2020-11-25 Nr. AB-22144-3-61-3-03403-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-778-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03403-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 39S-134-(14.39.3) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti pavesti Tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriui pradėti žemės sklypo projektavimą pagal 2003 m. lapkričio 6 d. Utenos apskrities išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 6210, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog apie Sprendimą jis sužinojo 2020 m. rugsėjo 16 d., kai jį gavo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pats kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti jam skundžiamą sprendimą, o Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 1SS-1454-(7.5) jį informavo apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas Sprendimas.

Teismas pažymėjo, kad skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas 2020 m. rugsėjo 9 d. prašymas patvirtina, jog jam apie Sprendimą tapo žinoma ne 2020 m. rugsėjo 16 d., o jau nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d., kai Tarnyba pareiškėją raštu informavo apie skundžiamo sprendimo priėmimą. Pareiškėjas, 2020 m. rugpjūčio 3 d. sužinojęs apie skundžiamą Sprendimą, į Tarnybą dėl Sprendimo išdavimo kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 9 d., o į teismą – 2020 m. spalio 16 d. (praėjus beveik 3 mėn. nuo sužinojimo momento apie priimtą Sprendimą). Teismo vertinimu, pareiškėjas, sužinojęs apie Sprendimą 2020 m. rugpjūčio 3 d., galėjo operatyviai ir laiku kreiptis (nuvykti) į Tarnybą susipažinti su priimtu sprendimu, tačiau delsė tai padaryti. Net ir 2020 m. rugsėjo 16 d. gavęs Tarnybos sprendimą, pareiškėjas į teismą kreipėsi ne iš karto, o tik 2020 m. spalio 16 dieną. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui yra taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai, tačiau iš pareiškėjo veiksmų sekos matyti, kad jis nepagrįstai delsė laiku ginti savo galimai pažeistas teises.

Teismas rėmėsi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, todėl termino atnaujinimo klausimo nenagrinėjo. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

II. Pareiškėjas V. A. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjui tapo žinoma apie skundžiamą Sprendimą ne 2020 m. rugsėjo 16 d., o jau nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d., kai Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu pareiškėją informavo apie Sprendimo priėmimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad tik 2020 m. spalio 7 d. gavo Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą su voku, ant kurio matyti, jog laiškas, kuriame buvo Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštas, nebuvo įteiktas pareiškėjui anksčiau. Pareiškėjo teigimu, net jeigu jis 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir būtų gavęs 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštą, šis raštas nesukeltų jam jokių procesinių teisių skųsti Sprendimą, kadangi 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašte pareiškėjas buvo tik informuotas, jog yra priimtas Sprendimas, tačiau nebuvo pridėtas pats Sprendimas, iš šio rašto nėra aišku koks Sprendimo turinys, t. y. kokia piniginė kompensacija yra skiriama bei kiti šio sprendimo motyvai, pareiškėjo teisės ir pareigos.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas 30 dienų apskundimo teismui terminas nuo sprendimo įteikimo dienos. Tad pareiškėjas niekaip nebūtų galėjęs susipažinti su šiuo metu skundžiamo Sprendimo turiniu ir jį apskųsti, kadangi jį apskųsti galima ne nuo sužinojimo apie jį dienos, o nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas paaiškina, kad 2020 m. rugsėjo pradžioje telefonu kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie žemės grąžinimo eigą, nes Tarnyba neteikė jokios informacijos, t. y. pareiškėjas apie Sprendimą nieko nežinojo, nebuvo informuotas ir nesulaukė jokių žinių.

Telefonu pareiškėjas buvo informuotas, jog yra priimtas Sprendimas ir kad jam 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu apie tai buvo pranešta. Todėl pareiškėjas pateikė 2020 m. rugsėjo 9 d. prašymą atsiųsti jam Sprendimą. Pareiškėjas daro išvadą, kad laiku ir operatyviai kreipėsi dėl Sprendimo gavimo bei savo pažeistų teisių gynimo. Gavęs Sprendimą, pareiškėjas teigia turėjęs susirasti advokatą, kuris galėtų parengti skundą teismui, nepraleidžiant įstatymo nustatyto termino. Pareiškėjas pabrėžia, kad Sprendimą gavo tik 2020 m. rugsėjo 16 d. (atsiųstas su 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 39SD-2827-(14.39.104.) Dėl prašymo nagrinėjimo), todėl mano, kad būtent nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. turi būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis, kuria nuspręsta atsisakyta priimti pareiškėjo V. A. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012). Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Tarnyba. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d.).

Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015, 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-645-525/2020).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nustatęs, jog pareiškėjo pateiktas 2020 m. rugsėjo 9 d. prašymas Tarnybai patvirtina, kad jam apie Sprendimą tapo žinoma nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d., kai Tarnyba pareiškėją raštu informavo apie skundžiamo Sprendimo priėmimą. Pareiškėjas su tokia teismo pozicija nesutinka ir tvirtina, kad Sprendimą gavo tik 2020 m. rugsėjo 16 dieną.

Pareiškėjas, kaip savo mamos O. A. paveldėtojas, siekia panaikinti Sprendimą, kuriuo Tarnyba nusprendė atkurti nuosavybės teises į O. A. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 10,12 ha žemės atlyginant pinigais. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas turi teisę apskųsti Sprendimą teismui per 30 dienų nuo jo įteikimo pareiškėjui dienos. Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant, ar pareiškėjas nepraleido termino skundui teismui paduoti, turi būti nustatyta Sprendimo įteikimo pareiškėjui data.

Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 1SS-1454-(7.5) buvo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. birželio 15 d. prašymą, kuriuo prašoma pavesti Tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriui suprojektuoti žemės sklypą (sklypus) pagal Utenos apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 6 d. O. A. vardu patvirtintą išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 6210 ir nurodoma, jog nesutinkama su pinigine kompensacija. Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 1SS-1454-(7.5) nurodoma apie Sprendimo priėmimo faktą ir pažymima, kad Sprendimą pareiškėjas turi teisę skųsti teismui. Pažymėtina, kad pats Sprendimas prie šio rašto nėra pridedamas, tik apie jį užsimenama. Iš byloje esančių pareiškėjo pateiktų vokų matyti, kad Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr. 1SS-1454-(7.5) pareiškėjui buvo siunčiamas kelis kartus į (duomenys neskelbtini) k., tačiau pareiškėjui jo neatsiėmus grįžo į Vilniaus siuntų centrą, ir tik 2020 m. spalio 7 d. pareiškėjui buvo įteiktas minėtas Tarnybos raštas. Įvertinus šias aplinkybes, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas jau nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sužinojo apie skundžiamą Sprendimą. Todėl pareiškėjo kreipimosi į Tarnybą 2020 m. rugsėjo 9 d. dėl Sprendimo išdavimo taip pat negalima vertinti kaip pareiškėjo nepagrįsto delsimo laiku ginti savo galimai pažeistas teises. Byloje esanti siuntos informacija patvirtina, kad pareiškėjas Sprendimą kartu su Tarnybos 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 39SD-2827-(14.39.104.) gavo 2020 m. rugsėjo 16 dieną. Todėl paskutinė diena skundui dėl Sprendimo paduoti teismui buvo 2020 m. spalio 16 diena. Kadangi pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2020 m. spalio 16 d., teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nepraleidęs įstatyme nustatyto termino.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pateikė praleidęs terminą tokiam skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis yra naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius