2017-06-14 Nr. AB-12062-3-62-3-00075-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-523-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00075-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SAEGEWERK UND PALETTENFERTIGUNG PAUL MAAG“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SAEGEWERK UND PALETTENFERTIGUNG PAUL MAAG“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant M. T., E. S. T., dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „SAEGEWERK UND PALETTENFERTIGUNG PAUL MAAG“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „SAEGEWERK UND PALETTENFERTIGUNG PAUL MAAG“) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 36-44), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) Kauno rajono skyriaus 2016 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 7SK-2401-(14.7.110.) „Dėl žemės ūkio paskirties sklypo suformavimo“, 2016 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 7FPĮ-579-(14.7.124.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“, 2016 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 7FPĮ-600-(14.7.124.) „Dėl atsisakymo rengti įsiterpusio valstybinės žemės ploto, besiribojančio su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“, 2016 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 7VĮ-754-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskritie Kauno rajono (savivaldybės) Zapyškio seniūnijos Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“; įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą faktiškai esantiems keliams, kurie pažymėti prie pareiškėjo skundų pridedamame plane, suformuoti valstybinės žemės sklypus, kurie leistų šiuos faktiškai esančius ir naudojamus kelius oficialiai įregistruoti ir naudoti pagal paskirtį, ir suformuoti ir prijungti prie pareiškėjo išnuomoto sklypo valstybinės žemės plotus, kurie yra įsiterpę tarp pareiškėjo nuomojamo sklypo ir kelių, pažymėtų prie pareiškėjo skundų pridedamame plane, kuriems pareiškėjas prašo suformuoti sklypą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi (I t., b. l. 2) pareiškėjo skundas priimtas.

Pareiškėjas 2017 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (II t., b. l. 23-32), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2016 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 7SK-2401-(14.7.110.) „Dėl žemės ūkio paskirties sklypo suformavimo“, 2016 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 7FPĮ-579-(14.7.124.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“, 2016 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 7FPĮ-600-(14.7.124) „Dėl atsisakymo rengti įsiterpusio valstybinės žemės ploto, besiribojančio su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“, 2016 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 7VĮ-754-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono (savivaldybės) Zapyškio seniūnijos Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (tiek, kiek jis apima šio pareiškimo reikalavime Nr. 2 nurodytą ginčo teritoriją, kurioje yra pareiškėjo naudojami keliai ir kurią pareiškėjas siekia prijungti prie valdomo sklypo), 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.7SK-2401-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 842-2, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“, 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 7S-315 (14.7.3) „Dėl nuosavybės atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui K. T.“; įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą faktiškai esantiems keliams, kurie pažymėti prie pareiškėjo skundų pridedamame plane, suformuoti valstybinės žemės sklypus, kurie leistų šiuos faktiškai esančius ir naudojamus kelius oficialiai įregistruoti ir naudoti pagal paskirtį, ir suformuoti ir prijungti prie pareiškėjo išnuomoto sklypo valstybinės žemės plotus, kurie yra įsiterpę tarp pareiškėjo nuomojamo sklypo ir kelių, pažymėtų prie pareiškėjo skundų pridedamame plane, kuriems pareiškėjas prašo suformuoti sklypą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi (II t., b. l. 36-38) pareiškėjo patikslintą skundą atsisakyta priimti.

Pareiškėjas 2017 m. balandžio 27 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su atskiruoju skundu (II t., b. l. 41-46), prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi (II t., b. l. 57) pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsniu bei 50 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, jog nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą (2017 m. balandžio 13 d.), atskiruoju skundu nėra skundžiama. Todėl pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „SAEGEWERK UND PALETTENFERTIGUNG PAUL MAAG“ pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 68-76), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą dėl atskirojo skundo dėl 2017 m. balandžio 13 d. nutarties panaikinimo priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Taip pat prašo atnaujinti terminą pateikti patikslintą (papildytą) skundą, jei teismas mano, kad šį terminą pareiškėjas praleido.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nesprendė klausimo dėl pareiškėjo papildomame skunde išdėstytų naujų reikalavimų priimtinumo nagrinėjimui teisme, nors šiems papildytame skunde išdėstytiems naujiems reikalavimams nėra taikomas nei vienas iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies punktų. Be to, ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis nustato, kad dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) gali būti duodamas atskirasis skundas, todėl pareiškėjas turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti jo skundą, papildytą naujais reikalavimais naujais pagrindais, kurie nebuvo nurodyti teismo priimtame nagrinėti pareiškėjo skunde.

Teigia, jog teismas neįvertino to, kad pareiškėjas, pateikdamas papildytą skundą, pakeitė (papildė) skundo dalyką ir pagrindą, todėl tokio papildyto skundo pateikimas laikomas nauju skundu, kurio priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Pažymi, jog net jei teismas manė, kad pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, teismas turėjo spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo, įvertinęs, kad terminas buvo galimai praleistas dėl pareiškėjo sąžiningo ir pagrįsto manymo, kad skundas dėl naujai gauto individualaus administracinio akto gali būti paduotas per 1 mėnesį nuo jo gavimo (ABTĮ 29 str. 1 d.), taip pat įvertinus, kad skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad jie yra skundžiami. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad pareiškėjas pateikė papildytą skundą 2017 m. balandžio 7 d., šią datą nustatęs pagal teismo procesinio dokumento gavimo teisme datą, nors privalėjo vertinti pagal teismo procesinio dokumento išsiuntimo datą – 2017 m. kovo 24 d. (ABTĮ 29 str. 1 d.; 65 str. 5 d.). Taip pat atsakovo sprendimuose nebuvo nurodyta jų apskundimo tvarka ir terminai, todėl tai ir suklaidino pareiškėją. Taigi, procedūra buvo pradėta, imtasi veiksmų ginti pažeistas teises, tačiau pasirinktas galimai neteisingas pažeistų teisių gynimo būdas, sąžiningai suklydus dėl skundo pateikimo termino, kuris praleistas nežymiai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis ABTĮ 66 straipsnio 3 dalimi, šioje byloje apskritai nevertino termino praleidimo priežasčių, taip pat teismas neatsižvelgė, kad būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau ir tai būtina bylai teisingai išspręsti (ABTI 50 str. 3 d.), nes ginčo nuosavybė yra atkurta ir servitutas nustatytas teritorijoje, kurios vienoje dalyje pareiškėjas prašo suformuoti bendro naudojimo kelią, o kitą dalį prijungti prie pareiškėjo nuomojamo sklypo.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas (2017 m. balandžio 13 d. nutartimi) netinkamai nustatė, kad skundo reikalavimas dėl atsakovo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 7S-315 (14.7.3) „Dėl nuosavybės atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui K. T.“ panaikinimo nėra susijęs su kitais skundo reikalavimais, nors iš byloje esančių dokumentų visiškai akivaizdu, kad ši ginčijama nuosavybė buvo atkurta toje vietoje, kurioje pareiškėjas prašo suformuoti bendro naudojimo kelią ir dalį teritorijos prijungti prie pareiškėjo nuomojamo valstybinės žemės sklypo, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad iš esmės pateiktas visiškai naujas skundas teismui (ABTĮ 22 – 24 str.), nesusijęs su jame jau pradėtu nagrinėti pirminiu skundu. Šiuo atveju skundo reikalavimas dėl atsakovo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 7S-315 (14.7.3) „Dėl nuosavybės atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui K. T.“ panaikinimo yra tiesiogiai susijęs su kitais skundo reikalavimais, todėl nesprendžiant dėl nuosavybės atkūrimo, neįmanoma išnagrinėti visų kitų pareiškėjo skundo reikalavimų. Dar daugiau, teismas apskritai nepasisakė dėl skundo papildymo kitu reikalavimui dėl 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 7SK-2401-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 842-2, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“ panaikinimo, nors šis įsakymas savo turiniu ir priėmimo data nėra tapatus 2016 m. liepos 7 d. įsakymui Nr. 7SK-2401-(14.7.110.) „Dėl žemės ūkio paskirties sklypo suformavimo“.

Nurodo, kad, vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, būtinybė pateikti patikslintą (papildytą) skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, kai iš teismo pareiškėjas gavo atsakovo atsiliepimą su skundžiamais sprendimais, apie kuriuos anksčiau nežinojo, tačiau šių sprendimų panaikinimas yra būtinas, kad būtų galima spręsti dėl kitų pareiškėjo reikalavimų, todėl patikslinto (papildyto) skundo priėmimas yra būtinas bylai teisingai išspręsti. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas pateikė skundą per 1 mėnesį nuo skundžiamų sprendimų gavimo, sąžiningai ir pagrįstai manydamas, kad papildomų skundo reikalavimų dėl papildomų atsakovo sprendimų panaikinimo pateikimui (kai yra papildomas skundo dalykas ir pagrindas) yra taikomas 1 mėnesio terminas (skirtingai nei reikalavimų patikslinimui, kai yra keičiamas skundo dalykas arba pagrindas), nes šiuo atveju pareiškėjas pateikė naują reikalavimą, kuris yra išvestinis (fakultatyvus) iš kitų skundo reikalavimų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje teismas nenustatė jokių trūkumų, nesiūlė pareiškėjui kreiptis dėl termino atnaujinimo, o tiesiog siūlė pradėti naują atskirą bylą dėl 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 7S-315 (14.7.3) „Dėl nuosavybės atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui K. T.“, nors toks procesinis veiksmas lemtų šios bylos arba siūlomos pradėti bylos sustabdymą, arba jų sujungimą – ir vienu, ir kitu atveju tokia procesinė eiga neatitiktų procesinio ekonomiškumo ir koncentracijos reikalavimų. Be to, klausimas dėl skundo patikslinto reikalavimo dėl 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 7SK-2401-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo Nr. 842-2, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (sklypo suformavimo) ir servituto nustatymo“ apskritai neišspręstas.

Dėl termino atnaujinimo nurodo, jog jį praleido, sąžiningai manydamas, kad dėl naujų reikalavimų panaikinti naujai gautus atsakovo sprendimus, susijusius su anksčiau pareikštais reikalavimais, kai keičiamas skundo dalykas ir pagrindas, apskundimo terminas yra 1 mėnuo (ABTĮ 29 str. 1 d.), nes terminas galimai praleistas dėl sąžiningo suklydimo dėl dviprasmiško teisinio reglamentavimo, kai sprendimams apskųsti teikiant naują skundą taikomas 1 mėnesio terminas, o tiems patiems sprendimams apskųsti teikiant papildytą (patikslintą) skundą taikomas 14 dienų terminas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti, kadangi juo skundžiama nutartis atskiruoju skundu nėra skundžiama (ABTĮ 50 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą ir dėl kurios pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, atskiruoju skundu nėra skundžiama, pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo pateikto procesinio dokumento pobūdį, jį laikydamas patikslintu skundu (kai keičiamas skundo dalykas arba pagrindas, ABTĮ 50 str. 3 d.), nors pareiškėjas pateikė papildytą (t. y. naują) skundą (kai papildomas (keičiamas) skundo dalykas ir pagrindas ABTĮ 33 str. 1 d.), kurio atsisakymas priimti yra skundžiamas atskiruoju skundu (ABTĮ 33 str. 3 d.). Be to, net ir tuo atveju, jei šis procesinis dokumentas laikytinas patikslintu skundu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad patikslinto skundo pateikimo terminas yra praleistas nežymiai ir tik dėl pareiškėjo sąžiningos klaidos, manant, kad skundas dėl naujo sprendimo turi būti paduotas per 1 mėnesį nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą, todėl turėjo spręsti dėl termino atnaujinimo (ABTĮ 66 str. 1 d.). Taip pat, teismas neįvertino, kad būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, tačiau tai yra būtina bylai teisingai išspręsti (ABTĮ 50 str. 3 d.), nes ginčo nuosavybė yra atkurta ir servitutas nustatytas teritorijoje, kurios vienoje dalyje pareiškėjas prašo suformuoti bendro naudojimo kelią, o kitą dalį prijungti prie pareiškėjo nuomojamo sklypo.

Atsižvelgus į tai, matyti, jog pareiškėjo atskirajame skunde dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą pateikti argumentai, susiję ne tik su pačia skundžiama nutartimi ir jos teisėtumo bei pagrįstumo klausimu, tačiau ir su ankstesne pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, dėl kurios būtent ir buvo duodamas pareiškėjo atskirasis skundas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskiruosius skundus tik tokia apimtimi, kurią nustato atskirasis skundas bei juo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str., 154 str.), todėl šiuo atveju pareiškėjo argumentai, susiję su ankstesne pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, dėl kurios buvo duodamas pareiškėjo atskirasis skundas, ir kurį skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nevertinami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-885-502/2015).

Taip pat tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Administracinių bylų teisenos įstatymo ketvirtajame skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Nesant Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu nėra skundžiama. Kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos neįtvirtina teismų nutarčių, kuriomis atsisakoma priimti patikslintą skundą, apskundimo, atskirasis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties panaikinimo pagrįstai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nepriimtas. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi nagrinėjo būtent patikslinto, o ne naujo pareiškėjo skundo priėmimo klausimą bei nurodė, kad ši jo nutartis nėra skundžiama. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl ABTĮ 33 straipsnyje numatytos bendrosios skundo padavimo ir priėmimo tvarkos atmestini, juo labiau, kad pareiškėjas, viena vertus, nurodo, kad teikė ne patikslintą, o naują skundą, kita vertus, nurodo, kad tai buvo skundo patikslinimas ir būtinybė tai padaryti iškilo vėliau, kai iš teismo pareiškėjas gavo atsakovo atsiliepimą su skundžiamais sprendimais, apie kuriuos anksčiau nežinojo, tačiau šių sprendimų panaikinimas yra būtinas, kad būtų galima spręsti dėl kitų pareiškėjo reikalavimų. Taip pat minėti pareiškėjo argumentai dėl ABTĮ 33 straipsnyje numatytos bendrosios skundo padavimo ir priėmimo tvarkos atmestini, kaip minėta, ir dėl to, jog tai reikštų klausimo, ar pareiškėjas tikslino skundą, ar jo reikalavimai buvo nauji ir susiję su jau priimtais nagrinėti reikalavimais, ar ne, nagrinėjimą, t. y. pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo tyrimą, kuris šiuo atveju nėra atliekamas. Be to, teismo atsisakymas priimti patikslintą skundą teisme nagrinėjamoje byloje neužkerta kelio pareiškėjui bendra tvarka su nauju skundu kreiptis į teismą, ką ir nurodė pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kuri paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SAEGEWERK UND PALETTENFERTIGUNG PAUL MAAG“ atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė