2013-08-07 Nr. AB-4129-3-65-3-00084-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-582/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00084-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir antstolio Andriaus Bespalovo, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 176 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos antstolio Andriaus Bespalovo, – 332 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir nutarė, šiai nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti skundą pareiškėjui.

Iš skundo, prie jo pridėto Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašto, 2013 m. balandžio 5 d. antstolio Andriaus Bespalovo patvarkymo „Dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“, 2012 m. vasario 17 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-214-583/2012 teismas nustatė, kad vykdydama antstolio Andriaus Bespalovo patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0025/10/03111 dėl teismo proceso lėšų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo, Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš šios institucijos Klaipėdos apygardos administracinio teismo pareiškėjo naudai priteistos sumos į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 176 Lt. Pareiškėjas prašė, kad Tarnyba visus jam priteistus pinigus pervestų pareiškėjo sūnui D. K. Manydamas, jog Tarnyba neteisėtai pervedė pinigus pagal antstolio patvarkymą, ir kad antstolio veiksmai, vykdant išieškojimą, buvo neteisėti, pareiškėjas skundu reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis). ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams, o pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Teismo vertinimu, pareiškėjas jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą dėl lėšų pareiškėjo naudai priteisimo, taip pat iš antstolio veiksmų, šiam vykdant išieškojimą iš pareiškėjo lėšų pagal teismo sprendimą vykdomojoje byloje. Taigi ginčas yra kilęs ne iš Tarnybos veiklos viešojo administravimo srityje, o dėl Tarnybos, kaip pareiškėjo skolininkės, veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra kilęs ne iš administracinių, bet iš civilinių teisinių santykių, taip pat iš antstolio veiksmų teismų sprendimų vykdymo procese. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Taip pat išaiškino pareiškėjui, kad dėl skundo reikalavimų jis gali kreiptis į bendros kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad jis skundžia atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir antstolio Andriaus Bespalovo, neteisėtus veiksmus, todėl ginčo nagrinėjimas, pareiškėjo manymu, priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą su skundu, kuriame prašo priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir antstolio Andriaus Bespalovo. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Iš pareiškėjo skundo turinio ir kartu su skundu pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas prašomos priteisti žalos jam atsiradimą kildina iš Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir antstolio Andriaus Bespalovo veiksmų, dėl kurių vietoj 300 litų Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-214-583/2012) priteistos sumos Tarnyba pervedė į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą tik 124 litus, o likusi priteistos sumos dalis, t. y. 176 litai, buvo pervesta į antstolio Andriaus Bespalovo depozitinę sąskaitą. Iš skundo priedų matyti, kad tokį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo vykdymą sąlygojo antstolio Andriaus Bespalovo 2013 m. balandžio 5 d. privalomas patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0025/10/03111, adresuotas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl 113 Lt teismo proceso išlaidų ir 63 Lt vykdymo išlaidų (t. y. iš viso 176 Lt) išieškojimo iš pareiškėjo.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog faktiškai nesutikdamas su jam pervestos pinigų sumos dydžiu (124 Lt), pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakovo veiksmais, atliktais vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-214-583/2012, t. y. iš esmės ginčija antstolio veiksmus (patvarkymą), kurie nulėmė neigiamų pasekmių (anot pareiškėjo, žalos) jam atsiradimą, nes Tarnyba, vykdydama antstolio privalomą patvarkymą, pervedė vietoj pareiškėjui priteistos 300 Lt sumos tik 124 Lt. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines aplinkybes, konstatavęs, kad pareiškėjas, inicijuodamas bylą dėl žalos atlyginimo, ginčija antstolio procesinius veiksmus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjo skundo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, privalės vertinti antstolio veiksmų teisėtumą, gi pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnį skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (konkrečiai – apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė).

ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams, o pagal to paties straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat buvo ne kartą pažymėta, jog ginčai dėl antstolių veiksmų teisėtumo bei ginčai dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-443/2012, 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-323/2011, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS18-541/2007).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų bei išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis su skundu į bendros kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos viešojo administravimo subjekto – Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos antstolio Andriaus Bespalovo. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalimi, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip minėta, kildina žalos jam atsiradimą iš atsakovo veiksmų, susijusių su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-214-583/2012 vykdymu, t. y. faktiškai iš antstolio procesinių veiksmų, susijusių su minėto teismo sprendimo vykdymu, darytina išvada, kad byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog byla pagal pareiškėjo skundą teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisingai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, t. y. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis 1 punkte nustatytu pagrindu atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas