2017-11-29 Nr. ANB-959-4-08-3-02937-2016-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedR. Š. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 124(1) straipsnio 8 dalį galutine subendrinta administracine nuobauda – 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 27 d., apie 16.18 val., (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,56 promilės neblaivumas), bei nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
Legislator headnote
AI generated2017-11-29 Nr. ANB-959-4-08-3-02937-2016-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: R. Š. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 124(1) straipsnio 8 dalį galutine subendrinta administracine nuobauda – 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 27 d., apie 16.18 val., (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,56 promilės neblaivumas), bei nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
Full text
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-56-788-2017
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02937-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 2.7.4.3.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. prašymą atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. R. Š. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 124(1) straipsnio 8 dalį galutine subendrinta administracine nuobauda – 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 27 d., apie 16.18 val., (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,56 promilės neblaivumas), bei nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
2. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi R. Š. apeliacinis skundas atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. byla atnaujinta.
4. Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarimą bei Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, arba skundžiamus teismų sprendimus pakeisti.
4.1. Pareiškėjas nurodo, kad jo administraciniai teisės pažeidimai padaryti 2016 m. lapkričio 27 d., o pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą (toliau – ANK įgyvendinimo įstatymas) naujas ANK įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Pagal ANK įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, kuri pradėta dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų veikų, pagal ANK neturinčių administracinio nusižengimo požymių, nutraukiama vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu. ANK 422 straipsnyje nėra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs, daugiau nei 1,5 promilės, vairuotojai. Taigi, kaip mano pareiškėjas, jo administracinė byla, nagrinėjant po 2017 m. sausio 1 d., turėjo būti nutraukta.
4.2. Prašyme pažymima, kad ANK įgyvendinimo įstatymo 3(1) straipsnyje esanti norma nustato, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK), skiriamos ATPK numatytos nuobaudos. Tačiau ši norma buvo priimta jau po pareiškėjo padarytų nusižengimų ir taikoma tik po jos įsigaliojimo, t. y. tik nuo 2017 m. sausio 1 d. Taigi bylą nagrinėjęs teismas turėjo analizuoti ir įvertinti, kad jo pažeidimo metu ANK įgyvendinimo įstatymo 3(1) straipsnyje dar nebuvo. Pareiškėjas mano, kad vien dėl šios aplinkybės šios normos taikymas neatitinka protingumo ir teisingumo principų.
4.3. Naujojo ANK 3 straipsnyje įtvirtintos principinės administracinių įstatymų galiojimo laike nuostatos, būtent: asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu; įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią; įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. ANK įgyvendinimo įstatymo 3(1) straipsnis vertintinas kaip jo padėtį sunkinantis, todėl administracinė byla pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį turėjo būti nutraukta, nes buvo priimtas teisės aktas, panaikinantis administracinę atsakomybę už atitinkamą pažeidimą.
4.4. Pareiškėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, nes teismo išvados dėl įstatymo taikymo yra bendro pobūdžio ir teisiškai nepagrįstos. Be to, apeliacinės instancijos teismas, tirdamas ir nustatydamas naujas faktines aplinkybes, bylą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kadangi byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, buvo esmingai pažeistos procesinės teisės normos.
4.5. Prašyme taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nutarime pasisakė dėl ATPK 30(1) straipsnio ir kitų atsakomybę švelninančių normų taikymo negalimumo nurodęs, kad pareiškėjo teisinė padėtis švelninama netaikant naujų griežtesnę atsakomybę numatančių įstatymų. Pareiškėjo manymu, tokia išvada yra nepagrįsta ir neteisėta. Pasunkinimo nebuvimas savaime nereiškia švelninimo. Dėl to abiejų instancijų teismai neteisingai aiškino ir taikė administracinę atsakomybę švelninančias teisės normas – ATPK 17, 30(1) straipsnius, 31 straipsnio 5 punktą.
4.6. Anot pareiškėjo, teismai nepagrįstai nesilaikė ATPK 30, 31, 32, 257, 302(2) straipsnių, taip pat ANK 32, 34 straipsnių nuostatų. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus dėl to, kad sunkiai sergančiam jo tėvui staiga pablogėjo sveikata, jam skubiai reikėjo vaistų, kuriuos turėjo ir davė kitame kaime gyvenantis pažįstamas, nes buvo sekmadienis ir jų kaimo vaistinė nedirbo. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie sunkią tėvo ligą, jo ūmų sveikatos pablogėjimą ir pareiškėjo kelionę patvirtino teismui pateikti dokumentai bei liudytojas V. S.. Šios aplinkybės, pareiškėjo manymu, pripažintinos ir vertintinos pagal ATPK ir ANK kaip būtinasis reikalingumas. Teismai visiškai nepagrįstai ir neteisėtai staigaus ir sunkaus pareiškėjo tėvo sveikatos pablogėjimo, jo išvykos parvežti tėvui vaistų nepripažino nei šalinančia jo administracinę atsakomybę, nei atsakomybę švelninančia aplinkybe.
4.7. Prašyme nurodoma, kad nepagrįstai pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas jo baustumas. Praeityje jis nebuvo baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, jam nustatytas neblaivumas yra ties lengvo ir vidutinio neblaivumo riba, pažeidimas truko trumpai, jis buvo sulaikytas prie namų, jokios žalos niekam nepadarė, sutinka išklausyti kursus dėl alkoholizmo žalos. Taip pat pirmosios instancijos teismo nutarime atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis nepripažinta tai, kad pareiškėjas dirba, turi ilgalaikį profesionalo vairuotojo darbo stažą, yra gerai charakterizuojamas darbe, rūpinosi sergančiu tėvu. Kaip tvirtina pareiškėjas, byloje buvo pagrindas švelninti jo atsakomybę ATPK 30(1) straipsnio 1 dalies ar ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu.
4.8. Prašyme nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas jo administracinę bylą nagrinėjo ANK nustatyta tvarka, nes, priimdamas nutarimą, vadovavosi ANK 630 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Kadangi pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį pareiškėjo veiksmai nebuvo perkvalifikuoti, ši byla buvo išnagrinėta neteisingai taikant procesinės teisės normas, numatytas ANK. Bylą nagrinėję teismai netinkamai, pažeisdami ATPK 257, 302(3), 302(10) straipsnių nuostatas, be pagrindo taikydami ANK 630 straipsnį, vertino byloje esančius įrodymus, nagrinėjo apeliacinį skundą, kartu neteisingai aiškindami ir taikydami materialiosios teisės normas, priėmė neteisingus nutarimą ir nutartį.
4.9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam nuobaudą, nurodė, kad vadovaujasi ir ANK 426 straipsnio l dalimi, tačiau pareiškėjui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole toks pažeidimas iš viso nebuvo inkriminuotas ir dėl jo negalėjo būti nagrinėjama byla.
4.10. Pareiškėjas nurodo, kad teismai nutarime ir nutartyje neteisingai aiškino ir taikė ne tik teisės normas, reglamentuojančias bendruosius administracinės atsakomybės skyrimo pagrindus, normas, numatančias atsakomybę švelninančias ir sunkiančias aplinkybes, bet ir pažeidė bendruosius teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas ATPK 250 straipsnio 6 punkte, ANK 591 straipsnio 5 punkte numatytais pagrindais administracinio pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį turėjo nutraukti.
5. Atsiliepime Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas V. M. nurodo, kad su R. Š. prašymu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad skundžiami pirmosios instancijos teismo nutarimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti bei pagrįsti, priimti atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta administracinė nuobauda buvo teisingai individualizuota, todėl pareigūnas mano, kad Panevėžio miesto apylinkės ir Panevėžio apygardos teismų sprendimų naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. prašymas atmestinas.
Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų
7. Proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo priemonė, kurios paskirtis – ištaisyti padarytas materialiosios ir (ar) proceso teisės taikymo klaidas pagal nustatytas bylos aplinkybes. Nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, ir yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis, ATPK 302(21) straipsnio 13 dalis). Taigi teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą, įrodymų netiria, naujų faktinių aplinkybių nenustato.
8. Šioje atnaujintoje byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėjo R. Š. iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas pažeidimas, t. y. transporto priemonės vairavimas esant vidutiniam neblaivumo laipsniui (nuo 1,51 iki 2,5 promilės), teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kai byla buvo nagrinėjama ir nuobauda paskirta po 2017 m. sausio 1 d., t. y. įsigaliojus naujam ANK.
9. Kiti pareiškėjo prašyme nurodyti teiginiai ir argumentai (dėl būtinojo reikalingumo, pagrindo švelninti atsakomybę, taikytinos teisenos, apeliacinio skundo išnagrinėjimo išsamumo, pagrindo nagrinėti bylą žodine tvarka ir kt.) nevertintini kaip pagrindžiantys bylos atnaujinimo pagrindus (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas, ATPK 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl paliktini nenagrinėti.
Dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalies taikymo po 2017 m. sausio 1 d.
10. Iš bylos matyti, kad R. Š. šioje byloje pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“, būdamas neblaivus (nustatytas 1,56 promilės neblaivumas). Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2016 m. lapkričio 27 d., pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas 2017 m. sausio 13 d. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK nenustato administracinės atsakomybės už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis (nuo 1,51 promilės ir daugiau). Taigi, kaip mano pareiškėjas, jo administracinė byla, nagrinėjant ją po 2017 m. sausio 1 d., kai pradėjo galioti naujas ANK, vadovaujantis atsakomybę panaikinančio ar švelninančio įstatymo grįžtamosios galios taisykle, turėjo būti nutraukta. Šie prašymo argumentai nepagrįsti.
11. Tiek anksčiau galiojusio ATPK 8 straipsnio 2 dalyje, tiek galiojančio ANK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, turi įstatymo grįžtamąją galią. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam ANK ir atitinkamiems BK pakeitimams, R. Š. padarytas teisės pažeidimas, t. y. transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia ne administracinę, bet baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Naujas teisinis reguliavimas, nustatęs baudžiamąją atsakomybę už pareiškėjo padarytą pažeidimą ir pašalinęs atitinkamą normą iš ANK, sistemiškai vertinant, nelaikytinas nei atsakomybę panaikinančiu, nei atsakomybę švelninančiu ar kitaip asmens teisinę padėtį gerinančiu. Atvirkščiai, pagal naują teisinį reguliavimą R. Š. veiksmai užtraukia griežtesnę (baudžiamąją) atsakomybę, todėl ATPK normų taikymas šiuo atveju atitinka švelnesnio įstatymo taikymą. Būtent tokią išvadą padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję atitinkamus R. Š. argumentus.
12. ANK įgyvendinimo įstatymo 3(1) straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Tai, kad ši nuostata ANK įgyvendinimo įstatyme tiesiogiai įtvirtinta vėliau (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini) negu R. Š. padarytas pažeidimas, priešingai nei teigia pareiškėjas, nereiškia, kad jam netaikytina nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė.
13. Konstatuotina, kad šioje byloje R. Š. už transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, nustačius kraujyje 1,56 promilės alkoholio, teisingai ir pagrįstai buvo taikyta ATPK 126 straipsnio 4 dalis. Pagrindas naikinti ar keisti teismų procesinius sprendimus nenustatytas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(21) straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. prašymą atmesti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas