f6ec109c-c38a-4ccf-be3c-bb1baa73d3ee · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Lkl;’’                                                                                                                        Baudžiamoji byla Nr.1-40-169/2012                                                                                                                         Proceso Nr.1-73-2-00064-2010-6                                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                                                       1.2.5.4; 1.2.8.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4;

                                                                                                                                                                                    MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                                                          N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 3 d.Mažeikiai                   Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė, sekretoriaujant Vilijai Rukšėnienei, dalyvaujant prokurorei Editai Ročytei,kaltinamojo gynėjui advokatui Edvardui Krūveliui,nukentėjusiesiems J.

G. ir K. G.,jų atstovui advokatui Virginijui Gžimailai,Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui              vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: R. V. perduotas teismui kaltinant tuo, kad sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ bei tuo, kad vieÅ¡ai įžeidė žmogų, o bÅ«tent:2010 m. sausio 27 d. laike nuo 10:30 val. iki 12:00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme po to, kai įžeidė J. G., grasino jÄ nužudyti sakydamas: „nudėsiu aÅ¡ tave“ ir ketino sugriebti jÄ už kaklo, tokiu bÅ«du panaudojo psichinę prievartÄ , dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti;toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2010 m. sausio 28 d. laike nuo 11:00 val. iki 12:00 val. toje pačioje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, asmeninio konflikto su J.

G. metu grasino jÄ nužudyti, važiavo automobiliu Nissan Patrol, v/n (duomenys neskelbtini) į J. G., taip sukeldamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas jÄ partrenkti automobiliu gali bÅ«ti įvykdytas;toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2010 m. rugsėjo 8 d. apie 20:00 val. atėjęs į J. G. priklausančiÄ namo, esančio (duomenys neskelbtini) verandÄ po to, kai įžeidė J. G. ir jos nepilnametį sÅ«nų K. G., reikalavo atsukti vandenį, kitu atveju grasino nužudyti J. G. sakydamas:

„aÅ¡ tave nudėsiu, padegsiu“ ir puolė artyn prie J. G., alkÅ«ne jÄ nustÅ«mė, tokiu bÅ«du sukeldamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti;toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2010 m. rugsėjo 8 d. apie 22:00 val. spardydamas ir daužydamas J. G. namų, esančių (duomenys neskelbtini, duris reikalavo įsileisti į namo patalpų vidų ir atsukti vandenį, kitu atveju grasino nužudyti J. G., sakydamas: „aÅ¡ tave nudėsiu“, tokiu bÅ«du panaudodamas psichinę prievartÄ sistemingai baugino J.

G., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti;- 2010 m. sausio 27 d. laike nuo 10:30 val. iki 12:00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme žodžiu užgauliai pažemino J. G. vadindamas jÄ necenzÅ«riniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais;- toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2010 m. sausio 28 d. laike nuo 11:00 vai. iki 12:00 val. toje pačioje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, vieÅ¡ai, kitų žmonių akivaizdoje vadindamas J. G. necenzÅ«riniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais užgauliai jÄ pažemino;- toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2010 m. rugsėjo 8 d. apie 20:00 val. atėjęs į J.

G. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), verandÄ , reikÅ¡damas pasipiktinimÄ dėl užsukto vandens vieÅ¡ai, kitų žmonių akivaizdoje vadindamas J. G. necenzÅ«riniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais užgauliai jÄ pažemino, o nukentėjusiosios nepilnamečiui sÅ«nui K. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), siekiant užstoti J. G., iÅ¡vadino nepilnametį K. G. necenzÅ«riniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, užgauliai jį pažemindamas;- toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2010 m. rugsėjo 8 d. apie 22:00 val. spardydamas ir daužydamas J.

G. namų, esančių (duomenys neskelbtini), duris reikalavo įsileisti į namo patalpų vidų ir reikÅ¡damas pasipiktinimÄ dėl užsukto vandens, vieÅ¡ai, kitų žmonių akivaizdoje vadindamas J. G. necenzÅ«riniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, užgauliai jÄ pažemino. Teismo nustatytos aplinkybės Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis R. V. kaltu neprisipažino ir parodė, jog gal nuo 2008 m. gyvena (duomenys neskelbtini) esančio namo antrame aukÅ¡te.

Dėl šių patalpų tarp miško savininkų kooperatyvo ir savininkų įgaliotinio Š. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, sumokėta didžioji dalis kainos, bet dėl pirmo aukšto savininkės G. nesutarimų su kaimynu žemės sklypo nuosavybės teisė neįregistruota. Preliminarioje sutartyje numatyta, kad pirkėjas turi teisę disponuoti visu turtu. Pradžioje su J. G. sutarę kuo puikiausiai, dalyvavo dukters gimtadienyje, tačiau po kažkurio laiko prasidėję priekabiavimai – dėl sniego, dėl netvarkingai pastatyto automobilio, dėl neuždarytų vartų.

Tada jis stengęsis bendrauti minimaliai, t. y. pasisveikindavęs susitikęs kieme ir viskas. Ponia G. pradėjo raÅ¡yti SMS žinutes, o jis bandęs atsakyti, kartais su jumoru. 2010 m. sausio 27 d. neprisimena, nes ji niekuo neiÅ¡siskiria, tik žinÄ s, kad niekada G. nėra sakęs „nudėsiu aÅ¡ tave“ ir necenzÅ«riÅ¡kai. Nukentėjusi praÅ¡ydavo, kad automobilius pastumtų giliau į kiemo pusę, kad nestatytų prie Å¡iltnamio, o statytų kairiau, kad vaikščiotų ne kaire puse, o deÅ¡ine – tarp automobilių ir Å¡iltnamio.

Kai papraÅ¡ydavo, jis stengdavęsis tuos automobilius pastumti, bet to konfliktais nepavadintų. Dėl 2010 m. sausio 28 d. įvykio su automobiliu Nissan Patrol parodė, jog ryte buvo labai Å¡alta, todėl jis su „Jaguaru“ iÅ¡vykęs, o „Nissan Patrol“ variklį palikęs užkurtÄ paÅ¡ildymui. Grįžus po pusvalandžio G. pradėjo teigti, kad neva dÅ«mai į Å¡uns bÅ«dÄ patenka. Iki Å¡uns bÅ«dos buvo 3-5 metrai ir matėsi, kad dÅ«mai į kitÄ pusę eina. Jis iÅ¡klausęs G., bandęs paaiÅ¡kinti, kad dÅ«mai į Å¡uns bÅ«dÄ neina, ir iÅ¡važiavęs. Du ar tris kartus G. buvo užsukusi vandenį, todėl jis važiuodavęs pas mamÄ praustis, maudytis.

Po paskutinio užsukimo jis vandenį įsivedė atskira atÅ¡aka, pasidarė naujÄ Ä¯vadÄ . 2010 m. rugsėjo 8 d. jis buvo iÅ¡vykęs žaisti krepÅ¡inio, paskambino J. paklausti, ar atsuko vandenį. Jai pasakius, kad neatsuko, paskambino policijai ir paklausė, ar negalėtų nuvykti iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl neatsuka vandens. Kai pareigÅ«nai atvyko, jo namuose nebuvo, buvo J.. Kai grįžo iÅ¡ krepÅ¡inio, pareigÅ«nai jau buvo buvę ir iÅ¡vykę. Jis nuėjęs papraÅ¡yti, kad nors deÅ¡imčiai minučių atsuktų vandenį, kad galėtų pasportavęs nusiprausti.

Su G. nebendravo, tik beldė į duris. Jam besibeldžiant atėjo pareigÅ«nai, klausė, kodėl jis beldžia. Jis atsakęs, kad nori papraÅ¡yti, kad atsuktų vandenį. Tada į kiemÄ išėjo ir G. ir su policijos pareigÅ«nais pusę valandos kieme Å¡nekėjosi. Paskutinį kartÄ , kai užsuko vandenį, prieÅ¡ iÅ¡važiuojant žaisti krepÅ¡inį užsukus paklausti dėl vandens, nukentėjusioji su sÅ«num buvo verandoje. Jis paprašęs atsukti vandenį, bet G. sakė negalinti, nes per lubas bėga vanduo, todėl kyla gaisro ir trumpo sujungimo pavojus.

IÅ¡eidamas jis pasakęs, kad nėra kitos iÅ¡eities kaip kviesti policijÄ . Tikrai negÄ sdinęs, neįžeidinėjęs sÅ«naus ir nestumdęs jo;- nukentėjusioji J. G. parodė, kad V. apsigyveno prieÅ¡ keturis metus ir visÄ tÄ laikÄ ji vargstanti. Kai vyras išėjo iÅ¡ namų, prasidėjo reketas siekiant jÄ iÅ¡guiti iÅ¡ pirmo aukÅ¡to, kad galėtų turėti visÄ namÄ . Buvo užėmęs kabelį, paskui užėmė kaminÄ , negalėjo užsikurti ugnies. Visi tie metai buvo bildėjimo, remonto.

Kai vedėsi židinį, tai iki 3 val. nakties, o vaikui ryte į mokyklÄ reikėjo. Prašė gražiai, rašė žinutes, kad vaikui į mokyklÄ , nemiegojęs turės eiti. Sakė, kad kai baigs darbus, baigs ir triukÅ¡mÄ . Ant jos tako Å¡iukÅ¡les kraudavo, policininkas Gineitis matė, jog iki pat lango Å¡iukÅ¡lių buvo prikrauta. Sausio pabaigoje gavo žinutę iÅ¡ kaltinamojo:“ ponia, patrauk maÅ¡inÄ , matai, kad noriu pravažiuoti“. Ji jo jau bijojo, nes iki to daug ko buvo pridirbęs, buvo grasinęs, daug įvykių buvę.

Mušęs nėra, bet žodžiais. Jis sakė, kad „daves iki durnyno“, vis tiek ji iÅ¡eisianti iÅ¡ to pirmo aukÅ¡to. Grasinimai buvo. Gavusi žinutę, kad patrauktų maÅ¡inÄ , ji mačiusi, kad pirmÄ jÄ maÅ¡inÄ patraukęs V. gali iÅ¡važiuoti, nes jis pats sau buvo užsistatęs, o jos automobilis stovėjo kitoje pusėje. Kaltinamasis pirmÄ automobilį paliko užvestÄ , skersai pastatytÄ ir iÅ¡važiavo su kitu automobiliu. Kaltinamasis su maÅ¡ina „iÅ¡maujojo“ sniegÄ , kur ji buvo sukasusi, paklausus, kodėl jis taip daro, pradėjo ant jos pulti, sulaužė Å¡uns kibirÄ , . pradėjo Å¡aukti keiksmažodžius:

„k...(sako keiksmažodį), bl... (sako keiksmažodį), aÅ¡ tave nudėsiu, užknisai mane“. Kaimynai jei ir girdi, ateina po visko, klausia kas čia buvo, bet niekas nenori liudyti. Už tvoros kaimynai gyvena, čia pat. Tuo metu vaikščiojo vyrai, bet niekas nenori kiÅ¡tis, bijo jo. TÄ kartÄ kaltinamasis vijosi jÄ iki trobos keikdamas, iÅ¡kėlęs abi rankas į viršų. Netoli jos namo antro lango, esančio prie verandos, iÅ¡kėlęs rankas kaltinamasis jau norėjo trenkti, ar kÄ , bet jis Å¡nekėjo:

„aÅ¡ tave, bl... (sako keiksmažodį), nudėsiu“. Abi rankas laikė virÅ¡ galvos. Jei bÅ«tų norėjęs trenkti, tai bÅ«tų vienÄ rankÄ iÅ¡kėlęs, o čia abi iÅ¡kėlė. Ji pradėjusi Å¡aukti, kad nebandytų dėti, kad sÅ«nus namuose yra, labai iÅ¡sigandusi. PrieÅ¡ tai skambinusi vyrui G. į policijÄ , jis ten dirba, sakiusi nežinanti, kÄ daryti, kad puola ant jos. Jis atsakė, ko visÄ laikÄ nusileidžiu. Sakė, kad kiek sykių grasina nudėti, tai vienÄ sykį ir nudės, urėdijoje dirba ir nuÅ¡aus.

KitÄ , sekančiÄ dienÄ , kaltinamasis vėl iÅ¡važinėjo sniegÄ . Eidama pro Å¡unį pasakiusi: „ko čia vaiduokliauji“, ta prasme, kam iÅ¡dykauja. TÄ sniegÄ taip sunkiai sukasė, iÅ¡valė, o jis su savo visureigiu iÅ¡važinėjo. Kaltinamasis atsitraukė atbulas: „nu, bl... ( sako keiksmažodį), nudėsiu“, ir puolė ant jos, ji tik spėjusi įbėgti į garaÅ¾Ä , o kaltinamasis įsibėgėjęs pilnu greičiu ant jos važiavo ir visai prie durų sustojo. Ji visa drebėjusi, gėrusi vaistus.

Dar į jos maÅ¡inÄ buvo privaręs smalkių. Tas buvo pirmÄ kartÄ , kai jam pasakiusi, kam taip dirbasi, jis buvo privaręs prie jos maÅ¡inos Å¡ono ir dÅ«mijo specialiai į maÅ¡inos kabinÄ dÅ«mus. VisÄ laikÄ tokie nesutarimai vyksta. Kai tik policija atvažiuodavo, jis pasakydavo, kad jokio nusikaltimo nėra padaręs, ko važinėjasi jie. Židinį kai pasistatė, vidurnaktį malkas skaldydavo, neduodavo ramybės iki trijų valandų nakties. Jis miÅ¡kų urėdijoje direktorium dirbo, taip gyrėsi, nesiskaitė visai. Dėl vandens - buvo rugpjūčio 27 d., vaiko kambaryje visÄ laikÄ drėko, nesuprato kas čia vyksta, apie 28 d. pamačiusi, kad virtuvėje bėga vanduo per lubų plokÅ¡tes, girdėjusi, kad V. moteris buvo įsijungusi skalbimo maÅ¡inÄ , pabeldusi ir pasakiusi, kad pas juos kažkur bėga vanduo.

ApžiÅ«rėjus ji pamatė, kad deÅ¡inėje pusėje Å¡alia virtuvės esančiame duÅ¡e, Å¡onuose iÅ¡traukytos plytelės, kad vanduo greičiau nutekėtų pagal sienÄ , nes maža anga buvo, nespėjo iÅ¡bėgti, todėl pas jÄ ir bėgo vanduo. Ji pasakiusi J., kad Å¡i pasakytų kaltinamajam. KitÄ rytÄ kieme ji paklaususi kaltinamojo, ar jam sakė J., jie mes skęsta. Kaltinamasis Å¡aipėsi: „na ir kas“. Ji sakiusi, kad užsidegs, nes vanduo per elektros laidus eina. Savivaldybėje buvo paraÅ¡iusi praÅ¡ymÄ , kad eitų žiÅ«rėti, nes kaltinamasis iki begalybės viskÄ darė, kÄ norėjo.

Paskui rugsėjo 28 d. vanduo pradėjo tekėti smarkiai, per lemputę, iÅ¡metė saugiklius, todėl ji nuėjusi į rÅ«sį ir užsukusi sklendę, kad neužsidegtų troba. Kai ji kaltinamajam sakiusi, kad žiÅ«rėtų, tvarkytųsi, jis tik sakęs: „nu ir tegul, aÅ¡ ir pats dar padegsiu“. VisÄ laikÄ Å¡aipėsi, grasino, kÄ norėjo tÄ ir darė. Tada, matyt, tai moteriai liepė iÅ¡kviesti policijÄ . Kai atvažiavo policija, nuėjo kartu su policija pas juos į antrÄ aukÅ¡tÄ .

Policija matė, kad plytelės iÅ¡traukytos, aplinkui sudėtos, kad specialiai vandeniui praleisti. Po kiek laiko parvažiavo kaltinamasis. Trečias kartas - vaikas buvo pavėsinėje, remontavo dviratį. Vaikas pakvietė jÄ sakydamas, kad kviečia kaimynas. Jai išėjus kaltinamasis prie pat jos prisikišęs ėmė jÄ keikti necenzÅ«riniais žodžiais:„ tu bl... (sako keiksmažodį), na... (sako keiksmažodį), ko užsukai vandenį,“ pradėjo Å¡aukti ant jos: „Bl... (sako keiksmažodį), „nudėsiu vienÄ sykį“.

Ji sakiusi, kad buvo policija, kad matė, kad vanduo bėga, kad negali leisti, nes užsidegs troba. K. pradėjo sakyti:“ V., kodėl taip negražiai kalbi ant mamos“, o Å¡is: „kÄ tu bl... (sako keiksmažodį), suski, na...( sako keiksmažodį), aiÅ¡kini, užknisai“. Ji iÅ¡sigandusi pradėjo Å¡aukti: „tu ne savo teritorijoje esi, lauk iÅ¡ čia“. Viskas vyko prie jos durų, įėjus į verandÄ . Kaltinamasis buvo įėjęs į verandÄ , visiÅ¡kai prie pat kur į vidų įeinama.

Kai pasakiusi, kad ne savo teritorijoje yra, kaltinamasis keikdamas trenkė duris ir grasindamas „nu bl... (sako keiksmažodį)“, dar kažkÄ burbėdamas išėjo prie savo durų. Ji iÅ¡kvietusi policijÄ , bet kaltinamojo nebebuvo. Paskui vakare apie deÅ¡imtÄ kaltinamasis pradėjo iÅ¡tisai skambinti durų skambučiu, paskui į duris su kumščiu, su koja spardė, daužė ir keikėsi: „nu, bl... (sako keiksmažodį), na... (sako keiksmažodį) , k... (sako keiksmažodį)“, sakė ir kad nudės, ir kad padegs, daug žodžių sakė.

IÅ¡sigandusi grasinimų paskambino į policijÄ . Atvykusi policija rado jį bedaužantį kumščiais į duris. Kaltinamasis sakė: „daužysiu visÄ naktį, „bl..“. (sako keiksmažodį), kol ta atsuks vandenį“. Kaltinamasis buvo jau gėręs, tai ji supratusi iÅ¡ kvapo, kai pavėsinėje ant vaiko puolė, sakydamas:„ „tu bl... (sako keiksmažodį), suski dar paaiÅ¡kinsi“. Kaltinamasis visÄ laikÄ sakė, kad turės problemų, jei neparduos namų, kad gaus nugriauti ir Å¡iltnamį, ir dar kažkÄ nugriauti, o jis turės sklypelį įvažiuoti su traktorium dirbti žemę.

Kreipdamasis į jÄ â€žponia“, tik juokėsi iÅ¡ jos, tai sakė su panieka. Daug kartų rašė pareiÅ¡kimus policijai, bet ten visi tik juokdavęsi, sakę, kad kaltinamasis turi tų pažinčių, užnugarį, kad ji be reikalo raÅ¡inėja. Dėl kaltinamojo veiksmų bylos nekeldavo, nes visi jo bijojo. KiekvienÄ kartÄ , ypač kai tamsu, susitikus kaltinamÄ jį jai baugu eiti, nes ji nežinanti, kÄ jis ketina daryti, visÄ laikÄ yra įtampoje. Vaikas buvo susilaužęs rankÄ , norėjo nuvežti iki mokyklos, bet V. netraukė savo maÅ¡inos, vaikas išėjo pėsčias.             Kraujo spaudimas sukildavo, ėjo pas Å¡eimos gydytojÄ , sÅ«nus lankėsi pas nervų gydytojÄ , buvo sanatorijoje, jai pablogėjo striuma, gulėjo Klaipėdos ligoninėje, striuma yra trečio laipsnio, vožtuvas neužsidaro, vienas iÅ¡ vis sutrinka.

Per V. terorizavimo laikotarpį jai ritmas nukritęs, anksčiau sukildavo spaudimas, o dabar blogiau, iÅ¡ vis nukrisdavo iki 40 ritmas.. Anksčiau taip nesijausdavusi, ryte tiesiog rankų nepakelianti. SÅ«nui galvÄ pradeda skaudėti nuo pusės pamokų, yra nervuotas, ir jos gailisi, bijo dėl jos, kad kas neatsitiktų. Turėjo įtakos mokslams, pablogėjo atmintis, negali gerai iÅ¡simiegoti, nes V. naktį 2-3 val. skaldo malkas, kad židinį užsikurti. Tikriausiai nori jÄ iÅ¡provokuoti. DienÄ bÅ«na ramiai, tyliai, po vienuoliktos iki 2-3 val. prasideda daužymasis, trankymasis.

Tikriausiai todėl, kad jÄ iÅ¡provokuotų, kad raÅ¡ytų kokiÄ Å¾inutę, kad kažkÄ sakytų, nori iÅ¡provokuoti barnį. PraÅ¡o priteisti moralinę žalÄ 7000 Lt ir iÅ¡laidas advokatui; - nukentėjusysis K. G. parodė, jog žinÄ s tÄ istorijÄ sausio mėnesį, kai kaimynas vijosi mamÄ rankas iÅ¡kėlęs. Tuo metu gulėjęs savo kambaryje, iÅ¡girdęs, kaip kaimynas gazavo savo maÅ¡inÄ . Nuėjęs į virtuvę pasižiÅ«rėti, kas nutiko, pamatęs pro virtuvės langus prabėgant mamÄ ir iÅ¡ paskos kaimynÄ .

Nuėjo į svetainės kambarį, pro kurio langÄ matęs, kad kaimynas iÅ¡kėlęs rankas kažkÄ ant mamos Å¡aukia. Mama įbėgo į pavėsinę, uždarė duris ir bėgo į namus. JÄ susitiko koridoriuje, buvo apsiverkusi, sunkiai galėjo kažkÄ suprasti. IÅ¡kvietė policijÄ . Paskui istorija su užsuktu vandeniu. Rugsėjo 8 d. darbavosi pavėsinėje, kai atėjo kaimynas ir paprašė pakviesti mamÄ . Atėjus mamai kaimynas pradėjo kolioti mamÄ necenzÅ«riÅ¡kais žodžiais, todėl jis, atsisukęs į kaimynÄ pasakęs:„ kodėl taip kalbat su mano mama?“.

Kaimynas, eidamas pro mamÄ , kliudė pečiu ir pradėjo jį kolioti:„ tu p..., ko čia tu kiÅ¡iesi“, taip ir taip. Pradėjo eiti link jo ir mama tada įlindo į tarpÄ tarp jos ir kaimyno, norėjo užstoti jį, garsiai Å¡aukė, kad čia mÅ«sų teritorija, tikriausiai norėjo, kad kaimynai girdėtų. Tada kaimynas apsisuko, eidamas užtrenkė duris ir murmėdamas nuėjo: „uždegsiu, elektrÄ atjungsiu“. Jis girdėjo žodžius „ nudėsiu“. TÄ pačiÄ dienÄ kaimynui grįžus gal deÅ¡imtÄ valandÄ sėdėdami su mama namie pastebėjo, kad pro langÄ praėjo kaimynas, pradėjo intensyviai skambinti, spaudinėti skambutį.

Supratę, kad jis supykęs, iÅ¡sigando, iÅ¡jungė kambary Å¡viesÄ , mama užrakino duris. Ėjo į kitÄ kambarį, kad jis nematytų jų, kad nepradėtų lango daužyti. Ä® pavėsinę įėjęs priėjo prie namų durų, barÅ¡kino į duris. Jie durų nedarė. Nieko nesakė barÅ¡kindamas. Po to kumščiais daužė, gal net kojom spardė, pradėjo Å¡Å«kauti: „daryk tu duris, k... (sako keiksmažodį), bl... (sako keiksmažodį)“ ir taip toliau. Durų nedarė, iÅ¡kvietė policijÄ .

Kai policija atvažiavo, policija jį užtiko bedaužant jų duris. Tada mama išėjo policininkams paaiškinti, kas nutiko. Po to jie visi parėjo į namus į virtuvę, pro kur lašėjo vanduo. Paaiškino policininkams kas nutiko, kodėl negali atsukti vandens. Policininkai susidomėjo, palipo ant stalo, pažiūrėjo. Policininkai pasakė, kad nieko nepadarys, kad šiandien vandens negalės atsukti. Pradėjo jie eiti lauk, o kaimynas liko stovėti. Mama pradėjo šaukti, kviesti policininkus:

„veskitės JÅ«s jį iÅ¡ čia“. Policininkai atėjo, jam pasakė: „einam einam“. Nesakęs nei žodžio, supykęs išėjo. Nudėti, padegti kaltinamasis daugiau grasino mamai negu jam, jį tik koliojo. Bet padegti, tai supratęs, kad ne žmogų padegti, o namÄ . Jis sveikinęsis su kaltinamuoju daugiau iÅ¡ baimės, kaimyno bijojęs. Tų įvykių visÄ laikÄ bÅ«davo, kad ant mamos Å¡aukdavo, po truputėlį baimė atsirado, po durų daužymo jau tikrai pradėjo bijoti. Dėl kaltinamojo poelgių patyrė neigiamus pojūčius, nuo pat kaimyno atsikraustymo mokykloje prasčiau sekasi, ir su miegu buvo didelių problemų, įtampos bÅ«sena pastoviai.

Mama drebėdama pareidavo po konfliktų su kaimynu, po jo grasinimų. Kreipėsi į medikus dėl sveikatos pablogėjimo. IÅ¡ pradžių į Å¡eimos gydytojÄ , po to pas nervų gydytojÄ Džiugienę, vienÄ kartÄ buvau iÅ¡važiavęs į sanatorijÄ . Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo;             - liudytojas R. G. parodė, jog datos, laiko nepamena, gal prieÅ¡ metus vyko pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) namÄ , kur vyko konfliktas.

Lyg tai pirmÄ kartÄ Ä¯ policijÄ G. buvo atėjusi, sakė ar vanduo bėgo. Su G. nuvažiavę virtuvėje prie lempos matė, kad per lubas laÅ¡a vanduo. Matėsi drėgna prie lempos, ant stalo palašėję. G. sakė, kad užsuko vandenį, kad nebeduos vandens, nes V. nesusitvarko kažko vonioje. Užlipę į antrÄ aukÅ¡tÄ , kur buvo ar V. žmona, ar kita moteris, liepę kreiptis pas santechnikus, kad nustatytų priežastį. Pavojus buvo, galėjo užsidegti, nes palei laidus tekėjo vanduo.

Netrukus jie iÅ¡važiavę, po kiek laiko vėl gavo iÅ¡kvietimÄ , kad vėl konfliktas. Vėl nuvažiavo. V. stovėjo prie G. durų, tokiame kaip prieangyje, verandoje. Sakė, kad beldžiasi, nes nori, kad G. atsuktų vandenį. Sakė, kad parėjo iÅ¡ sporto salės, nori nusimaudyti, o vanduo užsuktas. Išėjo G., pradėjo kalbėti, spręsti klausimÄ . G. sakė, kad yra pavojinga, kad nesuks vandens. V. prašė atsukti. Sakę, kad jei nesutinka atsukti, kad bÅ«tų protingas, kad įsivestų kitÄ vandenį per kiemÄ , kad nekeltų konfliktų. Sakę, kad Å¡iandien ji nesutinka atsukti, nes yra pavojingai.

V. pasakė: „gerai, nuvažiuosiu nusimaudyti pas draugÄ â€œ. Kai atvyko, V. nedaužė durų, sakė, kad beldėsi. V. atrodė blaivus. Visi draugiÅ¡kai paÅ¡nekėjo, jie iÅ¡važiavo ir tuo viskas baigėsi. Atrodė, kad mieli kaimynai, tarp savęs pabendravo, pakalbėjo. Daugiau iÅ¡kvietimų nebegavę. G. nesakiusi, kad V. grasina padegti, nužudyti. Pajuokavę, kad lovos per garsiai girgžda, vienas nusijuokė, kitas nusijuokė;              - liudytojas G. G. parodė, jog kiek pamena, tÄ dienÄ dirbęs vairuotoju operatyvinėje grupėje.

Vakare buvo gautas praneÅ¡imas nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur kažkas atsitiko su vandeniu, vanduo per lubas laÅ¡a. Nuvežė apylinkės inspektorių G., kuris aiÅ¡kinosi tÄ situacijÄ , o jis Å¡alia stovėjęs. Parodė, pro kur laÅ¡a vanduo, užlipo pažiÅ«rėti, iÅ¡ kur vanduo bėgo. Po kiek laiko tÄ patį vakarÄ važiavo pakartotinai, nes pranešė, jog jau vyksta konfliktas su kaimynu. Kaimynas buvo lauke, sakė, kad grįžo pasportavęs, negali nusimaudyti. Tada antrÄ kartÄ Ä—jo pažiÅ«rėti.

Kažkokie remontai vyko, kažkas toje vonioje. Niekas nieko neplėšė ir nežiÅ«rėjo. Jokių grasinimų nebuvo, viskas normaliai buvo. Nesikeikė, negrasino prie jų. Jam asmeniÅ¡kai nukentėjusioji G. nieko nesakiusi. G. nesakė, kad jai grasino, nesiskundė, kad iÅ¡koliojo necenzÅ«riÅ¡kais žodžiais;             - liudytojas R. Å . parodė, jog jam suteiktas įgaliojimas parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ virÅ¡ G., antrame aukÅ¡te. V. nupirko, turi teises naudoti. Kiek bandyta tartis dėl dokumentų įteisinimo palengvinimo, G. su bet kokiais pasiÅ«lymais nesutinka.

Kai jie atsiradę kaip savininkai, G. siÅ«lė pirkti jos namo dalį, ji iÅ¡sikraustytų į sodÄ ;- liudytoja J. J. parodė, jog gal trejus ar ketverius metus gyveno (duomenys neskelbtini) name. Ji girdėdavusi, kad kieme G. bardavosi su R. V., kad balsas pakeltas, tačiau ji negirdėdavusi, kÄ V. sakydavo. Dėl ko konfliktai buvo ji nežinanti, G. sakydavo, kad garsiai vaikÅ¡to, kad kiemo vartai neuždaryti. Buvo konfliktas dėl maÅ¡inų statymo. Dėl vandens lašėjimo ji prisimena, kad buvo vakaras, buvo iÅ¡kviesta policija.

V. nebuvo, tik ji buvusi namuose. Ėjo pas G. į jos butÄ pasižiÅ«rėti, kur tas vanduo laÅ¡a, kalbėjo su policija. TÄ vakarÄ policijos pareigÅ«nai buvo atvykę ar vienÄ , ar du kartus. Žino tik, kad vienÄ kartÄ ir ji buvusi. Antro karto nepamena. Negirdėjo, kad V. grasino G., įžeidinėjo jÄ . G. sakydavo, kad garsiai vaikÅ¡to, vartų neuždaro. Ir jai yra sakiusi, turbÅ«t V. irgi yra sakiusi. IÅ¡ pakelto tono supratusi, kad konfliktas. Girdėdavusi G. pakeltÄ balsÄ , o V. stengėsi normaliai bendrauti, negirdėjo jo pakelto tono;             - liudytojas K.

G. parodė, jog gal prieÅ¡ porÄ metų jo buvusi žmona G. telefonu jam skambindavusi verkdama, kad kaimynas jai grasina, kad su maÅ¡ina norėjęs užvažiuoti, vos spėjusi į garaÅ¾Ä Ä¯bėgti, kad lubas apipylė vandeniu. Verkdama kalbėdavo, nelabai kÄ ir supratęs. Jis sakęs, kad gali papraÅ¡yti, kad policija atvažiuotų pažiÅ«rėti. Kai apipylė vandeniu, sakė, kad laidai užsidegti gali, sakęs, kad jei neužsidegs, jis pats padegs. Eidavęs pas budintį ir praÅ¡ydavęs, kad policija nuvažiuotų pažiÅ«rėti.

Negali pasakyti, kokios tų nesutarimų priežastys. Sakydavo, kad gal nori jÄ iÅ¡gyvendinti. SÅ«nus irgi skambino, sakė, kad mamai grasina. Konfliktai prasidėjo po mėnesio ar dviejų, po to kai jis išėjo. Jam gyvenant tarp G. ir V. rimtų konfliktų nebuvo, tik buitiniai - kartais dėl Å¡iukÅ¡lių, kad nepasiÅ¡luoja kiemo persimesdavo žodžiais. Ne kartÄ yra sakęs G., kad ir pati turi telefonÄ , kad skambintųsi. Bet kai tada verkdama prašė, tai paprašęs policijos pareigÅ«nų, kad nuvažiuotų pažiÅ«rėti;- liudytoja T.

M. parodė, jog gyvena Balėnų kaime, G. jai paskambindavusi, papasakodavusi, kad jai yra blogai, kad apvertė jÄ Å¡iukÅ¡lėmis, kaminÄ užkiÅ¡o, vienÄ sykį visureigiu norėjo užvažiuoti. VienÄ sykį jai po laidotuvių teko užvažiuoti pas G., laukti autobuso. Mačiusi, kad jos kieme buvo Å¡iukÅ¡lės, plytgaliai sudėti. VienÄ kartÄ paskambinusi sakė, kad pradėjo bėgti vanduo į kambarį. Ji užsukusi vandenį, o kaimynas įpuolęs į verandÄ grasino jai, kad nudės. Sakė, kad nebežinanti, kÄ daryti, ar gal jis nori iÅ¡krapÅ¡tyti jÄ iÅ¡ namų, sakė, kad ji nebegali gyventi savo nuosavame name.

Pakvietė sÅ«nų, kad gelbėtų, nes puolęs ant jos. Spardė duris kol atvyko policija. Visureigiu norėjo užvažiuoti. Sakė, kad ėjo ir ar gal pabaidyti norėjo, ar taip. Ji pabėgo į savo kiemÄ , į tÄ verandÄ . Sakė, kad jei neatsuks vandens, nudės. G. kai skambindavo jai, verkdavo, sakė, kad galva skauda, negali pamiegoti. Sveikata jai pablogėjo. Stambesnė ji bÅ«davo, pradėjo blogti. Kažkada dar senai sakė, kad į jos maÅ¡inÄ dujų prileido, į jos senÄ jį GolfÄ , gal apnuodyti norėjo.

Sakė, kad galvÄ pradėjo skaudėti, pykino. Sakė, kad sÅ«nus bijo eiti į mokyklÄ . Tada kai jis užstojo mamÄ , tai nežinosi. IÅ¡eisi į mokyklÄ ir gali kas kelyje atsitikti, kÄ Äia žinosi. Dažnai skambindavo. Savaitėje kartÄ , kartais per mėnesį kartÄ . Kai blogai jai bÅ«davo, ji ir pasiguosdavo, atsiverdavo. Sakė, kad matyt jÄ nori iÅ¡ namų iÅ¡varyti, o kur ji turi eiti, nes ir vaikas dar yra; 2010-10-14 J. G. skunde Mažeikių rajono apylinkės teismui užfiksuota, kad 2010-09-08 apie 20 val. ir 22 val.

R. V. bÅ«damas jos gyvenamųjų patalpų verandoje bei prie buto durų grasino susidoroti, įžeidinėjo jÄ ir jos nepilnametį sÅ«nų K. G.. R. V. pastoviai naudoja jos atžvilgiu psichinį smurtÄ , įžeidinėja, daro nepakeliamas gyvenimo sÄ lygas, kad iÅ¡gyvendintų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo, Mažeikių m. (1 t., b. 1. 1-3);2010-02-24 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 86-73-AT-I52 užfiksuota, kad 2010-01-28 TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių rajono PK gautas ir užregistruotas J.

G. pareiÅ¡kimas Nr. 86-73-AP-l 10 dėl 2010-01-27 apie 12 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme įvykusio konflikto su R. V., kurio metu R. V. grasino jÄ užmuÅ¡ti ir vijosi iÅ¡kėlęs kumščius (1 t., b.l. 41-42, 2 t., b.l. 16, 23,24);2010-03-23 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 86-73-AT-152 užfiksuota, kad 2010-01-28 TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių rajono PK gautas ir užregistruotas J. G. pareiÅ¡kimas Nr.86-73-AP-249, kuriame nurodyta, jog 2010-01-28 J. G. kasant sniegÄ kieme, (duomenys neskelbtini), grasino jÄ â€žnudėti“ ir važiavo visureigiu į jÄ , kol pastaroji įbėgo į garažo vidų (1 t., b.l. 49-51, 2 t., b.l. 28, 33, 38-39);- 2010-11-09 taikinamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad J.

G. nurodė, jog R. V. atėjęs į jos buto pavėsinę grasino J. G. sakydamas „nudėsiu“, stÅ«mė J. G., keikė ir įžeidinėjo jos nepilnametį sÅ«nų K. G. ir iÅ¡eidamas vėl pagrasino J. G. jÄ â€žnudėti“. J. G. nurodė, jog R. V. ne kartÄ grasino jÄ nužudyti ir dėl jo grasinimų kreipėsi į policijÄ , tačiau bÅ«davo priimti sprendimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Taip pat užfiksuota, kad K. G. nurodė, jog kaimynas keikė mamÄ , o kai jis jÄ užstojo, tai iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais ir jį.

R. V. grasino uždegti trobÄ (1 t., b.l. 59-64);- 2010-09-09 J. G. paaiÅ¡kinime užfiksuota, kad 2010-09-08 atėjęs kaimynas R. V. Å¡aukė ant jos, vadino įvairiais žodžiais, spardė duris, sÅ«naus akivaizdoje puolė ant jos (2 t., b.l. 45);- 2011-09-14 informacijoje apie kelių transporto priemones nurodyta, kad transporto priemonė Nissan Patrol, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklauso Z. V. (2 t., b. 1. 55);- 2011-01-18 J. G. protokole-pareiÅ¡kime užfiksuota, kad R. V. 2010-09-08 apie 20 val. atėjęs į jos gyvenamųjų patalpų verandÄ keikė jÄ bei jos nepilnametį sÅ«nų K.

G., po ko grasino jÄ nužudyti. Be to, R. V. jÄ Ä¯Å¾eidinėjo tÄ pačiÄ dienÄ tik vėlesniu metu, o bÅ«tent apie 22 val. bei grasino nužudyti. Tokius nusikalstamus veiksmus R. V. jos atžvilgiu buvo atlikęs ir ankstesniais laikotarpiais, o bÅ«tent 2010-01-27 (duomenys neskelbtini namo kieme, Mažeikių mieste grasino nužudyti ir iÅ¡kėlęs abi rankas vijosi iki namo pastato. 2010-01-28 taip pat namų kieme Å¡aukdamas ir keikdamas J. G., įsėdęs į automobilį važiavo tiesiai į jÄ , tačiau pastaroji spėjo įbėgti į garažo patalpų vidų (2 t., b. 1. 60);2011-05-27 ir 2011-09-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad J.

G. pateikė savo turimÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“ su jame užfiksuotomis SMS žinutėmis, gautomis iÅ¡ R. V. telefono Nr.8-620-87788, kuriomis iÅ¡reikÅ¡ti R. V. asmeniniai reikalavimai, susiję su transporto priemonių parkavimu, namo bendromis patalpomis ir jų naudojimu bei reikalavimais parduoti namÄ (2 t., b.l. 78-82, 83-90);- 2011-07-27 ir 2011-09-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad R. V. pateikė savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“ su jame užfiksuotomis SMS žinutėmis, gautomis iÅ¡ J.

G. telefono Nr.8-620-57984, kuriose iÅ¡reikÅ¡ti J. G. praÅ¡ymai dėl bendro naudojimo kamino, dėl transporto priemonių parkavimo, dėl vandens tiekimo nutraukimo ir kanalizacijos susitvarkymo, taip pat J. G. nurodo, kad dėl nesutarimų su R. V. jai paÅ¡lijo sveikata bei J. G. SMS žinutėmis iÅ¡sakyta, jog ji yra gÄ sdinama (2 t., b.l. 191-200; 3 t., b.l. 1-10; b.l. 11-29).                                  Įrodymų įvertinimo motyvai Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ .

Sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiÅ¡kiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Grasinimai turi bÅ«ti realÅ«s — turi bÅ«ti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali bÅ«ti realizuoti. Vertinant grasinimų realumÄ , reikÅ¡mės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan.

Sistemingas bauginimas visuomet bÅ«na nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortÄ . Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobÅ«džio, todėl, vertinant grasinimo realumÄ , labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas; nėra bÅ«tina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes (LAT 2005-05-24 nutartis Nr. 2K-269/2005).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos prasmę teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis minėtojo kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetÄ , kas suponuotų neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . IÅ¡analizavęs visus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtus įrodymus teismas sprendžia, jog byloje nėra pakankamai objektyvių, patikimų ir neÅ¡aliÅ¡kų duomenų, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nuolat (sistemingai) baugino J.

G. naudodamas psichinę prievartÄ , tokiais veiksmais padarydamas nusikalstamÄ veikÄ , taip pat kaltinime nurodytu laiku ir apraÅ¡ytomis aplinkybėmis vieÅ¡ai įžeidė J. G. ir K. G.. Visi kaltinime inkriminuojami keturi bauginimo ir keturi įžeidimo epizodai R. V. grindžiami iÅ¡ esmės tik nukentėjusiųjų J. G. ir K. G. paaiÅ¡kinimais, nukentėjusiosios skundais, jos protokolu – pareiÅ¡kimu, nutarimais atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei kaltinimo iÅ¡vestiniais įrodymais - liudytojų T.

M. ir K. G., kurie apie įvykius sužinojo iÅ¡ pačios nukentėjusiosios pasakojimų, parodymais. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios J. G. jau keletÄ metų yra susiklostę prieÅ¡iÅ¡ki asmeniniai tarpusavio santykiai, labiausiai nulemti nesutarimų naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe – gyvenamuoju namu. Akivaizdu, jog dėl nurodytų aplinkybių besÄ lygiÅ¡kai tikėti konfliktuojančios Å¡alies - nukentėjusiosios parodymais, kuriais ji grindžia inkriminuotus kaltinimus, negalima.

J. G. parodymai vertintini atsižvelgiant visų pirma į tai, kiek juos patvirtina ar paneigia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.Nėra jokio pagrindo laikyti, jog nukentėjusiosios pareiÅ¡kimas – protokolas policijos įstaigai, skundas teismui privataus kaltinimo tvarka, nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymus. PrieÅ¡ingu atveju taip bÅ«tų formuojama neleistina ir objektyvumu neparemta praktika: kuo daugiau žmonių praneÅ¡a apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , tuo didesnė tikimybė įrodyti tokio fakto egzistavimÄ .

Ä®rodinėjimo taisyklės nustato, kad nukentėjusiųjų parodymai turi bÅ«ti patikrinami, juos analizuojant kartu su kitais objektyviais (o ne iÅ¡vestiniais) byloje esančiais įrodymais, pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų byloje esančių įrodymų analize remiantis įstatymu. Be to, joks įrodymas neturi teismui iÅ¡ankstinės galios.IÅ¡ kaltinamojo pateiktų nukentėjusiosios J. G. siųstų SMS žinučių tekstų akivaizdu, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios jau kurį laikÄ vyko buitiniai konfliktai dėl bendrai naudojamo turto: dėl kamino, vandens, elektros naudojimo, naudojimosi kiemo teritorija, automobilių parkavimo, kiemo vartų uždarymo, tačiau duomenų apie grasinimus nukentėjusiajai minėtose žinutėse nėra.

PrieÅ¡ingai, kai kurios J. G. raÅ¡ytos SMS žinutės („zoziu tik paliesk elektra“, „Vis dar geruoju sneku“, „Jei nesutarem tada bus pagal teisybe“, „Kviesiu policija. Nusibodot“ turi tam tikrų grasinimo požymių.Pagal LR BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Liudytojų R. G. ir G. G. parodymai patvirtina tik tÄ aplinkybę, jog J.

G. virtuvės lubose prie lempos lašėjo vanduo bei tai, kad kaltinamasis stovėjo nukentėjusiosios namo prieangyje. Jokių aplinkybių apie grasinimus padegti, nužudyti minėtieji parodymai nepatvirtina.Liudytoja T. M. nurodė esanti gera nukentėjusiosios draugė, todėl ji yra suinteresuota patvirtinti nukentėjusiosios versijÄ . Be to, jos parodymai, minėta, yra iÅ¡vestiniai, nėra pakankamai konkretÅ«s bei patikimi, nes nei grasinimo, nei įžeidimo faktų ji nematė, apie juos sužinojo iÅ¡ nukentėjusiosios pasakojimų.

AnalogiÅ¡kai teismas vertina ir liudytojo K. G., buvusio nukentėjusiosios sutuoktinio, parodymus, kurie yra grindžiami tik nukentėjusiųjų skundais jam telefonu. Be to, akivaizdu, jog nukentėjusiųjų skundai K. G. neatrodė pagrįsti ir rimti, nes jis pats, bÅ«damas ir nepilnamečio nukentėjusiojo K. G. tėvas, nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kad apsaugoti sÅ«nų ir jo motinÄ nuo grasinimų ir pan. Teismas nesiremia nukentėjusiojo K. G. parodymais, nes jis yra nukentėjusiosios sÅ«nus, emociÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai priklausomas nuo motinos, todėl suinteresuotas patvirtinti jos įvykio versijÄ .

Be to, pažymėtina, jog objektyviai įžeidimas yra vieÅ¡as kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raÅ¡tu. Įžeidimas yra vieÅ¡as, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Nors kaltinamajame akte R. V. inkriminuota BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, tačiau net ir kaltinamajame akte nėra konkrečių duomenų, kokių kitų žmonių akivaizdoje ir kokiais kitais įžeidžiančiais žodžiais kaltinamasis vadino nukentėjusiÄ jÄ , t. y. kaltinimas dėl įžeidimo yra abstraktus.

                  Teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo iÅ¡teisinimo Baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikaltimo sudėtis kaltininko veikoje. Nusikaltimo sudėties požymius nustato ir tuo pagrindu apkaltinamÄ jį nuosprendį priima teismas. Bet kokiu atveju nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi bÅ«ti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimÄ .

Kaip teismams aiÅ¡kinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€ 3.1.8 punkte, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika, 2003, Nr. 19). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje nurodyta, jog asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Å i nuostata iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijÄ . Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principÄ , kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamÄ jÄ bylÄ , bÅ«tų vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grįstas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Byloje nesurinkus patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad R.

V. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, R. V. iÅ¡teisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės E. Ročytės nutarimu taikytas laikinas R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės apribojimas į nuosavybės teise priklausantį asmeninį turtÄ : žemės sklypÄ 3/4000 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garaÅ¾Ä (boksÄ ) Nr.4 garažų kooperatyve Nr.23, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

žemės sklypÄ 5.0700 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ 0.7000 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ 0.2500 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (BPK 151 straipsnio 8 dalis).             Priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį tuo pagrindu, jog neįrodyta, kad kaltinamasis R.

V. dalyvavo darant nusikalstamas veikas, t. y. nesant civilinio ieÅ¡kinio pagrindo, nes nenustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ , tuo pačiu ir turtinę ar neturtinę žalÄ padarė kaltinamasis, nukentėjusiųjų J. G. ir K. G. civiliniai ieÅ¡kiniai atmestini (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : R. V. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.Nuo nuosprendžio paskelbimo R.

V. panaikinti kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.J. G. ir K. G. civilinius ieÅ¡kinius atmesti.Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės E. Ročytės nutarimu taikytÄ laikinÄ R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ nuosavybės teise priklausantį asmeninį turtÄ : žemės sklypÄ 3/4000 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garaÅ¾Ä (boksÄ ) Nr.4 garažų kooperatyve Nr.23, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ 5.0700 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

žemės sklypÄ 0.7000 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypÄ 0.2500 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                              Violeta Erlickienė