Legislator Case Law & Legislation
f6f03886-f2a0-44a8-8df2-e6edba8a11d5 AI generated

f6f03886-f2a0-44a8-8df2-e6edba8a11d5 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f6f03886-f2a0-44a8-8df2-e6edba8a11d5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir J. A. bei atsakovės O. R. apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei O. R., tretiesiems asmenims S. R., I. A., J. A. dėl savininko teisių gynimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, ir             n u s t a t ė :                                                                        I.

Legislator headnote

AI generated

f6f03886-f2a0-44a8-8df2-e6edba8a11d5 · Vilniaus apygardos teismas: Å is įraÅ¡as galioja nuo 2016 m. kovo 8 d. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieÅ¡kovas turėjo žinoti apie atsakovės ketinimus parduoti dalį pastato, ieÅ¡kovas pats nerodė iniciatyvos pirkti pastato dalį, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Ä®statymas numato, jog apie nekilnojamojo daikto dalies pardavimÄ bendraturčiui turi bÅ«ti praneÅ¡ta per notarÄ , ir sandoris su kitu asmeniu (ne bendraturčiu) gali bÅ«ti sudarytas, jeigu bendraturtis atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba Å¡ios teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ neįgyvendina per vienÄ mėnesį nuo praneÅ¡imo gavimo dienos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-351-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00730-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.20.; 2.4.2.9.1.;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 17 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiųjų asmenų I.

A. ir J. A. bei atsakovės O. R. apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei O. R., tretiesiems asmenims S. R., I. A., J. A. dėl savininko teisių gynimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, ir             n u s t a t ė :                                                                        I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovas A. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė jam perkelti 2016 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1472-7 pirkėjų I. A. ir J. A. teises, t. y. pripažinti ieÅ¡kovÄ Â½ dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėju ir savininku.IeÅ¡kinį grindė tuo, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurį jis įgijo santuokos su S. R. metu. Kita ½ dalis pastato priklauso jo mirusio brolio sutuoktinei O.

R., kuri iÅ¡važiavo gyventi į užsienį, o pastatu leido naudotis Andriuliams. Apie tai, jog ½ dalis atsakovei priklausančio namo yra parduota, ieÅ¡kovas sužinojo iÅ¡ J. A. 2016 m. birželio mėn. pradžioje atvažiavęs į poilsio namelį. Jam nebuvo pasiÅ«lyta pirkti atsakovės namo dalies, jei jis bÅ«tų gavęs tokį pasiÅ«lymÄ â€“ bÅ«tų nupirkęs namo dalį. Jis 2015 m. rudenį kalbėjo su atsakovės atstovu advokatu, kuris siÅ«lė jam ir sutuoktinei pasiraÅ¡yti, jog jie neprieÅ¡tarauja, kad ½ dalis namo bÅ«tų parduota, bet jis su tuo nesutiko. 2015 m. rugsėjo 25 d. buvo pasiÅ«lyta pirkti namo dalį A.

Å ., 2015 m. rugpjūčio 28 d. buvo pasiraÅ¡yta preliminarioji sutartis su I. A., pagal kuriÄ buvo sumokėtas 1350 Eur įnaÅ¡as. 2015 m. gruodžio 28 d. ieÅ¡kovas paÅ¡to korespondencijos negavo, nes tÄ dienÄ buvo jo tėvo laidotuvės, ant paÅ¡to praneÅ¡imo esantis paraÅ¡as yra ne jo. IeÅ¡kovas sutinka kaip pirkėjas sumokėti sutartyje nurodytÄ sandorio kainÄ â€“ 6000 Eur. Be to, ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, nes duomenis apie pirkimo-pardavimo sandorį vieÅ¡ame registre iÅ¡vieÅ¡inti 2016 m. kovo 8 d., o ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2016 m. birželio 8 d.Atsakovė O.

R. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad 2000 m., kai dar buvo gyvas ieÅ¡kovo brolis, pastarasis norėjo paraduoti savo namo dalį. Tuo tikslu I. A. sumokėjo M. R. avansÄ už perkamÄ namo dalį, todėl I. A. buvo leista naudotis namo dalimi kaip savininkei. Kadangi M. R. mirė, po jo mirties paveldėjimo dokumentai sutvarkyti nebuvo, todėl nebuvo sudaryta namo dalies pirkimo-pardavimo sutartis. IeÅ¡kovui buvo žinoma, kad atsakovei priklausanti namo dalis yra parduodama, kad sumokėtas avansas, Andriuliai name elgėsi kaip savininkai.

Notarė ieÅ¡kovui iÅ¡siuntė pardavėjos praneÅ¡imÄ apie namo dalies pardavimÄ , kuriame nurodyta parduodamo turto kaina bei buvo pasiÅ«lyta ieÅ¡kovui per 1 mėnesį nuo praneÅ¡imo gavimo dienos praneÅ¡ti apie namo dalies pirkimÄ . IeÅ¡kovas gavo praneÅ¡imÄ , sutikimo pirkti namo dalį nepateikė, todėl namo dalis buvo parduota tretiesiems asmenims. Korespondencija buvo įteikta asmeniÅ¡kai gavėjui A. R., todėl bendraturčio teisės parduodant namo dalį pažeistos nebuvo. Be to, ieÅ¡kovas praleido 3 mėnesių terminÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu.Trečiasis asmuo S. R. nurodė, kad O.

R. gyvena Anglijoje, o ½ namu naudojasi Andriuliai. Tarp jų kildavo ginčai dėl naudojimosi namu. O. R. niekada nesiÅ«lė jiems pirkti namo dalį. 2016 m. birželio mėn. pradžioje, atvažiavę į namelį, jie pamatė, kad yra iÅ¡mesti jų daiktai, Andriuliai elgėsi kaip savininkai ir tada jie sužinojo, jog namo dalis yra parduota. Jos sutuoktinis iÅ¡ karto kreipėsi į advokatę ir buvo pateiktas ieÅ¡kinys teismui. 2015 m. gruodžio 28 d. nei ji, nei sutuoktinis, nei jų vaikas nėra gavę jokių laiÅ¡kų, nes visÄ tÄ dienÄ jie dalyvavo sutuoktinio tėvo laidotuvėse, namuose nieko nebuvo.

IÅ¡ notaro biuro jie jokių laiÅ¡kų apie namo dalies pardavimÄ nėra gavę.Trečiasis asmuo I. A. nurodė, kad ieÅ¡kovui visada buvo žinoma, kad jie nori pirkti O. R. priklausančiÄ namo dalį. 2000 – 2003 m. ji sumokėjo O. R. 3000 JAV dolerių avansÄ už namo dalies pirkimÄ ateityje. Taip pat 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo sudaryta preliminarioji namo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ji sumokėjo avansÄ už namo dalies pirkimÄ . Pati pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. vasario mėn. Ar O.

R. siÅ«lė pirkti namo dalį ieÅ¡kovui jai nėra žinoma.Trečiasis asmuo J. A. paaiÅ¡kino, kad jam buvo žinoma, jog ieÅ¡kovas neduoda sutikimo, kad namo dalis bÅ«tų parduota, nes nebuvo sutvarkyta naudojimosi namu tvarka. 2016 m. birželio mėn., sutikęs ieÅ¡kovÄ , jis pasakė, kad yra namo dalies savininkas ir pasiÅ«lė susitarti dėl naudojimosi namu.II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmėŠvenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir perkėlė A.

R. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto 35-ame notarų biure sudarytÄ Poilsio namelio dalies pirkimo-pardavimo sutartį, nustatė, kad O. R. pardavė, o A. R. už 6000 Eur nupirko ½ dalį pastato-poilsio namelio, esančio (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ A. R. I. A. ir J. A. 6000 Eur; priteisė iÅ¡ O. R. A. R. 840 Eur jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų; grÄ Å¾ino A. R. iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos 500 Eur.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas yra ½ dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

Nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ jo vardu įregistruota 1997 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Kadangi ieÅ¡kovo santuoka su trečiuoju asmeniu S. R. sudaryta 1995 m. rugpjūčio 5 d., laikytina jog minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kita ½ dalis pastato nuosavybės teisė priklausė atsakovei, kuri 2016 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nekilnojamÄ jį turtÄ pardavė tretiesiems asmenims J. A. ir I. A., kurių vardu Å¡iuo metu vieÅ¡ame registre yra įregistruota nuosavybės teisė į nupirktÄ turtÄ .

Å is įraÅ¡as galioja nuo 2016 m. kovo 8 d. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieÅ¡kovas turėjo žinoti apie atsakovės ketinimus parduoti dalį pastato, ieÅ¡kovas pats nerodė iniciatyvos pirkti pastato dalį, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Ä®statymas numato, jog apie nekilnojamojo daikto dalies pardavimÄ bendraturčiui turi bÅ«ti praneÅ¡ta per notarÄ , ir sandoris su kitu asmeniu (ne bendraturčiu) gali bÅ«ti sudarytas, jeigu bendraturtis atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba Å¡ios teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ neįgyvendina per vienÄ mėnesį nuo praneÅ¡imo gavimo dienos.

Teismas nustatė, kad Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarė iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui 2015 m. gruodžio 22 d. atsakovės O. R. atstovo pareiÅ¡kimÄ dėl ginčo namo dalies pardavimo. Notarė gavo praneÅ¡imÄ , kad siunta 2015 m. gruodžio 28 d. įteikta asmeniÅ¡kai gavėjui. IÅ¡ AB „Lietuvos paÅ¡tas“ 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažymos Nr. 3-5085 matyti, kad Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro 2015 m. gruodžio 23 d. siųsta registruotoji korespondencija siunta, adresuota A. R., Gerovės g. 25-3, 11212 Vilnius, 2015 m. gruodžio 28 d.

įteikta gavėjui asmeniÅ¡kai. IÅ¡ atiduotų paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡o matyti, kad laiÅ¡kininkė 2015 m. gruodžio 28 d. įteikė nurodytÄ siuntÄ A. R., yra gavėjo paraÅ¡as, kuris vizualiai nepanaÅ¡us į ieÅ¡kovo paraÅ¡Ä . Byloje taip pat yra AB „Lietuvos paÅ¡tas“ 2016 m. spalio 18 d. raÅ¡tas Nr. 3-6794, kuriame nurodoma, jog pagal turimus duomenis paÅ¡to siunta buvo įteikta asmeniÅ¡kai A. R., kadangi laiÅ¡kininkė, įteikusi paÅ¡to siuntÄ , nebedirba, patikrinti siuntos įteikimo aplinkybes nėra galimybių.

Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. gruodžio 24 d. mirė ieÅ¡kovo tėvas, kuris buvo laidojamas 2015 m. gruodžio 28 d. IeÅ¡kovas A. R., trečiasis asmuo S. R. bei teismo posėdyje apklausti liudytojai J. S. ir A. R. paaiÅ¡kino, kad jie visÄ diena nuo pat ryto dalyvavo laidotuvėse, visÄ dienÄ jų namuose nebuvo, jokios korespondencijos tÄ dienÄ jie nėra gavę. Nors liudytojai yra ieÅ¡kovo giminaičiai, teismas neturėjo jokio pagrindo jais netikėti, tuo labiau, kad jų parodymai yra patvirtinami į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniai įrodymais (UAB „Tadora“ pažyma ir kvitu, praÅ¡ymu suteikti administracinę paslaugÄ , kavinės SE‘ VITA gedulingų pietų užsakymo sÄ lygomis, sÄ skaita ir kvitu).

IeÅ¡kovas, siekdamas įrodyti, jog paraÅ¡as atiduotų paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡e yra ne jo, prašė teismo skirti raÅ¡ysenos ekspertizę, už ekspertizės atlikimÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėjo 500 Eur, teismas, ruoÅ¡damasis ekspertizės atlikimui, paėmė ieÅ¡kovo, trečiojo asmens S. R. bei jų sÅ«naus A. R. raÅ¡ysenos laisvuosius pavyzdžius bei prašė AB „Lietuvos paÅ¡tas“ pateikti 2015 m. gruodžio 28 d. atiduotų paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡o K 10 originalÄ .

Teisme gautas AB „Lietuvos paÅ¡tas“ 2016 m. gruodžio 2 d. raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, jo praÅ¡omas dokumentas buvo sunaikintas 2016 m. rugsėjo 7 d. Ä® bylÄ buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 9. raÅ¡tas Nr. S-1014 iÅ¡ kurio matyti, kad paraÅ¡ai dokumentų kopijose netiriami, todėl raÅ¡ysenos ekspertizė nebuvo atlikta. Teismo nuomone, tai neužkirto ieÅ¡kovui kelio įrodinėti jo nurodytas aplinkybes kitomis įrodinėjimo priemonėmis, kÄ jis ir darė.Teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad daugiau tikėtina, jog ieÅ¡kovas nebuvo gavęs Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarės 2015 m. gruodžio 22 d. atsakovės atstovo siųsto pareiÅ¡kimo.

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santykiai buvo įtempti, atsakovė siekė parduoti savo namo dalį bÅ«tent I. A., kÄ patvirtina atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės apie avanso už faktiÅ¡kai perkamÄ namo dalį sumokėjimÄ dar 2000 - 2003 metais. Tarp atsakovės ir I. A. 2015 m. rugpjūčio 28 d. pasiraÅ¡yta preliminarioji sutartis, atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimai, jog ieÅ¡kovui sutikus pirkti namo dalį parduodamo daikto kaina bÅ«tų didesnė. Esant tokioms aplinkybėms teismas manė, kad buvo pažeistos ieÅ¡kovo kaip bendraturčio, pirmenybės teisės pirkti nekilnojamojo daikto dalį.Esant tokioms aplinkybėms teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir ieÅ¡kovui perkėlė pirkėjo teises bei pareigas pagal ginčo sandorį.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pirkėjams (I. A. ir J. A.) priteisė daikto kainÄ â€“ 6000 Eur.Nors atsakovės atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ , teismas su tuo nesutiko. I. A. ir J. A. nuosavybės teisė pagal ginčo sandorį Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota, t. y. iÅ¡vieÅ¡inta nuo 2016 m. kovo 8 d., o ieÅ¡kinys teisme gautas 2016 m. birželio 8 d. Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų žinojęs apie sandorio sudarymÄ anksčiau, nei jis iÅ¡vieÅ¡intas, byloje nėra pateikta.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuosavybės teisė į 1/2 dalį nekilnojamojo turto ieÅ¡kovo vardu įregistruota 1997 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

Kadangi ieÅ¡kovo santuoka su trečiuoju asmeniu S. R. sudaryta 1995 m. rugpjūčio 5 d., laikytina, jog minėtas turtas yra bendroji A. R. ir S. R. jungtinė nuosavybė. Å ios aplinkybės atsakovei žinomos, todėl teismo nuomone, apie turto dalies pardavimÄ turėjo bÅ«ti informuota ir S. R. kaip bendraturtė, bet tai padaryta nebuvo.Teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas – 70 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 770 Eur atstovavimo iÅ¡laidas; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui už ekspertizę į depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡tÄ 500 Eur sumÄ .III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu tretieji asmenys I. A. ir J. A. praÅ¡o panaikinti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikė atsakovei S. R., kuri buvo poilsio namelio bendraturtė. Tretieji asmenys yra poilsio namelio pirkėjai, kurių teises ir pareigas ieÅ¡kovas prašė perkelti jam. Pagal tokio pobÅ«džio bylose suformuotÄ teismų praktikÄ â€“ atsakovais byloje bÅ«na nekilnojamojo daikto pardavėjas ir pirkėjas.

Pirkėjai Å¡ioje byloje buvo tretieji asmenys, todėl byloje dalyvaudami kaip tretieji asmenys negalėjo tinkamai dalyvauti teismo procese.Teismas nepagrįstai didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikė ieÅ¡kovo samprotavimams apie „sÄ mokslo teorijas“, giminystės ryÅ¡iais susijusių ir suinteresuotų liudytojų parodymams, o ne oficialiems raÅ¡ytiniams įrodymams byloje – praneÅ¡imo kopijai ir Lietuvos paÅ¡to praneÅ¡imui per post.lt tinklapį. Å is praneÅ¡imas yra oficialus AB Lietuvos paÅ¡tas patvirtinimas, jog registruotas laiÅ¡kas iÅ¡ Vilniaus m. 35 notarų biuro įteiktas ieÅ¡kovui asmeniÅ¡kai.

Vertinant Lietuvos paÅ¡to iÅ¡duotų dokumentų reikÅ¡mę, pagal Lietuvos paÅ¡tui įstatymu suteiktus įgaliojimus teikti universaliÄ sias paÅ¡to paslaugas, Lietuvos paÅ¡to dokumentai: 2016 m. spalio 18 d. Nr. 3-6794 ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 3-5085 laikytini oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl teismas negalėjo remtis liudytojų parodymais.Teismas nurodė, jog laiÅ¡kų įteikimo žurnale ieÅ¡kovo paraÅ¡as nėra vizualiai panaÅ¡us į jo paraÅ¡Ä oficialiuose dokumentuose, t. y. savarankiÅ¡kai ėmėsi eksperto pareigų ir be jokių įrodymų ir teisinio pagrindimo iš neaiÅ¡kių dokumento kopijų konstatavo, jog paraÅ¡as įteikimo žurnale yra ne ieÅ¡kovo.Teismas sprendime nenurodė, kokia teisės norma įpareigojo atsakovę patikrinti, ar turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir kokiu bÅ«du atsakovė turėjo sužinoti, kad Å¡is turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė.

BÅ«tent ieÅ¡kovas, norėdamas, kad bendraturčiai matytų, jog turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, turėjo pasirÅ«pinti tinkamu jo turto įregistravimu. Pagal vieÅ¡ai paskelbtus VÄ® Registrų centro duomenis, ieÅ¡kovas yra turto savininkas, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo papildomai tikrinti bendraturčio turto statuso.Atsiliepimu į trečiųjų asmenų I. A. ir J. A. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. R. prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

I. A. ir J. A. statusas byloje buvo tretieji asmenys su savarankiÅ¡kais reikalavimais. Ä®statymas tretiesiems asmenims su savarankiÅ¡kais reikalavimais suteikia visas Å¡alies teises ir pareigas (CPK 46 str. 2 p.), tačiau ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, kad apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad I. A. ir J. A. realiai dalyvavo byloje atsakovų teisėmis ir pakeistų sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nustatant, kad A. R. jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos 840 Eur priteisiamos lygiomis dalimis iÅ¡ O.

R., I. A. ir J. A.. AB „Lietuvos paštas“ yra pašto ir susijusias paslaugas teikianti, pelno siekianti akcinė bendrovė, nėra valstybės ar savivaldybės institucija, taigi oficialaus dokumento prezumpcija bendrovės dokumentams šiuo atveju netaikytina. AB „Lietuvos paštas“ laikytina suinteresuota tuo atžvilgiu, kad nebūtų išaiškintas galimai pašto darbuotojos padarytas pažeidimas, todėl bendrovės dokumentai vertintini kritiškai.Aplinkybes, kad ieškovas su artimaisiais (sutuoktine S. R., nepilnamečiu sūnumi A.

R., uoÅ¡viais) 2015 m. gruodžio 28 d. apie 8 val. ryte jau buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ namų, o namo grįžo tik apie 18-19 val., nes laidojo savo tėvÄ , patvirtino pats ieÅ¡kovas, liudytojai J. S., A. R. bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (teikimas praÅ¡ymo savivaldybei dėl palaidojimo Å¡eimos kape, mokėjimas už laidojimo reikmenis, gedulingus pietus ir kt.).Atsiliepimu į trečiųjų asmenų I. A. ir J. A. apeliacinį skundÄ atsakovės O. R. prašė jį tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Apeliaciniu skundu atsakovė O.

R. praÅ¡o panaikinti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Byloje nėra jokių duomenų, kad Lietuvos paÅ¡to darbuotojai netinkamai atliko pareigÄ Ä¯teikti Notaro biuro praneÅ¡imÄ . Atsakovė įvykdė pareigÄ praneÅ¡ti apie savo ½ dalies turto pardavimÄ ir perleido savo dalį tomis sÄ lygomis, kurios buvo paraÅ¡ytos PraneÅ¡ime. IeÅ¡kovas jokių įrodymų dėl AB „Lietuvos paÅ¡tas“ nesÄ Å¾iningumo ar įteikimo taisyklių pažeidimo nepateikė Vertinti asmens paraÅ¡Ä , jo tikrumo ir priklausomybės vienam ar kitam asmeniui aspektu gali tik ekspertas.

Byloje ekspertizė buvo paskirta, ekspertizės atlikti nepavyko tik dėl to, kad originalas su paraÅ¡u buvo sunaikintas, tačiau teismas konstatavo, kad gavėjo paraÅ¡as vizualiai nepanaÅ¡us į ieÅ¡kovo paraÅ¡Ä .Tretieji asmenys gyveno ½ namo dalyje ir naudojosi kaip savo turtu nuo 2000 m. IeÅ¡kovui buvo žinomos Å¡ios aplinkybės, kartu su trečiaisiais asmenimis ieÅ¡kovas remontavo stogÄ ir šį aplinkybė įrodyta. Apie atsakovės O. R. ketinimus parduoti ½ dalį namo žinojo daugiau kaip 10 m.

IeÅ¡kovui buvo žinomos pardavimo sÄ lygos dar 2015 m. rugsėjo mėn., kada jis nuvyko konsultuotis pas savo atstovę - advokatę. Advokatė posėdyje pripažino, kad 2015 m. rugsėjo mėn. telefonu kalbėjo su atsakovės atstovu, pokalbio metu atstovei buvo pasakyta ir kaina, ir kitos sÄ lygos. Tretieji asmenys I. A. ir J. A. turi teisinį suinteresuotumÄ byloje, todėl byloje jie turėjo dalyvauti kaip atsakovai, toks teismo CPK 40 str. pažeidimas nulėmė ir netinkamÄ ir nepagristÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.Atsiliepimu į atsakovės O.

R. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. R. prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Realiai ieÅ¡kovas savo tėvo laidotuvių dienÄ neturėjo jokios galimybės gauti siuntÄ , nes nebuvo savo gyvenamojoje vietoje. AB „Lietuvos paÅ¡tas“ ar bendrovės darbuotojos veiksmų neteisėtumo įrodinėjimas Å¡ioje byloje bÅ«tų perteklinis, neatitiktų civilinės bylos pobÅ«džio. Atsakovė nė ketino parduoti savo dalies bendraturčiui.

IeÅ¡kovui nebuvo nurodyta, už kokiÄ kainÄ ir kam O. R. ketina parduoti savo turto dalį. Teigti, kad ieÅ¡kovas turėjęs numanyti, jog turtas bus parduodamas, ir pats teikti pasiÅ«lymus atsakovei pirkti jos dalį, yra nepagrįsta, nes CK 4.79 str. 2 dalis įtvirtina pareigÄ pardavėjui, o ne pirkėjui. I. A. ir J. A. statusas byloje buvo tretieji asmenys su savarankiÅ¡kais reikalavimais. Ä®statymas tretiesiems asmenims su savarankiÅ¡kais reikalavimais suteikia visas Å¡alies teises ir pareigas (CPK 46 str. 2 p.), tačiau ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, kad apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad I.

A. ir J. A. realiai dalyvavo byloje atsakovų teisėmis ir pakeistų sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nustatant, kad A. R. jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos 840 Eur, priteisiamos lygiomis dalimis iÅ¡ O. R., I. A. ir J. A..Atsiliepimu į atsakovės O. R. apeliacinį skundÄ tretieji asmenys I. A. ir J. A. prašė jį tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Lietuvos paÅ¡to darbuotojai netinkamai atliko pareigÄ Ä¯teikti Notarų biuro praneÅ¡imÄ .

Teismas netinkamai vertino galimas laiÅ¡ko neįteikimo aplinkybes, jog ieÅ¡kovas neva negalėjo gauti laiÅ¡kų, nes laiÅ¡ko įteikimo dienÄ buvo jo tėvo laidotuvės. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai nepaneigia aplinkybės, kad tÄ dienÄ laiÅ¡kas galėjo buvo įteiktas. Teismas savarankiÅ¡kai vertino paraÅ¡o autentiÅ¡kumÄ , nors ekspertai atsisakė atlikti ekspertizę, pažeidė CPK 185 ir 212 str.Trečiasis asmuo S. R. nepateikė atsiliepimų į apeliacinius skundus.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados.Apeliaciniai skundai atmestini.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl informavimo pareigos apie bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamÄ bendro turto dalį įvykdymo.Dėl naujų įrodymų priėmimo.

CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.IeÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė 2017 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ Nr. A51-29646/17(2.9.3.19-UK2), kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui ir kuris, pasak ieÅ¡kovo, įrodo, kad 2015 m. gruodžio 28 d. 8:48 val. buvo registruotas jo praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ laidoti Å¡eimos kape.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad kartu su ieÅ¡kovo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktas raÅ¡tas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl šį prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pridėtÄ naujÄ Ä¯rodymÄ atsisako priimti.Dėl informavimo pareigos apie bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamÄ bendro turto dalį įvykdymo. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti.

CK 4.78 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, iÅ¡nuomoti ar kitu bÅ«du perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrÄ ja nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ viešųjų varžytynių.

Daikto, kuris priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendraturtis, ketindamas parduoti savo dalį trečiajam asmeniui (ne bendraturčiui), privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti kitiems bendraturčiams apie tokį ketinimÄ , nurodydamas pardavimo sÄ lygas, ir tik kitiems bendraturčiams atsisakius pasinaudoti savo pirmenybės teise arba jos neįgyvendinus per įstatyme nurodytÄ laikotarpį, pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui (CK 4.79 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyti pardavėjo pareigos pasiÅ«lyti pirkti parduodamÄ daiktÄ bendraturčiui neįvykdymo padariniai: bendraturtis, kurio pirmenybės teisė pirkti parduodamÄ dalį buvo pažeista, turi teisę reikalauti perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamÄ daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sÄ lyga, kai vienas iÅ¡ bendraturčių parduoda savo dalį, kuri yra bendroji nuosavybė.

Å ia įstatyme įtvirtinta teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vienÄ daiktÄ yra apsunkinta. Todėl kai vienas iÅ¡ bendraturčių parduoda savo dalį, Å¡iÄ dalį įsigijus kitam bendraturčiai ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).Bylos duomenis nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra ½ dalies pastato – poilsio namelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, kita ½ dalis pastato nuosavybės teisė priklausė atsakovei, kuri 2016 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nekilnojamÄ jį turtÄ pardavė tretiesiems asmenims J.

A. ir I. A., kurių vardu Å¡iuo metu vieÅ¡ame registre yra įregistruota nuosavybės teisė į nupirktÄ turtÄ .IeÅ¡kovas A. R. byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimus grindė teisėjų kolegijos jau aptartose teisės normose įtvirtinta bendraturčio teisės įsigyti perleidžiamÄ bendro turto dalį pirmiau, nei tÄ galėtų padaryti kiti asmenys, garantija ir CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos jo informavimo tvarkos pažeidimu. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė turėjo praneÅ¡ti kitam pastato bendraturčiui apie ketinimÄ parduoti jai priklausančiÄ Â½ pastato dalį bei nurodyti tokio sandorio sÄ lygas pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį, kÄ ji ir padarė, 2015 m. gruodžio 22 d. per notarÄ iÅ¡siųsdama ieÅ¡kovui adresuotÄ atitinkamo turinio praneÅ¡imÄ apie ketinimÄ už 6000 Eur parduoti pastato dalį, nėra.

Atitinkamai, bendraturtis apie savo norÄ arba atsisakymÄ Å¡iÄ pastato dalį pirkti ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tokio praneÅ¡imo gavimo dienos turėjo praneÅ¡ti Vilniaus miesto 35-ajam notarų biurui. Tuo atveju, jei į praneÅ¡imÄ nebÅ«tų sureaguota, tai reikÅ¡tų pirmumo teisės atsisakymÄ ir turto pardavimo kitiems asmenimis galimybę. Å alių nuomonė iÅ¡siskyrė dėl tokio paneÅ¡imo įteikimo tinkamumo ieÅ¡kovui. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad notaras, iÅ¡siuntęs praneÅ¡imÄ apie ketinimus parduoti ginčo pastato dalį, gavo praneÅ¡imÄ , kad siunta Nr. RN669549442LT 2015 m. gruodžio 28 d.

įteikta asmeniÅ¡kai gavėjui A. R.. AB „Lietuvos paÅ¡tas“ 2016 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. 3-5085 taip pat patvirtino, kad Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro siųsta registruotos korespondencijos siunta Nr. RN669549442LT ieÅ¡kovui, 2015 m. gruodžio 28 d. jam įteikta asmeniÅ¡kai. IÅ¡ atiduotų paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡o matyti, kad laiÅ¡kininkas 2015 m. gruodžio 28 d. įteikė siuntÄ A. R., yra gavėjo paraÅ¡as. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė raÅ¡tu per notarÄ iÅ¡siuntė bendraturčiui praneÅ¡imÄ , atitinkantį CK 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriame buvo nurodyta ir turto paradavimo kaina, ir terminas, per kurį bendraturtis galėjo pareikÅ¡ti savo valiÄ ir pasinaudoti pirmumo teisę.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyti argumentai, kad jis negalėjo gauti jam siųsto praneÅ¡imo ir pasiraÅ¡yti, kad jį gavo, nes tÄ dienÄ kartu su Å¡eima dalyvavo tėvo laidotuvėse, paneigia, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo aukščiau nurodytÄ pareigÄ . Kad ieÅ¡kovo tÄ dienÄ nebuvo namuose patvirtino ir trečiasis asmuo S. R. bei liudytojai J. S. ir A.

R.. Nors apeliantai nurodo, kad minėtų asmenų parodymai neteisėti, nes jų suinteresuotumas yra akivaizdus, tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas minėtus trečiojo asmens ir liudytojų parodymus vertino visų faktinių aplinkybių kontekste ir priėjo pagrįstos iÅ¡vados, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas buvo tinkamai informuotas apie jo pirmenybės teisę pirkti parduodamÄ bendro turto dalį.

Pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais neturi ir apeliacinės instancijos teismas, nes labiau tikėtina, kad mirus artimam giminaičiui (tėvui) ir bÅ«tent tÄ dienÄ jį laidojant, ieÅ¡kovo visÄ dienÄ nebuvo namuose. Minėtas aplinkybes patvirtina ir ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai - UAB „Tadora“ pažyma ir kvitas, praÅ¡ymas suteikti administracinę paslaugÄ , kavinės SE VITA gedulingų pietų užsakymo sÄ lygos, sÄ skaita ir kvitas. Be to, AB „Lietuvos paÅ¡tas“ 2016 m. spalio 18 d. raÅ¡te Nr. 3-6794 nurodė, jog laiÅ¡kininkė, įteikusi paÅ¡to siuntÄ , nebedirba, todėl patikrinti siuntos įteikimo aplinkybes nėra galimybių.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats ieÅ¡kovas, siekdamas įrodyti, jog paraÅ¡as atiduotų paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡e yra ne jo, siekė atlikti teismo raÅ¡ysenos ekspertizę, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių (AB „Lietuvos paÅ¡tas“ pranešė, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. praÅ¡omas pateikti dokumentas buvo sunaikintas), raÅ¡ysenos ekspertizė nebuvo atlikta.

Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pateikė motyvus ir įrodymus, kad jam nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie pirmenybės teise pirkti parduodamÄ turto dalį bei pripažįsta, kad asmuo, kuriam buvo skirta paÅ¡to siunta, įrodė, jog ne dėl jo kaltės nebuvo įmanoma tokį praneÅ¡imÄ gauti, todėl konstatuoja, kad atsakovei 2016 m. vasario 24 d. sudarius pirkimo-pardavimo sutartį su trečiaisiais asmenimis J. A. ir I. A., ji pažeidė ieÅ¡kovo kaip bendraturčio pirmenybės teisę pirkti ginčo turto dalį.

Nors apeliantė O. R. nurodo, kad apie jos ketinimus parduoti ½ dalį namo ieÅ¡kovas žinojo daugiau nei 10 m., nes tretieji asmenys gyveno namo dalyje ir naudojosi kaip savo turtu nuo 2000 m., tačiau tokius argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus. Pažymėtina, kad CK 4.79 normoje įtvirtinta imperatyvi pareiga per notarÄ praneÅ¡ti kitam bendraturčiams apie ketinimÄ parduoti turtÄ .Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantai, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡tyrė bylos įrodymų visumÄ , Å¡iuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sÄ lygojo neteisingų iÅ¡vadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis).Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad, be kita ko, savo praktikoje kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato ne tik pagal tiesioginius įrodymus, kurių civilinėse bylose kartais ir neįmanoma surinkti, bet iÅ¡tyręs įrodymų visumÄ bei įvertinęs jų sÄ sajumÄ , patikimumÄ , įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).Dėl netinkamo įrodymų, patvirtinančių paneÅ¡imo apie ketinimÄ parduoti turtÄ Ä¯teikimÄ ieÅ¡kovui, vertinimo pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ne tik Å¡alių ir liudytojų parodymus, ieÅ¡kovo pateiktas pažymas ir kvitus, bet vertino ir byloje esančius kitus raÅ¡ytinius įrodymus – AB „Lietuvos paÅ¡tas“ raÅ¡tus, atiduotų paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡Ä , tačiau teismas laikė, kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovas negavo Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarės 2015 m. gruodžio 22 d. apeliantės O.

R. atstovo siųsto pareiÅ¡kimo. Vien ta aplinkybė, kad iÅ¡ atiduotų paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡o matyti, kad laiÅ¡kininkas 2015 m. gruodžio 28 d. įteikė siuntÄ A. R. ir yra gavėjo paraÅ¡as, vertintina kritiÅ¡kai, nes kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, gavėjo paraÅ¡as, esantis atiduotų paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡e, vizualiai yra nepanaÅ¡us į ieÅ¡kovo paraÅ¡Ä . Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nesiėmė eksperto pareigų, tačiau įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas nuosekliai nuo pat civilinės bylos nagrinėjimo pradžios teigė, kad laiÅ¡kų įteikimo žurnale esantis paraÅ¡as yra ne jo, nes jo tÄ dienÄ nebuvo namuose, dalyvavo savo tėvo laidotuvėse, taip pat į tai, kad pats ieÅ¡kovas siekė atlikti savo paraÅ¡o teismo raÅ¡ysenos ekspertizę, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovas negavo siųsto praneÅ¡imo, dėl ko buvo pažeistos jo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisė pirkti nekilnojamojo daikto dalį.Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos pirmiau nurodytos įrodinėjimÄ reglamentuojančios proceso teisės normos, nes apeliantų teiginiai apie tinkamÄ praneÅ¡imo įteikimÄ ieÅ¡kovui paneigti surinktais ir teismo iÅ¡tirtais bylos duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytų aplinkybių visumÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įrodė, jog jam nebuvo tinkamai įteiktas praneÅ¡imas apie ketinimÄ parduoti turto dalį. Be to, pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip bÅ«tų palankiau apeliantams, nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar kad teismas nevertino atsakovės ir trečiųjų asmenų pateiktų faktinių ir teisinių argumentų.Dėl tinkamų atsakovų.

Remiantis CPK 37 straipsnio 1 dalimi dalyvaujančiais byloje asmenimis laikytini proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Minėto straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai nurodyti proceso dalyviai, kurie laikytini dalyvaujančiais byloje asmenimis. Pažymėtina, jog civilinis procesas yra grindžiamas dispozityvumo principu, reiÅ¡kiančiu, kad Å¡alys bei kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). CPK 45 straipsnyje reglamentuojama netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama tvarka.Apeliantai savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia ir ta aplinkybe, kad tretieji asmenys I.

A. ir J. A. turi teisinį suinteresuotumÄ byloje, todėl byloje turėjo dalyvauti kaip atsakovai, toks teismo CPK 40 straipsnio pažeidimas nulėmė ir netinkamÄ ir nepagristÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais apeliantų argumentais ir pažymi, kad tretieji asmenys I. A. ir J. A. turi teisinį suinteresuotumÄ nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, CPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu ar atsakovu.

Taigi, net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų pirmiau nurodytas aplinkybes, susijusias su netinkama Å¡alimi, teismui nesuteikta teisė veikti savo nuožiÅ«ra, o netinkamos Å¡alies pakeitimas tinkama iÅ¡imtinai yra susijęs tik su Å¡alių valia. Nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, jį pareiÅ¡kė tik atsakovei O. R., nekilnojamojo turto pirkėjus J. A. ir I. A. pagal 2016 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį įtraukdama tik trečiaisiais asmenimis, neleidžia spręsti, jog teismas civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo netinkamai nustačius trečiųjų asmenų procesinę padėtį.

Pažymėtina, kad apeliantai, teigdami, jog netinkamai buvo nustatyta trečiųjų asmenų procesinė padėtis, pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymų dėl trečiųjų asmenų procesinės padėties pakeitimo nereiÅ¡kė, taip pat nenurodė jokių argumentų kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė apeliantų procesinių teisių pažeidimas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog teismui iÅ¡sprendus bylÄ trečiųjų asmenų neįtraukus į bylÄ atsakovais, buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios procese dalyvaujančius asmenis.

Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pareigÄ tinkamai informuoti bendraturtį apie ketinimÄ parduoti turto dalį nagrinėjamu atveju turėjo atsakovė O. R., o ne tretieji asmenys J. A. ir I. A., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo naudai priteisė tik iÅ¡ atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius Å¡ios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamÄ pastato dalį, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.IeÅ¡kovas A.

R. prašė jo naudai priteisti 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už atsiliepimus į apeliacinius skundus suraÅ¡ymÄ , ir pateikė praÅ¡ymÄ pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, iÅ¡ apeliantės O. R. ieÅ¡kovo naudai priteisiant 200 Eur; iÅ¡ apeliantų I.

A. ir J. A. priteisinat taip pat 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. iÅ¡ kiekvieno apelianto po 100 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a:Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantės (atsakovės) O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ apeliantų (trečiųjų asmenų) I.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos                                                                 Loreta Bujokaitė                                                                  Asta Radzevičienė                                                                  RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė