2016-02-01 Nr. ATPB-150-4-28-3-00811-2015-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedTeisminio proceso Nr. 4-28-3-00811-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2. (S) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo S. V. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą V. U. (W. U.) administracinio teisės pažeidimo bylą.
Legislator headnote
AI generated2016-02-01 Nr. ATPB-150-4-28-3-00811-2015-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiasis patrulis Nerijus Vaškevičius 2015 m. balandžio 28 d. V. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2015 m. balandžio 28 d., apie 15.20 val., Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – traktorių „ZETOR/ZTS Fortera 12441“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus – nustatytas vidutinis (2,46 promilės) girtumo laipsnis, būdamas baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Full text
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-3-697/2016
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00811-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo S. V. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą V. U. (W. U.) administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiasis patrulis Nerijus Vaškevičius 2015 m. balandžio 28 d. V. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2015 m. balandžio 28 d., apie 15.20 val., Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – traktorių „ZETOR/ZTS Fortera 12441“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus – nustatytas vidutinis (2,46 promilės) girtumo laipsnis, būdamas baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarimu V. U. pripažintas kaltu, padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 1302 straipsnyje, ir paskirta 1158 Eur bauda su transporto priemonės – traktoriaus „ZETOR/ZTS Fortera 12441“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio S. V., konfiskavimu.
Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir V. U. apeliacinis skundas netenkintas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. spalio 13 d. nutartimi priimtas pareiškėjo S. V. prašymas ir V. U. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Pareiškėjas S. V., vadovaudamasis ATPK 30216, 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu, pakeisti, panaikinant jų dalis, kuriomis konfiskuotas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis traktorius ZETOR/ZTS Fortera 12441“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir šią transporto priemonę jam grąžinti.
Pareiškėjas nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismo nutarimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis yra keistini, nes teismai neįsigilino į tikrąsias faktines aplinkybes, asmenys byloje apklausti neišsamiai, jų apklausos neinformatyvios, neatspindi realios įvykio situacijos, apeliaciniame skunde ir policijos atsiliepime į šį skundą nurodytos aplinkybės visiškai neištirtos. Teismai, spręsdami klausimą dėl automobilio konfiskavimo, nesivadovavo analogiškose bylose suformuota teismų praktika, neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai nepasisakė dėl byloje esančių apeliacinio skundo duomenų ir tinkamai nemotyvavo savo sprendimų. Taip teismai pažeidė teisėtumo principą (ATPK 7 straipsnio 1-3 dalys), nesilaikė administracinių teisės pažeidimų bylų uždavinių laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti bylą tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis), nesiaiškino ir neištyrė visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai nemotyvavo savo procesinių sprendimų (ATPK 286 straipsnio 2 dalis) ir be pagrindo netaikė ATPK 301 straipsnio nuostatų.
Pareiškėjas dėsto įvykio aplinkybes ir tvirtina, kad V. U. vairavo jo traktorių neteisėtai, nes traktorius buvo paskolintas ne jam, o liudytojui T. M., ir apie tai, kad jį vairuos V. U., jis nežinojo. Tai, kad T. M. savavališkai perleido jį vairuoti pažeidėjui V. U., nesuponuoja pareiškėjo kaltės. Pareiškėjo manymu, jis negali atsakyti už kito asmens (T. M.) veiksmus, padarytus su jo nuosavybe (nesuderintą traktoriaus perdavimą vairuoti kitam asmeniui). Byloje nėra jokių duomenų, kad S. V. traktoriaus ir jo dokumentų perdavimo metu bendravo ir su V. U.. Be to, labai svarbi faktinė aplinkybė, kada pažeidėjas vartojo alkoholį ir tapo neblaivus, net nebuvo nustatinėjama.
Esant šioms aplinkybėms ir neištyrus prieštaravimų, teismai netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei nepagrįstai nusprendė, kad S. V. traktorių perdavė būtent V. U., nepasidomėjęs, ar šis yra drausmingas vairuotojas, dėl to nebuvo rūpestingas savininkas ir yra pats atsakingas už savo traktoriaus panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu; transporto priemone buvo disponuojama su jo žinia ir jis, turėdamas galimybę, nesiėmė jokių priemonių, kad jo nuosavybė nebūtų panaudota teisės pažeidimui padaryti.
Pareiškėjo manymu, traktoriaus konfiskavimas būtų galimas tik tada, jeigu būtų įrodyta, kad savininkas jį perdavė asmeniškai pažeidėjui arba kitaip sudarė sąlygas tuo traktoriumi pasinaudoti padarant pažeidimą, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje neginčijamai nenustatyta. Teismų praktikoje nustatinėjant šią aplinkybę esminę reikšmę turi savininko elgesys, t. y. kaip pažeidėjas užvaldė automobilį, ar savininkas leido pažeidėjui valdyti automobilį, juo naudotis, kokiu tikslu, kokia apimtimi savininkas leido naudotis ar valdyti automobilį kitam asmeniui, ar savininkas perdavė pažeidėjui automobilio dokumentus ir pan. – šios svarbios aplinkybės nebuvo tiriamos ir nustatinėjamos.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą teismuose jis nebuvo įtrauktas į bylą kaip proceso šalis, suinteresuotas asmuo, nors byloje buvo sprendžiamas jo asmeninės nuosavybės konfiskavimo klausimas – tai laikytina proceso normų pažeidimu.
S. V. sutinka, kad teismai V. U. pagrįstai pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 1302 straipsnyje, ir tinkamai jį nubaudė, tačiau mano, kad tas pačias aplinkybes vertinant dar ir kaip pagrindą paskirti alternatyvią papildomą nuobaudą – kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, pažeidžiamas administracinio teisės pažeidimo ir skiriamų nuobaudų proporcingumo reikalavimas. Paskiriant alternatyvią papildomą nuobaudą iš esmės baudžiamas ir transporto priemonės savininkas, nors jis pats nepadarė kokio nors teisės pažeidimo ir nesudarė sąlygų kitiems asmenims elgtis neteisėtai. Pareiškėjo manymu, nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad jis su konfiskuotu, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu traktoriumi elgėsi taip rūpestingai, kad kiti asmenys juo būtų galėję pasinaudoti priešingai visuomenės interesams.
Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimų išaiškinimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika ir teigia, kad transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 1302 straipsnio pažeidimą gali būti ir netaikomas, o ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog transporto priemonės savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į pareiškime nurodytas svarbias aplinkybes tai, kad teismai neginčijamai nenustatė S. V., kaip traktoriaus savininko, kaltės suteikiant teisę jį vairuoti ATPK 1302 straipsnyje nustatytą pažeidimą padariusiam V. U., ši situacija turėtų būti laikoma išskirtine ir traktorius neturėtų būti konfiskuotas.
Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis yra smulkus ūkininkas, dirbantis apie 83 ha žemės, šis traktorius – vienintelis jo darbo įrankis, padedantis išgyventi ir užsidirbti pragyvenimui tiek jam pačiam, tiek neįgaliai jo motinai. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas V. U. yra Lenkijos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikoje neturintis jokio turto, bet koks galimas traktoriaus vertės išieškojimas iš jo, kaip pažeidimą padariusio asmens, kitos valstybės piliečio, yra praktiškai neįmanomas. Dėl to pareiškėjas patirtų nepagrįstai didelę turtinę žalą, kurios tikrai neatgautų.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato viršininkas Arvydas Magonitaitis atsiliepimu į pareiškėjo S. V. prašymą nurodo, kad nesutinka su paduoto prašymo argumentais ir prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad nuobauda V. U. paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui. S. V. prašyme išdėstytos aplinkybės, jog jis su jam nuosavybės teise priklausančiu traktoriumi nesielgė taip nerūpestingai, kad kiti asmenys negalėtų juo panaudoti priešingai visuomenės interesams, neatitinka byloje esančių duomenų, todėl vertintinos kaip bandymas suklaidinti teismą. S. V., būdamas traktoriaus savininkas ir matydamas, kad su jam priklausančiu traktoriumi važiuos V. U., o ne jam gerai pažįstamas T. M., turėjo ir galėjo pasidomėti V. U. kaip vairuotojo drausmingumu. Be to, S. V. V. U. nėra nepažįstamas asmuo, todėl manytina, jog pareiškėjas žino apie V. U., kaip vairuotojo, drausmingumą ir anksčiau padarytus teisės pažeidimus. Prašyme išdėstytos aplinkybės, kad pažeidėjas alų nusipirko parduotuvėje, išvažiavęs iš S. V. kiemo, taip pat neatitinka tikrovės. Vertinant tai, kad S. V. bendravo su abiem pas jį į kiemą atvykusiais pažįstamais asmenimis ir matė, jog už traktoriaus vairo sėdo V. U., kuriam netrukus buvo nustatytas 2,46 promilės girtumo laipsnis, darytina išvada, kad S. V. matė ir turėjo pareigą pasiteirauti apie V. U. sveikatos būklę, tačiau per aplaidumą arba tikėdamasis, jog šis policijos pareigūnų nebus sustabdytas, leido vairuoti traktorių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. U. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam paskyrus administracinę baudą bei atėmus teisę vairuoti transporto priemones nebuvo pasiekti nuobaudos tikslai, paskirta nuobauda V. U. teigiamos įtakos nepadarė, jo neperauklėjo, todėl pažeidėjui paskyrus mažesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nebus pasiekti ir administracinės nuobaudos tikslai. ATPK 1302 straipsnyje numatytas pažeidimas pagal pasekmes yra itin sunkus administracinis pažeidimas, kuriuo buvo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą bei galėjęs sukelti itin sunkius padarinius. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad V. U. 2015 m. gruodžio 18 d. vėl buvo sulaikytas vairuojantis traktorių būdamas neblaivus (nustatytas 2,61 promilės girtumo laipsnis) – tai patvirtina, jog pažeidėjui anksčiau paskirtos bausmės jokios teigiamos įtakos nepadarė, o pirmiau nagrinėtų administracinių bylų metu jo išreikštas gailėjimasis dėl padarytų pažeidimų vertintinas kritiškai. Administracinė nuobauda V. U. paskirta teisėtai ir pagrįstai, laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, ji adekvati padarytam pažeidimui.
Be to, vadovaujantis ATPK dvidešimt aštuntu skirsniu (nutarimo konfiskuoti daiktą ir pajamas vykdymo procesas), Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarimo dalis dėl transporto priemonės – S. V. priklausančio traktoriaus – konfiskavimo yra įvykdyta, Kalvarijos policijos komisariate turimais duomenimis šis traktorius yra realizuotas.
Pareiškėjo S. V. prašymas netenkintinas.
Pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti bylą turinys grindžiamas argumentais apie tai, jog nėra patikimų duomenų, kad traktorius „ZETOR/ZTS Fortera 12441“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausęs S. V., jo valia buvo perduotas ATPK 1302 straipsnyje nustatytą pažeidimą padariusiam V. U.. Šiuo pagrindu prašoma netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, o tai ATPK 1302 straipsnyje numatyta kaip privaloma nuobauda. Taigi prašyme nėra ginčijamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas, o tik keliamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo klausimas.
Administracinių teisės pažeidimų bylų proceso teisenos institutas – bylų atnaujinimas – yra ekstraordinarinė įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo priemonė, kurios atnaujinimo pagrindų sąrašas yra išdėstytas ATPK 30217 straipsnyje. Nurodyti pagrindai nenumato šiame procese nustatytų bylos aplinkybių nagrinėjimo, todėl nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo. Taigi teisėjų kolegija gali remtis tik teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis bei jų vertinimu. Sprendžiant apie pareikštame prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nurodyto pagrindo buvimą, nagrinėjamu atveju esminis materialiosios teisės pažeidimas galėtų būti konstatuotas ir sprendimas dėl konfiskavimo taikymo panaikintas tik esant akivaizdžiam tokio sprendimo neteisėtumui taikant materialiąją ar administracinių bylų teisenos normą.
Formuojamojoje administracinių bylų praktikoje, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti.
Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012). Teismai teisingai vadovavosi Administracinių teisės pažeidimų įstatymo nuostatomis bei teismų jurisprudencija šioje teisinių santykių reguliavimo srityje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, vadovaujantis formuojama teismų praktika, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 1302 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.
Tačiau administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kad transporto priemonės savininkas S. V. leido naudotis transporto priemone T. M. ir kaip transporto priemonės savininkas nepasidomėjo, ar V. U. yra drausmingas vairuotojas. Savo 2015 m. balandžio 28 d. paaiškinime S. V. nurodė, kad su traktoriumi iš kiemo išvažiavo V. U., o T. M. – su automobiliu, todėl jis yra atsakingas už traktoriaus panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu. Transporto priemone buvo disponuojama su jo žinia, jis nebuvo rūpestingas ir nesiėmė būtinų priemonių dėl užkirtimo kelio administracinio teisės pažeidimo padarymui su jam priklausančia transporto priemone. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-746/2015).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Pritartina apeliacinės instancijos teismo argumentams, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo, nes transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, perdavimas valdyti neblaiviam asmeniui, kuriam jau buvo atimta vairavimo teisė už tokį pažeidimą, kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui.
Pareiškime nurodoma, kad paskiriant alternatyvią papildomą nuobaudą iš esmės baudžiamas ir transporto priemonės savininkas, nors jis pats nepadarė kokio nors teisės pažeidimo ir sąmoningai nesudarė sąlygų kitiems asmenims elgtis neteisėtai. Administracinės nuobaudos taikymui keliamas proporcingumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tarp padaryto teisės pažeidimo bei už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2A-4-2012).
Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjant bylą teismuose jis nebuvo įtrauktas į bylą kaip proceso šalis – suinteresuotas asmuo. S. V. dalyvavo pirmosios instancijos teismo procese, pasisakė baigiamosiose kalbose, pateikė atsiliepimą apeliacinės instancijos teismui bei aktualius dokumentus apie šeiminę padėtį, be to, savo vardu pateikė prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo, todėl jis visiškai naudojosi visomis administracinės bylos proceso dalyvio teisėmis.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismų sprendimas konfiskuoti S. V. priklausantį traktorių, kuriuo naudodamasis V. U. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 1302 straipsnyje, nėra neteisėtas ar neatitinka įstatymų reikalavimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti S. V. prašymą atnaujinti V. U. (W. U.) administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Audronė Kartanienė
Alvydas Pikelis