2019-03-20 Nr. AB-6892-3-61-3-00176-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-181-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00176-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. KS-307 „Dėl D. K.“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą, taip pat taikyti Rokiškio rajono savivaldybės mero inicijuoto pareiškėjos atleidimo iš užimamų pareigų sustabdymą.

Pareiškėja nurodė, jog Komisija Sprendimą su 2018 m. gruodžio 20 d. lydraščiu Nr. S-5244 (1.2) pasiuntė Rokiškio rajono savivaldybės merui A. V., o jis ant šio lydraščio ranka užrašė: „N. A.. Atleisti D. K. iš direktoriaus pareigų, kai įsigalios VTEK sprendimas, parašas. 2018 12 20“. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorė N. A., savo ruoštu, rašte šią mero rezoliuciją papildė savo įrašu: „Atsižvelgti į terminus. R. S.. 2018 12 21“. Taip pat apie tai, kad vien gauto iš Komisijos oficialaus rašto pagrindu, nelaukdamas jos apeliacijos, pareiškėją ruošiasi atleisti iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (toliau – ir Centras) vadovo pareigų meras A. V. pasisakė regioninėje ir rajoninėje spaudoje.

Pareiškėja pažymėjo, kad iš pateiktos medžiagos aišku, kad pareiškėjos darbdavys (Rokiškio rajono savivaldybė) ketina nutraukti darbo santykius su ja nelaukiant nei Komisijos Sprendimo apskundimo termino pabaigos, nei teismo sprendimo įsiteisėjimo datos. Pareiškėja pastebėjo, kad Komisija Sprendime neteikė rekomendacijos darbdaviui atleisti pareiškėją. Pareiškėjos įsitikinimu, toks skubotas ir nepagrįstas noras atleisti konkurso būdu pareigas užėmusią pareiškėją rodo darbdavio negatyvią, gal net politinę priešrinkiminę nuostatą jos atžvilgiu ir kelia realią grėsmę pareiškėjos darbinėms teisėms ir jos teisėtiems lūkesčiams tęsti darbinę veiklą. Pareiškėja akcentavo, kad sužinoję apie minėtus Rokiškio rajono savivaldybės mero ketinimus, beveik visas kolektyvas (118 Rokiškio Centro) darbuotojų pasirašė kreipimąsi į Rokiškio rajono savivaldybės tarybą su prašymu stabdyti prieš direktorę D. K. nukreiptus neteisėtus ir psichologiškai Rokiškio Centrą žlugdančius mero veiksmus.

Pareiškėjos teigimu, taip pat tikslinga nedelsiant sustabdyti Rokiškio rajono savivaldybės atstovų inicijuotą pareiškėjos atleidimo iš užimamų pareigų eigą, nes tai kelia realią grėsmę, jog gali sutrikti VšĮ Rokiškio Centro veikla bei paslaugų teikimas gyventojams, būti pažeistas viešasis interesas. Taip pat būtų pažeistos pareiškėjos darbinės teisės, o jos atleidimo atveju implikuotas papildomas bylinėjimasis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjos D. K. skundą, o pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad, nepritaikius pareiškėjos prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas nurodė, kad pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nenurodė jokių konkrečių argumentų pagrindžiančių didelės ar neatitaisomos žalos atsiradimo faktą. Teismas vertino, jog vien teigimas, kad gali sutrikti VšĮ Rokiškio Centro veikla ir paslaugų teikimas nesudaro pagrindo, kad bus padaryta kokia nors žala. Pareiškėja niekaip nedetalizavo, kodėl atleidus ją iš einamų pareigų, įstaiga nebegali teikti paslaugų gyventojams, nenurodė, kodėl kiti darbuotojai negali spręsti einamųjų įstaigos klausimų ar kaip ginčijamas sprendimas kelia grėsme įstaigos veiklai.

Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjos formuluojamą skundo reikalavimą, šioje administracinėje byloje nebus tikrinamas pareiškėjos atleidimo teisėtumas, todėl prašymas stabdyti pareiškėjos atleidimo procedūrą, o konkrečiai, Rokiškio rajono savivaldybės mero 2019 m. sausio 17 d. potvarkio Nr. MP-8 (toliau – ir Potvarkis) galiojimą, negali būti tenkinamas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėtina, kad negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008). Teismas pastebėjo, kad pareiškėja galėtų prašyti stabdyti priimto individualaus administracinio akto dėl pareiškėjos atleidimo galiojimą toje byloje, kurioje būtu tikrinamas pareiškėjos atleidimo teisėtumas bei pagrįstumas.

III. Pareiškėja D. K. atskiruoju skundu (I t., b. l. 51–55) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėja pažymi, kad pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nutartyje, yra tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku nagrinėjamoje administracinėje byloje – su Komisijos Sprendimu. Vadovaudamasis šiuo Komisijos Sprendimu (apie tai tiesiogiai nurodoma Potvarkio preambulėje), meras ir atleido pareiškėją iš VšĮ Rokiškio Centro direktoriaus pareigų.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas remiasi netinkama praktika ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kurioje kalbama apie seną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies redakciją.

Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui taip pat prašė taikyti ir kitą reikalavimo užtikrinimo priemonę – kol įsiteisės teismo sprendimas stabdyti Komisijos Sprendimo galiojimą, kuris įtakoja pareiškėjos darbinių ir kitokių teisių suvaržymą.

Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nutartyje ignoravo ir nevertino pareiškėjos skunde greta kitų išsakytą argumentą, jog būtų „pažeistos pareiškėjos darbinės teisės, o jos atleidimo atveju - implikuotas papildomas bylinėjimasis“. Pareiškėja teigia, jog akivaizdu, kad žmogus, ne savo valia staiga atleistas iš pareigų, kurias užėmė konkurso būdu, patiria didelį emocinį sukrėtimą, praranda teisėtus karjeros lūkesčius, netenka pragyvenimo lėšų, pažeidžiama jo darbinė reputacija, kad norint grįžti į pareigas tenka ilgai bylinėtis ir dėl to patirti nemažų išlaidų ir pan. Pareiškėja skunde akcentavo ir tai, kad Komisija Sprendime neteikė rekomendacijos darbdaviui atleisti iš pareigų pareiškėją, tačiau jis (darbdavys) atkakliai to nepaisė.

Pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Komisijos 2019 m. sausio 16 d. raštas Nr. S-283-(2.5) „Dėl išaiškinimo“, kuriame, atsakant į Rokiškio rajono savivaldybės mero raštu teiktą 2019 m. sausio 4 d. paklausimą, buvo aiškiai atsakyta, kad „Komisijos nuomone, analizuojamoje situacijoje, Savivaldybėje galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl drausminės atsakomybės taikymo D. K. ir kaip jos taikymo pasekmė vertinama, ar D. K., atsižvelgiant į jos padaryto Įstatymo nuostatų pažeidimo pobūdį, sunkumą ir pasekmes, turi būti atleidžiama iš pareigų PASPC“. Tačiau meras, išleisdamas Potvarkį, šį Komisijos išaiškinimą visiškai ignoravo.

Pareiškėja pažymi, kad nutartyje pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į pareiškėjos skunde išsakytą teiginį, kad gali būti pažeistas viešasis interesas. Teismui buvo pateiktas VšĮ Rokiškio Centro darbuotojų kreipimasis į Rokiškio rajono savivaldybės tarybą, kurį pasirašė 118 (beveik visi) VšĮ Rokiškio Centro darbuotojų, ir prašė stabdyti prieš direktorę D. K. nukreiptus neteisėtus ir psichologiškai VšĮ Rokiškio Centro žlugdančius mero veiksmus. Jau po skundo pateikimo teismui, Rokiškio rajono savivaldybės merui įteikti dar du panašaus turinio kreipimaisi: 2019 m. sausio 23 d. Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narių (pasirašė 13 iš 25) ir VšĮ Rokiškio Centro stebėtojų tarybos visų narių, kurie pridedami prie šio skundo. Juose taip pat protestuojama prieš D. K. atleidimą ir motyvuojamas viešasis interesas tęstinumo jos tolesnio darbo užimamose pareigose. Pareiškėja teigia, kad šie dokumentai taip pat akivaizdžiai liudija apie D. K., kaip VšĮ Rokiškio Centro vadovei, patikėtų vykdomų darbų svarbą ir reikšmingumą Rokiškio rajono savivaldybei, ypač dėl skirtų ES struktūrinių fondų lėšų (apie 270 000 Eur) pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonę „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas" įsisavinimo (šie pinigai įstaigą turi pasiekti jau vasario mėn.) ir skubių šių metų investicinių projektų parengimo. Jos nepagrįstas prievartinis eliminavimas iš šių darbų kelia pagrįstą susirūpinimą ir nerimą ne tik jos darbo kolektyvui, bet ir VšĮ Rokiškio Centro stebėtojų tarybai, Rokiškio rajono savivaldybės tarybos nariams. Pareiškėjos nuomone, visa tai liudija apie galimą didelę grėsmę minėtų darbų vykdymui ir santykių stabilumui ir apie didelę tikimybę materialinės žalos (nuostolių) atsiradimui, kaip antai dėl minėtų projektų finansavimo netekimo ar lėšų neskyrimo jiems.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. sausio 17 d. potvarkio Nr. MP-8 galiojimo sustabdymas lieka aktualus ir šiai dienai, nes kitu mero potvarkiu, 2019 m. sausio 18 d. Nr. MP-11, yra nukeltas D. K. atleidimas į pirmąją darbo dieną po jos laikinojo nedarbingumo pabaigos.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą (I t., b. l. 62–63) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Komisija nurodo, kad, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. KS-31dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbo reglamento patvirtinimo (toliau – ir Reglamentas) 95 punktu) Komisijos sprendimai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje, įsigalioja nuo jų priėmimo dienos. Komisijos sprendimas, kuriuo priimamas norminis teisės aktas, įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesne įsigaliojimo data. Komisijos nuomone, šis, Reglamente nustatytas, teisinis reguliavimo atitinka teisėkūros principus. Teisės doktrinoje ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme pripažįstama, kad norminių teisės aktų įsigaliojimas yra siejamas su jo paskelbimu Teisės aktų registre (t.y. kitą dieną po paskelbimo), tuo tarpu teisės taikymo aktai įsigalioja jų pasirašymo (priėmimo) dieną, išskyrus atvejus, kai juos reikia skelbti Teisės aktų registre. Komisijos sprendimai, kurie yra priimami vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi (vadovaujantis šiuo straipsniu buvo priimtas pareiškėjos ginčijamas Sprendimas) yra individualaus pobūdžio, todėl Komisijos nuomone, Reglamento 95 punkte nustatytas reglamentavimas, kad šie Komisijos sprendimai įsigalioja jų priėmimo dieną (ir galioja tol, kol nėra teismo panaikintas) yra teisėtas ir negali būti pagrindas stabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą, kol bus išnagrinėta pareiškėjos byla administraciniame teisme.

Komisijos nuomone, pagrindinis pareiškėjos argumentas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra susijęs su jos atleidimu iš VšĮ Rokiškio Centro vadovo pareigų, tačiau, Komisija šiuo klausimu jokio sprendimo nėra priėmusi, be to Komisijos Sprendime taip pat nėra ir tokios rekomendacijos, kad pareiškėja turėjo būti atleista iš pareigų. Taigi, Komisijos Sprendime jokiu aspektu nėra pasisakyta dėl pareiškėjos darbo santykių nutraukimo, o tik įvertinta jos elgesio atitiktis įstatymo nuostatoms.

Komisija sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties motyvais, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, kils reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, netenkino pareiškėjos D. K. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo panaikinti Komisijos Sprendimą, tačiau atskiruoju skundu prašo stabdyti ir Sprendimo, ir Potvarkio galiojimą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Potvarkio, pažymi, kad Potvarkis nėra nagrinėjamos bylos dalykas, t. y. pareiškėja neskundžia jo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas Potvarkio atžvilgiu negalimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos aplinkybes, ginčijamo Sprendimo bei pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, taip pat į bylą pateiktus įrodymus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais (ABTĮ 136 str.), sprendžia, jog šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje neįrodyta, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti galimai pareiškėjai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė