f6ee02e3-059f-417b-b7db-c0815f01167c · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-289-963/2019 Proceso Nr. 1-01-1-31355-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.15.3.3.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Linai Dabulskienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Laimonui Straukui, nukentėjusiajam R.

T., jo įgaliotam atstovui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)” įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui RepÅ¡ui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Irkutske, Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs ir faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, vidurinio iÅ¡silavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis A. S. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y.: 2018 m. liepos 1 d. apie 23.16 val. Laivų krovos akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konteinerių terminale, po įvykusio gamybinio incidento prie konteinerių bloko 01A , kurio metu teritorijoje buvo sustabdytas eismas, po duoto leidimo pajudėti iÅ¡ greta krovos aikÅ¡telės, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vilkikÄ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir darydamas posÅ«kio manevrÄ , neįsitikinęs, kad judėjimo kryptimi yra pėsčiasis ir nestebėdamas, kad posÅ«kio metu puspriekabė gali jį kliudyti, pažeidė:

Kelių eismo taisyklių 9, 27, 101, 107 punktų reikalavimus: „9.Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos su ta, kurios būtų galima išvengti.“ „27.

Ä®važiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiÄ jį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į deÅ¡inę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kuriÄ eismo juostÄ Ä¯Ä—jusį pėsčiÄ jį. <...>“, „101. PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.“ „107.

Kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.“ Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalies reikalavimus: „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.“ Transporto priemonių ir pėsčiųjų saugaus eismo laivų krovos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje instrukcijos Nr. 6 punktų Nr.7, 30 reikalavimus:

„7. Eismo dalyviai Bendrovės teritorijoje privalo laikyti visų saugaus eismo reikalavimų, nekelti pavojaus Bendrovės darbuotojų, kitų eismo dalyvių ir asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.“ „30. Transporto priemonių eismas Bendrovės teritorijoje reguliuojamas kelio eismo ženklais, vertikaliaisiais ir horizontaliaisiais ženklinimais. Teritorijos viduje į tikslo vietÄ privaloma važiuoti trumpiausiu keliu, vadovaujantis Taisyklėmis, kelio ženklais bei pirmenybę suteikiant krovos technikai“, dėl ko galine puspriekabės dalimi partrenkė aikÅ¡telėje stovėjusį LKAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos virÅ¡ininkÄ R.

T., kuris tuo metu ruošėsi fotografuoti gamybinį įvykį, o pastarajam nukritus puspriekabės galiniu ratu pervažiavo jį, padarydamas R. T. abiejų Å¡launų traiÅ¡kytinius sužalojimus su odos atsisluoksniavimu, plėštinę deÅ¡inės Å¡launies žaizdÄ , kairės pusės skeveldrinį raktikaulio lūžį ir I, II, III Å¡onkaulių lūžius, kairio žasto odos nubrozdinimÄ , poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus abiejų Å¡launų, kelių sÄ narių ir deÅ¡inės čiurnos srityse, dėl ko iÅ¡sivystė potrauminė mažakraujystė, - t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad jis atvažiavo į aikÅ¡telę, sustojo ir laukė, kada galės važiuoti. Tuo metu visi vairuotojai laukė bÅ«dami lauke. Kai buvo pasakyta, kad galima važiuoti, visi vairuotojai sulipo į maÅ¡inas ir ėmė važiuoti. Pravažiavo trys maÅ¡inos, jis važiavo ketvirtas, už jo jau niekas nevažiavo. Sukdamas jis nieko nematė, nes darant manevrÄ reikia daug vietos, o kampas per veidrodėlį nesimato, žmogų pamatyti yra dar sunkiau.

Darydamas manevrÄ jis žiÅ«rėjo tik į priekį. Jokių žmonių daugiau nebuvo, jis nieko nepajuto, o kai iÅ¡girdo Å¡Å«ksmÄ ir triukÅ¡mÄ , iÅ¡ karto sustojo ir iÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos pažiÅ«rėti, kas nutiko. Nežino, kas kaltas dėl Å¡io įvykio. Parodė, kad po įvykio jis buvo Å¡oke. Po įvykio laukė tyrėjos. Po to bendravo su kitų vilkikų vairuotojais. Pažymėjo, kad jam žinoma, jog toje teritorijoje negalima niekam vaikščioti. Be to, teritorija buvo blogai apÅ¡viesta.

Atvažiavus policijos pareigūnams papildomai teritorija nebuvo apšviesta. Po įvykio jis nedaug įmonėje laiko dirbo, nes susirgo, o šiuo metu jau nebedirba. Darbdaviui nebuvo parašęs jokių pastabų. Vilkikas buvo apie 13 metų senumo, jis buvo techniškai tvarkingas. Šiuo metu nedirba, jo pajamos yra trys šimtai eurų, papildomų pajamų neturi, gyvena kaime. Nukentėjusysis R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju nėra pažįstami, kad po įvykio nebuvo susitikę.

Parodė, kad 2018 m. liepos 1 d. dirbo naktinėje pamainoje, vykdė einamuosius darbus dispečerinėje, adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“. Jo funkcija yra krovos organizavimas, užsakymų priėmimas ir pan. Darbui vykdyti dispečerinėje turi monitorius, vaizdo stebėjimo įrangÄ . Kartu su juo dispečerinėje buvo stividorius P. P.. Ä®monėje yra pareigybės skirstomos nuo žemiausios iki aukščiausios: stividorius, pamainos virÅ¡ininkas, gamybos vadovas, direktorius. Pamainos metu tiesioginis vadovavimas yra stividoriaus, o jis vadovauja stividoriui.

Jeigu stividorius kažko nepadaro, atsakomybė tenka jam. Pažymėjo, kad jo pareigybinės instrukcijos numato įvykių fiksavimÄ , pirminės informacijos surinkimÄ , pirminį darbuotojų apklausimÄ , medžiagos surinkimÄ . Informacinių priemonių pagalba jis duoda instrukcijas krovinio judėjimui, dispečerinės darbuotojas kompiuterio pagalba duoda nurodymus konteineriniams krautuvams, kurie krauna konteinerius, iÅ¡ kokios pozicijos paduoti krovinį, instrukcijas mato privažiuojantys darbuotojai, kurie prie laivo veža konteinerius.

Gamybos vadovas naktį nebūna, todėl naktį jis yra pagrindinis viršininkas. Jis dirba jau šešerius metus ir vienerius metus dirba su stividoriumi P. P., kuris yra dar pakankamai naujas darbuotojas. Paaiškino, kad įvairių gamybinių įvykių per mėnesį būna 3-4 ar daugiau, pavyzdžiui, sugadintas, pradurtas krovinys ir panašiai. Nurodė, kad visa terminalo sklaida, visa informacija perduodama per ryšio stoteles, stividorius turi radijo ryšio stotelę, bendrauja su darbuotojais. Per ryšio stotelę jis išgirdo, kad įvyko įvykis, kad bloke iš konteinerinio krautuvo nuslydo konteineris.

Per vaizdo stebėjimo kameras nieko nematė, todėl stividorius su savo transportu iÅ¡vyko į įvykio vietÄ stabdyti darbus, kad nebÅ«tų didesnių padarinių ir kad nebÅ«tų nuslepiamas įvykis. Pirmasis eismÄ sustabdė stividorius P. P., kuris vėliau ir davė leidimÄ važiuoti. Pažymėjo, kad transporto priemonė, kuri jį kliudė, tÄ informacijÄ gavo. Nurodė, kad jis davė nurodymÄ stabdyti darbus vietoje A ir duoti kitÄ vietÄ , nes toje vietoje, kur nukrito konteineris, fiziÅ¡kai negalima buvo dirbti.

Po to, jis užsivilko liemenę, užsidėjo Å¡almÄ , sėdo į transporto priemonę sidabrinės spalvos Volkswagen markės automobilį. Jam atvykus į vietÄ eismas nevyko. Ä®vykio vietoje, A bloke, kur buvo nukritęs konteineris, pastatė transporto priemonę, radęs laisvÄ â€žkiÅ¡enę“, arčiau terminalo tvoros deÅ¡inėje. Priekyje jo stovėjo trys maÅ¡inos, vienÄ maÅ¡inÄ jis aplenkė važiuojančiÄ , o dar viena - stovėjo, dar 3 priekyje, iÅ¡ viso buvo 5 maÅ¡inos, tiek technikos dirbo prie linijos.

Atvažiavęs savo transporto priemonę iÅ¡lipęs paliko su įjungtais Å¡vyturėliais ir Å¡viesomis, negesino transporto priemonės variklio, užsidėjo Å¡almÄ . Kairėje pusėje matė nukritusį konteinerį. Atvažiavo pagalba, buvo A. K., stovėjo technika su nukritusiu konteineriu, krautuvo operatorius buvo M. L.. Stividoriaus tuo momentu nematė. PrieÅ¡ iÅ¡lipdamas iÅ¡ transporto priemonės, priekyje apie 25 m atstumu, matė stovinčias tris transporto priemones su įjungtomis Å¡viesomis.

IÅ¡lipęs iÅ¡ transporto priemonės tiesia trajektorija kirto važiuojamÄ dalį, eidamas sekundei stabtelėjo, kad telefone įsijungti fotografavimo programÄ . IÅ¡sitraukė telefonÄ , kad fiksuoti pirmÄ nuotraukÄ ir iÅ¡girdo deÅ¡inėje pusėje ūžesį, atsisuko pažiÅ«rėti, suprato, kad važiuoja didelė maÅ¡ina, pajuto smÅ«gį į nugarÄ ir nukrito. Krisdamas bandė rankomis virsti į Å¡onÄ . Viskas įvyko labai greitai. Pajuto, kad per visÄ nugarÄ kažkas važiuoja. Tuo momentu sÄ monės neprarado, pradėjo Å¡aukti.

Pamatė atbėgantį stividorių, iÅ¡lipančius iÅ¡ technikos darbuotojus. Pajuto, kad jo koja yra tarp dviejų ratų, kad koja yra prispausta galiniu ratu. Stividorius iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ , pamainos mechanikÄ , kad prikeltų puspriekabę ir atlaisvintų jo kojÄ . Jį iÅ¡raukė pamainos mechanikas pakėlus puspriekabę, darbuotojai už drabužių per metrÄ patraukė į Å¡onÄ . Atvykę medikai suteikė pirmÄ jÄ pagalbÄ . Taip pat buvo atvykusi policija. Pažymėjo, kad įvykio vietoje apÅ¡vietimas yra geras.

Dar pažymėjo, kad krovos zonoje griežtai draudžiama dalyvauti pėstiesiems, iÅ¡skyrus darbų vadovus, o jis yra darbų vadovas ir pagal 2018 metų kovo mėnesio tvarkÄ dėl pėsčiųjų judėjimo po teritorijÄ , jo pareigybei leidžiama vaikščioti po teritorijÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio nurodė, kad turtinę žalÄ 110 eurų sudaro jo patirtos iÅ¡laidos vaistams, įtvarams, be to, įvykio metu buvo sugadinti jo drabužiai, laikrodis. Neturtinę žalÄ jis patyrė dėl sveikatos sutrukdymo, ilgo gydymo, operacijų, žaizdų, keturis mėnesius buvo nedarbingas, prarasto galėjimo normaliai judėti, sportuoti, po įvykio jį kankina nemiga, skausmai, prisiminimai.

Neturtinę žalÄ Ä¯vertino 10000 eurų. Pažymėjo, kad iÅ¡ kaltinamojo atlygio negavo, nors iÅ¡ kaltinamojo ir neprašė atlygio. Mano, kad jo civilinį ieÅ¡kinį turi atlyginti kaltinamojo darbdavys. Liudytojas T. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiojo vadovas, jo pareigos – gamybos vadovas. TÄ vakarÄ jam paskambino stividorius P. P., pranešė, kad pamainos virÅ¡ininkÄ suvažinėjo. Kai jis atvyko į įvykio vietÄ , įvykio vietoje jau buvo greitoji medicininė pagalba.

Jis perėmė visus darbus iki ryto. Nors įvykis buvo naktį, bet teritorija yra gerai apÅ¡viesta. Pažymėjo, kad bÅ«tent ta įvykio vieta nėra filmuojama, nes įmonės teritorija yra didelė. Atvykęs į įvykio vietÄ , jis fiksavo viskÄ schemoje, kas kur stovėjo. Nurodė, kad nebuvo aiÅ¡ku, iÅ¡ kur atvyko nukentėjusysis. Parodė, kad stividorius arba pamainos virÅ¡ininkas privalo fiksuoti gamybinius įvykius ir įvykus įvykiui gali pateikti į krovos zonÄ . Atsakingų asmenų judėjimÄ numato pažymėti takai.

Pamainos virÅ¡ininkas atsakingas už darbų vykdymÄ Ä¯monėje, krovos darbus, sandėlius, laivų Å¡vartavimÄ , visÄ krovÄ , skirsto darbus, užduotis, priima užsakymus. Pamainos virÅ¡ininkas turi savo patalpas, per vaizdo kameras stebi teritorijÄ . Pamainos virÅ¡ininkas ne tik stebi vaizdÄ per kameras, bet ir iÅ¡važiuoja į teritorijÄ , kontroliuoja, kaip laikomasi tvarkos, taisyklių. Stividorius atsakingas už krovos darbus, darbų saugÄ . Darbus atnaujinti gali stividorius. Atnaujinti eismÄ turi arba pamainos virÅ¡ininkas, arba stividorius.

Jie telefonu bendrauja, telefono ryÅ¡ium. Jeigu pats stividorius sustabdė eismÄ , tai jis ir paleidžia. Jeigu pamainos virÅ¡ininkas davė nurodymÄ sustabdyti eismÄ , tada jis duoda nurodymÄ atnaujinti eismÄ . Pėsčiųjų nėra krovos zonoje, yra tik dirbantys su krovos technika. Pamainos virÅ¡ininkas ar stividorius jeigu yra bÅ«tinumas teritorijoje įvykus įvykiui gali iÅ¡lipti iÅ¡ transporto priemonės, kad užfiksuoti įvykį ar pagelbėti. Å iuo atveju pamainos virÅ¡ininkas nespėjo ateiti į įvykio vietÄ , kai stividorius leido judėti transporto priemonėms.

Liudytojas M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba operatoriumi-dokininku, nukentėjusysis yra jo virÅ¡ininkas. Parodė, kad jis buvo paskirtas pakrauti laivÄ . Jam dirbant atsikabino konteineris, nukrito konteinerio vienas galas ir pastÅ«mė kitus konteinerius. Tada visi vilkikai automatiÅ¡kai sustojo, tačiau jis negirdėjo, ar buvo stabdomas eismas. Buvo sustoję penki vilkikai. IÅ¡sikvietė stividorių. Nurodė, kad jis nežinojo, kad yra atvažiavęs pamainos virÅ¡ininkas, nes nežinojo, ar jis buvo kviečiamas.

Atvažiavo stividorius, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, per 5 minutes aptarė planÄ , kaip nuleisti konteinerį. Tada jis grįžo į savo maÅ¡inÄ ir iÅ¡ karto iÅ¡girdo Å¡Å«ksnius. Jis negirdėjo, kada buvo atnaujintas eismas. Tada jis pamatė, kad deÅ¡inėje kažkas guli po vilkiko galiniu deÅ¡iniu ratu. Kas konkrečiai gulėjo, jis nematė, nes jau visi bėgo prie nukentėjusiojo. Nukentėjusiojo pusę kÅ«no buvo po ratais. Paties įvykio jis nematė, nes nuo jo iki įvykio atstumas buvo apie 20 metrų.

Tada jau planavo, kaip gelbėti nukentėjusįjį. Laukė mechaniko, kad pakeltų vilkikÄ . Jis važiavo pasitikti greitosios medicininės pagalbos automobilio. Parodė, kad apÅ¡vietimas teritorijoje buvo geras, nukentėjusysis buvo su darbine apranga, liemene, baltu Å¡almu. Tik virÅ¡ininkai neÅ¡ioja baltus Å¡almus. Pamainos virÅ¡ininkas buvo atvykęs automobiliu su įjungtais oranžiniais Å¡vyturėliais, įjungtomis Å¡viesomis, buvo užvestas automobilio variklis. Automobilis stovėjo prieÅ¡ais vilkikus.

Po nelaimės jis perstatė virÅ¡ininko automobilį į kitÄ vietÄ . Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo mechaniku, krautuvu pakėlė vilkikÄ . Jis pats nematė žmogaus, jam stividorius pasakė, kur kÄ padaryti. Parodė, kad vilkikas stovėjo, jis privažiavo iÅ¡ galo. ApÅ¡vietimas teritorijoje buvo kaip miesto gatvėse, žmonės matėsi. Jam pasakė, kad yra prispaustas žmogus, liepė pasiimti pakrautuvÄ , kad bÅ«tų galima pakelti priekabÄ . Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis Å¡iuo momentu dirba toje pačioje darbovietėje, kad nukentėjusysis yra jo vadovas.

Jo darbinė funkcija yra doke, darbas ant pakrautuvo. Jis važiavo patraukti konteinerio, kad nesimaiÅ¡ytų nuleidžiant pakrypusius konteinerius. Stividorius tęsė darbÄ , liepė praleisti maÅ¡inas. Jis patraukė 2-3 konteinerius, kurie buvo nuslydę, tada stividorius liepė jam sustoti, nes nebuvo kur dėti konteinerių, maÅ¡inos užstojo keliÄ , laukė, kol pravažiuos maÅ¡inos. Nurodė, kad jis pats tuo metu stovėjo prieÅ¡ais konteinerius, stividorius stovėjo kažkur jam už nugaros, tarpusavyje bendravo per racijÄ .

Stividorius liepė nejudėti, praleisti maÅ¡inas. Jis tuo metu buvo susikoncentravęs į konteinerius, bet matė, kad viena maÅ¡ina tikrai pravažiavo. Tuo metu jis matė, kaip R. T. pastatė už konteinerio maÅ¡inÄ , išėjo su telefonu, iÅ¡girdo, kaip P. P. suÅ¡uko, kad R. T. po ratais. Paties įvykio jis nematė. Jis nematė kaip vilkikas atvažiavo. Ä®vykio vietoje apÅ¡vietimas buvo geras, nukentėjusysis buvo su liemene, su Å¡almu. Nurodė, kad su darbo instrukcija jis yra susipažinęs. Žino, kad pėstieji negali bÅ«ti teritorijoje, nebent įvykio metu gali bÅ«ti vadovas.

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba saugos vadovu, o nukentėjusysis - pamainos virÅ¡ininku. Nurodė, kad jis įvykio nematė, bet atliko du vidinius tyrimus, t. y. tyrimÄ dėl Å¡io įvykio ir dėl nukritusio konteinerio. Matė du vaizdo įraÅ¡us iÅ¡ apsaugos vaizdo kamerų. Viename vaizdo įraÅ¡e matyti greitosios medicininės pagalbos automobilis. Antras vaizdo įraÅ¡as, kuris prie bylos nepridėtas, nes neiÅ¡saugotas, matyti centrinis terminalas, žmonių negalima atpažinti, tačiau matyti, kaip privažiuoja pamainos virÅ¡ininkas, iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio, eina skersai gatvę, praeina, tuo metu pajuda vilkikas ir pamainos virÅ¡ininkas dingsta.

Atlikus patikrinimÄ buvo nustatyta, kad buvo gamybinis incidentas, kai buvo dalinai nukritęs konteineris. Buvo sustabdytas eismas. Stividorius įvertino situacijÄ , sustabdė eismÄ . Sustabdžius eismÄ , vyko pasiruoÅ¡imai pakelti konteinerį. Ä®vertinti situacijos taip pat atvyko pamainos virÅ¡ininkas, kuris ėjo fotografuoti įvykį ir fotografuodamas gavo smÅ«gį puspriekabe, nuvirto, kadangi vilkikas sukosi kita puse, svoris buvo lengvesnis, vilkikas virÅ¡ininkÄ pervažiavo ratu. Stividorius iÅ¡ karto informavo greitÄ jÄ pagalbÄ , iÅ¡kvietė mechanikÄ , kad eitų iÅ¡traukti nukentėjusįjį.

Mechanikas buvo vietoje, greitoji pagalba atvyko už 7 minučių. Mechanikas ir operatyviai pakėlė nukentėjusįjį, kuris buvo sÄ moningas, pasakė, kÄ daryti stividoriui, paskambino dar nukentėjusiojo sutuoktinei, informavo apie nelaimę. Nurodė, kad pėsčiųjų eismo saugumas teritorijoje yra reguliuojamas, kiekvienas ženklas iÅ¡keltas ant plano, suderintas su saugaus eismo tarnyba ir policija, darbuotojai supažindinami pasiraÅ¡ytinai. Atvykstantys vairuotojai supažindinami pagal sutartį su taisyklėmis, pasiimdamas leidimÄ susipažįsta su reikalavimais.

Taisyklių 29 ar 27 punktai numato, kad vadovams yra daroma iÅ¡imtis. Å iuo atveju nukentėjusysis vadovavosi tuo punktų, nes jis atvyko vykdyti savo pareigų. Kiti asmenys neturi teisės vaikščioti po teritorijÄ , kitas asmuo bÅ«tų nubaustas. Krovėjams vadovauja tiesioginis vadovas stividorius, pamainos virÅ¡ininkas - stividoriui, direktorius irgi turi teisę atvykti į teritorijÄ ir pažiÅ«rėti, jeigu prireiktų - nuÅ¡alinti stividorį ir priimtų sprendimÄ . Pamainos virÅ¡ininkas net neduodamas nurodymo yra atsakingas, o jeigu stividorius priima sprendimÄ , jam atsakomybė tenka.

Pažymėjo, kad jų teritorija nėra filmuojama iÅ¡ kitos bendrovės teritorijos. Vaizdo įraÅ¡as su įvykiu į kamerÄ papuolė atsitiktinai. Kitos bendrovės terminalo vadovas E. A. leido jam pasižiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä . Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jau dvejus metus dirba konteinerių terminalo stividoriumi ir yra atsakingas už konteinerių krovimÄ . TÄ dienÄ kalbėjo su pamainos virÅ¡ininku, dispečerinėje buvo kartu su nukentėjusiuoju. Radijo ryÅ¡iu gavo praneÅ¡imÄ apie numestÄ konteinerį, todėl nuėjo į vietÄ pasižiÅ«rėti.

Prie konteinerio keli vairuotojai buvo sustoję, Å¡nekučiavosi. Jis pasikvietė kitÄ operatorių į pagalbÄ , kad patraukti konteinerius, kurie kėlė grėsmę, nes vienas konteineris stovėjo labai pakibęs, trukdė. Tuo metu jis sustabdė visus vilkikų vairuotojus ir jie laukė, kol jis duos leidimÄ važiuoti. Tuo metu jis taip pat kalbėjo radijo ryÅ¡iu su operatoriumi. Jis nežino, ar kaltinamasis buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir nematė, kada atvyko R. T., nes stovėjo prie technikos, kuri tvarkė nukritusį konteinerį.

Pažymėjo, kad pėsčiųjų eismas yra draudžiamas Å¡ioje teritorijoje, nes teritorijoje dirba sunkioji technika, todėl pėstieji negali ten vaikščioti. Kaltinamasis pajudėjo trečias. Jis tik pamatė, kad R. T. jau krenta po vilkiko ratais, o kaip nukentėjusysis judėjo iki tol jis nematė. Po to jis iÅ¡kvietė visas tarnybas. Jis buvo apklaustas policijos pareigÅ«nų įvykio vietoje, sakė, kad nukentėjusysis buvo užkabintas priekabos ragu, nes vilkikas darė posÅ«kį. Priekabos ragas nukentėjusiajam stuktelėjo į nugarÄ ir jis virto, o vilkikas užvažiavo ant jo.

Taip pat nematė, kur sustojo automobilis. Pažymėjo, kad R. T. buvo su ryÅ¡kia oranžine striuke. Ä®vykio metu vilkikai neapÅ¡vietė nukentėjusiojo. Kaltinamasis galėjo matyti per priekinį stiklÄ ir per veidrodėlius nukentėjusįjį. Jis pats tuo metu nuėjo apie 30 ar 40 metrų nuo nukritusio konteinerio, o kai leido vilkikams važiuoti, atsistojo nuo važiuojamosios dalies apie 25 ar 30 metrų atstumu. Transporto priemonės judėjo jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės, jis jokio pėsčiojo nematė.

Nurodė, kad viso įvykio tyrimas buvo atliktas darbe. Liudytoja, policijos pareigÅ«nė A. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad ji atvykusi į įvykio vietÄ užfiksuoja faktus ikiteisminio tyrimo pradžiai. Apie patį įvykį negali nieko papasakoti, nes pati tiesiogiai nieko nematė. Ji įvykio vietoje apklausė darbų vadovÄ (jaunÄ , tamsių plaukų), surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ iÅ¡ liudytojų parodymų. Buvo tamsus paros metas, todėl nuotraukas darė su žibintuvėliu arba su blykste.

Kai fotografavo, objektai matėsi. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įvykio vietoje matomi sukrauti jūriniai metaliniai konteineriai, taip pat matomas konteinerių krautuvas-keltuvas su pakeltu konteineriu. Iš šio keltuvo kairės pusės matomas įstrižai ant žemės nukritęs konteineris. Šalia šio krautuvo-keltuvo kairėje pusėje matomas baltos spalvos sunkvežimis su priekaba, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sunkvežimio variklis užvestas, o jo priekaba šiek tiek pakrypusi įstrižai kairėn. (t. 1, b. l. 27-31).

Liudytojo P. P. elektroniniu paÅ¡tu pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas sunkvežimis su priekaba, prie kurios galinių ratų guli Å¡onu vyriÅ¡kis tamsios spalvos rÅ«bais, liemene su atÅ¡vaitais bei baltos spalvos Å¡almu (t. 1, b.l. 33-36). Specialisto iÅ¡vadoje 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nr. G1379/2018(03) konstatuota, kad R. T. nustatyti sužalojimai: abiejų Å¡launų traiÅ¡kytiniai sužalojimai su odos atsluoksniavimu, plėštinė deÅ¡inės Å¡launies žaizda, kairės pusės skeveldrinis raktikaulio lūžis ir I,II,III Å¡onkaulių lūžiai, kairio žasto odos nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejų Å¡launų, kelių sÄ narių ir deÅ¡inės čiurnos srityse.

Dėl sužalojimų iÅ¡sivystė potrauminė mažakraujystė. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1., R. T. padaryti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . (t. 1, b. l. 47-48). Vidaus reikalų ministerijos informacinės centrinės duomenų bazės 2018 m. gruodžio 20 d. iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad transporto priemonės MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ , įmonės kodas (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 99).

Draudimo liudijime LT/AYB 2178098 užfiksuota, kad transporto priemonė MAN TGX, VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 11 d. drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu „(duomenys neskelbtini)“ kompanijoje. (t. 1, b. l. 115). Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale užfiksuota, kad A. S. supažindintas su LKAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcija Nr.6 (LKAB „(duomenys neskelbtini)“ Generalinio direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr.STA-137 patvirtintomis „Transporto priemonių ir pėsčiųjų saugaus eismo laivo krovos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje taisyklėmis). (t. 2, b. l. 11-24). Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose įvykio dalyvių ir liudytojų paaiškinimuose bei užfiksuotose fotonuotraukose nurodytos įvykio aplinkybės, vieta, aplinka. (t. 2, b. l. 30-47). 2010 m. birželio 1 d. darbo sutartyje Nr.6225 nurodyta, kad R. T. nuo 2014-04-01 LKAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pamainos viršininku. (t. 2, b. l. 48-49).

LKAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojų saugos instrukcijų registracijos žurnale nurodyta, kad generalinio direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.STA-137 patvirtintos „Transporto priemonių ir pėsčiųjų saugaus eismo laivo krovos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje taisyklės, keičiančios instrukcijÄ Nr.6. (t. 2, b. l. 20-24, 62-66, 67-70). 2017 m. vasario 10 d. Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakyme Nr.STA-126 nurodyta, kad pamainos virÅ¡ininkas skiriamas atsakingu už pamainoje naudojamų potencialiai pavojingų bei kitų darbo įrenginių saugaus naudojimo instrukcijų vykdymo kontrolę. (t. 2, b. l. 50-51).

Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 17 d. sutartyje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiks transporto priemonių tiekimo bei pervežimo paslaugas ir savo darbuotojus supažindins su Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus teisės aktais. (t. 2, b. l. 52-54).  Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame teritorijos (duomenys neskelbtini), aikštelės Nr.1 apšvietimo matavimų rezultatai užfiksuoti teritorijos apšvieta (Lx) skirtinguose taškuose. (t. 2, b. l. 55-56). 2018 m. rugsėjo 20 d. reikalaujamų dokumentų protokolu iš LKAB „(duomenys neskelbtini)“ paimta transporto ir pėsčiųjų judėjimo schemos. (t. 2, b. l. 84-85).

Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytame nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.2, nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: eismo taisyklių pažeidimas bendrovės teritorijoje. Pažeidėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, vilkiko valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. S., posÅ«kyje nestebėjęs puspriekabės sukimosi ir užvažiavęs ant R. T.. Pažeistas KET 27p.: „IÅ¡važiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiÄ jį, kuriuo judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į deÅ¡inę ar į kairę sankryžose-į jo važiavimo krypties bet kuriÄ eismo juostÄ Ä¯Ä—jusį pėsčiÄ jį“.

Su transporto ir pėsčiųjų saugaus eismo laivų krovos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje taisyklėmis (instrukcija Nr.6). A. S. supažindintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. (t. 2, b. l. 88-89). 2010 m. balandžio 29 d. Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ įsakyme Nr.16 patvirtintoje „Pamainos virÅ¡ininko pareigybės apraÅ¡yme“ 2 dalyje „Pareigybės darbo funkcijos“ 4, 5, 16 punktuose nurodytos pamainos virÅ¡ininko pareigos tiesiogiai kontroliuoti darbų saugos reikalavimų laikymÄ si, esant pažeidimams organizuoti jų įalinimÄ bei fiksavimÄ . (t. 2, b. l. 90-93). 2017 m. vasario 6 d. atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokole Nr.689 nurodyta, kad R.

T. atestuotas padalinių vadovu. (t. 2, b. l. 94). 2018 m. birželio 11 d. darbo sutartyje užfiksuota, kad A. S. nuo 2018-06-11 įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. (t. 2, b. l. 103-104). BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Pagal teismų praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.

IÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad bÅ«tent kaltinamojo A. S. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 27, 101, 107 punktuose bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimai, t. y. jo veiksmai, kuriais jis po duoto leidimo pajudėti iÅ¡ greta krovos esančios aikÅ¡telės, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vilkikÄ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir darydamas posÅ«kio manevrÄ , neįsitikino, kad judėjimo kryptimi yra pėsčiasis ir nestebėjo, kad posÅ«kio metu puspriekabė gali jį kliudyti ir važiuodamas galine puspriekabės dalimi partrenkė aikÅ¡telėje stovėjusį LKAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos virÅ¡ininkÄ R.

T., o pastarajam nukritus puspriekabės galiniu ratu pervažiavo jį - yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su kilusias padariniais – nukentėjusiajam LKAB „(duomenys neskelbtini)“ pamainos virÅ¡ininkui R. T. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis A. S., vairuodamas sunkiÄ jÄ transporto priemonę, darydamas posÅ«kio manevrÄ neapskaičiavo transporto priemonės sukimo kampo, dėl to transporto priemonės puspriekabės dalis įvažiavo į krovos teritorijÄ , kurioje tuo metu gamybinį įvykį fiksavo nukentėjusysis.

Kaltinamasis A. S. turėjo įsitikinti, ar jo judėjimo kelyje nėra kliūčių, kurias jis galėtų kliudyti – to jis nepadarė. Tai patvirtino ir duodamas parodymus, nurodamas, kad jis prieÅ¡ pajudėdamas nepasižiÅ«rėjo pro deÅ¡inį Å¡oninį veidrodėlį. Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis A. S. pasielgė nerÅ«pestingai, nes neįsitikino, ar jo judėjimo kelyje nėra kliūčių, kurias jis galėtų kliudyti. Kaltinamasis A. S. nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes (vairuodamas sunkiÄ jÄ transporto priemonę, darydamas posÅ«kio manevrÄ neapskaičiavo transporto priemonės sukimo kampo, dėl to transporto priemonės puspriekabės dalis įvažiavo į krovos teritorijÄ , kurioje tuo metu gamybinį įvykį fiksavo nukentėjusysis, neįsitikino, ar jo judėjimo kelyje nėra kliūčių, kurias jis galėtų kliudyti) turėjo ir galėjo tai numatyti.

Kaltinamasis A. S. nurodė, kad jis negalėjo matyti nukentėjusiojo, nes matomumas iÅ¡ kabinos yra blogas, tačiau nustatyta, kad nukentėjusysis praėjo prieÅ¡ais kaltinamojo vairuojamÄ transporto priemonę, taigi kaltinamasis A. S. negalėjo nematyti nukentėjusiojo, kuris pagal savo pareigines funkcijas turėjo teisę ir galėjo vaikščioti po įmonės teritorijÄ . Kaltinamasis A. S. nurodė, kad įvykio vieta buvo blogai apÅ¡viesta, tačiau Å¡is jo teiginys paneigiamas byloje esančiomis fotonuotraukomis iÅ¡ įvykio vietos, iÅ¡ kurių galima nustatyti, kad įvykio vieta buvo apÅ¡viesta pakankamai, be to, tai patvirtino teismo posėdžio metu liudytojai T.

Å ., M. L., V. S., A. K. bei byloje esantys Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telės Nr.1 apÅ¡vietimo matavimų rezultatai (t. 2, b. l. 55-56). Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis A. S. turėjo matyti nukentėjusįjį, nes nukentėjusysis dėvėjo ryÅ¡kiÄ striukę, liemenę su atÅ¡vaitais ir baltÄ Å¡almÄ . Jeigu kaltinamasis A. S. nebÅ«tų pažeidęs KET 9, 27, 101, 107 punktų bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nebÅ«tų kilusios tokios pasekmės. Pažymėtina, kad įvykio metu kaltinamasis A.

S. dirbo krovininės transporto priemonės vairuotoju, taigi jo darbas buvo susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl jam kaip profesionaliam vairuotojui keliami dar didesni reikalavimai ir toks nerūpestingas elgesys negali būti pateisinamas ar toleruojamas. Kaltinamojo A. S. kaltė įrodyta liudytojų P. P., A. K., M. L., V. S., R. S., T. Š., nukentėjusiojo R. T. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, iš dalies ir paties kaltinamojo A. S. duotais parodymais bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis (t 1, b.l. 27-36), 2018 m. rugpjūčio 13 d.

Specialisto iÅ¡vada Nr. G 1379/2018 (03), kurioje užfiksuota, kad R. T. padaryti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (t 1, b.l. 47-48), pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumÄ (t. 1, b.l. 56), LKAB „(duomenys neskelbtini)“ Transporto priemonių ir pėsčiųjų saugaus eismo laivo krovos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje taisyklėmis (t. 2, b.l. 15-19, , 20, 21-24), LKAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykio tyrimo aktu su schema (t. 2, b.l. 33-35), įvykio vietos fotonuotraukos (t. 2, b.l. 40-47), LKAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymas „Dėl potencialiai pavojingų ir kitų darbo įrenginių saugaus naudojimo, jų priežiÅ«ros, pavojingų darbų saugaus atlikimo organizavimo“ (t. 2, b.l. 50-52), sutartis tarp LKAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b.l. 52-54), teritorijos (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telės Nr. 1 apÅ¡vietimo matavimų rezultatai (t 2, b.l. 55), brėžinio kopija (t. 2, b.l. 56), Ä®vadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalas (t. 2, b.l. 67-70), LKAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto ir pėsčiųjų judėjimo schema, kuri yra suderinta su kelių policija (t. 2, b.l. 84-85); 2018 m. rugsėjo 28 d.

Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 2, kuriame konstatuota, kad teisės aktų pažeidimo R. T. veiksmuose nenustatyta; nelaimingo atsitikimo priežastis –eismo taisyklių pažeidimas bendrovės teritorijoje (t. 2, b.l. 88-89), pamainos viršininko pareigybės aprašymu (t. 2, b.l. 90-93), Atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolu (t. 2, b.l.

94) byloje esančiomis nukentėjusiojo R. T., liudytojų P. P., A. K., M. L. ir V. S. pateiktomis eismo įvykio vietos schemomis, kurios nėra prieÅ¡taringos, bet kaip tik papildo viena kitÄ (t. 1, b.l. 67, 144, 150, 167, 189, t. 2, b.l. 30-31). Kaltinamais nurodė, kad nukentėjusysis neturėjo teisės bÅ«ti toje vietoje, nes pėsčiųjų eismas yra draudžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis R. T. yra pamainos virÅ¡ininkas. Pagal LKAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr.STA-137 patvirtintų „Transporto priemonių ir pėsčiųjų saugaus eismo laivo krovos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje taisyklių 23 punktÄ nustatyta, kad pėstiesiems draudžiama bÅ«ti krovos technikos darbo zonoje, iÅ¡skyrus dirbantiems, tiesiogiai vadovaujantiems darbuotojams (t. 2, b.l. 15-18). R. T. pareigybės apraÅ¡yme nurodyta, kad pamainos virÅ¡ininkas kontroliuoja darbuotojų darbo drausmės, darbų saugos, prieÅ¡gaisrinės saugos ir aplinkos saugos reikalavimų laikymosi savo pamainos metu, esant pažeidimams organizuoja pažeidimų Å¡alinimÄ bei jų užfiksavimÄ bendrovėje nustatyta tvarka (16 punktas, t. 2, b.l. 90-93).

Taigi, R. T., bÅ«damas pamainos virÅ¡ininku ir esant gamybiniam įvykiui, turėjo teisę bÅ«ti krovos technikos darbo zonoje, nes jis privalėjo užfiksuoti įvykį, kad bÅ«tų galima tinkamai atlikti gamybinio įvykio tyrimÄ . Kaltinamojo A. S. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis A. S., veikdamas neatsargia kaltės forma, kuri pasireiÅ¡kė nusikalstamu nerÅ«pestingumu, sukėlė eismo įvykį, kuris esant bÅ«tinajam priežastiniam ryÅ¡iui, lėmė baudžiamajame įstatyme įtvirtintų padarinių – nesunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo - kilimÄ , ir taip padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumÄ . Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. S. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , kurio metu nesunkų sveikatos sutrikdymÄ patyrė vienas žmogus.

Sprendžiant dėl bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – jis yra vyresnio amžiaus, jam yra 61 metai, Å¡iuo metu nedirba, turi neįgalumÄ , yra vedęs, gyvena kaime, yra vidurinio iÅ¡silavinimo, anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 98), baustas administracine tvarka vienÄ kartÄ iki įvykio ir vienÄ kartÄ po įvykio už KET pažeidimus (t. 2, b. l. 99-100), kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamajam A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ jam paskyrus sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ , nustatant minimalų jos dydį, numatytÄ BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į kaltinamojo dabartinę finansinę padėtį – yra 61 metų amžiaus, niekur nedirba, turi neįgalumÄ , jo pajamas sudaro 300 Eur per mėnesį, skiriamos baudos sumokėjimas iÅ¡dėstytinas per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, pasisakydamas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo kaltinamajam A. S. vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, Å¡ioje byloje, vadovaujasi teismų praktika, kad Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, be to, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs. Kaltinamasis A.

S. 2018 m. liepos 1 d. 23.16 val. įvykusio eismo įvykio metu buvo blaivus, jo anksčiau padarytas vienas KET pažeidimas, už kurį jis yra baustas administracine tvarka, nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir nesukėlė sunkių pasekmių, bylos duomenys nepatvirtina, jog kaltinamasis šį neatsargų nusikaltimÄ padarė itin Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Ä®vertinęs nurodytų aplinkybių visumÄ , teismas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, kaltinamajam netaiko.

A. S. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymÄ . (t. 2, b. l. 126-129). Nukentėjusysis R. T. Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė 10110,79 eurų ieÅ¡kinį dėl 110,79 eurų turtinės ir 10 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 85-93). Nukentėjusysis R. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 110,79 eurų turtinę žalÄ sudaro jo patirtos iÅ¡laidos vaistams, įtvarams, be to, įvykio metu buvo sugadinti jo drabužiai, laikrodis.

Neturtinę žalÄ jis patyrė dėl sveikatos sutrukdymo, ilgo gydymo, operacijų, žaizdų, keturis mėnesius buvo nedarbingas, prarasto galėjimo normaliai judėti, sportuoti, po įvykio jį kankina nemiga, skausmai, prisiminimai. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Nustatyta, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas bÅ«tent dėl kaltinamojo A.

S. neatsargių veiksmų darbo metu, todėl iš kaltinamojo A. S. ir jo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti solidariai priteistinas nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys, bet nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį tik kaltinamojo darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, įvykio metu A. S. vairuota transporto priemonė MAN TGX, VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 11 d. buvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „(duomenys neskelbtini)“ kompanijoje.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šioje byloje civiliniais atsakovais yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ADB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalÄ , taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nukentėjusysis R. T. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 110,79 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į civilinį ieÅ¡kinį nurodoma, kad su civiliniu ieÅ¡kiniu dėl turtinės žalos atlyginimo jie sutinka iÅ¡ dalies (t. 3, b. l. 66-69), civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teisiamojo posėdžio metu dėl turtinės žalos atlyginimu nuomonės nepateikė.

Susipažinus su pareikštu 110,79 eurų civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, spręstina, kad jis yra logiškas ir pagrįstas. Pagrįstai manytina, kad dėl patirtos traumos nukentėjusysis patyrė jo nurodytas išlaidas dėl vaistų vartojimo, kurios pagrįstos kasos kvitais, todėl tenkintinas visiškai. Nukentėjusiajam R. T. iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 110,79 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis R. T. šioje byloje pareiškė 10 000,00 eurų civilinį ieškinį dėl 10 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 85-93).

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad dėl įvykio nukentėjusysis patyrė didžiulį fizinį skausmÄ , iÅ¡gyveno dvasiÅ¡kai, nes negalėjo ir dar iki Å¡iol negali laisvai judėti, yra suvaržytas skausmo ir nepatogumo, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, didžiulis dvasinis sukrėtimas, negalėjimas naktimis miegoti, pastovus koÅ¡marų sapnavimas, vertė ir verčia kentėti , pergyventi, nerasti ramybės ir pusiausvyros, svarbiausia –pastovus skausmas –fizinis skausmas, prie kurio įmanoma priprasti, tačiau neįmanoma jo atsikratyti.

Labai sunku rytais atsikelti, nes visi kaulai susitingsta, o ryte, kol iÅ¡sijudina, skauda kaip kÄ tik patyrus traumÄ , tai tęsiasi jau daugiau kaip keturi mėnesiai ir neaiÅ¡ku ar kada baigsis, o skausmas didžiulis, negali apsieiti be nuskausminančių vaistų, kas vėl gi sukelia paÅ¡alinius poveikius. Å is skausmai ir iÅ¡gyvenimai nesibaigiantys, todėl labai slegiantys (1 t., b.l. 85-86). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. T. parodė, kad neturtinę žalÄ jis patyrė dėl sveikatos sutrukdymo, ilgo gydymo, operacijų, žaizdų, keturis mėnesius buvo nedarbingas, prarasto galėjimo normaliai judėti, sportuoti, po įvykio jį kankina nemiga, skausmai, prisiminimai.

Kaip jau minėta, šioje baudžiamojoje byloje civiliniais atsakovais yra kaltinamojo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir draudimo bendrovė, apdrausi transporto priemonę, su kuri buvo padaryta nusikalstama veika, ADB „(duomenys neskelbtini)“. Susipažinus su civiliniu ieškiniu ir bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis R. T. reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 10 000,00 Eur sumai. Civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos priteisimo sutiko iš dalies – sutiko atlyginti 2800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, su kita civilinio ieškinio dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teisiamojo posėdžio metu su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu dėl neturtinės žalos priteisimo sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, sveikatos pablogėjimÄ bei jo patirtÄ moralinę žalÄ , bet ir į paties nukentėjusiojo veiksmus, kurie civilinio atsakovo atstovo nuomone, irgi turėjo įtakos įvykio kilimui, nes mano, kad pats nukentėjusysis Å¡ioje situacijoje iki galo nebuvo atidus, rÅ«pestingas bei atsargus.

Be to, prašė priteistinÄ neturtinę žalÄ priteisti iÅ¡ ADB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad po analizuojamo eismo įvykio nukentėjusiajam R. T. nustatyti abiejų Å¡launų traiÅ¡kytiniai sužalojimai su odos atsluoksniavimu, plėštinė deÅ¡inės Å¡launies žaizda, kairės pusės skeveldrinis raktikaulio lūžis ir I,II,III Å¡onkaulių lūžiai, kairio žasto odos nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejų Å¡launų, kelių sÄ narių ir deÅ¡inės čiurnos srityse. Dėl sužalojimų iÅ¡sivystė potrauminė mažakraujystė.

Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1., R. T. padaryti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 13 d. Specialisto iÅ¡vada Nr. G1379/2018(03) (t. 1, b. l. 47-48)). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. T. paaiÅ¡kino, kad gydymas truko ilgai, turėjo operacijas, žaizdas, keturis mėnesius buvo nedarbingas, prarado galimybę normaliai judėti, sportuoti, po įvykio jį kankina nemiga, skausmai, prisiminimai.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, kad be patirto fizinio skausmo R. T. dėl kaltinamojo A. S. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimÄ , kitus nepatogumus - negalėjo kurį laikÄ dirbti, sumažėjo jo judėjimo laisvė, bendravimo galimybės. Tačiau byloje nenustatyta, kad Å¡ių neigiamų iÅ¡gyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, pablogėjusiais nukentėjusiojo darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad po traumos sumažėjo jo darbingumas, sumažėjo atlyginimas, pasikeitė darbo funkcijos, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad R.

T. dėl 2018 m. liepos 1 d. patirtų sužalojimų lankėsi pas psichiatrus ar psichologus, jam diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinių atsakovų skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir R. T. priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas.

Priteisiant nukentėjusiajam 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , pusiausvyra tarp R. T. ir civilinių atsakovų teisėtų interesų bus iÅ¡laikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams bei esamai teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose (CK 1.5 straipsniai). Kadangi Å¡i suma patenka į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, todėl 3000,00 Eur neturtinė žala priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“.

Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Byloje yra pateikta informacija, kad nukentėjusiajam R. T. buvo iÅ¡mokėta 3060,00 Eur draudimo iÅ¡moka. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusiojo darbdavys Laivų krovos AB „(duomenys neskelbtini)“ su draudimo kompanija AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbuotojų draudimo sutartį, pagal kuriÄ buvo apdrausti tam tikri įmonėje dirbantys darbuotojai, taip pat ir nukentėjusysis R. T.. Darbuotojai buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, nuo ligos arba darbingumo netekimo.

Pagal šį draudimÄ , dėl 2018 m. liepos 1 d. įvykio, draudimo kompanija AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ už R. T. 2018 m. liepos 1 d. įvykį, bendroje 3060,00 Eur sumoje. Civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad Å¡i suma turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotina iÅ¡ priteisiamos neturtinės žalos dydžio. Teismas su Å¡ia nuomone nesutinka, nes R. T. draudimo kompanijos AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuota ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka yra susijusi su jo darbo metu patirtu nelaimingu atsitikimu ir jo metu patirtais sužalojimais, o ne dėl moralinės žalos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme patyrimo.

Proceso išlaidų nėra. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, (t. 3, b. l.

47) ir vokas su KAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto ir pėsčiųjų judėjimo schema, pridėtas prie bylos, po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti 50 MGL (2500 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų 0 centų)) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 10 (deÅ¡imties) mėnesių laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyti, kad kiekvienÄ mėnesį turi bÅ«ti sumokėta po 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) baudos. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ (įmokos kodas - 6801). Mokėjimo kvitus bÅ«tina pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams.

A. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę. Nukentėjusiojo R. T. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam R. T. 110,79 Eur (vienÄ Å¡imtÄ deÅ¡imt eurų 79 centus) turtinei žalai atlyginti ir 3000,00 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vienÄ kompaktinį diskÄ su fotonuotraukomis iÅ¡ įvykio vietos, esantį byloje, ir vokÄ su KAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto ir pėsčiųjų judėjimo schema, pridėtÄ prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Rasa Stonkuvienė