f6ed697f-a1f7-43fe-bb7a-e7ae7d7b575e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-8565-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03120-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui N. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas N. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti jam 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2015 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, apie 10 dienų, jis buvo gydomas LAVL sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Kameros-palatos buvo nuolat perpildytos, sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie durų, kuriose įrengta stebėjimo akutė, o nuo gyvenamosios patalpos atskirtas tik 1,2 m aukščio sienele.

Kamerose-palatose nebuvo stalo ir kėdžių. Dėl tokių sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumÄ , diskomfortÄ , tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. LAVL, kuri atstovauja atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 8–10). LAVL nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2015 m. birželio 15 d. buvo gydomas Chirurgijos skyriaus kameroje-palatoje Nr. 18 (7,33 kv. m, 4 lovos). Koks konkretus skaičius pareiÅ¡kėjo gydymo minėtoje palatoje metu buvo pateikti negali, nes tokia statistika nevedama.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111 p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Nurodo, jog LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kurių teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris bÅ«tinas teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę ir tinkamÄ nepertraukiamÄ gydymÄ . LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi bÅ«ti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems.

Dėl Å¡ios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus. LAVL palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kiekvienoje palatoje yra įrengta ventiliacinė vėdinimo Å¡achta bei langai kas užtikrina tinkamÄ oro ventiliacijÄ , sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m sienele kas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Visuomenės sveikatos centras nepateikė jokių pastabų dėl sienelės neatitikimo teisės aktams.

LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio, nepagrįstas priežastinis ryÅ¡ys tarp LAVL veiksmų ir kilusių pasekmių.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis nurodo patyręs LAVL dėl netinkamų laikymo sÄ lygų. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 111.4 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Remiantis LAVL pateiktais duomenimis (b. l. 8), pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2015 m. birželio 15 d.

IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 11 parų praleistų LAVL, visas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų. LAVL atsiliepime pripažino, kad nustatytos ploto normos galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie laikymÄ perpildytose palatose yra pagrįstos. Be to, pažymėtina ir tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sÄ lygas.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotas Leidimas-Higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 (b. l.

21) patvirtina, kad LAVL atitinka minimalius sveikatos priežiÅ«ros įstaigos reikalavimus. Aplinkybę, kad patalpų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas, o patalpos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais, patvirtinta 2015 m. liepos 17 d. pažyma apie kamerų / palatų plotÄ ir inventorių (b. l. 20). Å ie duomenys taip pat patvirtina, jog kamerose yra įrengti stalai ir kėdės, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas laikytinas nepagrįstu. Pabrėžtina, kad LAVL pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto atlieka patalpų remontÄ , tai patvirtina teismui pateiktas 2015 m. kovo 27 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-519 (b. l. 15), kuris patvirtina, jog kamera Nr. 18, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo suremontuota.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas tik 1,2 m aukščio sienele ir yra įrengtas prie durų, pro kurias jis gali bÅ«ti stebimas.Higienos normos 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .LAVL nurodė, jog sanitarinis mazgas atskirtas 1,5 m sienele ir tai pagrindė Vilniaus visuomenės sveikatos centro kameros Nr. 18 patikrinimo aktu, kuriuo nebuvo konstatuoti jokie higienos normų pažeidimai (b. l. 18–19) bei kameros foto nuotraukomis, iÅ¡ kurių matyti, jog asmens privatumas naudojantis sanitariniu mazgu užtikrinamas su užuolaidomis (b. l. 14), todėl teismas vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis pripažįsta, kad toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atitinkamai, vertintina, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ , žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Kita vertus, nėra duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų subjektų.Atsižvelgiant į laikymo LAVL trukmę, į tai, kad buvo nustatytas kamerų perpildymo faktas (bendroje sumoje 11 parų), į tai, kad pareiÅ¡kėjas, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , turėjo numatyti bÅ«simas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažeidimų mastÄ , pareiÅ¡kėjui priteisiama iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 150 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo N. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui N. Å . 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                     Donatas Vansevičius