f6f91134-1815-4770-871a-e83c52524fc4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-256-1072/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01767-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Kamilei Labanauskaitei, dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei, kaltinamajam A. S., jo gynėjai – advokatei Julijai Asovskajai, nukentėjusiajam V.

S. (V. S.), jo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui, vertėjoms Helenai Žemaitel, Erikai Vencevičienei, Olgai Macijauskienei, Natalijai Reut (kaltinamajam), vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualiÄ veiklÄ , teistas: 1) 2005 m. birželio 2 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 30 parų areÅ¡to bausmė; 2) 2007 m. balandžio 23 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 ir dalis, 253 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2013 m. spalio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo pakeistas 2007 m. balandžio 23 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendis, paskirta 4 metų ir 5 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė; 3) 2013 m. birželio 10 d. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, paleistas atlikęs bausmę 2017 m. lapkričio 10 d. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės A.

S. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ : 2021 m. sausio 17 d., apie 01.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė V. S. nenustatytÄ skaičių smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no dalis, stikliniu buteliu į galvos sritį, padarydamas Å¡iam nosies kaulų lūžį, su odos įbrėžimais nosies nugarėlėje, deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį deÅ¡inio rieÅ¡o kaulo iÅ¡nirimu ir minkÅ¡tųjų audinių patinimu rieÅ¡o ir plaÅ¡takos srityje, poodines kraujosruvas virÅ¡ugalvyje, akių vokuose su odos įbrėžimais vokų kampuose, kairiame žaste, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame smilkinyje, kairiame dilbyje, odos įbrėžimus ir odos nubrozdinimus kaktoje, deÅ¡iniame kelyje, muÅ¡tines žaizdas lÅ«pų gleivinėje, žaizdas, tikėtina pjautines: po vienÄ - kaktos kairėje, kairėje Å¡launyje, dvi - kairėje blauzdoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis A. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta ir paaiÅ¡kino, jog 2021 m. sausio 16 d. jam paskambino O. B. iÅ¡ V. S. telefono, pakvietė atvykti, iÅ¡kvietė jam taksi. Nuvykęs rado iÅ¡gėrinėjančius viskį O. ir V. V. sužalojimų neturėjo, gal kažkoks randelis virÅ¡ antakio. Buvo litrinis viskio butelis, iÅ¡gėrė po taurelę, bendravo, seniai nesimatę.

V. sakė, kad su žmona susipyko, todėl tuo metu gyveno vienas. Ėjo su V. S. į parduotuvė pirkti dar vienÄ viskio butelį, jį iÅ¡gėrė. Konfliktų nebuvo. Vėlai paskambino žmona, sakė grįžti, paprašė V. jam iÅ¡kviesti taksi. Kai taksi atvažiavo, jis apsirengė striukę, apsiavė batus, V. pradėjo žadinti O., sakė jį paimti, bet atsakęs, kad tegul iÅ¡simiega. IÅ¡einant paėmė du butelius alaus, V. priÅ¡oko, pradėjo tempti už kapiÅ¡ono, todėl jis sugriebė ir laikėsi už laukinių buto durų.

Kai jį greitai patraukė, buteliai iÅ¡krito ir sudužo. Tada V. griebė jį (A. S.) už kaklo, uždarinėjo duris ir prispaudė pirÅ¡tÄ . V. S. traukė jį iÅ¡ visų jėgų, nuplėšė striukės rankovę, tada nukrito į kambarį aukÅ¡tielnikas, iÅ¡dauždamas kambario durų stiklÄ . Jis (A. S.) nugriuvo koridoriuje, atsidauždamas kakta į duris. Koridorius siauras, buvo tamsu. Atsikėlęs su O. pakėlė V. S., matė, kad jam bėga kraujas. V. S. jam trenkė vienÄ smÅ«gį, o O. nugriovė.

Tada jam (A. S.) trenkė dar vienÄ smÅ«gį, jis (A. S.) gynėsi, kartu pargriuvo koridoriuje, V. S. buvo ant jo, todėl jis nuo V. S. gynėsi, rankomis ir kojomis bandė jį nusikratyti, nes V. S. sveria dvigubai daugiau. Tyčia nemušė. Buteliu netrenkė. V. S. buvo labiau neblaivus, o jis pats jautėsi lengvai apgirtęs. V. S. sužalojimų nematė, buvo tamsu. IÅ¡sinešė V. S. telefonÄ , nes iÅ¡ jo buvo skambinta taksi, jam reikėjo žinoti, kur jo laukia. Savo telefono nerado. Dantų protezo – tiltelio taip pat nerado, jo baliaus eigoje nebuvo iÅ¡siėmęs, jis neiÅ¡imamas.

Jam nežinoma, kada buvo iÅ¡kviesta policija, V. S. Å¡aukė, kad jį pasodins, bet jis nekreipė dėmesio. Apie policijÄ sužinojo tik kitÄ dienÄ . KitÄ dienÄ paskambino V. S., bandė tartis, V. S. pretenzijų neturėjo, po kurio laiko atsirado pareiÅ¡kimas. TelefonÄ V. S. nunešė jo (A. S.) žmona kitÄ dienÄ . Jis pats dėl sužalojimų pareiÅ¡kimo nerašė. V. S. jo (A. S.) neprašė atlyginti žalÄ , o jis nesiÅ«lė. IeÅ¡kinių nepripažįsta. Kaltinamasis A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. sausio 19 d.) parodė, kad V.

S. pažįsta nuo vaikystės, taip pat nuo vaikystės pažįsta O. B. (O. B.). 2021 m. sausio 17 d. apie 17.00 val. jam skambino ir V. S. ir O. B., kvietė užeiti pas V. S. į namus. Jis atvažiavo po 17.00 val. Pats jis jokio alkoholio į V. S. namus nepirko. Vyrai namuose turėjo butelį viskio. Kambaryje kai jis užėjo, ant stalo stovėjo daug tuščių butelių nuo alkoholio, nuo kurio konkrečiai, pasakyti negali. Vyrai buvo jau girti, o jis atvažiavo blaivus. Visi jie gėrė viskį, paskui dar nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko dar viskio butelį, kurį išgėrė V.

S. bute. Apie vidurnaktį jis susiruošė iÅ¡eiti, iÅ¡kvietė taksi automobilį, laukė kol apsirengs O. B.. Jis atidarė jau buto duris, norėjo iÅ¡eiti, bet V. S. pradėjo jį už striukės gaubto vėl traukti į vidų, sakė, kad jie niekur nevažiuos, prašė pasilikti ir toliau gerti. Jis su savimi iÅ¡ V. S. namų pasiėmė 2 butelius alaus - vienÄ sau, kitÄ O. B.. Dėl jo paimtų butelių V. S. neprieÅ¡taravo. Traukdamas jį už gaubto į vidų, V. S. tuo pačiu metu bandė uždarinėti savo buto duris ir jam kelis kartus seifo durimis prispaudė deÅ¡inę rankÄ .

Jis nukrito, buteliai sudužo, o V. S. už gaubto ir rankovės jį traukė gulintį ant grindų. Jis V. S. nemušė, pamena, kad jis nukrito, kadangi traukė jį už striukės, nuplėšė rankovę. Kai jis krito, sudužo vidaus durų stiklas. Jam atsikėlus, O. B. jam padėjo pakelti V. S.. Jis galėjo atsitrenkti į durų staktÄ ar sienÄ . Atsikėlęs, V. S. vėl jį puolė, o jis nukrito. V. S. užkrito ant jo. Norėdamas atsilaisvinti nuo V. S., jis sudavinėjo jam smÅ«gius, bet kur pataikė nežiÅ«rėjo, koridoriuje buvo tamsu.

Kaip jis atsikėlė, neatsimena. V. S. pradėjo skambinti į bendrÄ jį pagalbos centrÄ , sakydamas, kad juos pasodins, o jis išėjo iÅ¡ namų, nes savo kaltės nematė, galvojo, kad atvažiuos kitÄ dienÄ ir jie viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins. Dar atsimena, kad kai pakėlė V. S., jis pradėjo stumdyti ir jį ir O. B., sudavė jam galimai ranka į veidÄ , dėl ko iÅ¡krito dantų tiltas ir sulūžo du Å¡oniniai virÅ¡utiniai dantys, ant kurių laikėsi tiltelis. Jis neneigia, kad grumtynių metu jis sudavinėjo smÅ«gius V.

S., bet tai buvo gynyba. Buteliu jis jam netrenkė, kojomis taip pat jo nemušė. O. B. nei jo, nei V. S. nemušė, bandė juos skirti. Striukės nuotraukÄ pateiks el. paÅ¡tu. Dar nori papildyti, kad kai jis nukrito, sudužo jo telefonas, kuris buvo striukės kiÅ¡enėje (t. 1, b. l. 88). Kaltinamasis A. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. birželio 2 d.) parodė, kad neneigia, kad 2021 m. sausio 19 d. grumtynių metu gynėsi nuo V. S., kuris jo neiÅ¡leido iÅ¡ namų, pradėjo tampyti, norėdamas, kad su savimi paimtų O.

B.. Pirmas smÅ«giuoti pradėjo V. S., kuris tampė už kapiÅ¡ono, suplėšė striukę (t. 1, b. l. 101). Nukentėjusysis V. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. sausio 16 d. jam paskambino O. B., prisiprašė pas jį (V. S.) į svečius. Tuo metu jis gyveno kaltinime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). O. B. labai norėjo pakviesti A. S., jam paskambino. Jis (V. S.) vaiÅ¡ino, tai yra, viskÄ nupirko: maistÄ , 2 litrus viskio, dėžę alaus. Ä® vakarÄ atvyko ir A., jam girtam atrodė, kad A. blaivus.

Jis (V. S.) su O. B. dviese buvo jau iÅ¡gėrę vienÄ litrÄ butelį viskio, galbÅ«t buvo likę tik ant dugno. Visi trise dar iÅ¡gėrė vienÄ litrÄ viskio, keik alaus buvo iÅ¡gerta, nepamena. Link nakties O. B. užmigo kambaryje, o A. S. norėjo iÅ¡eiti namo. A. S. iÅ¡eidinėjant, jis (V. S.) patraukė jį už kapiÅ¡ono, nežino kodėl. Ar A. S. tuo metu laikė rankose alaus butelius, nepamena. A. nugriuvo koridoriuje, o jis ne. Kai A. S. atsikėlė, sudavė jam (V. S.) į veidÄ apie keturis smÅ«gius, gintis buvo sunku, nes dėl girtumo neturėjo jėgų, kartu su A.

S. nugriuvo. A. S. buvo ant virÅ¡aus, jį daužė. Kai pavyko atsikelti, A. S. jam keliskart spyrė iÅ¡ kojos į įvairias kÅ«no vietas ir sudavė buteliu į galvÄ . Jis (V. S.) buvo apsirengęs plėšytus džinsus, basas, su kojinėmis. Jis (V. S.) bandė žadinti O. B., bet Å¡is buvo „atsijungęs“. Atsimena, kad A. S. atėjus į kambarį, jie vėl stumdėsi, nugriuvo, buvo sulaužyta kėdė. Kada tiksliai dužo kambario durų stiklas, nepamena. Radęs telefonÄ jis (V. S.) norėjo iÅ¡bėgti į laiptinę, A.

S. bandė neleisti, jam (A. S.) prispaudė pirÅ¡tus su durimis. Ä® laiptinę pabėgti pavyko, miglotai prisimena, kaip kvietė policijÄ . A. pasiÅ¡alinimo aplinkybių nepamena. Buto Å¡eimininkas kitÄ dienÄ minėjo, kad kaimynė sakė, jog matė, kaip asmuo laiptinėje vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Atvyko pareigÅ«nai, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , jį iÅ¡vežė. Kada ir kokiom aplinkybėm A. S. dantų protezai iÅ¡krito, nepamena. A. S. protezus ir telefonÄ rado kambary ant grindų, o jo (V.

S.) telefonas buvo dingęs. Ryte atvyko jo (V. S.) apklausti pareigÅ«nai, suraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, jis atsakinėjo į jų užduodamus klausimus. Tuo metu girtumo netikrino. Tuo metu A. S. paskambino į savo telefonÄ , pasakė, kad jo (V. S.) telefonas yra pas jį, kad jį paėmė, nes nenorėjo, kad jis (V. S.) iÅ¡kviestų policijÄ , sakė „tu mane patraukei ir aÅ¡ nugriuvau“. V. S. jam atsakęs, kad yra atvykusi policija ir padavė telefonÄ pareigÅ«nui. Tuo metu jautėsi labai blogai, labai skaudėjo, ne apklausa buvo svarbi, pareigÅ«nai sakė gulėti, patys rašė, fotografavo butÄ .

Buvo daug kraujo dėmių. Po to atvyko žmona, apžiÅ«rėjo žaizdas, valė, nusimovus džinsus pasimatė kojų sužalojimai, jų ligoninėje neapžiÅ«rinėjo. NedarbingumÄ turėjo dvi savaites, labai skaudėjo sulaužytÄ nosį, negalėjo eiti į darbÄ , dirba vieÅ¡ame transporte, negalėjo eiti į laukÄ , kad nejaustų nepatogumų prieÅ¡ aplinkinius dėl savo iÅ¡vaizdos, sunku buvo paaiÅ¡kinti ir vaikams. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. siekė susitaikyti, vėliau nebandė tartis.

Nukentėjusysis V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. sausio 17 d.) parodė, kad 2021 m. sausio 16 d. nuo 17.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) su A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir O. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus (viskį). 2021 m. sausio 17 d. apie 01.00 val., minėtame bute tarp jo ir A. S. kilo konfliktas, bet kokios jo buvo priežastys jis nepamena. Konflikto metu A. S. pradėjo jį mušti suduodamas jam daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bet kiek smūgių buvo tiksliai jis neatsimena ir negali pasakyti.

Taip pat po smÅ«gių A. S. paėmęs stiklinį butelį su tuo buteliu jam sudavė per kaktÄ nuo ko butelis sudužo. Po minėtų veiksmų A. S. iÅ¡ buto pasiÅ¡alino. VisÄ konfliktÄ matė O. B., bet jo kontaktinio telefono neturi ir kur jis gyvena nežino. MuÅ¡damas jį A. S. iÅ¡ jo nieko nereikalavo tik vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Jokie daiktai iÅ¡ jo nebuvo atimti ir to nebuvo kėsintasi daryti. Po įvykio kreipėsi į Lazdynų ligoninę kur jam buvo suteikta medicininė pagalba ir tolimesniam gydymuisi iÅ¡leistas į namus.

Kur gyvena A. S. ir koks jo kontaktinis telefonas jis nežino, nes jis O. B. draugas, o ne jo. Jam padaryta fizinė žala (t. 1, b. l. 35-36). Nukentėjusysis V. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. vasario 2 d.) parodė, kad nori papildyti ir patikslinti savo parodymus bei pasakyti, kad išgertuvių metu nuo 2021 m. sausio 16 d. iki 2021 m. sausio 17 d. bute (duomenys neskelbtini), tarp jo ir A. S. kilo žodinis konfliktas. Jam atrodo, kad konfliktas kilo dėl to, kad jis norėjo pasikalbėti su A. S. seserimi, su kuria ankščiau bendravo, kas nepatiko A.

S.. Jis pradėjo grubiai kalbėti. Kai A. S. vienas norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, O. B. tuo metu miegojo. Jis patraukė A. S. už striukės. Kam jis taip padarė, pasakyti negali, ar dar norėjo, kad jis pasiliktų, ar dėl kitų priežasčių. Ar A. S. tuo metu rankose turėjo butelius su alumi, jis nematė. Kai jis patraukė A. S., Å¡is nukrito ant grindų buto koridoriuje, o kai atsistojo, pradėjo jį muÅ¡ti. A. S. jam kumščiais pradėjo sudavinėti smÅ«gius į veidÄ , sudavė ne mažiau 4 smÅ«gių.

Jis bandė gintis, apkabindamas A. S. rankomis, užsikabino už jo ir jie pargriuvo. Jis buvo apačioje, o A. S. ant jo. Jis nukrito ant Å¡ono. Stodamas, A. S. dar jam sudavė apie 4 kartus kumščiu į veidÄ , o kai jam pavyko atsikelti, A. S. jam koja sudavė 3 kartus, pataikė į kÅ«nÄ (į krÅ«tinę), į galvÄ . Kai jam pavyko atsikelti, A. S. jam dar sudavė buteliu į kairės kaktos pusę. Jis dar atsimena, kad norėjo skambinti policijai, kai jam pavyko atsistoti, ieÅ¡kojo telefono, prašė, kad policijai paskambintų O.

B.. Savo telefonÄ rado kambaryje, su telefonu išėjo į laiptinę, kur skambino bendrajam pagalbos centrui. Kai grįžo į buto vidų, A. S. iÅ¡ jo atėmė telefonÄ galvodamas, kad jam nepavyko iÅ¡kviesti pagalbos. Kokiu momentu A. S. išėjo iÅ¡ buto, jis neatsimena. TelefonÄ jam kitÄ dienÄ atvežė A. S. sugyventinė ir pasiėmė A. S. paliktÄ telefonÄ . Tuo metu pas jį buvo pareigÅ«nai. A. S. sugyventinė matydama, kad jis raÅ¡o pareiÅ¡kimÄ , pagrasino, kad jie taip pat kreipsis į policijÄ su pareiÅ¡kimu dėl neva A.

S. sumuÅ¡imo. Dar nori pasakyti, kad muÅ¡tynių metu koridoriuje buvo daug stiklų, įtaria, kad tai stiklai nuo butelio, kuriuo jam buvo suduota į galvÄ ir galimai sudužo dar keli alaus buteliai, be to buvo sudaužytas kambario durų stiklas, jo nevertina. Ko gero jis dužo tuomet, kai jie krito. Namuose, kitÄ dienÄ , ant grindų rado A. dantų protezus. IÅ¡gertuvių metu jam atrodo jis matė, kad A. S. savo protezus iÅ¡iminėdavo. Po konflikto jam kelis kartus 2021 m. sausio 18 d. ir 2021 m. sausio 25 d. skambino A.

S., kuris prašė, kad jis paraÅ¡ytų, jog jam neturi jokių pretenzijų. Ä®vykio metu jo asmeniniai daiktai apgadinti ar pavogti nebuvo. Turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ 2 savaites. Patyrė fizinį skausmÄ , moralinę žalÄ , buvo subjaurotas veidas, stiklais supjaustytos kojos, buvo nepatogu rodytis vieÅ¡umoje ir bendrauti su žmonėmis. ŽalÄ vertina 2000 Eur. Po įvykio kreipėsi į Lazdynų ligoninę, pas savo Å¡eimos gydytojÄ Å eÅ¡kinės poliklinikoje, buvo pas teismo medicinos ekspertus (t. 1, b. l. 41-42).

Liudytojas O. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. sausio 16 d. dienos metu atvyko pas V. S. į svečius (duomenys neskelbtini) g. Gėrė viskį ir alų. Jis (E. B.) pakvietė atvykti ir A. S.. A. S. atvažiavo vakare, atrodė blaivus. Jis (O. B. ir V. S.) jau buvo girti. Kadangi buvo neblaivus, nelabai kÄ prisimena. Kai jis ir A. S. norėjo iÅ¡eiti namo, V. S. patempė A. S. už striukės. Kaip vyko grumtynės, ar buvo abipusiai veiksmai, nematė, bandė skirti besimuÅ¡ančius, gal pats nukrito, ar A.

S. ir V. storta buvo nugriuvę, nepamena, nuėjo miegoti, atsibudo, kai atvyko policija. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas paaiÅ¡kino, kad jam atrodo, jog jis duoda teisme analogiÅ¡kus parodymus. Liudytojas O. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. sausio 17 d.) parodė, kad 2021 m. sausio 16 d. apie 14.00 val., kartu su V. S. nuėjo į parduotuvę kur nusipirko viskio ir visÄ blokÄ alkoholinio alaus. Su alkoholiu nuėjo į V. S. butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir pradėjo svaigintis.

Apie 16.00 val. jis paskambino jų vaikystės draugui A. S. ir pakvietė prisijungti prie jų. Apie 17.00 val., minėtu adresu atvyko A. S. ir jau visi trys pradėjo svaigintis alkoholiu. 2021 m. sausio 17 d. apie 01.00 val., jis ir A. S. nusprendė važiuoti namo, todėl apsirengė ir atsistojo prieškambaryje. A. S. jiems jau besiruošiant išeiti paėmė du stiklinius alkoholinio alaus butelius, o V. S. tai nepatiko, todėl jis su ranka, su kuria nepamena, trenkė per butelius, kuriuos A. S. laikė rankoje ir buteliai nukrito ant grindų suduždami.

Po minėto V. S. veiksmo A. S. puolė V. S. ir prasidėjo muÅ¡tynės. Kas kam sudavė į kuriÄ kÅ«no vietÄ ir kiek kartų jis nespėjo pamatyti, nes viskas vyko greitai labai painiai, o ir jis pats buvo stipriai neblaivus. Bandė minėtus asmenis iÅ¡skirti, bet gavo kelis smÅ«gius į veidÄ ir deÅ¡inės pusės Å¡onÄ net nesuprasdamas kas juos jam sudavė todėl atsitraukė ir į konfliktÄ nebesikiÅ¡o. MuÅ¡tynės truko apie 1 min. laiko ir kai viskas nurimo pamatė, kad V. S. veidas yra kruvinas.

V. S. pradėjus skambinti į policijÄ , A. S. iÅ¡ buto pasiÅ¡alino. Atvykę policijos pareigÅ«nai jam pasakė eiti į namus, o V. S. iÅ¡vežė į Lazdynų ligoninę medicininės pagalbos suteikimui. Konflikto metu matė, kad abu asmenys mušėsi, bet su buteliu niekas niekam jokių smÅ«gių nesudavė. Jis pats asmeniÅ¡kai niekam pretenzijų neturi ir pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys. Kur gyvena A. S. nežino (t. 1, b. l. 70-71). Liudytojas V. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu patruliavo su A.

M., gavo iÅ¡ OVS vyr. budėtojo iÅ¡kvietimÄ , kad (duomenys neskelbtini) g. įvyko muÅ¡tynės, vėliau gavo antrÄ praneÅ¡imÄ , kad yra sumuÅ¡tas žmogus. Nuvykus nurodytu adresu, užėjus į laiptinę matė sudaužyto alaus žalio butelio stiklus, kraujÄ . Pakilus į antrÄ ar trečiÄ aukÅ¡tÄ , buvo pravertos durys, girdėjosi vyriÅ¡kių balsai. Bute taip pat buvo pridaužyta stiklų, iÅ¡ vaizdo matėsi, kad įvykę grumtynės, suprato, kad ir laiptinėje stiklai iÅ¡ to pačio buto.

VyriÅ¡kio, kurį teismo salėje atpažįsta kaip nukentėjusįjį, veidas buvo sumuÅ¡tas, kruvinas, jis skundėsi skausmais, matėsi pjautinės žaizdos ant veido, rankų, buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad iÅ¡gertuvių metu kilo konfliktas tarp jo ir bute buvusio kito vyro, kuris buvo pasiÅ¡alinęs. Taip pat pasakė, kad dingo jo mobiliojo ryÅ¡io telefonas ir galimai įtariamasis, paėmęs telefonÄ , pasiÅ¡alino. V. S. pasakė savo telefono numerį, todėl jis (V.

K.) iÅ¡ tarnybinio telefono paskambino jo numeriu, atsiliepė moteris, sakė, kad jos vyras grįžo girtas, sumuÅ¡tas, miega. Paklausus apie sužalojimus, moteris atsakė, stiprių sužalojimų nesimato, nežino, kieno telefonÄ vyras parsinešė. To vyro telefonÄ ir dantų implantus rado įvykio vietoje po stalu V. S. bute. Be nukentėjusiojo kambaryje buvo dar vienas pilietis, kuris muÅ¡tynėse nedalyvavo, sakė, kad įtariamÄ jį pažįsta, kartu bute iÅ¡gėrinėjo, jis pats nebuvo sužalotas, ant jo nesimatė kraujo, sakė, kad jis nedalyvavo muÅ¡tynėse.

V. S. ir bute buvusiam jo sugėrovui nustatė girtumÄ . Liudytojas V. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. balandžio 16 d.) parodė, kad 2021 m. sausio 17 d. patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu A. M., apie 01.00 val. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini) name sumuÅ¡tas vyras. Kadangi norėjo patikslinti adresÄ , jis skambino nukentėjusiajam, kuris paliko savo numerį bendrajam pagalbos centrui. Ilgai negalėjo prisiskambinti, bet paskui telefonu atsiliepė J. B., kuri pasakė, kad jos vyras A.

S. namo grįžo girtas ir sumuÅ¡tas, nieko nepaaiÅ¡kino, atsigulė miegoti. Jis paklausė, ar rimtai sužalotas, moteris atsakė, kad rimtų sužalojimų nėra, tik nėra priekinio tiltelio ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , sakė, kad praskelta lÅ«pa ar sužalota nosis. Ji pasakė, kad kur jis buvo nežino, minėjo, kad iÅ¡ vakaro turėjo susitikti su savo draugu O. B. iÅ¡gerti, bet kur, nežino. Tada jie pakalbėję su moterimi iÅ¡ VPK OVS gavo antrÄ praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), laukia sumuÅ¡tas vyras, važiuoja greitoji.

Užėję į laiptinę, pirmame aukÅ¡te prie įėjimo durų pamatė sudaužytÄ alaus butelį, o tarp pirmo ir antro aukÅ¡to buvo kraujo dėmių. Užėjus į 6 butÄ , jame buvo du vyrai, o bÅ«tent O. B. ir nukentėjusysis, kuriuo vardo neatsimena, galimai V. (S.), abu buvo girti. V. S. buvo visas kruvinas, ant veido metėsi galimai pjautinės žaizdos ant kaktos. Bute buvo didelė betvarkė, daiktai buvo iÅ¡mėtyti, matėsi, kad vyko ir iÅ¡gertuvės ir grumtynės. Neatsimena, ar bute matė stiklų ant grindų.

Vyrai aiÅ¡kino, kad bute įvyko žodinis konfliktas tarp V. S. ir A. S., dėl ko, nežino, nes vyrai paaiÅ¡kinti tiksliai negalėjo, po to įvyko muÅ¡tynes. V. S. sakė, kad A. S. jį puolė, o jis ginėsi, įvyko muÅ¡tynes. O. B. sakė, kad muÅ¡tynėse nedalyvavo. Kas, kam, kiek, kur smÅ«gių sudavė, vyrai nesakė. Mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , apie kurį minėjo J. B., pamatė po stalu kambaryje, nes žinojo iÅ¡ J. B., kaip jis atrodo. Ten pat ant kilimo rado ir dantų protezus. Be to V.

S. ir O. B. patvirtino, kad telefonas A. S., matyt jis jį pametė bute grumtynių metu. Daugiau nieko paaiÅ¡kinti negali, nes su vyrais buvo sunku kalbėti, jie buvo labai girti (t. 1, b. l. 74-75). Liudytojas A. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patruliuojant gavo iÅ¡kvietimÄ dėl muÅ¡tynių. IÅ¡ antro kartu pavyko nustatyti tikslų adresÄ . Užėjus į laiptinę pastebėjo prie durų sudaužytÄ butelį. Bute buvo nukentėjęs, kurį atpažįsta teismo salėje, ir dar vienas vyriÅ¡kis.

Nukentėjęs buvo sumuÅ¡tas, sakė, kad iÅ¡gėrinėjo, kilo muÅ¡tynės, priežasties negalėjo įvardinti. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Ar ant kito asmens buvo grumtynių žymių, nepamena. Neatsimena, ar nukentėjusysis sakė, kad jam suduota buteliu į galvÄ , jei bÅ«tų sakęs, galimai bÅ«tų atkreipę dėmesį į tÄ daiktÄ . Ä®vykio aplinkybes geriau prisiminė geriau ikiteisminio tyrimo metu, tvirtinu tuomet duotus ir teismo pagarsintus parodymus. Liudytojas A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. gegužės 24 d.) parodė, kad 2021 m. sausio 17 d. patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu V.

K. apie 01.00 val. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini) name sumuÅ¡tas vyras. Norint patikslinti adresÄ , V. K. skambino nukentėjusiajam telefonu, kuris buvo žinomas bendrajam pagalbos centrui. Tačiau ragelį pakėlė moteris, vardo neatsimena, kuri pasakė, kad jos vyras A. S. namo grižo girtas, sumuÅ¡tas, bet nieko nepaaiÅ¡kino, atsigulė miegoti. Moteris informavo, kad rimtų sužalojimų nėra, tik nėra priekinio dantų tiltelio ir mobiliojo ryÅ¡io telefono, sakė, kad praskelta lÅ«pa ar sužalota nosis.

Ji minėjo, kad iÅ¡ vakaro vyras turėjo susitikti su savo draugu iÅ¡gerti, bet kur, nežino. IÅ¡ VPK OVS gavę antrÄ praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), laukia sumuÅ¡tas vyras, jie atvyko nurodytu adresu. Užėję į laiptinę, pirmame aukÅ¡te prie įėjimo durų pamatė sudužusį butelį, o tarp pirmo ir antro aukÅ¡to buvo kraujo dėmių. Užėję į 6 butÄ , jame rado du vyrus - O. B. ir nukentėjusįjį (duomenų neatsimena). Abu jie buvo girti. Nukentėjusysis buvo visas kruvinas, ant veido, kaktos matėsi muÅ¡tinės ir pjautinės žaizdos.

Bute buvo betvarkė, daiktai išmėtyti, matėsi, kad vyko išgertuvės ir grumtynės. Jei gerai atsimena, bute matė stiklo šukių. Vyrai aiškino, kad bute įvyko žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo ir A. S., bet dėl ko, vyrai paaiškinti tiksliai negalėjo, po to įvyko muštynės. Nukentėjusysis minėjo, kad A. S. jį puolė, o jis gynėsi, įvyko muštynes. O. B. sakė, kad muštynėse nedalyvavo, tiksliai negalėjo nieko pasakyti apie muštynes, kas, kam kiek smūgių sudavė ir kur pataikė.

Taip pat nieko konkrečiai nepaaiÅ¡kino ir pats nukentėjusysis. Bute rado telefonÄ , kuris nepriklausė nukentėjusiajam, bei dantų protezus. Vyrai, buvę bute patvirtino, kad telefonas priklauso muÅ¡eikai, kuris jį pametė grumtynių metu. Daugiau nieko parodyti negali, nes su vyrais buvo sunku susikalbėti (t. 1, b. l. 78-79). Liudytojas R. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra felčeris, atvykęs pagal iÅ¡kvietimÄ dėl V. S. sužalojimų. Ä®vykio aplinkybių nepamena, paaiÅ¡kino, kad viskas yra užfiksuota jo pildytoje GMP iÅ¡kvietimo kortelėje.

Pacientas apžiÅ«rimas pagal algoritmÄ : įvertinama kraujotaka, neurologinė bÅ«klė, pavirÅ¡iniai sužalojimai, užraÅ¡oma, kuo pacientas pats skundžiasi. Esant dideliam kraujavimui, jis stabdomas. Pacientas nėra iÅ¡rengiamas, jei atsisako. IÅ¡samesniam iÅ¡tyrimui pacientas gabenamas į ligoninę. Sakė, kad tas asmuo kažkÄ iÅ¡keikė. ji kilo laiptais, o tas asmuo bėgo į apačiÄ . Bute matėsi kraujo pėdsakai praktiÅ¡kai visur tame kambaryje ir prieÅ¡kambaryje. V. S. pasakojo, kad vakare iÅ¡gėrinėjo trise: iÅ¡ pradžių buvo vienas, po to dar vienas atvažiavo.

Ä® pabaigÄ vyko konfliktas, jį pradėjo muÅ¡ti. Dėl ko įvyko konfliktas, aÅ¡ nežinau. Liudytojas V. E. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra buto (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko nagrinėjamas įvykis, savininkas. Tuo metu tame bute buvo apsistojęs bendradarbis V. S., jo Å¡eimoje buvo tam tikra situacija. IÅ¡ ryto paskambino V. S. žmona, pranešė, kad atvažiavo policija ir jis yra sumuÅ¡tas, todėl nuvyko ten, vėliau atvažiavo ir V. S. žmona. Bute buvo iÅ¡daužtas kambario durų stiklas, sulaužytos kelios kėdės, sekcija.

V. buvo visas sumuÅ¡tas: kakta praskelta, akis pamuÅ¡ta, nosis iÅ¡tinusi, visas kruvinas. Vėliau buvo sutikęs kaimynę, gyvenančiÄ virÅ¡ jo buto, sakė, kad vėlai kažkas vyko, ji buvo išėjusi į laiptinę, matė girtÄ bėgantį besikeikiantį asmenį, bet ne jo draugÄ V.. V. S. pasakojo, kad vakare iÅ¡gėrinėjo trise: iÅ¡ pradžių buvo vienas, po to dar vienas atvažiavo, po to įvyko konfliktas, jį pradėjo muÅ¡ti. Dėl ko įvyko konfliktas, neaiÅ¡ku. V. S. minėjo, kad mušė A., kuris vėliau atvažiavo.

V. S. nėra linkės vartoti alkoholį, jie abu (duomenys neskelbtini), dirba tuo pačiu (duomenys neskelbtini), V. S. paprastomis dienomis, o jis savaitgaliais. Darbe tikrinama alkotesteriu ir prieÅ¡, ir po darbo. Liudytoja J. V. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena trečiame aukÅ¡te virÅ¡ V. E. buto. Vidurnaktį girdėjo triukÅ¡mÄ , išėjusi pamatė vyrÄ , stovintį prie jos buto be batų. Teismo salėje neatpažįsta. Tam vyrui pasakė netriukÅ¡mauti ir eiti namo. Jis buvo iÅ¡gėręs, nekonfliktavo.

Po to girdėjo triukÅ¡mÄ vėl, į laiptinę nėjo. Buto savininkÄ matė kitÄ dienÄ . Liudytoja K. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo susipykę su vyrus, jis nagrinėjamo įvykio metu kelias savaites gyveno atskirai, ji tik nujautė, kad pas draugÄ . PareigÅ«nai susiekė ir pasakė, kad vyras ligoninėje, sumuÅ¡tas. Ji paskambino ryte vyro draugui V. E., paklausti gal jie kartu gėrė. Po to V. J. paskambino ir pasakė, kad jos sutuoktinis V. S. sumuÅ¡tas, reikia nupirkti vaistinėje priemonių ir atvažiuoti.

Ji atvykusi rado V. S. kruvinais rūbais, iš kaktos bėgo kraujas, rankos buvo apibrozdintos. Kraujas buvo sudžiūvęs, nepavyko su spec.priemonėmis sutvarkyti, reikėjo vonioj mirkyti. Kai nusivilko kelnes, matė žaizdotas kojas. Žaizdas sutvarstė. Ar rūbai buvo suplyšę, nepamena. Bute buvo pilna kraujo dėmių, stiklų. Tada apie įvykį neklausinėjo, po kelių dienų pasakė, kad gėrė kartu su vaikystės draugu A. S., susibarė, susimušė. Kadangi buvo susipykę, neklausinėjo daugiau.

Gydėsi kelias savaites, nes užpūliavo. Ji siūlė važiuoti siūti, bet V. S. nesutiko. Žaizdos buvo ant kaktos, blauzdos, klubų, kojų pirštų, pėdų, todėl sunkiai vaikščiojo. V. S. problemų su alkoholiu neturi, neišgėrinėja, jo ir darbas toks, kad yra nuolat tikrinamas. Alkotesterio Drager Alcotest 6810 duomenimis, 2021 m. sausio 17 d. 01.33 val. nustatytas 2,09 prom. neblaivumas, o 01.29 val. O. B. nustatytas 2,62 prom. neblaivumas (t. 1., b. l. 134-135). Savanoriško daiktų, dokumentų pakeitimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V.

S. pateikė medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 46-50). VÅ¡Ä® „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pateikė nukentėjusiojo medicininius dokumentus (t. 1, b. l. 53-56). 2021-01-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G155/2021(01) konstatuota, kad V. S. padaryta: nosies kaulų lūžis su odos įbrėžimais nosies nugarėlėje, deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs deÅ¡inio rieÅ¡o kaulo iÅ¡nirimu ir minkÅ¡tųjų audinių patinimu rieÅ¡o ir plaÅ¡takos srityje, poodinės kraujosruvos virÅ¡ugalvyje, akių vokuose su odos įbrėžimais vokų vidiniuose kampuose, kairiame žaste, odos nubrozdinimai deÅ¡iniame smilkinyje, kairiame dilbyje, deÅ¡inio pado II-me pirÅ¡te, odos įbrėžimai ir odos nubrozdinimai kaktoje, deÅ¡iniame kelyje, muÅ¡tynės žaizdos lÅ«pų gleivinėje, aÅ¡tuonios žaizdos, tikėtina pjautinės: po vienÄ - kaktos kairėje, kairėje Å¡launyje, deÅ¡iniame pade, dvi - kairėje blauzdoje, trys - kairiame pade, odos įbrėžimai deÅ¡inės pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje, įbrėžimai padaryti paveikus aÅ¡triÄ briaunÄ , ir/ar kampÄ , ir/ar smailumÄ turinčiu daiktu (daiktais), kiti sužalojimai - kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių ir/ar bukÄ briaunÄ turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. sausio 17 d..

Sužalojimai padaryti mažiausiai dvideÅ¡imt trimis trauminiais poveikiais, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 58-59). Kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas skambučio į BPC garso įraÅ¡as, pateiktas 2021 m. vasario 25 d. garso įraÅ¡e užfiksuotas trumpas pokalbis, kurio metu pranešėjas nurodo, jog jį muÅ¡a, neriÅ¡liai pasako adresÄ , praÅ¡o gelbėti. Kitame įraÅ¡e vyras vėl praÅ¡o pagalbos, nurodo nepilnÄ adresÄ , kartoja, kad jį muÅ¡a, kad vos iÅ¡gyveno (t. 1, b. l. 30-31).

Kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas skambučio į BPC garso įraÅ¡as, pateiktas 2021 m. vasario 23 d. garso įraÅ¡e užfiksuota kaip pranešėjas (V. S.) skambina ir praneÅ¡a apie tai, kad jį sumušė, nurodo papildomas aplinkybes, kurių jo klausia BPC (t. 1, b. l. 28-29). BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, 2021 m. sausio 17 d. 01.10 val. į BPC paskambino pranešėjas, ir nurodė, jog kÄ tik buvo sumuÅ¡tas, pažįstamo asmens, jis pasiÅ¡alino.

Asmens veidas kruvinas, daugybiniai sumušimai, informuota GMP ir VPK. Pranešta, kad 1.55 val. V. S. buvo pristatytas į RVUL. Nustatyta kaktos žaizda, kairio dilbio žaizda, dešinės plaštakos sumušimas, nosies kaulo lūžimas ir asmuo paleistas (b. l. 12-14). Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektu yra butas ir aplinka jame. Nurodyta, kad butas randasi antrame aukšte ir jo durys medžio apdailos metalinės konstrukcijos - šarvuotos. Butas vieno kambario. Užėjus pro pagrindines duris į vidų matoma, kad durys iš vidinės pusės yra su raudono skysčio dėmėmis kaip ir durų stakta iš dešinės pusės. Iškart prie durų ant grindų iš kairės pusės yra stiklo šukės, kurių likučiai taip pat matomi ir kitose prieškambario vietose.

Iš dešinės pusės yra rūbų kabykla su komoda, ant kurios stikliniai pilni alaus buteliai. Užėjus į vidų iš dešinės yra praėjimas į virtuvę, o einant priešais praėjimas į pagrindinį kambarį kurio durų stiklas išdaužtas ir šukės pažirusios ant žemės. Užėjus į pagrindinį kambarį iš dešinės pusės ant sienos aptiktos raudono skysčio dėmės kurios pastebimos ir ant grindų. Pagrindiniame kambaryje danga ant linoleumo užtiestas kilimas o prieškambaryje rudos spalvos linoleumas.

Bute tvarka asociali, baldai ir interjeras seni (t. 1, b. l. 15-16). Fotolentelė (t. 1, b. l. 18-23). Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 PK Veikos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybinio praneÅ¡imo dėl pateiktų nuotraukų duomenimis, kaltinamasis A. S. elektroniniu paÅ¡tu 2021-01-19 atsiuntė savo striukės ir dantų protezų nuotraukas (t. 1, b. l. 91-96). IÅ¡ greitosios medicinos kvietimo kortelės matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), V. S. felčeris R. V. nurodė, jog pacientas neblaivus, buvo sumuÅ¡tas, galimai praradęs sÄ monę, skundžiasi galvos, nosies skausmu, kaktoje 0,5 cm gili žaizda (t. 1., b. l. 62-63).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai BK 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas iÅ¡skirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ .

Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtÄ , padarė nukentėjusiajam V. S. sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje tarp A. S. ir V. S. kilo konfliktas. Kaltinamasis A. S. pripažino, kad muÅ¡tynės prasidėjo po to, kai jis ruošėsi iÅ¡eiti pro buto duris, o V.

S. nenorėjo iÅ¡leisti, todėl tempė už striukės atgal į buto vidų. Kad nukentėjusysis atliko Å¡iuos veiksmus, sutinka ir jis pats. Tačiau dėl grumtynių eigos kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai iÅ¡ esmės skiriasi. Kaltinamasis A. S. kategoriÅ¡kai neigė pradėjęs muÅ¡ti nukentėjusįjį, sudavęs jam buteliu į galvÄ , sulaužęs nosį. Tokia jo pozicija buvo nuosekli viso proceso metu, A. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė, tačiau teismas tokiÄ jo pozicijÄ vertina kaip gynybinę, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Grįsdamas pastarojo kaltę teismas, visų pirma, remiasi nukentėjusiojo V.

S. parodymais. IÅ¡ naujo neatkartojant visų parodymų turinio, pirmiausia pažymėtina tai, kad jie dėl esminių bylos aplinkybių viso proceso metu iÅ¡liko analogiÅ¡ki. V. S. parodė, kad jam patempus A. S. už striukės, Å¡is nugriuvo, o atsikėlęs puolė jį muÅ¡ti bent keturiais smÅ«giais į veidÄ , o jam sugriebus A. S., abu nugriuvo, A. S. toliau jį užgulęs mušė, atsikeliančiam spyrė su kojomis, o kai pavyko atsikelti, davė su buteliu į kaktÄ , butelis sudužo. Kad bÅ«tent tokie veiksmai buvo atlikti iÅ¡ kaltinamojo pusės, teismui nekyla abejonių, nes liudytojais apklausti pareigÅ«nai V.

K. ir A. M. parodė, jog atvykę įvykio vietÄ rado V. S. sumuÅ¡tu veidu, iÅ¡tinusia nosimi, pjautine žaizda kaktoje, tokius pat sužalojimus nurodė ir ryte po įvykio pas V. S. atvykę V. E. ir K. S.. Å ias aplinkybes patvirtina ir objektyvÅ«s byloje esantys raÅ¡ytiniai greitosios medicinos kortelėje, ambulatorinio apsilankymo ligoninėje metu, užfiksuoti V. S. sužalojimai, taip pat specialisto iÅ¡vada, jog užfiksuoti sužalojimai padaryti nurodytu užduotyje laiku, bei aplinkybėmis. Nors gynyba akcentuoja, jog nukentėjusysis, duodamas parodymus nenuoseklus, neva tai neprisimena, ar jis pats kvietė greitÄ pagalbÄ , ar pareigÅ«nai, nesiskundė greitosios pagalbos felčeriui dėl pjautinių kojos žaizdų ir pan., teismas sprendžia, jog tai nėra esminės įvykio aplinkybės, jų neprisiminimas neleidžia laikyti V.

S. duotų parodymų nepatikimais, be to, V. S. pats nurodo, kad ne visas aplinkybes detaliai pamena, nes jautėsi labai girtas, dviese su O. B. buvo iÅ¡gėręs vienÄ litrÄ viskio, po to trise, prisijungus A. S., dar vienÄ litrÄ viskio, jo neblaivumÄ Ä¯rodo ir alkotesterio kvitas, neriÅ¡lÅ«s pokalbiai skambinant į BPC, pareigÅ«nų parodymai, medicinos dokumentuose užfiksuoti duomenys. Bet Å¡tai gynyba savo pozicijos teisingumÄ grindžia tuo, kad A. S. buvo gerokai blaivesnis, todėl geriau viskÄ pamena, dėl ko bÅ«tent jo parodymai patikimesni.

Vis gi pastebėtina, kad kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, o paaiÅ¡kinimai nebuvo logiÅ¡ki. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, jog ruošėsi iÅ¡eiti iÅ¡ V. S. buto su O. B., sau ir jam paėmė po butelį alaus, tuo tarpu teisme aiÅ¡kino, jog iÅ¡eidinėjant O. B. miegojo, porÄ alaus paėmė sau. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. S. aiÅ¡kino, jog V. S. privėrė jo rankÄ su buteliais, todėl Å¡ie sudužo, tuo pačiu metu kita ranka tempė jį į vidų už striukės, teisme gi aiÅ¡kino, kad butelius paleido ir jie sudužo, kai V.

S. jį patempė jį už striukės, o tada V. S. griebus jį už kaklo ir striukės tempti, jis laikėsi įsikibęs į duris, bÅ«tent tada jam buvo priverti pirÅ¡tai. Nenuoseklus kaltinamasis buvo ir dėl nugriuvimo. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiÅ¡kino, jog pargriuvo iÅ¡kart, kai V. S. jį iÅ¡einantį patempė, o po to nugriuvusį toliau tempė, kol ir pats nugriuvo, teisme gi pakeitė versijÄ ir aiÅ¡kino, jog V. S. taip smarkiai jį tempė už striukės, kad perskrido nuo buto durų per visÄ koridorių ir su visais kambario durų stiklais įgriuvo į kambarį aukÅ¡tielnikas, veidas buvo kruvinas, o jis (A.

S.) taip pat nugriuvo ir kakta atsitrenkė į kambario duris. Pastebėtina, kad Å¡i kaltinamojo versija, visų pirma, nelogiÅ¡ka, nes parodė, kad bÅ«damas traukiamas atbulomis, nugriuvęs kakta atsitrenkė į kambario duris. Antra, tokiÄ jo versijÄ paneigia ir tai, kad V. S. padaryta pjautinė žaizda kaktoje, kuriÄ jis negalėjo pasidaryti griÅ«damas aukÅ¡tielnikas, nors A. S. patvirtino, kad bÅ«tent tada V. S. veidas buvo kruvinas. Trečia, Å¡iuos parodymus paneigia objektyvus įrodymas - įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio foto lentelės matyti, jog kambario durys atsiveria į kambario vidų, jų stiklas yra subyrėjęs už kambario durų pačiame kampe, o ne ant įėjimo į kambarį.

Nors kaltinamasis siekė įtikinti teismÄ , jog dėl pjautinių sužalojimų yra kaltas pats V. S., nes pats nugriuvo su kambario stiklais, vis gi anksčiau aptarti įrodymai tik patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad kambario stiklas galėjo subyrėti bet kada, kai jie griuvo ar stumdėsi, jis to momento net nepastebėjo, nes sužalojimai padaryti kitomis ir jau teismo aptartomis V. S. nurodytomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis V. S. nurodė, jog grumtynių eigoje jam pavyko iÅ¡eiti iÅ¡ buto, bÅ«nant laiptinėje susisiekti su bendruoju pagalbos centru, kÄ Ä¯rodo ir BPC pateikti įraÅ¡ai byloje.

A. S. veržėsi paskui, jam tuo metu privėrė pirÅ¡tus, po to A. S. atėmė iÅ¡ jo telefonÄ , pasiÅ¡alindamas iÅ¡ buto negrÄ Å¾ino, ir nukentėjusysis daro prielaidÄ , jog A. S. manė, kad jam nepavyko iÅ¡sikviesti pagalbos, ir kad vėliau V. S. neiÅ¡kviestų pareigÅ«nų, telefonÄ iÅ¡sinešė. Vėliau V. S. skambino bendrajam pagalbos centrui iÅ¡ pamesto bute A. S. telefono, jam jau pasiÅ¡alinus iÅ¡ buto, kÄ Ä¯rodo ir BPC pateiktų pokalbio įrašų turinys. Å ių aplinkybių nukentėjusysis nepamena, tačiau atsižvelgiant į jo neblaivumÄ bÅ«senÄ dėl patirtų sužalojimų tai neleidžia netikėti nukentėjusiojo parodymais.

Tai, kad intensyviai V. S. bandė kviesti pagalbÄ , pokalbių su BPC turinys, rodo buvus jo iÅ¡gÄ stį. Å i aplinkybė savaime neturi įrodomosios reikÅ¡mės, tačiau vertintina visumoje su kitais įrodymais, be to, patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Pažymėtina, kad kaltinamojo versija dėl iÅ¡sineÅ¡to nukentėjusiojo telefono pateikta tik teisme, aiÅ¡kinant, jog taksi buvo skambinta iÅ¡ V. S. telefono, todėl norėdamas rasti, kur stovi atvykęs automobilis, jam buvo bÅ«tina paimti užpuoliko, nuo kurio, neva teko bėgti, telefonÄ .

Tokia kaltinamojo versija neatrodo logiška ir teismo neįtikino. Galiausiai tikslinga paminėti, jog nors A. S. nepripažino savo kaltės dėl nusikaltimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog V. S. galėjo į jį kreiptis po įvykio, jis, kaip statybininkas, būtų padėjęs sutvarkyti bute grumtynių pasekmes, svarstytų atlyginti ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas, tačiau gynėjai paprašius pertraukos dėl gynybos pozicijos suderinimo, nurodė, kad civilinių ieškinių visiškai nepripažįsta.

Tokios aplinkybės taip pat savaime neturi įrodomosios reikÅ¡mės, tačiau jos vertintinos visumoje su kitais įrodymais. Kaltinamasis A. S. ir gynėja advokatė J. A. baigiamosios kalbos metu teigė, kad A. S. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai, motyvuojant tuo, jog konfliktÄ pradėjo pats nukentėjusysis V. S., tempdamas A. S. už striukės, neleisdamas iÅ¡eiti, nugriuvo, o kai buvo pakeltas, V. S. puolė muÅ¡tis, bÅ«damas dvigubai sunkesnis užgulė kaltinamÄ jį, todėl A. S. nieko kito neliko, kaip bandyti rankomis ir kojomis gintis, tačiau buteliu jis netrenkė ir nosies V.

S. nesulaužė. A. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, kad jis tik gynėsi nuo V. S. panaudoto fizinio smurto. Su tokiu pateiktos situacijos vertinimu teismas nesutinka. Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017). Ä®vertinus visÄ nagrinėjamo įvykio situacijÄ , jos eigÄ , teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog kaltinamasis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nes A. S. pripažino, jog V.

S. nenorėjo jo iÅ¡leisti, matomai norėjo kartu toliau kartu gerti, todėl jį patempė už striukės pasilikti. Å is V. S. veiksmas nelaikytinas nei kėsinimusi, nei juolab pavojingu. Akivaizdu, kad A. S. pargriuvęs supyko ir puolė V. S., savo iniciatyva naudojo fizinį smurtÄ , suvokė tai ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismas kritiÅ¡kai vertina A. S. tyrėjai atsiųstÄ savo neva V. S. suplėšytÄ striukės nuotraukÄ , nes nėra byloje jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad striukė tiek buvo suplėšyta bÅ«tent nagrinėjamo įvykio metu.

A. S. parodė, kad nepatyrė rimtų sužalojimų be praskeltos lÅ«pos, sumuÅ¡tos nosies, iÅ¡kritusio protezo, bei prispaustų pirÅ¡tų, tÄ patvirtino A. S. sugyventinė J. B. skambinusiam pareigÅ«nui V. K.. A. S. veiksmų intensyvumas, naudotos priemonės (butelis į galvÄ ), jo ir nukentėjusiojo V. S. patirtų sužalojimų santykis rodo, kad bÅ«tent A. S. buvo puolantysis subjektas grumtynių metu. Teismas kritiÅ¡kai vertina O. B. parodymus ir jais nesivadovauja, kadangi po įvykio atvykus pareigÅ«nams jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, teismo posėdžio metu jis parodė, kad miegojo, grumtynių eigos nematė, pats jose nedalyvavo, buvo prabudęs tik kažkuriuo momentu, kÄ patvirtino ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis.

Liudytojais apklausti pareigÅ«nai V. K. ir A. M. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietÄ su nukentėjusiuoju buvo O. B., ant kurio smurto žymių nebuvo, jis sakė, kad nedalyvavo muÅ¡tynėse. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiÅ¡kai įrodyti smurtiniai A. S. veiksmai, sužalojimų visuma specialisto iÅ¡vadoje įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (nes dėl nosies kaulo lūžio ir rankos panirimo sveikata sutrikdyta ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui), jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad A. S. veiksmais nukentėjusiajam V. S. padarytos pjautinės žaizdos dešiniame pade, kairiame pade, dešinio pado II-me piršte, odos įbrėžimai dešinės pėdos nugariniame paviršiuje. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. parodė, jog vaikščiojo su kojinėmis, taigi ir po grumtynių esant ant grindų šukėms, galėjo minėtas žaizdas pasidaryti pats, kas, beje, nurodyta ir specialisto išvadoje, todėl kaltinimas tikslintinas būtent šias aplinkybes iš jo pašalinant.

Taip pat kaltinime nurodyta, jog V. S. sužalojimai padaryti ne mažiau dvideÅ¡imt trimis smÅ«giais rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no dalis. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinamos pjautinės žaizdos pėdose, taip pat į tai, kad trauminis poveikis ir smÅ«gis yra netapatintini, vienas smÅ«gis gali lemti kelių trauminių poveikių atsiradimÄ , kaltinimas Å¡ioje dalyje taip pat tikslintinas, nurodant, jog suduotas nenustatytas skaičius smÅ«gių. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iÅ¡ esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

IV. Bausmės skyrimo motyvai Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis numato sankcijÄ už joje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ laisvės apribojimÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki trejų metų. Skirdamas bausmę teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad A. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai neapibrėžta tyčia. NusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas teistas, paskutinį kartÄ už sunkų nusikaltimÄ , atlikęs laisvės atėmimo bausmę iÅ¡ įkalinimo įstaigos paleistas 2017-11-10 (t. 1., b. l. 107-109), administracine tvarka baustas (t. 1., b. l. 112-114), gydytas VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. sausio 23 d. psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo, abstinencinės bÅ«klės, dėl priklausomybės sindromo, dėl to paties gydytas ir 2002 m. (t. 1., b. l. 116, 117).

A. S. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, vykdo individualiÄ veiklÄ , lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau pastebėtina, jog epizodiÅ¡kai (t. 2., b. l. 40-41). Nukentėjusysis V. S. parodė, jog trise, tame tarpe su A. S., iÅ¡gėrė litrÄ viskio, kaltinamasis A. S. teisme patvirtino, jog gėrė viskį, jautėsi apsvaigęs, todėl teismo vertinimu, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu, bÅ«tent jo Å«miai reakcijai į V.

S. elgesį, bandant jo neiÅ¡leisti namo (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kita A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas (paskutinį kartÄ teistas už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡ įkalinimo įstaigos paleistas 2017-11-10 nusikalto nepraėjus penkeriems metams) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. S. elgesį, tai yra, tempimÄ kaltinamajam už striukės, jį pargriaunant, teismas pripažįsta provokuojančiu ir rizikingu, turėjusiu įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai laikytina lengvinančia kaltinamojo A.

S. atsakomybę aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamasis nebuvo anksčiau teistas už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus, tačiau, tai, kad po laisvės atėmimo bausmės atlikimo vėl nusikalto, rodo, jog Å¡velnus baudžiamumas neturės reikÅ¡mingos teigiamos įtakos jo elgesiui ateityje. IÅ¡vardintų aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta tik kaltinamajam paskyrus už padarytÄ nusikaltimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į dvi A. S. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, vienÄ lengvinančiÄ jo atsakomybę aplinkybę, į žalos dydį, kuris nėra itin ženklus, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas vidurkis. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti A. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas Å¡ias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad A. S. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, t. y. jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , jam Å¡iuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos tris metus nebuvo teistas, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotikų platinimo, bet apkaltinamasis nuosprendis joje nėra priimtas, kaltinamasis augina mažametį sÅ«nų (t. 2., b. l. 42), dirba, pats buvo linkęs bent iÅ¡ dalies kritiÅ¡kai įvertinti savo elgesį ir atlyginti nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas, jo pozicijos pasikeitimÄ nulėmė gynyba, taigi teismo vertinimu, A.

S. neturi iÅ¡skirtinių antivisuomeninių nuostatų ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai galimai turės didesnį motyvuojamÄ poveikį kritiÅ¡kai įvertinti savo elgesį, jo pasekmes, nei realus laisvės bausmės atėmimas, galintis dar labiau stumtelėti nusikaltusį asmenį už visuomenės ribų. Taigi spręstina, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dviem metams, kartu nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktuose.

V. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 161,25 Eur civilinį ieÅ¡kinį už PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog civiliniame ieÅ¡kinyje žala buvo patirta bÅ«tent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas pilna apimtimi.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Nors Å¡ios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palÅ«kanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iÅ¡ delikto.

Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti procesinių palÅ«kanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant jas nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Taip pat, byloje yra pareikÅ¡tas nukentėjusiojo V. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl 2000 Eur moralinės žalos atlyginimo, kadangi dėl sužalojimų patyrė skausmÄ , buvo subjaurotas jo veidas, supjaustytos kojos, dėl ko jis patyrė nepatogumus bendraudamas su žmonėmis ir rodydamasis vieÅ¡umoje, negalėjo neÅ¡ioti vasarÄ Å¡ortų dėl matomų randų. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobÅ«dis, bet ir kitos aplinkybės, apibÅ«dinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., bÅ«damas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumÄ , suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmÄ , kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t.

Taip pat turi reikÅ¡mę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalÄ padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamÄ veikÄ padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumÄ , tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio iÅ¡raiÅ¡ka) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikÅ¡mės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam V. S. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai Å¡iai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė skausmÄ , kadangi jam buvo padarytas nosies kaulo lūžis, pjautinės žaizdos įvairiose kÅ«no vietose, rieÅ¡o kaulo iÅ¡nirimas, be to, jam teisme iÅ¡tirtais įrodymais nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl traumos nukentėjusiajam nereikėjo daugkartinių vizitų pas gydytojÄ , nereikėjo atlikti nosies kaulų operacijos, gydymas galėjo apsiriboti geriamais vaistais ir gydomaisiais tepalais. Teismas atkreipia dėmesį, kad jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiÅ¡kinių, turinčių reikÅ¡mės neturtinės žalos dydžiui, byloje nenustatyta. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo smurtaujama jo gyvenamojoje vietoje, tačiau, kad po įvykio bÅ«tų iÅ¡gyvenęs dvasinį sukrėtimÄ , baimę, jautęs netikrumÄ dėl tokio įvykio pakartotinumo, V.

S. nenurodė. Vis tik teismui nekyla abejonių, kad V. S. patyrė ne tik skausmÄ , bet ir nepatogumus bendraudamas su žmonėmis ir rodydamasis vieÅ¡umoje. LygiateisiÅ¡kumo principas reikalauja, kad analogiÅ¡kos bylos bÅ«tų sprendžiamos panaÅ¡iai. Teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 289,62 eurų iki 2 606,58 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019).

Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

Å iuo nagrinėjamu atveju jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymÄ , nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina. Teismas neturtinės žalos dydžio nustatymo kontekste vertina ir neapdairų, kartu rizikingÄ nukentėjusiojo elgesį, pasireiÅ¡kusį neatsakingu alkoholio vartojimu, lengvabÅ«diÅ¡ku sugėrovų kompanijos pasirinkimu, provokuojančiu elgesiu, kas nemaža dalimi nulėmė žalos atsiradimo pasekmes.

IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ nustatyti perpus mažesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį, negu praÅ¡oma ieÅ¡kinyje, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 1000 eurų.

VI. Kiti klausimai Kaltinamajam 2021 m. sausio 19 d. skirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1., b. l. 103) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina. Daiktai, turintys reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti - kompiuterinė laikmena (CD (1 vnt.)) esanti prie pirmo bylos tomo virÅ¡elio, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu Å¡iame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamojo 600 eurų patirtų išlaidų teisinei pagalbai teisminio nagrinėjimo metu apmokėti. Teismas sprendžia, kad nurodytos nukentėjusiojo V. S. teisminio nagrinėjimo metu patirtos išlaidos advokato Dimitrijaus Fomkino paslaugoms apmokėti pagrįstos, atitinka atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir įrodytos rašytiniu įrodymu (t. 2., b. l. 35-37), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. S.. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Pripažinti A. S. kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. S. skirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dviem metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A.

S. skirti pareigas: § dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; § dalyvauti elgesio pataisos programoje; § neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar liga; § neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; § nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Nukentėjusiojo V. S. (V. S.) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo A.

S. V. S. naudai 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Civilinio ieÅ¡kovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ A. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 161,25 Eur turtinę žalÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant jas nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti. Nukentėjusiojo V. S. patirtas iÅ¡laidas advokato Dimitrijaus Fomkino teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso iÅ¡laidomis, ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. S. 600,00 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus) eurų joms atlyginti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmenÄ (CD (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Eglė Venckienė NuoraÅ¡as tikras