f6ea960e-7efd-4be8-9a56-daf2fc473c09 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-66-676/2014(Proceso Nr. 2-06-3-05615-2013-4)Procesinio sprendimo kategorija: 25.1.; 35.4.; 50.8.; 99.5.;110.4.; 116.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 10 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant R. S., dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei V. S., atsakovo atstovui advokatui L. Ž., civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Deglas“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 22929,50 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos už 2010-2012 metus, 1767,04 Lt - 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, kurias sudaro palÅ«kanos nuo 8898,00 Lt už 2 metus ir 174 dienas, nuo 8596,60 Lt sumos už 1 metus ir 174 dienas, nuo 7534,40 Lt sumos už 174 dienas, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodo, kad atsakovas naudojasi žemės sklypais adresu (duomenys neskelbtini), žemė yra valstybės nuosavybė. Atsakovas, kaip valstybinės žemės naudotojas, privalėjo pats deklaruoti ir mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau nuo 2010 metu atsakovas pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nevykdė, ieškovui yra skolingas už 2010-2012 metus nurodyto žemės nuomos mokesčio (T.1, b.l. 2-6, T.2. b.l. 42-46). Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti.

Nurodo, kad Å¡alys nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių bei nuomojamų žemės sklypų plano, todėl žemės nuomos santykiai tarp Å¡alių nėra susiklostę, nėra pareigos mokėti nurodytų žemės sklypų nuomos mokesčio. Atsakovas sutiktų mokėti tokį valstybinės žemės nuomos sutarties mokestį, koks bÅ«tų nurodytas Å¡alių sudarytoje nuomos sutartyje. IeÅ¡kovas atsakovui tenkančiÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį apskaičiuoja nuo netinkamai nustatytos neiÅ¡nuomotos žemės sklypo dalies bei netinkamai taikydamas atsakovui priklausančių pastatų užstatymo plotÄ , atsakovo paskaičiavimu valstybinės žemės nuomos mokesčio skola už ginčo laikotarpį yra ne didesnė nei 12574,75 Lt, įvertinus ir atsakovo fizinę galimybę naudotis ne didesne nei 0,4821 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalimi.

Reikalavimui dėl netesybų priteisimo praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str.)(T.1, 38-39, b.l. 87-91). Tretysis asmuo atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Nurodo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso Lietuvos valstybei, tačiau atsakovas nėra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties, nors Å¡iame žemės sklype turi jam nuosavybės teise priklausančias patalpas. Valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-02 įsakymu Nr. AD1-2138 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu, tačiau Å¡is žemės sklypas nėra suformuotas, t.y. nėra priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo sprendimas dėl Å¡io žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Tik nuo atsakovo geros valios ir aktyvių veiksmų priklauso, kad atsakovas galėjo (tų) sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei teiktų praÅ¡ymÄ Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas yra faktinis nurodytų valstybinės žemės sklypų naudotojas, todėl privalo valstybei sumokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokÄ už naudojimÄ si valstybinės žemės sklypais (duomenys neskelbtini), faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (T.1b.l. 161-163, T.2, b.l. 2-3).IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Å alių paaiÅ¡kinimais, VÄ® Registrų centras 2013-05-08, 2013-09-23 NTR CDB iÅ¡raÅ¡o duomenimis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18.1076 ha, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įregistruotas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 1998-06-26 įsakymo Nr. 1074 pagrindu, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Å¡iame žemės sklype atsakovas 2001-10-30 Viešųjų varžytinių 2001-10-30 akto Nr. 3 pagrindu įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 1277.64 kv.m. bendro ploto elektromechanines dirbtuves, unikalus Nr. 2196-9006-9012, nuo 1994-05-12 iki 2001-11-20 priklausiusį AB „Klaipėdos gelžbetonis“, kuris buvo sudaręs valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, sudarančios 11,98 ha, nuomos 1998-06-30 sutartį Nr. N21/98-0102 ir Å¡i nuomos sutartis iÅ¡registruota Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006-12-28 įsakymo Nr. 13.6-6966 pagrindu (b.l. 24-30, 58-83);

VÄ® Registrų centras 2013-05-08, 2013-09-23 NTR CDB iÅ¡raÅ¡o duomenimis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Å¡iame žemės sklype atsakovas 2001-11-21 įsigijo 2001-11-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R5-16095 pagrindu nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 304.39 kv.m. administracines patalpas, unikalus Nr. 2196-5000-7054:0003, kv.m.(b.l. 20-23, 106-128). Å ie ieÅ¡kovo byloje pateikti duomenys dalyvaujančių byloje asmenų iÅ¡ esmės nebuvo ginčijami, nuginčyti, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu pateikta nebuvo, Å¡iais duomenimis Å¡alys vadovavosi, juos pripažino, todėl Å¡ios faktinės aplinkybės laikomos nustatytomis (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 187 str.).

Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Å iam teisiniam reglamentavimui bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis, taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudÄ . Prievolė mokėti mokestį už naudojimÄ si valstybine žeme kyla iÅ¡ įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimÄ si valstybine žeme nustatytais terminais ir sÄ lygomis.

Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu, kadangi su juo nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartys, todėl neprivalo mokėti ieškovui reikalaujamo žemės nuomos mokesčio. Su šiais atsakovo teiginiais teismas nesutinka. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 11 p. žemės naudotojas apibrėžiamas kaip žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai) taisyklių 28 p. naudojami žemės sklypai – užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d. valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai.

Minėta norma reiškia, kad valstybinės žemės naudotojai, jeigu jie teisėtai naudojasi šia žeme, visais atvejais privalo mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė suteikiama panaudos pagrindais ir tokia valia yra aiškiai išreikšta suteikimo dokumentuose. Minėta normos redakcija reiškia, kad nebūtinai turi būti sudaryta nuomos sutartis, pakanka, kad valstybinė žemė yra naudojama bet kokiu teisėtu pagrindu. Priešingu atveju, esant neteisėtam naudojimui, toks neteisėtas naudojimas turi būti nutraukiamas teisės aktų nustatyta tvarka, nes būtų kitaip pažeidžiama viešoji tvarka ir visuomenės interesas.

Be to, faktiniai valstybinės žemės naudotojai, kurie nėra sudarė nuomos sutarties, negali bÅ«ti statomi į geresnę padėtį nei sudarę nuomos sutartį, nes bÅ«tų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas lygybės principas. Byloje nustatyta, kad atsakovas įstatymų nustatytais pagrindais yra elektromechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei, administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl pripažintina, kad atsakovas teisėtai faktiÅ¡kai naudoja valstybinę žemę, ant kurios pastatyti minėti pastatai, ir, nenustačius žemės suteikimo naudotis panaudos pagrindais, turi prievolę mokėti mokestį už faktinį naudojimÄ si valstybine žeme (CPK 176 str., 178 str., 185 str.).

Byloje taip pat tarp šalių iš esmės nekyla ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas - elektromechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) yra žemės sklypuose, nuosavybės teise priklausančiuose Lietuvos Respublikai (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 187 str.).Įstatymas nustato, jog valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.552 str.).

Å i įstatymo nuostata yra imperatyvioji ir reiÅ¡kia, kad nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktų, t. y. įstatymų ir poįstatyminių aktų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ 3 p. nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinės žemės naudojimÄ tarifÄ savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Mokestis yra apskaičiuojamas pagal nustatytÄ tarifÄ nuo žemės vertės, apskaičiuotos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003-11-27 sprendimu Nr. 1-375 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ nustatytas žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ tarifas metams – 3 procentai nuo žemės vertės; minėtas Tarybos sprendimas buvo pakeistas 2009-01-30 sprendimu Nr. T2-36, pagal kurio 1.2.1. p. apskaičiuojant atsakovo mokėtinÄ mokestį nuo 2009 m. taikomas 0,4 procento tarifas nuo žemės vertės;

Tarybos 2010-03-25 sprendimu Nr. T2-65 (sprendimo 1.3. p.) nuo 2010 m. tarifas padidintas iki 0,6 procento; nuo 2012-01-01 tarifas yra 0,6 procento pagal Tarybos 2011-12-22 sprendimo Nr. T2-414 2.3 p. (b.l. 6-13). Naudojama valstybinės žemės sklypo dalis yra nustatoma taikant Taisykles, patvirtintas Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, Å¡ios Taisyklės nereglamentuoja teisinės situacijos, kai valstybinės žemės naudotojai yra ne konkretaus pastato (pastatų) bedraturčiai, o žemės sklype esančių atskirų pastatų savininkai, arba situacijos, kai nėra žemės suformuoto sklypo, tačiau mokestis už faktinį žemės sklypo naudojimÄ turi bÅ«ti surenkamas.

LAT yra išaiškinęs, kad teisės akto, kuris reglamentuotų tokias situacijas, nėra, dėl ko tokiais atvejais yra pagrindas taikyti Taisyklių nuostatas teisės akto analogijos pagrindu, kad tokiose situacijose yra pagrindas žemės sklypo dalių dydžius nustatyti vadovaujantis proporciniu principu. Nustatydamas atsakovo naudojamos žemės dalies dydį ieškovas pagrįstai vadovavosi Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 32 p. nuostatomis.

Paminėti teisės aktai, kurių pagrindu atsakovui skaičiuojamas mokėtinas mokestis už faktinį naudojimÄ si valstybine žeme, yra galiojantys, nenuginčyti. Nors atsakovas ir nesutinka su žemės sklypo verte ir jam priskaičiuoto mokesčio dydžiu, tačiau nepateikė įrodymų, kad jis bÅ«tų kreipęsis įstatymų nustatyta tvarka dėl žemės sklypų verčių perskaičiavimo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nesprendė naudojamų valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo klausimų ir tokių bÅ«du ilgÄ laikÄ nesiekė iÅ¡vengti galimų ginčų dėl ieÅ¡kovo nurodomo paskaičiuoto įstatymų nustatyta tvarka valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio.IeÅ¡kovo byloje pateiktais duomenimis, atsakovo naudojama valstybinės žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) nustatyta pagal matematinės proporcijos formulę, kurios pagalba neiÅ¡nuomota valstybinės žemės sklypo dalis yra paskirstoma asmenims, kurių statiniai patenka į neiÅ¡nuomotÄ valstybinės žemės sklypo dalį, proporcingai Å¡ių asmenų turimų statinių bendram plotui.

IeÅ¡kovo pateiktais byloje VÄ® Registrų centras NTR CDB iÅ¡raÅ¡o duomenimis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 18.1076 ha – Å¡ie duomenys Å¡alių neginčijami (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 187 str.)(T.1, b.l. 27-33, 58-83). Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas netinkamai nustatė neiÅ¡nuomotas Å¡io sklypo dalis, nes iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų byloje matosi, kad dėl Å¡io sklypo naudojimo buvo sudarytos nuomos bei subnuomos sutartys, kas atsakovui sudaro pagrindÄ abejoti, kad ieÅ¡kovas neteisingai paskaičiavo neiÅ¡nuomotÄ sklypo dalį bei tai, kad gali bÅ«ti neįregistruotos Å¡io sklypo dalių nuomos sutartys.

Iš byloje pateiktų viešojo registro duomenų matosi, kad ginčo laikotarpiu registruotos kitos daiktinės teisės – sudarytos nuomos sutartys su UAB „Sanera“ dėl 0.8234 ha ploto, UAB „Betono mozaika“ dėl 5.6615 ha ploto, UAB „APK“ dėl 0.2647, UAB „Aklotos projektai“ dėl 0.4117 ha ploto (T.1, b.l. 58-83, 180-193, T.2, 4-24), t.y. ginčo laikotarpiu neišnuomoto sklypo dalys keitėsi. Taigi bylos nagrinėjimo metu ieškovas tikslino savo paskaičiavimus, nurodė bei pagrindė skirtingu ginčo laikotarpiu buvusias bei paskaičiuotas neišnuomotos sklypo dalis.

Ä® matematinės proporcijos formulę ieÅ¡kovas įtraukė neiÅ¡nuomotos valstybinės žemės sklypo dalies plotÄ (iki 2010-06-30 - 10,6440 ha = 106440 m2, nuo 2010-07-01 - 9,2017 ha = 92017 m2 ), Å¡iame plote esančių pastatų bendras (suminis) plotas (iki 2011-02-29 – 13967 m2 ( įskaičiavus pastato 12H1p plotÄ , t.y. 70,87 m2 + 13896 m2 = 13966,87(13967) m2 ; nuo 2011-03-01 – 14023 m2 (įvertinus 2011-02-18 fiksuotÄ atsakovui priklausančio pastato 2P2p ploto pokytį (t.y. nuo 1221,95(1222) m2 iki 1277,64 (1278) m2 , pokytis 56 m2 = 1278 m2 – 1222 m2 ; 13967 m2 + 56 m2 = 14023 m2 ); konkrečiam subjektui Å¡iame plote priklausančių pastatų bendras plotas (atsakovui iki 2011-02-29 - 1221,95(1222) m2 ; nuo 2011-03-01 - 1277,64(1278) m2 ); (13967 m2 :1221,95 m2 = 106440 m2 :

X; X = 106440 m2 * 1221,95 m2 : 13967 m2 = 9312 m2 )(T.2, b.l. 27-31, 42-46). Pateikti skaičiavimai iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja byloje tirtiems VÄ® Registrų centras NTR CDB iÅ¡raÅ¡o bei kitiems duomenimis, nurodytų paskaičiavimų atsakovas nenuginčijo, atsakovo pateiktos abejonės dėl skaičiavimo pagrįstumo nesudaro pagrindo jais nesivadovauti; atsakovo nurodytos abejonės dėl galimų neįregistruotų ginčo sklypo nuomos sutarčių buvimo taip pat nepgrįstos jokiais byloje tirtais įrodymais; atsakovo nurodomos aplinkybės dėl galimybės faktiÅ¡kai naudotis nurodyto sklypo dalimi atsakovo nurodytais motyvais nesudaro pagrindo mažinti jo naudojamo sklypo dydį skaičiuojant ginčo sumÄ (CPK 178 str., 185 str.).

Atsakovo naudojama valstybinės žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), lygi 0,013 ha, nustatyta pagal matematinės proporcijos formulę, kurios pagalba pastatu užstatytas valstybinės žemės plotas yra paskirstomas proporcingai pastate esančių patalpų bendram plotui. Ä® matematinės proporcijos formulę ieÅ¡kovas įtraukė 538 m2 pastatų užstatytÄ plotÄ , pastate esančių patalpų 1264,19 m2 bendrÄ (suminį) plotÄ , konkrečiam subjektui pastate priklausančių patalpų 304,39 m2 bendrÄ plotÄ (1264,19 m2 : 304,39 m2 = 538 m2 :

X; X= 538 m2 * 304,39 m2 : 1264,19 m2 = 130 m2 ). Naudojamos valstybinės žemės vertė nustatyta pagal Žemės įvertinimo metodikÄ , patvirtintÄ LR Vyriausybės 1992-02-24 nutarimÄ Nr. 205, t.y. nuo 2009-01-01 žemės vertei apskaičiuoti naudotasi Registro centro vieÅ¡ai skelbiamomis formulėmis bei žemės verčių žemėlapiais, žemės vertė nurodoma einamųjų metų žemės nuomos mokesčio deklaracijoje. Atsakovas, kaip valstybinės žemės naudotojas, privalėjo pats deklaruoti ir mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau nuo 2010 metu atsakovas pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nevykdė, yra skolingas ieÅ¡kovui valstybinės žemės nuomos mokesčio - 615,00 Lt už naudojimÄ si 0,013 ha ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 bei 22314,50 Lt už naudojimÄ si žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – lygios 0,9312 ha laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 201-06-30 – 4329,00 Lt sumai, 0,8051 ha lygios laikotarpiu nuo 2010-06-30 iki 2010-12-31 – 3796,00 Lt sumai, viso už 2010 metus – 8125,00 Lt, 0,8051 ha lygios laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-02-28 – 1222,00 Lt sumai, 0,8386 ha lygios laikotarpiu nuo 2011-02-28 iki 2011-12-31 – 6337,50 Lt, viso už 2011 metus – 7559,50 Lt, 0,8386 ha lygios už 2012 metus.

Duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų tinkamai vykdęs iÅ¡ valstybinės žemės nuomos sutarties kylančias prievoles bei sumokėjęs valstybinės žemės nuomos mokestį už ginčo laikotarpį, byloje nepateikta. Tarp Å¡alių susiklostė valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai (CK 6.552 str.). Tokiu bÅ«du atsakovė įgijo pareigÄ mokėti nuomos mokestį už žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomÄ (naudojimÄ si) (CK 6.545 str.). Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsakovė ieÅ¡kovei nesumokėjo 22929,50 Lt už žemės sklypų nuomÄ (naudojimÄ si) už 2010 – 2012 metus, tokiais veiksmais pažeisdama jai atsiradusiÄ prievolę.

Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Atsakovas sutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu dalyje dėl 615,00 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos priteisimo už naudojimÄ si žemės sklypu (duomenys neskelbtini) už 2010-2012 metus, nepriemokos dydis atsakovo pripažįstamas.

IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti 22929,50 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokÄ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 185 str.). IeÅ¡kovas prašė priteisti 1767,04 Lt delspinigių už laiku nesumokėtÄ valstybinės žemės nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.71 str. netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo mokėti kreditoriui, CK 6.72 str. numatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis. Nagrinėjamu atveju Å¡alių raÅ¡ytinio susitarimo dėl delspinigių nėra, teisės aktai – kaip kad nurodo ir ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje – taip pat nenumato atsakovui pareigos mokėti delspinigius, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas Å¡ioje dalyje netenkintinas.TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str.).

Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str.). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai, iÅ¡ atsakovo į biudžetÄ , todėl iÅ¡ atsakovo priteistinas 688,00 Lt dydžio žyminis mokestis; ieÅ¡kinį atmetus dalyje, atsakovo turėtos 350,00 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b.l. 133-142, 165-172), įvertinus taip pat ir bylos trukmę, sudėtingumÄ , posėdžių skaičių ir trukmę, priteistinos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 10 p., 93 str. 1 d., 2 d., 96 str.).Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-66-676/2014 (buvęs bylos Nr. 2-7411-676/2013) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo UAB „Deglas“ turto areÅ¡tas 26945,22 Lt sumai – paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b.l. 34, 52-55).

Vadovaudamasis LR CPK 285 - 287 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iÅ¡ atsakovo UAB „Deglas“ 22929,50 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos 22929,50 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. nuo 2013-05-14, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kitoje dalyje ieÅ¡kinio netenkinti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo UAB „Deglas“ 688,00 Lt žyminio mokesčio.Priteisti atsakovui UAB „Deglas“ iÅ¡ ieÅ¡kovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 350,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-66-676/2014 (buvęs bylos Nr. 2-7411-676/2013) taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Deglas“ turto areÅ¡tÄ 26945,22 Lt sumai – palikti galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                    Raimondas Dilys