2017-10-31 Nr. BB-6229-1-10-1-00296-2014-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-241-942/2017

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00296-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.6; 2.1.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

nuteistajam E. M.,

nuteistojo gynėjui advokatui Arūnui Bertuliui,

vertėjai Loretai Kireilytei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. (E. M.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžiu E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. G. (E. G.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

1. E. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su E. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 13 d. 21.00 val. iki 2014 m. kovo 15 d. 12.00 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, bendrais veiksmais, siekdami nužudyti itin žiauriai, sudavė A. S. peiliu, plaktuku, kaltu, rankomis ir kojomis ne mažiau nei 37 smūgius į galvą, kaklą, krūtinės sritį, rankas, kojas, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešiniame smilkinyje, dešiniame skruoste, abiejuose žanduose, kaktoje, kairiame žaste, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus veide, smakre, kakle, kairiame petyje, krūtinėje, kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, kojose, muštines žaizdas kaktoje abipus, durtinę-pjautinę žaizdą kaklo kairėje, kraujosruvas minkštuosiuose galvos audiniuose, apatinio žandikaulio kampų srityse, įspaustinį kaktikaulio lūžį bei mirtį sukėlusį krūtinės ląstos sumušimą ir kiauryminį durtinį-pjautinį sužalojimą, kuris pasireiškė odos nubrozdinimais krūtinėje, krūtinkaulio lūžiu, dešiniųjų II–IX, XI šonkaulių lūžiais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kairiųjų II–VII šonkaulių lūžiais, durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis krūtinės kairėje, kraujosruva širdiplėvėje, kas komplikavosi kraujavimu į krūtinplėvės ertmę, ūmiu kvėpavimo veiklos nepakankamumu, dėl to nuo sužalojimų visumos, patirdamas ypatingas kančias, nukentėjusysis mirė, taip tyčia itin žiauriai nužudė A. S.. Po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, siekdami paslėpti A. S. lavoną, suvyniojo jį į audeklą ir nunešė prie Neries upės Vilniuje, ten ir paliko.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus kaip priimtus šališkų teismų, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2.1. Kasatorius teigia, kad teismai nuteisė jį už nusikaltimą, kurio nepadarė. Nagrinėjant bylą, buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, netinkamai išaiškintas ir pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

2.2. Nuteistasis nurodo, kad teismai turėjo pareigą ne tik iki galo, objektyviai tirti ir vertinti visus bylos duomenis, bet ir motyvuotai pagrįsti išvadas abejonių nekeliančiais įrodymais. Teismų tirti ir vertinti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad jo kaltė tinkamai ir visiškai įrodyta.

2.3. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio l dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

2.4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas turėjo objektyviai įvertinti visus byloje surinktus duomenis ir nustatyti, ar jie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintus liečiamumo, patikimumo ir leistinumo reikalavimus. Visi byloje surinkti įrodymai privalėjo būti patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kasatorius teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu, iš esmės vadovavosi vieninteliu jo kaltę pagrindžiančiu įrodymu – kito nuteistojo E. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu jis visiškai pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad E. M. (kasatorius) nemušė nukentėjusiojo ir nužudyme nedalyvavo. Kaip tvirtina E. M., jokių kitų duomenų, laikytinų įrodymais ir patvirtinančių jo kaltę, byloje nėra. Visa papildoma informacija buvo nepagrįstai traktuojama kaip patvirtinanti jo kaltę, jo parodymai laikomi nereikšmingais ir prieštaraujančiais surinktai bylos medžiagai. Kaltinimo teiginių apie jo (kasatoriaus) kaltę nebuvo galima patikrinti jokiais procesiniais veiksmais. Teismų motyvai paremti tik prielaida, kad E. G. ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, o teisme melavo. Toks selektyvus ir nepagrįstas įrodymų pasirinkimas, siekiant jį (kasatorių) apkaltinti, prieštarauja įstatyme įtvirtintai įrodinėjimo procedūrai. Vertinant įrodymus negalima laikyti vienų įrodymų patikimesniais už kitus. Anot kasatoriaus, teismas E. G. nenuoseklius parodymus vertino kaip pagrindą jį (kasatorių) apkaltinti, o jo (kasatoriaus) nuoseklius parodymus atmetė. Byloje nėra įrodymų, kad jo (kasatoriaus) parodymais negalima tikėti.

2.5. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nuosprendį pagrindė prielaidomis ir prieštaringais kito kaltinamojo parodymais. Prieštaravimų tarp jo (kasatoriaus) ir kito kaltinamojo parodymų nepavyko pašalinti jokiais objektyviais įrodymais. Kaip teigia nuteistasis, jokių ekspertinių tyrimų išvadų, kad jis buvo paėmęs į rankas nusikaltimo įrankius, byloje nėra. Jo paaiškinimas, kad E. G. vienas mušė nukentėjusįjį, taip ir liko nepaneigtas. Kadangi nusikaltimo įvykio daugiau niekas nematė, kasatorius mano, kad jo parodymai negali būti atmetami kaip melagingi. Jo teigimu, teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų ir turi būti pakeistas.

3. Nuteistojo E. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

4. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme nuostatos reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2013, 2K-313/2013, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Dėl to nuteistojo E. M. kasacinio skundo teiginiai, susiję su jo kaltės neigimu, kitokių nei teismų sprendimais nustatytų faktinių aplinkybių dėstymu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, dėl to paliekami nenagrinėtini.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

5. E. M. kasaciniame skunde nurodo, kad teismas, nesant įrodymų, nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl A. S. nužudymo, o išvadas dėl jo kaltės, pažeidžiant BPK 20, 301 ir 305 straipsnių reikalavimus, grindė prielaidomis.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Vadinasi, teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai.

Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, žemesnių instancijų teismai BPK 20 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų nepažeidė, padarė pagrįstas išvadas pripažindami esant įrodytomis faktines bylos aplinkybes ir tinkamai E. M. pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia kasaciniame skunde E. M., jo kaltė nužudžius A. S. pagrįsta ne prielaidomis, o pagal BPK 301 straipsnio l dalį teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų (nuteistojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir nuoširdžiu prisipažinimu, E. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, akistatos tarp E. G. ir E. M. protokolu, iš dalies S. B. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M372/14(01), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 49/14(01), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 99/14(01), teismo medicinos ekspertų D.

F. ir J. P. paaiškinimais ir kt.) visuma, visi jie aptarti ir įvertinti, teismuose kelta nuteistojo gynybos versija motyvuotai atmesta, t. y. tirti tiek E. M. teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai. Apkaltinamojo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti visi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, o nuteistojo E. M. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Priimtoje nutartyje išdėstytos išvados motyvuotos, į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami, o pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8. Kasacinio skundo argumentai, kad E. M. kaltė negali būti grindžiama E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nepagrįsti. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Bylos duomenys patvirtina, kad E. G. parodymus teismai analizavo, lygino su kitais byloje surinktais įrodymais, o juos vertindami atsižvelgė į jų nenuoseklumą skirtingose baudžiamojo proceso stadijose ir padarė pagrįstą išvadą, kad E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog A. S. nužudyme dalyvavo ir E. M., patvirtina ir kiti įrodymai, todėl teismai pagrįstai juos laikė patikimais. Tai, kad šis teismas atmetė kasatoriaus versiją, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jo kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus ar kad buvo suvaržytos kasatoriaus teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nutartyje pateikė itin išsamius ir motyvuotus atsakymus į šiuos E. M. argumentus, su kuriais kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.

9. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai buvo šališki. Nuteistasis teismų šališkumą grindžia jam nepalankiai įvertintais įrodymais, priimtais nepalankiais sprendimais, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį šališkais.

10. Jei yra abejojama dėl teisėjų nešališkumo, įstatymas kaltinamajam ar jo gynėjui suteikia teisę pareikšti nušalinimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek E. M., tiek ir jo gynėja advokatė E. A. Unčiurienė, bylą nagrinėjant teismuose, nepareiškė nušalinimų dėl šališkumo teismui, nors teisminio nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų metu, vadovaujantis BPK 267 ir 324 straipsniu, jiems buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimus. Kasatorius teismo nešališkumu suabejojo tik teismams priėmus jam nepalankius sprendimus. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai būtų buvę šališki ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas.

11. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, jie paliktini galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo E. M. kasacinį skundą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Aldona Rakauskienė

Aurelijus Gutauskas