f6eef8a7-cd79-4dfa-9836-3abbe53b19cb · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-876-320/2020 Teisminio proceso Nr.3-62-3-02475-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 5.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 26 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas T. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l.

1) kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK, ir atsakovės atstovas), priteisti 10 910 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, atlyginti už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. PareiÅ¡kėjas skunde ir papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo perkeltas gyventi iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus į 3-Ä jį sektorių, nors neturi žalingų įpročių ir propaguoja sveikÄ gyvenimo bÅ«dÄ .

Anot T. M., nuteistieji už labai sunkius nusikaltimus PravieniÅ¡kių PN-AK 3-ajame sektoriuje laikomi tik 30 dienų. T. M. vertinimu, sprendimas perkelti jį nuolat gyventi į PravieniÅ¡kių PN-AK 3-Ä jį sektorių yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas teigė, jog 2017 m. PravieniÅ¡kių PN-AK 3-ajame sektoriuje buvo sumuÅ¡tas, tačiau atsakovės atstovas į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė. Pasak pareiÅ¡kėjo, PravieniÅ¡kių PN-AK vėluoja atsakyti į pateiktus skundus. T. M. tvirtino, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra Å¡viesos, pasivaikščiojimai organizuojami tamsiu paros metu (du kartus per savaitę pasivaikščiojimai baigiasi 21 val. 30 min.), kiemeliai yra pritaikyti suimtiesiems, kuriems skiriamas 1 val. per parÄ trukmės pasivaikščiojimas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir tai, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi T. M. yra bedarbis, tačiau, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis nedirba todėl, kad 2017 m. PravieniÅ¡kių PN-AK buvo sumuÅ¡tas. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo atžvilgiu nėra vykdomos nuteistųjų programos. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nurodė patyręs neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 8-13) ir papildomuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad nuteistieji iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK vieno sektoriaus į kitÄ sektorių perkeliami vadovaujantis PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2015 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-189 patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vieno PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos sektoriaus į kitÄ sektorių tvarkos apraÅ¡u (toliau – ir ApraÅ¡as).

PareiÅ¡kėjas 2019 m. rugsėjo 10 d. iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus į 3-Ä jį sektorių buvo perkeltas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 65 punktu, kuris numato, kad pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmÄ kartÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo iÅ¡ kardomojo kalinimo vietos atvykusius į Å¡ias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į bÅ«rius, skyrius ir kameras.

Skirstant nuteistuosius į bÅ«rius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Å ių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į bÅ«rius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis Å¡iame punkte nurodytų komisijų protokolais bei ApraÅ¡o 4 punktu.

Vadovaujantis Å¡ių teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgiant į PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto D. C. 2019 m. rugsėjo 5 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 42-13936 ir 2019 m. rugsėjo 5 d. PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus Nuteistųjų skyrimo į bÅ«rius komisijos posėdžio protokolÄ Nr. 62-3538, pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į PravieniÅ¡kių PN-AK 3-ajį sektorių. T. M. teiginiai dėl jo neteisėto perkėlimo iÅ¡ vieno sektoriaus į kitÄ ir nepakankamo tokio sprendimo argumentavimo yra nepagrįsti.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas ir vedamas pasivaikščioti į uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelį, kuris įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Pravieniškių PN-AK vykdomas tiek individualus, tiek grupinis darbas, 30 socialinės reabilitacijos programų (3-ajame sektoriuje – 7), organizuojami kultūros ir sporto renginiai, užsiėmimai doroviniais, teisiniais bei ekonominiais klausimais, lankosi visuomeninių ir religinių organizacijų atstovai.

Izoliuoto laikymo sÄ lygų kamerų tipo patalpose atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų dalyvavimas grupinėje programų veikloje yra ribotas, todėl su nuteistaisiais dirbama individualiai. Nuteistasis T. M. turėjo galimybę dalyvauti visose PravieniÅ¡kių PN-AK siÅ«lomose užimtumo priemonėse bei programose, kadangi nebuvo izoliuotas kamerų tipo patalpose, viskas priklausė nuo jo motyvacijos ir pasiryžimo keisti savo nuostatas bei požiÅ«rį į gyvenimÄ ir visuomenę. T.

M., kaip ir kitiems nuteistiesiems, be papildomų priemonių ar programų buvo taikomos privalomos Adaptacijos, Nuteistųjų integracijos į visuomenę, Teisinio ir socialinio Å¡vietimo programos. Jų taikymo intensyvumas priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos bei poreikių. Siekiant pagerinti nuteistųjų resocializacijos procesÄ bei užtikrinti veiksmingÄ bausmę atliekančių nuteistųjų apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , buvo pasiÅ«lyta nuteigtÄ jį T. M. perkelti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus į 3-Ä jį sektorių.

Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis numato, kad žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, BVK 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau- ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (BVK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK į pasivaikščiojimus buvo vedamas tamsiu paros metu (du kartus per savaitę pasivaikščiojimai baigdavosi 21 val. 30 min.), o pasivaikščiojimo kiemeliai buvo neapšviesti; pasivaikščiojimo kiemeliai pritaikyti suimtiesiems, kurie turi teisę į 1 val. trukmės pasivaikščiojimus. Atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas T. M. pasivaikščioti buvo vedamas dienotvarkėje nustatytu metu, t. y. pasivaikščiojimai, priklausomai nuo savaitės dienų, buvo organizuojami arba nuo 8 val. 40 min. iki 11 val. 40 min., arba nuo 11 val. 45 min. iki 15 val. 00 min., arba nuo 15 val. 05 min. iki 18 val. 20 min., arba nuo 18 val. 25 min. iki 21 val. 25 min.

BVK 103 straipsnis garantuoja nuteistiesiems teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pagal šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, nakties metas yra nuo 22 val. iki 6 val. Taigi, Pravieniškių PN-AK, organizuodami nuteistųjų pasivaikščiojimus iki 21 val. 25 min., teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo neapšviesti, pasivaikščiojimo kiemeliai pritaikyti suimtiesiems, kurie turi teisę į 1 val. trukmės pasivaikščiojimus, teismas pažymi, kad Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, aktualius ginčo laikotarpiui, nustatė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 18-21 punktai. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punkte buvo nurodyta, jog pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi bÅ«ti lygios ir neslidžios. PravieniÅ¡kių PN atsiliepime ir papildomuose paaiÅ¡kinimuose pateikti duomenys atvirtina, jog PravieniÅ¡kių PN-AK 3-ojo sektoriaus 12 bÅ«rio nuteistųjų pasivaikščiojimo kieme sumontuoti 2 LED gatvės Å¡viestuvai, įrengtos lempos, skleidžiančios Å¡viesos rautÄ (850 lm).

Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais dokumentais, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjo teiginys dėl neapÅ¡viestų pasivaikščiojimo kiemelių yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Be to, nors T. M. tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai pritaikyti suimtiesiems, kurie turi teisę į 1 val. trukmės pasivaikščiojimus, tačiau visiÅ¡kai nedetalizavo Å¡io savo teiginio ir nenurodė kodėl konkrečiai yra nepatenkintas pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«kle, todėl jo teiginys laikytinas abstrakčiu.

Teismas, iÅ¡samiai susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė, kad pasivaikščiojimo kiemų bÅ«klė keltų abejonių dėl atitikimo higienos normų reikalavimams. PareiÅ¡kėjas nepateikė paaiÅ¡kinimų ar kitų įrodymų, kad jis dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės bÅ«tų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) ar kitas kompetentingas institucijas. Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, numatančiu, kad NVSC pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu jis bÅ«tų kreipęsis į NVSC dėl netinkamos PravieniÅ¡kių PN-AK pasivaikščiojimo kiemų bÅ«klės, nepateikė paaiÅ¡kinimų, kad tam tikros aplinkybės jam trukdė pasinaudoti Å¡ia teise. Tai leidžia spręsti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas subjektyviai nevertino, jog pažeidžiamos jo teisės, o bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių apie praeityje buvusias netinkamas sÄ lygas pasivaikščiojimo kiemeliuose nustatyti galimybių nėra.

Nustačius, kad nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – neturtinės žalos, konstatuojama, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK jo atžvilgiu nevykdomos programos, kurias pataisos įstaiga privalo vykdyti. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis ne kartÄ kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ , praÅ¡ydamas leisti dalyvauti integracijos į visuomenę ir socialinės reabilitacijos programose, tačiau praÅ¡ymai nebÅ«davo tenkinami.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis BVK 136 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija. Pagal BVK 57 straipsnio 2 dalį, socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje buvo siūloma dalyvauti visose pataisos įstaigoje vykdomose užimtumo priemonėse bei programose. T. M. buvo taikomos Adaptacijos, Nuteistųjų integracijos į visuomenę, Teisinio ir socialinio švietimo programos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pravieniškių PN-AK vykdomas tiek individualus, tiek grupinis darbas su teistaisiais, 30 socialinės reabilitacijos programų, organizuojami kultūros ir sporto renginiai, užsiėmimai doroviniais, teisiniais ir ekonominiais klausimais, pataisos įstaigoje nuolat lankosi visuomeninių ir religinių organizacijų atstovai.

Kamerų tipo patalpose su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais dirbama individualiai. Tiek atsakovės atstovo, tiek paties pareiÅ¡kėjo pateiktuose dokumentuose nurodoma, jog T. M. galėjo dalyvauti bet kuriose socialinės reabilitacijos programoje dienotvarkėje nustatytu metu, gauti reikalingas konsultacijas. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų (praÅ¡ymo kopijų, atsakovės atstovo atsakymų ir pan.), kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad T. M. kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ su praÅ¡ymu leisti dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje, bet jo praÅ¡ymas nebuvo tenkintas.

Teismo įvertinti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad PravieniÅ¡kių PN-AK tinkamai ir aktyviai įgyvendina socialinės reabilitacijos programas, siekiant integruoti nuteistuosius į visuomenę, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pataisos įstaigos pareigÅ«nų neveikimo integruojant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ visuomenę ir netinkamos socialinės reabilitacijos atmetami, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė ir tai, jog PravieniÅ¡kių PN-AK nepagrįstai atsisakė taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuodama savo sprendimÄ tuo, kad T.

M. yra bedarbis. Anot pareiÅ¡kėjo, priimant iÅ¡vadÄ dėl lygtinio paleidimo turėjo bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad jis PravieniÅ¡kių PN-AK buvo sumuÅ¡tas ir nedirba todėl, kad baiminasi dėl savo saugumo. Darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iÅ¡ jų pataisos priemonių (BVK 111 straipsnis). Å ios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruoÅ¡i asmenį integracijai į visuomenę. BVK 125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė Å«kinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – iÅ¡mokyti nuteistÄ jį gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Taigi pareigos dirbti nustatymu turi bÅ«ti siekiama teisėtų įstatymu apibrėžtų tikslų. Pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra nustatyta pareiga dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija. Ä®statymų leidėjas Å¡ioje teisės normoje nuteistajam nustatė imperatyviÄ pareigÄ dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iÅ¡ kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siÅ«lyti darbÄ (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrÄ elgesio variantÄ ).

BVK 125 straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistiesiems darbÄ parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Taigi, pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos sÄ lygos dirbti, taip formuojant nuteistojo darbinius įgÅ«džius. Bylos duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK atviros erdvės nuolat yra saugomos pareigÅ«nų, kurie prižiÅ«ri juose tvarkÄ , todėl T. M. teiginiai, jog jis nedirba dėl to, kad baiminasi dėl savo saugumo, yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti. Svarbu ir tai, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvo sumuÅ¡tas darbo metu, todėl laikytina, kad T.

M. teisė dirbti nėra suvaržyta. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog buvo nepagrįstai perkeltas iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus į PravieniÅ¡kių PN-AK 3-Ä jį sektorių, kadangi 3-ajame sektoriuje buvo sumuÅ¡tas ir iki Å¡iol jaučia baimę dėl Å¡io įvykio. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo perkeltas iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2-ojo sektoriaus į PravieniÅ¡kių PN-AK 3-Ä jį sektorių (b. l. 14). T. M. 2019 m. rugsėjo 12 d. paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų laikotarpiui, kadangi pareiÅ¡kėjas nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų (b. l. 15).

IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad 2017 m. PravieniÅ¡kių PN-AK 3-ajame sektoriuje buvo sutrikdyta sveikata, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl to sustabdytas, kadangi atlikus visus reikalingus procesinius veiksmus nebuvo nustatytas kaltininkas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-189 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vieno PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos sektoriaus į kitÄ sektorių tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, nuteistieji gali bÅ«ti pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu perkeliami iÅ¡ vieno įstaigos sektoriaus į kitÄ sektorių dėl aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti tame pačiame pataisos namų sektoriuje.

Å is perkėlimas taip pat galimas siekiant nuteistųjų pabėgimų, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, laikymo sÄ lygų gerinimo ir socialinės reabilitacijos tobulinimo tikslų ir tais atvejais, jei yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog vienÄ ar kelis iÅ¡ Å¡ių tikslų bus galima pasiekti tik perkėlus nuteistÄ jį į kitÄ pataisos namų sektorių. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nurodyta, kad pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmÄ kartÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo iÅ¡ kardomojo kalinimo vietos atvykusius į Å¡ias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į bÅ«rius, skyrius ir kameras.

Skirstant nuteistuosius į bÅ«rius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. IÅ¡ į bylÄ pateikto PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2015 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-189 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vieno PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos sektoriaus į kitÄ sektorių tvarkos apraÅ¡o (b. l. 16-18) matyti, kad nuteistųjų perkėlimas iÅ¡ vieno sektoriaus į kitÄ ar nuteistųjų perkėlimas iÅ¡ vieno bÅ«rio į kitÄ turi bÅ«ti svarstomas Nuteistųjų skyrimo į bÅ«rius komisijos posėdyje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK vyriausiasis specialistas D. C. 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė PravieniÅ¡kių PN-AK tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 42-13936, kuriame nurodė, kad siekiant pagerinti nuteistųjų resocializacijos procesÄ bei užtikrinti veiksmingÄ bausmę atliekančių nuteistųjų apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , siÅ«lo perkelti T. M. į PravieniÅ¡kių PN-AK 3-Ä jį sektorių (b. l. 19). PravieniÅ¡kių PN-AK Nuteistųjų skyrimo į bÅ«rius komisija 2019 m. rugsėjo 5 d. svarstė klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo iÅ¡ 2-ojo sektoriaus į 3-iÄ jį sektorių, vadovaujantis minėtu D.

C. tarnybiniu praneÅ¡imu ir nutarė pareiÅ¡kėjÄ perkelti iÅ¡ 2-ojo sektoriaus – 3-Ä jį sektorių tolimesniam bausmės atlikimui (b. l. 20). Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į Nuteistųjų skyrimo į bÅ«rius komisijos posėdžio protokolÄ , priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjÄ perkelti iÅ¡ pataisos įstaigos 2-ojo sektoriaus į 3-Ä jį sektorių. Taigi, atsakovės atstovas, įformindamas pareiÅ¡kėjo perkėlimÄ iÅ¡ vieno sektoriaus į kitÄ , veikė teisėtai ir nepažeisdamas jokių teisės aktų nuostatų, todėl nėra pagrindo naikinti PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus įsakymÄ dėl T.

M. perkėlimo į kitÄ sektorių. Minėta, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nustato, kad valstybės vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io, o nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Byloje nustačius tai, kad PravieniÅ¡kių PN-AK, kaip valdžios institucija, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, ir tai, kad pareiÅ¡kėjo patirti iÅ¡gyvenimai nevertinami kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, t. y. nenustačius visų bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas ir atmetamas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo T. M. skundÄ Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Irena Varžinskienė