2023-12-19 Nr. ANB-919-4-13-3-00176-2022-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Eligijaus Gladučio, spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 52-ANR_5116-2022, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2023-12-19 Nr. ANB-919-4-13-3-00176-2022-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis palikta nepakeista ir T. P. apeliacinis skundas netenkintas.
Full text
Prašymo Nr. DOK-5258/2023
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00176-2022-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Eligijaus Gladučio, spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 52-ANR_5116-2022, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-5116-2022 T. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 526 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta nuobauda – 500 Eur dydžio bauda už tai, kad 2021 m. gruodžio 21 d., 23.30 val., Alytuje, Ligoninės g. 12, S. Kudirkos ligoninės COVID-19 II–ajame skyriuje, 12–oje palatoje ir koridoriuje, vartodamas necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo ligoninės personalą, grasino susidoroti, gydytojos S. Š. atžvilgiu elgėsi agresyviai, taip sutrikdė šio skyriaus darbą bei pažeidė viešąją tvarką. Taip pat T. P. 2021 m. gruodžio 21 d., apie 23.00 val., būdamas COVID-19 II-ąjame skyriuje ir koridoriuje, nedėvėjo apsauginės veido kaukės, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos vykdymo būtinų sąlygų“ (su vėlesniais pakeitimais) 6 punkto reikalavimų, kurie įpareigoja vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Taip T. P., esant ekstremaliai situacijai, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartimi Institucijos 2022 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 52-ANR_N-5116-2022 paliktas nepakeistas ir T. P. skundas netenkintas. Patikslintas nutarimas, nurodant, kad teisės akto, kurio reikalavimai buvo pažeisti, yra ne Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos vykdymo būtinų sąlygų“ (su vėlesniais pakeitimais) 6 punkto reikalavimai, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-1504 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 9.2 punkto reikalavimai.
Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis palikta nepakeista ir T. P. apeliacinis skundas netenkintas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. P. prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Institucijos nutarimą, apylinkės ir apygardos teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; priteisti T. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal proceso metu pateiktus dokumentus.
Prašyme nurodoma, kad šioje byloje yra padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, kurie lėmė neteisėtą ir nepagrįstą T. P. nubaudimą. Apylinkės ir apygardos teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 481 straipsnio 1 dalį, 526 straipsnio 3 dalį, nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatų.
Pareiškėjo teigimu, nėra nustatyta, kad jis turėjo tyčią sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį. Bylos duomenys nepatvirtina, kad T. P. būtų to siekęs. Aptariama situacija buvo susijusi su ligoninės personalo ilgą laiką apie vidurnaktį keliamu triukšmu, dėl kurio jis ir išsakė pretenziją. Į prašymą tylos ir ramybės ligoninės darbuotojos, kurių negali identifikuoti dėl specialios aprangos, reagavo įžeidimais, dėl to T. P. paprašė jų pavardžių ir vidaus tvarkos taisyklių. Taigi išsakytas prašymas nėra grasinimas susidoroti, o paciento teisė. Kadangi būtent personalas elgėsi neteisėtai, trikdydamas ligoninės rimtį, T. P. negalėjo suvokti, kad prašymu ramybės gali sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Jo elgesys nesutrukdė teikti pagalbos atvežtiems Covid-19 liga sergantiems ligoniams, darbas buvo tęsiamas. Dėl T. P. išsakytų pretenzijų tuo metu skyriuje buvę medikai neatsisakė jam teikti sveikatos priežiūros paslaugas, į ligoninės apsaugą nesikreipė, policijos nekvietė. Į policiją su pareiškimu ligoninės administracija kreipėsi praėjus beveik 10 dienų po įvykio.
Pareiškėjas nurodo, kad jo parodymai apie įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs, tuo tarpu ligoninės administracijos pareiškime, nukentėjusios tarnybiniame pranešime, ligoninės darbuotojų parodymuose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, jų nepatvirtina ligoninės pacientų parodymai. Tačiau teismai nepašalino šių prieštaravimų ir kilusių abejonių, nepateikė teisinių argumentų dėl įrodymų vertinimo ir neatskleidė bylos esmės. Tie liudytojų parodymai (ar jų dalis), kurie patvirtina, kad T. P. nevartojo necenzūrinių žodžių, buvo vertinami jo nenaudai arba nutylėti, nekreipiant dėmesio į tai, kad triukšmą kėlęs personalas dėl suinteresuotumo nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Taip buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos, proporcingumo, teisingo proceso ir kiti ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai. Gydytojos S. Š. nenuoseklūs parodymai apie įrašo T. P. ligos istorijoje atsiradimo aplinkybes rodo, kad įrašas galėjo būti padarytas atgaline data. Tai patvirtina apie paties ligoninės personalo siekį išvengti atsakomybės. Be to, galimi ir politiniai motyvai, nes T. P. ir šios ligoninės direktoriaus pavaduotojas buvo savivaldybės tarybos nariai.
Apygardos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą įpareigoti ligoninės administraciją pateikti visus duomenis apie įvykio metu tame skyriuje gulėjusius asmenis ir apklausti juos kaip liudytojus. Dėl to pareiškėjas prarado galimybę įrodyti, kad administracinių nusižengimų nepadarė.
Prašyme teigiama, kad taikydami ANK 526 straipsnio 3 dalį, Institucija ir teismai visapusiškai neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, t. y., kad visiškai izoliuotame ligoninės COVID-19 skyriuje, į kurį daugiau niekas, be medikų ir ligonių, pakliūti negalėjo, kur buvo visi ta pačia liga sergantys ligoniai ir kur patys medikai dėvėjo specialią aprangą bei teikė kontaktines paslaugas ligoniams jiems būnant be kaukių, iš kurio T. P. nebuvo išėjęs, jokio pavojaus niekam sukelti negalėjo. Administracinė atsakomybė dėl šio administracinio nusižengimo padarymo iš esmės grindžiama sistemiškumo stokojančiu teisinio reguliavimo interpretavimu T. P. nenaudai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-1504 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo 9.2 punktas nustato įpareigojimus ne pacientui, o asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovui. Aiškinimas, kad šiame teisės akte nustatytos pareigos pacientui, sunkina tokio asmens teisinę padėtį. Apygardos teismo argumentai šiuo klausimu nepagrįsti ir teisiškai ydingi Šio teismo nutartyje cituojama ne veikos padarymo metu galiojusi Tvarkos aprašo redakcija. Taigi T. P. nėra nagrinėjamo teisės pažeidimo subjektas.
Teismai niekaip nevertino, kad nebuvo jokio teisės akto, įpareigojančio ligonius dėvėti kaukę. Kita vertus, T. P. ligos istorijoje gydytoja S. Š. nenurodė, kad jis buvo be kaukės, ši versija personalui galimai kilo vėliau. Slaugytoja D. N. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenurodė, kad T. P. buvo be kaukės. Tai leidžia teigti, kad arba T. P. buvo su kauke, arba pats personalas nelaikė, jog ji reikalinga. Nebuvo vertinama ir T. P. sveikatos būklė, kuri tuo metu buvo bloga. Privalomas kaukės dėvėjimas asmenims, kurie dėl sveikatos sutrikimų negali jos dėvėti, gali sukelti jiems žalą. Todėl įpareigojimas ją dėvėti gali būti vertinamas kaip nežmoniškas elgesys, draudžiamas tiek pagal Lietuvos įstatymus, tiek pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Be to, ekstremali padėtis yra atšaukta ir teisės aktas, už kurio pažeidimą T. P. yra nubaustas, jau nebegalioja. Pagal ANK 5651 straipsnio 6 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas.
Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.
Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis).
Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015, 2AT-23-303/2021 ir kt.). Administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo teisena, pradedama, kai prašyme atnaujinti užbaigtos teisenos bylą yra pateikiami teisiniai argumentai, akivaizdžiai pagrindžiantys esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, įrodymų nerenka, iš naujo jų nevertina, taip pat ir jų patikimumo bei pakankamumo aspektu, nenurodo, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti, faktinių bylos aplinkybių nenustato, tai žemesnės instancijos teismų kompetencijos sritis. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai sprendžia apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.
Nors prašyme nurodoma, kad bylą nagrinėję apylinkės ir apygardos teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su nubaudimu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir 526 straipsnio 3 dalį, deklaratyviai teigdamas apie nekaltumo prezumpcijos, proporcingumo, teisingo proceso principų pažeidimus, kritikuoja atliktą įrodymų vertinimą, savaip interpretuoja įvykio aplinkybes bei teisės aktų turinį. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paduotame prašyme iš esmės pakartoti apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių apygardos teismas pasisakė, pateikdamas išsamius ir aiškius motyvus. Apygardos teismas pripažino, kad apylinkės teismas, palikdamas galioti nepakeistą Institucijos nutarimą, kuriuo T. P. patrauktas administracinės atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, 526 straipsnio 3 dalį, bei patikslindamas nutarimą, nurodant, kad savo veiksmais T. P. pažeidė kito teisės akto – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-1504 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo 9.2 punkto reikalavimus, materialiosios ir proceso teisės pažeidimų nepadarė. T. P. prašyme nepateikia teisinių argumentų dėl nutartyje išdėstytų apygardos teismo išvadų neatitikties materialinei ar procesinei teisei ir klaidina Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, neteisingai interpretuodamas Tvarkos aprašo turinį bei tvirtindamas, kad apygardos teismas savo nutartyje cituoja ne veikos padarymo metu galiojusią šio teisės akto redakciją. Tokie prašymo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, akivaizdžiai pagrindžiančiais esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus.
Nelaikytini teisiniais argumentais, akivaizdžiai pagrindžiančiais esminius proceso teisės pažeidimus, ir pareiškėjo teiginiai, kad apygardos teismas, spręsdamas jo kaltumo klausimą, nepagrįstai neišreikalavo iš ligoninės visų duomenų apie įvykio metu skyriuje gulėjusius asmenis ir jų neapklausė. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas administracinio nusižengimo bylos procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.
Apylinkės ir apygardos teismai labai aiškiai atsakė į pareiškėjo skunduose keltą klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ANK 3 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nutartyse nurodyti motyvai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-23-511/2022, 2AT-45-489/2022).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Rima Ažubalytė
Eligijus Gladutis