P-552-210-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-2078/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00024-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 11.5.1; 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 9d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai D. P.,

pareiškėjos atstovams V. T. ir advokatui Dainiui Svirinavičiui,

atsakovo atstovui Renaldui Viščiniui,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus atstovams Vitalijai Balčienei ir Alvydai Stravinskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų skyriui, A. M., J. D., V. B., N. R., R. M. dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. P. skundu (t. I, b.l. 4–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2007 m. kovo 23 d. atsisakymą Nr. 13-116(P) ir 2006 m. vasario 24 d. atsisakymą Nr. S12 547 (17.25) vykdyti Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Alytaus AVA) 2006 m. sausio 19 d. raštu Nr. 121-V-3(1.41), 2003 m. balandžio 25 d. raštu Nr. V-3-638(1.47) ir 2007 m. kovo 29 d. raštu Nr. 4-224-(1.28) prašomus veiksmus dėl grąžintinų natūra žemės sklypų ribų, plotų ir naudojimo sąlygų nustatymo;

2) įpareigoti Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijų numeriais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8, N. K. ir J. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Druskininkų žemėtvarkos skyriui.

Nurodė, kad Alytaus AVA Druskininkų žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Druskininkų žemėtvarkos skyrius) pripažįsta, jog jos senelis N. K. kartu su broliu J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime bendrosios nuosavybės teisėmis valdė 21,69 ha ploto žemės sklypą, kurio 14,46 ha priklausė seneliui ir 7,23 ha jo broliui. Turėto žemės sklypo ribos pagal prieškarinį kaimo planą yra kartografuotos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus bei Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus. Taip pat nustatyta, kad 16,7559 ha ploto minėtos žemės yra Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, kurios grąžintinos N. K. palikuoniams, o 5,1386 ha – J. K. palikuoniams ir ginčo dėl šių faktų nėra. Tačiau nuosavybės teisės į žemę, priskirtą Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d. teritorijoje, liko neatkurtos: pareiškėjai – į 1,2008 ha, A. M. – į 1,0909 ha, B. K. (po mirties) – į 1,0333 ha, A. K. (po mirties) – į 1,5129 ha, o dėl šių faktų ginčo taip pat nėra. Paaiškino, kad Druskininkų žemėtvarkos skyrius įstatymų nustatyta tvarka 2003 m. balandžio 25 d. raštu Nr. V-3-638(1.47) ir 2006 m. sausio 19 d. raštu Nr. 121-V-3(1.41) kreipėsi į Administraciją dėl N. ir J. K. turėto 21,69 ha ploto žemės sklypo ribose jai bei kitiems pretendentams grąžintinų natūra žemės sklypų suformavimo ir jų planų patvirtinimo bei perdavimo žemėtvarkos skyriui. Į žemėtvarkos skyriaus 2006 m. sausio 19 d. raštą Nr. 121-V-3(1.41) dėl papildomų žemės sklypų suformavimo, Administracija 2006 m. vasario 24 d. raštu Nr. S12-547-(17.25) atsakė, kad turėto sklypo ribose laisvų plotų nėra. Pareiškėja su Administracijos sprendimu, kad visa likusi turėta žemė iki 1995 m. birželio 1 d. miestui priskirtos teritorijos ribose pagal įstatymus yra valstybės išperkama, nesutiko, nes ji nustatė laisvus (neužstatytus) žemės plotus, kuriuose galima suformuoti apie 1,95 ha bendro ploto grąžintinus natūra 8 žemės sklypus. Pareiškėja su prašymais kreipėsi į Alytaus apskrities viršininką ir Administraciją dėl žemės sklypų suformavimo, kuri 2007 m. kovo 23 d. raštu Nr. 13-116(P) atsakė, kad visi jos minimi žemės sklypai yra priskirti valstybės išperkamai žemei, tačiau motyvų ir argumentų, kodėl kiekvienas iš nurodytų sklypų yra valstybės išperkamas, nenurodė.

Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 61–63) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą terminą skundui paduoti, nes apie tai, kad Druskininkų miesto ribose laisvų žemės plotų nėra, raštu buvo informuota 2006 m. vasario 24 d. ir pakartotinai 2007 m. kovo 23 d. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) išskirta daug pozicijų, kokia žemė priskirtina valstybės išperkamai. Pabrėžė, jog net ir tuo atveju, kai turėtoje vietoje žemė yra laisva (neužstatyta), įstatyme yra nustatytos ir kitos sąlygos, kada ši žemė yra negrąžinama, t. y. valstybės išperkama, todėl negalima žemę grąžinti natūra. Pareiškėjos nurodyti sklypai nėra laisvi (neužstatyti). Teritorijos Nr. 2, 4 ir 5 yra savivaldybės planavimo dokumentuose nurodytos ir faktiškai naudojamos visą daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) kvartalą (taip pat ir dalį (duomenys neskelbtini)) aptarnaujančių požeminių komunikacijų koridoriams: šilumos tiekimo, vandentiekio ir nuotekų, elektros, ryšių trasoms, šiluminėms kameroms ir kita. Pridedamuose planavimo dokumentuose jos nurodytos kaip bendra su daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalu urbanizuota teritorija, nes funkciškai yra neatsiejamos, kaip ir teritorijos, skunde įvardintos kaip Nr. 7 ir Nr. 8. Tokia teritorija nėra laisva (neužstatyta), nors joje esantys statiniai (inžineriniai tinklai) yra po žeme, o ne jos paviršiuje.

Tretieji suinteresuoti asmenys N. R., V. B., R. M. atsiliepime į skundą (t. I, b.l. 31–32) prašė netraukti jų į teisminį procesą su pareiškėja, nes žemės sklypai yra atskiri, o jos atsisako dalyvauti kaip tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje.

Nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas nustatė juridinius faktus, kad N. K. (duomenys neskelbtini) kaime valdė 14,46 ha, J. K. (miręs (duomenys neskelbtini) m.), vėliau jo vaikai B. K., J. K., O. Š., valdė 7,7726 ha žemės. Teismų sprendimuose nurodyti du skirtingi žemės sklypai, skirtingo dydžio, kurie nuosavybės teise priklausė skirtingiems asmenims. Pareiškėja neteisingai teigė, kad broliai J. ir N. K. bendrai valdė 21,69 ha ploto žemę, nes kiekvienas atskirai vedė ūkį ir dirbo žemę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 12 d. sprendimu (t. IX, b.l. 146–153) skundą patenkino ir įpareigojo Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje (administracinės bylos tomas 1, bylos lapas 12) pažymėta teritorijos numeriu 7, N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Druskininkų žemėtvarkos skyriui.

Nustatė, kad N. ir J. K. tėvas A. K. turėjo žemės dabartinėse Druskininkų miesto ribose ir dabartiniame (duomenys neskelbtini) kaime. A. K. mirus (duomenys neskelbtini) metais, jo žemę paveldėjo sūnūs N. bei J. N. valdė 2/3, o J. – 1/3 dalį žemių. J. K. mirė (duomenys neskelbtini), N. K. mirė (duomenys neskelbtini). Druskininkų miesto apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 6 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. K. valdė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise 14,46 ha žemės Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini).

Druskininkų miesto apylinkės teismo 1993 m. gegužės 31 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. K., J. s., J. K., J. s., O. Š., J. d., valdė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise 7,7726 ha žemės Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini). Į dalį žemės pretendentams yra atkurtos nuosavybės teisės. Administracijos 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V35-765 „Dėl grąžinamų natūra ir perduodamų neatlygintinai žemės sklypų Druskininkų mieste planų patvirtinimo“ patvirtintas grąžintinas natūra 0,3114 ha žemės sklypas Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į šį žemės sklypą nėra atkurtos dėl tarp pretendentų kilusių ginčų.

Pažymėjo, jog procesui reikšminga administracinė byla, kurią išnagrinėjo Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-154-428/09. Joje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-500/2010 pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą toje dalyje, kurioje teismas buvo pripažinęs, kad buvusių savininkų žemė buvo rėžiniame kaime, kuriame nekartografuojamos savininkų nuosavybės teise valdytų sklypų ribos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi palikti galioti sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, vietos ir plotų nustatymo 2008 m. vasario 13 d. ir 2008 m. gegužės 7 d. aktai ir jų priedai – žemės sklypo kartografija bei Alytaus AVA 2008 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. 4-217-(1.28) ir 2008 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 4-369-(1.28). Teismas konstatavo, kad broliai J. ir N. K. valdė skirtingas žemės dalis, kad žemės sklypas tarp jų buvo padalintas, ir jie atskirose dalyse turėjo ir jiems priklausančius pastatus.

Pažymėjo, jog pareiškėja siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemę, kuri Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorija Nr.

7. Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2006 m. sausio 19 d. raštu Nr. 121-V-3(1.41) „Dėl laisvų žemės sklypų“ bei Alytaus AVA 2007 m. kovo 29 d. raštu „Dėl žemės Druskininkų mieste“ kreipėsi į Administraciją, pateikė D. P. prašymą ir prašė suformuoti galimus grąžinti natūra žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo.

Taip pat buvo pridėti D. P. prašymas ir schema. Pirmajame rašte buvo prašoma pateikti informaciją, ar D. P. ir A. M. prašymuose minimi sklypai yra laisvi ir nepriskirti valstybės išperkamai žemei (miškui). Atsakovas 2006 m. vasario 24 d. raštu Nr. S12-547-(17.25) ir 2007 m. kovo 23 d. raštu Nr. 13-116(P) atsakė, kad prašymuose minimi žemės sklypai yra priskirti valstybės išperkamai žemei ir kad laisvų žemės sklypų Druskininkų miesto ribose nėra. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktu, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Nurodė, jog Valstybinė miškų tarnyba 2010 m. spalio 29 d. rašte Nr. 1805 pažymėjo, kad Druskininkų miškų urėdijos Druskininkų miesto 13 kvartalo 30 sklypas 2010 m. kovo 1 d. buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, vadovaujantis Valstybinio miškotvarkos instituto 2010 m. vasario 23 d. raštu Nr. 167 pateiktais duomenimis. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad siunčiama detalizuota pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas).

Iš Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. spalio 29 d. pažymos „Apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento“ Nr. P1010-226666 matyti, kad valstybinės reikšmės miškai šioje schemoje pažymėti žalia brūkšnine linija, miško žemė (kaip pažymima šioje pažymoje – registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės registre), pažymėta šviesiai žalia spalva, žemės sklypo Nr. 7 preliminari teritorija užbrėžta raudona ištisine linija. Dalis žemės sklypo, į kurį pareiškėja pretenduoja, schemoje įbrėžta kaip esanti miško žemėje, o dalis sklypo išeina už miško žemės sklypo Nr. 30 ribos.

Schemoje yra pastaba apie tai, kad į preliminarią teritoriją Nr. 7 patenka 0,09 ha miško žemės plotas. Iš shemos matyti, kad dalis miško žemės išeina iš preliminarios teritorijos Nr. 7 ribų. Byloje yra ištrauka iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio Druskininkų savivaldybės valstybinės reikšmės miškų. Pažymėjo, jog atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši ištrauka yra kaip projektas, o valstybinės reikšmės miškas neįteisintas. Nustatė, jog Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-51 patvirtinti Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai įtvirtino faktinę situaciją, kuri susiklostė Druskininkų mieste.

Nurodė, jog pareiškėja teismui pateikė 2011 m. lapkričio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0088/11/37, kuriame konstatuota, kad teritorija Nr. 7 yra Druskininkų mieste, šalia (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų namų, teritorija yra apie 0,18 ha, teritorija yra atribota (duomenys neskelbtini) gatvės individualių namų (iš šiaurės vakarų, šiaurės ir šiaurės rytų), buvusio Druskininkų tarybinio ūkio šiltnamių teritorijos (iš rytų) ir (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių gyvenamųjų namų bei elektros pastotės (iš pietryčių, pietų, pietvakarių ir vakarų).

Akcentavo, kad, kaip nurodyta Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus teismui pateiktoje topografinėje informacijoje apie teritoriją Nr. 7, jos šiaurinėje dalyje yra tvora aptverti požeminiai dujų rezervuarai, rezervuarai atriboti tvora, šalia šios tvoros auga retos pušys, likusioje teritorijos Nr. 7 dalyje yra pieva. Konstatuojant šias aplinkybes, pievoje buvo aptikta keletas naujai pasodintų medelių. Iš prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad antstolės apžiūrėtoje teritorijoje auga keletas pušų.

Pabrėžė, jog 2007 m. vasario 27 d. Valstybinės miškotvarkos tarnybos valstybinės reikšmės miškų ploto schemos fragmentas su pažymėtais Druskininkų mieste esančiais valstybinės reikšmės miškų plotais nepatvirtina, kad teritorijoje Nr. 7 būtų fiksuota miško. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartyje pažymėta, jog „išvados, kad sklypas Nr. 7 yra miško plotas, nepagrindžia byloje pateikti ginčo teritorijos planai, kiti įrodymai, to neteigė ir atsakovas“. Pažymėjo, kad iki 2010 m. sausio 29 d.

VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto rašto teismui pateikimo, byloje nebuvo įrodymų, jog ginčo sklype yra miško. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2010 m. sausio 29 d. rašte Nr. 97 nurodyta, kad kvartale Nr. 13 naujai inventorizuoti ir išskirti taksaciniai valstybinės reikšmės miško žemės sklypai Nr. 30 ir Nr.

31. Ištraukoje iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio „Druskininkų savivaldybės valstybinės reikšmės miškai“ 30 numeriu pažymėtas geltonai užbrūkšniuotas plotas patenka į pareiškėjos prašomą suformuoti sklypą Nr.

7. Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje, kur pažymėta teritorija Nr. 7, nėra duomenų, kad joje būtų fiksuotas miškas. Pareiškėja šį dokumentą teismui pateikė su 2007 m. gegužės 23 d. skundu. Pabrėžė, jog Druskininkų savivaldybės 2006 m. gegužės 6 d. rašte Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierei prie atsakymo, pažymėto 2, 2 punkte pridėta „Schema iš valstybinės reikšmės miškų plotų“, kurioje atsakovės pažymėtos N. K. ir J. K. turėtos žemės ribos. Šioje schemoje valstybinės reikšmės miškas pažymėtas pasvirais brūkšniais.

Teritorijoje Nr. 7 miškas nepažymėtas. Pažymėjo, kad iki bylos nagrinėjimo teisme nebuvo įteisintas ir kitas miškas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, miško įteisinimo procedūros vyko, šalims besibylinėjant teisme. Atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0088/11/37, prie jo esančias fotonuotraukas, nurodė, jog teritorija Nr. 7 yra apie 0,18 ha, joje fiksuotas didelis pievos plotas. Bylos duomenimis, miško žemės teritorijoje Nr. 7 yra 0,09 ha.Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, aplinkybę, kad miško įteisinimas vyko šalims besibylinėjant, aplinkybę, kad teritorijoje Nr. 7 yra didelis pievos plotas, vertino, kad žemė turėtų būti grąžinama pareiškėjai.

Pažymėjo, kad valstybinės reikšmės miško teritorijoje Nr. 7 nėra. Be to, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai galėtų būti neatkurtos nuosavybės teisė į teritorijoje Nr. 7 esančią žemę. Pareiškėjai kreipiantis į teismą, nebuvo aplinkybių, kurios jai trukdytų realizuoti savo teisę į žemės nuosavybės teisės atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymą. Nurodė, jog nors atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų žemėtvarkos skyriaus atstovai tvirtino, kad pareiškėjai už ginčo žemę buvo kompensuota, teismas šių teiginių nenagrinėjo, nes tai išeitų už Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi dėl proceso atnaujinimo nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.

Ginčas dėl kitų sklypų, į kuriuos pareiškėja pretenduoja, taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

III. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą (t. IX, b.l. 160–166), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nagrinėti bylos dalį dėl žemės Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėtos teritorija Nr. 7. Šiuo atveju netinkamai ir nepagrįstai remtasi išaiškinimu, kad bylos, kurioje procesas atnaujintas ypatybė yra ta, kad jose būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas. Pabrėžia, jog šiuo atveju svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo įstatyme įtvirtintas aplinkybes, kad dalis žemės sklypo, kuriame yra ginčo sklypai Nr. 7 ir Nr. 8 iki 1995 m. rugsėjo 26 d. priklausė ne Druskininkų miestui, o Varėnos rajono savivaldybės gyvenamajai teritorijai, ir tik 1995 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. I-1044 „Dėl Druskininkų miesto ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ buvo prijungta prie Druskininkų. Atsižvelgia į Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teigia, jog teismas, ignoruodamas jam žinomas aplinkybes ir nesivadovaudamas įstatymais, o pats kurdamas teisę, priešingą įstatymo leidėjo nubrėžtoms gairėms, peržengia jam suteiktos kompetencijos ribas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstituciją ir ABTĮ nuostatas (4 str. 6 d., 6 str.).

2. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimu, daro išvadą, kad miestų miškai, atitinkantys Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą miško sąvoką, valstybinės reikšmės miškais laikytini pagal šį įstatymą. Todėl, vertinant byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, matyti, kad ginčo teritorijoje (mieste) yra miškas. Ši išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A8-1257/2007). Atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Miškų įstatymo 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnį, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnį ir daro išvadą, kad sprendimas, kuriuo valstybinės reikšmės miškas grąžinamas pareiškėjai, yra neteisėtas. Teigia, kad iš pateiktų įrodymų matyti, jog būtent plotas, pažymėtas Nr. 30, patenka į pareiškėjos prašomą suformuoti žemės sklypą Nr. 7, o VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2010 m. sausio 29 d. raštas Nr. 97 įrodo, kad šioje teritorijoje yra ne pavieniai medžiai, o miesto miškas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ruošiamas įtraukti į valstybinės reikšmės miškų sąrašą. Šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kartu su prašymu atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. lapkričio 10 d. pateikti duomenys. Tuo tarpu teismas, įpareigodamas atkurti nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė Miškų įstatymo 4 straipsnio, Atkūrimo įstatymo 6, 13 straipsnių, Žemės įstatymo 6 straipsnio reikalavimus.

3. Remiasi ABTĮ 162 straipsniu ir, įvertinęs teismo sprendimo turinį, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė naują sprendimą, tačiau nepanaikino ankstesnio 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo, taip pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir sukurdamas teisinį neaiškumą. Be to, sprendime trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodomas neegzistuojantis Druskininkų žemėtvarkos skyrius, nors byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų skyrius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IX, b.l. 173–175) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pažymi, jog su pareiškėja už žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, Druskininkuose, teritorijoje, kuri iki 1995 m. rugsėjo 26 d. priklausė Varėnos rajono savivaldybei ir kuri iki to termino nebuvo priskirta Druskininkų miestui, pilnai atsiskaityta.

Pareiškėja D. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IX, b.l. 178–199) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pažymi, jog pirmosios instancijos teisme administracinė byla, atnaujinus procesą, pagrįstai buvo išnagrinėta tik dalyje dėl teritorijos Nr. 7, ir teisėjų kolegija, pakartotinai nagrinėdama šią bylos dalį, pagrįstai nusprendė, kad atnaujinant procesą nustatyti atnaujinimo pagrindai nesudaro pagrindo keisti byloje priimto teismo procesinio sprendimo. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A556-393/2010, A756-1625/2010, A858-73/2011, A143-72/2011, A502-3034/2011 ir kt.), pabrėžia, jog, bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P63-52/2011 procesą byloje atnaujino pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą (byloje priimtu procesiniu sprendimu galimai galėjo būti nukrypta nuo administracinių teismų praktikos, pagal kurią nuosavybės teisės į žemės sklypą, priskirtą valstybinės reikšmės miškui, natūra negali būti atkuriamos), o 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje šioje byloje išaiškino, jog byloje procesas atnaujintas ne dėl visų aštuonių teritorijų, o tik dalyje dėl teritorijos Nr. 7. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas bylą pagrįstai išnagrinėjo tik šioje dalyje.

2. Teigia, jog tiek Administracijai, tiek Alytaus AVA turėjo būti žinoma aplinkybė, kad 1995 m. rugsėjo 26 d. sklypų Nr. 7 ir Nr. 8 teritorija buvo nustatyta tvarka priskirta Druskininkų miestui. Tuo tarpų minėtą teritoriją, kaip priskirtą Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d., visą nuosavybės teisių į N. K. valdytą žemę atkūrimo laiką vertino būtent Administracija ir Alytaus AVA. Pažymi, jog pareiškėja pati įvardino nurodytas teritorijas kaip priskirtas miestui po 1995 m. birželio 1 d., tačiau Alytaus AVA 2007 m. kovo 29 d. raštu Nr. 4-224-(1.28), adresuotu Administracijai, nurodė priešingai. Analogiškas aplinkybes pareiškėja nurodė ir skundu kreipdamasi į teismą. Tuo tarpu teismai, nagrinėdami šią bylą, visuose procesiniuose sprendimuose konstatavo, kad ginčo žemė yra miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje. Administracija apeliaciniuose skunduose ir viso bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad nurodyta teritorija yra miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje. Priešingos aplinkybės nurodytos tik prašant atnaujinti procesą.

3. Nurodo, kad pirminis skundas teismui šioje byloje pateiktas 2007 metų gegužės mėnesį. Byloje pateikti įrodymai nepatvirtino, kad teritorijoje Nr. 7 yra valstybinės reikšmės miško. Administracijos pozicija dėl šalia suskystintų dujų rezervuarų augančių pušų bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nebuvo nuosekli. Be to, per ilgą bylinėjimosi laiką Administracija, nors ir įpareigota teismo, nepateikė jokių duomenų apie teritorijoje Nr. 7 esančius suskystintų dujų rezervuarus. Pabrėžia, jog teisės aktai neleidžia ir neleido statyti suskystintų dujų rezervuarų miške. Kadangi tarp teritorijos Nr. 7 dalyje augančių pušų yra pastatyti ir įrengti suskystintų dujų rezervuarai ir Administracija nenurodo, kad jie yra neteisėti, vertintina, jog nurodytos pušys nėra ir nebuvo miškas, o šioje vietoje gali būti suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Nurodo, kad suskystintų dujų rezervuarai nėra naudojami, todėl jais užimta žemė nėra valstybės išperkama ir turi būti grąžinta pretendentams natūra. Be to, net ir tuo atveju, jeigu šalia suskystintų dujų rezervuarų tvoros augančios pušys būtų laikomos valstybiniu mišku, jos neužima viso teritorijos Nr. 7 ploto. Pateikti įrodymai patvirtina, kad dalyje šios teritorijos yra pieva, o, pareiškėjos skaičiavimu, natūra jai galėtų būti grąžintas 0,09 ha ploto žemės sklypas. Taip pat atsižvelgia į Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-51 patvirtinto bendrojo plano sprendinius, taikytinus ginčo teritorijai.

4. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama valstybinių miškų savininko teises ir pareigas (Miškų įstatymo 4 str. 5 d.), tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas pagal parengtas schemas, jas registruojant Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Teisės aktai aiškiai įtvirtino, jog konkrečios teritorijos valstybinės reikšmės miškams priskiriamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nustatančiu jų plotą ir ribas. Teigia, jog teritorijos vertinimas pagal Miškų įstatyme pateiktą miško apibrėžimą yra subjektyvus, todėl pirmosios instancijos teismas, tiek nagrinėdamas bylą prieš, tiek ir po proceso atnaujinimo, nepadarė esminių materialinės teisės normų pažeidimų ir priėmė teisėtus sprendimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo teritorijoje nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto valstybinės reikšmės miško. Be to, Administracija nėra įpareigojama suformuoti žemės sklypą, kurio dalis būtų užimta miesto miško plotu, būtent pačiai institucijai nustatyta pareiga suformuoti natūra grąžintino sklypo kriterijus atitinkantį žemės sklypą.

5. Pabrėžia, jog nagrinėjama byla ir atsakovo nurodyta praktika (byla Nr. A8-1257/2007) yra skirtingos, jų aplinkybės nėra identiškos. Be to, nurodyta byla nėra skelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje. Teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika nepaneigia Administracijos direktoriaus pareigos suformuoti teritorijoje Nr. 7 sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nors šios teritorijos dalyje prie suskystintų dujų rezervuarų tvoros ir auga pušys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nepriskirtos valstybinės reikšmės miškams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Šioje administracinėje byloje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011m. rugsėjo 9d. nutartimi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto bei 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu buvo atnaujintas procesas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui (t. IX b.l. 39-55). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011m. rugsėjo 9d. nutarties turinys tvirtina, kad procesas buvo atnaujintas tik toje dalyje, kurioje atsakovas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010m. balandžio 19 d. sprendimu (t. VI b.l. 144-158) buvo įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorija Nr. 7, N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (bylos Nr. A556-393/2010, A756-1625/2010, A858-73/2011, A143-72/2011, A502-3034/2011 ir kt.) nuosekliai laikosi pozicijos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, procesas buvo atnaujintas tik dėl ginčo teritorijos, byloje įvardintos Nr. 7 bei tuo pagrindu, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2010m. balandžio 19 d. sprendimu) galimai buvo nukrypta nuo vienodos administracinių teismų praktikos bei galimai buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas 2012m. sausio 12 d. sprendimu šių bylos nagrinėjimo ribų neperžengė ir ginčą sprendė tik dėl teritorijos, byloje įvardijamos kaip Nr. 7. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi įstatyminio pagrindo išeiti už apibrėžto ginčo ribų, todėl ginčą nagrinės tik dėl teritorijos, byloje įvardijamos kaip Nr. 7. Kartu pabrėžtina, jog apeliacinės instancijos teismo apeliacinio skundo argumentai nesaisto (ABTĮ 136 straipsnio 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja siekia natūra atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko N. K. nuosavybės teise turėtą žemę, šiuo metu esančią Druskininkų mieste, tame tarpe pretenduoja į ginčo teritoriją, byloje apibrėžiama kaip Nr. 7. Pareiškėja taip pat nurodo, kad jai yra neatkurtos nuosavybės teisės į 1,2008 ha žemės.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog pareiškėjos reikalavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra į ginčo teritoriją, byloje apibrėžiamą kaip Nr. 7, nėra pagrįstas, nes pareiškėja neturi teisės reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo natūra į buvusio savininko N. K. nuosavybės teise turėtą žemę.

Byloje esantis Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 15-125 vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjai šiuo sprendimu buvo atstatytos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią buvusio savininko N. K. nuosavybės teise turėtą žemę, t.y. į 1,2908 ha žemės (t. I b.l. 144). Šiuo sprendimu pareiškėjai buvo suteiktas neatlygintinai naujas 0,09 ha žemės sklypas Druskininkų mieste bei nuspręsta likusią žemę, t.y. 1,2008 ha, išpirkti. Duomenų, kad šis Alytaus apskrities valdytojo sprendimas teismo ar administracine tvarka butų buvęs pakeistas ar panaikintas, byloje nėra. Todėl konstatuotina, jog už nuosavybės teisių atkūrimą į žemę atsakinga institucija yra priėmusi sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pareiškėjai ir priimtu bei šiuo metu galiojančiu sprendimu pareiškėjas yra atkurtos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią buvusio savininko N. K. žemę, kartu nustatant nuosavybės teisių atkūrimo būdus, t.y. naujo žemės sklypo neatlygintiną suteikimą bei likusios žemės išpirkimą. Galiojant tokiam sprendimui pareiškėja tiek pagal šio sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas, tiek pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas, neturi teisės keisti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias nuo 1997m. liepos 9d. iki 2012m. vasario 1d., piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tais atvejais, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį galėjo pakeisti administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis galėjo būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka (ankstesnės šio įstatymo redakcijos numatė galimybė keisti tik valią dėl atlyginimo būdo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo naikinimą teismo tvarka).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 15-125 administracine, ar LR Vyriausybės nustatyta, ar teismo tvarka būtų buvęs pakeistas ar panaikintas, šiai dienai tebegalioja šio sprendimo dalis, kuria nuspręsta 1,2008 ha žemės iš pareiškėjos išpirkti. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnis, reglamentuojantis atlyginimą piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, nenumato galimybės reikalauti žemės grąžinimo natūra, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl žemės, esančios ginčo sklype, byloje įvardintam Nr. 7, grąžinimo natūra nėra pagrįstas.

Apelianto bei pareiškėjos šioje byloje teikti argumentai dėl žemės priskyrimo ar nepriskyrimo miškams, jos užstatymo, visuomeninės reikšmės ir pan. šioje byloje reikšmės neturi, todėl plačiau nenagrinėjami.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – apelianto prašymą tenkinti iš dalies, o Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo prašymą tenkinti pilnai.

Kartu būtina pažymėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir procesinės teisės normas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai atnaujinus procesą administracinis teismas išnagrinėja bylą iš naujo, tai priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti prašymą, o apskųstą teismo sprendimą, nutarimą ar nutartį palikti nepakeistą; 2) pakeisti apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 3) panaikinti apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė prašymus suformuluotus atsakovo bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo prašymuose dėl proceso atnaujinimo, todėl vadovaujantis ABTĮ 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu privalėjo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tačiau neatsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priėmė naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkino. Kolegijos vertinimo toks procesinės teisės normų pažeidimas nenulėmė neteisingo bylos išnagrinėjimo, todėl savarankiško pagrindo sprendimo panaikinimui nesudaro.

Teismo kolegija vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 143 straipsniu, 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo prašymą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010m. balandžio 19d. sprendimo dalį, kuria Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu Nr. 7, N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Šioje dalyje pareiškėjos D. P. skundą atmesti.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010m. balandžio 19d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas