2021-06-02 Nr. AB-12137-3-61-3-03125-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1406-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03125-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. SD-70 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą dėl informacijos pateikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybę, prašė pateikti informaciją: ar nuo 1992 metų gavo informacijos iš suinteresuotų asmenų, apie kliūtis santuokai sudaryti; jeigu taip, kokios civiliniame kodekse nustatytos kliūtys buvo pateiktos; ar informacija buvo pripažinta pagrįsta, jeigu taip, dėl kokių civiliniame kodekse nustatytų kliūčių; taip pat prašė pateikti nuasmenintas aptariamų dokumentų kopijas. Pareiškėjas pažymėjo, jog į atsakovą dėl nurodytos informacijos pateikimo kreipėsi, nes aktyviai domisi asmens duomenų teisinės apsaugos klausimais Lietuvoje, siekia išnagrinėti galiojantį teisinį reglamentavimą, pateikti alternatyvius sprendimo būdus ir juos publikuoti straipsnyje.

Atsakovas ginčijamu 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. SD-70 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pateikti informaciją. Pasak pareiškėjo, Administracijai teiktas jo prašymas buvo pasirašytas elektroniniu parašu, todėl atsakovas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Prašymas atsakovui pateiktas Adoc formatu, pasirašytas elektroniniu (mobiliu) parašu.

Šiomis priemonėmis sudaromi elektroniniai dokumentai atitinka specifikaciją ADOC-Vl.O. Patikrinus dokumentą Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos puslapyje matyti, kad prašymas pasirašytas elektroniniu parašu, parašas yra galiojantis, pasirašymo laikas 2019 m. rugpjūčio 21 d. 11:03:44, pasirašęs asmuo – A. G. Taigi prašymas pateikti informaciją buvo pasirašytas tiek elektroniniu parašu, tiek suformuotas priemonėmis, užtikrinančiomis teksto vientisumą ir nepakeičiamumą. Pareiškėjas pabrėžė, kad pats atsakovas, pateikdamas atsakymą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio, pagal kurį, atsakymas, siunčiamas elektroniniu paštu, turi būti pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu elektroniniu parašu.

Pareiškėjo teigimu, Administracija taip pat nepateikė duomenų, jog įgyvendinant pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti kokias nors dokumentų ar informacijos laikmenas. Vykdydama civilinės būklės aktų registraciją, Administracija privalo kaupti informaciją apie santuokas, formuoti ir saugoti asmenų bylas, taigi įgyvendinant prašymą kurti dokumentų ar informacijos laikmenų nereikėtų. Esant situacijai, kai dėl prašymo apimties galbūt bus patiriamos tam tikros laiko sąnaudos, įstatymo leidėjas yra numatęs prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą, o ne atsisakymą nagrinėti prašymą apskritai.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad vykdant pareiškėjo prašymą reikėtų neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų. Dokumentams surinkti skirtas laikas nepatenka į Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto dispoziciją. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Administracijos raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Administracija nurodė, kad pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašymas dokumentų valdymo sistemoje pagal kompetenciją nukreiptas Administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai, kad būtų parengtas atsakymo projektas ir pateiktas pasirašyti Administracijos direktoriui. Dėl žmogiškosios klaidos nepastebėta, kad pareiškėjo prašymas pasirašytas elektroniniu parašu. Gavus informaciją, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, atsakovas į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą atsakė pateikdamas 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakymą, 20 darbo dienų terminas atsakymui į pareiškėjo prašymą pateikti nebuvo praleistas, todėl ginčas su pareiškėju yra išspręstas. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo prašomų duomenų neturi, apie tai pareiškėją informavo 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakymu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. G. skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Administracija ginčijamu 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. SD-70, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašymą, informavo, kad pareiškėjo prašymas neatitinka Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 5 dalies reikalavimo – elektroninės formos prašymas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, taip pat nurodė, kad Administracijos Civilinės metrikacijos skyrius neveda statistikos pareiškėjo prašomais pateikti klausimais, todėl tokių (nuo 1992 metų) duomenų surinkimas pareikalautų laiko sąnaudų; Administracija 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu pateikė kitą atsakymą į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašymą, paaiškino, kad informacijos iš suinteresuotų asmenų apie kliūtis santuokai sudaryti nėra gavusi.

7. Įvertinęs nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad po ginčijamo 2019 m. rugpjūčio 22 d. rašto priėmimo atsakovas pareiškėjui pateikė naują atsakymą, kuriuo įgyvendino pareiškėjo teismui skundu teiktą reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašymą. Administracija 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu pareiškėjui pateikė atsakymą dėl jo 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštu prašytos informacijos, nurodė, kad suinteresuotų asmenų informacijos dėl kliūčių santuokai sudaryti nėra gavusi. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas turi pareigą besikreipiančiam asmeniui pateikti tik tą informaciją, kurią jis turi ir kuria disponuoja. Byloje nesant duomenų, jog Administracijos 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakymas būtų ginčijamas, pirmosios instancijos teismas laikė jį galiojančiu ir nepanaikintu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi nesulaukęs 20 darbo dienų termino informacijai pateikti. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakymas į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją išnagrinėtas ir pateiktas pareiškėjui nepraleidus 20 darbo dienų termino, nėra pagrindo naikinti ginčijamą raštą ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundo reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio, nes net ir ginčijamo rašo panaikinimo atveju pareiškėjo teisių ar pareigų apimtis niekaip nepasikeistų, kadangi jo reikalavimas jau yra patenkintas Administracijos 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (3.9)18-3598.

9. Atmetęs pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas nepriteisė jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 10. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą.

11. Pareiškėjas nurodo, kad Administracija neturėjo teisinio pagrindo priimti naują administracinį sprendimą (2019 m. rugsėjo 11 d.), nes byla jau buvo teisme. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tai, kad skundžiamas Administracijos atsakymas yra iš esmės ydingas ir naikintinas, kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo naikinti skundžiamą Administracijos raštą, kaip prieštaraujantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, nes ir pats atsakovas pripažino, kad raštas yra nekorektiškas. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas pareiškėjui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susidariusių išimtinai dėl atsakovo kaltės, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalį. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į priežastinį ryšį, tarp susidariusių pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir atsakovo veiksmų, t. y. ar bylinėjimosi išlaidos būtų susidariusios, jei nebūtų atsakovo neteisėto veikimo.

12. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Administracija palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, nurodo, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Teisės gauti informaciją įstatymo, o ne Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Administracija galėjo pateikti naują atsakymą į pareiškėjo prašymą, juo labiau, kad prašymo nagrinėjimo terminas nebuvo pasibaigęs. Kreipdamasis į teismą nepasibaigus atsakymo į prašymą pateikimo terminui, pareiškėjas veikė savo rizika, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas byloje kilo dėl Administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. SD-70 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat reikalavimo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą dėl informacijos pateikimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

15. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad Administracija neturėjo teisinio pagrindo priimti naują administracinį sprendimą (2019 m. rugsėjo 11 d.), nes byla jau buvo teisme, be to, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tai, kad skundžiamas Administracijos atsakymas yra iš esmės ydingas ir naikintinas, kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog Administracija 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. SD-70 „Dėl informacijos pateikimo“ neišnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašto dėl informacijos pateikimo, todėl, nors toks neveikimas („negalėjimas pateikti informacijos“) buvo įformintas raštu, jis neužkirto kelio Administracijai išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą dėl informacijos pateikimo: priešingas aiškinimas reikštų, kad atsakovas neturi galimybės geruoju patenkinti pareiškėjo prašymą (nors tai numato įstatymai (pvz., ABTĮ 40 str. 2 d.)). Vadinasi, pareiškėjo argumentai, kad Administracija neturėjo teisinio pagrindo priimti naują administracinį sprendimą (2019 m. rugsėjo 11 d.), nes byla jau buvo teisme, stokoja nuoseklumo, paneigia atsakovo galimybę geruoju tenkinti pareiškėjo prašymą. Be to, Administracija išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą dėl informacijos pateikimo, į jį atsakė 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą dėl informacijos pateikimo negalėjo būti tenkinamas; tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tai, kad skundžiamas Administracijos atsakymas yra iš esmės ydingas ir naikintinas, kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog net ir ginčijamo rašto panaikinimo atveju, pareiškėjo teisių ar pareigų apimtis niekaip nepasikeistų, nes jo reikalavimas jau yra patenkintas Administracijos 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu.

19. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau primintina, kad pareiškėjo skundas nebuvo tenkintas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė