2019-05-15 Nr. AB-11256-3-61-3-00380-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-277-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00380-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „15min“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2017 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (SK-95) SPR-1 rezoliucinės dalies 3 punktą ir įpareigoti išdėstyti jį taip: „Pripažinti pareiškėjo S. T. skundą dėl viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) UAB „15min“ publikacijose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtos informacijos pagrįstu“; 2) panaikinti Inspektoriaus 2017 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. (SK-95) SPR-1 rezoliucinės dalies 3 punktą ir įpareigoti išdėstyti jį taip: „Įpareigoti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „15min“ pašalinti publikacijas „(duomenys neskelbtini)“ ir , „(duomenys neskelbtini)“; 3) priteisti iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

1.1. 2016 m. birželio 9 d. svetainėje 15min.lt buvo paskelbtas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, o 2016 m. birželio 10 d. išspausdintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, kurio pavadinimas vėliau pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“. Dėl minėtų straipsnių kreipėsi į Inspektorių, kuris 2017 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (SK-95) SPR-1 pripažino jo skundą dėl publikacijose paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu. Įspėjo viešosios informacijos rengėją (skleidėją) uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „15min“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant publikacijas. Įpareigojo viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „15min“ pašalinti pažeidimą, t. y. patikslinti paskleistą informaciją;

1.2. sutinkama, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) universiteto teisės mokslų daktaras ir buvo (duomenys neskelbtini) advokatas tuo metu, kai prisistatinėjo kaip (duomenys neskelbtini) advokatas. Tačiau Inspektorius atsisakė pripažinti, kad žodis „apsimetėlis“ jį šmeižia, žeidžia jo garbę ir orumą. Inspektorius atsisakė pripažinti, kad pateikta tikrovės neatitinkanti informacija dėl jo narystės (duomenys neskelbtini) Respublikos advokatų kolegijoje tuo laikotarpiu, kai prisistatinėjo kaip advokatas, praktikuojantis (duomenys neskelbtini). Taip pat atsisakė pripažinti, kad UAB „15min“ sudaro įspūdį, lyg jis būtų profesorius apsimetėlis, o tai jį šmeižia, žemina garbę ir orumą. Inspekcija atsisakė pripažinti, kad konfidencialių dokumentų iš jo tariamo susirašinėjimo su klientu viešinimas yra VIĮ 14 straipsnio pažeidimas;

1.3. publikacijose vartojant žodį „apsimetėlis“ kartu nebuvo žodžio „galimai“ ar dedamas klaustukas. Visi publikacijų teiginiai kategoriški, todėl visai žiniai taikomas tiesos kriterijus. Inspekcija neteisingai supranta žodį „apsimetėlis“. Šis žodis suponuoja sąmoningą veiksmą – tyčinį sprendimą meluoti, veidmainiauti, prisistatyti ne tuo, kuo esi. Valstybinė lietuvių kalbos komisija svetainėje http://www.vlkk.lt/konsultacijos/5758-aferistas-sukčius-apgavikas aiškina, kad apgavikas (apsimetėlis), sukčius ir aferistas yra sinonimai. Publikacijos suponuoja kaltinimą jam, kad jis darė nusikaltimus – tyčia prisistatinėjo daktaru, profesoriumi, (duomenys neskelbtini) advokatu, būdamas Lietuvos advokatu ėmė pinigus už paslaugas ir apgaudinėjo žmones. Tai yra baudžiamasis kaltinimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio prasme;

1.4. nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-259/2012, kurioje pasisakoma dėl žodžio „pasprukti“ vartojimo ir konstatuojama, kad jis turi negatyvią reikšmę, susijusią su tyčiniu pasišalinimu. Taigi, nagrinėjamu atveju žodis „apsimetėlis“ turi negatyvią reikšmę, susijusią su tyčiniu noru apgauti ir paimti iš kliento pinigus už paslaugas, kurių negali suteikti. Tuo momentu, kai pareiškėjas prisistatinėjo kaip (duomenys neskelbtini) advokatas, negalėjo numatyti, kad už kelių mėnesių teks išstoti iš (duomenys neskelbtini) advokatūros, persikelti gyventi į kitą valstybę;

1.5. publikacijose teigti, kad pareiškėjas apgaule ėmė pinigus iš žmonių kaip (duomenys neskelbtini), Europos Sąjungos (toliau – ir ES) advokatas, profesorius ir daktaras, tuo nebūdamas, yra rimtas nusikaltimas. Tuo metu, kai prisistatinėjo minimų šalių advokatu, tokiu ir buvo, todėl publikacijos jį labai žeidžia;

1.6. nesutinkama, kad vienas pareiškėjo vaizdo įrašas buvo įkeltas į www.youtube.com svetainę iki įstojimo į (duomenys neskelbtini) advokatūrą. Šių aplinkybių neįmanoma patikrinti. Po vaizdo įrašo įkėlimo į www.youtube.com, įkėlęs asmuo turi tris pasirinkimus: padaryti vaizdo įrašą matomu tik jam pačiam, padaryti jį matomu tik asmenims žinantiems slaptažodį ir padaryti jį viešu. Taigi, įkėlimo data neįrodo, kad tuo momentu įrašas buvo viešas. Daugelis žmonių, tame tarpe ir jis, įkelia vaizdo įrašą su tikslu pasinaudoti www.youtube.com įrašo redagavimo paslaugomis: galima keisti balsą, foną, ryškinti spalvas, šalinti šešėlius, karpyti, dėti subtitrus. Tuo laikotarpiu, kai vyksta šis darbas, įrašas paprastai matomas tik autoriui. Pradėjo jį rengti, kai jau buvo aišku, kad netrukus jam bus išduota Andoros advokato licencija. Taigi Inspektorius neįrodo jo piktos valios, tyčios prisistatyti tuo, kuo nėra. Inspektoriaus vertinimas prieštarauja administracinių teismų praktikai;

1.7. publikacijose daug kartų paneigiama, kad pareiškėjas būtų (duomenys neskelbtini) advokatas. Iš tikrųjų, jis taip niekada neprisistatinėjo. Kartais treti asmenys pristatinėjo jį be jo žinios, nepatikslinant kokiose teritorijose jis praktikuoja. Tačiau niekada tretieji asmenys neturėjo tyčinio tikslo pristatyti jį kaip Lietuvoje praktikuojantį advokatą. Priešingai, jis pats visada pabrėždavo, kad nuo 2002 metų negyvena Lietuvoje, per 15 metų niekada nebuvo grįžęs ilgiau nei mėnesiui;

1.8. Inspektorius nesugebėjo parodyti nė vienos vietos, kur pareiškėjas būtų pats prisistatęs kaip „Lietuvos advokatas“ arba kur žmonės būtų supratę, kad jis yra Lietuvos advokatas. Nėra nė vieno liudytojo, kuris būtų apsirikęs, skųstųsi, kad sumokėjo pinigus, galvodamas, kad jis Lietuvos advokatas;

1.9. tai, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta (duomenys neskelbtini) Respublikos nepriklausomybės, netrukdo jam joje apsigyventi ir įstoti į (duomenys neskelbtini) kolegiją (advokatūrą). Tai taip pat netrukdo UAB „15min“ jį apšmeižti ir teigti, kad jis nepriklauso (duomenys neskelbtini) Respublikos advokatūrai. Inspekcija klysta, kai rašo, kad šio šmeižto ir įžeidimo epizodo negalima vertinti;

1.10. pareiškėjas pateikė atsakovui pažymą iš (duomenys neskelbtini) Respublikos Advokatų kolegijos, kurią pasirašė jo pirmininkas, kuri patvirtina, kad buvo ir yra (duomenys neskelbtini) Respublikoje advokatu. Inspekcija nesiuntė užklausų (duomenys neskelbtini) Respublikos Advokatų kolegijai, nekalbėjo telefonu su Advokatų kolegijos (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus vedėja;

1.11. pirmame straipsnyje cituojami jo žodžiai: „(duomenys neskelbtini).“ UAB „15min“ vadina jį „apsimetėliu“ ir iš karto atsako į jo žodžius „Tai nėra tiesa“. Taigi, norima pasakyti, kad jis meluoja. Komentaras „Tai nėra tiesa“ šiame kontekste taip pat įžeidžia, niekina ir pažeidžia garbę ir orumą. Atsakovas išaiškino, kad teisės daktarai nelaiko advokatūros kvalifikacinio egzamino, bet Lietuvoje daktarams įvestas advokatūros savivaldos egzaminas. UAB „15min“ dirbtinai sukūrė nesusipratimą, kadangi jis kalbėjo apie egzaminą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikoje, pasakojo kaip tapo advokatu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikoje, kuriose yra tik advokatūros kvalifikacinis egzaminas ir nėra jokio antro kaip Lietuvoje. Taigi UAB „15min“ šališkai pakeitė jo atsakymą kitu atsakymu ir pristatė jį taip, kad skaitytojams susidarytų įspūdis, jog yra melagis ir apsimetėlis;

1.12. Inspektorius įpareigojo UAB „15min“ paskelbti, kad pareiškėjas yra daktaras, nes UAB „15min“ tai neigė. Be daktaro laipsnio neįmanoma tapti profesoriumi. Taigi, neigdama jo daktaro laipsnį, UAB „15min“ neigia ir tai, kad yra profesorius. Jo trys profesoriaus vardai paminėti abejotinų pareiškimų stulpelyje, o tai, kad turi tik magistro laipsnį į patikrintų faktų stulpelį. Taigi, akivaizdu, kad UAB „15min“ tyčia nutarė tikrinti tik šmeižiančias aplinkybes ir netikrinti ar jis iš tiesų yra profesorius. Nė vienas iš trijų universitetų, kurie suteikė jam profesoriaus vardą, negavo užklausos iš UAB „15min“. Faktas, kad prie jo pavardės nėra vartojama „prof.“ arba „profesorius“, rodo, kad UAB „15min“ turėjo tikslą parodyti jį žemesnį už profesorių I. Vėgėlę. Nors pastarojo profesoriaus atestato netikrino. Straipsnių pavadinimuose vartojamas žodis „apsimetėlis“ ir tai sudaro kontekstą suprasti, kad jis nėra profesorius, bet tyčia prisistato juo, kad paimtų iš žmonių pinigus ir neatliktų advokato paslaugų. Iš straipsnio konteksto matyti, kad žodis „apsimetėlis“ taikomas ir faktui, kad yra profesorius, tuo jį šmeižia, žemina orumą, turi tikslą pakenkti jo reputacijai, pakerta pasitikėjimą juo;

1.13. publikacijose pateikiami keli dokumentai – pareiškėjo teisinių paslaugų teikimo sutarties projektas ir lankstinukas. UAB „15min“ teigia, kad šiuos dokumentus jiems perdavė „šaltiniai teisėsaugoje“. UAB „15min“ žurnalistas parodė jo rašytą ir pasirašytą laišką klientui, kuris atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje ir cituoja laiško klientui turinį „Gavau Jūsų laišką“. Šis laiškas taip pat yra gautas iš „šaltinių teisėsaugoje“. Laiške parašyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) Respublikos advokatas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jeigu tai jo laiškas, vadinasi jis negali skelbti arba patvirtinti jo turinio, kadangi jį saisto (duomenys neskelbtini) Respublikos Advokato etikos kodeksas. Visas susirašinėjimas su klientu yra konfidencialus. Jam draudžiama patvirtinti, kad tai jo dokumentai. Tačiau tai patvirtina „šaltiniai teisėsaugoje“. Todėl Inspektorius padarė klaidą, kai atsisakė nagrinėti jo skundo dalį dėl privataus susirašinėjimo viešinimo dėl to, kad jis nepatvirtino siųstų dokumentų autentiškumo. Dokumentai iš jo kliento atimti prieš jo valią. Klientas nesiskundžia, kad būtų nesupratęs, jog jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos advokatas. Taigi akivaizdu, kad susirašinėjimo slaptumas yra pažeistas, o jo laiškų autentiškumą patvirtina „šaltiniai teisėsaugoje“. Niekada nebuvo davęs leidimo viešinti šiuos dokumentus, kurie, kaip patvirtina „šaltiniai teisėsaugoje“, yra iš jo laiško klientui. UAB „15min“ rašo publikacijose, kad gavo šiuos dokumentus iš teisėsaugos su tikslu sukurti jausmą, kad kažkas yra pažeista, kad įvyko kažkoks nusikaltimas;

1.14. ginčo publikacijomis buvo pažeistos VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies, 41 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl publikacijos turi būti pašalintos;

1.15. dėl netinkamo VIĮ taikymo, dėl atsakovo kaltės pareiškėjas patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą. Žala pasireiškė tuo, kad nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos internete tebėra jį šmeižiantys straipsniai, kur yra vadinamas „apsimetėliu“. Tai pakerta partnerių pasitikėjimą juo, kenkia reputacijai, verčia jį aiškinti partneriams tikrąją situaciją. Vien aplinkybė, kad turi asmeniškai aiškinti situaciją, sukelia jam nepatogumus.

2. Atsakovas Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą su skundu grindė šiais argumentais:

2.1. Inspektorius, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko skundo tyrimą VIĮ nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų pareigų, todėl priimtas sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir nesukėlė žalos pareiškėjui. Skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, atsižvelgta į skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose;

2.2. pareiškėjas Inspektoriaus atliktus neteisėtus, sukėlusius žalą, veiksmus sieja su teisės taikymu, t. y. su konkrečios situacijos vertinimu, o ne su netinkamu skundo nagrinėjimo procesu, aplaidžiais, draudžiamais veiksmais ir pan. Tirdamas skundą ir priimdamas sprendimą, Inspektorius atliko teisėtus veiksmus, numatytus VIĮ, vadovavosi jam priskirta kompetencija (VIĮ 50 straipsniu). Šiuo atveju negalima konstatuoti, kad pareigos buvo vykdomos aplaidžiai, priešingai, nagrinėjimo metu buvo atliktas išsamus pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimas, kreiptasi į atitinkamas institucijas ir gauti paaiškinimai, surinkti duomenys, kurie leido daryti pagrįstas išvadas ir priimti ginčijamą sprendimą;

2.3. vertinant pareiškėjo argumentus dėl priimto sprendimo neteisėtumo aišku, kad jis netinkamai interpretuoja sąvokas, nurodo naujas faktines aplinkybes, neteisingai suvokia Inspektoriaus vertinimą bei publikacijas, daro niekuo nepagrįstas prielaidas ir teismui teikia tikrovės neatitinkančias versijas;

2.4. pareiškėjas klaidingai nurodo, kad „apgavikas“ ir „apsimetėlis“ yra sinonimai, tokios informacijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje www.vlkk.lt nėra. Pareiškėjas interpretuoja, kad sąvoka „apsimetėlis“ vartojama tokiame pačiame neigiamame kontekste kaip ir „pasprukti“. Sutiktina, kad „apsimetėlis“ turi neigiamą kontekstą, tačiau kaip konstatuota sprendime, pareiškėjas, nebūdamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikos advokatas, tokiu prisistatinėjo. Visuomenė tyčia ar netyčia (neturint tikslo) buvo klaidinama, o viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo pareigą atskleisti tokią viešąjį interesą turinčią informaciją. Pareiškėjo teiginiai, jog jis prisistatydavo tik būdamas atitinkamos šalies advokatu, neatitinka tikrovės. Kaip nurodoma sprendime, (duomenys neskelbtini) Respublika nėra (duomenys neskelbtini) Respublika, o Inspektorius užfiksavo, kad pareiškėjas, nebūdamas (duomenys neskelbtini) advokatas, tokiu prisistatinėjo. Pareiškėjo teiginiai, kad jis redagavo vaizdo įrašą ir jo nebuvo viešai paskelbęs www.youtube.com svetainėje, atmestini, nes viešai prieinamoje pareiškėjo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, šis vaizdo įrašas paskelbtas 2015 m. gruodžio 17 d. Socialiniame tinkle Facebook yra galimybė koreguoti skelbimo datą, tačiau koreguoti komentarų skelbimo laiko nėra galima (pirmasis komentaras yra paskelbtas 2015 m. gruodžio 17 d.), todėl akivaizdu, kad tokia pareiškėjo keliama versija neatitinka tikrovės, o toks jo elgesys yra nesąžiningas;

2.5. pareiškėjas ginčija aplinkybes (teiginius), kurių publikacijose nėra, t. y., kad pareiškėjas ėmė pinigus už advokato paslaugas Lietuvoje, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos advokatas, ar kad jis taip save vadino, kad pareiškėjas nepriklauso (duomenys neskelbtini) Respublikos advokatūrai (Publikacijoje nurodoma „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtina ir pareiškėjas, nes nurodo, kad įtraukti į sąrašus ar ne, galima pasirinkti, o jis pasirinko nebūti įtrauktas), kad pareiškėjas yra „apsimetėlis (duomenys neskelbtini)“)), todėl sprendime jie ir nebuvo vertinami. Publikacijose keliamos abejonės, tačiau niekur nėra teigiama, kad pareiškėjas nėra (duomenys neskelbtini) Respublikos advokatas. Grįsdamas savo poziciją, pareiškėjas pateikia visiškai skirtingų bylų faktines aplinkybes, nes pareiškėjo nurodomos sąvokos neatitinka nagrinėjamo („apsimetėlis“) konteksto, vartojimo priežasties ir pan. Dėl teiginio „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas nenurodo jokių papildomų argumentų, jog jis nebūtų taip rašęs žurnalistui. Pareiškėjas nurodo tik niekuo grįstas prielaidas, kad prie I. Vėgėlės nurodomas „prof.“ turi reikšmės jo garbei ir orumui;

2.6. pareiškėjas dėl teisinių paslaugų teikimo sutarties ir lankstinuko nepateikia naujų aplinkybių. Sutinkant, jog minėti dokumentai priklausė pareiškėjui, šie dokumentai taip pat galėtų būti skelbiami, nes visuomenė turi teisę žinoti tokio pobūdžio informaciją. Pareiškėjas teikė teisines paslaugas, nors nebuvo Lietuvos Respublikos advokatas, o iš Inspektoriaus gautų duomenų aišku, kad nurodydamas, jog yra advokatas, nesvarbu kokios šalies, klaidino visuomenę, kad bus teikiamos būtent advokato paslaugos;

2.7. Inspektorius, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko pareiškėjo skundo tyrimą VIĮ nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi VAĮ nustatytų pareigų – tinkamai ir teisėtai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, laikantis įstatymo viršenybės, teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principų. Pareiškėjas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo. Todėl nėra pagrindo laikyti neteisėtais tokių veiksmų, kuriuos Inspektorius yra įpareigotas atlikti VIĮ 49 straipsnio 1 dalies ir 50 straipsnio nuostatomis. Šios teisės normos Inspektoriui numato pareigą prižiūrėti, kaip įgyvendinamos VIĮ nuostatos ir nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, privataus gyvenimo apsaugos pažeidimų, asmens duomenų tvarkymo ir kitas minėtame įstatyme nustatytas funkcijas;

2.8. pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam būtų kilusi turtinė ar neturtinė žala. Būtent pareiškėjas privalo pateikti tokius įrodymus. Aplinkybė, kad pareiškėjas turi aiškinti tikrovę atitinkančios publikacijos teiginius, neturi kelti pareiškėjui nepatogumų, nes teiginiai sprendime pripažinti teisingais. Pareiškėjas nurodo veiklą vykdantis ne Lietuvoje, joje negyvenantis, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokių argumentų, pagrindžiančių žalą. Nesant neteisėtų veiksmų, o pareiškėjui nepateikus duomenų apie patirtą žalą, akivaizdu, kad nėra ir priežastinio ryšio;

2.9. deliktinei civilinei atsakomybei kilti turėtų būti nustatyta, kiek atsakovo veiksmai objektyviai lėmė neigiamus padarinius, ar buvo vienintelė pareiškėjo patirtų nuostolių priežastis, ar pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Šiuo atveju publikacijos rengėjas (skleidėjas), t. y. UAB „15min“, skelbė publikaciją, o ne Inspektorius. Todėl net jei ir kiltų žala, Inspektorius nebūtų tiesiogiai atsakingas dėl jos. Lietuvos Respublika įstatymais sudarė sąlygas pareiškėjui ginti savo galimai pažeistas teises apskundžiant sprendimą teismui, taip pat kreipimasis į Inspektorių nesustabdo pareiškėjui galimybių kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir taip apginti savo galimai pažeistas teises;

2.10. nėra pagrindo išvadai, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) būtų elgęsis nesąžiningai. Jis informavo visuomenę apie tikrovėje vykusius faktus, atliko išsamų tyrimą, išsakė pareiškėjo poziciją, skelbė viešąjį interesą turinčią informaciją, o Inspektorius, įvertinęs šias aplinkybes, priėmė atitinkamą sprendimą. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nagrinėjamu atveju atliko žiniasklaidai priskiriamą „viešojo sarginio šuns“ (terminas – „public watchdog“) funkciją ir pagrįstai, neperžengdamas teisės skleisti informaciją ribų, informavo visuomenę apie viešąjį interesą tenkinančius įvykius, o nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla ir prievolė atsakovui atlyginti žalą.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas, akcentuodamas bylai aktualų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnyje, VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 8 dalies 1 punkte, 49 straipsnio 1 dalyje, 50 straipsnio 1 dalies, 1, 5 punktuose, 50 straipsnio 2 dalyje, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei vadovaudamasis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, akcentavo, kad saviraiškos (informacijos) laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali būti ribojama tik įstatymuose aiškiai apibrėžtais atvejais, siekiant apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes, pats ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Teismų praktikoje pabrėžiamas pamatinis saviraiškos laisvės vaidmuo demokratinėje visuomenėje ir laikomasi nuostatos, kad šios laisvės ribojimai galimi tik esant svariems motyvams.

5. Teismas, įvertinęs Inspektoriaus ir UAB „15min“ paaiškinimų dėl pareiškėjo skundo ir jo papildymo argumentų turinį, Lietuvos advokatūros 2016 m. rugpjūčio 29 d. atsakymą, Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. atsakymą, Studijų kokybės vertinimo centro 2016 m. liepos 22 d. atsakymą, (duomenys neskelbtini) skelbiamą publikaciją, 2014 m. balandžio 24 d., (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje www.youtube.com ir (duomenys neskelbtini) lrytas.lt skelbiamus video įrašus, sprendė, kad Inspekcijos surinkti įrodymai, jog pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos advokatas, Lietuvos advokatūros patvirtinimas, kad pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos advokatas, bei juo niekada nebuvo, Lietuvos vyriausybės atstovo prie EŽTT informacija, kad pareiškėjui uždrausta atstovauti pareiškėjams EŽTT bei kiti publikacijoje nurodomi šaltiniai, leidžia konstatuoti, kad UAB „15min“ pagrįstai, įvertinęs surinktus faktus, pateikė nuomonę, jog pareiškėjas galimai yra netikras advokatas, t. y. neturi teisės vadintis profesiniu vardu „advokatas“.

6. Teismas pažymėjo, kad „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (2000 m., Vilnius) „apsimetėlis“ apibrėžiamas kaip „kas apsimeta, veidmainys“. Vertinant visą publikacijų pavadinimo teiginį „apsimetėlis advokatas“ skaitytojui yra aišku, kad publikacijose bus analizuojama problema apie asmenį, kuris galimai apsimeta advokatu. Teismas vertino, jog nėra pagrindo teigti, kad ši nuomonė paskelbta nesąžiningai, nes pati sąvoka „apsimetėlis“ nėra šmeižianti pareiškėją, o tik nurodanti tokį pareiškėjo elgesį – galimą apsimetimą esant advokatu, nors toks nėra. Teismas sutiko su Inspektoriaus išvada, kad nagrinėjant teiginį „apsimetėlis advokatas“ bei jo paskelbimo kontekstą, nėra aplinkybių, kurios leistų teigti, kad viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslas buvo pareiškėjo pažeminimas, pasityčiojimas iš jo.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad sąvoka „apsimetėlis“ vartojama 2 kartus tik publikacijų antraštėse, kartu su sąvoka „advokatas“, publikacijų turinyje sąvoka „apsimetėlis“ nėra vartojama. Teismas darė išvadą, kad teiginys „apsimetėlis advokatas“ nepažeidžia pareiškėjo garbės ir orumo.

8. Teismas vertino, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Inspektorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, tikrindamas, ar UAB „15min“ rengdamas publikacijas, rėmėsi oficialiais duomenimis, kreipėsi į atitinkamas institucijas, kurių pateikta oficiali informacija Inspektoriui leido daryti išvadą, kad UAB „15min“ pagrįstai vadovavosi šių šaltinių skleidžiama informacija ir neprivalėjo papildomai jos tikrinti.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog prie jo vardo ir pavardės nenurodytas mokslinis laipsnis, sudaro įspūdį, jog I. Vėgėlė yra tikras profesorius, o jis ne. Nurodė, kad publikacijose nebuvo nagrinėjami pareiškėjo akademiniai pasiekimai ir moksliniai titulai, žurnalistinio tyrimo esmė – išsiaiškinti, ar pareiškėjas yra advokatas, ar gali dirbti advokatu Lietuvos teismuose arba EŽTT. Nėra pagrindo teigti, kad nenurodžius pareiškėjo mokslinio laipsnio, buvo pateikta neteisinga bei žeminantį pareiškėjo garbę ir orumą informacija.

10. Teismas konstatavo, kad Inspektorius įvertino visas skunde nurodytas aplinkybes bei dėl jų pateikė išvadas. Skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka VIĮ reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jo skundo reikalavimus tenkinti.

12. Pareiškėjo teigimu, teismas priėmė politinio pobūdžio sprendimą, siekdamas nubausti pareiškėją už žmogaus teisių propagavimą bei gynimą Lietuvos Respublikoje.

13. Pareiškėjas, atkartodamas pirmosios instancijos teismui skunde nurodytus argumentus, akcentuoja, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nepasisakė dėl jo skundo argumentų, išdėstytų šios nutarties 1.13 punkte.

14. Atsakovas Tarnyba su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

16. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo teiginiais dėl teismo sprendimo politiškumo, pažymi, kad pats pareiškėjas teigdamas, jog jokios teisinės veiklos Lietuvos teritorijoje nevykdo, Lietuvoje negyvena, patvirtina, kad jis yra susijęs su Lietuvos Respublika ir galimai vykdo teisinę veiklą. Be to, skundu ginčijamą sprendimą, įvertinus Inspektoriaus sprendimą, priėmė Tarnyba, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrino neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, todėl jų nekartoja ir nekeičia, o, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, iš dalies papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas.

19. Pareiškėjas, grįsdamas apeliacinį skundą argumentu, jog teismo sprendimas yra politinis, tai pagrindžiančių aplinkybių nenurodo. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi teismo sprendimo pagrįstumą surinktų įrodymų apimtyje, šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas, spręsdamas administracinius ginčus ir vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Todėl politinių aspektų teismo sprendime negali būti ir jis turi būti pagrįstas teismo posėdyje ištirtais įrodymais (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

21. Dėl privalomumo sprendimą pagrįsti įrodymais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr. pvz. 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-327-525/2019 ir kt.).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka minėtus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus ir nesant įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, daroma išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir, remdamasis surinktais įrodymais, padarė teise pagrįstas išvadas.

23. Dėl apeliacinio skundo teiginio, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsakė į pareiškėjo skundo argumentus dėl privataus susirašinėjimo viešinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio ginčo byloje atsakovo sprendimo turinys nustato jo nagrinėjimo ribas. Teismas, atlikdamas administravimo subjekto veiklos teisminę kontrolę, privalo pateikto pareiškėjo skundo ribose patikrinti skundžiamą administracinį aktą, jo teisėtumą bei pagrįstumą ta apimtimi, kurios reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

24. Atsakovas sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepatvirtino paviešintų dokumentų (atmintinės ir sutarties projekto) autentiškumo, t. y., jog jie priklauso būtent pareiškėjui, todėl, atsižvelgdamas į tai, atsakovas padarė išvadą jog jie nėra susiję su pareiškėjo privatumu.

25. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakovas yra įpareigotas nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, tačiau šiuo atveju atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti šią pareiškėjo skundo dalį, kadangi pareiškėjas skunde nurodė, jog sutartis tai yra galimai jo sutarties projektas su tam tikrais klientais, o atmintinė galėjo būti gauta iš asociacijos „Iustitia est Fundamentum“.

26. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nurodytą privataus gyvenimo sąvoka inspektoriaus kompetencijai priskirta tirti konkretaus asmens teisės į privatų gyvenimą pažeidimą. Pagal šią normą inspektorius neatlieka abstraktaus tyrimo ir tik konkretaus asmens nurodytos jo privataus gyvenimo aplinkybės gali būti tyrimo objektu. Todėl daroma išvadą, jog pareiškėjui nepatvirtinus paskelbtų dokumentų (atmintinės ir sutarties projekto) autentiškumo, atsakovas, atsisakydamas tirti pareiškėjo teisės į privatų gyvenimą pažeidimą, veikė savo kompetencijos ribose ir priėmė sprendimą atitinkanti Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

27. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „15min“ buvo paviešintas jo pasirašytas laiškas klientui ir tuo buvo pažeista jo teisė į susirašinėjimo slaptumą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neprivalėjo nagrinėti, nes pareiškėjas jų neskundė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir jos nebuvo nagrinėtos šioje institucijoje (t. II, b. l. 28–36). Dėl šios priežasties minėtos aplinkybės negali būti ir apeliacijos dalyku (žr. nutarties 24 punktą).

28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma, nes jie yra tapatūs argumentams, nurodytiems pirmosios instancijos teismui, ir juos teismas išnagrinėjo. Pareiškėjas naujų aplinkybių ar įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos išvadomis, neturi pagrindo juos nagrinėti iš naujo.

29. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė