2019-07-10 Nr. AB-14108-3-61-3-01995-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-517-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01993-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. (M. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė įpareigoti Vilniaus pataisos namų direktorių perduoti teismui nagrinėti pareiškėjo asmens bylą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjo M. R. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išaiškino pareiškėjui, kad lygtinio paleidimo procedūros metu priimti sprendimai ir veiksmai yra siejami su baudžiamuoju procesu, todėl šiame procese kylantys klausimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl jam netaikyto lygtinio paleidimo iš Vilniaus pataisos namų ir įpareigojimo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Pareiškėjas nekelia ginčo iš santykių, susijusių su Vilniaus pataisos namų administravimo veikla, o siekia, kad jam būtų taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismas vertino, kad lygtinio paleidimo procedūros metu priimti sprendimai ir veiksmai yra siejami su baudžiamuoju procesu, todėl šiame procese kylantys klausimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas pažymėjo, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką nustato bausmių vykdymo įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatos. Įvertinęs Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) suformuotą praktiką, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas kilęs ne viešojo administravimo srityje, o susijęs su nuosprendžio vykdymu, t. y. baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas, todėl negali būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas M. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti administraciniame teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota, todėl keistina. Pareiškėjo teigimu, ABTĮ suteikia jam teisę dėl Vilniaus pataisos namų neteisėtų veiksmų kreiptis būtent į administracinį teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Vilniaus pataisos namai atsisakė teikti jį lygtinio paleidimo komisijai ir nagrinėti šį klausimą. Tokiu būdu Vilniaus pataisos namai, neperduodami pareiškėjo svarstyti lygtinio paleidimo komisijai, apribojo jo teisę apskųsti komisijos sprendimą, todėl neteisėti Vilniaus pataisos namų veiksmai skundžiami administraciniam teismui. Joks pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir pareikštą reikalavimą, nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra ne dėl teisės viešojo administravimo srityje, jie susiję su nuosprendžio vykdymu, todėl negali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme, o keliamas ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, dėl to atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Vilniaus pataisos namai nepagrįstai atsisakė jį teikti pataisos namų lygtinio paleidimo komisijai, tokiu būdu apribojo pareiškėjo teisę apskųsti komisijos sprendimą, todėl neteisėti Vilniaus pataisos namų veiksmai skundžiami administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7-2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką nustato bausmių vykdymo įstatymų ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362 str.). Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama bylų rūšinio teismingumo klausimą, kai pareiškėjai, siekdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kreipėsi į teismą, prašydami teismo įpareigoti pataisos įstaigą parengti kreipimosi į teismą dokumentus dėl jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra ne kartą nurodžiusi, kad tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nustatytas taisykles (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2011; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-116/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas įpareigoti Vilniaus pataisos namus perduoti teisminiam nagrinėjimui pareiškėjo asmens bylą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų, susijęs su Vilniaus pataisos namų veiksmais dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, t. y. susijęs su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl nepatenka į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategorijas ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2013, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016 ir kt.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. R. (M. R.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė