2022-05-04 Nr. AB-10862-3-61-3-00608-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-269-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00608-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N Technologijos, UAB atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N Technologijos, UAB skundą dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas N Technologijos, UAB (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-1198 „Dėl nekilnojamojo turto, kuriam 2022 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo tvirtinimo“ dalį; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų ir ekonomikos skyriaus 2022 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. A51- /20(2.14.1.45-AD25) ir iš nekilnojamojo turto, kuriam 2022 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo išbraukti N Technologijos, UAB priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Kadangi pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus, pasiūlė apsvarstyti dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdų pasirinkimo, apsisprendžiant, ar ginčijami abu nurodomi sprendimai, kam reiškiami reikalavimai ir kokiu pagrindu, atitinkamai pasisakant dėl termino ginčyti sprendimus (ne)praleidimo.

Pareiškėjas 2022 m. vasario 22 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-1198 „Dėl nekilnojamojo turto, kuriam 2022 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo tvirtinimo“ dalį, kiek tai yra susiję su pareiškėjui priklausančiu nekilnojamuoju turtu; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų ir ekonomikos skyriaus 2022 m. sausio 3 d. raštą (sprendimą) Nr. A51-/20(2.14.1.45-AD25) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų ir ekonomikos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl turto išbraukimo iš sąrašo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-1198 „Dėl nekilnojamojo turto, kuriam 2022 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo tvirtinimo“ dalies, kiek tai yra susiję su pareiškėjui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, paduoti ir šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti. Kitą skundo dalį priėmė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo prašė atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybė) 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-1198 (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad pasinaudojo teisės aktuose suteikta teise kreiptis į Savivaldybę, tą padarė net negavęs oficialaus pranešimo apie turto įtraukimą į sąrašą, ir du mėnesius laukė Savivaldybės atsakymo. Pareiškėjo įsitikinimu, prie termino praleidimo paduoti skundą dėl Sprendimo prisidėjo ir Savivaldybės neveikimas, t. y. pavėluotas informavimas apie Sprendimą ir atsakymo į prašymą nepateikimas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punktą teisės aktų registro objektai yra savivaldybių institucijų norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimami teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus. To paties straipsnio 2 dalies 18 punktą ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų, taip pat Lietuvos banko valdybos ar valdybos pirmininko, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą asociacijų, valstybės ar savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdymo organų ir regionų plėtros tarybų kolegijų priimti teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus. Ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 1-1198 Vilniaus miesto savivaldybės interneto portale buvo paskelbtas 2021 m. spalio 27 d. adresu: https://aktai.vilnius.lt/document/30363182. Taigi pareiškėjas galėjo nekliudomai su juo susipažinti. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-1042 buvo nurodžiusi nekilnojamojo turto rūšis, kuriam bus nustatytas 2022 metais didesnis nekilnojamojo turto mokestis (1.3 p., 1.6 p.). Tai, kad pareiškėjas teigia sužinojęs apie priimtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 1-1198 vėliau, t. y. po 2021 m. lapkričio 9 d. kreipimosi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, neduoda pagrindo išvadai apie objektyvias ir pateisinamas termino praleidimo priežastis ir pagrindą teismui atnaujinti terminą skundui paduoti.

Be to, teismo įsitikinimu, pareiškėjo 2021 m. lapkričio 9 d. kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išbraukti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius butus iš Nekilnojamojo turto, kuriam 2022 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo, nėra pasinaudojimas ikiteismine akto apskundimo tvarka. Tai atskira administracinė procedūra (dėl turto išbraukimo iš sąrašo), kuri užbaigta pareiškėjo skundžiamu 2022 m. sausio 3 d. sprendimu.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą skundui dėl Savivaldybės Sprendimo paduoti, negali būti vertinamos kaip sukliudžiusios pareiškėjui laiku paduoti skundą.

Kadangi skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas, teismas skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-1198 panaikinimo atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

III. Pareiškėjas N Technologijos, UAB atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1-1198 „Dėl nekilnojamojo turto, kuriam 2022 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo tvirtinimo“, atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti ir priimti šią skundo dalį nagrinėti.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti skundo dalį. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. A51-/20(2.14.1.45-AD25) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) informavo Bendrovę, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) sprendimu pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas buvo įtrauktas į nekilnojamojo turto, kuriam 2022 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą. Bendrovė dar iki Rašto gavimo, iš žiniasklaidos atstovų sužinojusi apie priimtą Tarybos sprendimą bei vadovaudamasi Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-1042 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 12 punktu, 2021 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą dėl Turto išbraukimo iš sąrašo (toliau – ir Prašymas), jame nurodydama aiškius argumentus ir motyvus, kodėl Tarybos sprendimas yra nepagrįstas. Savivaldybės sprendimu Prašymas nebuvo tenkintas.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovai netinkamai taikė teisės aktus ir nepagrįstai įtraukė Bendrovės nekilnojamąjį turtą į sąrašą, kuriam yra taikomas 3 procentų (maksimalus) nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, bei visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėjo Bendrovės prašymo išbraukti jos turtą iš sąrašo.

Pirmosios instancijos teismas nutartį grindė vienu argumentu, kad Tarybos Sprendimas buvo paskelbtas internetiniame puslapyje 2021 m. spalio 27 d., todėl pareiškėjas su juo galėjo susipažinti ir atitinkamai skundą pateikti iki 2021 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, kadangi teismas visiškai nevertino patikslintame skunde nurodytų argumentų ir dėl jų nepasisakė. Toks procesinis sprendimas reiškia formalų ABTĮ normų taikymą, kuris neatitinka esminių proceso principų.

Pareiškėjo teigimu, vien tai, jog Tarybos sprendimas buvo skelbiamas viešai, nėra ir negali būti pakankamas (ir vienintelis) pagrindas spręsti, kad pareiškėjas apie jo paskelbimą sužinojo Tarybos Sprendimo paskelbimo dieną. Be to, pareiškėjas nėra įpareigotas sekti Tarybos viešai pranešamą informaciją, to nenumato ir nei vienas teisės aktas. Priešingai, būtent Taryba yra įpareigota pareiškėjui tinkamai pranešti apie priimtą Sprendimą – individualų administracinį aktą.

Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad apie priimtą Tarybos Sprendimą Bendrovė oficialiai buvo informuota 2021 m. lapkričio 18 d., t. y. atsiuntus pranešimą, kaip tai numatyta teisės aktuose. Tai reiškia, kad informavimo apie priimtą Tarybos Sprendimą procedūra yra atskira ir savarankiška. Pareiškėjo įsitikinimu, terminas skundui pateikti galėtų būti skaičiuojamas tik nuo šio rašto gavimo dienos, todėl formaliai vertinant, terminas pateikti skundą suėjo 2021 m. gruodžio 18 d. Tokią Bendrovės poziciją patvirtina ir paties rašto turinys, kuriame yra nurodoma, kad adresatas turi teisę šį sprendimą apskųsti teismui per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos.

Nepaisant to, kad oficialaus pranešimo Bendrovė dar net nebuvo gavusi, o apie priimtą Sprendimą sužinojo anksčiau, t. y. dar iki Rašto gavimo, Bendrovė kreipėsi į Administraciją 2021 m. lapkričio 9 d. ir teikė paaiškinimus, susijusius su statybos užbaigimu, taip pat buvo pasiruošusi atsakyti į visus su tuo susijusius klausimus, pateikti reikiamus dokumentus ir bendradarbiauti visomis įmanomomis priemonėmis. Bendrovė prašė įvertinti aplinkybes, kurios sudarė pagrindą panaikinti priimtą Sprendimą ir netaikyti padidinto nekilnojamojo turto mokesčio. Pareiškėjas, kreipdamasis į Administraciją su Prašymu, pasinaudojo Tvarkos aprašo 12 punkte numatyta teise. Šis siūlymas buvo nurodytas ir pranešime apie priimtą Tarybos Sprendimą.

Pareiškėjo vertinimu, situacijos absurdiškumą iliustruoja ir pranešimo apie priimtą Tarybos sprendimą turinys – tame pačiame dokumente yra pateikiama tiek informacija apie prašymo dėl turto išbraukimo iš sąrašo pateikimą, tiek teigiama, kad pareiškėjas turi teisę Sprendimą skųsti.

Faktas, jog Bendrovė pasirinko vieną iš Administracijos siūlomų alternatyvių ginčo sprendimų būdų (neteisminį ginčo nagrinėjimą), negali užkirsti kelio pareiškėjui kreiptis į teismą su skundu dėl Tarybos sprendimo. Tvarkos aprašo 12 punkte yra nurodyta, kad asmenys, kurių valdomas nekilnojamasis turtas įrašytas į Sąrašą, turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo turto įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti būsto administravimo skyriui dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Tvarkos apraše išvardytų kriterijų, arba, kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar kelių Tvarkos apraše išvardytų aplinkybių (išimčių). Pareiškėjo teigimu, Tvarkos aprašo 12 punkte įtvirtinta teisės norma turėtų būti vertinama kaip alternatyvus ginčo sprendimo būdas, kuris gali būti prilyginamas ir ikiteisminiam ginčo sprendimo būdui, t. y., kai subjektas kreipiasi ne teismine tvarka į pačią skundžiamą sprendimą priėmusią instituciją. Toks teisinis reguliavimas užtikrina efektyvesnį, pigesnį ginčo sprendimo būdą, tačiau nepašalina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą. Priešingas teisinio reguliavimo aiškinimas reiškia, kad pareiškėjas iš esmės yra priverstas pasirinkti, ar per 30 dienų terminą kreiptis į teismą su skundu dėl priimto sprendimo panaikinimo, ar per 30 dienų terminą kreiptis į Administraciją su prašymu išbraukti turtą iš sąrašo. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, pasinaudojus neteismine ginčo išsprendimo tvarka, pareiškėjas netenka teisės kreiptis į teismą ir ginčyti patį sprendimą. Toks aiškinimas nėra teisingas ir pagrįstas, sukuriant sąlygas teisei į teisminę gynybą prarasti.

Pareiškėjo vertinimu, vien tai, kad Bendrovė, siekdama operatyviai išspręsti ginčą, kreipėsi į Administraciją, neturi lemti teisės skųsti patį sprendimą praradimo, ypač tuo atveju, kai pareiškėjas aktyviai gynė savo pažeistas teises teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas privalo vadovautis teisių gynybos veiksmingumo principais, o teisinis reguliavimas, ar jo ydingumas negali lemti teisės į teisminę gynybą praradimo. Svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi praktikoje suformuluotais kriterijais. Taigi pareiškėjui turėtų būti suteikiama teisė skųsti Tarybos sprendimą, priešingu atveju tai reikštų formalų teisingumo vykdymą.

Pareiškėjas teigia, kad 30 dienų skundo pateikimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kai pasinaudojus neteismine ginčo sprendimo tvarka Administracija pateikė atsakymą – Savivaldybės Sprendimą. Tokiu atveju būtų užtikrintas teisės į veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimas, o terminas nebūtų vertinamas kaip praleistas.

Pareiškėjas nurodo, kad net ir sutikus su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Bendrovė praleido terminą skundui paduoti, šiuo atveju yra pagrindas jį atnaujinti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl egzistavo ABTĮ nustatytos sąlygos atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti, be to būtina įvertinti, kad termino praleidimas nulemtas ir Administracijos neveikimo.

Pareiškėjas Administracijai 2021 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą pakeisti Sprendimą, todėl pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Administracija turėjo priimti sprendimą per 20 darbo dienų nuo Prašymo gavimo, t. y. iki 2021 m. gruodžio 7 d., tačiau jį pasirašė tik 2022 m. sausio 3 d. Atsižvelgiant į tai, jog Administracija Prašymo netenkino, pareiškėjo argumentus vertino tik formaliai, Bendrovė buvo priversta kreiptis į teismą su prašymu panaikinti Tarybos ir Administracijos priimtus sprendimus bei pašalinti Bendrovei nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą iš sąrašo. Administracijos veiksmai vienareikšmiškai lėmė ir pareiškėjo veiksmus bei teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.

Pareiškėjo įsitikinimu, yra būtina nagrinėti tiek Tarybos Sprendimo, tiek Savivaldybės sprendimo teisėtumą, nes šie dokumentai yra tarpusavyje besąlygiškai susiję – Tarybos (nemotyvuotu) sprendimu turtas buvo įtrauktas į sąrašą, o Savivaldybės (nemotyvuotu) sprendimu – pareiškėjo prašymas išbraukti turtą iš sąrašo buvo atmestas. Pareiškėjas savo pažeistas teises gynė aktyviai – pasinaudojo teisės aktuose suteikta teise kreiptis į Savivaldybę, tą padarė net negavęs oficialaus pranešimo apie turto įtraukimą į sąrašą. Pareiškėjo vertinimu, egzistuoja pagrindas atnaujinti terminą skundui dėl Tarybos Sprendimo pateikti, kadangi termino praleidimą lėmė klaidingas teisinis reguliavimas ir Administracijos neveikimas.

Pareiškėjo vertinimu, formalus ABTĮ normų taikymas neatitinka esminių proceso principų ir sukuria situaciją, kuri yra nesuderinama su ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtintu teisės į realią teisminę gynybą principu. Bendrovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai ir aktyviai – nedelsiant ėmėsi veiksmų dėl savo pažeistų teisių gynybos. Atsižvelgiant į tai, teismo nutartimi sukuriamos procesinės teisinės pasekmės (dalis skundo reikalavimų nėra nagrinėjama) yra akivaizdžiai nesuderinama nei su pareiškėjo teise į teisminę gynybą, nei su proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais (ABTĮ 11 str.). Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis savo esme pažeidžia ne tik pareiškėjo teisėtus lūkesčius, kad teismas ginčą išnagrinės, esminius proceso principus, bet ir yra nesuderinama su kasacinio teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Be to, pareiškėjo teigimu, nutartis neatitinka procesinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, kadangi yra nemotyvuota, joje nepateiktas joks pareiškėjo argumentų teisinis vertinimas. Toks proceso teisės pažeidimas lemia savarankišką pagrindą pripažinti nutartį neteisėta ir ją panaikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo dalį atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Savivaldybės Taryba 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-1198 „Dėl nekilnojamojo turto, kuriam 2022 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo patvirtinimo“, nusprendė patvirtinti nekilnojamojo turto, kuriam 2022 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

Pareiškėjas su prašymu 2022 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas išbraukti iš Sąrašo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius butus. Netenkinant prašymo, prašė pateikti paaiškinimą dėl kitų pastato butų, kurie realiai naudojami pagal paskirtį nėra įtraukti į Sąrašą ir kt.

Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius 2021 m. lapkričio 18 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Sąrašą. Paaiškino, kad nurodytas turtas į Sąrašą įtrauktas atsižvelgus į Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-1042 2 punkte nurodytus kriterijus. Papildomai nurodė turto išbraukimo iš Sąrašo tvarką. Šiame rašte, be kita ko, nurodyta, kad šis administracinis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas neneigia, kad šį raštą gavo.

Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius 2022 m. sausio 3 d. raštu informavo pareiškėją, kad nėra teisinio pagrindo išbraukti jo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, kuriam 2022 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo. Rašte nurodė nekilnojamojo turto įtraukimo į Sąrašą pagrindą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimo dalį, kiek tai yra susiję su pareiškėjui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų ir ekonomikos skyriaus 2022 m. sausio 3 d. raštą (sprendimą) Nr. A51-/20(2.14.1.45-AD25) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų ir ekonomikos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl turto išbraukimo iš sąrašo.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo dalies paduoti, o nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažinęs svarbiomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo dalies panaikinimo paduoti ir šį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino termino skundui dėl Sprendimo dalies panaikinimo paduoti. Teigia, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi sužinojęs apie priimtą Sprendimą iš žiniasklaidos, anksčiau nei buvo atsakovo informuotas apie priimtą Sprendimą, su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išbraukti nekilnojamąjį turtą iš Sąrašo. Terminas skundui dėl Sprendimo dalies panaikinimo iš esmės buvo praleistas ir dėl atsakovo neveikimo, kadangi atsakymą į prašymą gavo tik 2022 m. sausio 4 d. Pareiškėjo teigimu, jis bandė klausimą išspręsti neteismine tvarka, todėl remdamasis Tvarkos aprašo 12 punktu, su prašymu kreipėsi į Savivaldybę, o gavęs iš atsakovo atsakymą, kuriuo netenkintas jo prašymas, su skundu kreipėsi į teismą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; kt.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015).

Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, juos pagrindžiančius įrodymus, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, o jo nurodytos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo jį (terminą) atnaujinti.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytas Tvarkos aprašas reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų, apmokestinamų 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, identifikavimo tvarką, jų įtraukimo į objektų, apmokestinamų 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu sąrašo tvarką ir Sąrašo tikslinimo procedūrą. Šio Tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, kad Mokesčių skyrius per 10 darbo dienų nuo įsakymo pasirašymo dienos apie nekilnojamojo turto įtraukimą į Sąrašą informuoja statinių savininkus raštu, išsiųstu registruotu paštu pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, arba el. paštu, esančiu Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų valdymo sistemos @vilys išorinių kontaktų bazėje.

Teisėjų kolegija pažymi, kaip jau buvo minėta, kad Savivaldybės Tarybos Sprendimas priimtas 2021 m. spalio 27 d., pareiškėjas apie priimtą Sprendimą informuotas 2021 m. lapkričio 18 d.

Tvarkos aprašo 12 punkte, kuriuo remiasi pareiškėjas, nustatyta, kad asmenys, kurių turtas įrašytas į Sąrašą, turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo turto įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Miesto ūkio ir transporto departamentui dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 2.1, 2.2 ar 2.3 papunkčiuose išvardytų kriterijų, arba kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 3.1–3.3 papunkčiuose išvardytų aplinkybių.

Pareiškėjas, pasinaudodamas Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta tvarka, 2021 m. lapkričio 9 d. su prašymu kreipėsi į Savivaldybę prašydamas išbraukti iš Sąrašo jame nurodytą jo turtą. Savivaldybė į pareiškėjo prašymą atsakė 2022 m. sausio 3 d. raštu, su kuriuo nesutikdamas, pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Tvarkos aprašas nereglamentuoja Savivaldybės sprendimų apskundimo tvarkos ir nenustato kilusių ginčų sprendimo būdų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo 2021 m. lapkričio 9 d. kreipimasis į Savivaldybę su prašymu išbraukti jam nuosavybės teise priklausančius butus iš Sąrašo, nėra pasinaudojimas ikiteismine teisės akto apskundimo tvarka. Tai atskira administracinė procedūra, kuri užbaigta skundžiamu 2022 m. sausio 3 d. sprendimu.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą savo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą, šiuo atveju nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjo nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, o kitų aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios, dėl kurių praleido terminą skundui paduoti, pareiškėjas nenurodė.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, atstovaujamas profesionalaus teisininko, skundžiamame Savivaldybės Tarybos Sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Savivaldybės Tarybos Sprendimo paduoti, kadangi nuo Savivaldybės pranešimo gavimo (2021 m. lapkričio 18 d.), su skundu dėl Sprendimo panaikinimo į teismą kreipėsi 2022 m. vasario 4 d.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Savivaldybės Tarybos Sprendimo panaikinimo paduoti ir šią skundo dalį atsisakė priimti.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas nagrinėjamu klausimu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui dėl Savivaldybės Tarybos Sprendimo paduoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N Technologijos, UAB atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė