2017-02-22 Nr. AB-4321-3-61-3-04285-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-129-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04285-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lygių galimybių tarnybai dėl įsakymo ir rašto panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) tirti ir nagrinėti administracinę bylą dėl neįgalaus asmens (asmenų), sergančių psichikos ligomis, lygių galimybių pažeidimo fakto (diskriminuojant dėl neįgalumo); 2) ištirti, įvertinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. V-913 ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. vasario 27 d. nurodymą (išaiškinimą) Nr. 4K-52-185, kaip prieštaraujančius teisinės ir konstitucinės valstybės principams; 3) priteisti iš Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą dėl reikalavimų: 1) tirti ir nagrinėti administracinę bylą dėl neįgalaus asmens (asmenų), sergančių psichikos ligomis, lygių galimybių pažeidimo fakto (diskriminuojant dėl neįgalumo); 2) ištirti, įvertinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. V-913 ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. vasario 27 d. nurodymą (išaiškinimą) Nr. 4K-52-185, kaip prieštaraujančius teisinės ir konstitucinės valstybės principams. Kitai skundo daliai, kuria pareiškėjas reiškė reikalavimą priteisti iš Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatė terminą iki 2016 m. lapkričio 24 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti trečiąjį skundo reikalavimą ir prašyti neturtinę žalą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, pateikti įrodymus, kuriais grindžia patirtą neturtinę žalą, nurodyti tinkamas proceso šalis ir nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas, teikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, be kita ko, nurodė, kad teismas nepagrįstai reikalauja pateikti įrodymus, pagrindžiančius patirtą neturtinę žalą, kadangi byloje yra pateikti duomenys, jog jis serga psichine liga ir jam depresija negresia. Depresija yra išsivysčiusi į šizofreniją su priepuoline eiga, todėl vaistai naudojami nuolatos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad sutinka, jog atsakovu būtų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nutarė laikyti nepaduotu, kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino lapkričio 10 d. nutartyje nurodytų trūkumų.

III. Pareiškėjas A. B. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Paaiškina, kad teismo nustatytu terminu nepašalino skundo trūkumų, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų ir nustatė terminą skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo trūkumams pašalinti, buvo apskundęs atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir laukė šio teismo sprendimo.

Pareiškėjas mano, kad teismui pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduotu, kadangi jis per teismo nutartimi nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr. 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Akcentuotina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr. 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. lapkričio 24 d. ištaisyti nutartyje nurodytus trūkumus.

Per nustatytą terminą pareiškėjas teismo nurodytų trūkumų nepašalino, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą nuspręsta laikyti nepaduotu.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo skundo turiniu, sprendžia, kad pareiškėjas savo poziciją išdėstė deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Tokia pareiškėjo pozicija neatitinka ABTĮ reikalavimų, nes asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą turi laikytis įstatymo nustatytų procesinių taisyklių, tarp jų ir skundo turiniui nustatytų reikalavimų. Iš pareiškėjo skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina dėl diskriminavimo taikant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913 patvirtintą Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programą jo atžvilgiu. Tačiau pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra suformuluotas netinkamam atsakovui (Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos). Reikalavimas nepagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodyta kaip pasireiškė neturtinė žala pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme, jei jis ją patyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjui pagrįstai nustatytas terminas skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo trūkumams pašalinti.

Pažymėtina, kad šalindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nurodytus skundo trūkumus pareiškėjas nurodė, kad sutinka, jog atsakovu byloje būtų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Paaiškino, kad teismas nepagrįstai reikalauja pateikti įrodymus, pagrindžiančius patirtą neturtinę žalą, kadangi byloje yra pateikti duomenys, jog jis serga psichine liga.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šio skundo priėmimo klausimą, turėjo pakankamą pagrindą išvadoms, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, nes skunde nėra pateikta minimali būtina informacija administracinio ginčo dalyko ir ribų nustatymui, o tai sudaro objektyvias kliūtis pradėti administracinį teisminį procesą byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, pats pareiškėjas atskirajame skunde neneigia, kad teismo nustatytu terminu nepašalino skundo trūkumų. Priešingai, nurodo, kad negalėjo laiku pašalinti skundo trūkumų, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų ir nustatė terminą skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo trūkumams pašalinti, buvo apskundęs atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir laukė šio teismo sprendimo. Todėl konstatuotina, kad skundžiamoje 2016 m. lapkričio 29 d. nutartyje teismas pagrįstai priėjo prie išvadų, jog pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pašalinus skundo trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė