2023-11-22 Nr. AB-20512-3-61-3-01256-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-636-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01256-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 nusprendė pareiškėjo J. K. skundą tenkinti – panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. P-65 „Dėl J. K. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“, įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą grąžinti J. K. į prieš tai eitas Lietuvos kalėjimų tarnybos Personalo valdymo skyriaus, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas (pareigybės grupė 7.1, pareigybės lygmuo – VIII), o nesant galimybės grąžinti į kitas lygiavertes pareigas, priteisti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos J. K. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas), priteisti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos J. K. 3 120 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2022-629/2023 nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš Lietuvos kalėjimų tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas) panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Lietuvos kalėjimų tarnybai (toliau – ir Tarnyba) geruoju nevykdant įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškėjas teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą elektroninei vykdomajai bylai pradėti.

Tarnyba, teikdama nuomonę dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti siejamas su galutinio teismo sprendimo priėmimu. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra pasibaigęs, laikoma, kad šalis dar nėra įgijusi teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, šią teisę ji įgis tuo atveju, jei byla bus išspręsta šalies naudai. Tais atvejais, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina visą ar dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoda bylą ar jos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos ar jos dalies nagrinėjimas nėra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui perdavus bylos dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byla nėra baigta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas, o pirmosios instancijos teismas šį išvestinį reikalavimą turės išspręsti iš naujo.

Tarnybos poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties 32 punkte išdėstyti motyvai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat minėtina ir tai, kad vienas iš pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų prašymų buvo priteisti iš Tarnybos pareiškėjui visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias ir su šio apeliacinio skundo surašymu ir bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartyje neišsprendė klausimo dėl minėto pareiškėjo prašymo susijusio su išlaidomis apeliacinės instancijos teisme, kas taip pat sudaro pagrindą teigti, kad bylinėjimosi išlaidų išsprendimo klausimas yra paliktinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Atsižvelgus į paminėtą, bei į galutinę ir neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį (32 p.), pareiškėjo prašymo argumentai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų įsiteisėjo ir dėl to Tarnyba pareiškėjui turi apmokėti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 2 dalimi, vykdomasis raštas išduodamas tuo atveju, jeigu viešojo administravimo subjektas sprendimo nevykdo. Nagrinėjamu atveju, Tarnyba neatsisako vykdyti teismo sprendimo ir sumokėti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, tačiau nesutinka dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžiu, todėl ir teikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalies (dėl pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio). Kai bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimas bus galutinai išspręstas, pareiškėjas įgis teisę prašyti išduoti vykdomąjį dokumentą, o Tarnybą saistys pareiga vykdyti teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjas įgis teisę prašyti išduoti vykdomąjį dokumentą tik tuo atveju, jeigu Tarnyba nevykdys sprendimo geranoriškai. Nagrinėjamu atveju, ABTĮ 99 straipsnio 2 dalyje numatytas penkiolikos kalendorinių dienų terminas pareiškėjo prašymo teikimo metu dar nebuvo suėjęs, be to, pareiškėjas kartu su prašymu nėra pateikęs įrodymų, kad Tarnyba atsisako vykdyti teismo sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą yra įvykdyta Tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. P-944 „Dėl J. K. grąžinimo į pareigas“, kuriuo pareiškėjas grąžintas į prieš tai buvusias Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigas, nustatant, kad jo darbo santykiai su Tarnyba tęsiasi, bei, kad pareiškėjo pirma darbo diena yra laikoma 2023 m. birželio 16 d. Dėl nesuprantamų priežasčių pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI3-10640-809/2023) prašydamas minėtą įsakymą panaikinti ir atsisakė atvykti į darbovietę. Kaip matyti, Tarnyba yra įvykdžiusi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą, todėl vykdomasis raštas dėl šios sprendimo dalies taip pat negali būti išduodamas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo J. K. prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmetė.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties 32 punkte pažymėjo, kad tais atvejais, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina visą ar dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoda bylą ar jos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos ar jos dalies nagrinėjimas nėra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byla nėra baigta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas, o pirmosios instancijos teismas šį išvestinį reikalavimą turės išspręsti iš naujo.

Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dalį pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo panaikino ir perdavė bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokiu būdu bylos nagrinėjimas iš esmės nėra pasibaigęs. Išnagrinėjęs administracinę bylą pirmosios instancijos teismas iš naujo spręs bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kaip ir yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje. Todėl teigti, kad teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra įsiteisėjęs nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą šioje administracinėje byloje netenkintinas, kadangi, kaip nustatyta, nėra įsiteisėjusio galutinio teismo sprendimo (ABTĮ 99 straipsnio 1 ir 2 dalys).

III. Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 8 d. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Tarnybos pareiškėjui J. K. visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias ir su šio atskirojo skundo surašymu ir nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį ir perdavus klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, administracinei bylai suteiktas Nr. eI3-11652-1161/2023, o byloje teisėjas pranešėjas paskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja I. Ž. Pareiškėjui pateikus prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl nepakeistos teismo sprendimo dalies, skundžiamą nutartį priėmė bylos savo žinioje neturinti kita Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja V. V., o tai reiškia, jog pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas.

Pareiškėjui pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėja V. V. 2023 m. rugsėjo 11 d. rezoliucija nutarė prašymą priimti ir nustatydama 14 dienų terminą, siųsti jį (prašymą) atsakovui pozicijai pareikšti, kas neteisėta iš esmės, nes joks teisės aktas nenumato teismui pareigos atsiklausti atsakovo, išduoti vykdomąjį raštą, ar jo neišduoti.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Tarnyba nurodo, kad kaip ir numatyta ABTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, administracinė byla Nr. eI3-4524-595/2023 dėl pareiškėjo 2023 m. vasario 10 d. skundo „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. P-65 „Dėl J. K. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo“ buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai V. V. Išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eI3-4524-595/2023 buvo priimtas skundžiamas sprendimas. 2023 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-2022-629/2023 priėmė nutartį, kuria pareiškėjo ir Tarnybos apeliacinius skundus tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš Tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas) panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami.

Tarnybos vertinimu, administracinę bylą Nr. eI3-4524-595/2023 išnagrinėjo tinkamos sudėties teismas.

Pareiškėjas sąmoningai per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2023 m. rugsėjo 8 d. prašymą „Dėl vykdomojo rašto išdavimo“ pateikė į administracinę bylą Nr. eI3-4524-595/2023, kurioje buvo priimtas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas (kurio dalis 2023 m. rugsėjo 6 d. 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikinta ir grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo), tačiau klaidinančiai prašyme nurodydamas, kad šis prašymas teikiamas „administracinėje byloje Nr. eI3-11652-1161/2023 (buvęs Nr. eI3-4524-595/2023)“.

Teisėja V. V., vadovaudamasi aukščiau paminėtu bei vadovaujantis savo vidiniais įsitikinimais, teisėtai priėmė 2023 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją ir vykdė jai įstatymu pavestas funkcijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi (32 p.) pasisakė, kad bylos nagrinėjimas iš esmės dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo dar nėra pasibaigęs, dėl ko vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti išduotas, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimo reikalavimas yra išvestinis ir priklauso nuo pagrindinio reikalavimo tenkinimo / netenkinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 str. 1 ir 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr. pvz., 1997 m. kovo 19 d. sprendimą byloje H. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 59498/00).

ABTĮ 99 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuorašas) nusiunčiama vykdyti viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, arba viešojo administravimo subjektui, kuris byloje atstovavo valstybei (Vyriausybei), taip pat pareiškėjui. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Sistemiškai analizuojant minėtas nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad išdavus vykdomąjį raštą antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, konstatuotina, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS20-586/2008, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-480-520/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-101-520/2020).

Nagrinėjamu atveju administracinė byla Nr. eI3-4524-595/2023 dėl Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. P-65 „Dėl J. K. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo išnagrinėta 2023 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus sprendimą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinę bylą, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pakeitė:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš Tarnybos pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas) panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2022-629/2023 aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas apeliacinėje instancijoje negali būti sprendžiamas, o pirmosios instancijos teismas šį išvestinį reikalavimą turės išspręsti iš naujo (nutarties 32 punktas).

Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo administracinei bylai suteiktas Nr. eI3-11652-1161/2023, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis posėdis byloje dar nepaskirtas. Taigi bylos nagrinėjimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo dar nėra pasibaigęs, todėl ir pareiškėjo prašomas vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti išduotas, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimo reikalavimas yra išvestinis ir priklauso nuo pagrindinio reikalavimo tenkinimo / netenkinimo, jį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas perdavė pirmosios instancijos teismui išspręsti iš naujo (2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2022-629/2023 32 punktas).

Taigi šiuo metu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui, dėl kurio nevykdymo, būtų galima išduoti vykdomąjį raštą. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, jog skundžiamą nutartį priėmė bylos savo žinioje neturinti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, kas reiškia, jog pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 99 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjas per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2023 m. rugsėjo 8 d. prašymą „Dėl vykdomojo rašto išdavimo“ pateikė į administracinę bylą Nr. eI3-4524-595/2023, kurioje buvo priimtas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas (kurio dalis LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikinta ir grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo), todėl klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstai sprendė įsiteisėjusią sprendimo dalį priėmusi teisėja. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad vadovaujantis 2019 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko įsakymu Nr. TE-2 patvirtinto Administracinių bylų valdymo ir bylų paskirstymo teisėjams bei teisėjų kolegijų sudarymo Vilniaus apygardos administraciniame teisme tvarkos aprašo 53 punktu, būtų buvęs faktinis pagrindas (objektyvios priežastys) prašymą vykdymo procese skirti nagrinėti kitam teisėjui. Pažymėtina, kad byloje yra duomenys, kad pareiškėjas, prašydamas suteikti informaciją, 2023 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą (dok. Nr. DOK-27308), į kurį buvo atsakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 1RT-246 „Dėl informacijos pateikimo“.

Teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, kad teisėja rezoliucija priėmusi pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepagrįstai kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti nuomonę dėl pareiškėjo prašymo. ABTĮ 80 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės (ABTĮ 80 str. 2 d.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turi būti pakankamai aktyvus ir surinkti pakankamų duomenų teisingam teismo procesiniam sprendimui priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-576-415/2020). Nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, buvo aktyvus ir surinko pakankamai duomenų teisingam teismo procesiniam sprendimui priimti.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Netenkinus atskirojo skundo, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė