f6f35db4-effe-4c41-93d8-3602eef9577f · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-1467-547/2021 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00071-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 9 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Ritai Tamulienei, Reginai Tertelytei, Rasai Osinskienei, dalyvaujant ieškovui V. V., atsakovui E. B. bei jo atstovui, advokato padėjėjui Aleksandrui (Aleksandr) Timoščenko, tretiesiems asmenims R.

P., A. P., nedalyvaujant trečiajam asmeniui M. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui E. B., tretiesiems asmenims R. P., A. P., M. M. dėl daiktų grÄ Å¾inimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui – dėl daiktų grÄ Å¾inimo, praÅ¡ydamas (1) įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti jam Å¡aldymo kompresorių, kurio Nr. 502313-00, o jei neįmanoma jo grÄ Å¾inti natÅ«ra, tuomet priteisti jo vertę pinigais – 1450,00 Eur; (2) priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovas V. V. nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Ingrida ir Ko“ pardavė atsakovui dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo likę jo asmeniniai daiktai – šaldymo kompresorius Bitzer, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Šaldymo kompresoriaus agregato numeris buvo nustatytas ir paminėtas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartyje. Ieškovas nurodė, kad šaldymo kompresorius buvo įsigytas 2017 m. iš fizinio asmens sumokant 1450 Eur (mokėjo grynaisiais).

TokiÄ sumÄ jis ir siekia prisiteisti, kokiÄ realiai sumokėjo pirkdamas šį agregatÄ . Jis nesiekia prisiteisti negautų pajamų. Alytaus apskrities VPK 2019 m. liepos 29 d. protokolu nustatęs, kad Å¡aldymo agregatas yra (duomenys neskelbtini). Jis mano, kad agregatas ir dabar turėtų ten bÅ«ti. 2019 m. lapkričio 10 d. jis su praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovÄ E. B., kad Å¡is grÄ Å¾intų minėtÄ Å¡aldymo įrangÄ . 2019 m. lapkričio 18 d. jis gavo atsakymÄ iÅ¡ atsakovo, kad Å¡is nieko nesupranta.

IeÅ¡kovas V. V. nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti faktines ieÅ¡kinio aplinkybes, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir ginčo teisinių santykių taikymas – teismo pareiga. IeÅ¡kovas V. V. 2021 m. spalio 19 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu Kauno apygardos prokuratÅ«ra Alytaus apylinkės prokuratÅ«ra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . IÅ¡ nutarimo matyti, kad jau 2019 m. spalio 24 d.

M. M. informavo, kad pas jį nėra Å¡aldymo agregato. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat patvirtino, kad nežino kur yra Å¡aldymo agregatas ir kas jį paėmė, todėl jam visiÅ¡kai nesuprantama, kodėl atsakovas nuo 2019 m. spalio 24 d. nesikreipė į policijÄ dėl Å¡aldymo agregato dingimo, o tik teigia, kad jis (V. V.) galėjo pasiimti. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas V. V. palaikė savo ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais, prašė ieÅ¡kinį tenkinti - priteisti Å¡aldymo agregato vertę pinigais, kadangi daikto nėra.

Nurodė, kad agregatÄ (Å¡aldymo kompresorių) jis įsigijo iÅ¡ P. B. 2016 – 2017 m., už 1450 Eur. Agregatas buvo veikiantis, bet jis jo nenaudojo. Norėjo darytis Å¡aldymo kamerÄ , bet to nepadarė. Notarinėje sutartyje nebuvo aptarta dėl jo asmeninių daiktų. Buvo tik žodinis susitarimas, kad jis tuos daiktus paims. B. buvo nurodęs, kad jis daiktus turi paimti iki rugpjūčio 1 d. FiziÅ¡kai jis vienas negalėjo pakelti to daikto. Susitarė, kad jį iÅ¡sineÅ¡ vėliau. Susitarė žodžiu, raÅ¡tu nepasirašė susitarimo.

Liepos mėnesį tÄ objektÄ perkėlė į bendras patalpas, kur ir kada jis dingo, nežino. Daiktas buvo UAB „Ingrida ir Ko“ priklausančiose patalpose. Jis daug kartų ir žodžiu, ir raÅ¡tu prašė, kad grÄ Å¾intų jo daiktÄ . 2019 m. liepos 29 d. B. sakė, kad jis (V.) turi pasiimti daiktÄ ir net nenurodė iÅ¡ kur jį turi pasiimti, o 2019 m. liepos 29 d. agregatas buvo pas M. M.. Tai matosi iÅ¡ 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimo, 2019 m. liepos 29 d. buvo apžiÅ«rima įvykio vieta. Kai sudarė sutartį, tuomet tas daiktas buvo patalpoje, kuriÄ jis perleido E. B..

IÅ¡ pradžių kreipėsi žodžiu – 2019 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. Vėliau E. B. daiktÄ perkėlė į M. patalpas, o jo neinformavo apie tai. Ar notarinėje sutartyje aptarė, kÄ daryti su daiktais? – jis nesakė, kad ten jo daiktai. Atsakovas jam nebuvo nurodęs, kad iki tos dienos reikia pasiimti daiktus. TÄ Å¾ino tik iÅ¡ policijos medžiagos. Kad daiktas bus tol, kol jis (V.) jį pasiims, aptarė tik žodžiu, prieÅ¡ perkant patalpas. Atsakovas E. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriuo prašė palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , o ieÅ¡kovÄ nubausti už pateiktÄ akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį.

Nurodė, kad 2021 m. sausio 25 d. taikos sutarties, patvirtintos civilinėje byloje Nr. 2-64-308/2021, 4 punktu ginčo dalykas jau iÅ¡spręstas. Teismo posėdžio metu atsakovas E. B. nurodė, jog ieÅ¡kinio nepripažįsta. Patvirtino, kad 2019 m. gegužės 10 d. notarine sutartimi jis nusipirko patalpas. Å ios Sutarties 9.7 punkte nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja iÅ¡sikelti iÅ¡ pastato iki 2019 m. gegužės 24 d. ir perduoti raktus. V. V. iÅ¡sikėlė. To Å¡aldymo agregato jis nematė. Gal po mėnesio atvažiavo policijos pareigÅ«nai, apžiÅ«rėję rado kieme Å¡aldymo agregatÄ .

Jis (V.) pasakė, kad to daikto neims, o paims tik teismo sprendimu. Jis, E. B., per policijÄ nurodė paimti visus daiktus iki nurodytos datos, bet V. nieko nepaėmė. Ä® tas patalpas galėjo patekti ir V., ir „Ingrida ir Ko“. Tos patalpos priklausė „Ingrida ir Ko“ ir M. M.. Kai pirmÄ kartÄ parašė pareiÅ¡kimÄ dėl vagystės, tada gal pernešė pas M.. Kur tas daiktas yra po 2019 m. liepos 29 d. – jis nežino. Policija užfiksavo, kad 2019 m. liepos 29 d. agregatas buvo. Atidavė jį ir jis apie jį nieko nežino.

Atsakovo atstovas A. Timoščenko, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kÄ padarė atsakovas, dėl ko dingo tas objektas. IeÅ¡kovas nenurodė, kokiu pagrindu jis laikė savo asmeninius daiktus. Sutartyje nenurodyta, kad patalpoje buvo trečiųjų asmenų daiktai. Santykiai labai konfliktiÅ¡ki ir jokių susitarimų nebuvo. 2021 m. sausio 25 d. sudarė taikos sutartį, kur nurodė, kad dėl daiktų jokių pretenzijų neturi ir neturės. Nurodytos visos patalpos, tame tarpe ir tos patalpos, kurias ieÅ¡kovas nurodo, kad jose buvo agregatas.

Taikos sutartyje ir buvo sprendžiama, kad iÅ¡spręsti viskÄ galutinai. Kalbant ar V. V. rÅ«pestingas savininkas? 2019 m. gegužės 10 d. Sutartimi pagal kuriÄ atsakovas įsigijo patalpas, kuriose buvo tos įmonės daiktai. Sutartyje nebuvo nurodyta, kad ten buvo V. V. priklausantys daiktai. Å ios Sutarties 9.7 punktu nustatyta 14 dienų laikotarpis iÅ¡sikelti iÅ¡ patalpų. V. V. turėjo pasirÅ«pinti ir savo daiktais ir iÅ¡sikelti. V. V. nekraustė nei įmonės, nei savo daiktų. E. B. per policijÄ informavo V. pasiimti daiktus. 2019 m. liepos 29 d. policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo vietÄ ir nustatė, kad agregatas buvo patalpose, kurios buvo be stogo, kurios priklauso P., UAB „Ingrida ir Ko“, o taip pat ir M.

M.. V. V. matė, kad daiktas ne B. patalpose, jis susipažinęs su protokolu. Jei daiktas ir prarastas, tai dėl ieÅ¡kovo kaltės, atsakovas neįsipareigojo jo saugoti. Todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kovui V. V. reikėtų skirti baudÄ dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimo. Trečiasis asmuo M. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis mano, kad ieÅ¡kovas labai nesÄ Å¾iningas. E. B. ne vienÄ kartÄ ragino ieÅ¡kovÄ pasiimti tÄ daiktÄ â€“ geležies gabalÄ . IÅ¡ pradžių tÄ daiktÄ matė B. patalpose.

Tas patalpas įsigijo iÅ¡ UAB „Ingrida ir Ko“. B. padėjo šį daiktÄ Ä¯ bendras patalpas (kiemÄ ), kurios priklauso 3 asmenims. Tai turėjo bÅ«ti 2019 m. IÅ¡ E. B. žino, kad policija ragino V. V. pasiimti daiktÄ . Jie nebendravo, į jį nesikreipė ir neklausė. Jis mano, kad tas daiktas yra pas V. V.. Trečiasis asmuo A. P. ir R. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieÅ¡kovÄ pažįsta. PieÅ¡ 3 metus nusipirko Å¡iltnamio pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad nieko nežino apie Å¡aldymo agregatÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp Å¡alių kilo dėl asmeninių daiktų grÄ Å¾inimo, t. y. dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. IeÅ¡kovas V. V. teikdamas teismui ieÅ¡kinį dėl daiktų grÄ Å¾inimo, prašė (1) įpareigoti atsakovÄ E. B. grÄ Å¾inti jam Å¡aldymo kompresorių, o jei neįmanoma jo grÄ Å¾inti natÅ«ra, tuomet priteisti jo vertę pinigais, t. y. priteisti 1450,00 Eur. IeÅ¡kovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti faktines ieÅ¡kinio aplinkybes, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir ginčo teisinių santykių taikymas – teismo pareiga.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad teismui pateikė vindikacinį ieškinį bei prašė priteisti šaldymo agregato vertę pinigais, kadangi daikto (šaldymo kompresoriaus) nėra. Jis patvirtinęs, kad uždaroji akcinė bendrovė „Ingrida ir Ko“ pardavė atsakovui E. B. dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo likę jo asmeniniai daiktai – šaldymo kompresorius Bitzer, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Aukščiau paminėto – šaldymo agregato jam priklausomybę ieškovas grindžia uždarosios akcinės bendrovės „Ingrida ir Ko“, atstovaujamos ieškovo V.

V., 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo ir nuomos teisių perleidimo sutartimi ir susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (toliau - pirkimo-pardavimo sutartimi), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Ingrida ir Ko“, atstovaujama ieškovo pardavė atsakovui E. B. dalį pastato - buitinio korpuso (18257/67754 dalį), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi;

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi; liudytojo parodymais. Liudytojas P. B., gimęs(duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu nurodė, kad V. V. pažįsta nuo 1980 m. V. V. nupirko iÅ¡ jo pramoninį Å¡aldytuvÄ už 1450 Eur. Tai veikiantis vokiÅ¡kas įrenginys. Jis jį naudojo tik vienÄ sezonÄ . Kad jis veiktų reikia jį sumontuoti. IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu tvirtina, kad parduotose patalpose liko jo asmeninis daiktas – Å¡aldymo agregatas, tačiau 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo aptarta dėl jo asmeninių daiktų.

Teismo posėdžio metu V. V. nurodė, kad buvo žodinis susitarimas su atsakovu E. B., kad jis tuos daiktus iÅ¡ atsakovui priklausančių patalpų paims vėliau. 2019 m. liepos mėnesį jam priklausantį daiktÄ â€“ Å¡aldymo agregatÄ atsakovas perkėlė į bendras patalpas, kurios priklauso UAB „Ingrida ir Ko“ ir M. M.. IeÅ¡kovas tvirtina, kad jis nežino – kur ir kada jam priklausantis Å¡aldymo agregatas dingo, todėl praÅ¡o Å¡aldymo agregato vertę priteisti pinigais. Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažįsta ir nurodo, kad 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad patalpose buvo V.

V. priklausantys daiktai. Sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 9.7 punktu nustatytas 14 dienų laikotarpis išsikelti iš patalpų. V. V. turėjo pasirūpinti ir savo daiktais ir išsikelti iš parduotų patalpų, tačiau to nepadarė – jis nekraustė nei įmonės, nei savo daiktų. Jei ginčo daiktas ir prarastas, tai tik dėl ieškovo kaltės, atsakovas neįsipareigojo jo saugoti. Be to, 2021 m. sausio 25 d. taikos sutarties, patvirtintos civilinėje byloje Nr. 2-64-308/2021, 4 punktu ginčo dalykas galutinai išspręstas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nėra ginčo, jog po 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tarp pardavėjos UAB „Ingrida ir Ko“, atstovaujamos V. V. ir pirkėjo E. B., šaldymo agregatas Bitzer, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. V., buvo paliktas A. B. minėta pirkimo-pardavimo sutartimi įgytoje patalpoje. V. V. iki 2019 m. gegužės 24 d. įsipareigojo išsikelti iš parduodamų patalpų bei perduoti pirkėjui E. B. atsiskaitymo knygelę ir raktus, tačiau išsikeldamas V.

V. Å¡aldymo agregato nepaėmė, todėl Å¡is daiktas vėliau buvo perneÅ¡tas į bendras patalpas (kiemÄ ), kurios priklauso 3 asmenims – UAB „Ingrida ir Ko“, A. R. P. ir M. M.. Sprendžiant iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas, atstovaujantis uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Ingrida ir Ko“, ir atsakovas 2019 m. gegužės 10 d. sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas V. V. pardavė atsakovui E. B. dalį pastato - buitinio korpuso, esančio (duomenys neskelbtini).

Ta pačia sutartimi buvo numatytas terminas – 2019 m. gegužės 24 d., iki kurio pardavėja (UAB „Ingrida ir Ko“, atstovaujama ieÅ¡kovo V. V.) įsipareigojo iÅ¡sikelti iÅ¡ parduodamų patalpų. 2019 m. gegužės 28 d. ieÅ¡kovas pasirašė pakvitavimÄ , kurį patvirtino notaras R. Miknevičius, kuriame nurodė bei patvirtino paraÅ¡u, <...> kad E. B. tinkamai įvykdė savo prievoles pagal aukščiau minėtÄ sutartį ir Pardavėjas neturi jiems jokių pretenzijų <...>. IÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-48448-19 ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-49056-19 matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal V.

V. 2019 m. liepos 22 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriame V. V. nurodęs, kad laikotarpiu nuo 2019-07-13 iki 2019-07-22 iÅ¡ UAB „Ingrida ir Ko“ <...> „sandėlio, kuris Å¡iuo metu priklauso E. B., yra pasisavintas man priklausantis Å¡aldymo agregatas, kurio vertė apie 2000 Eurų. Å iuo metu Å¡is agregatas yra M. M. sandėlyje ((duomenys neskelbtini). Ä®tariu, kad jį pasisavino M. M..“ 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-49056-19) nurodyta, kad liudytojo apklausoje V.

V. nurodė, kad 2019 m. gegužės mėnesį dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pardavė E. B.. Jo parduotose patalpose, kurios Å¡iuo metu priklauso E. B. liko Å¡aldymo agregatas, kuris priklauso V. V.. 2019 m. liepos 25 d. V. V. apklausoje nurodęs, kad nuvykus prie jam priklausančio pastato, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad jam priklausantis Å¡aldymo agregatas padėtas M. M. priklausančioje teritorijoje. V. V. prašė pradėti tyrimÄ ir nubausti asmenis įvykdžiusius Å¡iÄ veikÄ .

Iš byloje esančio E. B. 2019 m. liepos 29 d. paaiškinimo, teikto ikiteisminio tyrimo metu, matosi, kad atsakovas patvirtinęs, kad dėl jokių asmeninių daiktų atsiėmimo V. V. į jį nesikreipė. Paaiškinime nurodyta, kad atsakovas nusipirko dalį pastato iš UAB „Ingrida ir Ko“. Pagal 2019 m. gegužės 10 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties 9.6 ir 9.7 punktus, pardavėjui buvo palikta teisė iki 2019 m. gegužės 24 d. naudotis pastatu, o po to išsikelti iš parduotų patalpų, išsigabenti visus daiktus.

PasiraÅ¡ant pakvitavimÄ pas notarÄ V. V. nekėlė jokių priekaiÅ¡tų dėl kokių nors daiktų ir E. B. tik dabar (V. V. kreipusis į policijÄ su pareiÅ¡kimu) sužinojo, kad V. V. skundžiasi, jog jam negrÄ Å¾intas jo (V. V.) Å¡aldymo agregatas. E. B. savo paaiÅ¡kinime policijos komisariatui nurodęs, kad V. V. pasiėmė visus savo daiktus, 2019 m. gegužės 28 d. pasirašė pakvitavimÄ , kurį patvirtino notaras, kad E. B. tinkamai atsiskaitė su UAB „Ingrida ir Ko“ atstovaujama V.

V.. V. V. pasiraÅ¡ydamas pakvitavimÄ neturėjo jokių pretenzijų, todėl jis laikė, kad jeigu V. V. ir paliko kokius nors jam ar jo atstovaujamai įmonei priklausančius daiktus parduotame pastate, tai tie daiktai jam tiesiog nereikalingi. Vienas iÅ¡ tokių daiktų buvo Å¡aldymo agregatas, kuris buvo paliktas jo įsigytoje pastato dalyje. Prasidėjus V. V. pretenzijoms ir pareiÅ¡kimams policijai jis tyrėjams sakęs, kad V. V. gali pasiimti bet kokius jam priklausančius daiktus, dėl to V. V. papildomai iÅ¡siuntė registruotÄ laiÅ¡kas, kad iki 2019 m. gegužės 31 d. jis gali atsiimti daiktus, prieÅ¡ingu atveju neatsiimtus daiktus jis tiesiog iÅ¡mes, kaip atliekas.

Patvirtino, kad dėl daiktų atsiėmimo V. V. į jį nesikreipė. Tyrimo metu E. B. policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kinęs, kad Å¡aldymo agregatas yra iÅ¡neÅ¡tas iÅ¡ jam priklausančių patalpų, jį (Å¡aldymo agregatÄ ) V. V. gali atsiimti iki 2019 liepos 31 d., nepaėmus agregato jį iÅ¡mes, nes jis jam nereikalingas. Nutarimuose atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad net ir praėjus pirkimo-pardavimo sutartyje numatytam terminui per kurį UAB „Ingrida ir Ko“ atstovas, ieÅ¡kovas V.

V. privalėjo iÅ¡sikelti iÅ¡ atsakovui E. B. priklausančių patalpų, V. V. buvo sudaryta galimybė pasiimti jam priklausančius daiktus, o bÅ«tent Å¡aldymo agregatÄ . Kreipdamasis su pareiÅ¡kimu į policijos komisariatÄ V. V. buvo nurodęs, kad Å¡aldymo agregatas dingęs, tačiau iÅ¡ surinktos tyrimo medžiagos matosi, kad Å¡aldymo agregatas buvo tiesiog iÅ¡neÅ¡tas iÅ¡ E. B. priklausančių patalpų ir nėra dingęs. Tai patvirtina ir 2019 m. liepos 29 d. patalpų ir daiktų apžiÅ«ros protokole nurodytos aplinkybės, kad rastas Å¡aldymo agregatas ir kiti daiktai.

Nesutikdamas su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ kuriame nurodyta, kad nebuvo pavogtas ar pasisavintas joks svetimo turtas, neįvykdyta veika, turinti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, V. V. šį procesinį dokumentÄ skundė, tačiau jo teikti skundai Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, Kauno apygardos teismui, nebuvo patenkinti. 2019 m. rugsėjo 18 d.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate vėl buvo gautas V. V. pareiÅ¡kimas dėl to, kad E. B. negrÄ Å¾ina jo daiktų, kurie buvo palikti UAB „Ingrida ir Ko“ priklausančiose patalpose, kurios 2019 m. gegužės 10 d. notarine sutartimi priklauso E. B.. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tyrėja konstatavo, kad ginčas kilęs iÅ¡ civilinių (turtinių) teisinių santykių.

Nesutikdamas su Å¡iuo tyrėjos nutarimu, V. V. šį procesinį dokumentÄ skundė, tačiau jo teikti skundai Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, Kauno apygardos teismui, vėlgi buvo atmesti. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis KiÅ¡kis 2020 m. sausio 13 d. nutartyje, kuria atmetė V. V. skundÄ ir paliko galioti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį, nurodė, kad aukÅ¡tesnysis teismas sutinka su prokuroro ir ikiteisminio teisėjo iÅ¡vada, kad V.

V. Å¡iuo atveju siekia rinkti įrodymus dėl sutartinių santykių vykdymo ar nevykdymo, bendrasavininkų nuosavybės teisių įgyvendinimo. Taip pat aukÅ¡tesnysis teismas atkreipė dėmesį, <...> „kad V. V., manydamas, kad pažeistos jo daiktinės teisės, civilinio proceso tvarka gali kreiptis į teismÄ vindikaciniu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas iÅ¡reikalauti jam priklausantį daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsnis),“ <...>. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matosi, kad ieÅ¡kovas V.

V. 2020 m. sausio 17 d. buvo kreipęsis į teismÄ su vindikaciniu ieÅ¡kiniu atsakovui E. B. dėl Å¡aldymo agregato grÄ Å¾inimo. 2020 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1281-308/2020, teismas nutarė ieÅ¡kovo V. V. ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo atsakovui E. B. grÄ Å¾inti Å¡aldymo agregatÄ , laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, kadangi V. V. nepaÅ¡alino procesinio dokumento trÅ«kumų, nustatytų 2020 m. sausio 20 d. nutartimi. 2020 m. kovo 4 d. V. V. vėl kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui E. B. dėl daiktų grÄ Å¾inimo iÅ¡ neteisėto valdymo ir žalos priteisimo.

IÅ¡ Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2021 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-64-308/2021 matosi, kad Å¡i civilinė byla nutraukta, Å¡alims susitarus dėl taikaus ginčo sprendimo sÄ lygų, tai yra teismas patvirtino ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ taikos sutartį, kuria Å¡alys pripažino, kad <...>1) UAB „Ingrida ir Ko“ 2019-05-10 Pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Varėnos rajono 1-jo notarų biuro notaro Raimundo Miknevičiaus, registro Nr.3144, 7.2. p. garantavo, kad Å¡ia sutartimi parduoto pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos 1-27, 1-28, 1-30, 1-31. 1-32, 1-33 Å¡ios sutarties sudarymo momentu nėra iÅ¡nuomotos ir nėra suteiktos neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims (Sutarties 7.2. p.).

2) UAB „Ingrida ir Ko“ iki 2019-05-24 iÅ¡sikėlė iÅ¡ Å¡ių patalpų neinformavusi atsakovÄ , kad 1-27, 1-28, 1-30, 1-31, 1-32, 1-33 yra ieÅ¡kovo daiktai (Sutarties 9.6. p.). <...> <...> 4. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kia, kad neturi ir nereikÅ¡ Atsakovui jokių pretenzijų dėl galimai 1-27, 1-28, 1-30, 1-31, 1-32, 1-33 patalpose buvusių ieÅ¡kovo statybinių medžiagų ir kilnojamųjų daiktų. Å ios nutarties, kuria buvo patvirtintas V. V. ir E. B. susitarimas, V. V. neskundė, tačiau vos įsiteisėjus Å¡iai nutarčiai jis pateikė naujÄ ieÅ¡kinį Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, tvirtindamas, kad dėl ginčo daikto (Å¡aldymo kompresoriaus), iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1281-308/2020, nebuvo susitarta.

Sprendimo argumentai dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieÅ¡kovo V. V. atstovaujama uždaroji akcinė bendrovė „Ingrida ir Ko“ pardavė atsakovui E. B. dalį patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Žalioji g. 27, Varėnoje, kurioje buvo likę V. V. asmeniniai daiktai, vienas iÅ¡ jų – Å¡aldymo kompresorius Bitzer, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas teikdamas teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad jis privalo nurodyti faktines ieÅ¡kinio aplinkybes, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir ginčo teisinių santykių taikymas – teismo pareiga.

Teismo posėdžio metu jis paminėjo, kad teismui pateikė vindikacinį reikalavimÄ bei prašė priteisti Å¡aldymo agregato vertę pinigais (1450 Eur), kadangi daikto (Å¡aldymo kompresoriaus) nėra, jis dingęs. IeÅ¡kovas tvirtino, kad parduodamas aukščiau nurodytas patalpas atsakovui E. B., su juo žodžiu susitarė, kad daiktas (Å¡aldymo kompresorius) parduotose patalpose bus tol, kol jis (ieÅ¡kovas V. V.) jį pasiims. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodė, kad jis nesitarė su ieÅ¡kovu dėl daiktų saugojimo bei nurodė, kad 2021 m. sausio 25 d. taikos sutarties, patvirtintos civilinėje byloje Nr. 2-64-308/2021, 4 punktu ginčo dalykas jau galutinai iÅ¡spręstas.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡kas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014).

Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas.

Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos iÅ¡sprendimo, papildomai (subsidiariai) gali bÅ«ti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 40 punktas). Tam, jog atsirastų pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , visų pirma asmuo turi turtÄ Ä¯gyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu.

Jeigu turto įgijimas gali bÅ«ti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto iÅ¡reikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016 23 punktas). Todėl esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , teismas visų pirma turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla (jei kyla) prievolė turtÄ grÄ Å¾inti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktas).

Dėl vindikacinio instituto taikymo Vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu. Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu ir kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ .

CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu. Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. ReikÅ¡damas vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti Å¡ias faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes:

1) ieÅ¡kovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktÄ neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ ;

2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios;

3) daiktÄ valdo atsakovas;

4) daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai;

5) daiktas yra natūra;

6) bylos Å¡alių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 19 punktas). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, atstovaujantis uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Ingrida ir Ko“, ir atsakovas 2019 m. gegužės 10 d. sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas V. V. pardavė atsakovui E. B. dalį pastato - buitinio korpuso, esančio (duomenys neskelbtini). Ta pačia sutartimi buvo numatytas terminas – 2019 m. gegužės 24 d., iki kurio pardavėjas (UAB „Ingrida ir Ko“, atstovaujama ieÅ¡kovo V.

V.) įsipareigojo iÅ¡sikelti iÅ¡ parduodamų patalpų. Å ioje sutartyje nebuvo nurodyta, kad patalpoje buvo V. V. asmeniniai daiktai. 2019 m. gegužės 28 d. ieÅ¡kovas pasirašė pakvitavimÄ , kurį patvirtino notaras R. Miknevičius, kuriame nurodė bei patvirtino paraÅ¡u, kad E. B. tinkamai įvykdė savo prievoles pagal aukščiau minėtÄ sutartį ir V. V. neturi jam jokių pretenzijų. IeÅ¡kovas teikdamas teismui ieÅ¡kinį bei teismo posėdžio metu tvirtino, kad parduodamas aukščiau nurodytas patalpas atsakovui E. B., su juo žodžiu susitarė, kad daiktas (Å¡aldymo kompresorius) parduotose patalpose bus tol, kol jis (ieÅ¡kovas) jį pasiims.

Atsakovas nurodė, kad jų santykiai labai konfliktiÅ¡ki ir jis nesitarė su ieÅ¡kovu dėl daiktų saugojimo. FaktÄ , kad bylos Å¡alių santykiai konfliktiÅ¡ki patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kurie aptarti aukščiau. Kalbant apie tai ar V. V. elgėsi rÅ«pestingai, kaip ginčo turto savininkas, tai teismas laiko, kad 2019 m. gegužės 10 d. tarp Å¡alių sudarytos Sutarties 9.7 punktu buvo nustatytas 14 dienų laikotarpis iÅ¡sikelti iÅ¡ patalpų per kurį.

V. V. turėjo pasirÅ«pinti ir įmonės ir savo daiktais bei iÅ¡sikelti iÅ¡ parduodamų patalpų. Iki nustatytos datos V. V. nekraustė nei įmonės, nei savo daiktų. Nutarimuose atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad net ir praėjus pirkimo-pardavimo sutartyje numatytam terminui per kurį UAB „Ingrida ir Ko“ atstovas, ieÅ¡kovas V. V. privalėjo iÅ¡sikelti iÅ¡ atsakovui E. B. priklausančių patalpų, V. V. buvo sudaryta galimybė pasiimti jam priklausantį daiktÄ â€“ Å¡aldymo agregatÄ .

E. B. per policijÄ bei siųstu praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovÄ pasiimti daiktÄ iki 2019 m. liepos 31 d. Be to, 2019 m. liepos 29 d. policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėję vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) nustatė, kad agregatas buvo patalpose, kurios buvo be stogo, kurios priklauso P., M. M., o taip pat ir UAB „Ingrida ir Ko“. V. V. buvo susipažinęs su 2019 m. liepos 29 d. protokolu (tai patvirtino ir teismo posėdyje) ir žinojo, kur yra Å¡aldymo agregatas. Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nenustatytos visos sÄ lygos vindikaciniam instituto taikymui.

Duomenų, kad šaldymo agregatas buvo paimtas ir laikomas neteisėtai, byloje nėra. Ieškovas nenurodydamas dėl kokių priežasčių išsikraustydamas iš atsakovui 2019 m. gegužės d. pirkimo-pardavimo sutartimi priklausančių patalpų, nepasiėmė jam priklausančių daiktų, taip pat neįrodė, kad daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovo pareiga buvo įrodyti, jog jam priklausęs daiktas buvo jo prarastas be jo paties valios ir šiuo metu neteisėtai valdomas atsakovo.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui buvo sudaryta galimybė pasiimti asmeninius daiktus ir lieka nepaneigta, kad jam reikalingus daiktus jis galėjo pasiimti. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nenurodė aplinkybių, kad jam atsakovas ar kiti asmenys bÅ«tų trukdę pasiimti Å¡aldymo agregatÄ , kuris be kita ko kurį laikÄ buvo patalpose be stogo, kurios priklauso P., M. M., o taip pat ir jo atstovaujamai įmonei UAB „Ingrida ir Ko“. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad daikto valdymo teisę prarado be savo valios, todėl negali bÅ«ti pripažinta, jog egzistuoja vindikacinio ieÅ¡kinio faktinių aplinkybių visetas.

Dėl to pažeistos teisės negali bÅ«ti ginamos vindikacinio ieÅ¡kinio pagrindu ir ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl pasaugos sutarties IeÅ¡kovas teikdamas teismui ieÅ¡kinį bei teismo posėdžio metu tvirtino, kad parduodamas 2019 m. gegužės 10 d. notarinėje sutartyje nurodytas patalpas atsakovui E. B., su juo žodžiu susitarė, kad daiktas (Å¡aldymo agregatas) parduotose patalpose bus tol, kol jis (ieÅ¡kovas V. V.) jį pasiims. Vertinant byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ pirmiausia pažymėtina tai, kad vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas – lemia, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis; pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016; 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-421/2016 ir kt.). CK 6.189 straipsnio nuostatos numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir įpareigoja atlikti ne tik tai kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena Å¡alis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos Å¡alies (davėjo) perduotÄ kilnojamÄ jį daiktÄ ir grÄ Å¾inti jį iÅ¡saugotÄ , o davėjas – sumokėti atlyginimÄ , jeigu tai įtvirtinta sutartyje.

Pasaugos teisiniai santykiai paprastai atsiranda pasaugos sutarties pagrindu, o pasaugos sutarties dalykas – susitarimas dėl saugojimo paslaugos teikimo. Pasaugos teisiniai santykiai atsiranda tiek fiziÅ¡kai perduodant daiktÄ saugotojui, tiek ir sudarant saugotojui galimybę daiktÄ valdyti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2009). Taigi, pasaugos sutarties objektas gali bÅ«ti tik kilnojamasis daiktas (daiktai), o viena iÅ¡ esminių sutarties sÄ lygų – kilnojamojo daikto perdavimas saugotojui.

Ar sudaryta sutartis yra pasaugos, vertinama pagal tai, ar kilnojamasis daiktas davėjo buvo perduotas saugoti, ar buvo įsipareigojimas daiktÄ iÅ¡saugoti ir jį grÄ Å¾inti iÅ¡saugotÄ , t. y. ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos teikimo, nes ji yra pasaugos sutarties dalykas. Byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp ginčo Å¡alių nebuvo sudaryta jokių sutarčių (patalpų nuomos, pasaugos) ir nepateikti jokie neginčijami įrodymai, kad atsakovas E. B. priėmė saugojimui Å¡aldymo agregatÄ , kuris priklauso asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui V.

V. ir įsipareigojo jį saugoti. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas V. V. neįrodė aplinkybės, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė pasaugos sutartis, kuria atsakovas E. B. įsipareigojo laikinai, kol V. V. juos pasiims, pasaugoti ieÅ¡kovo daiktus. Teismas iÅ¡ ikiteisminio tyrimų medžiagoje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio, Å¡alių, paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatė, kad Å¡alių santykiai buvo konfliktiÅ¡ki, todėl, teismo vertinimu, Å¡alys neturėjo ir negalėjo turėti rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas, t. y. sudaryti žodinę pasaugos sutartį.

Tai, kad Å¡aldymo agregatas, kuris asmeniÅ¡kai priklauso V. V., sudarius pirkimo-pardavimo sutartį buvo paliktas atsakovo įsigytose patalpose, nėra ginčo. Tačiau jokie neginčijami įrodymai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas buvo sudarę žodinę pasaugos sutartį bei atsakovas Å¡aldymo agregatÄ priėmė saugoti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Aukščiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovo daiktus saugoti, t. y. teikė saugojimo paslaugÄ bei užtikrino jų apsaugÄ , juo labiau kad ginčo daiktas nebuvo aptartas ar paminėtas nei 2019 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, nei 2019 m. gegužės 28 d. pakvitavime, kur nurodyta, kad E. B. tinkamai įvykdė savo prievoles pagal 2019 m. gegužės 10 d. sutartį.

Byloje nėra jokių kitų įrodymų (iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo teigimÄ ) dėl pasaugos teisinių santykių susiklostymo, todėl nėra ir pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra atsakingas už daikto iÅ¡saugojimÄ (CK 6.832 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinų vindikacinio reikalavimo sÄ lygų, o taip pat byloje nėra jokių kitų įrodymų dėl pasaugos teisinių santykių susiklostymo, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, todėl jis atmestinas.

Dėl baudos skyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio pagrindu Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 1–2 dalys).

Atsakovas E. B. teikdamas teismui atsiliepimÄ prašė nubausti ieÅ¡kovÄ už akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, nes ginčo dalykas yra jau iÅ¡spręstas 2021 m. sausio 25 d. Taikos sutarties 4 punktu. Å i taikos sutartis patvirtinta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2021 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-64-308/2021. Jo atstovas, advokatas A. Timoščenko teismo posėdžio metu taip pat keletÄ kartų užsiminė, kad V. V. reikėtų skirti baudÄ už akivaizdžiai nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimÄ , todėl kad V.

V. buvo atsakovo E. B. informuotas (per policijÄ ) pasiimti savo asmeninius daiktus. 2019 m. liepos 29 d. policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėję vietÄ nustatė, kad daiktas – Å¡aldymo agregatas yra patalpose, kurios be stogo bei priklauso P., ieÅ¡kovo atstovaujamai įmonei UAB „Ingrida ir Ko“ ir M. M.. V. V. žinojo, kad daiktas ne E. B. patalpose - jis susipažinęs su protokolu bei galėjo daiktÄ pasiimti. Jei daiktas (Å¡aldymo agregatas)ir prarastas, tai tik dėl ieÅ¡kovo kaltės, atsakovas neįsipareigojo to daikto saugoti.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintÄ CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas Å¡alies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali bÅ«ti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimÄ , turi bÅ«ti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, iÅ¡skirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, už piktnaudžiavimÄ procesu pareiÅ¡kiant akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui gali bÅ«ti skiriama iki 5 000 Eur bauda. Pažymėtina, kad Å¡ia norma yra nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga, taikyti procesinę sankcijÄ . Kita vertus, vien ieÅ¡kinio reikalavimų pripažinimas nepagrįstais pats savaime nereiÅ¡kia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kaip sÄ lygos taikyti procesinę sankcijÄ . Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ieÅ¡kovo veiksmuose piktnaudžiavimo procesine teise reikÅ¡ti ieÅ¡kinį fakto, todėl atsakovo praÅ¡ymas skirti ieÅ¡kovui baudÄ atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismo vertinimu, atsakovo bei jo atstovo nurodomos aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose pateikė melagingÄ ar sÄ moningai klaidinančiÄ informacijÄ apie faktines bylos aplinkybes, kitaip veikė prieÅ¡ teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Vien tai, kad atsakovo manymu, ieÅ¡kovo argumentai yra nepagrįsti, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pareikÅ¡dama šį ieÅ¡kinį.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pagal kuriuos individualiai vertintina ieÅ¡kovo elgesio atitiktis piktnaudžiavimo požymiams, iÅ¡skirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovÄ piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinį atmetus, atsakovui E. B. iÅ¡ ieÅ¡kovo V. V. gali bÅ«ti priteisiamos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato ir tai, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas nėra gavęs atsakovo E. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jo galimai patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos. Atmetus ieškinį, valstybės naudai iš ieškovo priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 11,79 Eur (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,79 Eur (vienuolika eurų 79 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.

MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina atneÅ¡ti arba atsiųsti paÅ¡tu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų raÅ¡tinę, arba pateikti per EPP sistemÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mus. Teisėja Silvana Girdenienė