2016-05-11 Nr. AB-10426-3-61-3-05128-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-434-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05128-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ 2015 m. spalio 23 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 1-195 „Dėl perskaičiuotų UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas). Skundas priimtas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi.

2016 m. kovo 1 d. teisme gautas patikslintas UAB „Vilniaus energija“ skundas, kuriame prašoma įtraukti į bylą atsakovu Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. O3-17.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą. Nutarčiai įsiteisėjus nutarė patikslintą skundą grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Pažymėjo, kad pareiškėjas prašo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą, kuriuo konstatuota, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. 1-195 „Dėl perskaičiuotų UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dedamųjų“ priimtas nesilaikant Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (toliau –ir Metodika) reikalavimų, ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba įpareigota per 30 kalendorinių dienų pašalinti nutarime nurodytus pažeidimus. Taigi iš skundžiamo nutarimo matyti, kad šiuo atveju jokios teisinės pasekmės pareiškėjui nėra sukuriamos, nurodymas atlikti tam tikrus veiksmus pateiktas ne UAB „Vilniaus energija“, bet Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės taryba informuojama apie galimą galutinio sprendimo priėmimą, jei nurodyti pažeidimai nebus pašalinti, t. y. ginčijamo nutarimo turinys patvirtina, kad tai yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą.

Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. sausio 29 d. įvyko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) posėdis, kurio 3 klausimu buvo nagrinėtas UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimas. Jame buvo nuspręsta pritarti Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pateiktam nutarimo projektui „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų“; įpareigoti UAB „Vilniaus energija“, teikiant bendrovės bazinės šilumos kainos dedamųjų projektą naujam reguliavimo periodui, pateikti informaciją (detalius skaičiavimus), leisiančią Komisijai įsitikinti, kad, kaip teigiama UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. sausio 28 d. rašte, Nr. 008-2130, dalies Komisijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. O3-671 suderintų nuotolinės duomenų nustatymo ir perdavimo sistemos vienetų sąnaudos buvo įskaičiuotos į Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. O5-316 nustatytas šilumos bazinės kainos dedamąsias. Komisijos 2016 m. sausio 29 d. posėdyje patvirtinta pažyma Nr. O5-20 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ buvo priimta 2016 m. sausio 22 d. UAB „Vilniaus energija“ 2016 m. sausio 28 d. pateikė pastabas pažymai, kuriomis išreiškė nepritarimą jai. Komisija 2016 m. sausio 29 d. priėmė nutarimą Nr. O3-17 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamosios penktiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustatytos nesilaikant atitinkamų Metodikos reikalavimų. Komisijos nutarime taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė per 30 dienų turi pašalinti nurodytus Sprendimo trūkumus. Taigi, Komisijos Nutarimu klausimas dėl UAB „Vilniaus energija“ nustatytų šilumos kainų dedamųjų buvo perduotas pakartotiniam svarstymui savivaldybei, nukreipiant savivaldybę pakoreguoti konkrečius pažymoje identifikuotus punktus, priešingu atveju Komisija įgis teisę pati nustatyti šilumos kainos dedamąsias vienašališkai. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad Komisijos nutarime konstatuotos aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su Sprendimu, dėl kurio buvo pateiktas skundas, kadangi būtent Komisijos nutarimu įpareigojama pakeisti Sprendimą, pareiškėjas, siekdamas proceso ekonomijos, 2016 m. vasario 29 d. pateikė pareiškimą dėl skundo patikslinimo.

Pareiškėjas mano, kad teismo nutartyje ignoruojama tai, kad nors Nutarimu yra nurodomi Sprendimo trūkumai ir suformuluojamas įpareigojimas atsakovams, šis teisės aktas sukelia pareiškėjui teisinius padarinius ir daro tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Pažymi, kad pareiškėjo nurodyti Sprendimo trūkumai nėra tapatūs tiems Sprendimo trūkumams, kuriuos Nutarimu nurodė Komisija. Taigi, Nutarimu nuspręsta, kad yra neva būtina pakeisti pareiškėjui Sprendimu nustatytas šilumos kainos dedamąsias. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad Nutarimas yra akivaizdžiai susijęs su būtent pareiškėjo teisėmis ir pareigomis. Pažymi, kad būtent Nutarimo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu bus koreguojamos jam nustatytos šilumos kainos dedamosios. Nesant Nutarimo, Sprendimas, kuris akivaizdžiai nukreiptas pareiškėjo atžvilgiu, daugiau nebūtų koreguojamas. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad skundžiami gali būti tokie teisės aktai, kurie sukelia padarinius arba skundų dėl kurių nagrinėjimas sukeltų teisinius padarinius pareiškėjui, atsakovui ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėjas mano, kad Nutarimas yra ne pagalbinį ar aptarnaujantį vaidmenį atliekantis teisės aktas, o savarankiškas teisės aktas, kuris teisinę galią turi, nesiejant jo su jokiu kitu teisės aktu. Teigia, kad nutartyje remiamasi teismų praktika, suformuluota byloje, kurios ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl aptariamoje nutartyje nustatytomis taisyklėmis negali būti remiamasi nagrinėjamu atveju. Mano, kad teismas neįvertino, kad ne kiekvienas teisės aktas, kuris savo prasme yra tarpinio pobūdžio, yra savaime laikytinas konstatuojamojo pobūdžio ir nėra skundžiamas, kadangi ir toks teisės aktas, kuriuo expressis verbis nesuformuojama elgesio taisyklė skundą teikiančiam asmeniui, gali sukurti teisinius padarinius, kaip kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Nutarimas pareiškėjui teisinius padarinius – t. y. konstatavo, kad Sprendimas yra su trūkumais ir įpareigojo atsakovą jį pakoreguoti. Pareiškėjas tvirtina, kad nutartyje nepagrįstai neatsižvelgta į tai, kad skundžiamas Nutarimas atitinka reikalavimus, keliamus individualiam teisės aktui, todėl gali būti ginčo objektu nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, konstatavus, kad ginčijamas Komisijos sprendimas nesukelia pasekmių pareiškėjui, yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, todėl negali būti ginčijamas teisme.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko nepagrįsta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 010-02-7214 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ VKEKK ir Vilniaus miesto savivaldybei pateikė UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų perskaičiavimo projektą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 1-195, kurį pareiškėjas ginčija šioje byloje, nusprendė nustatyti perskaičiuotas UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai teikiamos šilumos kainos dedamąsias. Komisija 2016 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 03-17, inter alia, konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 1-195 šilumos kainos dedamosios nustatytos su pažeidimais, taip pat įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pašalinti VKEKK nurodytus šilumos kainų perskaičiavimo ir nustatymo pažeidimus.

Vertindama UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo ir nustatymo proceso eigą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, kaip matyti iš, inter alia, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio nuostatų, VKEKK de jure ir de facto užtikrina šilumos tiekėjų taikomų kainų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalis Komisija dalyvauja nustatant perskaičiuotas šilumos kainas. Kaip matyti iš Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 9 dalies nuostatų, Komisijai nepritarus šilumos tiekėjo pateiktam šilumos kainos perskaičiavimui, taip pat nepritarus savivaldybės tarybos nustatytai šilumos kainai, tokia kaina negali būti taikoma. Taigi Komisijos pritarimas perskaičiuotai šilumos kainai yra būtina sąlyga norint taikyti tokią kainą.

Vertinant konkrečiai šios bylos faktines aplinkybes pažymėtina, kad priimdama Nutarimą Komisija išreiškė savo galutinę poziciją, t. y. UAB „Vilniaus energija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pateiktus faktinius duomenis įvertino jų atitikties teisės aktų, įskaitant Šilumos ūkio įstatymą, reikalavimams požiūriu.

Nors teismas nurodė, kad toks sprendimas nėra galutinis, toks argumentas atmestinas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad savivaldybei neištaisius klaidų Komisijos vienašališkai nustatoma kaina būtų paremta Nutarime išdėstytais argumentais, t. y. Komisija tų pačių faktinių duomenų pagrindu neturėtų teisės kitaip skaičiuoti tvirtinamą šilumos kainą, taigi, kaip minėta, jos galutinė pozicija dėl šilumos tiekėjo pateikto perskaičiuotos šilumos kainos projekto įtvirtinta būtent ginčijamame Nutarime. Įvertinusi tai, kad, kaip minėta, Komisijos pritarimas perskaičiuotos šilumos kainai yra būtina sąlyga pareiškėjui norint šią kainą taikyti, taip pat tai, kad priimdama Nutarimą Komisija išreiškė savo galutinę teisiškai pagrįstą poziciją pareiškėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pateiktų faktinių duomenų atžvilgiu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Nutarimas sukelia teisines pasekmes, taigi yra individualus teisės aktas, kuris gali būti ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Darytina išvada, kad Nutarimas sukelia teisines pasekmes ne tik savivaldybei, bet ir pareiškėjui, kadangi atsakovas Nutarimu būtent pareiškėjui užkirto kelią taikyti šilumos kainų perskaičiavimo projekte apskaičiuotą šilumos kainą, yra tiesioginė ir individuali sąsaja tarp pareiškėjo intereso taikyti orientacijos į sąnaudas principu pagrįstą šilumos kainą ir ginčijamo Nutarimo. Byloje ginčas būtent ir kyla dėl to, ar toks atsakovo atsisakymas patvirtinti perskaičiuotos šilumos kainos atitiktį teisės aktams yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi LVAT praktikoje (žr., pvz. LVAT 2011 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–259/2011).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Komisijos Nutarimas yra individualus teisės aktas, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimas dėl Nutarimo panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo 2016 m. vasario 29 d. skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2016 m. vasario 29 d. skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė