f6eb0063-369c-4a7a-a7cb-e061f7815938 · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.PK-15-284/2016 m.Teisminio proceso Nr. 1-35-3-00038-2015-1Procesinio sprendimo kategorija1.1.3.3; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.2; 1.2;1.2.14; 1.2.14.11; 2; 2.1; 2.1.10.1; 2.1.15; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5; 2.9;2.9.10; (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 20 d.Pakruojis        Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė , sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant : privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam , civiliniam ieškovui A.

U., jo atstovui advokato padėjėjui S. P.,kaltinamajam G. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo tvarka baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privataus kaltintojo , nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo A. U. skundÄ , kuriame G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ,gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 188 straipsnio 1 dalį.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,nustatė:G.

G. tiksliai nežinomu laiku, laikotarpyje nuo 2012m. vasaros iki 2013m. vasario 5d. dėl neatsargumo sugadino bei sunaikino svetimÄ turtÄ ir padarė didelę turtinę žalÄ nukentėjusiajam asmeniui, o bÅ«tent : iÅ¡ardė, supjaustė bei pardavė metalo laužo supirkėjams A. U. nuosavybės teise priklausantį automobilį UAZ3303-01, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1000 eurų vertės, stovėjusį G. G. močiutei P. A. , mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausiusioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 188 straipsnio 1 dalyje.

Privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. U. parodė, kad , kai jis buvo Å«kininkas, su G. G. močiute P. A. jų Å«kiai U. kaime buvo Å¡alia, todėl jis jos paprašė leisti pas jÄ kieme pasistatyti savo žemės Å«kio technikÄ . Jis tame kaime savo sodybos neturėjo, pats gyveno Å . mieste. Su P. A. bendrauti pradėjo, kada pradėjo Å«kininkauti, nuo Nepriklausomybės paskelbimo, maždaug 1991 ar 1992 metais. Tuo metu turėjo automobilį UAZ, kurio pagaminimo metai 1988 m. Šį automobilį jis laikė P. A. daržinėje, kad neužlytų lietus, nes neturėjo, kur daugiau laikyti.

Automobilis buvo labai geros bÅ«klės. Tuo automobiliu iÅ¡ miÅ¡ko ar nuo geležinkelio veždavo malkas, kartu su juo važiuodavo ir G. G. Vėliau jis visÄ technikÄ iÅ¡sivežiojo, o automobilis UAZ liko. Ūkininkavo U kaime iki praeitų metų, vėliau Å«kį užrašė dukrai. Žemės Å«kio technikÄ perkraustė į kitÄ sodybÄ . UAZ-o nebuvo kur dėti, jis bÅ«tų buvęs lietuje, todėl paliko ten pat. P. A. jam leido automobilį laikyti pas jÄ . Paskui kitÄ technikÄ Â jis pardavė.

Su R. D. susipažino žvejyboje. Paskui jis jam padėdavo ir Å¡ienÄ nupjauti, ir malkas parvežti, dar su tuo pačiu UAZ-u veždavo. Lyg 2012 m. jo R. D. paprašė parduoti automobilį. Ėjo į P. A. sodybÄ pažiÅ«rėti automobilio. VienÄ sykį rado duris praviras, tai buvo 2012 m. R. D. automobilis patiko. Tuo metu automobilio variklį buvo išėmęs, palikęs toje pačioje patalpoje, galimam pirkėjui pažadėjo, kad įdės dyzelinį variklį, buvo numatęs, iÅ¡ kur jį pirks. TÄ dyzelinį variklį buvo radęs internete, automobilio FORD FIESTA, nors variklis ir buvo silpnesnis, 1,6 l tÅ«rio.

R. D. automobilį iÅ¡ jo bÅ«tų pirkęs už 3500 Lt – su sÄ lyga, kad įdės dyzelinį variklį. Automobilis buvo geras, buvo laikomas daržinėje, kur yra gera ventiliacija. VienÄ kartÄ automobilį pavyko apžiÅ«rėti, jį apeinant, nes daržinės durys buvo neužrakintos, kitÄ kartÄ daržinės duris rado užrakintas. Kai 2012 m. vasarÄ netoliese pjovė žolę, tÄ automobilį matė per užrakintas daržinės duris, vadinasi, automobilis dar buvo. Jis tos daržinės raktų neturėjo.

P. A. sÅ«naus V. A. paprašė atrakinti daržinės duris ir parodyti automobilį. Norėjo automobilį iÅ¡sivaryti. Tuo metu pati P. A. buvo mirusi. Su V. A. kalbėjo jo dukra S. U. V. A. iÅ¡ pradžių sutiko duoti raktus, paskui jo dukrai liepė kreiptis į G. G., nurodė, kad jis perėmė Å«kį. Jo dukra paskui bendravo su G. G., ji sakė, kad jG. pasakė jai, kad daržinę atrakins. Liepė sÅ«nui nuvažiuoti pažiÅ«rėti maÅ¡inos, ar ji ten dar stovi. Ä® sodybÄ nuvažiavo jo sÅ«nus ir pamatė, kad maÅ¡inos ten nebėra.

Paskui ten nuvažiavo pats ir pamatė, kad maÅ¡inos nėra, yra tik detalės – priekinis tiltas su lingėmis ir padangos. Tada kreipėsi į G. G., kuris pasakė, kad automobilį iÅ¡ardė ir pardavė metalo supirkėjams. G. G. pasakė, kad esÄ galvojo, jog automobilis yra jo „babos“ (močiutės). Tada su juo kalbėjosi ir dėl žalos atlyginimo, bet nesusitarė. Jis mano, kad G. turėjo žinoti, kad automobilis priklauso jam, nes tuo automobiliu kartu su juo važinėdavo, kai jis buvo dar paauglys, kokių Å¡eÅ¡iolikos metų, veždavo kartu Å¡ienÄ , malkas.

Ir G. G. dėdė žinojo, kad tas automobilis yra jo. P. A. savo technikos neturėjo, automobilio nevairavo. Jis su savo technika jai daržus apdirbdavo. Jis turėjo ir daugiau technikos, kuriÄ laikė P. A. kieme – bulvių sodinimo maÅ¡inÄ , bulvių kasamÄ jÄ , kultivatorių, sėjamÄ sias, plÅ«gus, lėkÅ¡tes. Vėliau kreipėsi į policijÄ , rašė pareiÅ¡kimÄ dėl vagystės. PraÅ¡o tenkinti jo civilinį ieÅ¡kinį dėl 1000 Eur turtinės žalos (už maÅ¡inÄ ) atlyginimo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (už sveikatos sugadinimÄ ) pilnai.

Neturtinė žala pasireiÅ¡kia tuo, kad jam antrÄ ar trečiÄ dienÄ po to, kai sužinojo apie maÅ¡inos iÅ¡ardymÄ , ėmė drebėti, tirpti rankos, galva svaigti, vėliau buvo nustatyta prieÅ¡insultinė bÅ«klė. Problema buvo su galvos kraujotaka. Netekti turto jam yra stresas. Ligoninėje gulėjo. Teko operuotis, pergyveno. Jam ta maÅ¡ina buvo labai brangi, jis ja užsidirbdavo duonai. MaÅ¡ina stovėjo nenaudojama 6-7 metus . Iki tol maÅ¡inÄ naudojo. Tiek laiko jos nepardavė, nes ji niekam netrukdė, nerado kliento.

Kai rado klientÄ , ėmė praÅ¡yti atrakinti daržinę, kur buvo maÅ¡ina. Be to, G. G. kurį laikÄ buvo Ispanijoje. Ä® LietuvÄ jis grįždavo vasarÄ , ir į močiutės sodybÄ . Jis mano, kad kai močiutė mirė, jos sÅ«nus (G. G. dėdė) V. A. buvo iÅ¡geriantis, nebenorėjo ten nieko daryti, todėl Å«kį užrašė P. A. dukrai, G. G. mamai, kuri yra Ispanijoje, o Å¡i tikriausiai perrašė savo sÅ«nui. Su G. G. anksčiau daug bendraudavo , kai jis grįždavo iÅ¡ Ispanijos.

MaÅ¡inÄ vertina 1000 Eur, nes tiek pasiÅ«lė pirkėjas. Jis jo prašė ir daugiau, bet jis sutiko tik tiek mokėti. MaÅ¡ina buvo gera, nes buvo laikoma pastogėje. MaÅ¡inos nenaudojo, nes nebeturėjo sveikatos Å«kininkauti. Jam padaryta didelė žala, nes 3500 Lt yra didelė suma. MaÅ¡ina buvo jo duona, uždarbis. Gauna 250 Eur per mėnesį dydžio pensijÄ . Gyvena dviese su drauge, kuri gauna neįgalumo paÅ¡alpÄ , kuri yra apie 200 Eur. Gyvena 3 kambarių bute, kurį per pusę dalijasi su kita Å¡eima.

Dokumentus apie savo pensijÄ ir butÄ pateiktų. Turėjo anksčiau kaip nekilnojamÄ jį turtÄ ir žemės, bet dovanojo dukrai. Jokios technikos realiai nebeturi, pagal dokumentus dar turi automobilį. Traktorius yra, bet jis 10-12 metų nepraėjęs techninės apžiÅ«ros, jis registruotas jo vardu, bet nevažiuojantis. Buto viena dalis registruota jo vardu. Automobilis UAZ buvo varomas keturiais ratais. Automobilio kėbulas nebuvo iÅ¡ardytas. Automobilio konstrukcija buvo originali. Automobilio variklį jam padėjo iÅ¡imti sÅ«nus.

Iki variklio išėmimo automobilis kurdavosi labai gerai. Automobilį G. G. yra vairavęs, be jo leidimo, mašina buvo daržinėje, o jis važinėdavo, žmonės iš P. kaimo sakė, kad matė G. G. vairuojant. Jis anksčiau jo prašydavo leisti pavairuoti, bet jis neleisdavo, nes G. tuo metu buvo nepilnametis. Vėliau tuo automobiliu važiuodavo toks K. Ž., kuris pas jį dirbo. Mirus G. G. močiutei, iškraustė daiktus iš jos sodybos, nes išvažiavo į Kėdainius. Ten išvažiavau gyventi, nusipirko pusę buto.

Daiktus iÅ¡sivežė, nes nebenorėjo jų ten laikyti, kai jo nėra, jų negali prižiÅ«rėti, todėl daiktus iÅ¡vežė pas sÅ«nų. IÅ¡tisai sodyboje nebÅ«davo, todėl nežino, kiek laiko G. G. bÅ«davo ten, kada grįždavo iÅ¡ Ispanijos. BÅ«davo tik su reikalu, kada ta močiutė ateidavo pas jį į Å«kį ir praÅ¡ydavo šį bei tÄ padaryti. PažiÅ«rėjęs į daržinę, matė savo maÅ¡inos priekinį tiltÄ su lingėmis. Kai kreipėsi į policijÄ , tuos daiktus dar matė.

Tie daiktai jam nebuvo grÄ Å¾inti, kur jie dingo. M. P. A. automobilio nevairavo. Ji valdė apie tris hektarus su trupučiu žemės. Dalis žemės buvo ganyklos, dalis buvo ariama žemė. Žemę jai dirbdavau jis. Nuo stovėjimo po stogu maÅ¡inos vertė nekrito, jeigu ji bÅ«tų stovėjusi nevėdinamoje patalpoje, maÅ¡ina gal bÅ«tų supuvusi, bet toje daržinėje buvo tarpai, tinkama ventiliacija, maÅ¡ina buvo gero stovio. Jis yra pripažintas antros grupės invalidu dėl klubo sÄ nario ir jį kamuoja priepuoliai – tai rankos ima virpėti, tai žandÄ perkreipia, tai sutraukia pirÅ¡tus.

Tai susiję su galvos smegenų veikla. Tie simptomai atsirado po maÅ¡inos sunaikinimo. Jo Å¡eimos pajamos, per mėnesį abiejų pensijas kartu sudėjus, – apie 450 Eur. Atmetus iÅ¡laidas mokesčiams ir medikamentams, jam lieka 170 Eur. Å iandien jo banko sÄ skaitoje nėra nė vieno euro. Medikamentus vartoja nuolat, kiekvienÄ dienÄ , kartais 6 tabletes, kartais tik dvi per dienÄ . Vaistus pradėjo gerti po maÅ¡inos dingimo. 2013 m. vasario mėnesį kreipėsi į policijÄ dėl vagystės. Duomenys apie gydymÄ si yra nuo balandžio mėnesio, nes jis į gydytojus kreipėsi ne iÅ¡ karto.

Sveikata jam buvo sutrikusi iÅ¡ karto po sužinojimo apie maÅ¡inos dingimÄ , bet jis niekur nesikreipė, gulėjo namuose paslikas ir gėrė tabletes. Kai truputį atsigavo, tada tik kreipėsi į gydytojus. Gavęs žalos atlyginimÄ , jis pirktų vaistų, o dar ir reikia deÅ¡inio klubo operacijos. Pensija jam yra pervedama į banko kortelę. Kaltinamasis G. G. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. U. pažįsta, santykių su juo nėra jokių. Kiek pamena, automobilis UAZ stovėjo nenaudojamas pas jo močiutę P. A.

U. kaime nuo 1992-1994 metų. Yra girdėjęs, kad Å¡iuo automobiliu buvo padarytas eismo įvykis ir užmuÅ¡tas žmogus, su maÅ¡ina buvo pabėgta iÅ¡ įvykio vietos, o A. U. yra dirbęs policijoje, ten turėjo pažinčių, viskÄ sutvarkė, dėl to buvo iÅ¡imtas variklis ir tas automobilis pastatytas pas jo močiutę ir užkrautas Å¡iaudais, nes žinojo, kad ten niekas nesilanko. Galima sakyti, kad automobilis buvo paslėptas. Mano, kad jeigu maÅ¡ina nebÅ«tų buvusi slepiama, ji nebÅ«tų buvusi uždangstyta.

Jis 2011 m. tÄ maÅ¡inÄ iÅ¡ardęs pardavė, o 2013 m. paskambino U. dukra ir sako, kad nori pasiimti automobilį. Pasakė, kad gerai, ji pažadėjo atvažiuoti. Vėliau pasakė, kad tÄ automobilį pardavė ir jo nebėra. Jis su pačiu A. U. dėl automobilio nėra bendravęs, tik su jo dukra. Po kiek laiko gavo kvietimÄ Ä¯ policijÄ dėl Å¡io automobilio UAZ, nes A. U. parašė pareiÅ¡kimÄ ant jo, kad sugadino jo turtÄ . Automobilio nebuvo įsigijęs. Galvojo, kad automobilis yra jo močiutės P. A..

Pas močiutę bÅ«davo vasarÄ . Nei jis tÄ maÅ¡inÄ matydavo, nei jį kas į tÄ daržinę leisdavo, nes ten bÅ«davo laikomos ir valdiÅ¡kos trÄ Å¡os. Netiesa, kad jis ta maÅ¡ina važinėjo, ta maÅ¡ina nuo 1994 metų stovėjo nenaudojama. Jo močiutė P. A. mirė 2009 m. lapkričio 25 d. Po močiutės mirties jos turtÄ paveldėjo jo mama N. G. Mama jį įpareigojo tvarkyti, prižiÅ«rėti ir valdyti paveldėtÄ turtÄ . Toje sodyboje negyveno, tik tvarkėsi, sodybÄ prižiÅ«rėjo nuo 2011 m.

Daržinėje buvo prikrauta pilna Å¡ieno, ėmė tÄ Å¡ienÄ (Å¡iaudus) vežti į laukÄ , rado užkrautÄ iÅ¡ardytÄ automobilį. Automobilis buvo be variklio, be valstybinių numerių. Pagalvojo, kam tas automobilis reikalingas. Automobilį supjaustė ir pardavė į metalo lauÅ¾Ä . Detales irgi pardavė į metalo lauÅ¾Ä . Ta daržinė visada yra rakinama spyna, niekas negalėjo matyti automobilio, nes nebÅ«tų galėję į vidų įeiti. Kiek gavo už parduotÄ metalo lauÅ¾Ä , neatsimena, gal 500 Lt.

Ta maÅ¡ina buvo pažeista korozijos, nes toje daržinėje buvo naudojama salietra. Anais laikais tokių pinigų, kokių praÅ¡o A. U., maÅ¡ina nebuvo verta. Maksimum galėjo bÅ«ti verta 500 Eur, bet bÅ«tų reikėję papildomų investicijų. Matydavo, kad žemės Å«kio padargai pas močiutę kieme stovėjo. Močiutė automobilio nevairavo, savo automobilio neturėjo. Galvojo, kad tÄ automobilį močiutė galėjo gauti už pajus ar panaÅ¡iai. Automobilis visada buvo užkrautas Å¡iaudais.

Nesutiko iÅ¡ karto atlyginti tokiÄ sumÄ , kokios prašė A. U., nes iki važiavimo į policijÄ su nukentėjusiuoju nekontaktavo. Kai buvo akistata policijoje, nukentėjusysis su juo nėjo į kalbas, jis norėjo pinigų už tÄ nenaudojamÄ daiktÄ . Gali atlyginti žalÄ , bet ne tokiÄ sumÄ pinigų, kokios jis praÅ¡o. Nesutinka dėl neturtinės žalos dydžio. Jam kyla klausimas, iÅ¡ kur bÅ«tų galima žinoti, kad A. U. susirgo bÅ«tent dėl sunaikinto automobilio, o ne dėl to, kad jis apskritai turėjo kokių ligų ir anksčiau.

Juk tokio amžiaus žmogus galėjo susirgti ir Å¡iaip. Jis nedirba, darbo biržoje nėra registruotas. Savo pajamų neturi. Gyvena su močiute (duomenys neskelbtini). Močiutė gauna pensijÄ , ir jie iÅ¡ jos gyvena. Anksčiau dirbo užsienyje, prieÅ¡ septynis metus, rÅ«bus yra nusipirkęs anksčiau. Jokia individualia veikla neužsiima. IÅ¡ ko galėtų atlyginti praÅ¡omÄ sumÄ , nežino. Yra neteistas. Baustas yra už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Automobilį buvo įsigijęs anksčiau, dabar iÅ¡registruotas.

Nekilnojamojo turto, registruoto savo vardu, neturi. Gali atlyginti iki 500 Eur už automobilį. Dėl neturtinės žalos dydžio, kokį galėtų atlyginti, neįsivaizduoja. Jis automobilį supjaustė 2011 m. Jam dėl automobilio skambino 2012 m., kai jau nebebuvo to automobilio. Jis yra darbingas pilnai. Neįgalumo nėra nustatyta. Lietuvos Respublikoje apskritai nėra dirbęs. Automobilių sodyboje neardo. Kai buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavo pasiskolintÄ automobilį.

Jam buvo paskirtos 5 Eur ir 14 Eur dydžio baudos. Tuo metu pas vienÄ Å¾mogų neoficialiai dirbo ir iÅ¡ tų pinigų sumokėjo baudas. Jo mama paveldėjo močiutės turtÄ â€“ žemę, namÄ ir daržinę. Paveldimo turto apraÅ¡Ä matė, jame nebuvo įraÅ¡yta automobilio UAZ. Pamatęs automobilį daržinėje, mamai neskambino ir neklausė, kodėl jis nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apraÅ¡Ä . Jam dėl to automobilio nekilo klausimų. Laikotarpiu nuo močiutės mirties 2009 m. iki 2011 m. sodybÄ prižiÅ«rėjo jis, tik „paveldėjimas buvo suraÅ¡ytas“ nuo 2011 m.

Močiutės sÅ«nus V. A. nieko sodyboje neprižiÅ«rėjo, nes jis iÅ¡geriantis žmogus. Nuo 2011 m. sodyboje prasidėjo rimtesni valymo darbai. Apie eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, girdėjo iÅ¡ kito žmogaus, tai senas žmogus, jo močiutės draugė. Jis suprato, kad buvo turėta omenyje, kad eismo įvykio metu automobilį, padariusį avarijÄ , vairavo A. U.. Ar ardydamas automobilį, matė jame gedimų, neprisimena. Mano, automobilis daugiau kaip 500 Eur nevertas. PirmÄ kartÄ jam paskambinusi telefonu A.

U. dukra paprašė daržinės rakto. Atsakė, kad „gerai“, raktÄ pažadėjo duoti. Klausė, kam raktas reikalingas. Ji atsakė, kad tėvas nori atvažiuoti automobilio pasiimti. Pasakė „gerai, paskambink, kada reikės“. Jeigu tiksliai, A. U. dukra, paskambinusi pirmÄ kartÄ pasakė: „tėtis prašė rakto, kad pasiimtų automobilį“. Tuo metu automobilio jau nebebuvo, jis buvo iÅ¡ardytas. Apie tai jai nesakė. Kodėl nesakė, kad iÅ¡ardė automobilį, nežino.

Kai jam A. U. dukra paskambino dar kartÄ , kai jau norėjo pasiimti automobilį, pasakė, kad jo nebėra, iÅ¡ardytas. Ikiteisminio tyrimo metu apie galimai buvusį eismo įvykį nežinojo, dėl to apie jį ir neminėjo. Apie to eismo įvykio aplinkybes nieko nežino. Nėra įsitikinęs, kad tikrai buvo kažkoks eismo įvykis. A. U. vaikų nežino, tik žino, kad dukra Sonata dirba (RadviliÅ¡kio rajono apylinkės) teisme. Santaupų, kurias bÅ«tų sukaupęs iÅ¡ darbo užsienyje, nebeturi.

Neketina registruotis darbo biržoje.Liudytoja S. U. parodė, kad nukentėjusysis yra jos tėtis, kaltinamÄ jį pažįsta, santykiai anksčiau buvo normalÅ«s, o kai tėvelis parašė pareiÅ¡kimÄ , jis su ja nebesisveikina. KaltinamÄ jį G. G. pažįsta, nes gyveno tame pačiame mieste – Å . Jis Å mokėsi, gyveno. Jie susipažino, kai jis grįžo iÅ¡ Ispanijos. Tai galėjo bÅ«ti 2009 metais. Tuo metu dar nebuvo kilę problemų su automobiliu. Bendraudavo, susiskambindavo, susiraÅ¡ydavo.

Nežinojo, kad jis perėmė valdyti savo močiutės sodybÄ . Kad automobilis buvo kažkur laikomas, žinojo, bet kur konkrečiai, pasakyti negali. Paskutinį kartÄ tÄ automobilį matė tėvų namuose gal 2008 metais. Tėvai tais metais skyrėsi ir automobilis buvo įtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Paskui tėvas kažkur automobilį iÅ¡vežė ir ji juo nebesidomėjo. Paskambino jai tėtis ir pasakė, kad rado pirkėjÄ automobiliui, prašė jos, kad papraÅ¡ytų V.

A. raktų nuo daržinės, nes V. A. gyveno tame pačiame name kaip ir ji. Sutiko V. A., paprašė raktų, jis pasakė, kad raktų neturi, nes visi raktai yra pas G. Kadangi jie tuo metu gražiai bendravo, santykiai buvo geri, paskambino G, pasakė, kad tėtis nori pasiimti automobilį iÅ¡ daržinės ir reikia raktų. G, atrodo, pasakė, kad „tegul atvažiuoja, raktus duosiu“, paskui jis pasakė, kad to automobilio nebėra. Ji apie tai pranešė tėveliui, o tėvelis kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu. G.

G. apie tai, kad automobilio nebėra, pasakė ne pirmo pokalbio metu. Neprisimena , ar ji klausė, kur jis tÄ automobilį padėjo. Po to, kai paaiÅ¡kėjo, kad automobilis yra sunaikintas, tėtis kreipėsi į policijÄ . Tėtis yra karÅ¡to bÅ«do, jis labai Å«miai sureaguoja į viskÄ , tai ir tada jis reagavo taip pat – keikėsi, pergyveno, tai matė iÅ¡ jo pakelto tono, kaip jis kalbėjo su ja po to, kai iÅ¡siaiÅ¡kino, kad G. G. pasielgė. Žino, kad tėčiui buvo negerai su sveikata. Jie tuo metu gyveno skirtinguose miestuose.

Tėtis skundėsi sveikata ir sakė, kad kreipsis į gydytojus. Iki automobilio dingimo tėtis jai visada atrodė stiprus fiziÅ¡kai. Kažkada anksčiau jis buvo papuolęs į ligoninę su kažkokiu staigiu priepuoliu, bet kokiais metais, negali pasakyti, tačiau žino tik apie tÄ vienÄ atvejį. Po paaiÅ¡kėjimo apie dingusį automobilį G. G. su ja nebesisveikina. Materialiai ji tėčiui nepadeda, nes nelabai yra iÅ¡ ko padėti. Tėtis gauna pensijÄ , mano, kad jam 1000 Eur yra didelė suma.

Tai ir jai bÅ«tų didelė suma. Kokios yra tėčio iÅ¡laidos, jie apie tai nekalba, nežino, kiek jam lieka pinigų pragyvenimui. G. G. dažnai mato Å . važinėjantį sunkvežimio formos maÅ¡ina, pasiteiravo jo draugų, jie pasakė, kad jis dabar perka maÅ¡inas, suremontuoja ir parduoda, iÅ¡ to gyvena. Mano, kad ta prekyba automobiliais yra jo pragyvenimo Å¡altinis, nes jis gyvena su mergina, turi vaikÄ , gyvena atskirai kaime, jo močiutė gyvena kitame kaime, jo mama yra užsienyje. G. G. gyvena A. kaime.

Sodyba, kurioje jis gyvena, yra jo giminaičių, kurie davė jam naudotis. Jo vaikas – dukrytė gal Å¡eÅ¡erių metų amžiaus. Jo draugę iÅ¡ matymo žino, ji yra dirbanti. Žino, kad buvo žiema, kai jai tėtis paskambino ir pasakė, kad turi pirkėjÄ automobiliui. Galėjo bÅ«ti kokie 2013 metai ar 2012 metai. Kai ji nustojo su G. G. bendrauti, jos tėtis po kurio laiko paprašė raktų, o kai ji jam paskambino, jis pasakė, kad maÅ¡inos nebeturi, nors ji, bendraudama su juo gana ilgÄ laikotarpį, susidarė įspÅ«dį, kad G.

G. tikrai žinojo, kad stovintis pas jo močiutę automobilis yra jos tėčio., nes kai ji jam paskambino ir pasakė, kad tėtis nori atsiimti maÅ¡inÄ , jis pasakė „gerai, duosiu raktus“, tai iÅ¡eina, kad jam buvo žinoma, kur yra tėčio maÅ¡ina. Liudytojas Ž. U. parodė, kad nukentėjusysis yra jo tėtis, kaltinamojo nepažįsta. Dėl automobilio UAZ 3303-01 jam yra žinoma, kad tėtis kažkuriais metais jos paprašė nutempti tÄ automobilį į P. A. sodybos. Padėjo nutempti į tÄ sodybÄ .

Automobilį įvarė į daržinę, išėmė variklį ir daugiau jis nieko nežino. TÄ automobilį ten paliko ir viskas. Automobilį tempė iÅ¡ tėvų namų. Automobilis tuo metu buvo nevažiuojantis. Buvo kažkokios problemos su varikliu. Variklį išėmė daržinėje, į kuriÄ nutempė. Kada tai buvo, neatsimena, nes seni laikai. Iki tol tuo automobiliu buvo dirbama. Jis buvo naudojamas, dirbant žemės Å«kio darbus. Buvo vežiojama žemės Å«kio produkcija. Tuo metu, kai tempė automobilį, jo bÅ«klė buvo gera.

Kėbulas nebuvo pažeistas. Tik varikliui kažkas buvo nutikę. Eismo įvykio požymių nebuvo. IÅ¡oriÅ¡kai automobilis buvo geros bÅ«klės. Apie automobilio dingimÄ jam žinoma tiek, kad tėtis paprašė jo nueiti pasižiÅ«rėti to automobilio, nes anksčiau, kai eidavo pas A., praeidamas pro daržinę, kuri buvo su dideliais tarpais, pro tarpÄ pasižiÅ«rėdavo, kad tas automobilis stovėdavo. Kai prieÅ¡ kažkiek laiko paprašė pasižiÅ«rėti, pasižiÅ«rėjo ir to automobilio nebematė.

Tai buvo nelabai seniai, metų negali pasakyti. Apie tai, kad automobilio nėra, pranešė tėčiui. Buvo tokia kalba, kad tėtis norėjo tÄ automobilį parduoti. Tėtis sakė, kad turi pirkėjÄ , dėl to ir prašė pasižiÅ«rėti, ar yra automobilis. Tėtis labai reaguoja į pasikeičiančias į blogÄ aplinkybes, jam pablogėja sveikata, o po to įvykio jam sveikata pablogėjo ypatingai. Po to įvykio jis kelis kartus buvo atsidÅ«ręs ligoninėje. Liudytojas R. D. parodė, kad nukentėjusįjį pažįstu, kaltinamojo nepažįsta.

Žino, kad automobilis UAZ stovėjo daržinėje, G. G. močiutės sodyboje. Jį matė du sykius. VienÄ sykį per durų tarpÄ tÄ automobilį buvo matęs. AntrÄ sykį daržinės durys buvo atidarytos ir buvo įėję į vidų. Automobilį matė 2012-2013 metais. Kai matė automobilį, buvo su U. A. – ir pirmÄ sykį, ir antrÄ sykį. PirmÄ sykį įėjęs į daržinę nebuvo, tik matė automobilį per durų tarpÄ , o antrÄ sykį buvo priėjęs prie maÅ¡inos.

PažiÅ«rėjo, kad automobilis gero stovio, ruošėsi jį pirkti, buvo sutarę kainÄ už 3500 Lt, jeigu įdės dyzelinį variklį. Nenorėjo automobilio su benzininiu varikliu. Buvo susitarę, kai pakeis variklį, jis automobilį nupirks. Negali pasakyti, ar tas benzininis variklis buvo įdėtas automobiliui, jis po kapotu nežiÅ«rėjo. Jie su A. U. nuolat susitinka, pasikalba, iÅ¡ jo sužinojo, koks variklis. Tikrai automobilį bÅ«tų pirkęs už nurodytÄ kainÄ , tokia suma nebuvo per didelė.

Dabar panaÅ¡ios kainos tokių automobilių yra, internete yra ir dar brangiau, kainuoja ir 1800 Eur. . A. U. maÅ¡ina buvo važiuojanti, kaip supratau, tik buvo iÅ¡imtas variklis. Žino, kad automobilis anksčiau buvo važiuojantis. Yra tÄ automobilį matęs, kai buvo vežamos malkos nuo geležinkelio, tada A. U. padėjo. Kai vežė malkas, vairavo pats A. U. ir G. G. važiavo kartu, prašė pavairuoti, jam davė pavairuoti, nes jis prašė. Nežino, ar G. G. tada buvo pilnametis. Kai automobilį matė per daržinės tarpÄ , jis nebuvo apkrautas kuo nors.

Per tarpÄ matėsi visa maÅ¡ina. Automobilio kuzavas buvo į durų pusę. Gale buvo kažkoks Å¡iukÅ¡lynas. AntrÄ kartÄ apžiÅ«rint, automobilis nebuvo apkrautas, galėjo apžiÅ«rėti, jį apeidamas aplinkui. Matė, kad automobilio kuzave buvo pridėta kažkokių kėdžių. Internete tokio automobilio kainÄ matė – 1600 Eur. Skambinti neskambino ir neklausė tik matė, kad tokios kainos praÅ¡oma. Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiÅ¡kia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ , kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybÄ , gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ .

Å ios nekaltumo prezumpcijos nuostatos taip pat įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 188 straipsnį iÅ¡kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos dėl neatsargumo, t.y. nukentėjusiojo turtas sunaikinamas ar sugadinamas dėl neatsargaus kaltininko elgesio. Neatsargaus turto sunaikinimo ar sugadinimo objektas- nuosavybė.

Å io nusikaltimo dalykas- bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, kurio sunaikinimas ar sugadinimas padarė nukentėjusiajam didelės turtinės žalos. Sprendžiant padarytos didelės turtinės žalos klausimÄ , atsižvelgiama į turto kiekį, jo reikalingumÄ nukentėjusiajam konkrečiu atveju, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir pan. Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo gali bÅ«ti padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu. AktyvÅ«s veiksmai gali pasireikÅ¡ti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu į daiktÄ , o neveikimu, kai kaltininkas nesilaiko elementariausių saugumo taisyklių arba nesiima reikiamų priemonių turtui iÅ¡saugoti.

Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant didelei turtinei žalai arba jei buvo sunaikintos ar sugadintos didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčios vertybės. Kaltinamojo G. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 188 straipsnio 1 dalį, kadangi jis dėl neatsargumo sunaikino svetimÄ A. U. priklausantį turtÄ - automobilį UAZ- 3303-01 ir padarė nukentėjusiajam A. U. didelę 1000 eurų turtinę žalÄ .Nors kaltinamasis G. G. savo kaltės nepripažino, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kuriais netikėti teismas pagrindo neturi.Pats kaltinamasis G.

G. nurodė, kad automobilis UAZ stovėjo nenaudojamas pas jo močiutę P. A. U. kaime nuo 1992-1994 metų daržinėje, užkrautas Å¡iaudais. Å io automobilio jis pats nebuvo įsigijęs, galvojo, kad automobilis yra jo močiutės P. A., kuri mirė 2009 m. lapkričio 25 d. Močiutė pati automobilio nevairavo, savo automobilio neturėjo. Galvojo, kad tÄ automobilį močiutė galėjo gauti už pajus ar panaÅ¡iai. Po močiutės mirties jos turtÄ paveldėjo jo mama N. G.., kuri jį įpareigojo tvarkyti, prižiÅ«rėti ir valdyti paveldėtÄ turtÄ .

Toje sodyboje jis negyveno, tik tvarkėsi, sodybÄ prižiÅ«rėjo nuo 2011 m. Daržinėje buvo prikrauta pilna Å¡ieno, ėmė tÄ Å¡ienÄ vežti į laukÄ , rado užkrautÄ Â automobilį. Automobilis buvo be variklio, be valstybinių numerių. 2011m. automobilį supjaustė ir pardavė į metalo lauÅ¾Ä . Detales irgi pardavė į metalo lauÅ¾Ä . Kiek gavo už parduotÄ metalo lauÅ¾Ä , neatsimena, gal 500 Lt. Anais laikais tokių pinigų, kokių praÅ¡o A. U., maÅ¡ina nebuvo verta. Maksimum galėjo bÅ«ti verta 500 Eur.

Sutinka už automobilį nukentėjusiajam sumokėti 500 eurų, su neturtine žala nesutinka. Jis nežino, kad A. U. susirgo bÅ«tent dėl sunaikinto automobilio, o ne dėl to, kad jis apskritai turėjo kokių ligų ir anksčiau. Juk tokio amžiaus žmogus galėjo susirgti ir Å¡iaip.Nukentėjusysis A. U. patvirtino, kad automobilį UAZ, kurio pagaminimo metai 1988 m. laikė P. A. daržinėje, automobilis buvo labai geros bÅ«klės. Žemės Å«kio technikÄ perkraustė į kitÄ sodybÄ ., UAZ-o nebuvo kur dėti, todėl paliko ten pat.

P. A. jam leido automobilį laikyti pas jÄ . R. D. automobilį iÅ¡ jo bÅ«tų pirkęs už 3500 Lt – su sÄ lyga, kad įdės dyzelinį variklį. Ä® sodybÄ nuvažiavo jo sÅ«nus ir pamatė, kad maÅ¡inos ten nebėra. Paskui ten nuvažiavo pats ir pamatė, kad maÅ¡inos nėra, yra tik detalės – priekinis tiltas su lingėmis ir padangos. Tada kreipėsi į G. G., kuris pasakė, kad automobilį iÅ¡ardė ir pardavė metalo supirkėjams. G. G. pasakė, kad esÄ galvojo, jog automobilis yra jo „babos“ (močiutės).

Tada su juo kalbėjosi ir dėl žalos atlyginimo, bet nesusitarė.Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. G. supjaustė ir pardavė į metalo lauÅ¾Ä A. U. priklausantį automobilį UAZ3303 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad automobilis P. A. sodybos daržinėje stovėjo ilgÄ laikÄ , t. y. prieÅ¡ ir po P. A. mirties, automobilio dokumentai buvo pas A. U., G. G. P. A. sodyba pradėjo rÅ«pintis tik po močiutės mirties, nuo 2011m., per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ niekas nesidomėjo Å¡iuo automobiliu, nesitarė dėl jo laikymo sÄ lygų, todėl Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad G.

G., sÄ Å¾iningai klysdamas, galėjo galvoti, kad automobilis UAZ priklausė jo senelei. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad G. G. veiksmai nebuvo tyčiniai, jo tikslas nebuvo pasisavinti svetimÄ turtÄ . Kadangi G. G. veiksmai nebuvo tyčiniai, jo kaltė pasireiÅ¡kė neatsargumu- prieÅ¡ supjaustydamas automobilį UAZ, jis neįsitikino, kam jis priklauso , nors tai galėjo padaryti, nes automobilio kėbulas yra žymimas unikaliu identifikaciniu numeriu, kurių duomenys yra registruojami ir kaupiami VÄ® „Regitra“.

Pats kaltinamasis G. G. pripažino, kad jo močiutė automobilio neturėjo, jo nevairavo, paveldimo turto apraÅ¡Ä matė, jame nebuvo įraÅ¡yta automobilio UAZ, pamatęs automobilį daržinėje, mamai neskambino ir neklausė, kodėl jis nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apraÅ¡Ä , jam dėl to automobilio nekilo klausimų. Kaltinamasis G. G., elgdamasis atsakingai, bÅ«damas dėmesingas ir atidus, privalėjo ir galėjo atlikti veiksmus, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti automobilio priklausomybę, tačiau to nepadarė.

Todėl G. G. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 188 straipsnio 1dalį. Kaip jau buvo minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 188 straipsnio 1dalį atsiranda tik esant didelei turtinei žalai arba jei buvo sunaikintos ar sugadintos didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės. Tai yra vertinamieji požymiai, kurie kiekvienu atveju teismo nustatomi atskirai, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. Konkretus žalos įvertinimas gali priklausyti ir nuo nukentėjusiojo turtinės padėties.

Nukentėjusysis A. U. nurodė, kad sunaikinant jo 1000 eurų vertės turtÄ ( automobilį), jam buvo padaryta didelė turtinė žala. Liudytojas R. D. patvirtino, kad jis apžiÅ«rėjo A. U. priklausantį automobilį UAZ, automobilis buvo gero stovio, ruošėsi jį pirkti, buvo sutarę kainÄ už 3500 Lt ( 1000 eurų), jeigu įdės dyzelinį variklį. Buvo susitarę, kai pakeis variklį, jis automobilį nupirks. Liudytojai S. U. ir Ž. U. patvirtino, kad jų tėvas A. U. automobilį laikė S. A. sodyboje, surado pirkėjÄ , norėjo jį parduoti už 1000 eurų.

IÅ¡ byloje pateiktų skelbimų matyti, kad tokio automobilio kaina yra nuo 950 eurų iki 1350 eurų ( b.l.62-64).Å iais įrodymais nustatyta, kad A. U., pardavęs automobilį, turėjo galimybę gauti už jį  1000 eurų. Todėl jam buvo padaryta 1000 eurų turtinė žala, atitinkanti sunaikinto automobilio kainÄ . IÅ¡Â pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų : iÅ¡ neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad A. U. yra neįgalus, specialiųjų poreikių lygis vidutinių neterminuotai, iÅ¡ pažymų apie A.

U. turtinę padėtį : iÅ¡ pažymos apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas matyti, kad A. U. gauna invalidumo/ netekto darbingumo pensijÄ ir transporto iÅ¡laidų kompensacijÄ Â apie  266 eurus (920Lt ), iÅ¡ specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo iÅ¡laidų kompensacijos poreikio nustatymo pažymos matyti, kad A. U. rekomenduojamas specialusis automobilis su rankiniu valdymu ar su automatine pavarų dėže. IÅ¡ pažymų matyti, kad A. U. turi nuosavybės teise ½ dalį buto, 3,61 ha žemės sklypÄ , automobilį Renault M.

S. 1998m. gamybos. IÅ¡ pažymų matyti ir A. U. turimos mėnesinės iÅ¡laidos: internetas 13,03 euro, telefonas 5,79 euro, dujos 11,12 euro, elektra 28,77 euro, žemės mokestis 17 eurų, komunaliniai mokesčiai 55,83 euro, kiti mokesčiai 23,22 euro, už vaistus ( pvz.2016m. sausio mėn.) apie 37 eurus, viso Å¡ių iÅ¡laidų apie 190 eurai per mėnesį. Vadinasi, A. U. kas mėnesį lieka apie 70-80 eurų maistui , rÅ«bams, avalynei bei kitoms bÅ«tiniausioms iÅ¡laidoms. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į nukentėjusiojo A.

U. turtinę padėtį, darytina iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam A. U. G. G. padaryta 1000 eurų žala, sunaikinant nukentėjusiojo turtÄ , yra didelė, nes jis , gavęs už parduotÄ automobilį 1000 eurų, bÅ«tų galėjęs geriau patenkinti savo pagrindinius poreikius. Nors kaltinamasis nurodė, kad automobilis galėjo bÅ«ti vertas tik apie 200 eurų, vėliau nurodė - 500 eurų, tačiau tam pagrįsti jokių įrodymų teismui nepateikė. Todėl tokius jo parodymus apie sunaikinto automobilio vertę teismas atmeta, kaip neįrodytus.Kaltinamojo G.

G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.,55str.. Kaltinamasis G. G. neteistas ( b.l. 53), baustas administracine tvarka (b.l.40-52), nedirba ( b.l.30,31). G. G. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , žalos neatlygino, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl jis baustinas vieÅ¡aisiais darbais ( LR BK 46 straipsnis ).          Nukentėjusysis A.

U. pareiÅ¡kė 1000 eurų civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir 1000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. A. U. nurodė, kad turtinė žala jam padaryta, nes buvo sunaikintas jo automobilis 1000 eurų vertės., nes tiek pinigų jis bÅ«tų gavęs, pardavęs automobilį .Neturtinė žala jam pasireiÅ¡kia tuo, kad po to, kai sužinojo apie maÅ¡inos iÅ¡ardymÄ , ėmė drebėti, tirpti rankos, galva svaigti, vėliau buvo nustatyta prieÅ¡insultinė bÅ«klė. Problema buvo su galvos kraujotaka.

Netekti turto jam yra stresas. Ligoninėje gulėjo kelis kartus, teko operuotis, jis pergyveno, nes jam ta maÅ¡ina buvo labai brangi, jis ja užsidirbdavo duonai. Å iuos jo parodymus patvirtina pridedama pažyma iÅ¡ gydymo įstaigos ( b.l.65 ).Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis A. U. dėl kaltinamojo G. G. nusikalstamų veiksmų patyrė didelę turtinę 1000 eurų ( už sunaikintÄ automobilį) ir neturtinę žalÄ â€“patyrė neigiamas emocijas, stresÄ . Teismas, įvertinęs Å¡ias pasekmes, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neigiamas emocijas, stresÄ , pablogėjo jo sveikata, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo G.

G. kaltę bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – jis padarė neatsargų nesunkų nusikaltimÄ , atsižvelgęs į kaltinamojo materialinę padėtį: G. G. nedirba, savo turto ir pajamų neturi, be to, turi atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuoja, kad nukentėjusiojo A. U. praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis – 1000 Eur – yra per didelis, todėl mažintinas iki 300 Eur.

Civilinis ieškinys dėl 1000 eurų turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas , įrodytas byloje esančiais įrodymais ir priteistinas iš G. G., nes turtinė (ir neturtinė ) žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250).Taip pat tenkintinas nukentėjusiojo A. U. prašymas ir iš kaltinamojo G. G. išieškotinos jo turėtos atstovavimo išlaidos -300 eurų (b.l.60), nes iš pripažinto kaltu asmens gali būti išieškotos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-299,303-307,312-313 str., str. nusprendė: G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 188 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti vieÅ¡aisiais darbais trejiems (3 ) mėnesiams, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui.Priteisti iÅ¡ G. G. a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam A. U. 1000 ( vienÄ tÅ«kstantį) eurų turtinės žalos, 300 ( tris Å¡imtus) eurų neturtinės žalos ir 300 ( tris Å¡imtus) eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.Likusį nukentėjusiojo A.

U. civilinį ieÅ¡kinį -700 eurų neturtinei žalai atlyginti atmesti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                          Rima Volikienė                                                                                                             Â