Legislator Case Law & Legislation
f6f32bdb-6159-4bfb-a1e6-be079da2d295 AI generated

f6f32bdb-6159-4bfb-a1e6-be079da2d295 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number f6f32bdb-6159-4bfb-a1e6-be079da2d295
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Byla Nr. 1S-252-487/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G.

Legislator headnote

AI generated

f6f32bdb-6159-4bfb-a1e6-be079da2d295 · Lietuvos apeliacinis teismas: Gynėja taip pat pažymi, kad kaltinamojo sutuoktinė dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir uždarytų darželių negalėjo grįžti į darbÄ ir privalėjo motinystės atostogas prasitęsti trejiems metams ir Å¡iuo metu negauna jokių pajamų (iÅ¡skyrus 50 Eur iÅ¡mokÄ vaikui), yra socialiai remtinas asmuo, todėl akivaizdu, kad G. B. nebėgtų ir nesislėptų, o rÅ«pintųsi savo Å¡eima. Gynėjos nuomone, apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kaltinamojo artimųjų nurodymÄ , kad gali bÅ«ti sumokėtas teismo nustatyto dydžio užstatas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla Nr. 1S-252-487/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G.

B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o bÅ«tent: 1.1. 2017 metų sausio – kovo mėn. (duomenys neskelbtini) G.

B., taip pat N. M. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turėdami tikslÄ neteisėtai pasipelnyti, susitarė veikiant organizuota grupe padaryti labai sunkų nusikaltimÄ â€“ neteisėtai laikyti, gabenti ir parduoti V. V. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 1 033,28 g kokaino, kurį prieÅ¡ tai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė Lietuvos Respublikoje teritorijoje. 1.2. G. B. ir kiti organizuotos grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, vykdydami bendrÄ nusikalstamos veikos planÄ , atliko Å¡iuos suderintus veiksmus: 2017 m. kovo – balandžio mėn. degalinės „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. M. ir L.

B. susitarė su V. V. pastarajam labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 033,28 g kokaino – parduoti už 50 000 eurų, iÅ¡ kurių 10 000 eurų V. V. turėjo perduoti organizuotos grupės nariams kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 eurų – po kokaino realizacijos; 1.3. 2017 m. pavasarį Lietuvoje G. B. ir N. M. labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos – kokaino – supakavo į Å¡eÅ¡is plastikinius maiÅ¡elius, vakuumavimo įrenginiu „CASO VC 300“ užvakuumavo į Å¡eÅ¡is vakuumavimo maiÅ¡elius, įdėjo į Å¡eÅ¡ias metalines konservų dėžutes bei sandariai uždarė konservų skardinių uždarymo įrenginiu „BLACK 16 mm BENCH DRILL, model ZJ 4116 12231“ ir Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ neteisėtai laikė Lietuvoje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje; 1.4. 2017 m. balandžio mėn. N. M. automobiliu „BMW“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 6 konservų dėžutes su labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino, neteisėtai atgabeno į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur neteisėtai pardavė V. V. ir gavo iš pastarojo dalį sutartos 50 000 eurų kokaino pardavimo sumos – 10 000 eurų.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. B. laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimo terminas nustatytas vienam mėnesiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d., Å iaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. birželio 12 d. nutartimis G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Å iaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi kaltinamajam G. B. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. II. Skundo argumentai ir praÅ¡ymai 4. Kaltinamojo G. B. gynėja skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir G. B. nedelsiant paleisti iÅ¡ suėmimo. 4.1.

Gynėja skunde nurodo, kad skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, nurodė tik formalaus pobÅ«džio motyvus, neparemtus byloje esančiais duomenimis, kurie leistų pagrįstai manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo. Gynėjos nuomone, teismas nepagrįstai G. B. iÅ¡vykas pas tėvÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) vertino kaip ryÅ¡ių turėjimÄ užsienyje, be to, Å¡ių ryÅ¡ių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

Vien ta aplinkybė, kad G. B. vykdavo pas tėvÄ ilsėtis, nepatvirtina tikslo pasislėpti fakto. Gynėja pažymi, jog kaltinamojo tėvas (duomenys neskelbtini) yra sulaikytas ir laikomas suimtas. Todėl vykti pas tėvÄ jis neturi jokių galimybių, tuo labiau, kad pasaulyje paskelbta pandemija ir judėjimas tarp valstybių yra ribojamas. Be to, gynėjos nuomone, asmens keliavimÄ Ä¯ trečiÄ sias Å¡alis galima visiÅ¡kai užkardyti paskyrus Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones – dokumentų paėmimÄ , intensyviÄ priežiÅ«rÄ , areÅ¡tÄ .

Gynėja taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad G. B. keliavo, kai jo atžvilgiu nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai, taip pat negali būti pagrindas manyti, kad jis turi ryšių užsienyje, dėl to gali bėgti ir slėptis nuo teismo. Gynėja atkreipia dėmesį, kad G. B. nebuvo žinoma, jog vykdoma jo tarptautinė paieška dėl tariamai (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos. Iš bylos duomenų matyti, kad G. B. tarptautinė paieška vyko nuo 2019 m. sausio mėnesio. 2019 m. kovo 27 d.

G. B. savanoriÅ¡kai atvyko į liudytojo apklausÄ . Gynėjos nuomone, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad G. B. bendradarbiauja su pareigÅ«nais, nuo jų nesislepia, todėl nėra pagrindo manyti, kad G. B., nebÅ«damas visiÅ¡kai izoliuotas nuo visuomenės, bėgs ir slėpsis nuo teismo ar bausmės. 4.2. Gynėja taip pat teigia, jog apygardos teismas suabsoliutino aplinkybę, jog už galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ gresia griežta laisvės atėmimo bausmė ir nepagrįstai konstatavo, kad jos pakanka manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo.

Gynėja pažymi, jog G. B. gyvena Lietuvoje, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , vedęs ir augina mažametį vaikÄ , palaiko glaudžius ryÅ¡ius su seserimi bei kitais artimaisiais giminaičiais. Å iuo metu dėl paskelbto karantino įkalinimo įstaigoje socialinių ryÅ¡ių palaikymas stipriai ribojamas ir G. B. negali bendrauti su visais artimaisiais. Gynėjos nuomone, kaltinamojo turimi socialiniai ryÅ¡iai paneigia iÅ¡vadÄ , kad dėl gresiančios laisvės atėmimo bausmės jis rizikuos ir atsisakys socialinių ryÅ¡ių.

Gynėja taip pat pažymi, kad kaltinamojo sutuoktinė dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir uždarytų darželių negalėjo grįžti į darbÄ ir privalėjo motinystės atostogas prasitęsti trejiems metams ir Å¡iuo metu negauna jokių pajamų (iÅ¡skyrus 50 Eur iÅ¡mokÄ vaikui), yra socialiai remtinas asmuo, todėl akivaizdu, kad G. B. nebėgtų ir nesislėptų, o rÅ«pintųsi savo Å¡eima. Gynėjos nuomone, apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kaltinamojo artimųjų nurodymÄ , kad gali bÅ«ti sumokėtas teismo nustatyto dydžio užstatas.

G. B. yra įgijęs aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ (informatikos bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai), yra sveikas, pagal įgytÄ specialybę vykdė individualiÄ veiklÄ , todėl galėtų iki baudžiamojo proceso pabaigos finansiÅ¡kai prisidėti prie savo Å¡eimos iÅ¡laikymo. 4.3. Gynėja taip pat pažymi, jog Europos areÅ¡to orderis buvo iÅ¡duotas tikslu sugrÄ Å¾inti Lenkijoje sulaikytÄ G. B. į LietuvÄ , tačiau ne dėl to, kad jis slapstėsi. Gynėjos nuomone, G. B. buvo pripažintas įtariamuoju, pažeidus procesinės teisės normas ir jo teisę į teisingÄ procesÄ , dėl ko Lietuvai nepripažinus bei neiÅ¡taisius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, tikėtina, jog akivaizdžius pažeidimus turės konstatuoti Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Gynėjos nuomone, paskyrus G. B. Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę – intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jis galėtų neiÅ¡eidamas iÅ¡ namų bÅ«ti su Å¡eima ir dirbti pagal specialybę. Å i kardomoji priemonė visiÅ¡kai sukontroliuotų ir eliminuotų tariamÄ G. B. bėgimo (slėpimosi) galimybę. 4.4. Kaltinamojo gynėja taip pat atkreipia dėmesį, kad G. B. yra teigiamai charakterizuojamas, o bÅ«damas suimtas elgiasi pavyzdingai, buvo skatintas, iÅ¡klausė Å iaulių tardymo izoliatoriuje vedamus kursus, kurie teigiamai įtakoja jo asmenybę.

Kaltinamojo G. B. elgesys yra pavyzdingas, todėl gynėja mano, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. 4.5. Gynėja akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimÄ Stogmuller prieÅ¡ AustrijÄ , kuriame pažymėta, jog pabėgimo pavojus yra pakankamas pagrindas sulaikymui, tačiau galimybė paskirti užstatÄ labai sumažina pabėgimo tikimybę ir besitęsiantis sulaikymas vien Å¡iuo pagrindu yra nepateisinamas. Paskirtas tinkamo dydžio užstatas, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikÅ¡tų ženklų turto dalies netekimÄ , yra itin veiksminga kardomoji priemonė.

Gynėjos nuomone, 10 000 – 15 000 eurų dydžio užstatas, atsižvelgiant į kaltinamojo bei jo Å¡eimos turtinę padėtį, bÅ«tų pakankamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese bei eliminuotų bet kokias kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas. 4.6. Gynėja skunde taip pat nurodo, jog byloje nėra jokių iÅ¡imtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių G. B. turi bÅ«ti laikomas suimtas ilgÄ laikÄ . Jis kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ , dirbo, nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors bÅ«du trukdytų procesui.

Be to, Å¡iuo metu įkalinimo įstaigoje nėra jokios veiklos, nevyksta socialinės programos, kursai ar mokymai, negalima sportuoti, turėti pasimatymus. Å ios aplinkybės patvirtina, kad suėmimas G. B. yra per griežta, perteklinė kardomoji priemonė, nepagrįstai ir neproporcingai varžanti kaltinamojo laisvę. 4.7. Be to, skunde pažymima, jog G. B. laikomas suimtas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. Iki 2019 m. lapkričio 8 d. jis buvo laikomas Lenkijoje, vėliau grÄ Å¾intas į LietuvÄ . IlgÄ laikÄ besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja Å¡ios kardomosios priemonės pratęsimo klausimÄ svarstantį teismÄ kiekvienÄ kartÄ itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis teisės į laisvę suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne viename sprendime yra pabrėžęs, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminÄ , o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali bÅ«ti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu. Teismų praktikoje konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neiÅ¡vengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikÅ¡mė mažėja, menksta.

Todėl kiekvienÄ kartÄ siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminÄ ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neiÅ¡vengiamumÄ yra bÅ«tina nustatyti vis reikÅ¡mingesnius pagrindus. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo bÅ«tinumÄ , spręsti, ar neiÅ¡nyko Å¡ios priemonės neiÅ¡vengiamumas proceso tikslams pasiekti, įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Gynėjos nuomone, apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ , Å¡i proporcingumo principÄ pažeidė.

Akivaizdu, jog, atsižvelgus į G. B. asmenines savybes, charakteristikÄ ir socialinius ryÅ¡ius, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bÅ«tų pasiekti paskyrus Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones – intensyviÄ priežiÅ«rÄ , asmens dokumento paėmimÄ ir užstatÄ . 4.8. Gynėja skunde taip pat atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 10 d. nutartyje paskirti G. B. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ vienam mėnesiui konstatavo, jog toks terminas pakankamas atlikti procesinius veiksmus su įtariamuoju ir surinkti įtarimÄ pagrindžiančius duomenis.

Gynėja pažymi, jog skundžiamÄ nutartį priėmusiam teismui nebuvo pateikta jokia papildoma medžiaga, pagrindžianti G. B. dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje. Gynėjos nuomone, teismas nutartyje formaliai iÅ¡vardino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Gynėja teigia, jog nė vienas apklaustas liudytojas nenurodė, kad G. B. dalyvavo nusikalstamoje veikoje, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiÅ«rų, pareigÅ«nų tarnybiniuose protokoluose ir kitoje medžiagoje taip pat nėra užfiksuotas G.

B. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. Ikiteisminio tyrimo medžiagÄ sudaro daugiau nei 28 tomai, tačiau joje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio G. B. kaltę. Gynėja taip pat pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. V. parodė, kad G. B., N. M. ir L. B. apkalbėjo, kadangi žinojo, kad pastarasis yra sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir sukÅ«rė tokiÄ istorijÄ . L. B. buvo jo (V. V.) ir N. M. bendras pažįstamas, pareigÅ«nai nurodė, kad, jam (V. V.) duodant parodymus prieÅ¡ kitus asmenis, jis (V.

V.) bus paleistas iš suėmimo. V. V. buvo įtikintas, kad yra užfiksuotas jo bendravimas su N. M., todėl nusprendė juos įvardinti kaip bendrininkus, tačiau juos apkalbėjo. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų V. V. parodymų matyti, jog juose apie G. B. užfiksuotas tik vienas sakinys, kad, jo (V. V.) žiniomis, narkotines medžiagas su N. M. pakavo G. B.. Šių savo parodymų V. V. teisme nepatvirtino. Gynėjos nuomone, V. V. parodymai negali būti pakankamas pagrindas teigti, kad G. B. dalyvavo pakuojant narkotines medžiagas.

V. V. pozicija ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuosekli, nuolat kito, pastarasis aktyviais veiksmais siekė iÅ¡vengti atsakomybės, bandydamas kaltę perkelti kitam asmeniui, todėl gynėja mano, kad galimai apkalbėdamas G. B. V. V. siekia suÅ¡velninti savo atsakomybę. Be to, V. V. neigia dalyvavęs narkotinių medžiagų pakavime, tai reiÅ¡kia, kad jis negalėjo žinoti nurodytų aplinkybių. Todėl vien tik kito įtariamojo, turinčio tikslÄ apkalbėti kitus asmenis, siekiant suÅ¡velninti savo atsakomybę ar jos iÅ¡vengti, parodymai negali bÅ«ti laikomi objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais G.

B. dalyvavimÄ organizuotoje grupėje ar nusikalstamoje veikoje. Kaltinimas, kuris grindžiamas vien tik prielaidomis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais faktais, nusikalstamos veikos pavojingumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų prokuroro ar teismo. Atsižvelgdama į kardomųjų priemonių taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes bei ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, gynėja teigia, jog pabaigus ikiteisminį tyrimÄ ir pradėjus bylÄ nagrinėti teisme, apklausus V.

V., pateikus papildomus duomenis apie paskelbtÄ tarptautinę G. B. paieÅ¡kÄ ir jo dalyvavimÄ apklausoje, taip pat esant paskelbtai pandemijai, sunkiai kaltinamojo Å¡eimos finansinei situacijai, kaltinamajam iÅ¡buvus suėmime ilgiau nei metus ir pavyzdingai elgiantis, iÅ¡nyko griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindas ir sÄ lygos, todėl G. B. Å¡i kardomoji priemonė turi bÅ«ti panaikinta. 4.9. Gynėja skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas negali bÅ«ti saistomas žiniasklaidos formuojamos nuomonės dėl asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje ir aplinkybė, kad dėl prokuratÅ«ros pavieÅ¡into praneÅ¡imo byla susilaukė žurnalistų dėmesio, negali bÅ«ti pagrindas laikyti asmenį suimtÄ ir formaliai tęsti suėmimo terminÄ .

5. Teismo posėdyje kaltinamojo G. B. gynėja S. Balčiauskaitė nedalyvavo, pateikė praÅ¡ymÄ skundÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, prie skundo medžiagos pridėti Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos pateiktÄ G. B. charakteristikÄ . Teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ atmesti. III. SkundÄ nagrinėjančio teismo argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės skundas atmetamas.

6. Å iaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi pratęsus kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų nenustatyta.

7. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Å ioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo V. V. parodymuose, liudytojų E. K., V. B. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , kratos, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje proceso stadijoje teismas nenustatinėja atskirų kaltinamajam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybių, nusikaltimo sudėčių požymių ir pan. Gynėja, vardindama byloje surinktus duomenis ir analizuodama juose esančiÄ informacijÄ , jos patikimumÄ , daro iÅ¡vadas dėl įrodymų vertinimo, kas yra bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo, priimančio galutinį procesinį sprendimÄ byloje, prerogatyva. Spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimÄ , teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su Å¡ios kardomosios priemonės termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant kaltinamajam G. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimÄ , Å¡ių duomenų pakanka.

8. Suėmimas yra skiriamas tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sÄ lygos ir bent vienas iÅ¡ Å¡iame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Å i kardomoji priemonė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. G. B. kaltinamas galimai padaręs tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 straipsnio 3 dalis) baudžiamajame įstatyme numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė yra deÅ¡imt metų, o maksimali – penkiolika metų.

Tokia įstatyme numatyta sankcija leidžia taikyti suėmimÄ byloje, jei tam yra įstatyme numatyti Å¡ios kardomosios priemonės taikymo pagrindai.

9. Å iaulių apygardos teismas kaltinamajam G. B. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad, bÅ«damas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

10. G. B. kaltinamas labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas nustato itin griežtÄ ilgalaikio laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta bausmė padidina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo galimybę. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali bÅ«ti pripažįstama BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu taikyti suėmimÄ , nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, yra iÅ¡ties pagrįsta.

11. Apygardos teismas tinkamai vertino tolesniam G. B. kardomajam kalinimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamasis yra vedęs, turi mažametį vaikÄ , nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra įgijęs aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , iki sulaikymo dirbo, turi ryÅ¡ių užsienyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo Å¡eiminės padėties, glaudžių santykių su artimaisiais palaikymo, socialinių ryÅ¡ių, taip pat argumentai dėl jo pavyzdingo elgesio tardymo izoliatoriuje, yra reikÅ¡mingos, tačiau nepaneigia tikimybės, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybės nepaneigia ir skunde nurodoma aplinkybė, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir uždaryto darželio, kaltinamojo sutuoktinė negalėjo grįžti į darbÄ ir privalėjo motinystės atostogas prasitęsti tretiems metams, dėl ko negauna jokių pajamų ir tapo socialiai remtinu asmeniu, todėl paleistas iÅ¡ suėmimo kaltinamasis galėtų dirbti ir prisidėti prie Å¡eimos gerovės. Visoms Å¡ioms aplinkybėms negali bÅ«ti suteikta iÅ¡skirtinė reikÅ¡mė, sprendžiant, ar kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, nebėgs ir nesislėps nuo teismo, jos turi bÅ«ti ir yra vertinamos kartu su kitomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis.

12. Apygardos teismas taip pat įvertino kaltinamojo ryÅ¡ius užsienyje. IÅ¡ bylos duomenų matosi, kad kaltinamasis G. B. ne kartÄ lankėsi (duomenys neskelbtini) pas tėvÄ , taip pat kitose (duomenys neskelbtini) valstybėse. Kaltinamojo atžvilgiu buvo vykdoma tarptautinė paieÅ¡ka dėl (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos – narkotikų kontrabandos veikiant organizuotoje grupe, buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. Sutiktina su skundo teiginiu, kad Europos areÅ¡to orderis G. B. buvo iÅ¡duotas, siekiant jį sugrÄ Å¾inti iÅ¡ Lenkijos Respublikos, kur jis buvo sulaikytas vykdant tarptautinę jo paieÅ¡kÄ .

Tačiau, kaip buvo minėta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, atsakant į analogiÅ¡kus skundo argumentus, Europos areÅ¡to orderiu, siekiant pradėti asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ , kita Europos SÄ jungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti asmenį. BÅ«tent Å¡iuo pagrindu G. B. ir buvo suimtas užsienio valstybėje, vykdant jo tarptautinę paieÅ¡kÄ dėl galimai (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos. Å ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad G.

B. turi ryÅ¡ių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Nurodytų duomenų dėl ryÅ¡ių užsienyje nepaneigia ir faktas apie kaltinamojo tėvo sulaikymÄ (duomenys neskelbtini), ar faktas, kad dėl karantino G. B. galimybės iÅ¡vykti į užsienio valstybes yra apribotos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad karantino sÄ lygos keičiasi ir laikinai taikyti judėjimo apribojimai nesudaro prielaidų iÅ¡vadai, kad kaltinamasis neturės galimybės slėptis nuo teismo.

Ä® bylÄ pateikti dokumentai dėl savanoriÅ¡ko G. B. atvykimo į liudytojo apklausÄ 2019 m. kovo 27 d. besÄ lygiÅ¡kai nurodytų aplinkybių nepaneigia.

13. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant klausimÄ dėl tolesnio kardomosios priemonės – suėmimo taikymo, atsižvelgiama ne į vienÄ konkrečiÄ aplinkybę, o jų visumÄ . Apygardos teismas tinkamai atsižvelgė į baudžiamosios bylos stadijÄ , duomenis dėl kaltinamajam įkaltintos veikos, jos pobÅ«džio, patį G. B. charakterizuojančius duomenis ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Darytina iÅ¡vada, kad suėmimo pagrindas, nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde iÅ¡dėstyti patikinimai, jog kaltinamasis G. B. nebėgs (nesislėps) nuo teismo, savaime nepaneigia Å¡io suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankamas pagrindas taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę pakeisti kita, Å¡velnesne.

14. Kaltinamasis G. B. buvo sulaikytas 2019 m. lapkričio 8 d., o nuo 2019 m. lapkričio 10 d. jam buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgus į baudžiamojo įstatymo numatytÄ bausmę už G. B. inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, tolesnis suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų.

Teisėjų kolegija laiko, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – nevaržo jo teisių daugiau, nei būtina BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti (BPK 11 straipsnis). Paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl G. B. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ yra akcentuota, kad ilgas suėmimo terminas savaime nereiÅ¡kia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Kaltinamajam G. B. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo ryÅ¡iais užsienyje, galimai jo padarytos veikos pobÅ«džiu, siekiu užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste.

15. Gynėjos pagrįstai nurodoma, kad kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, vietoj suėmimo taikyti kitÄ kardomÄ jÄ priemonę. PraÅ¡ydama pakeisti jos ginamajam taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę į Å¡velnesnę – užstatÄ ar intensyviÄ jÄ priežiÅ«rÄ , dokumentų paėmimÄ ir pan., gynėja akcentavo, kad kaltinamojo artimieji yra pasirengę sumokėti 10 000–15 000 Eur dydžio užstatÄ .

Vienok, nenustatyta, kad suėmimo terminas G. B. bÅ«tų tęsiamas nepagrįstai ilgai. Nors G. B. yra suimtas jau pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , procesas nėra vilkinamas, byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ pakankamai intensyvų teismo posėdžių grafikÄ , o proceso trukmę lėmė objektyvios priežastys (kaip kad posėdžių atÅ¡aukimas dėl Covid-19 grėsmės Å¡alyje paskelbus karantinÄ ), kurioms iÅ¡sisprendus, teismas ėmėsi įmanomų priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau.

SkundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, skunde siÅ«lomos Å¡velnesnės kardomosios priemonės, nei Å¡iuo metu taikoma, atsižvelgus į kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , padarymo aplinkybes, nėra pakankamos Å¡ioje proceso stadijoje užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar suÅ¡velninti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumÄ .

Nagrinėjamu atveju, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kitos aukščiau aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti G. B. iÅ¡ suėmimo ir skirti jam kitÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę, tarp jų ir užstatÄ bei intensyviÄ jÄ priežiÅ«rÄ , ir (ar) jų kompleksÄ . Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama, Å¡i iÅ¡vada grindžiama ne vien kaltinimo sunkumu ir formaliu pagrindu, tačiau visumos konkrečių Å¡ios baudžiamosios bylos aplinkybių įvertinimu.

16. Teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl G. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo, nevertino ir nepasisakė konkrečiai dėl Å¡velnesnės kardomosios priemonės skyrimo galimybės, tačiau tai savaime neleidžia teigti, kad skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas neobjektyviai iÅ¡tyrus bylos aplinkybes. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o tai iÅ¡ esmės eliminuoja bet kokios Å¡velnesnės kardomosios priemonės, tarp jų ir užstato, intensyvios priežiÅ«ros ir / ar kitos Å¡velnesnės kardomosios priemonės G. B. taikymo galimybę.

17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas nėra saistomas žiniasklaidos formuojamos nuomonės dėl asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pagal pavieÅ¡intÄ prokuratÅ«ros pareiÅ¡kimÄ . Kaip minėta, suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės tolesnio taikymo klausimÄ sprendžia teismas, įvertinęs visumÄ konkrečių baudžiamosios bylos aplinkybių.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės suėmimo terminÄ trims mėnesiams, nepažeidė nei Konvencijos, nei Konstitucijos, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nurodančių, jog niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei EŽTT ir nacionalinių teismų suformuotos praktikos. Kaltinamojo gynėjos skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia bÅ«tinumo Å¡ioje proceso stadijoje ir toliau G.

B. taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a: kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundÄ atmesti ir palikti galioti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi kaltinamajam G.

B. pratęstÄ suėmimo terminÄ . Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Linas Å iukÅ¡ta Algimantas Valantinas