅ¡ydamas nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grÄ Å¾inti už prekę sumokėtus pinigus. Vykstant ginčo tyrimui bei dalyvaujant ieÅ¡kovui, atsakovės atstovui bei Tarnybos atstovei, buvo atlikta paspirtuko apžiÅ«ra. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Tarnybos gaminio vertinimo iÅ¡vadoje buvo nustatyta, jog paspirtukas yra naudotas, matosi nubrozdinimai; nuvažiuotas atstumas – 2300 km; iÅ¡traukus vairalazdę iÅ¡ stovo, už vairalazdės iÅ¡traukimo žymos matomi nubrozdinimai; iÅ¡lūžę vairo tvirtinimo varžtai, kurie prilaiko vairo iÅ¡traukimÄ ; paspirtuko stovimoji dalis ties vairalazde įlinkusi; pakeisti variklio parametrai – nuimtas ribotuvas siekiant padidinti paspirtuko greitį.

Buvo nustatyta ir konstatuota, kad maksimalus gamintojo nurodytas greitis - 25 km/h, tuo tarpu įjungus paspirtukÄ ir leidus laisva eiga, pasiekiamas maksimalus 46 km/h greitis. Paspirtukas veikia ir važiuoja be trikdžių. Tarnyba pažymėjo, kad gamintojo prekės instrukcijoje nurodyta, kad gamintojo garantija negalioja, jeigu yra atlikti tyčiniai projekto ar konstrukcijos pakeitimai, kas nagrinėjamo ginčo atveju ir buvo atlikta, apeliantus iÅ¡ esmės neginčijant ir neneigiant paspirtuko greičio ribotuvo nuėmimo faktÄ , t. y. paties pirkėjo atliktÄ prekės konstrukcijos pakeitimÄ .

ApžiÅ«ros metu Tarnyba padarė iÅ¡vada, jog nustatyti paspirtuko pažeidimai nėra gamyklinio pobÅ«džio ir atsirado iÅ¡skirtinai dėl netinkamos paspirtuko eksploatacijos, todėl konstatavo, kad pardavėjas nėra atsakingas už atsiradusius prekės pažeidimus, todėl vartotojo (ieÅ¡kovo) reikalavimas - nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grÄ Å¾inti už prekę sumokėtus pinigus, yra nepagrįstas.

18. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

19. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sÄ lygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trÅ«kumų, dėl kurių daikto nebÅ«tų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trÅ«kumus, apskritai nebÅ«tų to daikto pirkęs, arba nebÅ«tų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

20. Laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymÄ ) (CPK 363 straipsnio 1 dalis). Parduodamas daiktas turi bÅ«ti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Ä®statyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu:

1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktÄ apraÅ¡ymÄ ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį;

2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami;

3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečiÄ paskirtį, apie kuriÄ pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko;

4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra bÅ«dingi to paties pobÅ«džio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobÅ«dį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo vieÅ¡ai paskelbtus pareiÅ¡kimus, įskaitant reklamÄ ir daiktų ženklinimÄ , dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).

21. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu neįrodo, kad Å¡ie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trÅ«kumų gali pareikÅ¡ti per protingÄ terminÄ , bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

22. Taigi, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

Be to, kaip buvo minėta, pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas neatsako už daiktų trūkumus, jeigu įrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

23. Kasacinio teismo praktikoje, taikant minėtas teisės normas, yra pažymėta, jog kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikomas CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekių ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas.

Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016); įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog nupirkti daiktai (-as) yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

24. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be iÅ¡imčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė (lot. onus probandi), pagal kuriÄ Ä¯rodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). IeÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindÄ teismui atmesti jo ieÅ¡kinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Savo ruožtu atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (lot. per se) nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieÅ¡kovas įrodė ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančiÄ aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Taigi, kad paspirtuko trÅ«kumai buvo pirkimo-pardavimo metu ir kad pirkėjui buvo perduotas netinkamos kokybės daiktas, privalo įrodyti vartotojas (ieÅ¡kovas). Vartotojui įrodžius Å¡ias aplinkybes, tuomet pardavėjui (atsakovei) tektų pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytus trÅ«kumus, kurie atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminÄ .

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog paspirtuko trÅ«kumai: du sulūžę vairo mechanizmo varžtai ir kaistantis galinio rato variklis – yra įrodyti, abi Å¡alys juos pripažino ir neginčijo. Tačiau teismas, vertinęs byloje esančius duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog paspirtukas turi elektros sistemos gedimus. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad paspirtuko elektros sistemos trÅ«kumai nėra įrodyti, teigdamas, jog Å¡i aplinkybė įrodyta Å¡alių susiraÅ¡inėjimu dėl paspirtuko elektros instaliacijos gedimo bei mokėjimo kvitas už paspirtuko remontÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apelianto argumentus atmeta.

26. Sutiktina su ieÅ¡kovo argumentu ir byloje dėl to ginčo nėra, jog ieÅ¡kovas, nepraėjus ir mėnesiui nuo paspirtuko pirkimo, t. y. 2018 m. liepos 10 d., kreipėsi į atsakovę dėl paspirtuko elektros sistemos trÅ«kumo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, Å¡is trÅ«kumas buvo paÅ¡alintas. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2018 m. rugpjūčio 30 d. elektroninio laiÅ¡ko, kuriuo atsakovei buvo praneÅ¡ta apie kitÄ paspirtuko gedimÄ , pats ieÅ¡kovas nurodo „tuos laidus, kuriuos sutvarkėt ir kurie trumpino ir atjunginėjo paspirtuko valdymÄ , dabar veikia gerai, problema nesikartoja kaip anksčiau“.

Pažymėtina ir tai, kad Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atliekant paspirtuko apžiÅ«rÄ (tyrimÄ ), nebuvo nustatyti jokie paspirtuko elektros sistemos trÅ«kumai, prieÅ¡ingai, Tarnyba taip pat konstatavo, kad prekė veikia ir važiuoja be trikdžių. Be to, ir pats ieÅ¡kovas, kreipdamasis į TarnybÄ dėl pažeistų teisių gynimo, nenurodė prekės trÅ«kumo, susijusio su elektros instaliacija. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog paspirtuko elektros sistemos trÅ«kumų ieÅ¡kovas neįrodė.

27. Kiti paspirtuko trūkumai: du sulūžę vairo mechanizmo varžtai ir kaistantis galinio rato variklis, kaip minėta anksčiau, yra įrodyti, abi šalys šiuos paspirtuko trūkumus pripažino ir neginčijo. Tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, vien tik šių faktinių aplinkybių nustatymas pats savaime neįrodo, jog atsakovė ieškovui perdavė netinkamos kokybės prekę. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pardavėjo atsakomybę šalinančios aplinkybės: kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jei neįrodo, kad šie trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui įrodžius prekės trÅ«kumų faktÄ , atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji nėra atsakinga už ieÅ¡kovo nurodytus trÅ«kumus, kurie atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminÄ , t. y. kad trÅ«kumai atsirado jau po paspirtuko perdavimo ieÅ¡kovui ir bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo netinkamo prekės naudojimosi.

28. Nagrinėjamu atveju, siekiant atsikirsti, atsakovė rėmėsi gamintojo atsakymu, kuriame nurodoma, kad prekės mechaniniai pažeidimai (du sulūžę vairo mechanizmo varžtai ir kaistantis galinio rato variklis) atsirado dėl netinkamo prekės naudojimo; taip pat Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atlikta paspirtuko apžiÅ«ra ir jos pagrindu 2019 m. rugsėjo 13 d. priimtu nutarimu, kuriuo konstatuota, jog prekės pažeidimai nėra gamyklinio pobÅ«džio ir yra atsiradę iÅ¡skirtinai dėl netinkamos prekės eksploatacijos ir prekės garantinių sÄ lygų nesilaikymo.

29. Minėta, atlikus paspirtuko apžiÅ«rÄ , Tarnyba nustatė, kad yra pakeisti paspirtuko variklio parametrai – nuimtas greičio ribotuvas, siekiant padidinti paspirtuko greitį. Tai apžiÅ«ros metu patvirtino tiek pirkėjas (ieÅ¡kovas), tiek pardavėjo atstovas (CPK 187 straipsnis), todėl apelianto teiginiai, kad jis neturi net minimalių žinių, kaip funkcionuoja paspirtuko kompiuteris, ir kaip galima pakeisti variklio parametrus, todėl jų nekeitė, vertintini kritiÅ¡kai. Tuo tarpu paspirtuko naudojimo instrukcijoje numatyta, kad garantija negalioja, jeigu yra atlikti tyčiniai projekto ar konstrukcijos pakeitimai, taip pat, jei bet kokie pakeitimai buvo atlikti nekvalifikuoto asmens (Prekės naudojimo instrukcijos „Garantijos reikalavimo tvarka“).

Kadangi apeliantas nesilaikė prekės naudojimo instrukcijoje nurodytų naudojimo reikalavimų ir pakeitė gamintojo numatytas prekės technines savybes, t. y. nuimdamas greičio ribotuvÄ padidino maksimalų paspirtuko važiavimo greitį, o užfiksuoti duomenys apie paspirtuko vos per kelis jo eksploatavimo mėnesius nuvažiuotÄ atstumÄ (2 300 km) patvirtina labai intensyvų jo naudojimÄ , sutiktina su atsakove bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pažeidė gamintojo nustatytas paspirtuko eksploatavimo sÄ lygas ir neteko teisės į paspirtuko garantinį aptarnavimÄ (CK 6.333 straipsnio 3 dalis), atitinkamai į pretenzijų dėl paspirtuko kokybės patenkinimÄ , o atsakovė negali bÅ«ti laikoma atsakinga už trÅ«kumus, atsiradusius dėl tokių paties ieÅ¡kovo veiksmų.

30. Nustačius aplinkybes, jog buvo pakeistos gamintojo numatytos prekės techninės savybės, atsiranda pagrindas labiau tikėtinai iÅ¡vadai, jog atsiradę mechaniniai prekės pažeidimai (lūžę vairo tvirtinimo varžtai, įlinkusi stovimoji dalis ir pan.) atsirado bÅ«tent dėl to, kad nuėmus gamintojo uždėtÄ greičio ribotuvÄ , paspirtuku galėjo bÅ«ti važinėjama didesniu nei maksimaliu 25 km/h gamintojo nurodytu greičiu, dėl ko tapo sudėtingiau valdyti paspirtukÄ ir staigiai stabdant ar staigiai pradedant važiuoti atraminėms konstrukcijos dalims teko didesnė, nei įprasta apkrova, todėl bÅ«tent dėl to galėjo lūžti vairo tvirtinimo varžtai ir įlinkti korpuso detalės. Tokio pobÅ«džio mechaniniai pažeidimai taip pat galėjo atsirasti ir dėl kitokio fizinio poveikio, pavyzdžiui, nuo smÅ«gio, kas eksploatuojant paspirtukÄ didesniu nei gamintojo numatytu maksimaliu greičiu, taip pat yra labai tikėtina galimybė.

31. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto numatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ . IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

32. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja esant labiau tikėtina, jog paspirtuko trÅ«kumai atsirado jau po paspirtuko perdavimo ieÅ¡kovui, t. y. eksploatavimo metu, ir dėl paties ieÅ¡kovo veiksmų – paspirtuko netinkamo eksploatavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas į bylÄ neteikė jokių įrodymų, galinčių paneigti tokiÄ iÅ¡vadÄ . IeÅ¡kovas nurodo tik bendro pobÅ«džio deklaratyvius teiginius, kad paspirtukas nuolat gedo ir nėra tinkamas naudoti, tačiau nepateikia konkrečių paaiÅ¡kinimų, kokie paspirtuko gedimai ar defektai, ieÅ¡kovo manymu, atsirado dėl gamintojo kaltės, nepridėjo jokių tuos gedimus ar defektus pagrindžiančių įrodymų. Pastebėtina, kad net esant pirmosios instancijos teismo pasiÅ«lymui, ieÅ¡kovas neprašė skirti ekspertizės trÅ«kumų priežasčiai nustatyti.

33. Nors vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju, o vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, tačiau teismas negali labiau tikėti ieškovo pozicija, negu atsakovės pozicija, vien išimtinai dėl aplinkybių, jog ieškovas yra vartotojas.

34. Kartu pastebėtina, kad ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde akcentuojama CK 6.363 straipsnio 11 dalies nuostata, kur nurodoma, jog vartojimo prekės kokybės trÅ«kumams paaiÅ¡kėjus per Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės trÅ«kumai, iÅ¡aiÅ¡kėję per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo prekės perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu <...>, nesuponuoja pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumo, kadangi prezumpcija buvo paneigta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atliktos apžiÅ«ros duomenimis, kitais byloje esančiais įrodymais (Å¡alių paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymai), kurie buvo pirmosios instancijos teismo kompleksiÅ¡kai įvertinti, todėl ir Å¡is apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas.

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetÄ ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Teismui atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , atsakovei UAB „Metausta“ priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos 580,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurios, teismo vertinimu, nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Apelianto (ieÅ¡kovo) R. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metausta“ (įmonės kodas – 303100222, buv. Å v. GertrÅ«dos g. 7, Kaunas) iÅ¡ ieÅ¡kovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 580,80 Eur (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 80 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko